Kovą keleivių skaičius Vilniaus oro uoste augo beveik ketvirtadaliu
Comments(250) temos: lėktuvai
Kovo mėnesį Vilniaus oro uoste buvo aptarnauta 112 787 keleiviai – tai yra beveik ketvirtadaliu daugiau nei praėjusiais metais.
Pagrindiniai Vilniaus oro uosto 2010 m. kovo mėnesio rodikliai:
– keleivių skaičius augo 24,4%;
– skrydžių skaičius augo 28,6%;
– pervežtų krovinių skaičius augo 30%.
Kovo mėnesį augo beveik visos kryptys iš Vilniaus oro uosto, net įvertinant vasario mėnesio trumpumą.
Įdedu visą pirmojo ketvirčio lentelę, kuri rodo krypčių vystymąsi:
Kovo mėnesį labai augo keleivių srautas į Kopenhagą – SAS ir „airBaltic” konkurencija stimuoliuoja populiariausią maršrutą iš Vilniaus. Rinkos pasidalijimas kovą išliko toks pat kaip ir vasarį – SAS pervežė 49% keleivių maršrute, „airBaltic” – 51%. Situacija gali keistis gegužę, kuomet SAS padidins skrydžių skaičių iki 3 per dieną.
Augant krypčių iš Vilniaus skaičiui, nors kovą lyginant su vasariu ir augo, tačiau lyginant su praėjusių metų kovu sumažėjo keleivių skaičius kryptyse, kurios naudojamos kaip tarpinės stotelės: 28% mažiau nei pernai keleivių skrido į Rygą, 24% mažiau į Prahą, 16% į Helsinkį, 8% į Frankfurtą.
Kovą „airBaltic” pradėjo skrydžius į Londono Gatwick oro uostą, kur tiesiogiai konkuravo su „Aer Lingus” – šis žingsnis taip pat davė teigiamą impulsą skrydžių tarp Vilniaus ir Londono augimui. Svarbu pastebėti, jog didesnė pasiūla ir konkurencija Gatwicko kryptimi nepakenkė srautams tarp Vilniaus ir Londono Stanstedo oro uostų – tai parodo, jog rinka Londono kryptimi gali elastingai plėstis. 2010 m. kovą „Star1 Airlines” pasiekė pervežtų keleivių maršrute rekordą nuo 2009 m. liepos, kuomet pradėjo veiklą.
Kovą, lyginant su vasariu, sumažėjo tik keleivių į Miuncheną, labiausiai dėl besibaigiančio slidinėjimo sezono. Sąlyginai (atsižvelgiant į kovo ir vasario mėnesių trukmę) sumažėjo keleivių į Berlyną, tačiau tai susiję su tuo, jog vasario pirmoje pusėje „airBaltic” dar skraidė maršrutu „Boeing 737-500” lėktuvu, kuris vėliau buvo pakeistas į „Fokker 50”.
2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje „airBaltic” atidarius penkias naujas kryptis iš Vilniaus oro uosto, geriausiai kol kas pasisekusi kryptis kiek netikėtai yra Roma: šia kryptimi kovą buvo pervežta daugiau keleivių nei į Paryžių (nors į Paryžių vyko 1 skrydžiu daugiau nei į Romą). Romos kryptimi lėktuvų užpildymas buvo 65% – tikrai geras rezultatas „leisure” segmento krypčiai ne sezono mėnesiui.
Kovo mėnesį taip pat įsibėgėjo „Estonian Air” maršrutas į Amsterdamą, kuriuo pradėta skraidyti 6 kartus per savaitę. Segmente VNO-AMS-VNO lėktuvų užpildymas siekia 80%, o kelis kartus skrydis buvo atliktas B733 lėktuvu vietoje B735 (142 vietos prieš 118).
Keleiviai, skrendantys tiesioginiu tranzitu iš Talino į Amsterdamą arba iš Amsterdamo į Taliną, nepatenka į Vilniaus oro uosto statistiką.
Daugiau nei 70% lėktuvai skrido užpildyti kovą į Kijevą, kas suteikia daug optimizmo „Aerosvit”, kuri didina ir dažnį, ir lėktuvų dydį vasaros sezonui Kijevo kryptimi. Tvarkaraštyje suplanuota, jog skrydžiai Kijevas-Vilnius-Kijevas paprastai bus vykdomi „Embraer 145” lėktuvu, tačiau jau porą sykių balandį į Vilnių buvo atsiųstas naujas An-148 lėktuvas. Tai yra vienintelis šiuo metu komerciniams skrydžiams naudojamas „Aerosvit” turimas 68 vietų lėktuvas, pirmą tarptautinį skrydį atlikęs tik 2009 m. gruodį.
Kovo mėnesio paskutinėmis dienomis įvyko pirmieji inauguraciniai reisai į Edinburgą ir Hamburgą. Reguliarūs skrydžiai į Edinburgą iš Vilniaus oro uosto vyksta pirmąjį kartą. Hamburgo kryptis grįžo po 1,5 metų pertraukos – skrydžiai buvo nutraukti 2008 m. spalį. Geriausi laikai Hamburgo maršrutui buvo 2007 m. vasara, kuomet maršrutu Vilnius-Hamburgas buvo pervežama po 1500 keleivių per mėnesį. Šią vasarą „airBaltic” siūlys 1300 vietų (capacity) maršrute.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
250 komentarai
Leave a reply
Puikios žinios, kad kyla keleivių skaičius. O kažin, kaip LF atrodo visame šiame reikale? Pamenu pernai ar užpernai šiame bloge būdavo pateikiami apytikriai LF…
Į Edinburgą išskrido daugiau ar parskrido? Matomai lėktuvas parskrido pustuštis iš ten.
Kaip buvo rasyta straipsniuose, i Edinburga pirmu skrydziu bilietu parduota apie 70%, tai galima sakyti i Edinburga nuskrido apie 100 keleiviu. o gryzo tik apie 40 keleiviu…
Smagiausias HAM krypties atidarymas – vid. 15pax/skrydžiui ;)
Nustebsite, tačiau pirmam reise EDI-VNO segmente buvo daugiau keleivių nei VNO-EDI :) O antram reise buvo po daugiau nei 100 keleivių į abi puses.
Apie load factor rašiau prieš tai įraše, tendencija – load factor žemesnis nei buvo pernai, nes šiemet skrydžių skaičius kol kas auga greičiau nei keleivių skaičius. Tiesa, džiugina, jog point-to-point LF auga, kas matosi Romos, Paryžiaus, Londono, Milano kryptyse. Mažiau nei 45% LF turi Rygos, Prahos, Helsinkio kryptys. Neramina Stokholmas ir Briuselis, kur labai žemi load factor.
Jei Aerosvit dar pasiūlys daugiau tolimų kryčių (Ne tik Niujorką, bet ir Bankoką, Pekiną), tai gali pasididinti keleivių skaičių dar labiau- teks nuolat su AN-148 skraidyt.
Kiek suprantu Kopenhagos atveju SAS daugiausia ima tranzitą, o AirBaltic teisioginius. Įdomu, ar AirBaltic rizikuos dar Stokholmą atidaryt? Ir SKYWAYS papjaut, nes čia, spėju, yra keleivių rezervas.
Matyt Domodedovo prisikėlimo laukt neverta? Ar dar viskas įmanoma?
Gatwick’o fenomenas matyt paaiškinamas labai dideliu skrydžių skaičium kovą ir gerom kainom. Įdomu kaip jis atrodys balandį? Iš kitos pusės Aerlingus šioj krity padarė taktine klaidą, nes sumažinę dažnumą, galėjo turėt labai gerą užpildymą.
Beje, kokios dalys Amsterdamo maršrute kovą priklausė Estonian ir AirBaltic?
Iš statistikos taip pat matyti, kad Austrian neišnaudoja savo potencialo. Galėtų labai padidinti savo rodiklius pasiūlius bilietus į Vieną po 100 EUR į abi puses ir pan.
Gerai , bet su tokiais skaiciais planuojamo 2 mln. keleiviu skaiciaus per metus nepasieksime. Reikalingas dar didesnis augimas. Aisku vasara pagerins skaicius, bet be LCC Vilniuje proverzio nebus.
klausimas, ar Brussels airlines mėgins kažką koreguoti.. mažinti skrydžių kiekį?
Beje, čia neįtraukta charteriniai skrydžiai. Šiuo aspektu spėju vasara bus kur kas gyvesnė nei pernai, juolab Star1 dvi labai įdomias kryptis, kad ir nedideliu capacity, siūlo.
Del garbingos trecios vietos tranzitiniu keleiviu srityje galetu pasimust ir LOT,jei pridetu dar viena skrydi. Atstumas nedidelis. O esant gana ryskiai konkurencijai, pradeda zaist ir jungimo laikai, kurs SAS pamazu veja AirBaltic.
Beje, kodel apie Peterburga nieko negirdet? Kodel kalbos pritilo?
Ir dar idomu,jei dabar lektuvai butu isnaudojami 80%, koks butu menesinis srautas Vilniuje?
Jei esant 53% užpildymui aptarnauti 112787 keleiviai, tai esant 80% būtų 170244 keleiviai.
Čia 53% pagal praeitą įrašą, kur dar buvo be kovo galo duomenų.
Tikiu ir sutinku, jog tiesioginių krypčių pasiūla stimuliuoja rinką ir priverčia keleivius skristi daugiau, ar skristi tuos, kurie visai neskrenda. Tačiau kas liečia konkuravimą tarp aplinkinių hub’ų, tai pasiūlos augimas rinką stimuliuoja mažai, todėl kaip matom iš faktinės statistikos, realiai atsiradus SAS CPH maršrute ir KLM AMS maršrute, tai jie „atsikando” rinkos dalis nuo RIX, PRG, HEL, ARN ir FRA. Aktyviai dirbdami ir augindami skrydžius LOT išlaikė ir padidino savo srautus.
Be abejo, iš kitos pusės daug jungčių su stambiais hub’ais yra labai svarbu Vilniui iš taškų į kuriuos tiesioginių maršrutų nebus ir negali būti šiai dienai. Tiesiog noriu pažymėti, jog papildomas atsiradimas skrydžių į hub’us daro tik nedidelę įtaką rinkos stimuliacijai, todėl keleivių srautų augimas tokiuose maršrutuose labiau paremtas tik ekonomikos atšilimu ir sezoniškumu. Priešingai yra su O-D srautu, kur pasiūlos atsiradimas duoda didelį impulsą srautų augimui.
Idomu, koks kova buvo keleiviu skaicius skaiciuojant kartu su charteriais? Gal skaiciai butu zymiai didesni ir 2mln riba is tiesu bus pasiekta?
Visų pirma aiškėja, kad dabartinis vasaros tvarkaraštis dar neleidžia mušti rekordų pagal keleivių skaičių.
Beje, esant dabartinei situacijai Stokholmo Hub’u nelaikyčiau, nors per jį vyksta šioks toks tranzitas.
Iš to, ko Vilniuj reikia mirtinai- Šeremetjevas ir kažkuris iš Persų įlankos Hub’u. Abu variantai leis stipriai atpiginti skrydžius rytų kryptimi (persų įlanka dar ir Afrikos).
Dar pastebėsiu, kad kažko nieko negirdėt apie tiesioginius skrydžius į Čikaga, nors pernai padaryta išvada, kad vasaros sezonui šis reisas užsipildytų…
šiek tiek ne į temą, bet einant gedimino prospektu, pusę sutiktų žmonių buvo užsienio turistai. Tai maloniai nuteikia…
dėl Sank Peterburgo krypties neaišku kiek čia realu viskas yra. Neaišku kiek ši kryptis būtų idomi – verslui ar turizmui.
Asmeniškai norėčiau šios krypties.
Jo, SankPeterburgo tikrai reiketu… o kas idomu galetu usiimti Čikaga, gal ‘Aurela’?
palyginimui su TLL aptarnautų keleivių skaičiumi:
http://www.tallinn-airport.ee/upload/Editor/Statistika/REPO7-kodulehele-ik_13.pdf
(kol kas tik 2 pirmųjų mėn.)
