Gegužę Vilniaus oro uoste keleivių skaičius pakilo 31%
Comments(633) temos: lėktuvai
Gegužės mėnesį Vilniaus oro uostas aptarnavo 175,478 keleivius – 30,94% daugiau nei praėjusių metų gegužę.
Krovinių pervežta 499 tonos – 8% daugiau nei 2010 m. tą patį mėnesį.
Populiariausių krypčių sąrašas iš Vilniaus 2011 m. gegužės mėnesį atrodo šitaip:
Džiugu tai, jog „žaliai” nusispalvino dauguma krypčių. Tai rodo, jog rinkos augimas vyksta beveik visose kryptyse, t.y. atsiradusi nauja pasiūla balandžio-gegužės mėnesiais didžiąja dalimi išplėtė rinką, o ne kanibalizavo kitus maršrutus.
Dvi kryptys, kuriomis keleivių skaičius krito – Kopenhaga ir Talinas. Praėjusių metų gegužę vyko labai atkakli konkurencija Vilnius-Kopenhaga maršrute, kuomet šalia 3 kartus per dieną skraidančių SAS, „airBaltic” skraidė šiuo maršrutu du kartus per dieną su „Boeing 737” lėktuvu. Tokia konkurencija, buvo iš dalies beprotiška, tačiau, iš esmės, „overcapacity” ženkliai stimuliavo rinką.
Talino maršruto kritima taip pat galima sieti su kritusia konkurencija. Prieš metus gegužės mėnesį be dabartinės pasiūlos, kurią siūlo „airBaltic”, dar skraidė „Estonian Air” du kartus per dieną su „S340” lėktuvu (darbo dienomis) bei pardavinėjo bilietus į Vilnius-Talinas segmentą skrydyje Amsterdamas-Vilnius-Talinas. Šis maršrutas rudenį turėtų grįžti į augimo stadiją – rugsėjo 2 dieną „Estonian Air” vėl skraidys iš Talino į Vilnių.
„Lufthansa” konkurencija paveikė Amsterdamo ir Vienos maršrutus, kurie augo labai nežymiai. Šiuose maršrutuose didelę dalį keleivių sudaro jungiamieji keleiviai į ilguosius skrydžius. Ilguosiuose skrydžiuose išaugusi pasiūla mažai veikia pasiūlą.
„Estonian Air” Berlyno kryptimi pasiekė labai žemą „Boeing 737-500” lėktuvo užpildymą, tačiau jų patirtis rodo, jog „Skyways” būsimas dažnis ir lėktuvo dydis gali būti tinkamas „įdirbti” šį maršrutą. „Skyways” siūlys 2600 kėdžių per mėnesį „capacity” ir verslui gana neblogai tinkantį skrydžių dažnį, todėl gali tikėtis 1500-1800 keleivių maršrute.
Tuo tarpu net penkios kryptys gegužės mėnesį gerino rekordus – tomis kryptimis buvo pervežta daugiausia keleivių nei bet kada.
Vilnius-Ryga pirmą kartą istorijoje pervežta daugiau nei 20 tūkst. keleivių. 7 kartus per dieną vykdomi skrydžiai tarp Vilniaus ir Rygos dažniausiai užtikrina pačius trumpiausius galimus jungimus – tuom naudodamasi „airBaltic” net augančios konkurencijos sąlygomis geba auginti keleivių skaičių šiame maršrute.
Absoliučiai daugiausia keleivių šį vasaros sezoną keliauja tarp Vilniaus ir Frankfurto. Reikia atsižvelgti ir į tai, jog 2007 ir 2008 m. šiuo maršrutu buvo vykdomi trys skrydžiai per dieną – su „Lufthansa” konkuravo „flyLAL”. Tačiau tinkamas jungimams tvarkaraštis ir maksimaliai padidintas „capacity” sukūrė sąlygas tarp Vilniaus ir Frankfurto keliauti daugiau nei 15 tūkst. keleivių.
Panašiai kaip „Lufthansa”, „Aerosvit” labai sėkmingai vysto Vilnius-Kijevas maršrutą. Dėka tinkamo lėktuvo ir tinkamo tvarkaraščio pirmą kartą istorijoje tarp Vilniaus ir Kijevo keliavo daugiau nei 5000 keleivių. Pastbėtina ir tai, jog šiais metais tarp Vilniaus ir Kijevo keliauja daugiau keleivių nei tarp Vilniaus ir Maskvos.
Didžiulė pasiūla Vilnius-Roma rinkoje staigiai sustimuliavo šį maršrutą ir Vilnius-Roma taip pat pasiekė rekordinį pervežtų keleivių skaičių. Šiai dienai jaučiamas šiame maršrute tam tikras „overcapacity”, todėl nenuostabu, jog liepos pabaigoje laukia tam tikri pokyčiai – „Wizz Air” skraidys į Fiumicino oro uostą du kartus per savaitę vietoje trijų.
Tarp Vilniaus ir Londono keliavo taip pat didžiausias keleivių skaičius nei bet kada – 15,6 tūkst. Tiesa, šis galingas maršrutas, kuriame dominuojantį emigracinį srautą papildo turistiniai ir verslo srautai, turėtų būti lyginamas bendrame Lietuvos kontekste. Iš Kauno oro uosto į Londono oro uostus siūloma kur kas didesnė pasiūla nei iš Vilniaus oro uosto.
Bet kokiu atveju, gegužės mėnuo yra tik vasaros sezono pradžia, tai 5 šios kryptys turi galimybę ne kartą dar pagerinti savo rezultatą.
Gegužę „įsijungus” į veiklą ir pilną mėnesį dirbusioms naujoms aviakompanijoms, įdomu žvilgtelėti į rinkos dalis Vilniaus oro uoste pagal aptarnautą keleivių dalį:
Didžiausiu vežėju gegužę Vilniaus oro uoste buvo „Small Planet Airlines”, aptarnaujanti abu didžiausius Lietuvos kelionių operatorius – „Tez Tour” ir „Novaturą”, o nuo jos vos 400 keleivių atsiliko „Wizz Air”, o nuo pastarosios tūkstančiu keleivių atsiliko „airBaltic”. Šios kompanijos, kartu su „Ryanair” yra keturios kompanijos, kurios per mėnesį Vilniaus oro uoste pervežė daugiau nei 20 tūkst. keleivių.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
633 komentarai
Leave a reply
Gerb. Simonas,
VNO – BRE 690, tai yra 3 ar 4 return skrydziu statistika?
Zhymantai, 3
Stokholmo procentinis pokytis atrodo ispudingai 489%. Estam su juo sekasi beveik taip pat kaip su Amsterdamu
Belekazz: praėjusią gegužę „Skyways” jau išeidinėjo iš ARN maršruto, buvo likęs vienas F50 skrydis vidurdieniais. Beje, „Estonian” ARN maršruto užpildymas aukštesnis nei AMS. Tačiau pagal LF abiems maršrutams dar nemažai trūksta. LF AMS – 56%, ARN – 60%.
Aisku, kad sitam sarase labiausiai truksta Paryziaus. Kodel nera ir kada bus ?
Maskvos srautas turi potencijos augti, jei kitais metais prisides Aeroflot reisas su visais jungimais.
Stambulas ziuriu nepakliuvo i jusu sudaryta sarasa :
Rengiamas Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo veiksmų planas
http://www.verslobanga.lt/lt/spaudai.full/4de6939a0fcfc
Išskirtos 5 problemiškiausios kryptys, kurios gali riboti turizmo plėtrą: Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Izraelis, Rusija. Nuspręsta skatinti skrydžių iš šių šalių į Lietuvą atsiradimą, nes būtent šiose šalyse yra daugiausia potencialių turistų, besidominčių kelionėmis į mūsų šalį.
Gaila, jo labai reiketu. Turkish airlines su visu savo placiu tinklu man atrodo nr.2 destination pagal patraukluma po Paryziaus.
Na jei butu tokios sostines kaip Paryzius, Madridas ir Stambulas tai VNO jau atrodytu visai rimtai, o del Vokietijos tai manau butu gerai jei atsirastu kasnors ne su tokiom kainom kaip LH.
mano nuomone trūksta kokio tai Miuncheno ir pilnai užtenka tos Vokietijos. Pasiekiamumas jau tikrai geras. Problema tik su reguliariais skrydžiais į Izraelį ir Paryžių. Rusijos atvejis yra isskirtinis ir nieko doro nepakeisi be savo avialinijų ar Aeroflot sprendimo
Jurgi, atvykstamasis turizmas čia turimas omenyje gi, tame sąraše. Kažin kiek turkų norėtų į Lietuvą skristi turistauti? Ne kažin kiek. Vat su kitais tai kitas klausimas, prancūzai ir vokiečiai noriai važiuoja, rusai ir žydai juolab, klausimas dėl ispanų, kuo remiantis nuspręsta, kad jie važuoti pas mus turi.
Dėl išvykstamojo turizmo žinoma Turkija būtų pirmoj vietoj arba antroj po Prancūzijos. Prancūzijos situacija yra tiesiog apgailėtinai absurdiška – ne tik Paryžiaus nėra, bet ir nieko kito. Absoliučiai nieko, valstybėje, kurioje žmonių ne ką mažiau negu Vokietijoje ar Anglijoje, kuri ekonomiškai yra labai stipri ir kuri yra nr.1 turizmo šalis Europoje. Bėda čia su Vilniumi pirmiausia yra tame, kad Ryanair bazių Prancūzijoje neturi, Wizzair skrenda tik į Beauvais. O kas pirktų brangesnius bilietus matyt nėra labai daug.
Beje, gal kas galite apšviesti, kodėl Ryanair Prnacūzijoje skrenda į kiekvieną kaimą, bet neturi nė vienos bazės?
@silentium: tai kad lyg ir turi pusbaze Marseille – „two overnighting planes” kazkada pranesime pasirode. Butu idomu suzinoti, kodel daugiau nera.
@silentium Taip, veiksmu plane kalbama apie atvykstamaji turizma, bet matyt visi suprantame, kad kalbant apie reguliarius reisus reikia ivertinti daugybe faktoriu – sezoniskuma, potencialius srautus in-out, skrydzio operatoriaus (aviakompanijos) tinkla ir t.t. Tai siuo atveju ir sakau, kad Turkish su Stambulu ko gero yra svarbiau potencialiu srautu atzvilgiu nei incoming Tel Avivo srautas. Tranzito is ten nepavystysi. As nesakau, kad tai nesvarbu, as uz tai, bet Turkish airlines svoris man beveik toks pat kaip Lufthansa. Aisku nebutinas toks pat skrydziu daznis kaip i Frankfurta.
Aš primenu, kad egzistuoja Easyjet – Jie dirba Orly ir CDG oro usotuose. Aš jau kurį laiką tikiuos, kad jie yra vieni tų su kuriais yra deramasi dėl skrydžių. Priežastys paminėtos – viena didžiausių ekonomikų Europoje ir patraukti verslo prasme (sutinku, kad Lietuvos ir Vokietijos ekonominiai santykiai žymiai gilesni) tačiau taip pat ir didelė turizmo industrija, kuri patraukti Lietuviams. Tai taip pat prisidėtų prie LCC rinkos VNO artėjimo prie 40%. Jei neklystu, apie prastą užpildyma Beauvais kryptimi dar irgi neteko girdėt.
o kuo tau LH kainos neitinka?? i du galus uz 180 euru, tai ar cia brangu?? beje cia su persedimu dar, netgi netiesiogiai, bet to koks ju servisas , 23 kg nemokamo bagazo, oro uoste koks aptarnavimas, tai ne airbaltic su savo kainom ir baisiu aptarnavimu! As tiesiog Dievinu LH, tik va beda kad jie is MUC neskraido, bet gal kada, negali zinot :)
O leiskite paklausti, apart nuolat atšaukiamų skrydžių, kuom gi tas airBalticas yra blogai? :)
Aš suprantu, kad daliai keleivių turbopropai asocijuojasi su kukurūznikais ir yra totalus blogis ir dar dalis žmonių turi pomėgį temptis į saloną baracholkos, kurią prie gate’ų litcarguso mergaitės maloniai pasiūlo išmesti lauk, bet na išties, kuom gi tas airBalticas yra blogai?
Bepigu turbūt šnekėti tiems, kas skraido ne už savo pinigus, ir turbūt Miles & More taškus norisi kuo greičiau susirnkti, bet visgi airBaltic labai dažnai yra ženkliai pigesni už kitus, tame tarpe ir LH. Full fare, jei galima dar šiais laikai naudoti tokią savoką, pas airBaltic neabejotinai žemesni nei pas LH, tad ko daugiau norėt?
Pažiūrėjau random datom į FRA, tai per RIX pigiau nei tiesioginis :-) Apie tai, kokios kainos, kur skrydžiai per FRA ir RIX, tai net nekalbu. Parodykit man situaciją, kur per FRA būtų tokia pati kaina, kaip per RIX.
Prancūzai norėjo priversti Ryanair mokėti mokesčius už darbuotojus, dirbančius Airijoje registruotose lėktuvuose (taigi ir Airijos teritorijoje) ne pagal Airijos, o pagal Prancūzijos įstatymus.
Atsakydami Ryanair uždarė bazę Marselyje ir kol kas bazių Prancūzijoje neplanuoja.
Palanga resort Mayor Vaitkus: “We love the world, and the world loves us and Palanga”
http://www.baltictimes.com/news/articles/28830/
Obviously, Palanga would see larger tourist flows if you succeeded in attracting a budget airline, like Ryanair, to it. Have you started working on that as well? Does it make sense to share the airline’s operational expenses here, which is Ryanair’s demand?
Honestly speaking, Palanga alone cannot afford that. However, if other municipalities in the vicinity were to share the expenses, the likelihood of Ryanair’s arrival would be much higher. I have hinted about the expense sharing to some other mayors in the region, and they were interested. Moreover, some Klaipeda County mayors, including me, have met the vice-minister of Lithuania’s Ministry of Communications and Kaunas Airport’s head, and we have discussed the matter. Obviously, the mayors are money-conscious; however, in the long-term, the arrival of Ryanair would pay off. We have agreed that the Ministry will spearhead the further efforts. Asked by the vice-minister as to which travel destinations we would prefer, I told him our priorities are London, Hamburg and Moscow. I am looking forward to meeting heads of the Ministry again and pushing the matter further.
Šiaip, panašu, kad bazių Prancūzijoje nebus iš principo dėl jau minėtos priežasties- reikalavimo dirbti Prancūzijoj pagal šio šalies teisę, kas gerokai brangiau, nei pagal Airijos.
Jei jau Kopenhaga pasirodė toks stimuliuojamas maršrutas, klausimas ar galima tikėtis, jog skrydžius šia kryptim atidarys koks EasyJet ar Norvegian, kurie turi bazes pačioje Kopenhagoje (juolab atstumas nedidelis).
Tai leistų padidinti keleivių į pačią Kopenhagą skaičių.
Kitas klausimas- kiek Malme yra tinkama alternatyva Kopenhagos oro uostui, t.y. kiek sudėtinga ir brangu važiuot iš Malmės oro uosto į Kopenhagą?
Reserving seats on Ryanair flights a success
Ryanair’s trial of reserving seats on the Dublin-Gatwick and Dublin-Malaga routes has been so successful that the airline is considering rolling it out across its network.
According to a report in The Independent, Caroline Green, the carrier’s customer services director, said that the €10 / £10 charge would be trialled on another route this summer.
On flights with reserved seating, row two and the emergency exit rows (1, 16, 17) are available. Passengers who have paid to reserve seats board with those who have paid for priority boarding. Only passengers who are older than 16 years, not travelling with an infant and who would be able to help during an emergency may reserve seats in the exit rows.
The carrier is expected to make a decision about expanding the reservation fee across all flights in September.
Žodžiu, ar šiaip žiūrėsi, ar kitaip, easyJet atrodo pats logiškiausias tęsinys šiuo metu :)
Paryžius, kaip minėjau, bus, tačiau noriu šiek tiek paaiškinti apie Prancūzijos sudėtingumą ir kodėl tai nėra geidžiama rinka.
1. Operuoti į Prancūzijos oro uostus yra labai brangu. Visų pirma mokesčiai – Prancūzija jau seniai turi mokesčius, kaip ir UK, kuriuos Vokietija įsivedė šiemet. Antra, oro uostai yra labai brangūs dėl profsąjungų ir monopolijų atskirose rinkose (pvz. ground handling’as). Vadinamuosiuose „pigiuosiuose” Prancūzijos oro uostuose kaip BVA privalomoji našta aviakompanijoms yra apie 50EUR už kiekvieną keleivį (valstybės mokesčiai, oro uosto mokesčiai, ground handlingas, etc.). Jeigu operuoti į ORY ar CDG – apie 80-90EUR už vieną keleivį. Kaštus kelia ir tai, jog daugelis oro uostų turi ribotą „capacity” ir ribotą darbo laiką. Dėl tos priežasties „low cost’ams” tai nėra tokia „skani” rinka kaip kitos. Įsivaizduokite, koks turi būti „average fare” skrydžiams į Lietuvą, kad būtų galima „panešti” tokią mokesčių naštą.
2. Verslo ryšiai tarp Lietuvos ir Prancūzijos yra dar silpnesni nei su UK, jau nekalbant su Vokietija.
3. Prancūzai yra sėsli tauta ir jie keliauja po savo šalies vidų ir nėra mėgėjai skraidyti „į užsienį” (įsijungia ir jų nacionalizmas). VIsiškai kitaip nei ispanas ar italas, kuria skraido kur papuola laisvalikiu. Dėl šios priežasties, kas tik beskraido į Paryžių iš Baltijos šalių, realiai tai yra beveik „one-way” rinka, t.y. pvz. lietuviai skraidytų į Paryžių. Toks rinkos „išbalansuotumas” apsunkina apkrauti atskirus segmentus – pvz., penktadienį vakare nesunkiai gali užpildyti VNO-CDG, tuo tarpu CDG-VNO bus pustuštis ir priešingai sekmadienį. Dėl to sunku maršrutą „subalansuoti”.
Vytautas-NT: kiekviena stimuliacija turi savo kaina. Kadangi CPH pernai buvo „overcapacity” daugiau nei dviguba, tai ir atsiradusi stimuliacija buvo. Beje, trumpais atstumais tam kad vyktų stimuliacija, reikalingas labai aukštas dažnis, manau, jog kad CPH sėkmingai sustimuliuoti, reikalinga kitam žaidėjui įeiti su bent jau „daily” skrydžiais. Nes, kaip rodo Wizz pavyzdys NYO maršrute, aukštas „capacity”, bet žemas „frequency” trumpuose atstumuose neefektyviai stimuliuoja.
Į Lietuvą plūsta užsienio turistai
http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/81247/i-lietuva-plusta-uzsienio-turistai
Įdomi naujiena :) Suomiai matomai Tamperės skrydžiu naudojasi, o ir ispanai jau pradeda aiškėti kodėl buvo įtraukti į atvykstamojo turizmo skatinimo sąrašą.
keista, kad airbalticas taip auga, vadinasi jiem uzdaryti kitus skrydzius apsimokejo
Prie augimo prisideda ir tai, kad skraidindamas žmogų tranzitu, o ne tiesiogiai tų tą patį žmogų paskraidini vietoj 2 kartų 4-is, jei turime galvoje roundtrip. Todėl visi skridę iš Vilniaus su BT kažkur yra „dvigubi” keleiviai tiek Baltic’ui, tiek RIX :). Kiek iš to realiai finansinės daugiau naudos tiek vienam, tiek kitam – klausimas į kurį atsakymas būtų labai įdomu :).
Lenkijoje avariniu būdu leidosi oro bendrovės „Ryanair” lėktuvas
http://www.diena.lt/naujienos/uzsienis/lenkijoje-avariniu-budu-leidosi-oro-bendroves-ryanair-lektuvas-355971
@ Simonas: With all respect – Prancūzai yra sėsli tauta … . You’ve gotta be kidding!
Ar yra informacijos apie Ryanair Geteborgo krypties rezultatus? Bent jau šie keli atvejai tikrai yra skrydžiai netoli ir gana reti.
Aišku, lyginant su Kopenhaga yra dar ir ta problema, kad tiek ji, tiek Stokholmas yra dideli oro uostai, su dideliu skrydžiu pasirinkimu, skirtingai nuo Turku, Tamperes, Getborgo ir pan.
Kasdieniniams skrydžiams į Kopenhagą su B737 tai būtų per didelis, nors ką gali žinot. Gal kokia Kopenhagoj veikiantys low-cost’ai galėtų įdirbti šį maršrutą…
Kaipo M&M whore aš visai džiaugiuos LH kilimu (ir šiaip Star Alliance skrydžių skaičius VNO yra ypatingas), tačiau visgį tas jų nakvojantis reisas yra truputuką per anksti ryte ir per vėlai vakare ;)
O šiaip, ne kartą teko skrist VNO->CPH->FRA->* kai nebuvo rytinio reiso, tad nieko nuostabaus, kad CPH pakrito biškį.
Yra kokių nors statistikų pagal skirtingų reisų į FRA/CPH srautus? Įdomu, kaip jie vieni kitus „valgo”.
Kalbant apie Rygą- jei tikėt 2010 metų paskelbta statistika, tai ten skrido apie 70 000 keleivių, tuo tarpu šiemet vien per geguže ten skrido 20 000.
Ar iš to galima daryt išvadą, kad tiesioginiai AirBaltic skrydžiai iš Vilniaus iš esmės kenkė jų tranzitui per Rygą?
Kitas klausimas- ar AirBaltic gali pasiekti 250 000 keleivių per metus iš Vilniaus? Nes tokių didelių srautų žiemą rudenį, kaip vasara nebus.
Ar jiems lengviau būtų pasiekti rodiklį pridėjus keletą tiesioginių skrydžių iš Vilniaus?
is malmes oro uosto shuttle 200 sek, is malmes i kopenhaga traukinys dar 200 sek. cia round tripai
„Avia Solutions Group” uždirbo 76% daugiau
VZ.LT
2011.06.02 10:48
„Avia Solutions Group” aviacijos paslaugų įmonių grupės grynasis pelnas šiemet I ketv., palyginti su sausiu-kovu pernai, išaugo 76%, iki 3,1 mln. Lt. Toks rezultatas, anot grupės, leidžia tikėtis, jog šiais metais pavyks pralenkti 18,6 mln. Lt siekusį metinį 2010-ųjų pelną.
„Avia Solutions Group” į Varšuvos biržą žengia antru bandymu
„Avia Solutions Group” (ASG) grupės pajamos šiemet I ketv., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pašoko 37%, iki 74,9 mln. Lt.
Grupė taip pat pranešė planuojanti imtis atsarginių aviacijos detalių bei komponentų prekybos internete. Numatyta, kad svetainė „Locatory.com” pradės veikti šių metų II ketv.
ASG grupė jungia bendroves, veikiančias Rusijos ir NVS šalių rinkose bei Lenkijoje, Estijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose Vakarų Europos šalyse. Grupei priklauso orlaivių techninės priežiūros ir remonto paslaugas teikianti „FL Technics”, integruotas antžeminio aptarnavimo paslaugas siūlanti „Baltic Ground Services”, užsakomųjų skrydžių ir orlaivių nuomos įmonė „Small Planet Airlines”, lėktuvų įgulų mokymų bendrovė „Baltic Aviation Academy”, paslaugas verslo aviacijai teikianti „FL Technics Jets”. Iš viso ASG per praėjusius metus gavo 304 mln. Lt pajamų, arba 30% daugiau nei užpernai.
ASG akcijomis prekiaujama Varšuvos vertybinių popierių biržoje.
Vytautas-NT: kaina nuo Malmes oro uosto iki Kopenhagos apie 200 SEK.
400 SEK (kaina nuo oro iki kopenhagos su autobusu ir traukiniu pirmyn atgal) čia jau apie 60 EUR. Sakyčiau brangoka, kaip važiuot iki low-cost’o
Šiandien Verslo žiniose – „Oro uosto galvosūkis-kaip išleisti milijonus”. Kol kas tik popierinis variantas, tai kas turit laikraštį-paskaitykit.
