Kovą keleivių skaičius Vilniaus oro uoste augo beveik ketvirtadaliu
Comments(250) Kovo mėnesį Vilniaus oro uoste buvo aptarnauta 112 787 keleiviai – tai yra beveik ketvirtadaliu daugiau nei praėjusiais metais.
Pagrindiniai Vilniaus oro uosto 2010 m. kovo mėnesio rodikliai:
– keleivių skaičius augo 24,4%;
– skrydžių skaičius augo 28,6%;
– pervežtų krovinių skaičius augo 30%.
Kovo mėnesį augo beveik visos kryptys iš Vilniaus oro uosto, net įvertinant vasario mėnesio trumpumą.
Įdedu visą pirmojo ketvirčio lentelę, kuri rodo krypčių vystymąsi:
Kovo mėnesį labai augo keleivių srautas į Kopenhagą – SAS ir „airBaltic” konkurencija stimuoliuoja populiariausią maršrutą iš Vilniaus. Rinkos pasidalijimas kovą išliko toks pat kaip ir vasarį – SAS pervežė 49% keleivių maršrute, „airBaltic” – 51%. Situacija gali keistis gegužę, kuomet SAS padidins skrydžių skaičių iki 3 per dieną.
Augant krypčių iš Vilniaus skaičiui, nors kovą lyginant su vasariu ir augo, tačiau lyginant su praėjusių metų kovu sumažėjo keleivių skaičius kryptyse, kurios naudojamos kaip tarpinės stotelės: 28% mažiau nei pernai keleivių skrido į Rygą, 24% mažiau į Prahą, 16% į Helsinkį, 8% į Frankfurtą.
Kovą „airBaltic” pradėjo skrydžius į Londono Gatwick oro uostą, kur tiesiogiai konkuravo su „Aer Lingus” – šis žingsnis taip pat davė teigiamą impulsą skrydžių tarp Vilniaus ir Londono augimui. Svarbu pastebėti, jog didesnė pasiūla ir konkurencija Gatwicko kryptimi nepakenkė srautams tarp Vilniaus ir Londono Stanstedo oro uostų – tai parodo, jog rinka Londono kryptimi gali elastingai plėstis. 2010 m. kovą „Star1 Airlines” pasiekė pervežtų keleivių maršrute rekordą nuo 2009 m. liepos, kuomet pradėjo veiklą.
Kovą, lyginant su vasariu, sumažėjo tik keleivių į Miuncheną, labiausiai dėl besibaigiančio slidinėjimo sezono. Sąlyginai (atsižvelgiant į kovo ir vasario mėnesių trukmę) sumažėjo keleivių į Berlyną, tačiau tai susiję su tuo, jog vasario pirmoje pusėje „airBaltic” dar skraidė maršrutu „Boeing 737-500” lėktuvu, kuris vėliau buvo pakeistas į „Fokker 50”.
2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje „airBaltic” atidarius penkias naujas kryptis iš Vilniaus oro uosto, geriausiai kol kas pasisekusi kryptis kiek netikėtai yra Roma: šia kryptimi kovą buvo pervežta daugiau keleivių nei į Paryžių (nors į Paryžių vyko 1 skrydžiu daugiau nei į Romą). Romos kryptimi lėktuvų užpildymas buvo 65% – tikrai geras rezultatas „leisure” segmento krypčiai ne sezono mėnesiui.
Kovo mėnesį taip pat įsibėgėjo „Estonian Air” maršrutas į Amsterdamą, kuriuo pradėta skraidyti 6 kartus per savaitę. Segmente VNO-AMS-VNO lėktuvų užpildymas siekia 80%, o kelis kartus skrydis buvo atliktas B733 lėktuvu vietoje B735 (142 vietos prieš 118).
Keleiviai, skrendantys tiesioginiu tranzitu iš Talino į Amsterdamą arba iš Amsterdamo į Taliną, nepatenka į Vilniaus oro uosto statistiką.
Daugiau nei 70% lėktuvai skrido užpildyti kovą į Kijevą, kas suteikia daug optimizmo „Aerosvit”, kuri didina ir dažnį, ir lėktuvų dydį vasaros sezonui Kijevo kryptimi. Tvarkaraštyje suplanuota, jog skrydžiai Kijevas-Vilnius-Kijevas paprastai bus vykdomi „Embraer 145” lėktuvu, tačiau jau porą sykių balandį į Vilnių buvo atsiųstas naujas An-148 lėktuvas. Tai yra vienintelis šiuo metu komerciniams skrydžiams naudojamas „Aerosvit” turimas 68 vietų lėktuvas, pirmą tarptautinį skrydį atlikęs tik 2009 m. gruodį.
Kovo mėnesio paskutinėmis dienomis įvyko pirmieji inauguraciniai reisai į Edinburgą ir Hamburgą. Reguliarūs skrydžiai į Edinburgą iš Vilniaus oro uosto vyksta pirmąjį kartą. Hamburgo kryptis grįžo po 1,5 metų pertraukos – skrydžiai buvo nutraukti 2008 m. spalį. Geriausi laikai Hamburgo maršrutui buvo 2007 m. vasara, kuomet maršrutu Vilnius-Hamburgas buvo pervežama po 1500 keleivių per mėnesį. Šią vasarą „airBaltic” siūlys 1300 vietų (capacity) maršrute.
