„airBaltic” atšaukia skrydžius iš Vilniaus į Stokholmą, Miuncheną, Milaną
Comments(29) temos: lėktuvai
Vakar spaudoje jau nuskambėjo, jog latvių bendrovė „airBaltic” atšaukia skrydžius į Stokholmą, Miuncheną ir Milaną.
„airBaltic” į Stokholmą skraidė kasdien vidurdieniais, į Miuncheną ir Milaną pakaitomis taip pat vidurdieniais po kelis kartus per savaitę.
Užkliuvo citata: „VŽ duomenimis, trečiadienį Susisiekimo ministerijoje vyks griežtas pokalbis su „airBaltic“ bendrovės atstovais.” Įdomu kaip tas pokalbis atrodys? Mūsų ministerijos klerkai auklės privačią bendrovę už jos nenorą daryti verslą? Kaip penkmečio planavimo laikais beveik …
Asmeniškai tolimesnių tokių „airBaltic” žingsnių ir tikėjausi. Tačiau skubotumas rodo, jog „airBaltic” kompanijos viduje dedasi neaiškūs dalykai. Pavasario skrydžių tvarkaraštis, įsigaliojo tik prieš pusantros savaitės – vasaros tvarkaraščio sudarymas yra „iššūkis numeris vienas” bet kokiai bendrovei. O po savaitės „airBaltic” praneša, jog jau poryt (!!!) vyks paskutiniai skrydžiai tam tikrais maršrutais. Kaimo kompanijos, kuriai ne viskas gerai, arba planavimas yra svetimas reiškinys elgesys …
„airBaltic”, aišku, visiems turintiems bilietus į Stokholmą, Miuncheną ar Milaną, pakeis bilietus į skrydžius į tą patį tašką per Rygą. Tačiau prisiminkim, jog pagal ES reglamentą apie skrydžių atšaukimus reikia keleiviaims pranešti prieš dvi savaites – kitu atveju už tai priklauso keleiviams kompensacijos. Keleiviai, atsiliepkite – ar „airBaltic” jus informavo apie skrydžių pasikeitimus pagal numatytą tvarką?
„airBaltic” viešieji ryšiai toliau skiedžia per visus galus. Vakarykščio pranešimo spaudai pavadinimasskamba taip: „airBaltic” skrydžių tvarkaraštis pildomas naujais reisais į Rygą”. Skaitom toliau: „airBaltic” šiuo metu skraido iš Palangos į Rygą 8 kartus per savaitę, papildys tvarkaraštį dar dviem skrydžiais. Prisiminkim 2008 m. rudenį „airBaltic” paskelbtą pareiškimą, jog jau nuo balandžio 1 dienos skrydžiai tarp Palangos ir Rygos bus pradėti 12 kartų per savaitę tvarkaraščiu (net tvarkaraštis buvo paskelbtas – darbo dienomis po du kartus ryte ir vakare, savaitgaliais po vieną kartą).
Įdomu dar ir tai, jog paskutinę minutę prieš įsigaliojant vasaros skrydžių tvarkaraščiui, „airBaltic” pratęsė „codeshare” sutartį su SAS reisuose Kopenhaga-Vilnius ir Stokholmas-Vilnius. Dabar SAS tikrai liks be Lietuvos sostinės jungties su antru pagal dydį savo hub’u.
„airBaltic” taip pat kalba apie skrydžių tarp Rygos ir Vilniaus tankinimą, tačiau matome, jog vasarą jau bus skraidoma 6 kartus per dieną, o ne septynis, kaip buvo skelbta anksčiau.
Teko atostogų metu su „airBaltic” skraidyti Ryga-Stokholmas-Ryga, tai į abi puses lėktuvu „Boeing 737-500” skrido po 15-20 keleivių … Daugelis kalbėjo lietuviškai. Labiausiai pralinksmino, kad nors verslo klasėje nebūdavo nė vieno keleivio, stiuardai vistiek užtraukdavo užuolaidėles skrydžių metu. Įdomu, ką užsitraukę veikė :)
Beje, Rygos oro uoste „airBaltic” greitu metu, matyt, liks tik vienintele ten dirbančia reguliariųjų skrydžių bendrove – iš Rygos oro uosto nešdinąsi KLM. Signalas, jog KLM Vilniuje taip pat galime nelaukti dar ilgai. Rygos oro uoste vasarą dirbs 10 bendrovių reguliariuosiuose reisuose – lygiai tiek pat, kiek Vilniaus oro uoste.