Nu kurgi apie 60, tik 44 EUR išeina. Aišku brangu, bet tik šiek tiek brangiau negu koks autobusas nuo Beauvais iki Paryžiaus už 15 EUR ar nuo Lutono iki Londono už 14 GBP.
Palanga paaugo 5 proc. geguze – 9218 keleiviai
Dar klausimas Simonui, jei tai nėra komercinė paslaptis, kas nutiktų kompanijai, kuri nepervežtų 250 tūkst. keleivių per metus? Ar ji turėtų primokėti oro uosto mokesčių pagal „normalų” tarifą?
Kitas klausimas- jei kažkuris vežėjas viršytų 250 tūks per metus (be Wizz ar Ryanair), tia jis galėtų tikėtis oro uosto mokesčių dalies gražinimo.
Įdomu kaip visas tas mechanizmas funkcionuoja?
Estonian Air’s new CEO full of hope
http://www.balticbusinessnews.com/article/2011/6/2/estonian-air-s-new-ceo-full-of-hope
http://www.verslozinios.lt/
Oro uosto galvosūkis – kaip išleisti milijonus
Vilniaus oro uoste nuo praėjusių metų vidurio vyksta konkursas dėl 25 mln. Lt vertės užsakymo „viešinti ir reklamuoti“. Įvardijama suma ir pats pirkimas – išsigimusi pirminė idėja gauti gerokai mažesnę sumą skrydžių kompanijoms pritraukti į Lietuvą. Įžvelgus valstybės pagalbą pinigai šiai paskirčiai panaudoti nebuvo, tačiau ir į biudžetą jie nebegrįš ir netrukus bus išdalyti. Maža to, į valstybės kišenę ranką tiesia Ūkio ministerijos darbo grupės tuo pačiu tikslu kuriama programa.
Prieš dvejus metus atrodė, kad prikelti naujam gyvenimui Vilniaus oro uostą (VNO), užsienio kompanijų
skrydžiams pritraukti ir keleiviams privilioti trūksta 15 mln. Lt. Tomas Vaišvila, 2009 m. vasarį paskirtas
VNO generaliniu direktoriumi, jau tais pačiais metais sugebėjo įtikinti Susisiekimo ministeriją (SM) ir
Vyriausybę, kad tokia suma padės įkalbėti oro bendroves atidaryti skrydžius Lietuvai ypač svarbiomis
kryptimis.
Vyriausybei paliepus, susisiekimo ministras įvykdė sąlygą prašytiems pinigams gauti – patvirtino valstybei
svarbias tiesioginio reguliariojo oro susisiekimo kryptis, kuriomis turėjo būti vykdomi tiesioginiai
reguliariojo oro susisiekimo skrydžiai iš tarptautinio VNO 2010 m. Sąraše buvo įrašytos 27 kryptys, tarp
kurių – ne tik Briuselis, Dublinas ar Londonas, bet ir Ryga, Palanga, Diuseldorfas.
Šiais metais tokių valstybei svarbių krypčių nėra nustatyta, nes susisiekimo ministras naujo įsakymo
neišleido, o senasis nustojo galioti praėjusių metų pabaigoje.
Ko norėjo – negavo
Valstybei tvirtinant strategiškai svarbias kryptis, iš 27 išvardytų 5 buvo nepasiekiamos. Būtent tokiam
tikslui – atidaryti naujas kryptis ir buvo skirti 15 mln. Lt. Rimvydas Vaštakas, susisiekimo viceministras,
2009 m. gruodį žadėjo, kad paramą gaus bendrovės, kurios nugalės valstybės skelbiamuose skrydžių konkursuose,
„užtikrins skrydžių skaičių, tinkamą grafiką ir konkurencingą bilietų kainą“.
Ponas Vaišvila tąsyk kalbėjo, kad tų milijonų tikslui pasiekti pakaks, o pirmasis strateginių krypčių sąraše
turėjo atsirasti Sankt Peterburgas. Tačiau šio miesto VNO reguliariųjų skrydžių sąrašuose nėra, o visame
sąraše „skylėtų“ vietų padaugėjo iki 8 šiuo metu. Tarp tiesiogiai ir reguliariai nepasiekiamų vietų, vakar
dienos duomenimis, nebuvo Berlyno, Diuseldorfo, Hamburgo, Madrido, Miuncheno, Palangos, Paryžiaus ir jau
minėtojo Sankt Peterburgo. Yra Eindhovenas, Donkasteris, Dortmundas, Korkas, tačiau tai – jau pačių oro
bendrovių pasirinkimas.
Naujų krypčių atsirado VNO pradėjus taikyti lankstesnę kainodarą. Dėl to prarasta dalis pajamų, tačiau
pasiektas kitas tikslas – skrydžių bendrovės pratinasi prie pagrindinių valstybės oro susisiekimo vartų.
Kainodaros suteikiamos nuolaidos sugundė pigių skrydžių bendroves „Wizz Air“ ir „Ryanair“ reguliariai
skraidyti iš Vilniaus. O iš viso vasaros sezoną šiemet iš Vilniaus 15 oro bendrovių reguliariai skraidins 25
kryptimis.
Norėjo kaip geriau
Visiems išvardytiems pasiekimams finansuoti lėšų nebuvo imta nei iš pernai skirtų, bet nenaudotų 15 mln. Lt,
nei iš šiemet planuojamų lėšų. Priežastis paprasta – Vilniaus oro uosto ir SM vadovai, prieš dvejus metus
entuziastingai kalbėję apie milijonais paskatintų oro bendrovių skrydžių protrūkį Vilniuje, iki galo
neįvertino šią rinką reguliuojančių tarptautinių tesiės aktų.
Europos komisijos reglamentai tokią pagalbą, kokią oro bendrovėms buvo numatę p. Vaišvila ir p. Vaštakas,
vadina neleistina, jeigu ji teikiama nesilaikant ES nustatytų taisyklių. Be to, neatsižvelgta į tai, kad visi
veiksmai – nuo konkurso iki finansavimo – turi būti suderinti su EK struktūromis. Šiandien p. Vaišvila jau
žino, kad tai užtrunka nuo kelių mėnesių iki pusmečio, kad konkursai gali būti skelbiami tik toms kryptims,
kurių nėra ir kurios gyvybiškai svarbios valstybei.
„Kvietėme skrydžių bendroves į konkursus, bet kol popieriai perėjo instancijas, – kryptys buvo atidarytos. O
kitoms mums reikalingoms kryptims negalime duoti pinigų, nes tvarka neleidžia – joje išvardyti požymiai, kam
galima skirti pinigų, o kam – ne“, – pasakoja p. Vaišvila.
Tik šiemet gautas EK leidimas legaliai valstybės pagalbą teikti kompanijoms, kurios skraidytų joms
nuostolingomis, bet Lietuvai reikalingomis kryptimis. Už tai Lietuva su EK leidimu dengtų joms dalį visų
patirtų rinkodaros išlaidų, kurios buvo patirtos atidarant skrydį. Pirmais metais tai būtų 50%, antraisiais –
40, toliau – 30, 20 ir 10% išlaidų.
Oro vežėjų ir maršrutų skatinimo schemą sukūrė Ispanijos konsultacinė bendrovė „Europraxis-ALG Consulting
Ltd“, paslaugos kainavo 308.000 Lt.
Tačiau kokios bendrovės ir kokie skrydžiai atsiras naudojant valstybės pagalbą, nežinia.
Aiškins, kas yra Vilnius
Užtat visiškai aiški žinia, kad kitą savaitę baigsis pernai birželį skelbtas Vilniaus oro uosto konkursas,
pavadintas „Lietuvos pasiekiamumą oro transportu skatinančių rinkodaros priemonių planavimo ir įgyvendinimo
paslaugų pirkimas“. Jis susideda iš 5 dalių, kiekvienoje bus išrinkti 3 nugalėtojai, kurie tarpusavyje
varžysis dėl užsakymo toje dalyje. Bendras šių varžybų prizas – beveik 25 mln. Lt. Visas „Lietuvos
pasiekiamumo oro transportu gerinimo 2010–2012 m. programos įgyvendinimo priemonių“ biudžetas – 30 mln. Lt.
Tarp jų ir tie nepanaudoti 15 mln. Lt, kurie VNO buvo numatyti dar praėjusių metų valstybės biudžete.
Iš nežinojimo ar kitų priežasčių nepavykus panaudoti valstybės lėšų pagal pirminį sumanymą – oro bendrovėms
pritraukti į VNO, buvo sumąstyta kitokia pinigų panaudojimo schema: per rinkodaros ir viešųjų ryšių priemonių
įgyvendinimą. Rinkos analizę ir viešųjų ryšių ir rinkodaros strategiją oro uostui už 145.500 Lt sukūrė „Ernst
& Young“. Anot p. Vaišvilos, skrydžių bendrovės pačios pageidauja, kad Vilnius ir Lietuva būtų labiau
reklamuojami taškuose, kurie turėtų tiesioginį oro susisiekimą su Vilniumi, ir keleiviai žinotų, kur skrenda.
Tokios informacijos sklaida ir užsiims rinkodarininkai ir viešintojai, laimėję VNO skelbtą konkursą.
Ministrai prasilenkė
Tuo pat metu Ūkio ministerijoje posėdžiavusi Darbo grupė atvykstamajam turizmui oro transportu skatinti vakar
nusprendė sukurti analogišką produktą – per tris savaites parengti „konkretų veiksmų planą, kuris paskatins
oro transporto įmones pradėti naujus tiesioginius skrydžius pagal prioritetines Lietuvos atvykstamojo turizmo
kryptis“. Preliminariai dokumentas vadinsis „Lietuvos pasiekiamumo oro transportu gerinimo veiksmų planas“.
Daumantas Lapinskas, ūkio viceministras, nustebo iš VŽ sužinojęs, kad tokiu pat pavadinimu jau metus vykdoma
susisiekimo ministro pasirašyta programa ir jos priemonės, numatytos lėšos ir jos jau naudojamos. Juo
keisčiau, kad darbo grupėje niekas nepasakė apie analogiškos programos egzistavimą. „Jie siekia savo tikslų.
Oro uostai rodo, kad skrydžių daug, ir jie tą savo programą gal įvykdė, tačiau atvykstamajam turizmui
skatinti to neužtenka. Mes turime ką nors daryti, kad programa atitiktų ir atvykstamojo turizmo poreikius“, –
sako p. Lapinskas.
Anot jo, oro uostai pasiekė tam tikrą rodiklį, rodantį augimą – skrydžių daug, bet lėktuvai tušti. Jeigu
reguliarusis skrydis į Vilnių yra antradienį, o išvykimas pirmadienį – toks grafikas mažai palankus turizmui
skatinti.
Vis dėlto p. Lapinskas neigia, kad blaškymasis tarp programų rodo institucijų nesusikalbėjimą ir paisymą vien
savo žinybinių interesų. Tačiau žiūrint iš šalies būtent toks vaizdas ir kyla.
http://www.verslozinios.lt/index.php?act=img&sub=article&id=14705
Zuokas pokalbiui apie Vilniaus oro linijas kvietėsi „airBaltic” ir „Snoro” atstovus
VZ.LT
Bazines oro linijas prieš rinkimus Vilniui pažadėjęs meras Artūras Zuokas ketvirtadienį susitiko su latvių bendrovės „airBaltic” direktoriumi Bertoltu Flicku ir „Snoro” atstovais.
Vėl kalbama, kad iš Vilniaus skraidins „Lithuanian Express”
Gegužės gale apie atnaujintas derybas su islandų kapitalo oro bendrove „Lithuanian Express” žiniasklaidai pranešęs politikas dar rinkimų į savivaldybės tarybą metu buvo įvardinęs kelis prioritetus: tai pastatų gausinimas dešiniajame Neries krante, vidutinio atlyginimo 2020-iais padidinimas iki 6.400 Lt bei bazinio oro vežėjo įsteigimas.
Apie mero pokalbį su „airBaltic” ir banko „Snoras” atstovais pranešusi Vilniaus savivaldybė teigia, kad „airBaltic” ketina parengti siūlymus dėl Vilniaus oro linijų bendrovės veiklos (pavyzdžiui, ar yra poreikis verslo klasės skrydžiams, turistinėms kelionėms ir kt.) bei skrydžių krypčių.
Bankas kol kas neatskleidžia, ar jis projekte dalyvautų kaip investuotojas, ar kaip kreditorius.
„Snoras” susidomėjęs šiuo projektu ir svarsto galimybę jame dalyvauti. Manome, kad tokio projekto įgyvendinimas yra labai svarbus tiek Vilniui, tiek visai Lietuvai, siekiant turėti gerą susisiekimą oro transportu su kitomis šalimis” – VZ.LT atsiųstame banko pranešime cituojamas Modestas Keliauskas, „Snoro” Korporatyvinio verslo tarnybos direktorius.
„airBaltic” vadovas p. Flickas Lietuvoje yra įsteigęs skrydžių UAB „Baltijas aviacijas sistemas” (BAS), tačiau iki šiol neaišku, kada ši bendrovė galėtų pradėti skrydžius.
Kęstutis Auryla, Civilinės aviacijos administracijos direktorius, VZ.LT patvirtino, kad BAS dar yra nepateikusi daugybės dokumentų, tad vykdyti skrydžių ji negalinti.
Vilniaus oro uostas šiemet gegužę aptarnavo 175.500 keleivių – tai, anot oro uosto, yra antras geriausias gegužės mėnesio rezultatas oro uosto istorijoje. Gegužės rezultatas 31% viršija pernai gegužę aptarnautų keleivių skaičių.
Nei sostinės meras, nei jo patarėja Rasa Razgaitė telefonu ketvirtadienį popiet buvo nepasiekiami.
Labai greitai zinia pasklido ir placiau –
Snoras Bank and Bertolt Flick considering to invest in Lithuanian airline
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=41753
Mano galva Snoras greit valdys tiek nauja (airVilnius) a/k , tiek airBaltic, kurios puse matyt realiai jau Snorui ir priklauso.
O kas tada ? Tada Estonian air eina i birza (ketinimas jau paskelbtas) ir jos akciju paketa nuperka velgi Snoras ir tada jau turi PanBaltic airlines defacto.
Sweden – Lithuania market grows by 700% in a year!
http://www.anna.aero/2011/06/02/sweden-lithuania-market-grows-by-700-in-a-year/
Vytautai-nt proga nuveikt kazka naudingo ;)
http://www.kaunas-airport.lt/images/ryanair_darbuotoju_atrankos_diena.pdf
Šiaip tai patiko Jozsef Varadi nuotrauka, kuris paleido bene trumpiausiai gyvavūsį reisą į Švediją.
Gaila, neturiu Ryanair skelbime nurodytų įgūdžių. Ta proga domina klausimas dėl tokios kompetencijos:
Mechanikai, turintys specialius įgūdžius ir automobilių, sunkvežimių, žemės ūkio technikos
ar traukinių remonto darbo patirtį
Ar tai reiškia, kad kai kuriems darbams užtenka autoremonto šaltkalvio žinių, ar tiesiog jie galvoje imt „žalius” darbuotojus ir juos mokyt (o tai, beje, 3 metų studijos, bent jau FL-Technics akademijoje).
Siai tai dziaugiuosi, kad iki ikuriant nauja „bazini” ar kaip anksciau mego vadinti „nacionalini” vezeja, VNO kardinaliai pasikeite a/k verslo salygos , atsirado Wizzair ir Ryanair ir , tikuosi, turetu dar daugiau kas atsirasti.
Manau nebera salygu dirbtinai sukurti kazkam tai „siltnamio” salygas , prisidengian „nacionalinio” ar „bazinio” vezejo vardu. Bent teoriskai.
O kaip bus praktiskai – pamatysim.
Simonai arba kas pamenate,
žinau, kad buvo rašyta komentare kažkada. Jeigu perkamas alkoholinis gerimas duty-free VNO, tai skrendant per RIX į kitus miestus problemų būti gali ar neturėtų?
Gali prisikabint dėl per daug rankinio bagažo. Bet šiaip jokių problemų, jei viskas tinkamai supakuota.
Beje, skrendant už ES ribų, jau Vilniuje turėtų būt taikoma speciali kaina…
Pastbėlė dėl „bazinio” vežėjo. Kuo ilgiau BAS tempia, tuo daugiau rinka užsipildo. Ir jiems startuot bus sunkiau. Nebent jie taikys labiausiai į ne ES šalių kryptis…
Priminsiu, kad Star1 stratavo labai geromis rinkos sąlygomis- dėl ko labai greit tapo populiari keleivių tarpe,,,
nu ką, vejamės TLL:
180’750 passengers passed through Tallinn Airport in May, which is 45% more than in May last year.
Jeigu kalbant apie naują avia kompaniją Lietuvoje ir Flick’o kapitalą, tikiuosi, kad ji visiškai nebus susijusi su BT. Ir, kad čia nebus kažkokia afera, kad nutrauks skrydžius ir orlaivius permes į AirBaltic flotilę. Apskritai tie BAS asmenys atrodo nelabai patikimi…
Na gaila, kad Vilnius dar nepasivijo Talino –
Vilnius – 175.478
Tallinn – 180.750
Kazin ar vasara pavyks aplenkti ? Talinas turi didziule trauka plius Europos Kulturos sostine. Kazkaip tai pradedu abejoti del aplenkimo, ko gero visa laik eis apylygiai.
Kad pasivyt Talina kaip tik truksta Paryziaus,- tie 5000 kaip tik ir butu :)
Ka tik „Panorama” pranese, kad FR svarsto galimybe atidaryti thechninio aptarnavimo baze KUN. Butu labai geros naujienos KUN.
Si men dasides Dortmundas,na dings Skavska ,bet ten ne kaip ir sekes…
Kitas dalykas Ryanair Taline skraido anksciau( nuo Sausio men., jei gerai pamenu) tai reikia laiko isivaziuoti visados pirmus men buna zemesnis uzpildymas ,kad ir kiek akciju daryk…
Manau labiau realu ,kad jau si men bus mazdaug 5000 plius VNO pusej
man siaip idomu koks didziausias lektuvas kada buvo VNO atskrides reguliariu skrydziu? Ar LH A321 ir BT 757 didziausi?
Turbūt 757. Flylal laikais, tai dar ir jie reguliariai iš VNO skraidė. Charter’iais buvo ir didesni. Prisimenu vienu momentu Air Greenland A330 buvo užklydęs. Gal pora kartų B747, buvo Transaero 767 nežinomais tikslais. Daugiau nežinau.
Kiek aš žinau, tai B757 reguliariu didžiausias. flyLAL laikais jis pagal kėdės didžiausias – 227 vietos.
Su A321 dar skraidė „Aer Lingus”, kurį laiką nuolat, dabar retkarčiais atskrenda.
Šiaip Europos viduje „widebody” lėktuvais skrendama retai, tai realiai iš „narrow body” šitie šiais laikais didžiausi.
Čarteriais skraidė B767, A330, kelis kartus B747 su aukštais svečiais.
flyLAL didziausias B757 turejo 235 kedes. Veliau jis buvo perleistas SCAT’ui.
Ryanair Kaune jau iesko mechaniku (zr. skelbima KUN puslapyje).
Idomu, kokia rinkos dali Taline dabar uzima estai ir kokia Ryanair
kokosas: jei imam tik gegužę, tai „Estonian Air” – 34%, „Ryanair” – 20%.
„Ryanair“ lietuviams siūlo mokytis lenkų kalbos ir skraidyti iš Lenkijos
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/ryanair-lietuviams-siulo-mokytis-lenku-kalbos-ir-skraidyti-is-lenkijos-56-154021
Panašu, kad „Small Planet” buvo išstumtas iš TLL, nes pagal oro uosto duomenis nepervežė nė vieno keleivio. Į populiariausią Antaliją čarterius iš TLL skraidina „Estonian Air”.
Geras klausimas- ar Europoj kur nors yra tokie srautai, kad narow body lektuvu neuztektu?
Berods JAv ir Japonijoj tokiu kryciu yra…
Idomu kaip tie B767/A330 VNO leidosi, o ypač kilo? Ar tiesiog nebuvo pilnai pakrauti?
Vytautas-NT: leidosi ir kilo, praėjusiais metais A330 kilo į Pekiną, B767 į Londoną. Aerodromo kategorija 4E leidžia operuoti tokiais orlaiviais, su nedideliais apribojimais.
„Wide body” lėktuvai nėra sutverti trumpiems atstumams, todėl trumpais atstumais labiau apsimoka siųsti du „narrow body” kas pusvalandį, negu kelti „widebody” į viršų (didelės degalų sąnaudos kylant) – todėl pvz. tarp Barselonos ir Madrido vyksta 40 skrydžių per dieną, tarp Londono ir Paryžiaus – 20 skrydžių, tarp Dublino ir Londono – apie 50 skrydžių (į visus LON oro uostus) ir keliami yra „narrow body”.
„Widebody” Europoje pasitaiko ilgesniuose maršrutuose, pvz. BA skraido į Maskvą, Atėnus su B767, „Aer Lingus” kartais skrenda į Malagą, „Turkish Airlines” į Londoną, bet tai daugiau išmtys.
Vytautai, kiek teko pastebėti turkai siunčia B773 į Londona, taip pat – El al B744. Buvo momentu, kai AF skraidino į LHR a380. Didžiuliai srautai į Tel Aviva, ten galim išvysti LH a346, Swiss a330\340. be to British naudoja B763 į Maskva ar Skandinavija…
AF skrydžiai tarp CDG-LHR su A380 buvo viešųjų ryšių projektas sumiksuotas su pilotams būtinomis skrydžių valandomis :) Juokinga būdavo kai keleiviai pvz. ryte iš Paryžiaus į Londoną skrisdavo su A380, o vakare grįždavo su ATR72 :) Nes išpūtus „capacity” reikėjo ją mažinti kitur.
Dėkui už atsakymus. O gal Simonas gali pakomentuor ir VNO 250 tūkst keleivių taisyklę?
Visgi klausimas- kas lengvesnis? Ar koks B747 ar atitinkamas skaičius B737_800 (spėju kokie 4 išeitų.
Aišku, jei lygint su B767/A330 skirtumas didelis neišeina…
Matosi, kad didelių srautų maršrutuose dirbama didelio dažnumo dėka. Beje, čia dar viena problema- esant apkrautam oro uostui didesni lėktuvai gali turėt efektą dėl slotų kainų. Ar čia vėl klaida?
Vytautas-NT: taisyklė paprasta, jei 250 tūkst. neperveži, primoki skirtumą už suteiktas nuolaidas.
Nesupratau klausimo kas lengvesnis? B747 MTOW yra apie 400 tonų, kai B738 – apie 70.
Dėl slotų – tai slotai nebūtinai yra „runway capacity” problemos. Taip pat yra ir „terminal capacity” ir terminalai gali būti nepasiruošę tam tikru laiku priimti tam tikrus orlaivius. Tačiau nereikia painiotis ir filosofuoti – „long haul” lėktuvai skirti ilgiems skrydžiams, „short/medium haul” – savo segmentui. Būtent taip jie ir panaudojami.
O atvirkštinė situacija- jei vežėjas nesudaręs specialios sutarties su VNO perveža 250 tūkst keleivių (na tas gal mažiau tikėtina pasiekt neplanuotai)- sąlyga dėl mokesčio nuolaidos galios?
Mano teaorinis variantas buso AirBaltic, kurie yra ant ribos….
Jei prisimint London Heatrow, tai ten tikrai problema takai, bet ne terminalai. Be to, didesniam lėktuvų skaičiui reikia daugiau vartų.
Aišku kraut B747 ne tas pats, kas B767.
Tiesa B747 tilptų net virš 500 žmonių, o B737-800 MTOW 80 tonų.