Bent jau Taliną aplenkėm. O Aurela nejaugi įsigijo B767? Nors su tarpiniu tupimu galima pabandyt ir su B757, o gal net B737-NG iki JAV nuskrist…
Beje, geriausias kandidatas Sankt Peterburgui-UtAir. Kaip išvystyt maršrutą į Lietuvą jie patirties turi…
Kovo bendras keleivių skaičius yra nurodytas kartu su užsakomaisiais skrydžiais. Kaip jau rašiau – kovą bendras LF buvo labai žemas.
Be to, kovą dar galiojo žiemos tvarkaraštis, kovo pabaigoje įsigaliojo vasaros, o per balandį-gegužę dar planuojami papildomi skrydžiai („airBaltic” į Oslą, „Star1” į Žironą ir Dubliną, daugiau skrydžių į CPH, STN, KBP). Sumoje birželį bendras vietų skaičius reguliariuosiuose bus 46000 per savaitę, kas yra lygiai 200 000 per mėnesį 60 000/65 000 „čarteriuose”.
Be to, naujų skrydžių dar bus – greitai :)
Apie Čikagą, maniau, svaičiojimus jau baigėme.
Gaila, kad Berlynas taip silpnai atrodo. Vis del to nemazas miestas, bet kazkodel nepopuliarus. Nors turbut ir Flylal laikais taip buvo. Atidarius Ryanair reisa is KUN gali ir visai ‘papjauti’ sia krypti.
man kazkodel atrodo keistas tas tikejimas, kad ryanair viska papjaus. ryanair gali susirinkti turistus, studentus ir pan, bet niekada nesurinks verslininku ir pan (kas, tikriaus, i toki berlyna ir skraido) – ir nesvaiciokim, kad kostiumuoti dedes vaziuos i kauna ir stumdysis eileje i boardinga.
kaip jau kazkas paminejo, kai kurie vezejai kazkodel skraida tuscius lektuvus vietoj to, kad paleistu bent kazkiek ikandamu vulgariam tautieciui bilietu.
idomu, kaip airbaltic su talinu seksis. kiek teko skristi – gal 30% uzpildyta
Manau Lietuvoje verslo srautai nera dideli. Sutinku kad del vieno kito simto litu verslininkas is Vilniaus i Kauna nevaziuos ir su Ryanair’u neskris, ypac kai skrendama i toliau nuo miesto esancius oro uostus. Bet siuo metu Berlynas man atrodo ‘silpniausia grandis’ is visu dabartiniu VNO krypciu. Keleiviu skaicius ir taip nedidelis, Ryanair’as skraidys i pati Berlyno miesta, be to, bent jau man, Berlynas toks daugiau underground’o miestas, kuris turetu buti populiarus tarp jaunimo/studentu del savo intensyvaus naktinio gyvenimo ir zemu kainu.
Pritariu nuomonei, kad Ryanair ne tiek ir stipriai pjaus tuos skrydžius iš Vilniaus. Pripažinkime, su Ryanair gi skraido tie, kurie šiaip jau neskristų. Tad Ryanair ir pasiima ne Vilniaus rinkos dalį, o tiesiog susikuria naujų keleivių ten, kur jų nebuvo. Jei koks Star1 siūlo lėktuvo bilietus už 200 lt, tai neretas vilnietis ir susimąsto ar verta važiuoti į Kauną ir dar be to ten knistis su vartotojui nedraugiška Ryanairo aptarnavimo sistema. Kai pirkom vasaros atostogoms bilietus, taip ir pamąstėme, ir pasirinkome Vilnių. Išvis, aš asmeniškai iš Kauno dar gyvenime nesu skraidęs, tik iš Rygos (nes arčiau mano gimtojo miesto, kur kartais būnu) ir Vilniaus (nes ten gyvenu). Vieta mažiau svarbu tik tokiems „palekiantiems” piliečiams kaip studentai, kurie gali nusikrapštyti kažin kur dėl pigesnio bilieto.
Kas dėl krypčių, tai man mįslė yra Madridas. Negi 6 milijonų žmonių miestas (čia įskaitant priemiesčius) nesugeba sutraukti pakankamai keleivių? Aišku, jis toli ir kaštai nuskristi gal didesni, bet visgi. Gal kas nors turit kokį paaiškinimą?
Šaunu, kad Simonas vėl kalba apie naujas kryptis :) tikėkimės, kad čia jau kalbama apie LCC.
Simonai,o tu nauju krypciu negaletum isduot? :D
Bet siaip smagu,kad jau su praejusiais metais viskas kopia,kopia aukstyn.
Kas link Čikagos, tai visų pirma būtų labai stiprus viešųjų ryšių ėjimas- kad Vilnius sugeba atidaryt naujus maršrutus ne tik Europoj.
Beje, pastebėsiu, kad Simonas tarp birželio krypčių nepaminėjo Tbilisio? Ar tai reiškia, kad Eurolines toliau užsiima melaginga reklama?
Na ir aišku sveiki sulaukę šventų Velyku! Tegu povelykiniu laikotarpiu mus džiugins žemos bilietų kainos ir dideli keleivių srautai..!
Nepasakyčiau, kad Ryanair skrenda tik tie, kurie kitu atveju neskristų. Aš pats kelis sykius skridau į komandiruotę net su persėdimais, bet man daug patogiau iš Kauno. Panašiai elgiasi ne vienas iš mano aplinkos, kartais net specialiai, norėdami prisidėti prie racionalesnio keleivių srauto paskirstymo Lietuvoje, nesvarbu, kad tenka kartais ir persėsti. Jei verslininkai moka už bilietus patys, lai skraido kad ir First class, o visokie valdininkai tegul taupo valstybės lėšas. Keli europarlamentarai į Briuselį dabar dažnai skraido Ryanair, nors jiems apmokama ir biznio klasė.
Yra gandu, kad ryanair prades skraidyti is Vilniaus, tik nezinau ant kiek jie realus (gal Simonas galetu pakomentuoti). Nors geriau butu jei ne ryanair o koks jo konkurentas ateitu i Vilniu.
Penktadieni pirmasyk atskrides VNO vaiksciojau tais „zymiaisias” koridoriais ir laiptukais. Tikrai nustebino siek tiek, kad tiek laipiot ir kulniuot link atvykimo sales teko :) Nors is kitos puses, tai tuomet terminalas atrodo daug didesnis :)
Be to, Airbaltic skrydis is AMS priessventiniu laikotarpiu buvo uzpildytas mazdaug 70% Is to skaiciaus kokie desimt-penkiolika buvo uzsienieciai. Du is ju sedejo salia, savaitgalio keliones Vilniun. Papasakojau siek tiek ir dar zmoniska taksi iskvieciau centran jiem.
Simonai, kas link naujų krypčių, gal gali bent duoti užuominą į kurią pusę bus plėtra? ;]
Verslininku visokiu buna Ingmaras Kampradas (berods) visada skenda su Ryanair,nes taip taupo pinigus. Kiti skrenda verslo klase,kad sedet su verslininkais ir uzmegzt naudingu pazinciu (tai aktualu ilgesniuose skrydziuose).
Del Europarlamentaru-viskas priklauso kur jiems reikia. Jei Kaunas arciau, gali ir su Ryanair’u,nors Sarlerua oro uostas sunkiau pasiekiamas uz Zaventem’a.
Kiek suprantu naujienu galim tiketis is is Star1,nes jie savo antro lektuvo dar pilnai neisnaudoja,tad turetu saugalvot dar tiesioginiu ar uzsakomuju skrydziu
O jau yra aišku kada jis pasirodys?
Gandu,kad Ryanair ateis i Vilniu yra nuo paskelbimo apie bazes Kaune steigima. Pats O’Leary teige,kad imanoma ir derybos vyksta. Ryanair atveju tai gali ivykt bet kada iki vasaros sezono pabaigos.
Bet as pritarciau nuomonei,kad Vilniui geriau butu koks kitas low-costas,nors jo kainos, greiciausiai, butu didesnes…
Siandien man pasakojo kad Vilnius-KUN-Vilnius marsrutkiu paslauga jau yra sukurta ir greitai atsidarys. Tam panaudojo viena maza Vilniaus marsrutkiu kontora. Viskas atrodys kaip Karmelavos servisas. Laikas parodys ar tiesa pasakojo.
Nors tie patys zmones dar pasakojo kad ponui Masiuliui nedaug liko. Nors nelabai tikisi.
Is idomiu fragmentu patiko istorija kaip Sausio 13 VNO darbuotojai buvo ismesti sniega valyti, nes kontora kuri pagal sutarti tai daro buvo isvaziavusi atostogon ;-)
Cia truputi ne i tema,bet-Siandien buvau centre(Vilniaus) ir maciau AirBaltic Autobusa. Vienaukstis,bet didelis labai,ant priekinio stiklo didelem raidem uzrasyta Vilnius-Ryga. O spalva jo tai tokia pilka-sidabrine, ir lektuvas AirBaltic’o nupiestas, o aplink ji pilna zaliu juostu.
Noreciau jums ji parodyt,bet nenufotkinau,o google nieko panasaus nera. Bet siaip ispudingas,modernus.
EuroLux Baltic Miles tikriausia
Tiksliau Lux express
Jei Del valdininku tai Skridau su Ryanair pries pora menesiu ir maciau Vagnoriu kuris tik ilipes nuleido galva, ir siaip zinau daug verslo atstovu bei valdininku is Vilniaus kurie mielai skraido per Kauna ir giria Ryanair uz skrydzius be velavimu. Tik va nusigauti iki oro uosto su visuomeniniu transportu vis dar sunku….
Man atrodo, jog didele dalis kalbanciu, jog su Ryanair ne lygis, skraido retai. Skrendant karta kita per metus, kai skrydis vos ne svente, tikrai galima moketi daugiau. Tuo tarpu nevengiantys Ryanair gali skraidyti daug dazniau, tarkim as vien siemet jais skridau per 20 kartu. Ir tame nieko baisaus nera. Be to ir keleiviu ten visokiu yra. Aisku skiriasi kontingentas kiek nuo skrendanciu is Vilniaus, bet tikrai ne vien „studentai”.
Kam reikia pigiai ir su aukštesniu nei Ryanair aptarnavimo lygiu, tam yra Star1. Tik tiek, kad jie neturi dar tiek daug krypčių, nors norintiems pakeliauti savo malonumui, pasirinkimas jau ir dabar nemažas.
Lietuvoj niekas cia dorai neskirtsto ar su Ryanairu ar ne su Ryanairu skrsiti. Bus Ryanair’as VNO ir visi skraidys:) pamatysite. Dėl geroniškumo tai pilnai sutinku. aš irgi padėjau dviem anglėm, reisu Brėmenas – Kaunas, nusigauti iki VNO. Papasakojau visas įmanomas instrukcijas,kelius, vietas, maršrutus:)
dėl krypčių..sunku kažką spėlioti.. manau norvegian, wizzair’as ir kažkuri rusijos aviakompanija gali ateiti.
Vagnorius- valdininkas!? Prajuokinot! Grečiau neturtingos partijos lyderis, gyvenantis iš signataro rentos ir dėl to negalintis turėt jokių kitų pajamų.
Tik nepagalvokit, kad varau ant Ryanair- aš juo skridau daug kartų, o dabar, matyt, sraidysiu dar ne kartą, kai atsirado tokios naujos galimybės. Tik aš nematau problemos nusigauti iki KUN ir VNO labiau laukių kitų low-cost’ų.
Beje Ollex paslauga už 39 Lt Vilnius-KUN egzistuoja jau ne pirmi metai. Tik brangoka. Tikiuos dabar atsiras konkurentų ir kris kainos…
Patvirtinu- Lux-express bendradarbiauja su AirBaltic
Citata iš vieno forumo:
„OK, now it’s official – Kaunas is the first Ryanair base in C/E Europe. 18 routes all in all, 2 planes constantly based, 150 staff.
More news to come later. Unofficially – they’ll start operating from Vilnius as well. That’s due to go public in couple months time.”
Kitaip tariant, jei tai tiesa, artėja laikas oficialiai paskelbti ryanair skrydžių iš Vilniaus pradžią. Tik klausimas kur?