Nuo balandžio vidurio „airBaltic” iš Vilniaus skraidys tik į Kopenhagą (2 kartus per dieną), Rygą (6 kartus per dieną) ir Taliną (2 kartus per dieną, savaitgaliais mažiau).
Jei jau kalbam apie latvius – Liepojos oro uoste nebeliko lėktuvų visai. Liepojos oro uostas kažkada buvo kaltininkas Palangos oro uosto nesėkmių, tačiau Palangoje taip blogai, kaip šiandien Liepojoje, niekada nebuvo. Priminsiu, jog latviai šiuo metu už ES pinigus iš karinio į civilinį perdarinėja oro uostą Daugpilyje.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
29 komentarai
Leave a reply
Girežtas pokalbis matyt numatomas ne dėl nenoro daryti verslą, o dėl pareiškimo tono (skrydžiai nutraukiami „dėl katastrofiškos Lietuvos ekonomikos padėties „)
Taip, taip šiandien Masiulis ir patvirtino – http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=21606223
Tik jau valstybės šmeižtas (jeigu tai šmeižtas) ne visai susisiekimo ministerijos reikalas :)
paprastas receptas: šiek tiek principingumo, nepatogumo ir kaštų sąskaita paskraidyt NE PER RYGĄ, ir po mėnesio kito AIRBALTIC išnyksta. Va tada latviai skris per VNO.
Vytautui:
Pirma, blokada nereali ir net jei būtų reali, nebūtų efektyvi. O antra, net airBaltic užsidarius lietuviai važiuotų skristi iš Rygos – ten dar 13 Ryanair krypčių liktų. O ko latviam į Vilnių važiuot? Kad pigiau į Maskvą nuskrsti?
Manau blokados šiais laikais yra utopija.
Taip pat manau neverta diskutuoti apie tai, ar verta važiuoti į Vilnių, ar verta važiuoti į Rygą. Šiandien į Rygą verta važiuoti; į Vilnių – ne. Mano asmeninė nuomonė, kad gali atsitikti taip, kad ir Rygą nebebus ko važiuoti. Rygos oro uostas išvaikė visas oro bendroves, liko ant dviejų ugnių – pirmasis, valstybės kas mėnesį dotuojamas nacionalinis vežėjas, antrasis – griežtas ir reiklus pigių skrydžių monstras, kuriam vieną dieną gerai, o kitą dieną – nusispjaut.
Taip taip, viską puikiai suprantu. tiesiog suėmė pyktis ir emocijos paskaičius apie tai, ką Airbaltic rašo apie Lietuvą. Tuo tarpu patys dar gilesniam š… sėdi
Turėjau skristi į Stokholmą antradienį, balandžio 14, tiesioginiu reisu. Vakar atsiuntė automatinį pranešimą, kur pasiūlė pakeisti į tokį reisą:
BT344 VNO, (VNO) – RIX, (RIX)
Tuesday, Apr 14, 2009
11:45 — 12:40
BT101 RIX, (RIX) – Stockholm, (ARN)
Tuesday, Apr 14, 2009
07:00 — 07:10
Tai yra, lėktuvas į Stokholmą atskrenda anksčiau, negu pakyla iš Vilniaus. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu.
Vakar parašiau, kad perrašytų per Kopenhagą. Iki šiol jokio atsakymo. Šiandien parašiau priminimą ir užklausimą, ar mokės kompensaciją :)
Nuo siol i Lietuva ir is jos skrisiu tik per Ryga
Bet iš principo puikus airBaltic marketingas – jei labai daug žmonių mano, kad skristi galima tik su jais ir tik per Rygą :)
Užtat ministerija vėl kalba apie skrydžių į Stokholmą atnaujinimą. Ir planuoja atkurt nacionalinį vežėją.