Galim tada pasukt klausimą dar kitaip- ar Europoj kur nors skraido toki egzotika, kaip B737-900ER ar senukai B757-300 matyt talpiausi vidutinio nuotolio lėktuvai
Šiaip teoriškai vienas didelis lėktuvas turėtų būt ekonomiškesnis už daug mažų, bet visko pasitaiko…
Del lektuvu panaudojimo – tikrai yra isimciu: JAV viduje gali skristi B767, Rusijoje B747 tiesiog urmu naudojami Turkijai/Egiptui, Kinijos viduje atskiruose marsrutuose naudojami B747, A330/340. Taciau bendra taisykle – taip, didieji skirti long haul, mazieji – short/medium haul.
Yra ir specialiai trumpiems skrydžiams skirtų plataus fiuzelažo lėktuvų, pvz. 747 Domestic ar senesnis 747SR. Japonijoje tokių yra.
O šiaip čia susideda daug priežasčių. Japonijos tankumo su Europos nealyginsi – ten daugybė milžiniškų miestų gana mažoje teritorijoje, o kur neurbanizuota, ten dažnai kalnai ir nė oro uosto nepastatysi. Oro uostams žemės trūksta, koks antro Japonijos miesto Osakos oro uostas pastatytas supiltoje dirbtinėje saloje ir nors investicijos buvo didžiulės, dydis ne toks ir didelis.
Dar tarkime plataus fiuzelažo lėktuvais trumpus nuotolius skraido Emirates, kurių flotilėje siauro fiuzelažo išvis nėra.
Svarbiausia manau ne degalų sunaudojimas – jeigu būtų rinka, tikrai galima padaryti didelių trumpiems nuotoliams skirtų lėktuvų ir Boeing bei Airbus čia mestų lėšas. O kaip rašiau ir dabar jau yra tokių lėktuvų.
Svarbiausia, kad siūlydamas didesnį dažnumą surenki daugiau keleivių. Jei tu paleisi vieną A380 per dieną kažkokiame reise (ir tau pakaks keleivių), tai konkurentai paleis keturis 737 skirtingu paros metu. Keleiviams (daugumai) nesvarbu, koks lėktuvas – jiems svarbu laikas ir kaina. Bent jau laikas bus akivaizdžiai konkurenų pusėje.
Tai kur nėra tam tikrų specifinių sąlygų plataus fiuzelažo mažuose nuotoliuose tiesiog ir nereikia.
Dėl laiko, spėju yra daugiau specifikos. Beje, kalban apie JAV, o Ypač Kiniją ir Rusiją- kai kurios jų vidinės kryptys iš esmės yra jau ilgo nuotolio.
Emirates turi problemą dėl didelių lėktuvų- jie nelabai gali skraidyt į mažesnius oro uostus, nes nepririnktų keleivių. Beje, įdomu ar jie visuose lėktuvuose turi pirmą klasę?
Dar galvoju, kad ir toks elementarus dalykas kaip boardingas per vienus vartus šiek tiek kitaip užtrunka laiko kokiam 777 skrydžiui ir 737-500, kur ten vienas skraidina 350 keleivių, o kitas 100, analogiškai ground handlingas irgi ilgiau užtruks 777 (visokie bagažai ir pan.). Neturiu dabar po ranka specifikacijų, per kiek laiko 777 aptarnaujamas, bet spėju kad laikas neišvengiamai ilgesnis nei 737. Todėl norisi kuo rečiau nuleidinėti didžiuosius ant žemės. Jei 737 apsisuka sakykime per 40 min., o 777 per 2h, tai per dieną gaunasi milžiniškas skirtumas padarant kelias rotacijas. Kuro atžvilgiu turbūt visgi didelės ekonomijos nesigauna, nekalbant apie tai, jog by design wide body yra padaryti su didžiuliais kuro bakais ir gali iškelti kuro net daugiau nei patys sveria. Neišvengiamai tai turi tam tikrą efektyvumo praradimą. Įsivaizduoju, jei būtų poreikis, būtų atskiri lėktuvai trumpam nuotoliui ir didele talpa…
@Vytautas-NT – jo, dėl laiko yra specifikos. Priklauso nuo skrydžio tikslo. Verslininkams laikas aktualus, skrendantiems savaitei atostogauti – nelabai.
@Justinas – kaip jau rašiau, yra tokių lėktuvų, tiesiog jų skaičius daug mažesnis už plataus fiuzelažo lėktuvus skirtus dideliam nuotoliui ir iš esmės apsiriboja kai kuriais pasaulio regionais.
Labai norint, galima ir kokį B777 greit pakraut (kaip low cost’ų pavyzdys rodo). Aišku ne taip greit, kaip mažą lėktuvą.
Manau, kad esant dideliems srautams tarp dviejų taškų vistiek egzistuoja pikai (juk yra dar toks dalykas, kaip tranzitas, kuriam irgi laikas konkretus svarbus).
teko pries desimtmeti Japonijoje paskraidyt tarp Tokijo ir Akitos. B777 standartas buvo, valanda skrydzio kazkur. labai stebejausi is kur tokie srautai pas juos, gal 8 skrydziai buvo tuo metu tarp siu miestu sudejus 3 aviakompanijas, ir visos B777 kiek stebejau danguje Akitoje.
Man irgi kilo dar toks klausimelis del tu 250 tūks perveztu keleiviu per metus ,-ar tie metai yra :
1. kalendoriniai metai (nuo sausio 1 iki gruodzio 31 d.)
2. imones finansiniai metai (daznai skiriasi nuo kalendoriniu)
3. a/k veiklos metai aerouoste
Manau, kad tai 3 variantas, bet kaip tada daromi galimi perskaiciavimai jei pvz. 1. a/k neplanuotai perveze tuos 250.000 keleiviu, arba 2. neivykde planuotu 250.000 keleiviu pervezimo , bet buhalteriskai imones finansiniai metai baigesi, balansai uzdaryti.
Thai Airways salies viduje (del milzinisku turistu srautu) irgi neretai skraidina B777, nors tarp BKK ir HKT – vos 800 km
„Ryanair” Kaune ketina investuoti dar iki 17 mln. litų
http://www.diena.lt/naujienos/transportas/-ryanair-kaune-ketina-investuoti-dar-iki-17-mln-litu-356196
Su plėšikais neskraidysime
http://www.veidas.lt/su-plesikais-neskaidysime
Geras straipsnis kaip runkeliai i Standsfordo oro uosta skrido :D, istikruju tokiu prisiziuriu skraiduoliu kas kart skrisdamas, ypac patinka kai prasideda bordinimas ir visi per galvas lipa tarsi neuzteks vietu tame 250 vietu boeing 737-80o lektuve :D Cia kaip supratau jei moki pigiai tai lagaminus sviecia ir tikrina skyscius, o jei brangiai tai ne. Man del to ir patinka lietuviai, del savo durnos galvos kaltina kitus :)
Man labiau patiko kaip šitas runkelis lėktuvo tualete iš krano vandenį gėrė :)
Jei gerai pamenu visose londono oro uostuose galima rasti geriamo vandens fontaneli ir prasinesus buteliuka tuscia nebutina gert is reskuciu o gali prisipylt vandens dar terminale, nes is vietinio vandentiekio bent jau Londone vanduo bega chloruotas, tai skonis nekoks.
Bet kalciausias kaip visada liko Masiulis…:)
Estonian Air introduces new rules for luggage transportation
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=41774
Na masiulis yra tik zuoko nuolankus tarnas, todel turbut masiulis butu ne prie ko.
Is straipsnio
„Zuokas pokalbiui apie Vilniaus oro linijas kvietėsi „airBaltic” ir „Snoro” atstovus”
komentaru :
– Zuoko komandoje vienas pagrindinių – Valdas Klimantavičius. Dabar Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius (praktiškai antras žmogus mieste); anksčiau verslo klientų departamento direktorius Snore.
– Latviai praneša, kad KNAB Flick’o namuose šiandien atliko kratą. Jis pats dingęs.
More than 180,000 passengers handled at Tallinn Airport in May – growth 45%
http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=41788
2011-06-03: New Lithuanian carrier: plans are progressing at high level
Gal kas jau išbanėte naujo turizmo informacijos centro prepayed taxi vno? Rūpi ar jau veikia ir ar užsienietis atvykęs galės mokėti kortele. Ir aišku kainos, kainos…
World’s Biggest Airlines Rankings: Jun-2011. Turkish Airlines the fastest growing of the Top 25
http://www.centreforaviation.com/news/2011/06/03/worlds-biggest-airlines-rankings-jun-2011-turkish-airlines-the-fastest-growing-of-the-top-25/page1
Vilnius, birželio 3 d. (BNS). Bankrutavusi oro bendrovė ” flyLAL-Lithuanian Airlines” galutinai pralaimėjo ginčą dėl oro vežėjo pažymėjimo galiojimo sustabdymo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praėjusią savaitę neskundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti procesą šioje byloje, nes tam nebėra pagrindo.
@Keliautojas
2011-06-03: New Lithuanian carrier: plans are progressing at high level
Imesk visa teksta .
Jurgi, nemanau kad Keliautojas turi prisijungimus prie newstodate.com
Turėjau prisijungimą prie newstodate iki vakar, bet jau baigėsi laikas ir pareikalavo susimokėti. tad dabar jau neturiu
Net jeigu keliaujate už 10 litų, galite naudotis savo teisėmis
http://pilietis.delfi.lt/voxpopuli/net-jeigu-keliaujate-uz-10-litu-galite-naudotis-savo-teisemis.d?id=46227171
Vulkaniniai debesys skrydžių nebetrikdys
http://www.veidas.lt/vulkaniniai-debesys-skrydziu-nebetrikdys
Hundreds of Estonians have already shared their vision of their national carrier
Source: Estonian Air
03/06/2011
Estonian Air launched the campaign called „My Estonian Air” in 1 June 2011, aiming to develop airline’s products and services further to become better than ever before. For three days already hundreds of Estonians have shared their opinion.
„The project” My Estonian Air „is sort of exciting and unique, because it is a first major corporate strategy project in the aviation which uses crowd-sourcing as a tool,“ said Ilona Eskelinen, PR-Director of Estonian Air. „ The survey, which is carried on through Estonian Air’s social network channels, is aiming to find out opinion of our customers, partners, employees and public in general. We want to listen to their vision on how to develop our product and services, which way should we develop our company and what makes them to be proud about Estonian Air,“ continued Eskelinen.
People can express their opinion at Estonian Air’s homepage http://www.estonian-air.ee/my_estonian_air. “My Estonian“ will run throughout the summer and focus on different aspects of our everyday corporate life.
Jusu pamegtas autorius Jonas Okmanas sikart raso apie karo aviacija :
NATO karo aviacijos potencialas
http://www.veidas.lt/nato-karo-aviacijos-potencialas
Šio ryto įspūdžiai PLQ:
1. Registratorė paėmė ir pasikišo po stalu (šiukšlės?) mano atsispausdintą BT registracijos lapą ir padavė kitą, įprastą, įlaipinimo kuponą, sakydama: „Gal nesupyksit, mums bus lengviau tokį nuplėšt”.
2. Keleivių salėje esantis prikabintas tvarkaraštis pasenęs – pvz. BT032 vis dar „išskrenda” žiemos laiku – 8:15, bet ne 8:45 o rytinio reiso iš Rygos išvis „nėra”.
3. Laukiamojoje salėje esančios vieninetelės parduotuvės pardavėja pinigų už prekes nemuša į kasą, o deda ant šalia kasos aparato esančios lėkštutės (seniai bematyta situacija, o lėkštutė pilna).
4. Ir toje pačioje salėje esantis laikrodis laiką rodo gerai, bet data šiandien dar tik „3”, o savaitės diena- vis dar SAT…
Trūksta tikro šeimininko ten, oi kaip trūksta.
RIX – PLQ reise šį rytą buvo „net” 4 keleiviai.
@Audriau, patariu nuskrist i kokia Tampere ir apsilankyt Ryanair terminale, tuomet tau musu PLQ pasirodys technikos stebuklu :D
Tampere dar normali, o Turku LLC terminalas, ten jau stebuklas.
Siaip kalbant apie oro uostu, tai man (is tu, kuriuose buvau) labiausiai patinka AMS ir VNO :)
Nu jo- Turku variantas pats originaliausias. Primena koki rusijos provincijos oro uosta:
http://en.wikipedia.org/wiki/File:Terminaali_2,_Turun_lentoasema,_Turku,_11.7.2010.JPG
Tamperėj irgi linksma, kaip atvykimo miestus nurodo pakabindami lentelę virš registracijos stalo.
Nors kai gūdžiais 2003 metais lankiausi Helsinkyje, tai teko matyt bankomatų kokių 20 ar 30 metų senumo.
O kalbant apie patogiausius oro uostus, tai aš balsuočiau už KLIA (Kuala-Lumpūro tarptautinį) ir Briuselį (vienintelis minusas- toli eit iki A terminalo).
Nes Schipol’is labai didelis ir ne taip patogu keliaut nuo vieno galo prie kito. Tai ypač kliūna Kopenhagoj, kur net bėgančių takelių daug kur nėra…
Simonai, VNO stovi TU-154 – galbūt įmanoma sužinoti kada planuojamas išvykimas? Būtų įdomu užsikimšus ausis jį pamatyti :)
Karoli, kol kas nežinau.
Bremene RYR terminale isvykimo irgi uzrasus kabina rankomis taip pat ir frankfurt hahn, o tarkim SXF kaip senam KUN terminale pirma praeini patikra paskui prasviecia visa turima bagaza ir tik tada eini priduot bagazo…. taigi ne tokia ir provincija ta Lietuva, kazkur dar nesenai maciau CRT monitorius zalia-juoda ~25 colius istrizaines pranesinejancius skrydzio laika, dydis ispudingas…
@Wincas – Bremene juk ir dvi svieslentes yra. Viena ties bagazo sverimu, kita po patikros. Tai tikrai nera problemu, tik pora kartu man buvo anksta, kai reikia skristi i UK is Bremeno ir du lektuvai skrenda, pvz i Edinburga ir Stansted – tuomet anksta buna baisiausia atskiroje salyteje.
Beauvais traukinių stotyje irgi seni didžiuliai kineskopiniai televizoriai pakabinti palubėj rodo išvykimo/atvykimo laikus irgi įdomiai atrodo, nors pati stotis tvarkinga, tiek iš vidaus, tiek iš išorės :).
Va kas sutrukdys VNO pasivti Talina :)
Tallinn Airport, Port complete first tourist turn-around
06.06.2011, 09:35
In Estonia’s first tourist turn-around, two charter aircraft that landed yesterday in Tallinn brought 625 Spanish cruise tourists and took away 700, wrote ERR.
The Spanish tourists who arrived in Tallinn were transported to M/S Gemini that operates a cruise programme on the Baltic Sea.
Siiri Arro, business manager of Port of Tallinn, said in comment that the turnaround is a complex program which in addition to the airport and Port of Tallinn includes a transport company, baggage handling, translators, refuelling and restocking.
Erik Sakkov, board member of Tallinn Airport, said that if everything goes well in 2011, the airport plans to move up to 2,000 tourists in one turn-around next year.
Sakkov said that the airport has also annonunced a competition to find the best word in the Estonian language to such tourist turn-around, the main prize being the same cruise.
Tai, kad daugelis low cost naudojamu oro uostu, svelniai tariant, ne pirmos jaunystes bei patogumo… GSE pvz… Nors va prisimenu senaji Talino oro uosta tai is esmes metalinis angaras buvo ir tai ne kiek netrukde skraidyti… Arba va CDG I-as terminalas… Niekaip neatsidziaugiu tuo septintojo desimtmecio „high-techu”
Simonai, tai ar bus ryt Skyways skrydziai ? VNO tvarkarastyje kol kas jokiu Skyways skrydziu nera, vasaros tvarkarastyje jokios informacijos taip pat nera .
Nuo siandien KUN bazuosis pries paskutinis gautas RYR lektuvas EI-EPG.
Finnair siandien skrido i Vilnius su A319.
Galetu AY upgradint equipmenta ir viena skrydi daryti su 319 visa laika :)(daug cargo tilptu ;))
Austrian siandien taip pat skrenda i Vilniu su A319.
O atstūmus nuo rankovės „Finnair” už ne pilnos valandos toje vietoje atstistojo „Austrian”, kurie šiandien irgi atskrido su A319.
Panašu, kad „Finnair” upgrade’as buvo dėl „cargo”, tuo tarpu „Austrian” akivaizdžiai dėl keleivių.
Aš matau, kad skyways turi panašumų su BT, ne tik dėl partnerystės, bet ir dėl požiūrio į skrydžius ir tuo labiau keleivius…
As tai galvoju, kad AY visgi upgradino del rotacijos :), nes del cargo nesivargintu – AY kasdiena turi RFS, tai didesnius krovinius tiesiog permeta i RFS ir vargo nemato, tranzito laikas nukencia tik 1 diena…
Taskila: Estonian Air must become bigger and more efficient
http://www.balticbusinessnews.com/article/2011/6/6/taskila-estonian-air-must-become-bigger-and-more-efficient
Kadangi šiandien jau tokia ‘upgrade’ diena, tai ir ČSA atskrenda su A320 vietoje A319.
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/mazejant-gyventoju-lietuva-galime-pristatyti-kaip-ramybes-oaze.d?id=46308831
Šiandien Airbus’ų diena :D Galėtų dažniau taip.
O kodel VV 252 Kijevas KBP, Ukraina Aerosvit Airlines padare siandien downgrade iki 0 ?
Atšaukė dėl lėktuvų trūkumo, jau realiai prieš kelias savaitęs informavę, tai keleiviai neturėjo nukentėti.
Tai kaip del Skyways starto?Ar pakils jie rytoj?
Sveiki, ar Skyways planai nuo birželio 7 d. skraidyti į Berlyną ir Stokholmą nepasikeitė? Po kolkas nėra jokios informacijos apie skrydžius.
Beje, dėl krypties į Paryžių. Esu iš tų, kurie mano, kad šiuo metu tai yra svarbiausia kryptis iš tų, kurių dar nėra iš Vilniaus. Minėjote, kad ši kryptis bus. Gal aišku, kas, nuo kada ir į kurį Paryžiaus oro uostą skraidins?
Praėjusią savaitę gana daug lėktuvų kilo virš miesto. Šiandien lyg ramiau. Ar čia tik mėgėjiškas pastebėjimas (dėl karščio), ar kažkas pasikeitė? Beje, nemažai jų po pakilimo darydavo lanką tie Vilniaus savivaldybe – tai juokavome, kad čia turbūt buvo liepta parodyti Zuokui, kad su skrydžiais Vilniuje viskas OK.
„Skyways” skrydžiai vyks kaip numatyta. Tiesiog tik šiandien gavom tvarkaraštį, tuoj bus patalpintas.
„Aurela” turi naują savininką
http://vz.lt/2/straipsnis/2011/06/06/Aurela_turi_nauja_savininka
http://www.alfa.lt/straipsnis/11547653/URM..Lietuvos.ekonomines.diplomatijos.uzdaviniai..turistu.pritraukimas=2011-06-06_12-13
gera zodi Azurbalis taria.
Aerosvit prades skrydzius i Ho Chi Minh City. Ziuriu stipriai pleciasi Azijoje.
Sweden – Lithuania market grows by 700% in a year!
Wizz Air’s CEO Jozsef Varadi launches the Vilnius base
April: Wizz Air’s CEO Jozsef Varadi launches the Vilnius base, including a twice-weekly Stockholm Skavsta service. When the route was axed by Skyways less than a year ago, it left Lithuania and Sweden without a single link across the Baltic, but when the airline returns next week, it will become the third carrier on the revitalised route.
This time last year, the only airline operating scheduled services between Sweden and Lithuania was Skyways, the Swedish regional carrier, which flew five-times weekly between Stockholm Arlanda and Vilnius, offering 250 weekly one-way seats. Since then, there have been a surprisingly high number of developments:
2 July 2010 – Skyways stops operating between Stockholm and Vilnius, leaving no direct service between Sweden and Lithuania.
31 October 2010 – Estonian Air begins flying six times weekly between Stockholm Arlanda and Vilnius using a 737-500, providing 708 weekly one-way seats.
31 October 2010 – Ryanair begins flying three times weekly between Gothenburg City airport and Kaunas using a 737-800, proving 567 weekly one-way seats.
14 April 2011 – Ryanair begins flying three times weekly between Stockholm Skavsta and Kaunas using a 737-800, providing 567 weekly one-way seats.
16 April 2011 – Wizz Air begins flying twice-weekly between Stockholm Skavsta and Vilnius using an A320, providing 360 weekly one-way seats.
31 May 2011 – Wizz Air operates last service between Stockholm Skavsta and Vilnius, abandoning the route after less than seven weeks of service.
7 June 2011 – Skyways returns to the route after an 11 month absence with five weekly flights, operated by an Embraer ERJ145, providing 250 weekly one-way seats. airBaltic will codeshare on these flights.
So, by mid-June, there will four different options for passengers wishing to travel between Sweden and Lithuania, involving three different airlines (not including airBaltic who are only codeshare partners), and three different airport pairs. The number of weekly one-way seats will be 2,092, an increase of over 700% on the 250 seats available in June 2010.
Remember flyLAL?
Looking further back into OAG schedule data reveals that in the summer of 2007, airBaltic was the only carrier in the market, operating double-daily flights between Stockholm Arlanda and Vilnius. By the summer of 2008, they were joined by flyLAL (on 16 June 2008) who offered three weekly flights between the same two airports. Then airBaltic fell out with Vilnius Airport and flyLAL went bust, encouraging Skyways to enter the market on 31 May 2009 with double-daily Fokker 50 flights, which were cut back to daily flights by last summer.
Šiaip tai tą Anna.aero straipsnį skaitėm dar praėjusią savaitę (apie Lietuvos-Švedijos) …
Tuo tarpu yra tikrų naujienų apie „Aurelą”:
http://verslas.delfi.lt/automoto/aurela-turi-nauja-savininka.d?id=46320375
Beje, kas nors apie tą mistišką pirkėją turi daugiau informacijos?
Palangos oro uoste – daugiau keleivių nei pernai
http://www.diena.lt/naujienos/transportas/palangos-oro-uoste-daugiau-keleiviu-nei-pernai-356688
Simonai, kada Skyways pervarinės lėktuvą į VNO? Beje apie jų pardavimus neturi informacijos?
Aeroflot takes delivery of first Superjet 100
Russian flag carrier Aeroflot has formally taken delivery of its first Sukhoi Superjet 100 regional jet.
The airline on 6 June signed a protocol of aircraft technical acceptance from the manufacturer and applied to register it with regulators.
It is expected to put the aircraft into revenue service between Moscow and St Petersburg on 16 June, ahead of the annual international economic forum in St Petersburg.
Aeroflot will become the second operator of the Superjet 100 after Armenian carrier Armavia, which has been operating the first serially-produced example of the type since 19 April.
Under the delivery schedule agreed with Sukhoi, Aeroflot is to receive 10 Superjets this year, a dozen in 2012 and eight in 2013.
Tai Aeroflotas tikriausiai laukia daugiau Superjet’u, kad galetu tame tarpe ir i Vilniu pradeti skraidyti.
Wizz Air vėl tyliai pakėlė administracinius (kortelės ir bankinio pavedimo) mokesčius. Jau per dažnai kelia juos pastaruoju metu…
Ale Wizz labai rizikuoja. Nes reklamose jie turi nurodyt kainas su „kortelių mokesčiais”. Gali baigtis tokie eksperimentais teismais…
Apskritai- galėtų bent kaip Ryanair- pasiūlyt vieną kortelę, kurią LT galima įsigyt ir kur būtų be mokesčio bilietai parduodami.
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/leisdamasis-maskvos-vnukovo-oro-uoste-lektuvas-uzkabino-tvorele-57-154510
Jei tokios korteles nera visoje europoje tai kodel Lietuva turetu butu tokia isskirtine ? Reikia dziaugtis kad apskritai yra tokia galimybe kaip atsiskaitymas su Prepaid.