Beabejo būtų daug geriau, jei vietoj ryanair ateitų kita pigių skrydžių kompanija (ne dėl to, kad ryanair yra bloga kompanija, o dėl to, kad Lietuvoje būtų didesnė konkurencija, jei ateitų kiti), arba jei koks stambus investuotojas finansuotų Star1 plėtrą… :)
nu čia irgi gandai:) bet jeigu ką, tai madridas būtų vienas iš naujų krypčių:) billundas dar koks Danijoje;)
Madridą, kiek suprantu, vykdytų AirBaltic. O vat kas Bilundą- neaišku. SAS nelabai tikiu. Lieka Skyways, AirBaltic ar koks dar naujas paslaptingas vežėjas…
Neužmirškim, kad iš garsaus 15 mln sąrašo neapimti liko, berods, Madridas, Stambulas, Diuseldorfas ir Prterburgas. Taigi visai nedaug. O ką darys su 15 mln- neaišku…
Dar palanga man rodos,ne?
Palanga yra, bet tai vidinis reisas. Ten dar galima nusigaut traukiniais/autobusais.
LAL laikais LAL padarė klaidą, nepasiūliusį tranzito iš Palangos per Vilnių. Dabar tą siūlyt nelabai yra kam . Nes AirBaltic reikia visus į Rygą vežtis…
RIX statistika: http://www.riga-airport.com/en/main/about-company/statistics?year=2010
statistika stulbinanti: 3 mėn. = ~1 mln. keleivių
tai primeskite, kaip atrodys vasaros sezonu metu?:)
TLL pateikė kovo mėn. statistiką:
http://www.tallinn-airport.ee/upload/Editor/Statistika/REPO7-kodulehele-ik_14.pdf
vejasi VNO
Tokiu atveju- 4-5 mln per metus Rygoje. Beje, jei pasieksime 2008 metų rugpjūčio rekordą, tai labai prie Rygos priatėsim. Užtat jei sudėsim Vilnių, Kauną Palangą, galim sumoj gauti daugiau, nei Rygą.
Taigi esant gerom tendencijom, LT gali aplenkt LV. Beje, VNO pagal augimo tempus turėtų šiemet apšauti Rygą. Pas juos resursų dideliam augimui nelabai yra…
Geros naujienos, geri gandai. Truputi idomiau gyventi ;-)
Gerai, kad pagaliau vyrauja teigiamos nuotaikos, bet vistik kaikurie čia yra užsidėję rožinius akinius. :) Ar kas nors vykdo bent kiek rimtesnį tranzitą per Lietuvos oro uostus? Ne. Todėl kalbos, kad sudėjus Vilnių, Kauną ir Palangą aplenksim Rygą yra mažų mažiausiai juokingos. Pradėkim nuo paprasčiausios aritmetikos, kiekvienas kelevis skrendantis per Rygą statistikoje keturgubinasi. Ką mes turim? Star1? Juokas tik.
Jokiu būdu nenoriu sugadinti nuotaikos, bet būkim realistais. :)
Mūsų sąlygom tranzitą realiai vykdo AirBaltic ir bilietų sukabinimas.
Aišku, be rintesnio bazinio vežėjo, ar kelių bazinių mes su Ryga šioje srityje galinėtis neglim. Didžiausia mūsų viltis- nukasti dalį low-cost srauto ir taip sumažinti Rygos keleivių skaičių.
Star1 dabar iškyla augimo klausimas. Geros kryptys daugmaž užimtos. Galima dar paieškot vienos kitos nišos Europoj (panašiai, kaip su Edingurgu), arba žengt klasikini visų low-costų žingsnį- imtis skraidyt iš kitų oro uostų…
Vytautai nt,jei prades Vilniaus low-coast’ai skraidyt is kitu oro uostu,tai daugiau keleiviu Vilnius aptarnaus? taigi apie VNO ir RiX palyginima cia kalba eina…
Star1 plėtra yra atskira tema ir nesusijusi vien su VNO ar RIX srautais. Su esama verslo struktūra Star1 su kokiais 3 lėktuvais pasiektų ribą- fiziškai iš Vilniaus nebebūtų krypčių, kuriomis galima būtų užpildyti B737-NG lėktuvą.
Tada reikia arba keisti verslo modelį, arba skraidyt iš kitur.
Kol kas manau, kad yra neišnaudojamas Palangos potencialas, nes ten laisvos erdvės yra daugiau, nei gana apkrautame Vilniuje. O ir geografija sąlygoja (Klaipėda, Palanga, Liepoja)…
Siandien Aerosvit atskrido su labai graziai isdazytu Windrose E190 reg.:UR-WRG
Jei ziuresim i ateiti, tai 25-30 kryptys is Vilniaus yra labai mazai (Ryga jau dabar turi 82 kryptis). Ziemos sezono metu Vilniuje isvis nykus vaizelis. Taip kad zodis „apkrautas” cia visai netinka. Aisku reikia daug investuoti i nauju krypciu vystyma, ko Star1 gal nepajegus daryti.
O Palangos oro uoste beabejo irgi yra kur plestis, bet tokio didelio potencialo kaip Vilniuje as ten nematau.
Lyginkim palyginamus dalykus. Jei mes kalbame tik apie lietuvos keleivius ir jiem įdomias kryptis, tai iš Rygos 82 maršrutu koks 30 proc. yra neaktulūs (Pskovas, Kaunas, Tartu, Laperanta, Visbis ir t.t. ir pan.) Tie skrydžiai vykdomi tranzitui iš Skandinavijos ir Suomijos, tad rūpi Rygos baziniam vežėjui, bet ne patiems latviams.
Kai sakau, kad Vilniaus oro uostas apkrautas- turiu galvoje Simono statistiką. Kol kas sunkiai įveikiame esamą pasiūlą, kad kalbėt apie didelę plėtrą.
Tuo tarpu Palanga dabar yra visiškai tuščia niša, su nedidelėm išimtim. Todėl ten dabar erdvės plėstis yra daugiau. Galima pradėt nuo LAL krypčių atgaivinimo…
Apie Palangą turėtų ir LOT pamąstyt.
@Simonas
Turiu klausimeli apie per VNO gabentu kroviniu kiekio augima…
Kaip skaiciuojama? Ar tai importo ir eksporto suma? Kokia skaitine israiska?, nes procentinis pokytis nepilnai nusviecia situacija…
Ir dar, koks buvo didziausias reguliariaisiais reisais perveztu kroviniu kiekis VNO?
jei jau Ryanair is VNO, tai matyt, pradziai bus kokia Skavsta ir atia Skyways
Stokholme-Skavstoje (kaip ir Romoje Ciampino) yra pasiektas maksimalus leidžiamas skrydžių skaičius. Dėl to plėtra ten kiek problematiška. Bet, aišku, įmanoma kitų krypčių sąskaita.
Aš galvoju, kad visgi airBaltic į Gatwicką mažokai kėdžių siūlo ir kokiam easyjet visai neblogai gautųsi iš ten į Vilnių skraidyt.
@Pranas – pagalvok kiek bus kėdžių nuo gegužės, kai FR ten paleis kasdieninį reisą ;) Aišku, ne iš VNO, bet iš esmės manau ir taip bus ankšta visiems Londono krypties dalyviams…
Jei jau taip blogai su Skanstva, galima ir į Vasteras skraidyti. Spėju abu nuo Stokholmo panašiai toli.
O dėl atia SKYWAYS aš nesakyčiau, nes skraidoma bus ne į Arlanda. Vat jei AirBaltic skraidyt pradėtų, tai tada tikrai SKYWAYS peilis.
Bet jie patys kalti- kažkokia neaiški kontora. Pramiegojo visas plėtros galimybes ir atidavė laurus AirBaltic. Juk galėjo ir į Oslą, ir į Berlyną skraidyt. Net su tais pačiais F50..
Linui: „cargo” skaičiuojami kaip „išskridę” ir „atskridę” kilogramai. Tiksliau – „pakrauti” ir „iškrauti” kilogramai, tiesioginis tranzitas, kaip ir keleivių atveju yra neįskaičiuojamas. 2010 m. kovo mėn. „cargo” rezultatas yra 445 tonos. Rekordas, panašu, kad buvo 2006 m. gruodis – 596 tonos (peržiūrėjau istoriją iki 2005 m.).
Be abejo, tai yra sąlyginai nedidelės „cargo” apimtys. Pora pilnai pakrautų B747 nusileistų, tai statistika pakiltų pusantro karto :)
„Lyginkim palyginamus dalykus. Jei mes kalbame tik apie lietuvos keleivius ir jiem įdomias kryptis, tai iš Rygos 82 maršrutu koks 30 proc. yra neaktulūs (Pskovas, Kaunas, Tartu, Laperanta, Visbis ir t.t. ir pan.)”
Nesupratau, kodėl šioje kompanijoj atsidūrė Kaunas? Suprantama, turbūt neatsiranda tokių, kurie skristų iš Vilniaus ar Palangos į Kauną per Rygą.
Bet pilnai pakrauti B747 is Vilniaus jau nebepakiltu … :D
Kauną aš įdėjau, kaip oro uosto iš kurio surenkami keleiviai pavyzdį. Vilnius-Kaunas išvis nelogiškas reisas- traukiniu greičiau gausis.
beje Kauno oro uostas savo reklamoj Rygą naudojo tik buklete, o klipe vardino tik Ryanair kryptis, t.y. faktiškai jų reklama išėjo už KUN pinigus. Va toks požiūris į Rygą…
Ir dar- B747 iš Kauno tikrai pakiltų pakrautas. O jei ne iš Kauno, tai iš Šiaulių tikrai..
Ateityje dar galėtų būti pailgintas VNO kilimo-tūpimo takas, ypač jei norima vytis Rygą.
Pvz. šiaurės rytų kryptimi galima būtų dadurti ~350m:
http://img251.imageshack.us/img251/3760/vno.jpg
Tada dar ~250m pridėjus pietvakarių kryptimi, Vilniuje galėtų leistis ir kilti praktiškai bet koks pilnai pakrautas lėktuvas. Įdomu, ar tokį projektą galėtų finansuot ES
Beje, kodėl VNO žemėlapyje nėra Ibizos ir Palermo, nors yra Heraklionas? Bilietus tai į visus tris pardavinėja…
O Ryanair i VNO ateina jau birzelio vidury? :)
@Tadas – čia retorika, „boba vienaakė”, ar ką nors patikimo radai??
Aciu Simonai uz paaiskinimus!
Tuo tarpu kilo dar pora klausimuku :)
Cia 445 t., matyt, abieju terminalu (LCC ir Balt-cargo) pateiktu skaiciu suma…?
O ar tai flown cargo ar taip pat iskaiciuota ir trucked cargo? Jei tai suma, gal galeciau suzinoti kiek buvo flown, kiek trucked atskirai?
Beje, del keliu pakrautu 747, mano klausimas ir buvo – reguliariais reisais veztas kroviniu kiekis, nes uztektu vieno didesnio „cargo charterio” (kad ir IL-76) ir statistika pasikeistu 10%….
KUN gali priimti pilnai pakrautus 747, be vargo, kaip ir AN-124…
Kaip tenka pastebėt, Tadas dažniausiai manipuliuoja kažkokia vidine informacija. Spėjau, kad jis dirba AirBaltic. Dabar spėju, kad jis dirba VNO, arba kažkur labai arti to…
o aš spėju, kad jis niekur nedirba;)
Boeing 747-200 šiaulių oro uoste:
h
ttp://www.lrytas.lt/videonews/?id=12704654921269020939
O ar yra kokia nors atskirta statistiką kiek į Lietuvą yra atvežama ir išvežama krovinių oru? Nes kiek mačiau visur statistikoje sumuojama bendrai. Man atrodo kad gerokai daugiau yra atvežama nei išvežama. Kiek teko domėtis dauguma didžiųjų krovinių lainerių atvyksta į Kauną pilni, bet išskrenda tušti, neskaitant keleto išimčių (pvz. veršelių skraidinimas į Izraelį). Gal kas nors, kas daugiau su šitais dalykais užsiima gali tai patvirtinti ar paneigti?
