SAS galutinai pasitraukė iš „airBaltic”
Comments(16) temos: lėktuvai
Penktadienio popietę, „SAS Group” pranešimu per biržą pranešė, jog „airBaltic” vadovybė (latviškas „Delfi” sako, kad tiesiog Bertolts Fliks) išpirko bendrovės „airBaltic” 47,2% akcijų dalį iš „SAS Group”. Sandoris buvo sudarytas gruodžio viduryje su pirkėjų įsipareigojimu sumokėti už akcijas iki sausio 30 d. Paskutinės dienos popietę „SAS Group” pranešė pinigus gavusi.
Jeigu paskaitinėsite latviškajame „Delfi” komentarus po straipsniu, komentatoriai neabejoja, jog Bertolts Fliks yra tiesiog Latvijos susisiekimo ministro Ainaro Šlesero slapyvardis.
Kiek naujiesiems akcininkams kainavo pirkinys – neskelbiama. Anksčiau buvo kalbama, jog SAS pasitraukimo kaina yra apie 47 milijonus latų. Tai nereiškia, jog už tokią sumą SAS pardavė akcijas – liūto dalis yra SAS suteiktų paskolų „airBaltic” gražinimas. Realiai SAS gali būti sumokėta apie 14 mln. latų.
„airBaltic” kompanijos gyvavimas dabar realiai priklausys nuo Latvijos vyriausybės. Nors „airBaltic” keleivių skaičius auga, vieningai sutinkama, jog dabartinė kompanijos veikla yra nuostolinga – patiriami nuostoliai gali siekti net milijoną latų kiekvieną mėnesį. Tame nėra nieko nuostabaus – aviacijos sektoriuje dabar yra labai sunkūs laikai. Praėjusią savaitę daug kompanijų pranešė savo 2008 m. veiklos rezultatus: „AirFrance-KLM” – 200 mln. eurų nuostolių per ketvirtį iš pagrindinės veiklos; „British Airways” – 50 mln. svarų „veiklos nuostolis” per ketvirtį; „Iberia” metus baigė pelningai, bet pelnas sumažėjo 91%; „US Airways” per 2008 m. patyrė 2,2 mlrd. JAV dolerių nuostolio.
Jeigu krizė tęsis toliau, „airBaltic” veiklos finansavimas guls ant Latvijos vyriausybės pečių – kad ir kas iš tiesų slepiasi už „airBaltic” vadovybės”, kapitalo greičiausiai tas kolektyvas neturi. O Latvijos vyriausybei teikti paskolas „airBaltic” bus nelengva – valstybė susiduria su didžiausiais finansiniais sunkumais Europos Sąjungoje, o paramą suteikės Tarptautinis Valiutos Fondas prižiūri kiekvieną vyriausybės žingsnį. Galų gale pačioje Latvijoje pradėta skaičiuoti, kiek valdiškas Rygos oro uostas negavo pajamų dėl paramos „airBaltic”.
„airBaltic” vasaros skrydžių tvarkaraštis bus skurdesnis negu praėjusiais metais. Iš Vilniaus oro uosto nebebus vykdoma dauguma skrydžių, o iš Rygos oro uosto skrydžių žemėlapis nesiplečia ženkliai. Bus pradedama skraidyti į porą nedidelių miestų Skandinavijoje, kurie vargiai ar surinks ženklius keleivių srautus. „airBaltic” ims keleivius rinkti iš Palangos, tačiau atsisako praėjusios vasaros avantiūros skraidyti į Liepoją ir Ventspilį.
Šio žiemos tvarkaraščio „airBaltic” nesugebėjo įvykdyti – nutraukti yra skrydžiai į Alma Atą, Baku, Jerevaną, Hanoverį, Taškentą.
SAS pasitraukimas iš bendrovės akcininkų taip pat daug gero „airBaltic” bendrovei nežada. Iš „SAS Group” tinklalapio jau dingo informacija apie „airBaltic” kaip apie „Individually Branded Airline”, todėl neaišku, kaip toliau atrodys SAS ir „airBaltic” bendradarbiavimas.
SAS 2009 m. vasaros sezonu toliau bendradarbiaus su „airBaltic” skrydžiuose į Rygą, tačiau nutraukia bendradarbiavimą reisuose į Vilnių. Klausimas, kaip keisis keleivių srautai „airBaltic” reisuose iš Vilniaus į Kopenhagą bei Stokholomą (nors reisų skaičius ir apkarpytas), nebelikus lėktuvuose SAS keleivių. Jungiamieji skrydžiai jungiant „airBaltic” ir SAS skrydžius Kopenhagoje ar Stokholme toliau bus siūlomi.
Klausimas, kas bus su „airBaltic” naudojama SAS lojalumo programa „Eurobonus”?
Toli gražu ne geriausius laikus išgyvena ir SAS – nenusisekę skrydžiai iš Kopenhagos į Delį nutraukiami nuo kovo pabaigos.