Dėl vežėjo tai mintis gal ir nebloga. Nes į daugelį taškų labiau apsimoka iš Vilniaus skraidyt, su kokiais nedideliais lėktuvais. O su geru codeshare’u galima nemažai pasiekt.
beje, nesuprantu, ko Airbaltic Miuncheno atsisakė. Juk per tą miestą duodavo nemažai gerų jungčių…
Teko girdėti iš VNO insider’ių, tai Miuncheno ir Milano krypčių apkrovimas net vasarį / kovą buvo apie 70% – tai labai geras rezultatas, žinant, kad vasaris ir kovo pirma pusė aviacijoje yra patys niūriausi mėnesiai. Be to, „airBaltic” jau nebevykdė jokių bilietų pardavimo akcijų skrydžiams iš Vilnių, tai toks load’as pasiektas ne už dyką išdalintų bilietų sąskaita.
Na, o su Stokholmo kryptimi tai „airBaltic” pati prisižaidė – skrydžiai viduryje dienos tinka tik skrendantiems toliau, o keliaujatiems į Stokholmą netinka.
O Masiulio pasisakymas įdomus – jis jau garantuoja, kad Stokholmas bus iš karto po Velykų – žiūrėsim. Dar pridūrė, kad „patrigubės skrydžių į Kopenhagą”. Ką, gal SAS persigalvojo? …
Tada aš to AirBaltic išvi nesuprantu. Ar tai tiesiog strategija bet kokia kaina užpildyt Vilnius-Ryga reisą? Nes ne manau, kad visi, kurie skris iš Vilniaus į Milaną/Miuncheną rinksis ryga, o ne kitas galimas jungtis…
Pagrįstas ir toks gandas, kad „airBaltic” susiduria su rimtomis finansinėmis problemomis, todėl visaip mažina skubiai išlaidas. Juolab, kad greičiausiai Miuncheno, Milano ir Stokholmo reisams naudoti lėktuvai dabar dienos metu stovės Vilniuje. Nes į Milaną ir Miuncheną skraidydavo tas pats lėktuvas, kuris ryte ir vakare daro Kopenhagos reisą. Tuo tarpu į Stokholmą skraidydavo lėktuvas, kuris ryte ir vakare skrenda į Taliną. Nebent dabar pasinaudos Rygos reisu lėktuvų išnaudojimui, bet panašu, kad vienas „Fokker” ir vienas 737 tiesiog stovės.
Mano paaiškinimai dėl „airBaltic” žingsnių yra du: arba politinis sprendimas, arba finansininės situacijos pasėkmė.
Aviacija, be daugelio kitu priezasciu, dar idomi ir tuo, kad yra labai skaidri sritis, nes apie ja apstu viesai prieinamu duomenu apie perveztu keleiviu skaicius, kainas, skrydziu tvarkarascius, lektuvu talpas ir t.t. Tuose skaiciuose daznai, jeigu ne visada, galima rasti atsakymus, del ko yra daromi tam tikri veiksmai.
Kad ir siuo atveju. Sakote, sprendimas arba politinis, arba finansinis. Paziurekim ka sako skaiciai:
i Milana kovo men. pervezta 871 keleiviu, o buvo du reisai per savaite. Toks daznis su 735 = apytiksliai 2000 vietu, tai load’as vargani 44%. Galbut kai kuriuos reisus nuvairavo per Ryga, tai actual load’as ir siek tiek didesnis buvo, bet vis tiek neblizga ir akivaizdziai nesa nuostoli.
Taigi, jei duomenys teisingi, atsakymas aiskus.
Taciau yra idomesniu klausimu, i kuriuos taip pat tikrai galima rasti atsakymus is tu paciu viesai prieinamu skaiciu, bet reikia daugiau pasiknisti. Gal kam idomu? :)
Taigi, tas „idomesnis klausimas” yra: ar tikrai BT susiduria su rimtomis finansinemis problemomis?
Pirmas signalas butu sumazeje keleiviu srautai. Ziurim ka turim – ogi BT is Rygos kovo men. perveze 40.000 (!) daugiau keleiviu, nei pernai. Gerai, puse ju yra VNO keleiviai, bet kita puse? Panasu i augima. Ir tai – krizes akivaizdoje?! Na, panagrinekite – tebunie tai smegenu manksta aviacijos gerbejams…;)
ltu
Siek tiek suklydai su savo skaiciavimais smegenu mankstos gerbejau :)
Kiek zinau Kovo menesi is Vilniaus Air Baltic turejo ne du, o tik viena skrydi per savaite i Milana, tik sestadieniais.
Taigi tada remiantis tavo skaiciais „load’as” padideja dvigubai iki 88% :)
Beje kur galima rasti duomenis apie perveztu keleiviu skaicius kiekvienai krypciai, kiekvienam menesiui?