Andriau, nera dabar tokio didelio importo srauto i KUN, kaip budavo seniau…
Is KUN taip pat buna pilnu skrydziu, kad ir su suremontuotais sraigtasparniais…
Įdomu- kokie užsakomieji skrydžiai vykdomi iš Šiaulių oro uosto?
Būkite ramūs, Ryanair’as į VNO skrist nesiruošia.
Simoną prakalbintų tik KGB metodika ;)))
As manau, kad taip darytu kiekvienas musu Simono vietoje… Juk neskelbsi informacijos, kol ji nera viesa, jei ji gali pakenkti imones, kurioje dirbi, interesams …
Jei kazkas kitas, turedamas savu saltiniu, parasytu siame puslapy sviezios informacijos, zinoma butu idomu, bet Simono nebespauskime :)
„FL Technics“ darbuotojų skaičių didina 10 proc.
http://www.alfa.lt/straipsnis/10339579/?FL.Technics.darbuotoju.skaiciu.didina.10.proc.=2010-04-06_11-31
@ Linas – VNO cargo statistika yra ziauriai iskreipta, nes kiek zinau ji apima ne tik kroviniu, bet ir pasto apyvarta, bet neapima trucked cargo. Skaicius jie itariu ima ne is cargo terminalu, o is ramp handlingo: BGS ir Litcargus.
@kolega – tai ir yra esmine problema, kad duomenys imami is ramp handling imoniu, jei informacija butu surinkta is paciu terminalu, tai butu isskirti ir trucked bei flown cargo skaiciai…
Kas link pasto skaiciu, tai jie turetu buti atskira eilute, arba, jei nurodomas vienas skaicius, turetu buti pazymeta, kad tai mail and cargo suma… Bet vadinti statistika iskreipta, gal nelabai tikslu :) Tiesiog jie nera detalizuota…
Grįžtant prie VNO klausimo- ar kokiuose nors planuose numatytas tako ilginimas? Beje, riedėjimas iki tako galo nebūtinas- esamų takų pilnai pakanka…
Tako ilginimas galimas ir yra tam projektai. Tačiau tai būtų ilginimas dėl ilginimo, jokio poreikio ilgesniam takui nėra. Reikia nepamiršti, jog ne tik tako ilginimas yra didžiuliai kaštai, tačiau ir kasdienė eksplotacija ilgesnio tako yra didesnė (apšvietimas, valymas, apsauga, priežiūra ir t.t.), kas didintų oro uosto sąnaudas ir blogintų sąlygas toliau mažinti oro uosto rinkliavas (grubiai tariant, ilgesnis takas=didesnis tūpimo mokestis). Jokios naudos 3000 m takas šiandien oro uostui neatneštų.
Simonai, o kaip visgi del kroviniu ir pasto skaiciu? Ar imanoma butu gauti tuos skaicius is LCC terminalo Balt-cargo, kad jie butu pilni – su trucked and flown cargo eilutemis :) ? Buciau dekingas uz komentara :) Aciu!
Teisingas komentaras, jog cargo=mail airfreight. Kovo mėnesį Mail buvo 153 tonos, Airfreight – 293 tonos. Tokia yra oro uostų skelbiamos statistikos skaičiavimo metodika, taip skaičiuoja daugelis oro uostų.
Naivus klausimas- o Ryga kam taką ilginosi? Ar čia buvo paprasčiausias ES pinigų plovimas…
Juk Rygoj neskraido nieko, kad negalėtų leistis Vilniuj…
JAL 747 TOKYO-RIGA CHARTER
O tokį JAL džiaugsmą galėtume sėkmingai nutupdyti Kaune, o turistus atsivežti autobusais…
Po tokio ilgo skrydžio jei viešbūtis Vilniuje, nenorėčiau dar autiku pasivažinėti privargęs.
Turint galvoje, kad pvz. Londone ar Čikagoj jie nuo oro uosto tiek važiuotų iki viešbučio, skirtumas neesminis. Beje RIX nuo miesto yra apie 20 km- irgi ne per arčiausiai…
Ir šiaip nesuprantu Japonų. Kodėl jie į Rygą skrendą? Jiems reikėtų atskrist į Vilnių ir išskrist iš Talino…
Vytautui
Man rodos Rygai tako ilginimo reikėjo dėl krovinių. Dabar iš Rygos gali kilti pilnai prikrauti didieji krovininiai laineriai ir konkuruoti su Kaunu. Tie keli japonų čarteriniai skrydžiai per metus tai tikrai tako išlaidų niekada neatpirks.
Kas link Rygos tako ilgio, tai RIX bent jau turi BT, kurie gali pradėti ilgesnius skrydžius su B757 išnaudojant jį maksimaliam skrydžio nuotoliui ~7000km. Be to neatmesčiau galimybės, kad ilgalaikėj perspektyvoj BT gali įsigyti ir kažką didesnio – B767/A330, priklausys nuo skrydžių poreikio, bei tranzito rezultatų. Tad manau, RIX valdžia turi planų, kaip eksploatuoti taką ;]
Šiaip tai Vilniaus takas pilnai pakankamas B757 (kiek jų čia skraido- problemų nebuvo) ir net B767 (gal išskyrus kai kurias modifikacijas.
Sunkiau būtų su dar didesniais lėktuvais- B777, B747, A380, A340…
O vat veršiams vežti musų takas tikrai per trumpas.
Bet veršius Lietuvoje ir taip turim iš kur vežti…
Kas link B757 skrydžio nuotolio, tai pasak wikipedijos, kad pilnai išnaudot B757 reikia ~2,9 km tako.
Įdomu kaip jie iš Vilniaus skraido (B757)..?
Šarūnui
wikipedija yra labai nepatikimas šaltinis, ypač kai ieškoma specifines sunkiai patikrinamos kituose šaltiniuose informacijos.
JAL praėjusiais metais berods 4 skrydžius padarė, šiemet atsisakė daryti. Į infrastruktūros plėtrą reikia žiūrėti kompleksiškai, takas RIX pailgintas, tačiau riedėjimo takai kai kurie siauresni nei VNO ir normaliam B747 netinkami, jau nekalbant apie keleivių apatarnavimo infrastruktūros nebuvimą: prie rankovės lėktuvo nepastatysi, per vienus vartus 500 keleivių boardingas užtruks kokia porą valandų ir bus panaudoti visi keleivių vežimui naudojami autobusai..
Taigi, kaip sakiau, realiai poreikio šiuo metu VNO ilgesniam takui nėra.
Įdomu kaip normaliam oro uoste krauna? šiaip pastačius keletą trapų galima būtų keleivius gana greitai susodint.
Ar įmanoma keleivius į viena lėktuvą kraut per dvejus ar daugiau vartų?
@Šarūnai: nevisai teisybė. Tokio tako ilgio gali neužtekti norint pakilti maksimaliai apkrautam B757-200. 2,9 km yra tik lėktuvo prabėgimo ilgis. Prabėgimo ilgis nelygu tako ilgiui. Dar turi likti tako rezervas, jos iškilus problemoms, lėktuvas turėtų galimybę sustoti pasiekęs V1 greitį. Norint sužinoti kokio ilgio turi būti takas, reikia žiūrėti „F.A.R. Landing Runway Length Requirements” konkrečiam lėktuvui. Svarbu atsižvelgti į variklių modelį, oro temperatūrą ir aukštį, kuriame yra įsikūręs oro uostas. Detalią specifikaciją apie B757 lėktuvui reikalingą pakilimo tako ilgi galima rasti čia: http://www.boeing.com/commercial/airports/acaps/753sec3.pdf
Būna įrengiami vartai didesnio pralaidumo, su 4-6 boarding card skanuokliais. Kiti oro uostai turi dvi rankoves B747, atskirai laipinami ekonominės ir aukštesnių klasių keleiviais. Galų gale tokie dalykai kaip įlaipinimo salė prie vartų turi pakankamo dydžio. Tiesiog noriu paminėti, jog infrastruktūra yra kompleksinis dalykas, todėl reikia žiūrėti iš esmės. Nors B747 įprastas lėktuvas dideliuose oro uostuose, tačiau atėjus A380 oro uostai turėjo įrenginėti atskirą infrastruktūrą jiems.
Nevisi oro uostai turi tinkamą infrastruktūrą didelių lėktuvų aptarnavimui. Kažkada Mexico City oro uoste teko laukti atidėto skrydžio prie vartų. 400 keleivių atidėto skrydžio teko laukti labai mažoje salėje, kur tebuvo vos keli suolai. Laipinimas irgi vyko tik per vieną rankovę vykdant beveik kiekvieno keleivio patikrą. Buvo nepatogu, bet visos procedūros vyko sklandžiai. Tad manau VNO irgi būtų pajėgus aptarnauti pilną B747, tik kas tokiais lėktuvais čia skraidytų?
RIX-VNO skrydį vėl vykdo Carpatair F70. http://www.airliners.net/photo/Carpatair/Fokker-70-(F-28-0070)/1665053/&sid=21903f9bc3527983c73f72d58d4465d4
Klausimas, ar čia keleivių daugiau? ar jie neturi tuo laiku laisvų f50 ?
Vilnius gal ir galetu aptarnaut boeing 747,bet kokios oro linijos gali is vilniaus skraidyt su tokiu lektuvu? gi i londona su 747 neskrisi,o kokiom meksikos oro linijos visai nepalanku toki marsruta atidaryt,nes keleiviu nesurinktu
būtų galima pritaikyti panašią tranzito situaciją kaip ir RIX’e. UZBEKISTAN AIRWAYS leidžiasi iš Taškento ir po to kyla į New Yorką. Manai, daug atsiranda lipančių RIX’e skrydžiui už Altanto?:)
Jo cia vystosi idomi diskusija ,- ar gali Vilnius patapti Singapuru ? :) Uzbekistan airways pavyzdys labai vykes, bet kam pasiulyt panasias paslaugas ? Tadzikistanui ? Kirgizijai ? Kazachstanui ?
kazachstanui, kadangi lietuvos verslininkai atranda tą šalį kaip puikią investicijoms:)
bent jau iš mūsų pusės..
Sutinku, kad Kazachstanas atrodo patraukliausiai. Tokiu atveju reikia panagrineti –
http://www.airastana.com/
ir jei imanoma ka patrauklaus ir realaus pasiulyti, tai imti ir pasiulyti. Taip sakant,- just do it .
http://www.airlineroutemaps.com/West_Asia/img/Air_Astana.gif -mapas kur skraido air astana
Senokas šitas, yra svetainėje jų interaktyvus mapas
nu taip
Galima ir tiesiai pas juos paziureti-
http://www.airastana.com/int/gb/routemap
Aisku, kad Stambulas ar Abu Dhabi patrauklesni mums kaip hub’ai, bet pasiulyt jiems ta pati, ka Uzbekistan airways daro Rygoj,- kodel ne . Mums tai tik i nauda.
Simonai! Saukiam vel tave! gal gali pakomentuot? : )
Man atrodo, kad nėra labai realus toks variantas. Nebent pasiūlyt kažkokias super ypatingas sąlygas, dalinai kompensuojant skrydžių kaštus. Kitaip aš nelabai įsivaizduoju, kokiu būdu kažkuriai aviakompanijai turėtų šaut į galvą daryt tarpinę stotelę EYVI. Baltijos regione prioritetas yra RIX.
reikia žymiai keleivių srautą pakelti VNO ir atidaryti dar nemažai naujų krypčių, tada gal ir susimąstytų visokios air astanos skraidyti čia.
sakai nauju krypciu? tai mes ir ieskom nauju krypciu! va kazakstanas butu!
Jeigu ir toliau tokia tendencija kils keleivių srautai gal kas nors ir pavyks. Beje Uzbekistan Airways turi codeshare’ą su BT, tai jie šauna du zuikius, matomai, perkant per BT skrydžius į JFK kaina būna mažesnė, o Uzbekai tuo pačiu atveža tranzitą BT ir atvirkščiai.
Beje kad vienos ne ES šalies avialinijos galėtų skraidinti keleivius iš ES šalies į trečiąją šalį, vien atidaryti reisą nepakanka. Tam reikia ir politinio susitarimo valstybiniu lygiu (penktosios skrydžių laisvės).