Del Wizz mokesciu – atsirado Wizz-Creditcard opcija vietoj Romania ir Bulgaria :). Gal pasiulys Europai ka nors.
Rygos oro uostas gali padidinti keleivių skaičių
http://www.veidas.lt/rygos-oro-uostas-gali-padidinti-keleiviu-skaiciu
Matyt netrukus ir Vilniu sujungs su Varsuva. Bus dar vienas konkurentas avia reisui Varsuva – Vilnius ir Simple Express autobusams.
Berlin, Vienna, Prague for 2 zł?
2 zł for the country? Maybe. For 2 zł to Berlin, Bratislava, Prague and Vienna? Maybe, but – and here is a surprise – not … plane! Is a new, inexpensive era for passengers traveling by coach to Poland and to the nearest capitals?. Today (6.05) has started a new project – a network offering PolskiBus.com International Fairgrounds.
Beje, kas nors iš čia esančių gali pasakyt, ar Aurelos lėktuvai šiais metais kur nors skraidė, ar jie prastovėjo visą pardavimo laikotarpį..?
Skraide abu 737.
Vytautas-NT: keliolika kartų „Aurelos” lėktuvai vykdė „Small Planet” reisus, taip pat vykdė įprastinius jūreivių užsakymus savo vardu.
Koks šiandien Stokholmo užpildymas buvo?
Gerb. Simonai
Turbut ikyresiu su tuo paciu klausimu, bet kaip sekasi VNO – BRE? Koks uzpildymas? Labai tikiuosi, kad marsrutas daugiau nei metus issilaikys.
Zhymantai, BRE užpildymas yra 67%, pagal šį rodiklį tai nėra prasčiausias FR maršrutas.
Tačiau dar kartą pakartosiu – užpildymo reikšmė vis mažėja ir mažėja, sėkmė slepiasi po „yeld” šydu.
Musentas po „yield” šydu :)
Suprantama, deja bilietai i BRE nebuvo labai brangus kaip i Dublina ar Stansted.
Ir kaip speju isvykstanciu is VNO yra daugiau nei atskrendanciu, kazkodel itariu.
Simonai, gal gali surašyti FR kryptis pagal uzpildyma?
Idomu: nėra naujų dalykų, bendras užpildymas 71%, geriausiai pildosi STN ir DUB prasčiausiai – CIA, kiti sukasi apie vidurkį.
Na ka, sulaukiam Rusline Palangoje ir sezonas baigtas. O del rudens naujienu (Lithuanian Express , BAS, airVilnius ) – migla migloje.
Paryzius bus matyt tik kitam vasaros sezonui.
Beje, skrydziu is Vokietijos ir Vokietijos a/k taip ir neatsirado Palangoje.
Toks off-topic klausimas. Dėl ko BA nutraukė skrydžius į Vilnių? Keleivių trūkumas ar kitos priežastys?
Jei neklystu, kazkuriame is postu, Simonas minejo, kad Paryzius bus siemet, gal dar anksti nukelti i kitus metus.
@ Šarūnas-tais laikais,jei gerai pamenu BA papjove airBaltic ir Lithuanian Airlines,kurie taip pat pradejo skridyt i Londona.
Na nebent Paryzius atsirastu Naujiems Metams :) Nes bilietus Nauju Metu sutikimui Paryziui reiketu uzsisakineti jau dabar … Klausimas idomesnis kitas, kas galetu vykdyti sita reisa ? As maniau, kad tai galetu daryti Estonian. Ir kalba tokia buvo apie bendra darba su turizmo agenturom. Turistai atskrenda i Talina, pravaziuoja Baltijos salis ir isskrenda is Vilniaus. Ir atvirksciai. Visa tai atrodo gana logiska. Bet kazkodel tai nesigauna. Kas dar galetu ? Aisku, kad galetu kazkuri tai is mistiniu besikurianciu a/k. Bet butu gerai kazkas tai realesnio ir jau egzistuojancio. Problemas Simonas jau buvo isdestes. Ir visgi, po to problemu isdestymo aiskiai parase, kad Paryzius bus. Tai va, idomiausia ir yra – kokia a/k atidarys si reisa ? Lyg ir buvo apsneketa, kad is esanciu dabar VNO a/k niekas to negali vykdyti. Reiskia nauja a/k. Kokia ?
Šarūnas, Deivis, taip, priežastis BA buvo „low yield” maršrutas, BA du kartus bandė atidaryti maršrutą ir du kartus jį uždarė. Su 4-5 skrydžiais per savaitę B734 jie nepakonkuravo tokiame „price sensitive” maršrute su geriau žinoamais Lietuvoje brand’ais „flyLAL” ir „airBaltic”, kurie abu pastatė tuomet „daily” skrydžius į LGW.
Deivis aš kiek prisimenu LAL seniai pradėjo skraidyt į Londoną, buvo momentas, kai skraidė į LHR. 2001 teko pačiam skrist. Mačiau nuotraukas, kad BA 2007 dar stovi EYVI perone. Ot gaila… Buvo konkurencija didžiulė, o dabar nieko.. BT dėka (Y)
LAL turėjo slotą LHR nuo nepriklausomybės pradžios (tuo metu buvo išdalinti slotai visoms „Naujosios Europos” nacionaliniams vežėjams), skraidė į LHR iki 2001 m. pabaigos, kada slotą pardavė. Paskutinis lėktuvas maršrute buvo JAK-42. Tuomet buvo pereita prie skraidymo į LGW.
BA į VNO paskutinį kartą skraidė nuo 2005 m. kovo iki 2006 m. rudens.
Yra kalbų, kad Aeroflot nori grįžti, tai galbūt BA vis dar turi planų 3čiam bandymui? Nors turint omeny, kad į Londoną skraido tik low-cost’ai konkuruoti būtų sunku.
„Aerosvit” susitarė su „Skyways” dėl jų skraidymų KBP-VNO maršrutu, todėl kurį laiką kai kuriuos „Aerosvit” reisus vykdys „Skyways” Embraer145 lėktuvas. Taip „Aerosvit” sprendžia lėktuvų trūkumo bėdas, o „Skyways” kelia lėktuvo utilizaciją. Šiuo metu iš KBP „Aerosvit” šaukiniu atskrenda „City Airline” spalvomis nudažytas „Embraer”, kuris po to vykdys VNO-TXL-VNO.
Tiesa, dar pamirsau , kad birzelio 29 d. prasideda Tel Aviv – Vilnius skrydziai, bet cia tik charteris vasarai. O kaip del zadetu reguliariuju skrydziu ? Ar yra koks progresas ? Ar viska stabdo naujos BAS kompanijos veiklos nebuvimas ?
Kad “Aerosvit” susitarė su “Skyways” dėl skraidymų KBP-VNO maršrutu – labai gerai. Nes dabar baisu koki jungiamaji Aerosvit skrydi imti del pastovaus velavimo ar isvis skrydzio atsaukimo.
http://www.airwaysim.com
Beje, klausimas- ką SKYWAYS darys šeštadieniais, kai jų lėktuvas neskraidys į Stokholmą ir Berlyną?
Dar įdomu- kaip SKYWAYS spės į Stokholmą ir į Kijevą suskraidyt? Nors Kijevas tai netoli 3 val, bet ten du reisai per dieną. Ar jie dengs būtent tą reisą, kuris vidury dienos. Nors tokiu atveju irgi sudarkomas tvarkaraštis- nes jis sudarytas lėktuvams skrendantiems iš Kijevo…
Apskritai ar AeroSvit galima laikyti rytų Europos fenomenu (sugebėjimas skraidyt tolimais maršrutais ir pan.), ar tai tiesiog vežėjo dirbančio NVS rinkoje specifika…
Šiandien Skyways vykdė abu reisus į KBP ir nieko – puikiai tinka :)
Savaitgaliais Skyways lėktuvas didžiąją laiko dalį stovės, kaip ir daugelis verslo klasės lėktuvų Europoje.
Tuomet įdomu, koks Skyways požiūris į ekskursantus :)
Bet VNO vasaros sezono tvarkarastyje vis tiek dar nera Skyways skrydziu – nei Berlyno, nei Stokholmo.
Simonai, BA turėjo su VNO-LGW skrydžiais didelę problemą, kad praktiškai visus JAV keleivius reikėjo jungti per LHR (buvo keli Floridos reisai iš LGW). Žmoniško, patogaus, greito LGW-LHR jungimo miesto transportu taip ir neatsirado. O pakankamos C kabinos faunos niekada iš VNO nepririnkdavo, kad apsimokėtų užiminėti LHR slotą. Tuo tarpu pvz. BA iš KBP kraidina į LHR ir vargo nemato, nes esama pakankamai oligarchų. VNO problema tokia, kad per daug žmonių skraido už savo pinigus.
Andriau, paskutinį sakinį pakeisčiau į tai, jog Lietuvoje nėra apskritai „premium” skraidymo kultūros, tiek organizacijų sektoriuje, tiek turtingųjų sektoriuje.
Bet čia visos „Naujosios Europos” problema, o to nėra reisuose į Maskvą ir šiek tiek mažesne dalimi į Kijevą ir Minską. Pvz. esu matęs SK reisus CPH-SVO, kur CRJ900 lėktuve 40 kėdžių paskirta „business class”.
ČSA perleido slotą LHR irgi dėl „premium” segmento trūkumo. „Premium” klasėmis į PRG skraido tik britai, kurie renkasi BA, o visi čekai į Londoną skraido su W6, FR ir EZY.
Man kaip tik patiko, Andriaus paskutinis sakinys:) Labai tiksliai apibūdina esminę VNO priežastį.
O britai, dėl skraidymo pritariu, kad įdomūs. Sutikau vienus atostogaujančius iš Royal Force (ne lakūnai, bet prie babkių) Portugalijoje, netoli Porto. Jų bazė įsikūrusi prie Bristolio. Sakau kaip atskridot, jie – iš Heathrow į Lisaboną. Sakau, tai iš Bristolio easy skrenda į Lisaboną, o Ryanair tiesiai į Porto. Tai nelabai suprato, apie ką aš. Nelabai suvokė, kaip galima ne su BA ir ne iš LHR skristi :)
Beje, Andriau, čia gal atskiro pamąstymo verta, tačiau turiu savo atskirą nuomonę apie britų viršutinio segmento lojalumą BA, kuri gali būti BA išgyvenimo priežastis.
Pavyzdžiui, britai lojaliai perka BA „long-haul” į Aziją ar Australiją, nors visi Artimieji Rytai, „Singapore” ir kiti siūlo daug geresnį produktą už labai dažnai mažesnę kainą.
Beje, tyrimo daryto dar prieš low cost aviakompanijų plėtrą VNO rezultatai yra tokie, jog reguliariaisiais reisais iš/į Vilnių 58% keleivių skraidė ne už savo pinigus, t.y. bilietus jiems pirko kiti. Todėl ir teigiu, jog korporacinės „premium” kultūros pasmus taip pat nėra. Tuo tarpu IATA prognozė rodo, jog šiemet didžiausias augimas bus būtent „premium” segmente, aišku, varomas Azijos, rusų ir Pietų Amerikos, kur tikrai daug „high yield” keleivių.
Man tai atrodo, kad priežastys daugybinės: yra racionalių (BA tokius corporate diskauntus daro UK klientams, kad nežinau ar kas dar taip diskontuoja), bet yra ir kraują stingdantis prieraišumas. Skridau čia visai prieš kelias dienas į LAX, kurį iš LHR aptarnauja BA, UA, AA, Virginas ir NZ. Tai kai kuriems pažįstamiems anglams UA pasirinkimas pasirodė keistas, „kai yra BA”. Virgin dar būtų supratę, bet UA? Kas tu, amerikonas?
Tiesa rusams europos liniju verslo klases komfortas per prastas- tos pacios kedes,kaip ir ekonominej ir t.t.
Pats esu mates rusu,kur savaitgaline turistine kelione i Europa pirko verslo klasej,kad nepervargt.
Tada klausimas-Aerosvit irgi deka verslo klases laikosi?
Beje, sitie visi argumentai uz BA ir lojaluma, dar karta parodo viena is nacionaliniu vezeju isgyvenimo strategiju. Bet tai galioja turtingose rinkose ir firmom su senom tradicijom (Finnair).
Beje klausimas-ko deka isgyvena Europos mazieji nacionaliniai,kuriu pilna balkanuose? turizmas? kalnuotumas (skatina skraidyma,kaip daug greitesni keliavimo buda).
Vytautas-NT: verslo klasė tai nėra verslo kėdė. Verslo klasė, tai yra „airport lounges access”, priority waiting lists, priority check-in, fast track patikros ir imigracijos procedūros, visiškai „laisvi” bilietai (neiškreiptuose produktuose galimi keitimai net pavėlavus), krūva bagažo, bagažo išdavimo „priority” ir, svarbiausia – privatumas ir galimybė nesusidurti su „varguoliais” :) Už paskutinę dalį ir mokama daugiausia – ypač kai kalbame apie „First Class” pirkėjus.
Dėl Balkanų vežėjų ir „Aerosvit” – sunku vertinti juos, nes jie visi yra permainų procese. Daugelis jų yra giliai giliai nuostolingi ir pertvarkos jų laukia, kiti yra pertvarkų procese arba plėtros procese – vertinimui reikia ilgesnio laikotarpio, bent 5 metų stabilios veiklos.
„iš/į Vilnių 58% keleivių skraidė ne už savo pinigus, t.y. bilietus jiems pirko kiti.” Pirko kiti – tai nereiškia, kad skrido oligarchai ar politikai. Nemaža daliai proletariato bilietus irgi perka darbdavys, tačiau už mažiausią įmanomą kainą.
Britų (o taip pat vokiečių, ir ne tik) nacionalinio savigarbos jausmo mums oj kaip trūksta. Britas užsienyje visur, net ir myždamas ant LT prezidentūros, iškelta galva pabreš, kad jis britas. Deja, (nesigilinant į priežastis) lietuviai užsienyje stengiasi galvą paslėpt kuo giliau, kad tik niekas, ypač savi tautiečiai, neįtartų.
Kliedėjimai apie Paryžių iliustruoja patarlę: „При хорошей рекламе и товар не нужен.” Net patys prancūzai apart Eifelio nieko paminėt negali (ar daug matėte suvenyrų ar nuotraukų, kuriame būtų kas nors kita apart surūdijusio gelžgalio?), o „Amelijos iš Monmartro” dvasią greičiau rasite ne Paryžiuje, o Prahoje, Romoje, ar Sankt-peterburge.
Kad tik jums Paryžiuje nenutiktų kaip japonams: http://news.bbc.co.uk/2/hi/6197921.stm
@Aloyzas Kad ir kas ten Paryziuje benutiktu, tai tik rodo kokia didziule Paryziaus trauka ir butas/nebutas mitas. Kasmet Paryziuje ir Prancūzijoje apsilanko apie milijonas Japonijos turistų. MILIJONAS !
Ikisiu ir as savo komentara apie britus – jiems jau daug daug metu kalama i pasamone – pirk preke britiska, kad ir brangesne – jei jau gimsta tai zinodami. Kaip Andrius pasake: „kartais krauja stingdantis prieraisumas”… Pamenu, kai UK siaute galviju kempinlige ir tukstanciai buvo skerdziama ir utilizuojama, kitos salys uzdraude ivezti galviju mesa is UK, tuo tarpu Uk visur mirgejo sukiai – „British beef 4 me”…
LOT aptures Dreamlinerio vizita :)
http://www.airtransportnews.aero/article.pl?mcateg=&id=30388
ir dar viena naujiena (bent jau as iki siol nebuvau girdejes): http://www.airtransportnews.aero/article.pl?mcateg=&id=30379
Kaunas
2010 geguze – 71667
2011 geguze – 69933
@mmm Taip ir tuejo buti. Tikejausi net blogesnio rezultato. Balansuojasi KUN ir VNO LCC skrydziu keleiviai.
Tokiu atveju Kaunui šiemet sunku bus pasiekti planuotus 900 tūkst. Aišku 2010 metų augimas atsirado dėl naujų maršrutų pasiūlos. Dabar, lyginant su pernai naujų krypčių Kaune nedaug, dalis perkelta į Vilnių. Be to, gerokai apkarpyta Vokietija (nors klausimas ar tai turės lemiamos įtakos).
O dar, aišku turėjo įtakos Londonas ir Dublinas iš Vilniaus. Tai kiek nuvalgė Kauno srautus į šiuos miestus.
Atsimenu kai LOT užsakinėjo Dreamliner iš Boeingo tai pagal to meto spaudos pranešimus jis jau turėjo reguliariai skraidyti iš Varšuvos nuo 2008 metų.
Dabar jau 2011 metai ir dar tik bus vienetinis parodomasis vizitas. Pagal dabartinius planus pirmas LOT 787 reguliariai skrydžius iš Varšuvos pradės tik 2012.
http://www.aex.ru/news/2011/6/8/85696/
Kinieciai MSQ paruos A380 atvykimui ;-) Bet ar nusileis ten A380 kada nors…
@Jurgis Šiaip tai aš būčiau linkęs abejoti, ar 1 mln. japonų turistų Prancūzijoje per metus nėra šiek tiek double-counted (i.e., tas pats paskaičiuotas Paryžiuje, ir paskui dar kartą Nicoje). Tarp CDG ir Japonijos (NRT ir KIX) yra apie 3000 kėdžių per dieną, tai yra, vos virš 1 mln. per metus. Žinoma, reikėtų pridėti ir tuos, kas skrenda netiesiogiai, bet atimti žymiai daugiau prancūzų, kurie skrenda į Japoniją iš to bendro capacity. Nors, antra vertus, labai daug japonų Europą lanko „viso žemyno turais”, ir daugelis juos pradeda ne Prancūzijoje, bet Italijoje, AMS, HEL ir MUC.
@Andrius Kai kalba eina apie MILIJONA, tai paklaida visada galima. Bet kokiu atveju, cia kaip tam anekdote apie estu verslininkus,- tai „BIG BIG BUSINESS” :)
@Andrius Čia kad suprastumėt apie kokį estų biznį su japonais aš kalbu :)
http://www.youtube.com/watch?v=1KPwj2v1sco
Estonian Air boosted passenger number by a third in May
http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=41964
Dar truputi naujienu, nors kai kam gal ir ne naujienu :)
SAS to re-open second destination in China in 2012
Jun 08, 2011 (newstodate The Scandinavian carrier SAS is to give a route between Copenhagen and Shanghai a second try.
SAS first opened its route to Shanghai on March 28, 2004, but pulled out again from 2007.
Now the carrier has announced plans for a re-launch of the route from March 1, 2012, offering five weekly rotations with Airbus A340-300 aircraft.
SAS Currently operates a long-haul fleet of 10 aircraft including sic Airbus A340-300 and four Airbus A330-300, but an 11th Airbus A340-300 will be added as it return to SAS after a lease term with another operator.
SAS is currently offering daily flights between Copenhagen and Beijing, and may also be considering reintroducing flights on the route from Stockholm to Beijing, operated from 2007 to 2009.
Ryanair restricts bookings in Lithuania and Latvia to tackle web fraudsters
http://www.tnooz.com/2011/06/08/news/ryanair-restricts-bookings-in-lithuania-and-latvia-to-tackle-web-fraudsters/
http://parduotuve.vz.lt/prenumerata/straipsniai/262
Lithuanian Airlines nostalgija, deje, viena lita kainuoja
„airBaltic“ siūlys „Tez Tour“ skrydžius į Tenerifę
http://www.lrytas.lt/-13075372101307488869-airbaltic-siūlys-tez-tour-skrydžius-į-tenerifę.htm
O tuo tarpu Avia Solutions Group rimtai isitvirtina Rytuose.
Gan auksto lygio ekspertinis straipsnis.
http://www.ato.ru/content/gramotnyi-podkhod-k-planirovaniyu-kapitalnogo-remonta-aviadvigatelei
@Mindaugas Prieš kelias dienas rašei, jog savaitę gana daug lėktuvų kilo virš miesto, o rašymo dieną nebe. Noriu pamėginti paprastai paaiškinti šį reiškinį. Paprastas vienas pagrindinių kriterijų lėktuvų kilimo/tūpimo krypčiai – o ji paprastai sutampa, kad judėjimas vyktų viena kryptimi ir būtų išvengta (blogiausiu atveju susidūrimų) problemų. Paprasta taisyklė – lėktuvai kyla ir tupia prieš vėją, kad sparną aptekantis oro srautas būtų greitesnis nei faktinis orlaivio judėjimas žemės atžvilgiu. Tokiu būdu lėktuvai žemę pasiekia ir palieka mažesniu greičiu. Tai atsakant į klausimą, kodėl lėktuvai nebekyla virš miesto – greičiausiai pasikeitė vėjas. Jeigu vėjas pučia statmenai kilimo/tūpimo tako(KTT) krypčiai arba vėjas ramus, paprastai skrydžių valdytojas leidžia pasirinti išvykimo kryptį – taip taupomas kuras. Vilniuje takas stovi beveik šiaurės-pietų kryptimi, todėl kylantys orlaiviai šiaurės kryptimi atrodo, kad praskrenda beveik virš savivaldybės, ypač žiūrint nuo baltojo tilto. Tiesa tokia, kad lėktuvai praskrenda per kelis kilometrus nuo savivaldybės pastato – grubiai – ties belmontu. Viena priežasčių tokio skridimo tiesiai – zonos kuriose draudžiama skraidyti, viena jų, grubiai, driekiasi nuo prezidentūros iki seimo ir 720 metrų aukščio (2400 pėdų). Taigi tai atsako į antrąją dalį Zuokui niekas nieko parodyti nenorėjo – lėktuvai apskridinėja zoną.
Tikiuos jog atsakiau. Jeigu kils klausimų rašyk privačiai, galbūt ne visiems tai įdomu.
Dėl Airbus orlaivių vno, tai yra tekę per kelias valandas matyti daug tupiančių Airbusų – praktiškai visa šeimyna Lufthansa A321, Wizz A320 , CSA A319, Brussels A319m, SPA(smartlynx)A320. Pavieniui kitų gamintojų orlaivius ir vieną, du Boeing – Aurela, SPA. Nepamirštu RYR ir Norvegų, bet drįstu spėti, kad svarstyklės tarp Boeing ir Airbus Vilniuje pagal tūpimus ir keleivius yra jau kurį laiką yra nusvėrę Airbus operatoriai.
Vel TU-154 …
Sugedęs lėktuvo degalų siurblys pratęsė Slovakijos prezidento I.Gašparovičiaus viešnagę Palangoje
http://www.lrytas.lt/-13075431341305305390-sugedęs-lėktuvo-degalų-siurblys-pratęsė-slovakijos-prezidento-i-gašparovičiaus-viešnagę-palangoje.htm
@Karolis, Dėkui. Suprantu, kad ne dėl Zuoko jie ten skraidė, bet sukosi tikrai ne ties Belmontu.
Tik žinai, kai per 18 mėnesių nepraskrenda virš namo (ne šalia o virš) nei vienas kylantis lėktuvas, o po to per savaitę kasdien po 5-10 per dieną, tai smalsu pasidaro :)
Geriau jau pesciam eit nei su Tuske skrist
Jau ir lietuviskai :
Žiniasklaida: dėl dažno sukčiavimo užsakant bilietus „Ryanair“ taikys apribojimus Lietuvai ir Latvijai
http://verslas.delfi.lt/automoto/ziniasklaida-del-dazno-sukciavimo-uzsakant-bilietus-ryanair-taikys-apribojimus-lietuvai-ir-latvijai.d?id=46402853
Bet juk tai visa RYR gyvavima Lietuvoje sitas apribojimas galioja, ar cia as kazko nesuprantu ?
@Wincas – tas apribojimas tai pagriežtėdavo, tai palaisvėdavo. Be to būdavo skirtingas dienų skaičius skirtingomis kryptimis iš Kauno.