Be to, siūlau neužmiršt, kad AirBaltic tranzitą vykdo ne tik iš Vilniaus ir Palangos. Dar yra ir Talinas ir kai kurie Švedijos bei Norvegijos miestai. Tad gali būti, kad augimas sąlygotas būtent tranzito…
ltu
Visiskai teisingai, kad is Rygos BT perveze 40000 daugiau keleiviu. Bet ar ziurejai tuose „viesai prieinamuose”saltiniuose kiek sumazejo is Vilniaus ir kiek padidejo BT parkas ir talpos lyginant su praejusiais metais? :)
Praejusiu metu kovo men. BT is viso veze ~ 175000 keleiviu; siemet ~193000, taigi vargani 18000 plius :). O ka reiskia vien tik 2vnt 757 atsiradimas parke (pernai kova ju nebuvo), jei jie skraido bent po viena reisa per diena (kas sutik yra ziauriai mazai), ogi plius ~ 24000 kedziu. Taigi sutinku su Simonu ir manyciau, kad su ju finansais tikrai ne viskas tvarkoj… :)O „pseudo” augima nors ir krizes akivaizdoj padaryti nereikia daug proto tureti, uztenka tik padidinti reisu skaiciu ir tu nori nenori atsiras daugiau keleiviu. Tokiu pavyzdziu mes jau matem pas save VNO, tik is to didelio putimosi ir augimo gavosi didelis S… Kad tik su BT tas pats nesigautu :)
Zoe, pataisysiu paskutini pastebėjimą. KAD TIK GAUTŲSI!!!
Kas iš to piktdžiugiškumo? Ar nuo to, kad AirBaltic užsilenks skrist iš Vilniaus bus geriau ir pigiau? Palangai bus dar blogiau..? Padidės konkurencija? Tik, kad Latviai tada žinos, ką reiškia gyvent be bazinės kompanijos…
Vytautas-NT
Ne pikdziugiskumas cia Vytautai. Mane labiausiai erzina kabinami makaronai apie „augimus”, patogumus ir t.t. o realybeje lieki stoveti isvykimo salej su bilietu rankoje (lal) arba tau pasako kad i NYC skrisi per Pekina (BT). Nori nenori issivysto ziaurus nepasitikejimas. flyLAL uzsilenke deklaruodami augima, BT jau metus laiko nebeskelbia savo finansiniu rezultatu (dar kai buvo SAS tai galedavai bent jau ju ataskaitoj matyti kaip sekasi BT, jei gerai pamenu pirma pusmeti jie turejo didesni ne 10mln EUR nuostoli).
Kas siandieninei situacijoj man gali atsakyti ar as galiu buti ramus turedamas bilieta skrydziui uz 3 men. ar kasdiena turiu sekti spauda, kad nelikciau ant ledo? Nervina ziauriai..
Yra tik vienas patarimas tokiems atvejams (AirBaltic bankroto baimė)- pirkti draudimą. Arba skraidyt su Lufthansa/CSA/LOT, kas dažniausiai yra brangu.
Aš LOT bilietų nelaikyčiau labai saugesniu pirkiniu lyginant su airBaltic bilietais. Netgi greičiau atvirkščiai.
Keleivių skaičiaus nemažėjimas nėra argumentas, kad viskas gerai su finansais. Pakeliavus su BA po Europą, su AA po JAV, tai mačiau tik sausakimšus lėktuvus, tačiau tų kompanijų rezultatai minus N milijonų kiekvieną mėnesį. Tiesiog gerus paskirstymo kanalus ir profesionalią kainodarą turinčios bendrovės lėktuvus sugeba užpildyti darydami akcijas, koreguodami kainodarą ir t.t.
Jog „airBaltic” veikla generuoja minusą, tai aš neabejoju – vienetai kompanijų, kurios šiuo metu sugeba ant nulio subalansuoti. O ir gerais laikais „airBaltic” rezultatas niekada neblizgėjo. „airBaltic” daug investuoja į NVS kryptis, kur skraidymo kaštai dideli ir tikrai ne kiekvienas reisas gerai kraunasi.
