Simonas Bartkus | Blog

Nors daugiausia dėmesio mūsuose skiriama Latvijos, Estijos ir Lenkijos oro uostų analizei, noriu trumpą žvilgsnį mesti į mažiau nei už 200 km nuo Vilniaus įsikūrusį Minsko oro uostą.

Minsko oro uostas šiuo metu aptarnauja apie 1 mln. keleivių per metus – beveik 10 mln. gyventojų turinčiam realiai vieninteliam tarptautiniam oro uostui tai yra labai mažas skaičius, rodantis silpną oro susisiekimo išvystymą.

Dabartinis Minsko oro uostas įkurtas devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tačiau ir dabar dažnai pavadininamas „Minsk 2” oro uostu. Jis įsikūręs 42 kilometrai nuo miesto centro ir į jį buvo perkelti skrydžiai iš senojo „Minsk 1” oro uosto, kuris veikė beveik miesto centre.

Tarptautinis susisiekimas oro transportu Baltarusijoje reglamentuojamas tarpvalstybiniais susitarimais praktiškai su visomis valstybėmis, todėl daugelį maršrutų aptarnauja paskirtasis Baltarusijos oro vežėjas „Belavia” ir vienas užsienio šalies vežėjas.

Žemiau esančioje lentelėje – keleivių srautai kryptimis iš Minsko ir nurodyti vežėjai ir savaitinis skrydžių dažnis:

Maskvos kryptis yra absoliučiai populiariausia jungtis iš Minsko oro uosto.

Pagrindiniai du taškai per kuriuos vyksta baltarusių kelionės į Vakarus yra Frankfurtas ir Viena – atitinkamai „Lufthansa” ir „Austrian” turi gavusios geriausias sąlygas vežti tranzitą iš Minsko. Nacionalinis vežėjas „Belavia” skrenda į trumpą sąrašą Europos sostinių retu dažniu – porą kartų per savaitę į Romą, Paryžių, tris kartus į Londoną, vieną kartą į Berlyną.

Nutrūkus Gruzijos sostinės Tbilisio tiesioginiam susisiekimui su Maskva, sparčiai išaugo srautai tarp Tbilisio ir Minsko.

Nuo sausio vidurio „Belavia” pradės skrydžius iš Minsko į Rygą – greičiausiai tarpvalstybinio susitarimo pasėkmė, siekiant stabdyti vienpusį keleivių srautą iš Baltarusijos per Rygą, nors didelių skaičių „airBaltic” maršrute nepasiekė.

Vengrų aviakompanija „Wizz Air” plėtros Baltijos šalyse pradžiai nusprendė pasirinkti Rygos oro uostą.

Nuo kovo 29 dienos „Wizz Air” iš Londono Luton oro uosto tris kartus per savaitę skraidys į Rygą. Iš Oslo Sandefjord Torp tris kartus į Rygą bus skraidoma tris kartus per savaitę. Iš Turku bus į Rygą kartą skraidoma du kartus per savaitę.

Visuose maršrutuose „Wizz Air” stos į konkurencinę kovą su jau egzistuojančiais vežėjais. Į Londoną iš Rygos skraido „airBaltic” ir „Ryanair”, tiesa, abi šios kompanijos naudoja kitus oro uostus – atitinkamai Gatwick ir Stansted, tačiau visos veža tik „point-to-point” srautą.

Dar įdomesnė konkurencija vyks Ryga-Oslas maršrute. Iki šiol tris kartus per dieną šiuo maršrutu skraidė „airBaltic” bei keturis kartus per savaitę „Norwegian”, o nuo kovo pabaigos tris skrydžius per savaitę pradės „Ryanair”, o prie šios konkurencijos dar prisijungs tuo pat metu skrydžius pradėsianti „Wizz Air” – taip ogi tris kartus per savaitę. Tiesa, „airBaltic” ir „Norwegian” naudoja Gardermoen oro uostą, o „Ryanair” skraidys iš Rygge, „Wizz Air” – iš Sandefjord Torp.

Į Suomijos Turku miestą nuo šių metų liepos mėnesio pradėjo skraidyti „airBaltic” – skrydžiai vykdomi du kartus per dieną, rytinis skrydis vykdomas su nusileidimu Taline. „Wizz Air” papildomai skraidys du kartus per savaitę iš Turku į Rygą.