Beje, kokia apribojimo esmė? Draus pirkt bilietą likus kelioms dienoms iki skrydžio? Gali kas nors konkrečiau paaiškint?
Šiaip buvo momentas, kai iš Lietuvos leido pirkt internetu vos ne kitą dieną.
OT: gal galetumete primink koks yra puslapis ieskoti auto nuomos, kad galima butu matyti visas kompanijas.
Pernai vasarą apribojimas buvo dingęs, bet labai trumpam. Telefonu taip pat neišeis nusipirkti, nes jei tai ne reklaminė akcija, tai nematau skirtumo, ar kortelės duomenys įvedami naršyklėje, ar diktuojami telefonu. Ryanair atsisako „premium” keleivių, mokančių dvigubai, trigubai daugiau nei vidutinis bilietas? Ar nenori, kad matytųsi paskutinės minutės kainos?
@eras, šitam neblogas kainas duoda: tinyurl.com/2wxzj5d
Vytautas-NT: reikalas toks – (lietuviai ir latviai mėgsta taip daryti) – nusiperkami vogtos kortelės duomenys ir su ta kortele ir nuperkami „Ryanair” bilietai. Jeigu tai padaroma šiandien ar vakar, tai nėra techninių galimybių tinkamai susinchronizuoti duomenis su bankais (ar tiesiog apie vogtas korteles dar nėra žinoma), todėl realiai su vogta kortele pirktu bilietu yra pasinaudojama, t.y. keleivis pervežamas, o tada bankas ar teisėtas pinigų savininkas dažniausiai atsiima (tiksliau, bankas neperveda) pinigus iš „Ryanair” ir gaudyk vėją laukuose, nes realiai tai keleivių identifikacija ES viduje nevyksta. Kuomet yra pirkimai uždaromi prieš savaitę, tai per tą savaitę yra galimybė anuliuoti vogtomis kortelėmis pirktus bilietus arba tiesiog su policija laukti keleivio oro uoste. Kiek aš žinau, būdavo, jog į kai kuriuos reisus net po keliasdešimt keleivių būdavo „vogtais bilietais”.
Dėl šios problemos kentėdavo ir „Norwegian”, UK lietuviškuose skelbimuose tiesiog atvirai būdavo pardavinėjama galimybė „nupirkti bilietus du ar tris kartus pigiau”.
@eras, aš kelis kartus esu nuomavęsis per http://www.holidayautos.co.uk, o šiaip dar gerai http://www.kayak.co.uk/cars arba iš bilietų konsolidatorių http://www.expedia.co.uk arba http://www.travelocity.co.uk
Didžiausia kainos kitimo rizika vistiek šiais laikais ateina iš kintamųjų last minute dydžių – draudimus per konsolidatorius parodo jau įskaičiuotus, bet pvz. „full out empty in” scam’o, ant kurio dabar visi užšokę, tai nepamatai, kol neatvyksti pas juos.
„Tačiau A. Šliupas sakė nenustebsiąs, jei žinios apie bilietų rezervavimo sistemos apribojimus keleiviams iš Lietuvos pasitvirtins…”
Na, Šliupas eilinį kartą vėl nusišnekėjo. Gal tegul pirmiau pagalvoja, pasitaria, o po to komentuoja. Beje, greičiausiai iš Rygos ir gi uždrausta dėl lietuvių:)
Taip, apribojimai, tai atsiradavo, tai dingdavo. Vienu metu neleisdavo internetu, bet leisdavo paskambinus i callcentrą. Neseniai ir tą uždraudė. Vienintelis būdas dabar – oro uoste. Beje, Lietuvoje Litcargus užsideda ne tik „Ryanair” mokestį (20 eurų/rezeraciją), bet dar ir sau berods apie 70 litų/keleivį. Taip pat perkant oro uoste „brangesnis” online checkin – 12 eurų vietoje 6 eurų.
Beje, Ryanair, kiek prisimenu, dabar vienintelis kurs nereikalaus atsiskaitant internetu papildomo slaptažodžio (netaiko saugaus atsiskaitymo). Tai išpręstų didelę daugumą problemų dėl pirkimų vogtomis kortelėmis. Gal ši nauja kompanija tai ir įdiegs.
Kitas klausimas, ar dings MasterCard Prepaid iš nemokamo atsiskaitymo, Ryanairui vėl susidėjus su Visa.
Na bet ir tos 7 dienos problemos neispres juk tarkim UK dauguma senamadiskai banko israsus gauna pastu kas menesi, o internetine bankininkyste nesinaudoja, taigi turite melieji visa menesi laiko bilietui isigyti, keista bet Lietuva tikrai pirmauja IT inovacijomis ypac internetine bankininkyste kur savo islaidas galima pamatyti minutes begyje po pirkimo, kai UK jos pasimato po tryju dienu.
Siaip tai viskas atrodo gana juokingai is kurios puses bepaziuretum. Visur suvedami asmens tapatybes dokumentu duomenys, jie yra susisteminti visoj ES ir gali buti labai greit nustatomas pazeidimas. Tie duomenys tikrinami ir vizualiai praeinant check-in ir boarding. Taigi jau vien del to galetu nesunkiai sulaikyti pazeideja. Del paciu CC,- velgi yra ivairios sistemos kurios filtruoja, nuima is apmokejimo galimybes visokiu tipu CC. Pvz. yra CC kur perkant gali rasyti bet koki adresa ir viskas veikia. Tai va, nuimant is procesingo tokio tipo CC apmokejima iskart sumazetu problemu. Matosi, kad jie dabar tam ir pasitelke Cybersource. Is gobsumo Ryanair neleidzia atsiskaityti pvz. saugiu Paypal, arba banko pavedimu. Visoj ES yra puikus greiti bankiniu pavedimu variantai, ir visiskai saugus. Bet Ryanair yra labiau britisko bankinio mastymo, ne europinio, todel pavdimu ir nebus. O del Cybersource , aisku, gali buti ir pasikeitimu del Mastercard prepaid. Beje , eina kalbos , kad vienas is LT banku isleis prepaida internetiniams pirkimams. Is esmes visi LT bankai zada kiek atlaisvinti savo paciu sukurtus pancius pirkimui internetu. Pagyvensim – pamatysim.
nezinau kiek tai realu, taciau ar neuztektu riboti 7 dienas – jei nesutampa keleivio pavarde ir mokejimo korteles pavarde – kazkas panasaus kaip airbaltic variantas.
Kol kas neužtektų – Ryanair tikrina tik kortelės nr, galiojimo datą ir CVV. Visa kita gali rašyti ką tik nori.
Bausti keleivio už skrydį vogta kortele negalima, nes keleivis „nieko nežinojo” apie tai. Jam pasiūlė internetu ir jis „mokėjo pilną kainą”.
Man atrodo Ryanair, kaip ir kiti, tikrina ir korteles turetojo adresa ,- jis turi sutapti. Patikrinimui pabandykit parasyt adresa su klaida – turetu iskart nepraeiti. O be to, su savo kortele gali pirkti bilieta bet kam, t.y. korteles turetojo ir keleivio duomenys nebutinai turi sutapti. Pvz. gali drasiai pirkti bilietus savo seimai.
As ir sakau, kad likus 7 dienom ribotu pirkima: keleivio pavarde turetu sutapti su korteles savininku. Aisku, jei tokio tikrinimo nera, tuomet patys kalti, jog neteks last minute pardavimu, kurie nuses aviakompanijose, pardavinejanciose bilietus iki paskutinio momento.
O bilietus draugams, giminems ir pan. reiktu pirkti anksciau 7 dienu – kad butu galima nustatyti galimus sukciavimo atvejus.
Čia ir yra viso ultra -LCC verslo modelio silpnoji vieta: kai yra apkarpomi absoliučiai visi kampai, mažinant kaštus, galiausiai pradeda matytis, kad kaldros neužtenka. Tikrinti kortelės mokėtojo tapatybę paprasta, bet viskas kainuoja šiek tiek pinigų. Aišku, ironija yra ta, kad už tokį kortelės mokestį, kokį Ryanairas pasiima kiaulės snukiu, tai galėtų ne tik mokėtojo autentiškumą patikrinti, bet ir nuvežti mokėtoją limuzinu iki jo banko ir atgal bet kuriuo paros metu ir ten dar duoti complimentary masažą.
Tačiau dar kartą sakau: nors ir bjaurūs pusžmogiai, bet negali jų kaltinti labiau, nei visų tų, kas iš jų tuos bilietus perka ir leidžia jiems gyventi.
Andriau, ne visi gali BA ar UA skraidyti :)
@Jurgis, adreso praktiškai neįmanoma patikrinti, net ir įvedus tokia funkciją. Tuo labiau Ryanair jo jau tikrai netikrina.
@expertas, būtent paskutinėmis dienomis ir perkama dažniausiai ne savo kortele, nes perkami skubūs atvejai – kažkam reikia grįžti skubiai į LT ir jis dabar negali nusipirkti (ne prie kompiuterio, o fermoje), ar įmonės reikalais kur nors nuskristi ar pan. Asmeninės kelionės perkamos už savus, būtent ir planuojamos iš anksto.
Truksta dar siek tiek aiskumo … „apribojimai paveiks keliautojus, užsakančius skrydžius Latvijoje ir Lietuvoje”.
1. Ar tie apribojimai yra taikomi tik skrydziams i/is Lietuva ir Latvija ?
2. Ar tie apribojimai yra taikomi tik uzsisakant is Lietuvos/Latvijos ? (Kaip ? Pagal IP adresa ?)
3. Ar tie apribojimai taikomi tik Lietuvos ir Latvijos pilieciams ? ( Pagal suvedama asmens tapatybes dokumenta)
Kvaila visa tai …
Tokiu atveju tie gudruoliai lietuviai gali ramiausiai sau ir toliau pirkti bilietus padirbtom/vogtom/dubliuotom kortelem savo atostogoms pvz. Kanaruose .
@Mindauqas – man tai UA buvo pigiausias variantas tuo atveju. Nežinau, ar šiuo metu yra pigesnių bilietų iš Londono į LAX.
@Mindaugas – dabar visiems tiems fermoje teks planuotis kelione is anksto arba pirkti bilietus is kitu aviakompaniju. Tiesiog Ryanairas pasiskaiciavo, kad verciau praras last minute pardavimus nei vezios uz dyka keleivius, apsipirkusius su vogtomis kortelemis. Balius baigtas :)
@Jurgis, kadangi tau vienam neaišku ir nesupranti, kaip pasidomėti, tai išduosiu paslaptį – neparduodami bilietai likus savaitei į ir iš Kauno, Vilniaus, Rygos. Ir taip jau seniai.
Man tai aisku. Man neaiskus/klaidinantis Delfi parasymas “apribojimai paveiks keliautojus, užsakančius skrydžius Latvijoje ir Lietuvoje”. Bet ner prasmes cia per daug plestis ta tema.
@expertas, na NE DABAR, šimtą metų jau taip yra su retom išimtim. Nieko neišmanantys Lietuvos žurnalistai kažką parašė, pastoviai nesusigaudantis Šliupas kaip visuomet prikalbėjo į pievas ir sensacija visiems.
Jeigu, kyla klausimas, o kaip Wizz Air, tai jie autorizuoja saugiai (su papildomu kortelės turėtojo sugalvotu slaptažodžiu), todėl jiems problemų 99% mažiau.
@Mindaugai – esu puikiai susipazines su visa praktika. Tiesiog dabar griztama pries ankstesnes ir grieztesnes politikos. Taip, ispustas burbulas. Tiesiog cia diskutuojam, ka padaryti, kad tie apribojimai butu mazesni.
Sprendimo būdas, įsivaizduojant, kad esame Europos centras, ir manymas bei ieškojimas, kaip mums gali (turi?) (o gal net privalo?) padėti Ryanair, yra labai prastas ir visiškai betikslis. Jeigu tai tęsiasi jau kelerius metus, tai reiškia, kad sprendimo nėra (sprendimo pagal Ryanair verslo modelį).
Ir tikrai jis nebus sprendžiamas dėl to, kad Lietuvos žiniasklaida jį aprašė (t.y. dėl to, kad vėl nusiplakėme save, kokie mes blogi)
ar rajanas tokiu budu nepazeidzia keleiviu teisiu del tos savaites? matau reikia pasidometi.. o del patikrinimo tai cia arabu putimas…korteles duomenis savaite tikrint?:) lai nejuokauja:))))
zodziu taip, byla del to praktiskai laimeta butu jei kas uzsiimtu, kodel vienam zmogui su europos sajungos pasu taikomos kitokios taisykles negu kitam:))) o cia tik laiko klausimas kas isdrys iskelti jiems byla, ar privatus asmuo ar aukstesniu lygiu
Manau tai vadinama diskriminacija del tavo tautybes ar gyvenimo vietos ir tikrai butu galima paduot i teisma, tarkim kodel as kaltas kad kaimynas perka vogta kortele, as neperku bet vistiek esu baudziamas uz kaimyno problemas, reikejo pirkt bilieta pries tris dienas RYR neleido tai nusipirkau su Wizz taigi RYR praleidzia proga uzsidirbti.
Atsiprašau, bet NIEKO nėra geriau nei tautinių litigacijos ir class action specialistų vargo dainos apie tai, kaip jie gali nesunkiai prisiteisti iš bet ko kompensacijas dėl diskriminacijų ir skriaudos.
Jei man reikėtų nurodyti dešimt varguolio požymių, tai vienas jų būtų nepaklibinamas įsitikinimas, kad jam tik vieno pareiškimo trūksta iki milijoninių awardų „iš Strasbūro”.
Privati bendrovė parduodą kam nori, ką nori ir po kiek nori, gali mokėjimus priimti tokius, kaip jai patinka, bet kur tu išaiškinsi mūsų runkeliui. Jam kai atjungia karštą vandenį, jis seniūnijai grąsina, kad rašys skundą į Jungtines Tautas Niujorke.
Panašu, kad niekas nieko čia neskaito – svarbu parėkti ir paloti. – jokios diskriminacijos, pagal tautybę ar gyvenamąją vietą nėra. Čia nėra neleidžiama lietuviams grįžti namo ar iš važiuoti, bet ir anglas ar prancūzas ar ispanas staiga sumastęs savaitgalį aplankyti Lietuvą ar Latviją negalėtų per Ryanair nusipirkti bilietų (bet galėtų į Taliną).
Kas galėtų kreiptis, tai nebent oro uostai. Simonai?:))))
Andriau, deja ne visai teisus. Turėjau įvykį su viena Anglijos finansine institucija ir jie ribojo man paslaugų teikimą, dėl to kad mano gyv. adresas buvo nurodytas Lietuvoje (ne dėl pilietybės). Parašius keletą laiškų ir paminėjus FSA, viskas buvo sutvarkyta (nežinau ar man ar visiems lietuviams). Beje, toje pat institucijoje nurodžius adresą JK ir nors esant Lietuvos piliečiu, apribojimai nebūdavo taikomi. Šiuo atveju tai tikrai buvo varguolio diskriminacija ir galima buvo „eiti iki Strasbūro”. Tačiau viską išsprendė gana operatyviai, o ateityje visur nurodau adresą JK ir problemų iš karto mažiau.
Varguoli tu varguoli ar neatsibosta kovoti su vejo malunais ???
Taskila: Estonian Air needs at last 15 planes
Estonian Air’s freshly appointed head Tero Taskila noted that the Estonian national carrier needs at least 15 planes in the future to survive, LETA/Postimees Online reports.
Currently Estonian Air has 7 planes: 1 Saab, 4 Boeings and 2 new Bombardiers. The number of planes has to be more than doubled for the company to survive, Taskila said at today’s conference “Window to Europe”.
Taskila said that currently it is being analysed if Estonian Air can afford the extra panes and when it would be realistic.
This winter, leasing contracts of two Boeings end. Taskila said that the plan is to extend them. Next year another Bombardier will arrive.
@Anrius Užkalnis – aišku, ne vieno rašto reikia, o daugelio ir taip pat investuoti laiko ir pinigų, bet tikrovėje laimėti teisme panašiose situacijose įmanoma (neanalizavau plačiau būtent šios situacijos, bet kalbu apie diskriminaciją dėl gyvenamosios vietos/kilmės vietos/pilietybės ES bendrai).
ES tikrai nėra liberali rinka, kad kas nori ką nori kam nori ir už kiek nori parduoda. Yra atvirkščiai – pagal ES teisę diskriminacija dažnai įžvelgiama net ten, kur jos 80%, kad nėra. Gali pažiūrėti įdomumo dėlei žymiausias ETT bylas, kur įvairios ES laisvės ir lygybės aiškinant ES teisės aktus išplėstos turbūt du-tris kartus toliau, nei norėjo tuos aktus surašiusieji.
Bet yra kitas reikalas – paprastai niekas nenori prasidėti. Nauda, kurią gausi būtent *tu* iš laimėto proceso – maža, palyginus su laiko ir pinigų sąnaudomis. Yra nebent „profesionalūs ieškovai” (daugiau jų JAV, Europoj mažiau), kuriems patinka tuo užsiimti.
O JAV profesionalių ieškovų daugiau todėl, kad ten
a)Nėra priteisiamos atsakovo advokatų išlaidos jei ieškovas pralaimi bylą,
b)Yra advokatų, kurie sutinka neimti mokesčio, jei pralaimės bylą (paprastai tuomet paima trečdalį priteistos sumos jei laimi).
Taigi JAV toks ieškovas rizikuoja tik laiku.
@Augustinas Žemaitis – viskas tiesą, ką rašote.
Mano skeptiškas parašymas remiasi tuo, kad kadangi lietuviškų ieškinių (jau nekalbant apie SĖKMINGUS ieškinius) vs. grasinimų „paduot į teismą” proporcija yra maždaug 1/100000 (čia konservatyviai), tai visos tos šnekos yra geriausiu atveju akademinės, o blogiausiu – paprasčiausias bulšitas.
Kaip ekstremalų pavyzdį duosiu lietuvaičių kelionių į UK (pre-2004) istoriją. Kasdien po LAL reisą, kasdien tikrina imigracija, kasdien nors vieno žmogaus neįleidžia, ir kasdien jis aiškina, kad čia pažeidžiamos jų teisės. Dauginam 365 iš 12 metų ir gaunam apie keturis tūkstančius (labai konservatyviai) grąsinimų patraukti UK imigracijos tarnybas į teismą dėl teisių pažeidimo, „bevizio režimo nesilaikymo” ir panašių dalykų. Dabar žiūrom, kiek tokių bylų būta ir matom špygą.
Kai bankrutavo flyLALas ir pasiliko žmonės ant ledo su visokiais Virgin, KLM ir Singapore bilietais (flyLAL issue), kurie nebuvo verti popieros, ant kurios jie buvo išspausdinti, kiek buvo grąsinimų išsireikalauti kompensacijas? Ir kiek buvo bylų? Tai apie tai ir šneka.
Čia kaip iš serijos apie reisą į ORD, kad nepamirščiau paminėti :)
Kalbant apie rinkos liberalumą, čia neina kalba apie kažko nepardavimą: čia kalbama apie vendoriaus laisvę priiminėti/nepriiminėti tam tikrus mokėjimus. Jokio precedento, kur vendoriai būtų už tai nubausti, aš nesugebėjau. Praktikos yra labai plačiai ir įvairiai paskydusios šia prasme.
Norėjau pasakyti „precedento nesugebėjau PRISIMINTI”. Ačiū.
Buvo man nukardinta kortele pries gerus du metus gavus ataskaita gale menesio radau ~50 pirktu bilietu Londonas-Dublinas ir visi su RYR, pinigus bankas grazino, todel manau kad sita problema ne vien rytuose egzistuoja ir ypac paplitus GB, taciau blokuojami yra lengviausiai pazeidziami, nes britai rastu laiko pasibylineti.
Na o cia taip sakant, atsiliepiant i keleiviu lukescius … greita reakcija i Ryanair bilietu platinimo problemas :
„airBaltic“ skrydžių bilietus parduos ir lėktuve
http://www.lrytas.lt/-13076213861305315569-airbaltic-skrydžių-bilietus-parduos-ir-lėktuve.htm
@Wincas – visi užskaitom tamstos kortelę su neišsemiamais limitais. Jei kada taip atsitiks, kad mano kreditinė „nepaveš” rimto pirkimo, būtinai kreipsiuos! ;]
Kad buvo pirkti bilietai Londonas-Dublinas visiskai nereiskia, kad kardino britai.
Nereiskia kad britai bet reiskia kad skrido is britanijos ir atgal, kiek zinau pagrinde cardina rusu IT specialistai perki 50 bundle korteliu random rinkini jei pasiseke bent vienoje rasi milijona jei ne tai ne :) . Vytautai kreditine kortele turiu tik extra atvejams, kitais atvejais perku is savu pinigu dar nenusigyvenau iki runkeliu, o dideli limita galima issimust dirbtinai sukelus pinigu apyvarta saskaitoje.
Norėčiau pastebėti, kad čia būtent neina kalba apie tai, jog „privati bendrovė parduodą kam nori, ką nori ir po kiek nori”. Čia kalba eina apie diskriminavimą, o konkrečiau apie jo formą, kuri draudžiama pagal ES Paslaugų direktyvą – „It is illegal for online stores based in the EU to refuse to sell to customers in a different EU country.”
Ir visai čia turėtų būti ne teisminis nagrinėjimas, o skundas Europos komisijai, kuri ištirtų, ar pardavėjas turi pagrindo nepardavinėti, nes jei yra objektyvių priežasčių, teisė nepardavinėti yra. (ką šiuo atveju Ryanair’as ir įrodinėtų).
@Francas ir kiti
na tikrai jums jau smegenėlės perkaito. Kaip suprantu, be prasmiška rašyti ką nors. Nes puolate įrodinėti tiesai net nepaskaitę, kas buvo parašyta (ir pakartota) – tai visai ne šalies diskriminavimas.
O tai Jūs paaiškinkite kitą dalyką man neišmanėliui. O tai visi bilietai perkami one-way? O tai negalima supakuoti perkančiųjų? Nejaugi ten visi gali atsifutbolinti, kad „paprašiau tų draugų, kurių nepažįstu, ir jie nupirko”? Man tai atrodo, jog jei perkamas bilietas žmogui, ir kitas žmogus pasako, kad neleido apsipirkinėti savo kortele, tai gaunasi kaip ir vagystė? Ir tiesiog tada galėtų elementariai policija patrumpinti. Nejau FR taip vėlai sužino apie tuos atvejus?
Ir kitas klausimas, kas moka, jei įvyksta kortelės vagystė? Žmogus pinigų nepraranda, bet ar prarandai pardavėjas? Kažkaip įtariu, kad irgi neturėtų prarasti, tai nebent FRą MC ir VISA pasiuntė velniop ir paprašė grąžinti babkes, jei skrenda kas nors nusicardinęs bilietą.
Dėl pirmos dalies jau rašiau. Bet čia yra ES teisės žinovų, tegul jie dar pasireiškia
Dėl antros: tu prisėsk atsigerk vėsaus vandens ir pagalvok – kodėl Ryanair neparduoti bilietų, jeigu jam nereikia grąžinti pinigų už bilietus, pirktus vogtomis kortelėmis.
http://www.verslozinios.lt/index.php?act=mprasa&sub=article&id=36482
Simonas ant VZ virselio. Local celebrity =)
Jei rimtai, tai aciu uz gera darba ir sekmes su LiMA ir VNO ;-)
Galima būtų pastebėti, kad niekas neatsisako parduoti. Specifikuoja tam tikroje rinkoje priimtinas atsiskaitymo sąlygas, kas yra įprasta praktika. Viešpatie mieliausias, ką čia apie korteles, pardavėjai kur nors Olandijoje ir 200 eurų popieriaus nepriims, ir eikit pasiskųskit kam nors. Bet kuriame oro uoste prieikit prie Avis, Budget, Hertz, Thrifty ir pamatysit skirtingus reikalavimus atsiskaitymui: vienur gali užtekti grynų, kitur debitinės, trečioje vietoje kreditinės, o ketvirtoje reikia DVIEJŲ valid kreditinių, ant kurių uždės holdą, ir jei neišsiklierins, tai raktelio negausite.