Klausimas yra toks – kiek resursų turi „airBaltic” nešti nuostolių naštą? „flyLAL” rezultatai prasti buvo jau nuo 2008 m. pradžios, bet akcininkai turėjo resursų „datempti” sausio vidurio. Kiek resursų turi „airBaltic”? SAS nebelikus, ji stovi ant Latvijos valstybės pečių, kuri pati gyvena iš TVF lėšų. Kaip atrodytų, kad avialinijos maitinamos iš TVF lėšų? … Aišku, nesakau, kad tai baigsis kaip „flyLAL”, tačiau neatmesčiau varianto, kad „airBaltic” mestų plėtrą ir investicijas į būsimą maršruto sėkmę (NVS kryptys, paieška tranzitinių keleivių skandinavijos miesteliuose, t.t.) ir transformuotųsi į regioninę kompaniją – įmanomas variantas.
Kiek žinau, tai nuo bedrovės bankroto draudimas garantuoja tik pinigų grąžinimą. Reikėjo skristi iš Stokholmo per atostogas, tai bilietą prisipažinsiu pirkau per SAS, nors buvo 80 litų brangiau – svarbesnė pasirodė garantija, jog jeigu kas blogo atsitiks, už mano nukeliavimą atsakingas SAS, tai išsiųs per kokią Prahą, Taliną, Varšuvą ar Frankfurtą.
Prasau atkreipti demesi, kad tranzitiniai keleiviai labai patogus bendro keleiviu skaiciu auginimui. Pvz.: lietuvis skrides i Milana ir atgal dave du statistinius keleivius, skrisdamas per RIX – sudarys keturis!
Atkreipkit demesi, kad BT RPK bent jau 2008 krito beveik 30%. Tai tragiškas rodiklis. Gelbsti nebent mazos degalu kainos ir pakilusios (kai kuriu) bilietu kainos.
Simonai, jeigu i tavo blog’a butu galima upload’inti failus, galeciau permesti statistikos apie srautus VNO ir RIX oro uostuose.
Vytautui-NT: klausi, „Kas iš to piktdžiugiškumo?” Nieko, tiesiog teisingumo troškulys bus numalšintas. Nes kai kompanija tau parduoda bilietus tiesioginiam reisui, o paskui juos pakeičia „tiesioginiu skrydžiu per Rygą”, kyla teisingumo troškulys. Laisva rinka, deja, subtilus mechanizmas, ir latviai su savo siekimu kurti nacional-trasitines avialinijas kelia netvarką mūsų tautinėj rinkoj. Nebent, žinoma, pats manai, kad paskutiniu momentu įkištas persėdimas Rygoje- sąžininga biznio praktika, nesišaukianti dangaus keršto :-).
Vat taip va reikia elgtis su keleiviais !!!
respectas
Riga. The Latvian national airline airBaltic has announced that it will refund the full cost of economy class tickets to passengers who have lost their jobs between the purchase of the ticket and the date of the planned flight.
The new rules will apply to economy class tickets bought after April 16, 2009, by airBaltic passengers who are residents of the Baltic States (Latvia, Lithuania and Estonia).
„We see that people are increasingly becoming unemployed in the Baltic States, and we must be understanding in terms of coming toward our passengers by compensating them for the money that they’ve spent on tickets,” says airBaltic president and executive director Bertolt Flick.
airBaltic clients are welcome to visit the offices of airBaltic where, upon presenting relevant documents about the status of unemployment from the State Employment Agency in Latvia, Labour Exchange in Lithuania or Unemployment Insurance Department in Estonia, they will be able to receive the aforementioned compensation.
nelieka daugiau nieko, kaip tik stebetis airBaltic nepastovumu.regimojoje puseje-skrydziu tvarkarastis,kitoje ledkalnio dalyje-atleistas personalas ir atleidimo belaukiantys isrinktieji.
lakunai ir stiuardeses senai jau persikrauste i Rygos miesta su lasinuku ir kojiniu krepsiais palike seimas Lietuvoje- realybe tokia, darbo cia nera.kur pasisukti kai tokia situacija aplink? bilietu kainos kyla!!! spauda mirga marga pasisakymais apie neva vis gerejanti Baltic’o reisu uzpildyma:)- o kur gi detis, kad negyventi toliau.
[…] balandžio mėnesį atliktą paskutinę atšauktų skrydžių iš Vilniaus bangą – panagrinėjus lėktuvų apkrovimą skrydžiuose iš Rygos, akivaizdu, jog šie skrydžiai buvo […]