Nesant tokio susitarimo skrisdama Astana-Vilnius-Niujorkas ar pan. Air Astana tegalėtų pardavinėti bilietus Astana-Vilnius-Astana ir Astana-Niujorkas-Astana.
Beje, o Uzbekistan Airways parduoda Ryga-Niujorkas? Kažkada ieškojau, neradau (rodė, kad nėra tokio reiso, tik Taškentas-Niujorkas tom dienom pardavinėjo). Bet mačiau čia kažkas rašė, kad pirko. Ar gal ne visada pardavinėjo?
@Augustinas – pardavinėja. Šiaip esu ir Vilnius-Ryga-Niujorkas matęs parduodamą.
Geriau Simonas pakomentuotų ne jūsų nuo realybes atitrūkusias mintis, o šį sakinį: „Be to, naujų skrydžių dar bus – greitai :)”
Suprantu, kad jis negali parašyti kas ir kur skraidys, aš norėčiau sužinoti tik laiką, kada žinios bus viešai paskelbtos. Bent jau apytiksliai (už savaitės/mėnesio…). :)
Radau Amadeus balandžio 18 dienai RIX-JFK į vieną pusę su HY – 812 svarų.
Sprendžiant pagal lėktuvų parką, AirAstana būtų neblogas variantas skrist per Vinių į JAV. Tiesa mums aktualiau Čikaga, nei Niujorkas.
Čia dar reikia nepamiršt, kad nemažas poreikis yra keleivių Vilnius-Alma-Ata, tad reisas su tūpimu pasiteisintų. Tik, aišku, reikia kazachus įkalbėt. Ir šiaip reiktų su jais dėl supaprastinto vizų režimo pasiderėt…
Air Astana yra BT codeshare partneris, tad prioritetas vėlgi yra Ryga. O tuo tarpu Lietuvai, konkrečiau Vilniui reikia skatinti atvykstamąjį turizmą, kad pvz: Air Astana turėtų garantijas, jog kažkas skraidys jų siūloma/momis kryptimi/is. Tačiau kol kas tokie skrydžiai, mano manymu, yra utopija.
Beje kyla logiskas klausimas koks uzpildymas yra Rygoje? Jei pas juos keleiviu daugiau dvigubai,o marsrutu-trigubai,tai skaiciai turetu but dar blogesni,nei Vilniuj. Stai kodel AirBaltic zveriskom kainom bilietus parduoda.
Oi Rygos net nera AirAstana marsrutu zemelapy. Jiems ryga idomi,kaip taskas is kurio galima tolioau po Europa skrist. Tuo tarpu Vilnius turetu viliot butent tiesioginiu srautu. Juk kazkada Aurelos charter’iai skraide.
Gal vis dėl to neverta žvalgytis taip toli ir naiviai tikėtis, kad kažkas ryšis tokiam žingsniui, o realiai pagalvoti ko dabar mums trūksta ir kas yra įgyvendinama. Madridas, Tbilisis… Laukiama Turkish Airlines plėtros.
Vytautai: Klausimas gal ir logiskas, bet prielaidos nelabai: marsrutu ir keleiviu skaiciaus palyginimai visiskai nieko nesako apie load faktoriu. Ekonomine logika sako, kad jei jiem truktu keleiviu, kainos kaip tik turetu buti mazos…
Ir siaip: kiek tu tiesioginiu keleiviu Vilnius-Astana? 100 per savaite?
Dėl Kazachijos, tai užsakomieji reisai skraidė, kai į Lietuvą masiškai vyko kazachų automobilių varinėtojai. Jie atskrisdavo išsirinkti automobilių. Dabar tas srautas sumenkęs.
Bet šiaip jeigu žiūrėti *vien* pietų/rytų kryptis, manau Kazachija patenka į dešimtuką krypčių, kur didžiausias tiesioginis potencialas. Ar to pakanka pelningam reisui tai čia jau kelia abejonių.
Statykit jus tas rankoves nestate :), jei nera poreikio tokiems lektuvams, tai nors ir 5km taka daryk, rankoves kilimais raudonais isklok dzin visiems, siai dienai Baltijos salims nera tikrai poreikio, o jei ir butu dar pamastyti reiketu.
Va ziurekit kokiuose Karibuose ar pan. skraido ir 747 ir kt. dideli ir px visiems, privaro 2 trapus ir mars laukan. :)
Su Kazakhstanu Lietuvos ryšiai yra iš Rytų šalių turbūt antroje vietoje pagal stiprumą (po Gruzijos). Reikalas tas, jog Kazakhstano visos bendrovės (su didele išimtimi „Air Astana” bendrovei, kurios keli lėktuvai ir keli maršrutai yra išimti iš sąrašo) yra Europos Sąjungos juodajame sąraše.
O šiaip maršruto atsiradimui labai kliudo tai, jog atstumas tarp Lietuvos ir Kazakhstano yra labai didelis. Nuo Vilniaus iki Almatos yra 5 valandos „flight time”, iki Astanos pusvalandžiu mažiau. Tai reiškia, jog pelningai maršrute galima tik su:
a) dideliu lėktuvu (B757 ar didesniu) ir dideliu srautu tarp miestų;
b) mažesniu lėktuvu (B737), tačiau su aukštu užpildymu ir aukštomis pajamomis (minimum bilieto vidurkis apie 2000 LTL roundtrip, kas yra jokio maršruto vystymo ir tik vežimas tų, kuriems būtinai reikia skristi).
„airBaltic” vykdo maršrutą Ryga-Almata 2x per savaitę, tik vasarą, su B757 ir bando laviruoti tarp šių dviejų variantų dar įpindama tranzito srautą (kitaip tariant iš kitų segmentų kompensuoja segmentą iš Almatos į Rygą), tačiau tai yra silpnas maršrutas.
Kas kiek susipažinę su „Air Astana” bendrove – nežinau, tačiau tai yra labai aukšto serviso bendrovė (pvz. nemokamos kojinės ekonominėje klasėje), tačiau dirbanti „ant žemų loadfactor” ir aukštų bilietų kainų. Pavyzdys: Astana-Amsterdamas maršrutas, vidutinė bilieto kaina – 600$ į vieną pusę „economy” tarifas. Tokiu atveju ir 40% LF nėra baisus.
Tačiau, neatmetu galimybės, kad maršrutas gali atsirasti per artimiausius 16 mėnesių :)
Kas liečia tarpinius tūpimus tarp NVS ir Šiaurės Amerikos: taip, tai yra tam tikra niša. Tačiau „Uzbekistan Airlines” pavyzdys yra toks, kad tai labiau PR, negu realūs skaičiai. Tarp Rygos ir Niujorko skrenda vidutiniškai 9 keleiviai reise (įlipantys Rygoje). Kitas dalykas, jog NVS vežėjai tokių maršrutų į JAV vis mažiau vykdo, nes turbūt niekas jų nevykdo pelningai, todėl kai kurių šalių vežėjai išlaiko tik dėl viešųjų ryšių taško žemėlapyje: jokio poreikio Uzbekistanui turėti tiesioginę jungtį nėra. Iš JAE vykdomi tiesioginiai skrydžiai be tūpimo: kur yra paklausa, užtenka ir pasiūlos.
Tačiau, neatmetu galimybės, kad maršrutas gali atsirasti per artimiausius 16 mėnesių :)
Simonas vis labiau šneka užuolankom:) tai klausimas kokios čia oro bendrovės ruošiasi skraidyti iš VNO.
Kadangi bilietas su Uzbekistan Airlines kainuoja 4000 Lt, o už tiek į Niujorką gali ir su economy-flex’u nuskristi net pigiau.
Beje, man tai keista, kodėl AirBaltic šitame lėktuve neturi codeshare į Niujorką? O kažkodėl Vietas perka SAS iš Kopenhagos.
Bijau, kad AirAstana kainų politika diktuojama ir vizų sąlygų. Skraidyt į ES jiems sudėtinga ir tai gali leist sau tik turtingi keleiviai, kurie ir pinigų bilietui turi. Dėl to Europos maršrutu beveik nėra. O jie irgi būtų gana tolimi.
Kalbant apie B767, tai jis leistų ir gana daug keleivių iki Vilniaus vežt ir nemažai vietų iš čia į JAV pasiūlyt.
Reikia neužmiršt specifinio faktoriaus- Kazakstana turi savo naftos ir aviacinio kuro kainos pas juos gali būt ne pasaulinės, kad irgi mažina skrydžio kaštus ypač didesniais atstumais.
Svarbiausia, kad kaip logiškai paaiškint, kad Uzbekistanas gali sau leist skrydį į Niujorką, o Kazakstanui tai prabanga. Čia iš esmės reikėtų diplomatams padirbėt ir bet kokia proga gėdinti Kazakstano aukštus pareigūnus.
Vizos tai kainodaros neditiktuoja. Kainodarą įtakoti gali šiek tiek įtakoti tarpvalstybiniai susitarimai. Skrydžiai tarp Kazahkstano ir ES šalies atidaromi tik šalims susitarus tarpusavyje ir paskyrus „paskirtuosius vežėjus”. Iš kitos pusės, nepamirškim, kad Kazakhstanas yra toli: iš Kazahkstano į Vakarų Europą jau tikras „long haul” skrydis išeina. Kazakhstano ekonomika gana uždara, tai šalis nėra suinteresuota didelių atvykstančių verslo turistų skatinimu, todėl ir yra tokia situacija.
Kaip kažkas minėjo, tai suteikti NVS šalies vežėjui galimybę skraidyti ES taškas-JAV taškas ir pardavinėti atskirai bilietus yra tikrai sudėtingas keliašalis tarpvalstybinis susitarimas. Kaip jau matom iš Uzbekistano-Rygos atvejo, tokio sutarimo pasiekimas didelės įtakos keleivių skaičiams nedaro, tiesiog labiau taškas žemėlapyje.
@Simonas: pasakyk, kaip oro uostas „atidaro duris verslui”, jeigu as su VNO vadybininke pradejau kalbeti 2009 m. rugsejo menesi, preliminaru atsakyma gavau gruodi, konkursas paskelbtas kovo pabaigoje, o salygos tokios, kad reikia tureti bent jau 30.000 Lt „laisvu” pinigu saskaitoje, kad sudalyvautum konkurse? Tas, kuris kure salygas konkursui yra: 1. kysininkas. 2. nesiorientuojantis maitinimo versle, nes reikalauja tokiu sumu:) 3. orientuojasi TIK i didelius maitinimo tinklus, pvz. Cili, McDonald’s ir t.t.
Simonai, pasakyk man, kaip smulkiam verslininkui kaip as, tiekti pigu, bet skanu maista oro uoste? Ir kame point’as skelbti konkursa, jeigu galimi dalyviai yra tik keli?
Beje, siunciau savo tel. nr. ir emaila vadybininkei 2 kartus, kad pranestu konkurso pradzia ir salygas, bet suzinojau tik siandien ir is spaudos, kai konkursas baigtas! Tai kaip tikites tureti maitinimo pasirinkima oro uoste?:)
tai, kad tu ir subankrutuotum jeigu mažos lėšos.. Uostui reikia patikimų kompanijų ar kaip ir tu minėjai savo 3 variantą. nepamiršk, jog VNO yra valstybės institucija..
Vizos, aišku kainodros nediktuoja, bet įtakoja keleivių skaičių. Pvz. Kijevas turi gerų galimybių augti pasiūlius akcijines kainas, o Maskvai tai padaryt sunkiau, nes egzistuoja vizų barjeras. Tokiu atveju negali sugalvot skrist ryt-poryt, nes reikia dar vizas sutvarkyt.
Ta proga klausimas- kaip keitėsi keleivių srautas Vilnius-JAV po vizų panaikinimo. Aišku reikia atsižvelgt į ekonominę krizę (dėl ko pat į JAV 2009 neskridau). Iš kitos pusės kainos į ten gerokai nukrito…
Kalbant apie tolimas krytis- ar daugiau šansų atsirast Vilnius-JAV ar Vilnius-Kinija?