O kažkokie akademiniai išvedžiojimai apie pamatinius laisvo prekių ir paslaugų judėjimo principus ES teritorijoje yra nesusiję su praktiniu kažkokio įsivaizduojamo entitlemento įgyvendinimu.
Kur nors Rusijos gilumoje irgi galioja Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Kai ten užtrumpins mentai ir žiūrės, ar ručnikas laiko ir ar yra aptiečkoje zelionkės, siūlau pabandyt jiems apie tai irgi paaiškinti ir pasakyt, kad nueisit iki Strasbūro nesunkiai.
Šiaip įdomi tema.
Kaip Skyways skrydžiams sekasi?
Manau, kad ypatingos perspektyvos ginčas su A.Užkalniu neturi. Nes viena pusė žiūri į problemą teisiškai, o A.Užkalnis- ūkiškai.
Fomalūs teisiniai reikalavaimai būtent dėl to ir yra formalūs, kad ne visada lengvai įrodomi. Iš kitos pusės visa vartotojų teisės koncepcija remiasi principu, kad rinka nėra arabų trugus, kur kiekvienas stengiasi tave maksimaliai apmauti.
Kaip jau rašė ankstesni komentatoriai dažnai galima reikšti pretenzijas, tik tai kainuoja laiko, pastangų ir t.t.
O Ryanair visalaik vaikšto plonu ledu. Prisiminkim nesena Ispanijos teismo sprendimą dėl registracijos oro uoste mokesčio.
Manau ir 2 EUR į „provaloma draudimo fondą” iš esmės prasilenkia su teise, tad galim sulaukti ir šiuo klausimu sprendimo.
Ispanų atvejis parodo, kad pradejus ginčą galima „teisybės” rast… Tik absoliuti dauguma keleivių tingėjo kelt bangas dėl kažkiektai EUR.
Beje, atvejis su apsidraudimais (kai reikalauja dvieju kreditinių)- gali būt irgi iš dalies neteisėtas. Nors ten reikia žiūrėt konkrečiai kas per automobilį nuomoja…
Ta proga klausimas į šona- man visuomet buvo įdomu kam pv. AirBaltic turi tokia sudėtinga bilieto kainos struktūra: tarifas, kuro mokesčiai ir t.t.? Jeigu reklamuot negalima kainos be kuro mokesčio, koks tikslas jį atskirinėt? Ar čia kažkoks kainodaros formavimo patogumas priklausomai nuo kuro kainų svyravimų (beje, seniai negirdėjau, kad jį kas mažintų).
@Vytautas-NT, mano išstojimas atsirado po šitokio pareiškimo (cituoju): „zodziu taip, byla del to praktiskai laimeta butu jei kas uzsiimtu”. Ten man jautėsi didelė teisinio specialisto įžvalga.
Paslaugos teikėjų (Ryanair taip pat) sutartyse su bankais dėl mokėjimų kreditinėmis kortelėmis priėmimo yra punktas: „paslaugos teikėjas privalo isitikinti, kad mokėtojas yra teisėtas kortelės turėtojas”. Taigi atsiskaitymai internetu be tiesioginio mokėtojo identifikavimo yra grynai pardavėjo pasitikėjimo mokėtoju rizika, tačiau jokiu būdu ne prievolė. Kortelės savininkas gali bet kada užprotestuoti mokėjimą, jei pardavėjas neturi jo parašo ant čekio ar nebuvo įvestas PIN-kodas. Tai yra teisinis aspektas dėl ko Ryanairo neapskųsite.
Visi online pardavėjai taiko antifraud’ines priemones, t.y. ribojimus pagal tam tikrus rizikos kriterijus. Šiuo atveju Ryanair ne riboja pardavimus skrydžiams iš VNO/KUN/RIX, bet leidžia į „kai kuriuos skrydžius pirkti iki pat skrydžio datos savo rizika ir gera valia”. Pvz., galiu garantuoti, kad JAV banko išduota kreditine kortele būdamas Ukrainoje ar Pakistane nenusipirksite bilieto LON-DUB net ir būdamas tikru mėlyno kraujo anglų džentelmenu.
Taip, fraudiniai pirkimai dažniausiai būna paskutinę dieną ir į vieną pusę, ir dažniausiai ne sau, o patikliam keleiviui, susigundžiusiam pigesniu bilietu. Įtartiną keleivį gali „patrumpinti”, bet kol kortelės savininkas neužprotestavo, negali žinoti. Gali „patrumpinti” visai nekaltą, kuriam tikrai draugas ar darbdavys nupirko, tada mokėsi „denied boarding” kompensaciją. Ir vienu ir kita atveju veši tuščią kėdę. Nuostolį visada turi vežėjas, nes bankas po savininko protesto susigrąžina pervestus pinigus. O išsireikalauti teisinėmis priemonėmis labai sudėtinga, nes keleivis kaip ir nekaltas, ne jis vogė kortelę, ne jis mokėjo. Tokių atvejų tūkstančiai, sumos milijoninės, o vieno keleivio padaryti nuostoliai – keliasdešimt eurų (geriausiu atveju kvalifikuojama kaip smulkaus nuostolio padarymas per neatsargumą, na maždaug kaip sudaužyta lekštė indų parduotuvėje), kiekvienu atveju atskyra byla, o teisininko valanda kainuoja gerokai daugiau nei vienas bilietas. O tikrasis kaltininkas nežinomas – „gaudyk vėją internete”.
Čia ne teoriniai samprotavimai, o reali praktika. Todėl, kol lietuvaičiai nesigilindami į legalumą ieškos, kur pigiau, tol į mus ir žiūrės kaip į… dramblius indų parduotuvėje.
@Vytautas-NT: „galima reikšti pretenzijas, tik tai kainuoja laiko, pastangų ir t.t.” Būtent, aviakompanijoms reikšti pretenzijas fraudiniam keleiviui kainuoja daugiau laiko, pastangų ir pinigų, nei jo (ne)sumokėta suma, todė ir įmamasi pigesnių ir efektyvesnių prevencijos priemonių.
Dėl kuro mokesčio: yra du aspektai. Pirma, kintant kuro kainoms yra paprasčiau keisti vieną kuro mokestį nei visus tarifus. Antra, ID (Industry Discounted) ar ZED (Zonal Employee Discounted) bilietams, o taip pat sutartyse su korporatyviniais klientais, taikoma nuolaida nuo tarifo arba specialus sutartinis tarifas, tačiau netaikoma nuolaida mokesčiams. Šiuo atveju airBaltic (ir ne tik jie) formaliai laikosi susitarimų raidės, tačiau apeina dvasią, t.y. tam tikrą sau priklausančios kainos dalį pavadinę mokesčiais nuo tam tikros dalies lengvatinių keleivių gauna didesnes pajamas – pritaiko mažesnę lengvatą.
Siandien Ryanair net i televizija del mokesciu pateko…
Dekui Aloyzui uz komentara del mokesciu.
Beje, idomu ar A.Uzkalnis nemegsta low-cost’u kaip klases, ar jam tik Ryanair kliuna?
galima ant ju kiek nori pykt,bet ju deka gali Europoj 2-3 ir daugiau kartu pigiau skrist,nei Lufthansa ir pan. be to, jie ir bendrai Europoj kainas numuse ir tradiciniu vezeju.
tik vienu sunku patiket,kad Lietuvoj sukciauja labiausiai is visos ES. Nors gal i kitas problemines salis,kaip Bulgarija ir Rumunija Ryanair praktiskai neskraido.
Dar klausimas del Wizz Ukrainoje. Siemet jie is esmes nutauke visus skrydzius isskyrus is Kijeva. kokia to priezastis? lvovas per mazas miestas. ar jiems su turistu atvezimu nepavyko? Ir kodel jie nebande is rytu didmiesciu skraidyt-Donetsko ir pan?
beje, Vilnietiskas Wizz galetu ukrainietisku apsimest,kad skraidyt i Ukraina? Ar tam butinai reikia Ukrainoje registruoto lektuvo ir pan?
@Vytautas-NT, aš nemėgstu tik Ryanair dėl jų specifinės rinkodaros. Bet tai ir neskraidau jais. WizzAir, pavyzdžiui, yra tas pats modelis, tik kitoks įpakavimas, ir jie man neužkliūna. Kaip ir EasyJet. Aš šią vasarą Wizzair vos ne kas dvi savaites skraidau.
Vakar turėjau progą Wizz pirmą kartą išbandyti, tai turiu pasakyti geras jausmas mokėti tiek pat kiek Ryanair ir snausti netrikdomam jokių scratchcards ir smokeless cigarettes. Dar jei nebūtų vėlavęs skrydis, būtų išvis tobula buvę. Na ir dar aišku Wizzams iki tobulumo trūksta, kad neatšaukinėtų ir nekaitaliotų laikų, nuo ko man jau du kartus teko nukentėti.
Dėl Ukrainos – žinau ten šiek tiek apie situaciją. „Wizz Air” turėjo ten ambiciją užaugti per trejus metus iki 5 lėktuvų, tačiau vis dar skraido vienu lėktuvu.
Problemos ten yra dvi.
Pirma – rinkos ten „low cost” vežėjams nėra. Jeigu Lietuvoje ar bet kurioje kitoje rinkoje „low cost” gali pamažu ją stimuliuoti, pvz. pigiais bilietais, tai Ukrainoje, net jeigu paleidi bilietus po 1EUR – jų niekas neima. Ženklas, jog nėra „volume market”. Nors rinka didelė, tačiau takoskyra tarp sluoksnių didžiulė ir vidurinės klasės, kuri yra pagrindinis „low cost” taikinys, tiesiog nėra.
Antras dalykas, Ukraina nėra „open sky”, todėl kiekvienas maršrutas yra reguliuojamas valstybės. T.y. „Wizz Air” turi galimybę skraidyti tik tais maršrutais, kurie nedomina „Aerosvit” grupės, kitu atveju, maršrutą valstybė atiduota nacionaliniam vežėjui. O naujus maršrutus stimuliuoti labai sudėtinga dėl pirmos priežasties.
Ta proga klausimas- kas yra visgi Ukrainos nacionalinis vežėjas: Aerosvit ar „Ukraine International”? Pirmasis lyg ir privatesnis, o kitas lyg ir labiau valstybinis.
Ar ten taip realiai rinka padalinta, kad abu vežėjai praktiškai nekonkuruoja?
Kitas klausimas kilo dėl TezTour sutarties su AirBaltic. Kurgi mūsų SPA dingo, ar jie pardavę savo B757-200 dabar nelabai turi kuo į kanarus turistų vežt? Ar čia vėl strategija keičiasi ir jie iš Baltijos šalių rinkos traukiasi į Italiją, Lenkiją ir pan.?
Aš Wizzair labai noriu mėgti, bet kad ir kaip žiūrėsi – nevykėliai jie ir tas pradeda nervinti. Pasirodo jei turi nusipirkęs su tuo pačiu bookingo numeriu bilietą į abu galus, negali po to internetu pridėti bagažo tik į vieną pusę. Automatiškai užsideda į abi puses. Tyčia ar netyčia, bet užknisa šitai.
Vilniaus oro uosto skrydžius mažiau trikdys meteorologinės sąlygos
http://www.lrytas.lt/-13076968241305410026-vilniaus-oro-uosto-skrydžius-mažiau-trikdys-meteorologinės-sąlygos.htm
@Anonimas, nežinau ar nevykėliai, bet visokias nedorabotkes galima vardinti ilgai. Jau minėtas bagažo pirkimas į abi puses jei toks bilietas. Plius pvz. nėra galimybės vaikui nupirkti bilieto atskirai nuo suaugusiojo skirtinguose Booking Ref., tai tenka smulkinti į one-way bukingus be reikalo. Kai kurie dalykai yra priverstiniai, ir ne jų kaltė (pvz. negalima šeimai su vaikais Extra Legroom kėdžių, bet čia dėl valstybinių apribojimų apie Emergency Exit kėdes). Kažkiek erzina Opt-Out dėl draudimo: nesunku klikinti, bet erzina. Nesuprantamas bagažo vienam keleiviui apribojimas 2 vnt.: atrodo, mokėk ir vežk., juo labiau kai iš anksto gali juk sekti orlaivio load, ir labai mažai tikimybės, kad visi keleiviai čekinsis su 80 kg bagažo kiekvienas. Visi tie mažvaikiški lead’ai į „Special Rate” viešbučius ir mašinų nuomas: nieko ten ne special, nieko ne pigiau, tiesiog hard sell. Man nelabai suprantama, kodėl nusipirkęs Extra space negali turėti option Priority Boarding (jo kaip ir nelabai reikia, jei turi allocated seating, be to, vistiek jei LTN pavyzdžiui perki Fast Lane už £4 tai gauni su tuo ir Priority Boarding) – na, gal ir nelabai reikia, bet jei kažkas nori, galėtų už tai paimti pinigus. Plius kažkoks jų bereikšmis (beveik) Exclusive Club, kuris galėtų būti statuso ekvivalentu (pvz., visada Priority Boarding, vienas nemokamas bagažo vienetas arba panašiai, gal dar kokiam auksiniam du vienetai bagažo ir lounge access) – dažni skraidytojai sumokėtų kokį 1000 Lt per metus nesunkiai ir būtų lojalūs bei pinigus mokėtų upfront.
Bet man viską atperka Ryanairinio šlykštumo nebuvimas.
Andriau, o kas Ryanaire šlykštaus?
http://verslas.delfi.lt/automoto/latvijos-finansu-ministras-airbaltic-greit-gali-tapti-nemokia.d?id=46466017 Nu va… gal išsilygins galimybės :D
B.Flick’a spirt lauk reikia.
@Francas, esu apie tai rašęs čia:
http://uzkalnis.popo.lt/2011/02/22/nemaloniausia-europos-oro-linija-jau-greitai-vilniuje/
„Tai labai nemaloni, atstumianti oro bendrovė, nesiūlanti keleiviui nieko, išskyrus mažą (kai kada) bilieto kainą. Jie to neslepia, kaip ir savo patologinės, iškrypėliškos paniekos keleiviui. Jie sėkmingai pasidaro labai daug pinigų iš didelio keleivių-krachaborų segmento, kurie sutiktų būti net ir pridaužomi į snukius, jei už tai gautų penkių litų nuolaidą.”
Man ne pats FCC modelis atstumia, bet Ryanairo įpakavimas. Pigumas ir visų patogumų panaikinimas kaip glamorizuota vertybė, o ne kaip priemonė, man yra bjaurūs.
@jurgis – truputėliuką užtruko :) tie rūkai Vilniuje buvo žudantys. Aišku, vis dar lieka 7 dienos per metus (14 tikrai nemaža statistika, čia skaičiuoja bent vieną nukeltą nusileidimą?)
O kiek skirias reikalavimai įrangos tarp CAT-II ir CAT-III, ar čia jau visokie liepkalniai trukdyt pradeda?
Aš buvau tas anonimas, kuriam atrašinėjo Užkalnis. Exclusive club tai iš esmės skirtas tik tam, kad nuolaidas gautum skrydžiams. Vat norėjau pirkti visai šeimai (4 žmonėms) bilietus pirmyn ir atgal, pasižiūrėjau, kad tas exclusive club ant kainų jau po pirmo skrydžio atsiperka. Tai ir tapau nariu, gal bus dar proga kokią nuolaidą gauti :)
@Anonimas-silentium tai kai pasakei, aš ir pats pradėjau galvoti, gal ir man apsimokėtų, skaičiuodamas šeimai kaštus.
@Šarunas-o Lietuviška bendrove bus pelninga :)
Beje gal kas žinot koki CAT II minimumą CAA patvirtino?
Aviator: įgulos sprendimo priėmimo aukštis ne mažesnis nei 30, o kilimo ir tūpimo tako matomumo nuotolis – ne mažesnis kaip 350 m.
I kategorijos diegti netikslinga vien dėl to, kad tam nėra jokio poreikio, bent jau 5 metų perspektyvoje. Tai yra didžiulės investicijos, kurios iš principo apsiverčia į reikalingumą kelti tūpimo mokesčius – visos aviakompanijos, kurios dirba, arba nori dirbti tikrai sako, jog I kategorijos nereikia.
TLL ir RIX dirba su I kategorija.
ka dabar zuoka darys?
@ Andrius Užkalnis – 2011 06 10, 13:05 – Even in Lithuania some (ahead thinking) people are at one with you.
Simonai, tai aš dabar ir galvoju, o tai CAT I yr ne lievesnė?
Žinau, kad CAT III ten yr A/B/C, ir kad CAT-IIIC tai čia jau misija neįmanoma.
III tai gi yr labai gerai, anot vikipedijos (http://en.wikipedia.org/wiki/Instrument_landing_system)
Tikrai Domai, sorry, sumaišiau skaičius – III yra pati geriausia.
@Simonas- teorija aš žinau, koks OCH ?
airbaltic reikalauja kad ministras atsistatydintu. Skamba panasiai, jei maxima kasininke pareikalautu VP vadu atsistatydinimo
@Andrius Užkalnis – jei sakai, kad vos ne kas dvi savaites skraidai tai apsimokės dešimteriopai tau. Vienintelė sąlyga, kad pats exclusive club narys gali skristi, su juo skrendant iki 9 žmonių ta pati nuolaida taikoma.
Šiaip pasigirti mes mėgstam :)Vertinant debesu aukšti vs RVR vs KTT kryptis akumuliuotas benefit’as gaunasi 155val.
Na ir dėl to kad Kaunui būsit atsarginiu…..ka aš žinau,ar čia paremta kokiais skaičiukais?Kaune oras visada geresnis(tai patvirtina „Airsight”studija).
Pernai nuostolingai veikęs Palangos oro uostas šiemet tikisi uždirbti pelno
http://www.aviasistemos.lt/pernai-nuostolingai-veikes-palangos-oro-uostas-siemet-tikisi-uzdirbti-pelno/
Anot bendrovės, dabar turimas turtas naudojamas neefektyviai dėl per mažo oro uosto apkrovimo, todėl būtina padidinti aptarnaujamų orlaivių ir keleivių skaičių. Bus siekiama pritraukti oro bendroves, skraidinsiančias prioritetiniais maršrutais – į Kopenhagą, Rygą, Hamburgą, Varšuvą, Maskvą ištisus metus, o sezono metu – į Italiją, Ispaniją, Prancūziją ir Graikiją.
Transport Minister: Latvia cannot afford additional funds for airBaltic
http://bnn-news.com/transport-minister-latvia-afford-additional-funds-airbaltic-29689
Viska ka sake ziemelis pildosi, nepraejo nei 2 metai
2009.07.10
Lietuvos oro linijų bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ akcininkų atstovas Gediminas Žiemelis reiškia susirūpinimą dėl to, kad neseniai paaiškėjusi katastrofiškai prasta Latvijos oro linijų bendrovės „airBaltic“ finansinė padėtis kelia labai rimtą grėsmę viso Baltijos šalių regiono aviacijos likimui.
Paaiškėjo, kad Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“, kurią dėl galimo dempingo „flyLAL-Lithuanian Airlines“ yra padavusi į teismą, praėjusiais metais patyrė šimtamilijoninius nuostolius. Tarptautinio oro linijų informacijos portalo „Airlineupdate.com“ duomenimis, šiltnamio sąlygomis Rygos oro uoste dirbusi ir milžiniškomis nuolaidomis besinaudojusi bendrovė 2008-aisiais patyrė 122 mln. litų (49,28 mln. JAV dolerių) nuostolį. „airBaltic“ apyvarta praėjusiais metais siekė 1,01 mlrd. litų (404 mln. JAV dolerių).
G. Žiemelis sakė: „Įsigiję aviakompaniją, buvusią ant bankroto ribos, ketverius metus konkuravome ypatingai sunkiomis sąlygomis. Net tokiomis sąlygomis sugebėjome auginti keleivių srautus, didinti lėktuvų parką ir pertvarkyti vežėją. Ekonominės recesijos metu ir rekordiškai pakilus kuro kainoms nebeturėjome galimybės išlaikyti reguliarių skrydžių ir siekdami, kad Lietuva neliktų izoliuota ir Lietuvos keleiviai nenukentėtų, pasiūlėme Lietuvos valstybei išsaugoti aviakompaniją. Tačiau, deja, mūsų pasiūlymas nebuvo priimtas, o šio sprendimo pasekmes šiandien jaučiame visi.“
Pasak jo, „flyLAL“ akcininkai visą laiką siekė ne tik vystyti kompaniją, tačiau ir visais įmanomais teisiniais būdais ginti Lietuvos žmonių interesus turėti susisiekimą su pasauliu: „Iš šalies galbūt susidarė vaizdas, kad „flyLAL“ su visais kariauja, ginčijasi ir bylinėjasi. Tačiau tai buvo kova už išlikimą, už Lietuvos ekonominius interesus – kova, kurioje palaikymo sulaukėme labai nedaug. Atvirkščiai – mus užgriuvo daug kaltinimų dėl neva išvogto turto. Visi tokie kaltinimai subliūško per porą mėnesių, nes jie neturėjo nieko bendro su tiesa.“
G. Žiemelis priminė, kad, nepaisant kai kurių Lietuvos valstybės atstovų nelabai suprantamo požiūrio į aviacijos sektorių bei Latvijos bendrovių ir valdžios pareigūnų veiksmus, „flyLAL“ akcininkai yra priėmę sprendimą atnaujinti šiuo metu sustabdytą nacionalinės skrydžių bendrovės veiklą. Tai bus padaryta po to, kai bus laimėta byla dėl galimo dempingo prieš „airBaltic“ ir Rygos oro uostą. Planuojama visą iš „airBaltic“ prisiteistą 200 mln. litų sumą skirti reguliariesiems skrydžiams iš Vilniaus atnaujinti.
„Paviešinta tikroji finansinė „airBaltic“ padėtis ir jos turimi didesni nei „flyLAL“ nuostoliai kelia rimtą susirūpinimą dėl tikėtino šios bendrovės bankroto. Tokiu atveju „flyLAL“ netektų galimybės atlyginti dėl „airBaltic“ veiklos patirtų nuostolių ir tęsti veiklos, o tuo tarpu Lietuvos piliečiai nebeturėtų galimybės pigiai ir patogiai nuskristi į kitas valstybes, – pastebėjo „flyLAL“ akcininkų atstovas Gediminas Žiemelis. – Neapgalvoti kaimyninės šalies bendrovės žingsniai kasa duobę ne tik jai pačiai, bet ir visam Baltijos aviacijos regionui, kuriam kyla grėsmė tapti visiškai izoliuotam nuo pasaulio.“
Dar 2008 m. rugsėjį bendrovė „flyLAL-Lithuanian Airlines“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl nesąžiningos „airBaltic” konkurencijos bei „airBaltic” ir Rygos oro uosto draudžiamo susitarimo. Ieškinys siekia 199 mln. litų. Vilniaus apygardos teismas areštavo tokios vertės Latvijos oro linijų bendrovės ir Rygos oro uosto turtą.
2008 m. spalį Latvijos susisiekimo ministras Ainars Šleseris pareiškė, kad „flyLAL“ bankrutuos tą pačią žiemą. Tuo tarpu „airBaltic“ nemažino savo skrydžių apimčių ir pati patyrė šimtus milijonų siekiančius nuostolius. Nežinia, iš kokių resursų šie nuostoliai gali būti padengti.
Latvijos Kovos su korupcija ir korupcijos prevencijos biuras yra pradėjęs tyrimą dėl galimai neteisėtų tarptautinio Rygos oro uosto sutarčių su skrydžių bendrovėmis „airBaltic“ ir „Ryanair“. Šioms bendrovėms buvo teikiamos išskirtinės nuolaidos, kurios kasmet siekdavo iki 54 mln. litų (11 mln. latų).