Rygos oro uostas šią vasarą nesulauks daug gerų žinių: „easyJet” sugrįžti neketina, „Ryanair” skraidys tuo pačiu tvarkaraščiu, vieną savaitinį skrydį pradės kompanija „Windjet”, skraidysianti į Forli miestelį Italijoje, „Iberia” atšaukė planus skraidyti iš Madrido. Greičiausiai, Rygos oro uostui taip pat teks susitaikyti su keleivių skaičiaus mažėjimu.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
16 komentarai
Leave a reply
Didžiausias klausimas kiek AirBaltic skraidino SAS keleivių (ir ne tik į Hub’us, bet ir savo reisais Europoje) ir kiek buvo tikrųjų.
Panašu, kad jiems gali tekt pertvarkyt lėktuvų parką (nemanau, kad be SAS gerai seksis B757 užpildyt).
Žodžiu manau į vasarą situacija gerokai paaiškės. Kaip ir AirBaltic strategija siurbt keleivius iš Vilniaus į Ryga.
Beje, negi jie Rygos-Liepojos reisą irgi nuėmė?
Tai Liepoja netoli Palangos, labai netoli. Manau Palangos skrydis žymiai logiškiau pakeis Liepoją – taip pritraukta bus Klaipėda – labai įdomi rinka, o iš Liepojos į Palangą atvažiuoti irgi neproblema. Klaipėda savo rinka šiek tiek primena Norvegijos mažesniuosius miestus, kur miestai netraukia 200k gyventojų, o turi oro uostus, nemažiau skraidinančius nei VNO. Ypač turint omeny kiek Klaipėdoje, Mažeikiuose ir aplinkui yra verslo, oro uostas žymiai aktualesnis nei sakykim Marijampolės automobilių prekeiviams (beje, ką jie dabar veikia?)
Savo komentaru norėjau kitka pastebėti: airBaltic sėkmingai savo puslapyje ir toliau pardavinėja bilietus SK skrydžiais, e.g. pažiūrėjau VNO-LHR skrydį, kuo puikiausiai airBalticas siūlo BT transportą iki CPH ir iš CPH į LHR su SK. Klausimas, kaip čia tokia koperacija vyksta, jei SK nepardavinėja į BT skrydžius. Negi SK nebepardavinės BT skrydžių, bet BT pardavinės į SK? Manau čia tik techninis dalykas, ir: arba airBalticas nebepardavinės į SAS skrydžius bilietų, arba SAS pardavinės į airBalticą, nes dabartinė situacija tik sufleruoja tiesiog vietoj sas.lt naudotis airbaltic.lt ir gauti tą patį produktą.
Kita vertus, jei visgi nebepavyks iš airbaltic.lt nusipirkti bilietų į SK skrydžius, tuomet man taip intuityviai mintis kyla, jog SK su BT taps tiesioginiais konkurentais, ypač susirenkant keleivius iš mažesnių oro uostų (billund, vilnius, bergen, palanga, tromso, oulu). Įdomu, kaip seksis: SAS visgi yra milžiniška bendrovė, galinti pasiūlyti krūva patogių skrydžių variantų, turinti gerą vardą, kita vertus, airBaltic turi gerus šansus dėl žemesnių kaštų: orlaivių išlaikymas Latvijoje visgi pigesnis nei Danijoje ar Švedijoje, atlyginimai pilotams, kitiems darbuotojams žemesni (įskaitant administraciją), galų gale oro uostas beveik nemokamai leidžia naudotis infrastruktūra. Plius, airBaltic, tikiu, dabar Vilniuje perėmė didžiąją dalį keleivių, o visgi tai gali būti iki 500 tūkst. keleivių per metus – juk perimta ne vien kelionėse į Londoną (kur vietoj tiesioginio flyLAL dabar per RIX skrendama), bet ir Vilniuje nebeliko KLMo – vienos populiariausių jungčių. Neabejoju, dalis per Amsterdamą, Maskvą skridusių keleivių skris per Rygą.
Įdomi kova laukia šią vasarą. Tiek tarp BT ir SK, tiek mūšis dėl VNO…
„airBaltic” savo svetainėje airBaltic.com pardavinėja bilietus į jungiamuosius skrydžius – t.y. nebūtinai su SAS, bet ir su kitais vežėjais, su kuriais turi jungtinių skrydžių sutartis – „British Airways”, „Emirates” ir kt. Lygiai kaip „flyLAL” pardavinėdavo į jungiamuosius su „Virgin”.
Tuo tarpu SAS savo puslapyje flysas.lt pardavinėja tik bilietus į skrydžius su savo skrydžio numeriu (taip daro didžiosios kompanijos, jungiamųjų biznį palikdamos tarpininkams ir agentūroms).
„codeshare” sutartis tarp SAS ir „airBaltic” Vilniaus kryptimi nutrūko, todėl „airBaltic” nebeskris su SAS skrydžio numeriu ir flysas.lt bilietai į Vilnių nebeparduodami.