Nuliniai sansai nuo nuliniu nelabai skiriasi…
zuikis: dėkingas, jeigu parašytum man el. paštu s.bartkus@vno.lt. Konkursas baigėsi tik keliems plotams, kitus dar tik planuojama išnuomoti. Konkursai vyksta pagal valstybės turto nuomos taisykles, kurios turi reikalavimus užstatui.
Būtų gerai, jei Simonas galėtų patekti duomenis apie lietuvių skraidymą tolimomis kryptimis. Nors tikrai tendencijai pastebėti, reikia sulaukti vasaros…
Visgi padarys tai.
„Ryanair“ apmokestins naudojimąsi tualetu
http://www.alfa.lt/straipsnis/10339810/?Ryanair.apmokestins.naudojimasi.tualetu=2010-04-07_10-37
@Jurgis – Žurnalistpalaikių kvailumui nėra ribų.
Taip sakant, duok dieve, kad tai butu tik zurnalistu kvailumas … :)
Ryanair žurnale rašyta, kad siūlomas tualeto apmokestinimas būtų tik trumpuose skrydžiuose, taip pat kad tai skatintų žmones iš anksto nueiti į tualetus oro uoste, o dėl to būtų galima panaikinti lėktuvuose dalį tualetų ir įdėti papildomų sėdynių, kas esą leistų sumažinti bilietų kainas.
„Ryanair“ pažadino darbo rinką Lietuvoje
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2010-04-07-ryanair-pazadino-darbo-rinka-lietuvoje/43071
„…oro uostui tapus pagrindiniam regione, padidės darbuotojų poreikis…” pagrindinis? Vilnius ir Ryga jau nurasyti? :D
@Vitalijus – supranta kiekvienas kaip nori. Šiaip turėjo omeny “…oro uostui (Ryanair’o) tapus pagrindiniam regione, padidės darbuotojų poreikis…”
Ambicijos geras dalykas :) Dabar Vilnius tures parodyti ambicija, kad yra pagrindinis bent jau Lietuvos oro uostas .
O Kauno/Palangos oro uostams galima kur nors pamatyti tokią statistiką, kaip šita?
@SilvereX – KUN teikia bendrą kiekvieno mėnesio statistiką, bendrą skrydžių sk. ir t.t. Pagal kryptis rodyt skaičių jiems matyt neleidžia sutartis su Ryanair
Gavome tokia reklama:
“Czech Airlines” nauji skrydžiai iš Vilniaus oro uosto
Vilnius – Bukareštas – Vilnius kaina nuo 748 Lt (su oro uosto mokesčiais )
Vilnius – Mančesteris – Vilnius kaina nuo 759 Lt (su oro uosto mokesčiais )
Akcija tęsiasi iki balandžio 20d.
Išvykimas nuo gegužės 1d. – liepos 31d.
Maksimalus išbuvimo laikas iki 3 mėnesių
Minimalus išbuvimas – savaitgalis
Bilietai nekeičiami ir negražinami
Nenaujos, o su persėdimu Prahoje
Vilnius – Bukareštas – Vilnius cia tiesioginis Czech airlines skrydis ? Matyt, kad per Praha. Kas zino daugiau ?
O man tuo tarpu įdomu kas buvo gero pasakyta šiandieninėje Susisiekimo ministerijos diskusijoje apie turizmo skatinimą…
Po pusmečio Lietuva vėl gali tapti nepasiekiama:
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/po-pusmecio-lietuva-vel-gali-tapti-nepasiekiama.d?id=30817715
Nors Lietuva reiktu labiau keisti i Vilniu.
Skrydziai per Praha. O prie kaina nurodyta be mokesciu. Galutines kainos gaunasi virs 1000 Lt roundtrip.
flyLAL charters Lenkijoje susirado pirma klienta ir viena orlaivi jau permete ant lenku registro
http://www.alfa.lt/straipsnis/10339867/?Lenkai.pasirinko.lietuviska.skrydziu.bendrove=2010-04-07_13-01
dėl kokių priežasčių neišvyko/neatvyko:
LH 3253 Frankfurtas 4-7 14:15 Skrydis atšauktas
labai žemo užpildymo?
Teisingos mintys išsakytos straipsnyje, ypač patiko apie optimizavimą. Labiausiai reikėtų optimizuoti Kopenhagos kryptį- 85-100 EUR roundtrip- nepadoriai mažai. Juk skraidina iš Palangos už dvigubai didesnę kainą, nors atstumas mažesnis.
Geras metas buvo pernai- lėktuvai pilnai užpildyti, daug kas skrisdavo po ne vieną segmentą… Kai kas norėtų, kad tie laikai grįžtų :)
Mikliai sukasi, pagarba :)
Kliento – Orbis ir flCharters kapitalai kaip ir susiję?
Ar Orbis ir Novaturas?
100 eur uz roundtrip i CPH yra ne nepadoriai mazai, o labai gerai, net biski i didesne puse jau. Sekmes pakeliant keleiviu kieki su dar didesnemis kainomis ir optimizavimu.
Kapitalais nesusiję- Orbis susijęs su Novaturu- pagrindiniu FlyLAL Charters užsakovu.
Dėl Kopenhagos, tai nematau čia jokios problemos. Jei AirBaltic nori- tegu kankinasi. Nieks jų neverčia į tą Kopenhagą skraidyt su 50 proc. užpildymu. O kaina atitinka rinkos sąlygas- didelė konkurencija- mažas tarifas.
Nesuprantu? Čia kažkas nori, kaip senais geriais laikais skraidyt po 200 EUR pirmyn-atgal, kaip iš kokio Minsko?
Beje, Minską mes pagal keleivių skaičių jau aplenkėm, ar dar ne?
O Pagal Star1 logiką jiems reikėtų atidaryt skrydį į Vokietiją. Idealiausiai tinka Diuseldorfas- lengvai pasiekiamas traukiniais.
Laidoje „Lietuva tiesiogiai“ – ar po pusmečio Lietuva ir vėl taps nepasiekiamu Europos užkampiu?
Apie tai žurnalisto Edmundo Jakiliačio pokalbis su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu, kompanijos „airBaltic“ viceprezidentu Tadu Vizgirda bei Turizmo departamento vadovais 21 val. 50 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją. (šiandien)
@Vytautas-NT – Minske nė milijono keleivių per metus berods nėra.
Nežinau, kada buvo paskutiniai metai, kurių metu Minskas lenkė Vilnių – spėju, labai seniai.
kaip suprantu po šiandieninės konferencijos prabilstama, jog gali mažėti skrydžių.. Tai šiuo metu, kaip simonas minėjo, mažiausias LF yra Brussels airlines ir skyways. Tai yra reali grėsmė prarasti kompanijas. Bet konferencijoje nėra jokių užuominų apie naujai galimas oro bendroves, kurios ir galės suduoti teigiamą rezultatą atvežant turistus ar pan.
Nureikes siandien paziuret ta lietuva tiesiogiai,manau nieko naujo nepasakys negu skaiciau delfyje.
Aš manau dėl SN tai perdaug nerimaujama. Jie visada gali paleist mažesnius lėktuvus ir sukelt kainas. Kaip jau rašiau- Briuselis yra šventa kryptis, kurią yra srautas keleivių, kuriems kaina praktiškai vienodai rodo. Bus 2000 Lt- mokės 2000.
O vat SKYWAYS realiau. Bet čia jų pačių rankų kreivumas. Nors jie, greičiausiai, tiesiog sumažins skrydžių skaičių.
Iš visų skraidytojų į Vilnių SKYWAYS patys kvailiausi- visiškai nesinaudojo savo pirmenybe, t.y. nesiplėtė tuščioje rinkoje, ypač mokesčius VNO sumažinus…
Viskas gerai, čia norima kiek pajudinti prišalusias Turizmo departamento šiknas, kad pradėtu nors kiek krutėti. O kas link paprastų žmonelių tai viskas aišku,- visi jau tiek nuskurdinti, kad net emigruoti sunku darosi. Daugumai vienintelis šansas išvykt kur pasižmonėti – tik low cost’ai. Kuo greičiau Vilniui nors vienas LCC atsiras, tuo geriau ir VNO ir „žmogeliukams”
man būtų įdomu sužinoti BT LF užpildymą reisuose iš RIX į daugumą krypčių. pvz.: į tas pačias kur vykdoma ir iš VNO (išskyrus Rygos). Gal kas turite kokią tai informaciją?
Aišku, ten jie jau atidirbę ir turi srautą milžinišką lyginant su VNO ir dar turint savo nacionalinį vežėją tai žymiai paprasčiau plėstis.
šiaip tai, laukiame LCC VNO, kuri turėtų žymiai pastimuliuoti kelevių srautus.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Lietuvos ir Singapūro tarpvyriausybinio susitarimo ratifikavimui. Tikimasi, kad tarp šalių bus sudarytos sąlygos reguliariam oro susisiekimui vykdyti.
„Tarpvyriausybinis Lietuvos ir Singapūro susitarimas atvers didesnes oro susisiekimo galimybes bei padės gerinti transporto ryšius tarp Europos ir Azijos. Jo pasirašymui yra pritarusi ir Europos Komisija“, – sako Eligijus Masiulis, susisiekimo ministras.
Lietuvos susisiekimo ministras ir Singapūro transporto ministrė Hwee Hua Lim tarpvyriausybinį susitarimą dėl oro susisiekimo pasirašė 2009 m. spalį. Susitarimas įsigalios, kai jį ratifikuos abi valstybės, praneša Susisiekimo ministerija.
http://vz.lt/straipsnis/2010/04/07/Lietuva_ir_Singapuras_kuria_salygas_reguliariam_oro_sus
Sveiki, truputi nusokant nuo globalios temos. Norejau paklaust kokiu geriausiu budu ieskoti bilietu? Va kad ir tokiu kaip Aerosvit akcija pvz i Niujorka kur buvo/yra. Per bilietu paiesku sistemas? Ar gal kokia nors kelioniu agentura turi gera pranesimu el pastu sistema? Ar dar kazkoks gal budas yra?
aerosvit.com ar .ua
http://www.anna.aero/2010/04/07/airbaltic-planning-100-routes-for-summer-season/
Q400 bus nauduojamas RIX-RBN ir RIX-LLA
airBaltic currently links Vilnius with 11 destinations in nine countries helping the airport to compensate for the loss of flylal services at the beginning of 2009. Oslo Gardermoen service resumes in May raising the network to 12.
This week saw the start of several new routes;Vilnius to Hamburg.
Pritariu Jurgiui, nėra čia tokios tragedijos su tais skrydžiais kaip vaizduojama, bet norima Lietuvos turizmo pareigūnus išjudinti, kurie dirba tiesiog tragiškai. Kas yra labai gerai. Kai kažkas sukrutėjo valdžioje dėl skrydžių – atsirado ir rezultatai, ir reformos, kurios iškart atnešė naudą. Manau, dabar laikas ir turizme sukelti tam tikrą „moralinę paniką”, kuri privestų prie bandymo kažką daryti.
Mano pamąstymai. Galima pradėti nuo elementarių dalykų. Kažin kodėl tokiam TripAdvisor tinklapyje temų apie Lietuvą dvigubai mažiau negu apie Estiją ir triskart mažiau negu apie Latviją? Reikia, kad kažkoks turizmo sektoriaus darbuotojas apsiimtų bent jau sutvarkyti informaciją apie Lietuvą internete. Atsisėsti prie kompo, detaliai atsakinėti žmonėms į užduodamus klausimus TripAdvisor ir kituose kelionių forumuose, sutvarkyti Lietuvos ir visų pagrindinių turizmo objektų Wikitravel puslapius. Tai nieko nekainuoja, tik darbą, o rezultatas būtų ryškus, nes tokiuose tinklapiuose sėdi daug žmonių. Kitas dalykas – reklamos pirkimas. Nežinau, kokie ten susitarimai su Ryanair, bet jei susitarimų dėl reklamos nėra, tai būtina padaryti. Bendradarbiaujant su avialinijomis (dalinantis reklamos kainą) galima iškabinti reklamas užsienio oro uostuose, maždaug „Visit Lithuania” ir šalia pigias kainas. Dar sugalvoti vietas, kur reklama galėtų pasiekti milžiniškus kiekius žmonių – pvz. didžiųjų Europos miestų (su kuriais yra tiesioginis susisiekimas) metro stotyse arba traukiniuose, nemokamuose tų miestų laikraščiuose. Nekurti kažkokių idiotiškų klipų ir nepirkti eterio laiko už milijonus visokiuose TV kanaluose, o geriau paleisti kontekstines reklamas facebooke, google ir visur kur įmanoma. Žodžiu, yra daugybė dalykų, kurie ir arkliui aiškūs, bet ne Lietuvos turizmo pareigūnams..
off topic :
šiandien taip supykau ant braliukų BT, kad nusprendžiau daugiau su jais gyvenime nebeskraidyt.. Norėjau įsigyti bilietą rytojui į Nicą iš VNO ir jau suvedus visus duomenis (kortelės/asmens) spaudžiu pirkti – ir tik šast : ale sistemos klaida ir bilietas pabrango 50 EUR… Nedraugiški tie latveliai.. Užtat Austrian kainos nepakeitė, tai pasirinkau juos.