Neseniai pasirodė žinia, kad bendrovė „airBaltic“ yra įrašyta į Latvijos mokesčių inspekcijos „juodąjį sąrašą“ kaip viena didžiausių šalies skolininkių. Skelbiama, kad bendrovė nėra sumokėjusi 8,671 mln. litų (1,759 mln. latų) mokesčių.
Palyginimui 2007-aisiais bendrovė „airBaltic“ pasiekė 790,2 mln. litų apyvartą ir uždirbo 6,15 mln. litų grynojo pelno.
2011.06.10
Латвийская национальная авиакомпания (акционерное общество) Air Baltic Corporation (airBaltic) по итогам пяти месяцев нынешнего года работала с убытками, составляющими 18 млн. латов и близка к неплатежеспособности, заявил министр экономики Артис Кампарс («Единство»), ссылаясь на имеющуюся у него в распоряжении информацию.
Министр допускает, что крупные убытки причиняются умышленно, чтобы «выкачать денежные средства» из компании.
„В моем распоряжении имеется неприятная информация, она очень тревожна. В прошлом году правительство Латвии инвестировало в авиакомпанию 15 млн. латов, чтобы обеспечить airBaltic возможность получить в лизинг новые самолеты и чтобы компания развивалась. Руководитель и один из совладельцев airBaltic Бертольт Флик показал правительству свой бизнес-план, в котором на этот и на следующий годы была заложена крупная прибыль, однако на самом деле есть огромные убытки”, – сообщил Кампарс.
Кампарс остро раскритиковал созданную Фликом модель управления компанией, при которой многие важные сферы деятельности предприятия, управление финансами, сервис и поставка топлива переданы компаниям, которые напрямую связаны с частной фирмой Флика. В свою очередь, совладельцы этой компании скрываются в офшорах, указывает министр.
„Это заставляет думать, что речь идет об умышленных действиях, направленных на то, чтобы выкачать денежные средства из компании”, – утверждает Кампарс.
В свою очередь, airBaltic отрицает все обвинения, обещает обжаловать заявления Кампарса в прокуратуре и суде, а также требует отставки министра.
Gal kas nors gali mane apšviesti kartą ir visiems laikams, kodėl Palanga taip užsiciklinusi ant to Hamburgo? Ten ką, kieno nors giminaičiai gyvena? :) Ar gal kokia vokiečių firma Palangos savivaldybei aiškina, kaip jie čia nuolat verslininkus skraidintų? :) Ar kokios objetyvesnės priežastys? Jei nėra poreikio ten skristi iš Vilniaus, kodėl turėtų būti iš Palangos?
@Silentium – apsimokėtų, bet mano problema (neracionali) yra tokia, kad kai tik kokią loyalty programą nusiperku (išleidžiu pinigus), tai tuojau ta preke arba paslauga liaunuos naudotis :) Tai kai tik nusipirksiu Wizzair, pradės skraidyti koks nors BMI tarp Vilniaus ir Londono ir aš negalėsiu nenusilenkti savo Star Alliance įsipareigojimams…
@Andriau, aš grąžinsiu praradimus, jei per 12 mėn į LON-VNO ateis BMI.
Jau daug metu sklando teiginys, kad turistus iš Vokietijos kažkodėl geriausia vežti būtent per Hamburgą. Kažkada net toks reisas egzistavo, berods. Ir dar buvo AirBaltic Liepoja-Hamburgas, jei nieko nepainioju…
„Lietuva” kažkada vežė iš Palangos į Hamburga (ir gana ilgą laiką),štai iš kur jų meilė Hamburgui :)
Aš irgi dėl Hamburgo nesuprantu. Simonas neperseniausiai rašė apie TOP kryptis tačiau dešimtuke Hamburgo nebuvo. Visi šaukia kad reisas būtinas, tačiau nieks neskrenda ten.
Liepoja – Hamburgas pirmais metai buvo super. Bilietą į abi puses už 110 Lt galėjai nesunkiai nusipirkti ir dar maitindavo nemokamai.
Pažiūrėjau,mkad iš Kijevo vos ne į 15 oro uostų skraido. Sakyčiau su vienu lėktuvu yra gana nerealu…
Beje taio ir negavau komentaro dėl to, kodėl TezTour išmainė SPA net į AirBaltic…
airBaltic to sell airline tickets on board
bbn.ee
Latvian national airline airBaltic announced that is the first airline in the world to offer airline tickets during the flight.
According to the airline, airBaltic’s travel store currently offers on board everything from flights, hotels, car rentals, insurance, roses, phone cards and concert tickets.
Tickets purchased onboard can be used for the next flight, or given as a gift to someone special.
Flight tickets will be on sale throughout June this year on all airBaltic flights.
@Vytautas-NT – Kad SPA kiek pamenu is vis is RIX neskraide,tik is TLL,kur uzleido vieta Estonian.Ir SPA nebeturi laisvu lektuvu. B733 (SP-HAA ir ES-LBD skraido Tor Air saukiniu ir spalvomis,dar 2 B733 skraido is Italijos,lieka tik A320 (SP-HAB) Lenkijoj ir A320 su B733 Vilniuje.
Latvijos nacionalinė aviacijos bendrovė nepatenkinta ministro veikla?
http://www.balsas.lt/naujiena/542232/latvijos-nacionaline-aviacijos-bendrove-nepatenkinta-ministro-veikla
Kalbant apie Kijeva, tai aš turėjau galvoje Wizz Ukraine ir jų 15 krypčių.
Beje, o SPA neplanavo įsigyt A321, nes kiek suprantu TezTour,o atveju A320 aiškiai mažokas. Bent jau už B757 mažesnis…
Turėjau galvoje, kad būtent lietuviškas TezTour išsinuomavo AirBaltic lėktuvą, o ne latviškas…
kazkaip po sios dienos straipsniu, ka tik pastebejau, kazkaip keistai nebeina nusipirkti nei vienam skrydziui jokiai datai jokio bilieto su airbalticu… hm, kazi cia tik sutapimas, ju puslapis nuluzo.. ar jau speciailiai uzdaryta?
Užsakomųjų skrydžių rinka yra mažėjanti Lietuvoje, realiai mažėjanti ir visoje Europoje. Lojalumo aviakompanijoms ten realiai nėra – keleiviams visiškai nerūpi, kokia aviakompanija juos skraidina, o užsakovams (kelionių organizatoriams) rūpi sąlygos – kainos, lankstumas, galimi tvarkaraščiai ir t.t. Todėl tame segmente konkurencija tarp vežėjų vysta kaštų lygmenyje ir tinkamame „capacity” valdyme.
A320, B738 šiai dienai yra efektyviausi lėktuvai pagal kėdės savikaiiną ir akivaizdu, jog juos renkasi tiek užsakomųjų skrydžių bendrovės, tiek „low cost’ai”.
Šiai dienai dviejų lėktuvų net vasaros tvarkaraštyje „Small Planet” VNO šiai dienai neišnaudoja, tie lėktuvai spėja padirbti ir kitur, arba stovi.
Kažkokių augimų ar naujų didelių lėktuvų Lietuvoje tikrai tikėtis neverta. Juolab, kad dabar vežėjai lankstūs ir vienam ar kitam reikalingam skrydžiui galima pasikviesti iš bet kur.
airbaltic puslpais pasirodo vel veikia.. matyt buvo nuluzes :)
dziugu, kad keleiviu daugeja, taip pat dziugu, kad geri dalykai islieka nepakite – pasityciojimas su security patikrinimu, kur visada kas nors cypia, net ir kelniu saga ar batu raisteliai – tokiu komendiju nepatyriau niekur nuo rusijos iki australijos, jav ar japonijos bei legendinis bagazo pristatymas – kuo daugiau reisu ant vieno dirzo, tuo, matyt premijos didesnes. ypatingai linksmai atrodo vakarinio LH A321 sugrudimas su kokiu carteriu. smagiai viska komentuoja LH personalas.
skraidytojau, užkelti detektorių jautrumai ne tik Vilniuje.
čia šiaip labai juokingas dažnas lietuvio pasakymas, „niekur pasaulyje nėra taip kaip Vilniuje”.
dar neblogas yra pasakymas „visur yra, o Vilniuje nėra”.
net ir šūdina šūdina taksi situacija turi šūdinų šūdinų analogų, kur gal truputį kitaip suformuota, bet prievartauja panašiai.
o detektorių jautrumus ir Europoje sukėlė po binladeno reido (pataisykit mane, jeigu kas žinot tiksliau), nesvarbu, logiška tai ar ne itin.
sutinku, kad amerikoje batų raišteliai necypia, nes visgi, ten su batais pro detektorių iš viso nepraleidžia. kelnių sagos man cypė keletą kartų (nors beje, ten suminis cypimas gaunas ;-)
bagažo pristatyme didesnė problema yra lietuvių pomėgis apsikabinus laižyt diržą, vietoj to, kad stovėt už dešimties metrų ir ramiai sau laukti. analogų spėjų galima rasti ir kitose rytų europos šalyse.
gal ir susigrūda ant to belto, bet užtat dažniausiai pristato ganėtinai greitai bagažą (būna ir čia išimčių aišku).
tad… skųskites, skųskites…
Šiaip išvis keista kalbėt apie lojalumą charter’iams, nes skrydį užsako kelionės organizatorius- o jis kur nori, ten ir ima.
Ta proga kitas klausimas- ar yra vilties sulaukti B767 skrydžiuose į Tailandą? Ar skrydis kiek didesniu lėktuvu būtų žymiai brangesnis, nei B757/A320 su vienu-dviem tūpimais?
Aišku, kiltų problema ar iš VNO toks lėktuvas galėtų pakilt…
Vytautas-NT: šią žiemą kilo lėktuvai iš VNO į PEK, į BKK, leidosi iš Phuket. Aišku, tai buvo neplaniniai skrydžiai.
Apie paklausą sunku pasakyt – kol kas paklausa į BKK yra maža. 2008-aisiais išbandyti net tiesioginiai skrydžiai į Goa patyrė neskėmę, buvo nuostolingi.
Patikslinsiu klausima- ar VNO tako ilgio, kad galėtų kilt ir leistis B767/A330 tipo lėktuvai normaliai pakrauti. Nes kol kas skraidoma buvo tokiais, kurie iki Bankoko nuskrenda tik su tūpimu..
O Vilniuj buvo ir prezidento B747 nusileides, bet tai juk prezidento lėktuvas su visa specifika…
Vienok Tailandas vis dar laikosi, nors ir nelabai dideliais kiekiais. Gal įmanoma būtų pagalvot apie didesbio komforto lėktuvą.
Tik čia vėl kėliau klausima- kuris sprendimas pigesnis: tolimųjų skrydžių lėktuvas ar vidutinio nuotolio su tūpimais?
Beje, latviai į Tailandą skraido? Ir kuom ten skraido lenkai bei suomiai…
Įdomus pastebėjimas Gegužės mėnesį pradėjus skraidyti low cost’ams ryškiai krito tranzitinių keleivių skaičius. Nuo 647 iki 17. Nekokia tendencija, maniau tranzitas ryškiai išaugs.
Šarūnai, nepainiok tranzito su transferu. Tranzitas yra skrydis su tupimu oro uoste, neišlipant iš lėktuvo. Skrydžio keitimas yra transferas.
Ai tokiu atveju kas kita. Tada tranzitiniu skrydžiu galima būtų laikyti tik estų skrydžius TLL-VNO-AMS? Ar aš kažką maišau?
Vytautas-NT: mano minėti pavyzdžiai yra vykdyti tiesioginiai skrydžiai be tupimo.
Šarūnai, nereguliarių skrydžių tokiu vyksta – vežami jūreiviai, įvairus carteriai, privatus keleiviai ir ttt
Simonai, tada, kaip reikalai oro uoste su transferiniais keleiviais? Manau pateikiamoje statistikoje būtų aktualiau publikuoti tuos skaičius, o ne tranzitinius.
Norint pridėti bagažą tik į vieną pusę turint bilietą į abu galus su Wizzair, tą galima padaryti paskambinus į jų klientų aptarnavimo centrą.
Šarūnai, transferinių keleivių statistikos neskelbia nė vienas oro uostas – nes realiai tikslaus skaičiaus oro uostai nežino – žino aviakompanijos. Taip, mes turim pažintinius duomenis iš aviakompanijų (kaip ir kiti oro uostai), tačiau tie duomenys nėra statistinio tikslumo ir tuos duomenis galima surinkti tik su mėnesio-kelių mėnesių vėlavimu.
O tai kas per tie mistiški skrydžiai į Pekiną ir Bankoką? Kokie lėktuvai ir kaip pakrauti kilo…
Nes jei tikėt interneto šaltiniais, tai A330 iš VNO pakilt neturėtų- takas per trumpas.
747 irgi pakilt neturetu, viskas priklauso nuo pakrovimo. Teoriskai ir A380 tusciais bakais is VNO pakilt galetu.
VNO tako ilgis yra 8250 pėdų.
A330-220 su MAKSIMALIU pakrovimu reikia 7280 pėdų, A330-300 – 8200 pėdų.
Maksimaliai pakrauto A330-200 reindžas 7250 mylių. Nuo VNO iki BKK – 4850 mylių.
Nuo VNO iki PEK – 4070 mylių.
Nuo VNO iki SIN, jei labai norisi – 5690 mylių.
Iki SYD neužtektų, aišku.
Tikrai kažkaip neįdėmiai pažiūrėjau. Klausimas ar tūpimui reikia mažiau, nei kilimui?
Šiaip ta proga klausimas- kokiu tikslu RIX taką ilgino iki 3000 m? Ar ten kažkokių sunkių krovininių leidžiasi, kad tokio ilgio reikia…
Šiai tai būtų gražu, jei TezTour žiema pamėgintų su B767 ar pan. į Tailanda skraidint.
Kiek suprantu VNO kraut lėktuvą per vidurines duris… Aišku galima kraut keliais trapais ir vežt autobusais.
Beje- dar viena pastaba A.Užkalniui dėl Ryanair- jie realiai punktualūs. Jei ekstra klimatnių sąlygų ir gedimu nepasitaiko- viskas nerealiai laiku. Kas leidžia skraidyt „su prsėdimu”…
na as manau uztektu kad i kanarus be persedimo nuskristu is vno koks carteris, ir tai jau butu daug. pekina siulau pamirsti.
simonai, gal jau zinoma, ar sia ziema bus skrydis be tarpinio nutupimo i kanaru salas? ar jau tam nebeturima tinkamu lektuvu?
Tai kad skrydžiai į Kanarus be tūpimo lyg ir seniai ne problema- Su B737 kai kuriais variantais nuskrist galima. Netikiu, jog iki šiol buvo skraidoma tik su tūpimu. Nebent tuo pačiu skraidindavo ir į Kanarus ir į Malagą…
Šiai dienai dar nėra aišku, ar bus žieminis čarteris be tūpimo į Kanarų salas. „Small Planet” greičiausiai A320 pasibaigus vasarai gražins.
Vytautas-NT: mano nuomone, RIX tako ilginimas prieš du metus buvo grynai politiniais motyvais – infrastruktūrą reikėjo RIX plėsti kitose vietose. Tuo tarpu KTT ilgis mažai suprantančiai liaudžiai yra pagrindinis oro uosto „gerumo kriterijus”, tai ministrams labai smagu nusifotografuoti prie ilgesnio tako. Realiai kita infrastruktūra realiai RIX nėra paruošta aptarnauti didesnius nei lėktuvus – net 767 RIX negalima statyti prie terminalo, riedėjimo takai taip pat nėra paruošti didelių lėktuvų aptarnavimui.
Tai būtent, kaip Šlesers’as tada didžiavosi 3,2 km taku. O naudos iš jo nėra. Vienąkart atskrido charter’is ir Japonijos, bet tuo ir baigėsi. Teoriškai, gal, BT galėtų B757 varinėt iki Niujorko, bet nebūtų užtektinai paklausos regione, dėl didelės konkurencijos.
Toteminis matavimasis tako ilgiais yra kaimietiškų paniatijų apie aviaciją požymis. Simonas teisus: žmonių supratime ilgas takas = geras oro uostas.
Taip pat kaip avialinijos ir lakūnų kokybę vertina pagal tūpimo impact’ą („rusų pilotai labai geri, jie labai švelniai leidžiasi”).
Mano aviacijos vizija tokia: paimt subsidijas, padaryt taką 8 kilometrų ilgio, kad priešai pavyzdėtų, išsinuomuoti A380 ir skraidyti į JFK du kartus per savaitę. Visų keleivių bagažą iškrauti ant vieno 30 m. ilgio diržo ir laipinti pro vienas duris. Bordinimas tegu prasideda prieš tris valandas.
Sveiki! Ar galima kaupti eurobonus taskus su sas/airbaltic kortele skrendant su lufthansa?
@Bransonas – tai kad čia du skirtingi dalykai, SAS ir AirBaltic. AirBaltic jau nebedalyvauja Eurobonuse, turi tik savo Baltic Miles.
O SAS kortelė renka taškus „eligible” Lufthansa skrydžiuose, kaip ir kituose Star Alliance, tik kad LH labai sumažino tų eligible tarifų skaičių, ir pigiausi bilietai pernelyg dažnai neuždirba nieko.
Dar atsiprašau pamiršau paminėti kad yra šeši SAS aptarnaujami miestai, code-shared su BT, tarp kurių ir Skandinavijos tikrai galima uždirbti Baltic Miles – GVA, LUX, MAN, IAD, JFK ir ORD. Ten galima ir BT taškus išleisti. Bet atsakymo į klausimą dėl LH tai nekeičia.
neiprastu spalvu CSA airbusas leidziasi VNO:
http://www.planespotters.net/Aviation_Photos/photo.show?id=188645
Kas zino ar jie daro kada ispardavimus – ziuriu, kad i Praha ir atgal be 560 Lt niekada si sezona nenuskrisi.
aciu. patikslinu. turiu sena eurobonus kortele kur airbaltic ir sas logotipas. ji dabar tik sas galioja airbaltic nebe. skrisiu su lufthansa i ta pati lax. pagalvojau gal galima naudoti ta pacia kortele..
@Bransonas – turėjo jūsų taškai pasilikti SASe ir Jūs turėjote likti Eurobonus nariu:
What happens to my Eurobonus points that I collected with airBaltic?
Existing Eurobonus point balances will not be affected by the launch. They remain in the Eurobonus account of members.
Tai aš Jūsų vietoje tik pasitikrinčiau online http://www.scandinavian.net, pabandydamas įsiloginti, ar Jūsų akauntas aktyvus. VNO-FRA-LAX yra daug taškų, tai būtų gaila prarasti.
Tuo tarpu vėl naujienos iš AirBaltic fronto:
http://verslas.delfi.lt/automoto/airbaltic-isgelbetu-beveik-440-mln-lt.d?id=46536829
Ir vėl skamba visų baltijos vežėjų gelbėtojo vardas- Hainan Airlines. Gal pagaliau kažką nupirks..
Akauntas? Impact’as? Eligible?
p.Užkalni, grįžkite prie lietuvių kalbos. Ją mokėti ir ja rašyti tikrai nėra gėdinga.
Gal jūs ponas grįžkit prie manęs nemokymo, kaip rašyti, o aš grįšiu prie jums nesakymo, kad gėdinga yra dalinti davatkiškas obzervacijas ir panašų didaktinį fufelį. Čia forumas apie aviaciją, o ne kalbainių saviraiškos autoterapijos workšopas.
to AU: :DDD Einu ieskotis kai kuriu zodziure reiksmes, bet skamba viskas ispudingai :)
Įdomus klausimėlis – nuo ko priklauso, kiek laiko likus iki skrydžio aviakompanijos leidžia daryti online check-in? Štai easyjet likus 60 dienų, ryanair – 15 dienų, o wizz – vos 7 dienos. Ar čia galima išvesti konspiracijos teoriją, kad wizz taip apsidraudinėja, kad jei ką galėtų lengvai nuimti, sukeisti ir kitaip suknisti skrydžius, ką jie kaip pastebėjau labai mėgsta? :)
silentium: skrydžius be tiesioginių baudų galima keisti tik likus 14 dienų iki skrydžio arba daugiau, todėl tavo konspiracijos teorija nėra teisinga :) Jeigu teorija tavo būtų teisinga, tai „Lufthansa” leidžia registruotis tik prieš 23 valandas. Tai ką? :)
Tradiciniai vežėjai išvis registruoja skrydžiui prieš 24 val. AirBaltic berods taip daro.
Bet tada daugeliu atveju registracija oro uoste nemokama. Beje, ten būna problemų, nes tenka registruotis į jungiamuosius skrydžius…
Tuomet įdomu, kokia yra rationale už viso to skirtingo online check-in traktavimo? :)kodėl easyjet leidžia sau tokį didelį buferį, o vat tradicinės kompanijos tokį mažą?
Čia tik norėjau silentium argumentus pateikti dėl registracijos laiko :) Tradiciniai vežėjai „overbooking’ą” naudoja, dėl to jie neregistruoja keleivių anksčiau, kadangi nori išvengti „no show” užsiregistravusių keleivių – tada iškyla grėsmė skristi tuščiai kėdei, o kažkam bus mokama kompensacija. Kadangi „low cost” overbooking’o nenaudoja, tai kuo pigesni bilietai, tuo daugiau „no show” atvejų – būna ir VNO skrydžiuose, jog net po 10 keleivių nepasirodo.
Atsiprašau už įkyrumą, bet norėčiau grįžt prie seniau minėto klausimo. Tiesiog kilus ginčui dėl didelių lėktuvų aptarnavimo Rygoje, įdomu ar dabartinis Vilniaus terminalas leidžia aptarnauti B767 ar A330? Ar vienintelis sprendimas Vilniuje yra vežti keleivius autobusais ir krauti trapais.
Tiesa, kai tokių aparatų čia galėtų būti vienetai…
Kitas dalykas- ar teoriškai vieno skrydžio įsodinimui galima naudoti dvejus vartus? Čia procesui pagreitinti…
Šiuo metu nėra pritaikytos stovėjimo aikštelės prie terminalo, bet poreikiui esant dvi aikšteles būtų galima pritaikyti B767/A330 aptarnavimui. Realiai tai čarteriniai skrydžiai, „low cost” reisai nepageidauja laipinimų per galerijas, o pageidauja vežimų autobusu, dėl įlaipinimo greičio. Vartų naudojimas nieko nekeičia, kakliukas „boardinge” nėra vartai, o galerija arba lėktuvo durys.
O šiaip – jaučiuosi tokiom temom diskutuodamas tarsi filosofiniame apmąstyme, kuriuo maršrutu geriau skristi į mėnulį :)
Simonai, per RIX…
Latviai jau rimtai su Air Baltic’u susikibo. Kažin, koks būtų poveikis VNO, jei BT ištiktų kolapsas?
Simonai, VNO->FRA->LAX, tada limuzinu arba helikopteriu iki Mojave, o tada jau tarkis su Bransonu ;-)
Jeigu labiau norisi galinį legą su nacionalinėm, tai yr:
VNO->FRA->IAD->MCO->[shuttle]->KSC->Mėnulis
Beje, iš ten operuoja ir vienas LCC – SpaceX
Iki Baikonūro skrist nepatogu, labai nepatogu ir iki jo, ir nuo jo, blogas servisas.
O per RIX nepatartina, jie ryškiai bus su kokiais kinais susidėję, o pas juos viskas labai jau ankstyvoj stadijoj, jie tik šiukšlint kosmose temoka ( http://www.npr.org/templates/story/story.php?storyId=6923805 )
Man tai keista, kodėl užsakomųjų skrydžių bendrovės dar neperėmė geros pigių skrydžių bendrovių praktikos- laipinti keleivius dviem trapais.
Mūsų sąlygomis laipinimas per galerijas turi prasme žiema, kai lauke gali būti gana šalta.
O jei AirBaltic iškiltų kolapsas, tai iš esmės kiek pabrangtų bilietai po Europą (ten kur negalima nuskrist tiesiogiai). Gal kažkuris vežėjas padidintų reisų skaičių, dažnį ar lėktuvus.