Jeigu tikrini „Amadeus”, tai jungiamieji tarp SAS ir „airBaltic” visada siūlomi abiem kryptimis.
Kas dėl Palangos palyginimo su Skandinavijos mažais miestais – taip, panašumo yra, tačiau Skandinavijos miestuose 80% srauto yra „domestic” keleiviai. Kadangi Skandinavijoje atstumai dideli, o žemės transporto sistema gan sudėtinga, tai judėjimas vyksta ore šalies viduje.
„airBaltic” bene pagrindinis koziris buvo keleivių vežimas į NVS šalis: Ukrainą, Azerbaidžianą, Gruziją, Uzbekiją, Kazakhstaną. Bet, lėktuvai nesikrovė pilnai, tai vat žiemą „airBaltic” skrydžius nutraukė. Manau, tai stipriai įtakoja tranzito srautą per Rygą iš Vakarų, nes kitose kryptyse „airBaltic” sulaukia stiprios konkurencijos tiek iš SAS, tiek iš „Finnair”, tiek iš LOT ir kitų.
Dabartinis keleivių srautų išaugimas per Rygą – laikinas, tiesiog tiesioginius skrydžius iš Vilniaus airbaltic pakeitė „tiesioginiais” per Rygą.
Tikroji padėtis pasimatys nuo balandžio – kaip keleiviai perka (arba neperka) bilietus per Rygą.
Kad kol kas nelabai yra ką rinktis be airBaltic. Norint išskrist prieš pietus vienintelė rimtesnė alternatyva Čekų avialinijos prieš 6 ryto ir be internetinės registracijos – kas reiškia, kad oro uoste reikia būti 5 ryto. Daugiau tik lenkai du kart per savaitę vos pusvalndžiu vėliau, UTair į Maskvą taip pat labai anksti ir estai per Taliną (kurie nėra geriau už airBaltic per Rygą).
Tik išskrendant po pietų jau yra ką rinktis.
Dėl Rygos – visiškai teisingai.
Panagrinėjau 2008 m. keleivių srautus iš Vilniaus pamėnesiui. Keleivių srautas į Rygą rugsėjį-gruodį yra stipriai išaugęs. Gruodį iškeliavo 10,4 tūkst. keleivių – tai jau buvo populiariausia kryptis iš Vilniaus, aplenkusi Londoną ir Kopenhagą.
Tačiau, reikia atsižvelgti, jog šis srautas yra dirbtinis. Pvz. rugsėjį ir spalį į Londoną keleivių srautas buvo 11 tūkst. keleivių, jeigu laikysime, kad „flyLAL” ir „airBaltic” rinkos dalis šiame maršrute buvo 50/50, tai „airBaltic” atšaukus skrydį į Londoną, visi keleiviai (kurie neatsiėmė pinigų, bet turbūt mažai kas taip daro) tapo „Rygos” keleiviais.
Tačiau, iškalbingas ir kitas faktas, jog nuo kovo pabaigos „airBaltic” į Rygą skraidys 7 kartus per dieną.
O aš visgi optimistiškai nusiteikęs. Net gruzinai žada į Vilnių skraidyt (matyt šioks toks srautas susidarė). Taigi pavasaris mūsų laukia optimistiškas…
Skraidyti per Rygą trumpais atstumais yra visiška pornografija. Į Tbilisį ar Alma Atą gal ir patogu, bet į Londoną ar Stokholmą (nes nebeliko žmoniškų reisų) — visiška nesąmonė.
EuroBonus pilnai gali ir likti, juo labiau kad daugelio avialiniju FF programos yra atskiros imones, prekiaujancios su avialinija.
[…] bus ir Rygos oro uostui – apie dalį vargų rašiau jau kalbėdamas apie SAS pasitraukimą iš “airBaltic”. Investicijos į tranzitinių keleivių srautą yra labai didelės, o besitraukiančioje rinkoje […]
[…] – kokiomis lėšomis yra finansuojama “airBaltic” veikla? Šių metų sausį SAS akcijų paketą išpirko fizinių asmenų grupė, už kurios tiesiog slepiasi generalinis direktorius Bertolts Fliks. “airBaltic” […]
Sveiki,
Kadangi googlinant „sas pardave airbaltic” sis rezultatas yra labai aukstai, pridedu istorijos tesini:
Nuo 2010 SAS’as atidaro naujus skrydzius is Vilniaus ir Palangos.
PAGALIAU !
Kap jie prisistato – from vilnius to the world :)
affordable hotels in new york new york
Simonas Bartkus | Blog » SAS galutinai pasitraukė iš „airBaltic“
john lewis furniture plc
Simonas Bartkus | Blog » SAS galutinai pasitraukė iš „airBaltic“
debenhams discount code august 2011
Simonas Bartkus | Blog » SAS galutinai pasitraukė iš „airBaltic“
conversational tone
Simonas Bartkus | Blog » SAS galutinai pasitraukė iš „airBaltic“