Be to, reikia pripažinti, kad BT IT skyrius labai gerai dirba : užtenka 3 kartus per dieną pračekint kokį nors vieną skrydį ir iškart kaina pakyla..
Lietuvos turizmo departamentas yra eilinė „zastoina” įstaiga, apaugusi automobiliais ir kitokiais viešaisiais pirkimais su otkatais ir kur lemiantys sprendimus žmonės turbūt vargiai žino kas tas TripAdvisor ir tik žiūri, kaip čia dabar pridengt savo užpakalinę dalį ir nenukentėt, kad bankrutavo jų priežiūroje esanti kelionių agentūra ir dar kaip teisingai padalint draudimo pinigus nukentėjusiems nuo bankroto. Net neįtaria turbūt apie visokio partizaninio marketingo ir pan. sprendimų egzistavimą. Kol neprašluos normaliai ir nepastatys tokių žmonių kaip Simonas, tol nėr ko laukt proveržio..
Na visi zino kad LT valstybes tarnautojai palieka tarnyba dazniausiai gerokai po 70 gimtadienio todel apie trip advisor lonelyplanet ir kitas turizmo svetaines bent dar gerus 5 metus reiktu pamirst o del reklamos kituose miestuose ,Londono metro pesciuju tunelyje esu mates reklama fly to Vilnius ir reklamavosi BA aisku tai senai buvo o daugiau reklamos niekur jokios nors krepsinis gan gerai reklamuoja sali uzsienyje galetu koks AirBaltic rinktine Lietuvos pafinansuot :) Patariu paskaityt: informacija amerikieciams keliaujantiems i Lietuva yra geru perliuku :) http://travel.state.gov/travel/cis_pa_tw/cis/cis_952.html
O Brussels Airlines visada i VNO su A319 skraido?
@ACC, dažniausiai taip
Gali skristi SN ir su Avro. Prisimenu pernai Avro skraidydavo sausakimsi. Gal dabar mazesni lektuvai uzimti kitose kryptyse. Be to, Briuselis yra tokia krypris,kur srautai i viena puse ir atgal gali stipriai skirtis. Buna kad didelis lektuvas skrenda parvezt keleiviu, arba grizta pustustis.
Aisku SN galetu padirbet su tranzitu. Nors dabar juos,speju, kiek stabdo Lufthansa,nes nenori sau konkurencijos sudaryt Europoj. Beto, SN nesiulo mums populiariu JAV krypciu…
o valstybes tarnautoju yra visokiu. Beje 2009 metu mazinimo vajui daug pensininku atleido…
Beje, kai kuriose srityse,kur reikia ne naujoviskumo,bet patirties, pensininkai yra labai gerai!
@silentium – geros mintys dėl Lietuvos reklamavimo turizmui.
@Nepatyres – geriausia ieškoti bilietų per bilietų paieškos sistemas – matysi daug avialinijų. Tada įsidėmėti labiausiai priimtiną pasiūlymą ir jo paieškoti pačios aviakompanijos tinklapyje – taip pirkti bus truputį pigiau. Dar reikia žinoti, kad kai kurių avialinijų bilietų paieškos sistemose nematysi, pvz. Ryanair skrydžių su persėdimais, jei taip norėtum skristi. Tokius bilietus reikėtų užsakinėt ir jų ieškot atskirai atitinkamų avialinijų puslapiuose.
Vel babajai JAV lektuvuose bombas nori sprogdinti..
http://m.15min.lt/id/aktualu/pasaulis/jav-oro-laineryje-nukenksmintas-teroristas-sprogmeni-galejo-slepti-batuose-57-92255
straipsnio pabaiga dviprasmiška: „…atlydėjo …naikintuvai..” Kaip manote- lėktuvas su visais keleiviais būtų sunaikintas (?) jei nepavyktų neutralizuoti teroristo/ ar jį tiesiog pabaigtų „susmulkinti” ore su jau detonavusia bomba (kad nepridarytu daugiau bėdos:(
Nepasirasiau praėjusio post’o. Ir dar papildau, kad jei informacija pasitvirtins, kad teroristas buvo Kataro vicekonsulas, tai bus didžiulis smūgis JAV saugumui. Manau, gali būti keičiamos ir diplomatinės teisės.
Bet gali būti , kad su šia informacija paskubėjau: paskutiniais duomenimis vyrukas tiesiog norėjo parūkyti.. ( o žurnaliūgos jaurašė, kad bomba rasta..)
patikimesnės informacijos visuomet rasime normaliose naujienų agentūruose:
http://www.reuters.com/article/idUSTRE63709V20100408
@Vytautas-NT
SN jau daugiau nei pusmeti (berods) skraido su A319, taip pat jie neskraido patys i JAV, ju arkliukas – Afrika, buvusios belgu kolonijos jie dar didina destinaciju skaiciu i Afrika.
LH turi su jais codeshare i visas Afrikos kryptis, kur patys neskrenda.
Truputį pataisysiu Liną – Belgija realiai turėjo tik vieną koloniją (dabartinė Kongo Demokratinė Respublika).
SN tuo skiriasi nuo kai kurių kitų vakarų bendrovių, skraidančių į trečiąjį pasaulį, kad dauguma SN reisų ten yra ne į buvusias kolonijas, o jie šiaip vysto Afrikos regioną. Tai – sudėtingiau, nėra tokio tiesioginio srauto, koks dažnai yra tarp buvusių kolonijų ir buvusių metropolijų.
„Brussels Airlines” kryptingai dirba Afrikos kryptimi. Kalbama, jog būtent dėl šios rinkos „Lufthansa” ir pirko „Brussels Airlines”. Tai vienintelė bendrovė, kurią pirko LH ir kuri dirbo pelningai ir būdama nepriklausoma (skirtingai nei Swiss, Austrian, bmi). Afrikos rinka nedidelė, tai realiai stiprus „Brussels” užpildo beveik visą rinką: į savo buvusias kolonijas atskiras šiek tiek judesių daro „Air France” ir „British Airways”, tačiau realiai „Brussels Airlines” yra stipriausias vežėjas šioje nišoje.
Sutikim, jog srauto iš Lietuvos į Afriką nėra :) „Brussels Airlines” šiuo metu turi tranzito per Briuselį iš Vilniaus į Ispaniją, kadangi „Brussels Airlines” siūlo gerus jungimus į Barseloną, Madridą. Tačiau transferas per Briuselį sudaro tik iki 15% srauto Briuselis-Vilnius skrydžiuose.
Srautas VNO-BRU stabilus, tačiau nėra didelis. 2006-2007 metais maršrute buvo tik 2-3 tūkst. keleivių per mėnesį, 2008 m. buvo užkilę iki 5 tūkst., tačiau tai realiai dėka „overcapacity” ir stimuliavimo, kurį darė maršrute du vežėjai (BT ir TE) bei dėl „gerų ekonominių laikų”, kuomet tiek valstybės sektorius, tiek verslas netaupė komandiruotėms. Realus srautas maršrute šiai dienai manau yra max. 4 tūkst. keleivių, kuriuos realiai sunku visus surinkti, kadangi segmentas labai jautrus tvarkaraščiui.
Keletas naujienu:
IB ir BA paskelbe apie susijungima!!!
LH pilotai paskelbe apie 4 dienu steika, kita savaite!
Idomu ar Lufthansa pasielgs analogiškai BA, t.y. nusamdys lėktuvų keleiviams vežti..?
Dar Brussels turi neblogus jungimus su UK. Šiaip man iki šiol neaišku, kodėl SN Nevysto JAV krypties? Juk į Briyuselį net verslo srautas iš ten faktiškai garantuotas.
Labiausiai gaila, kad SN neturi pietų Afrikos jungčių. O keleivių jiems sėkmingai parūpina Briuselis, kuriame afrikiečių gausiai, gausiai…
Del tranzito per Briuseli i Ispanija Simonas teisus – labai patogu. Tik kad pacios avialinijos (bent jau vulgariai perkant per ju tinklalapi) neleidzia (bent jau pries pora men taip buvo) daryti sujungimu kitur, nei Madridas ir Barcelona.
Keleivius „Brussels Airlines” į Afriką rūpina visas „Star Aliance”, tame tarpe „Lufthansa”, kuri pati neskraido į daugelį taškų kur skraido „Brussels”.
Anksčiau „Brussels Airlines” turėjo labai glaudų bendradarbiavimą su „American Airlines”, su kuria turėjo abipusį „codeshare”, padengdavo visą JAV žemėlapį ir veždavo netgi iš Afrikos į JAV per Briuselį.
„Brussels Airlines” įstojus į „Star Aliance”, bendradarbiavimas su „American” turės būti nutrauktas (tokia yra stojimo į aljansus kaina) ir JAV rinkoje bus bendradarbiaujama su kitomis „Star Aliance” narėmis, kurios pačios skraido į Briuselį: „United”, „Continental”, „US Airways”.
Man regis su United jie jau turi codeshare, jei atmintis nepaveda, lyg ir skaiciau apie tai nepeseniausiai…
Man regis, tokia politika – specializuoto nishos vezejo, kokia vykdo SN – yra labai protinga. Kaip sakant, vienu uzpakaliu viso svieto neuzdengsi, bet gali buti stiprus kazkurioje vienoje krypty :)
Aišku, Afrika jokiu būdu nėra viena rinka. Šalių ten daug, SN skraido tik į dalį jų (apie 10 šalių).
Kažkiek panašią politiką vykdo ir KLM – bet kitose šalyse, nei SN (skraido į Eritrėją, Sudaną, nors tai nebuvo olandų kolonijos).
Be Air France ir British Airways, į buvusias kolonijas dar aktyviai skraido TAP Air Portugal (4 ar 5 šalis, buvusias portugalų kolonijas). Iberia skraido į Pusiaujo Gvinėją (vienintelę buvusią ispanų koloniją Afrikoj į pietus nuo Sacharos).
Alitalia ir Lufthansa neskraido net į buvusias italų ar vokiečių kolonijas (su keliomis išimtimis). Vokietijos atveju tai ji prarado kolonijas dar po pirmo pasaulinio karo, dėl ko ryšiai silpnesni.
Smarkiai Afrikos kryptį vysto Artimųjų Rytų avialinijos – per Artimuosius rytus patogu į Afriką skristi iš Europos, Azijos.
Dar verta atskirti „trečiojo pasaulio Afriką”, apie kurią čia ir eina kalba, nuo kelių valstybių, į kurias susidaro didesni srautai dėl turizmo, ekonomikos ar didelio gyventojų skaičiaus (Marokas, Tunisas, Egiptas, PAR, Nigerija, Kenija) – į šitas skraido daugiau vakarų avialinijų, ten jau ne nišinės rinkos.
Gal kas nors ta pačia proga gali sutartį su Singapūru pakomentuot. Koks jiems biznis skraidyt į Lietuvą ar Vilnių. Ir ką jie išvis čia galvoja daryt?
Gal kokiais Cargo tikslais per Kauną ar Šiaulius…
Kauną kalba ėjo….
Asmeniškai VNO būtų geriau
Normalaus Cargo Lifterio pakilimas is Vilniaus su trumpu taku neimanomas lektuvas turetu kylt su tusciais bakais skrist tarkim i Kauna uzsipildyt ir atgal i Singapore manau visai realu kad Kaunas aptarnaus Singapuro orlaivius nes turi tam iranga ir patirti nes anksciau nuolat priimdavo orlaivius su gelemis is Brazilijos, paskui geles iskeliaudavo i Rusija. Idomu ka Darys Lietuvos Pastas su oro pastu is Rytu Azijos nes siuo metu siuntos stringa Maskvoje ir veluoja apie pora menesiu.
@Patikimasis – Cargo tamsta skraidai, kad asmeniškai geriau:)?
Tuo tarpu Lufthansa streikas neįvyks:
http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/52056/lufthansos-pilotai-atsauke-streika
Keleivių Rygos uoste šiemet padaugėjo trečdaliu
http://www.alfa.lt/straipsnis/10340182/?Keleiviu.Rygos.uoste.siemet.padaugejo.trecdaliu=2010-04-08_16-00
Ne i tema idejau, cia apie uosta , o ne oro uosta . Sorry …
Žurnalistai ir redaktoriai bukoki- kalba eina apie JŪRŲ uostą, bet ne RIX (reikia atitinkamą nuotrauką įdėt). Įdomu kokia situacija Klaipėdoj?
http://www.lrytas.lt/-12707442081268508501-dėl-dūmų-salone-iš-vilniaus-į-taliną-negalėjo-išskristi-airbaltic-lėktuvas-atnaujinta.htm
AirBaltic pasaulio dėmesio centre:
http://www.anna.aero/2010/04/07/airbaltic-planning-100-routes-for-summer-season/
Wizz air didina leistiną registruojamo bagažo normą iki 6 vienetų po 32 kg mokant tik už vienetus, ne už svorį. Jų reisui Ryga-Londonas tai gali tapti labai dideliu privalumu :)
Šiemet Kauno oro uoste keleivių padaugėjo 35%
http://vz.lt/straipsnis/2010/04/09/Siemet_Kauno_oro_uoste_keleiviu_padaugejo_35
48 tūkst. keleivių per kovą Kaune – labai neblogai, tai daugiau nei pernai per rugpjūtį.
Apie svylančius AirBaltic Fokerius. Prieš kelis metus skridau iš HAM į VNO su AirBaltic. Skrydis vėlavo gal gerą valandą, sodinant kažkaip nelabai džiugiai nuteikė aprūkę Fokerio varikliai ir šonai :D
ko jus norit is tokiu antikvariniu lektuvu,kaip F50. Uztat F70/100 gamyba zadama greitu laiku atnaujint. Panasu,kad mazu lektuvu rinkoj yra daug erdves plestis. Juk ten verziasi ne ti rusai,bet ir japonai. o vat apie turbosraigtinius kazkaip nieko negirdet…
Tarptautiniame Kauno oro uoste per 2010 m. pirmąjį ketvirtį buvo aptarnauti 124 033 keleiviai, t. y. 35,2 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2009 m., o skrydžių skaičius padidėjo 31 proc. – iki 1539.
dėl aptarnavimo tai greičiausiai dėl PSD mokesčių ir nedarbo daugiau lietuvių emigravo..
dėl krovos tai neblogi rezultatai:
Per pirmąjį metų ketvirtį Kauno oro uoste aptarnauta 740,89 tonos pašto ir krovinių, t.y. 72,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2009 metais.
Labai panašu, kad šiemet KUN gali pasiekt 750K. Kroviniai taip pat džiugina!
KUN šiemet turi pasiekt 800 000. 2011 metais planuojamas bent 1 mln keleivių…
Šiandien Aerosvit Airlines vėl atskrido su AN148
http://www.airliners.net/photo/AeroSvit-Ukrainian-Airlines/Antonov-An-148/1681038/&sid=bb5c044749343732aa5fcd586dd28b5e
Geras lėktuvas. Norėčiau tokių Vilniuje pamatyti daugiau ir pats tokiu paskraidyt.
Iš kitos pusės aišku, kad E-145 Kijevo krypčiai per mažas. Gal ateis laikas, kai į Kijevą skraidysim su Boeing’ais…
@Vytautas-NT-zinoma ateis,jei Ryanair pirmas neatidarys reiso i Kijeva :)
Ryanair neatidarys,nes neskraido uz OpenSky ribu (kaip Wizz). Idomu kokia dar yra OpenSky valstybe i kuria Ryanair neskraido be Bulgarijos ir Sveicarijos?
@Vytautas NT Tai ko Ryanair i Maroka skraido ? Cia jau net ne Europa ir ne OpenSky .
Open
Kur rasti sarasa saliu pasirasiusiu OpenSky susitarima?
http://www.opensky.net
@Opensky Nu ne balandzio 1 d. siandien :)
:) :) :)
tai kokios tendencijos VNO laukia šiuo metu? skaičiau neseniai straipsnį, kuriame teigiama, jog darbuotojai nežino ar ryt dar turės darbą ar ne. Aišku, tai yra gal šiek tiek pagražinta, bet matomai balansuojama dėl kaštų sumažinimo ir pareigų pardavimo kitoms įmonėms.
Dar klausimas, ar tikrai ateis tos lauktos kompanijos (LCC) ir kada. Vasara jau artėja.. Ar tikrai taip norinčios kompanijos sustojo ir laukia statistikos dėl LF. Jeigu taip, tai manau greito įsivažiavo nebus…
Naujienos iš RIX’o:
RIX
The fifth new airline this year – AeroSvit – commences flights (jau penktoji)
Įdomiau, kad Aerosvit lėktuvas Rygoje nakvos. Ir miegos ilgai – atvykimas 21:55, o išvykimas tik 8:50. Tiesa, vasarą porą kartų per savaitę naktimis skraidys į Odesą.
@Donatas-tai taip ir turetu buti,jei nori LCC (Ryanair) reiketu bent iki 250 mazinti dirbanciu skaiciu ir atlyginimus kokiais 30-50%
Truputi ne i tema, bet imetu gera nuoroda apie streikus daznai keliaujantiems http://www.easytravelreport.com/
Pakankamai operatyviai atnaujinama informacija, padedanti isvengti streso kelioneje.
Gal ir nelabai tinkama vieta, bet…
http://www.alfa.lt/straipsnis/10343005/?Lektuvo.katastrofoje.zuvo.Lenkijos.prezidentas.Kaczynskis..atnaujinta.11.47.=2010-04-10_10-36
Rusų aviatoriai diskutuoja apie katastrofą:
http://www.forumavia.ru/forum/2/9/1520138656583337411001270885429_4.shtml
susidaro nuomone kad del sios tragedijos kalti pilotai|(nors cia beabejo dar nieko neaisku),bet noreciau paklausti zmoniu kurie yra arciau aviacijos,kaip tai galejo but kad pilotai ignoravo dispeceriu pranesimus apie bloga ora (ruka) ir draudima leistis ir savarankiskai prieme sprendima leistis.negi viskas yra paliekama piloto (ne)kompetencija ir patirciai.pakomentuokit.
http://en.wikipedia.org/wiki/2010_Polish_Air_Force_TU-154_crash
@besidomintis – taip, esant sunkioms meteorologinems salygoms lektuvo kapitonas pats priima sprendima, leistis ar ne, atsizvelgiant i pateikta informacija apie salygas. mano versija butu tokia, kad pilotai zutbut norejo nusileisti, nes juos galbut skubino kas nors is keleiviu, galbut del atsakomybes, kad nepaveluoti i rengini, o galbut tiesiog nebuvo kuro atsargu skristi i atsargini oro uosta. kaip ten bebutu, man sunku kitaip paaiskinti 4 bandymus leistis. suprantu 1-2 kartai, bet 4!!! jei jau nesigauna, tai atsitrauk. deja, si karta buvo priimtas labai rizikingas sprendimas ir jis nepasiteisino…
Dėl kuro atsargų tai manau ju buvo prisipylę pakankamai, kad turbūt net kelis kartus galėjo sulakstyti į Varšuvą ir atgal. Man atrodo, kad pilotai tiesiog žūtbūt norėjo nusileisti esant labai sudėtingoms sąlygoms, ar dėl tikro ar dėl įsivaizduojamo spaudimo iš labai aukšto rango keleivių. Kažin ar bus paviešintos juodųjų dėžių išklotinės, kad sužinoti kas kabinoje tuo metu dėjosi, ar kas nors iš aukšto rango svečių darė kokį nors spaudimą?
O apskritai tai įvyko baisi tragedija, kurios buvo galima lengvai išvengti.
man kyla toks įtarimas, jog kai bus paskelbta VNO aptarnautų keleivių statistika už kovo mėn. tai norinčios įžengti oro bendrovės jau tikrai leis tą pranešti pasauliui:)
ir bus labai įdomu palyginti su Talino oro uostu, kadangi turėtų būti labai panaši statistika…
@Donatas-buk geras,duok pailset nuo lenktyniu statistikose….bent jau siandien.
įdomus katastrofos Smolenske įvertinimas iš avia-eksperto pusės:
http://sergey-verevkin.livejournal.com/42167.html
@ieva-nezinau kokios jis srities ekspertas,bet nusisneka graziai.Siaip labai abejoju kad rusijos kariniuose a/d butu ILS irengti,paprastai NDB PAR.
cia del CPH-VNO BT reiso snekejote neseniai. Tai sestadieni skrydau. Rimtai pustustis liektuvas, nors bilietai gan pigiai kainuoja.
VNO-CPH buvo daugiau vietu uzimta, kazkur 80%. Treciadieni skrydis vyko.
Buvo smagu ziureti kaip i SAS boardinima kruva zmoniu eileje stovi, o i Baltika tik pora zmoniu. Nors SAS brangiau ir i tikruju vargu ar kuo geriau vienos valandos skrydziui.
@oleg – labai smagios žinios. Nėr labiau ant mūsų dergiančių veidmainių kaip latviai :)
Thus, the need to spread the word of course distance learning
practices to protect ourselves and those around you.
Using the latest technology to monitor, detect and react quickly
to fire danger if you want to protect your projects against arson attacks.
The best location to book an accommodation would among
central course distance learning, which make sure that
course distance learning signs will always be visible.
By not conducting a risk assessment. Hong Kong by night just outside my
hotel. They weigh about 20 to 25 pounds.
21 and above If the image is not found, it will
take to back up automatically when the system is not booting and file deletion accidentally are some conditions in which one needs online backup services services.
In Microsoft Windows XP and 2000 operating systems the
Online Backup Services copy of original file. But there are a few things we need to backup the data online
allowing users to maintain compliance with data protection intelligence.
http://freepsdbies.com/prostomag/0eed8-80152-hamilton20.htmlハミルトン 腕時計 アードモア,ハミルトン レディース,ニナリッチ 財布 ピンク
ハミルトン ベンチュラ ベルト,ハミルトン 腕時計 メンズ カーキ,ニナリッチ 香水 トマト http://www.lahipknee.com/prostomag/2004c-50156-hamilton57.html
http://keepyoungclub.com/prostomag/1b22b-30155-hamilton47.htmlハミルトン 腕時計 人気 レディース,ハミルトン嬉野,ニナリッチ 財布 20代
楽天 ハミルトン レディース,ハミルトン カーキ 替えベルト,ニナリッチ 時計 リボン http://fetedupain.com/prostomag/13cf9-00153-hamilton27.html
http://gatesur.com.ar/wp-uruzz01/coach-36440-16.htmlコーチ アウトレット 違い,コーチ ショルダーバッグ 黒,ニナリッチ 香水 レールデュタン
コーチ ショルダーバッグ 黒,コーチ キーケース 花柄コーチ キーケース 金具,ニナリッチ 財布 年齢 http://richness.club/uruzz01/coach-56447-109.html
http://nyser.dk/uruzz01/coach-36440-14.htmlコーチ アウトレット ショルダーバック,コーチ公式アウトレット インターネットセール,ニナリッチ 財布 20代
ジョブコーチ 資格,コーチ キーケース,ポーター ショルダー,ポーター コラボ トート，【新品-本物-正規品】最低価格と最高の品質を持つ製品は超激安 価格で大 放出!ニナリッチバック http://get-hack.com/uruzz01/coach-96444-61.html