O kai trūksta naujienų Lietuvos aviacijos rinkoje, tenka griebtis abstraktesnių temų.
Čia beje, pasiūlymas Simonui- ar galėtų jis ką nors parašyti apie pasaulines aviacijos tendencijas. Arba, jei yra gerų analitinių straipsnių ta tema- galėtų pateikti nuorodas ar pan su savo komentarais…
sveiki, gal kas zinote kokia tvarka su vaikisko vezimelio vezimu su ryanair? skrenda 2 suauge kudikis 1,5 meto amziaus. registruotas 1 bag’as 20 kg. handluggage 2 suagusiems (kudikiui kaip suprantu negalime „pakabinti” rankinio bagazo :) ir pilnai sudedamas vezimelis, ka ryanair leidzia taisyklese free of charge, o ji reikia kazkur registruoti ar ne (pvz. online tokios opcijos nerandu)? tradicines avialinijos nepraso registruoti ir paima tiesiog pries lipant i lektuva… bijau, kad jeigu kazka praleidome su vezimelio registravimu, kad paskutine sekunde nepasakytu oro uoste „oops, you should pay X litu, nes reikejo ji kazku kazkaip uzregsitruoti” :) noriu apsidrausti nuo visu imanomu ryanair triuku ;)
VNO nusileido KC – 135?
@a- del vaikisko vezimo:
Bagazo drop-deske uzsidedi ant vezimo lipduka ir ramiai keliauji su juo iki lektuvo. Prie trapo vezima palieki, nusileides prie trapo atsiemi . Jokiu papildomu mokesciu neatsiranda.
@ES
aciu uz info :)
Šarūnai,
vyksta kokia tais „Gintarinė Viltis”, su KC-135 atvarė National Guard.
hehe, wizzairas tik ką eindhoveno reisui ekskursiją po Vilniaus senamiestį surengė, panašu, kad net Neries nepriskrido – ties Gedimino prospektu apsisuko :-)
Cekai pereina prie kitokio veiklos modelio:
http://vz.lt/2/straipsnis/2011/06/13/Czech_Airlines_Group_uzdaro_atstovybe_Lietuvoje2
O gal galima įmest VZ straipsnio tekstą, nes jis neregistruotiems vartotojams neprieinamas..?
„Czech Airlines Group” uždaro atstovybę Lietuvoje
Čekijos kompanija „Czech Airlines Group”, iš Vilniaus tiesiogiai skraidinanti į Prahą, uždaro Lietuvoje savo atstovybę. Įmonė aiškina, jog skrydžiai kaip buvo, taip ir liks, tiesiog bendrovei atstovybės nebereikia, nes pereinama prie naujo verslo modelio.
Zuokas pokalbiui apie Vilniaus oro linijas kvietėsi „airBaltic” ir „Snoro” atstovus
Pasak „Czech Airlines Group” atstovų, nuo liepos 1-osios Baltijos šalyse už visus Čekijos nacionalinės oro vežėjos „Czech Airlines” pardavimus, klientų aptarnavimą bei rinkodarą bus atsakinga kompanija „Globair”.
„Šis bendradarbiavimas neturės jokios įtakos dabartiniam maršrutui Praha-Vilnius. Mes uždarome atstovybę Vilniuje, tačiau įdiegėme naują verslo modelį ir kooperuojamės su patyrusiais pardavimų agentais „Globair” tam, kad išlaikytume bei sustiprintume pozicijas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje”, – VZ.LT teigė Hana Hejskova, „Czech Airlines Group” komunikacijos direktorė.
Skaityti toliau
reklama:
Ji pasakoja, kad pagrindine aviakompanijos pardavimų agentūra tapsianti „Globair” turi didelę patirtį ir gerą reputaciją, dirba su Vidurio ir Rytų Europos oro vežėjais.
Čekijos įmonės „Globair” tinklapyje nurodoma, kad bendrovė atstovauja 15 aviakompanijų, vienam tarptautiniam viešbučių tinklui bei dviem automobilių nuomos kompanijoms 18-oje Europos šalių. 1995 m. Prahoje įsteigta bendrovė turi biurus Budapešte (Vengrija), Varšuvoje (Lenkija), Zagrebe (Kroatija) bei Atėnuose (Graikija).
„Czech Airlines” drauge su partneriais skelbiasi siūlanti skristi 87 kryptimis į 48 šalis visame pasaulyje. Remiantis Vilniaus oro uosto tvarkaraščiu, Čekijos aviakompanija iš Vilniaus į Prahą skraidina kasdien.
Ir dar:
Visas „airBaltic” akcijas nori pirkti Kinijos aviakompanija „Hainan Airlines”, Latvijos TV3 laidos „Nekā Personīga” informaciją cituoja db.lv. (Planuojame papildyti „airBaltic” komentaru)
Latvijos ministras prabilo apie „airBaltic” gresiantį nemokumą, bendrovė reikalauja ministro atsistatydinimo
Laidos žiniomis, prieš kelias savaites kinų avialinijos aukštas pareigas einantis vadovas buvo susitikęs su Latvijos susisiekimo ministru Uldžiu Auguliu. „Hainan Airlines” atstovas pareiškė, kad jo bendrovė yra pasiruošusi pirkti visas „airBaltic” akcijas. Tiesa, konkreti galimo pirkinio suma neminima.
Negana to, „Nekā Personīga” gautame p. Augulio pranešime vyriausybei rašoma, kad „airBaltic” akcijas reikėtų parduoti.
„Jei valstybė parduotų jai priklausančias „airBaltic” akcijas, būtų galima gauti finansavimą ir užtikrinti kokybiškas aviacijos paslaugas. Vis dėlto, valstybei išlaikant akcijų dalį, reikėtų mažiausiai 90 mln. LVL (438 mln. Lt) investicijų, kad „airBaltic” gyvuotų”, – rašoma ministro laiške.
„Hanan Airlines” dar prieš metus domėjosi galimybe pirkti „airBaltic” akcijų, tačiau tuo metu Latvijoje tvyrojo rinkimų įkarštis, tad bendrovė konkretaus atsakymo iš šalies vyriausybės taip ir nesulaukė.
Beje, „Hainan Airlines” vardas yra linksniuotas ir Lietuvoje. Skelbta, kad ši bendrovė domėjosi bankrutuojančia „Star1 Airlines” 2010 m. rudenį.
Šią savaitę „airBaltic” rengia valdybos posėdį dėl kompanijos finansų padėties. Jau skelbta, kad praėjusią savaitę Latvijos ekonomikos ministras Artis Kamparas pareiškė, jog „airBaltic” per pirmus 5 mėnesius patyrė 18 mln. LVL (87,66 mln. Lt) nuostolių ir kad kompanija gali tapti nemoki. Tai „airBaltic” neigia. Savo ruožtu pirmadienį p. Kamparas pareiškė, kad Latvijos vyriausybė turėtų nedelsiant perimti „airBaltic” kontrolę.
Latvija valdo 52,6% „airBaltic” akcijų, o 47,2% priklauso bendrovei „Baltijas aviacijas sistemas”.
Beje, del Airbaltic, Air Vilnius ir pan. Tai kaip ir planas galetu buti toks. Parduoda BAS akcijas, gauna pinigu, ateina pas Zuoka, steigia kompanija, praso valstybes subsidiju ir Airbaltic 2 gautusi…:)
Apie registraciją skrydžiui:
Klasikinių aviakompanijų atveju įprastai vietų rezervacija ir pardavimai vyksta aviakompanijos nuosavoje arba iš atitinkamo tiekėjo (pvz. to paties visiems žinomo Amadeus) nuomojamoje Rezervacinėje sistemoje, o registracija skrydžiui – antžeminio aptarnavimo kompanijos naudojamoje sistemoje (Departure Control System). Likus tam tikram laikui iki skrydžio keleivių sąrašai yra persiunčiami iš rezervacinės sistemos į registracijos sistemą, o vėliau siunčiami tik papildymai/pataisymai. Tai galioja ir internetinei registracijai, faktiškai tai yra tas pats, kas ir oro uoste, tik prieinama vartotojui per internetą.
Low-cost’inės aviakompanijos įprastai naudoja supaprastintas sistemas „viskas-viename”, todėl internetu registruoti gali iš karto po pardavimo.
Išankstinės registracijos didžiausias nepatogumas aviakompanijai yra tas, kad turi būti žinoma konkreti lėktuvo konfigūracija, nes paketus konfigūraciją vėliau keičiasi vietų išdėstymas/numeracija, ir reikia sugaudyti bei perregistruoti keleivius.
Mano asmeninė nuomonė – 36 val. iki skrydžio jau daugiau nei gana, o 72 – jau net visiškiems lėtapėdžiams turėtų užtekt.
Apie (ne)lietuvių kalbą aviacijos forumuose:
nekomentuosiu, o tiesiog pasiūlysiu paskaityti vieną pprune.org (Professional Pilots Rumour Network) taikomą taisyklę: http://www.pprune.org/cabin-crew-wannabes/377878-do-not-use-text-speak-posts-they-will-deleted.html
Aloyzai, o vat ar yra kokia nors nauda low-costams iš ankstyvo online check-in? Ir koks skirtumas tarp 15 dienų ir 7 dienų check-in? Arba 60, easyJet atveju? Žinoma, jiems rekonfigūracijos grėsmė neegzistuoja, lėktuvai vienodi,vietų nenumeruoja. O ar apskritai skirtumą kokį nors iš principo jie jaučia? Tarkim jei easyJet nusprendžia atšaukti skrydį likus mėnesiui, o jau yra prisiregistravusių keleivių – ar tai kuo nors skiriasi nuo to, kad dar nebūtų prisiregistravusių? Baudomis ir kt.? Stengiuosi tiesiog suprasti, kodėl tokie skirtumai šitame reguliavime tarp low-costų, ar čia tiesiog iš lempos tas dienų skaičius, ar kažkas slypi :)
O šiaip asmeniškai man net ir Wizzair 7 dienų yra per mažai, bent jau vienu atveju. Išvarau va maždaug 10 dienų atostogaut, jei būtų 15 dienų kaip Ryanair – atsispausdinčiau visus boarding pasus iš anksto ir turėčiau. Nuosavo kompo nesivežu, priėjimas prie interneto negarantuotas – papildomas rūpestis tiesiog per atostogas ir tiek.
Juridine registracijos prasme 60, 15, 7 ar 1 diena reikalo nekeičia. Registracija yra išvis neįpareigojantis faktas, o tik išdavimas popieriuko, leidžančio pereiti oro uosto tarnybas ir būti palydovės įleistam į lėktuvą. Galėtų Ryanair’as rašyti „Bilietas – įlaipinimo talonas”, ir laikyti, kad bilietą nusipirkęs keleivis jau užregistruotas, tik tada nebūtų kaip papildomų pinigų už registraciją paprašyt. Gerokai svarbiau yra bagažo registracija ir užtikrinimas, kad bagažas be keleivio nepatektų į lėktuvą, ir, žinoma, pats keleivio įlaipinimas.
Technine prasme, tikimybė, kad teks išregistruot (dėl gedimų, vulkanų ar šiaip skrydžio atšaukimų) didėja su dienų skaičium, bet jei aviakompanijos sistema turi patogias priemones išregistravimui, tai didelės problemos nėra.
Klasikinių aviakompanijų atveju gali tekti išregistruoti ir transferinius keleivius iš kitų aviakompanijų DCS, o tai jau nebe taip paprasta.
Bet apie techninius skirtumus tarp RYanair/Wizzair sistemų ir klasikinių Amadeus/Codeco/LH DCS detaliau galėtų papasakot kas nors iš BGS ar Litcargus, kurie kasdien su jomis dirba.
Blogiausiu atveju Wizz oro uosto registracija galima už 5 EUR nusipirkt. Beje, EasyJet registracija, berods, nemokama. Tad spėju jie tokį ilgą terminą naudoja reklamos tikslais- gali nusipirkt bilietą ir iškart įsiregistruot.
Beje, JAV iš esmės leidžia registruotis skrydžiui labai ilgai prieš ir vietas pasirinkt. Taip pat, spėju, daugely tolimų reisų…
cia kazkur nuskambejo apie rinkimasi avialiniju, JAV ar ES…galiu pasakyti kaip keleivis,- ar jus rinkotes JAV ar rinkotes ES vezeja?…negi nematete kontingento, sakykim AA ar UA, ir LH :))))) man juokingi pezalai apie tai, aisku renkasi keleiviai pagal savo sali, pagal savo tapatybe :)
Aš asmeniškai rinkčiausi pagal kainą ir pan. Ir jau kilmė visai nesvarbu. KItas dalykas, jei skrendi kokio brangia klase (verslo ir pan), tada gali žiūrėt komfortą, laiką ir kt., nes už ta ir dideli pinigai mokami.
Tuo tarpu grįžtant prie senos didelių lėktuvų temos:
http://transaero.ru/ru/company/press-centre/news?month=06&year=2011&id=900
Įdomu ar šis Tranaero atvejis skraidyt su B747 Europoj yra visiškai vienetinis?
Vytautai-NT: o koks skirtumas, kas su kuo skraido? Juk asmeniškai vistiek rinksies pigiausią, ir visai nesvarbu ką.
@Vytautas-NT: žinoma, galima mokėti 5 EUR už malonumą stovėti dar vienoje eilėje oro uoste :) bet didelio poreikio tam nejaučiu, rasiu visgi gal kur nors kompą su internetu ir spausdintuvu :)
Čia galima užduoti bendresnį klausimą- ar kas turi informacijos koks Wizz keleivių procentas naudojasi Internetine registracija?
Spėju, kad Ryanair beveik visi išmokyti registruotis Internetu. Tokiu atveju, didelės eilės būt neturėtų…
Vytautai-NT, kažkokia eilė bus bet kuriuo atveju, nes nemažai keleivių visgi registruos bagažą ir t.t., o airport check-ino turėtojams eilė bus ta pati kaip ir bagažo pridavėjams :) Na aš neieškau sprendimo būdo, tiesiog sakau, kad aukščiau išsakyta tezė, jog 72 valandų iki skrydžio periodo turėtų visiems užtekti nėra visiška tiesa :)
Vytautas-NT: „Ryanair” apie 96% „online check-in”, „Wizz Air” šiai dienai apie 70% (bet tai gali įtakoti, jog pre-sale periodu tai buvo nemokama paslauga).
Prisiminiau viena seną klausima tikslaus atsakymo į kurį neprisimenu: ar yra kokia reali galimybė be didelių investicijų sukurt išlydintiems asmenims ar pasitinkantiems, matyti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus, t.y. taką, dalį stovėjimo aikštelių. Prieš rekonstrukciją VNO turėjo didžiulį priekinį langą pro kuri viskas puikiai matėsi. Tokį dalyką padaryt būtų sunku. Bet gal įmanoma rast kokį dalinį sprendimą? Ar dabar atviros aišktelės ant stogų draudžiamos dėl saugumo.
Pastebėjau, kad bent jau kai kurie oro uostai giriasi turėdami tokių vaizdų galimybę (pvz. Stambulo Atatiurkas)
Jo, čia geras klausimas dėl plane-spotting’o vietos. Po to, kai buvo išplėstas terminalas ir panaikintas tas didelis langas, VNO tapo visiškai nepatrauklus tiems, kas atvažiuoja tik ką nors išlydėti ar pasitikti. Net nejauku, kai atvažiavus į oro uostą nėra jokios vietelės, kur būtų galima paspoksoti į peroną, pamatyti kylantį ar besileidžiantį lėktuvą…
@…, na, kadangi tautiškai su flylalu toli skrist neina, renkuosi pagal:
a) bendrą kelionės laiką – 15h kelionė dažniausiai laimi prieš 20 ar 30h kelionę :)
b) išvykimo/buvimo laiką – dažniausiai turiu dieną ar dvi rezervo iki kokios svarbios datos kuriai skrendu, tad geriau jau išskrist po pietų ir būt vakare, nei išskrist iš pat ryto, ir prazombinėt pusdienį nuskridus
c) aliansų prioritetus (SA > ST > OW), nors su SAS/LH dominavimu, SA beveik visuomet laimi :)
d) kainą (aišku, kuo ji labiau išsišoka, tuo aukščiau vertinimas būna :)
e) lėktuvo tipą (a380 > * :) / kėdes C kabinoje / entertainmentą / etc (vis tiek dažniausiai miegot reik skrendant, filmai čia nebent zombinėjant)
o ar UA ar LH skraidina, nėra jokio skirtumo. C-kabinoje visos avialinijos gerai atrodo, ir kiti skrydžio kriterijai daug svarbesni.
tiesiog kartais korporatyviniai klientai turi sutartis su avialinijom, tad aliansai nebe taip rūpi. taip, egzistuoja dalis klientų, kurie galbūt skrenda su „sava” avialinija, bet jie nėra didžioji dalis, analizuot galima labai paprastai – į kurią eilę žmonės pasuka prie pasų kontrolės pvz amerikoj ;-)
CAA: Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas.
http://verslas.delfi.lt/automoto/kauryla-keliones-draudimas-yra-efektyviausia-priemone-apsisaugoti.d?id=46553845
„Lietuvos CAA jų neprižiūri, išskyrus atvejus, kai keleiviai skundžiasi dėl pažeistų teisių.”. Tai gal CAA laisvalaikiu galėtų prižiūrėt prevenciškai ir tuos žiniasklaidoje pastebėtus signalus patikrinti, kad po to nereikėtų keleivių skundų nagrinėt ir sakyt, kad „jau nieko padaryt nebegalim”.
BT neturi lietuviško AOC ir nebeturi nė vieno Lietuvoje registruoto lėktuvo, tai lietuviškas CAA jiems padaryti gali tiek pat kiek kokiam „British Airways”.
šiaip įdomu, kaip reaguos draudėjai į žinią, kad vežėjas gali bankrutuoti.
O šiaip Aloyzui klausimas ką jo manymu CAA galėtų padaryti AirBaltic bankroto prevencijos tikslu ar siekdama apsaugot keleivių teises? Paraginti nepirkti bilietų? Uždrausti skraidyti AirBaltic į Lietuvą?
Šiaip tai žiūrint iš šitos institucijos pozicijų, nelabai aišku ką įmanoma padaryt, jei vežėjas turi finansinių problemų. Nes realiai CAA gali tik sustabdyt skrydžius, kas automatiškai reiškia jam galą.
Vienintelis variantas- tyliai gąsdint ir tikėtis, kad tai paskatins kažką daryt…
Beje, negu AirBaltic anskčiau turėjo ir Lietuvoje registruotų lėktuvų? Dabar gi jie visi lizinginiai, tai ir vienoj šaly registruoti…
Ta proga klausimas- ar Wizz registravo Lietuvoj savo A320
Taip, airBaltic anksčiau turėjo Lietuvoje registruotų lėktuvų. Tas buvo būtina skrendant į Kišiniovą, Odesą ir kitus užsienio taškus.
Wizz Air visas parkas registruotas Vengrijoje, apart dviejų lėktuvų su Ukrainos registracija.
Lietuvos Respublikos oro erdvės organizavimo taisyklės nurodo:
p.19. turi būti gautas Civilinės aviacijos administracijos leidimas
p.21. Civilinės aviacijos administracija gali pareikalauti ir papildomų, nenurodytų 20 punkte, dokumentų ar informacijos.
Taigi siekiant užtikrinti keleivių teises pagal ES reglamentą galima pareikalauti atitinkamos finansinės informacijos, ir perspėti keleivius apie galimas grėsmes, o ne tik Delfi skaityti ir siūlyti apsidrausti.
Didžiausia problemą- ką realiai galima pasiekti finansinės informacijos gavimu?
Tarkim CAA gauna dokumentus ir mato, kad finansinė situacija bloga. Tada apie tai informuoja keleivius. Keleiviai nustoja pirkti bilietus, vežėjas bankrutuoja kažkiek mėnesių/savaičių/dienų anksčiau.
Realaus poveikio tiems, kas įsigijo bilietus (o jų dauguma yra negrąžinami) tai jau neturės- jei bankrotas įvyks anksčiau- nukentės keleiviai, kurie dar galėjo būti išskraidinti…
Nesimato kažkaip šitoje situacijoje gero sprendimo.
Galim imti gerą analogiją- kelionių organizavimas. Europos praktika parodė, kad vienintelis sprendimas šioje srityje- draudimas. Jis leidžia bent jau dalį problemų išspręst.
Tačiau bet koks privalomas draudimas keltų bilietų kainas…
Simonai, siandien 9-11h intervale kilo kazkoks pilkas didelis lektuvas? gal zinote kas ten ir ka dare?
ten US karinis, tik lektuvo modelio nezinau. Kelias dienas stovejo perone
Ten buvo KC-135
jau rašiau aukščiau, tai buvo KC-135, atgabenęs US National Guard į tarptautines pratybas „Gintarinė Viltis”.
Kokia proga šią savaitę Vilniuje užimti visi viešbučiai. Negi dėl „Gintarinės Vilties”?
Tuo tarpu žodžių karas dėl AirBaltic tęsiasi:
http://verslas.delfi.lt/automoto/airbaltic-vadovas-nera-pagrindo-banditu-metodais-perimti-kompanijos-valdyma.d?id=46581383
Kalbant apie Latvijos vyriausybę, tai bent jau parduot AirBaltic akcijas kokiam nors investuotojui net B.Flick’as neuždraus.
Kitas klausimas- ar tas pats Hainan Airlines galėtų įsigyt kontrolinį paketą pagal ES taisykles?
@Rpi – sia savaite VLN didele NATO konferencija, del to viskas uzimta..
@Vytautas-NT – Parduoti galima bet kam, bet jei kiniečiai turės kontrolinį, tai neteks ES aviakompanijos statuso.
Antras dalykas, jei tiesa, kad BT ilagalaikiai įsipareigojimai siekia 440 mln. litų, tai nemanau, kad bus norinčių investuoti. Nebent vėl rems Latvijos Vyriausybė, bet tai jau bus privataus vežėjo rėmimas.
Pvz.: LH pirko OS daugiau nei 40% beveik veltui, o Austrijos Vyriausybė padengė 500 ml. EUR skolų.
Tai gal parduos AirBaltic už 1 EUR panašiai, kaip „Aurela” buvo siūloma. Beje, ar yra daugiau žinių apie ją? Ar bent jau veiklą savo tęsia.
Aišku, yra įmanomi variantais, kad Hainan perka 49 proc., o likę 2 proc. lieka kam nors kitam- pvz. tai pačiai Latvijos vyriausybei.
Už 1 EUR ne Aurela buvo siūloma, o ji už tokią kainą Star1 pirkti panoro, dėl buvusių tam tikrų aplinkybių.
Simonai, kaip Skyways antras bandymas?
Kažkur skaičiau, kad „Aurela” buvo parduodama už kažkokią simbolinę sumą, su sąlyga dar grąžinti skolas akcininkams.
Bet dabar konkretaus šaltinio nerandu. GoldenSky atsisakė „Aurelos” dėl per didelių skolų, anot žiniasklaidos…
Laisvalaikio skaitiniai- nuoroda į AirBus ateities technologijų tinklapį:
http://www.thefuturebyairbus.com
Įdomu ar kiti gamintojai viešina panašaus pobūdžio koncepcinius projektus.
Beje, apie koncepcinį lėktuvą buvo straipsnis DELFI…
Aviacijos senbuvė „Aurela“ tikina, kad praėjusį pavasarį veiklą pradėjusi reguliariųjų skrydžių bendrovė „Star1 Airlines“ ieško pirkėjo arba investuotojo, informavo „Lietuvos rytas“.
„Star1 Airlines“ atstovai buvo su mumis susitikę, bendravo ir su mūsų akcininku Algirdu Apanavičiumi. Bet suma, kurią jie norėtų gauti, per didelė“, – dienraščiui sakė „Aurelos“ generalinis direktorius Valdas Barakauskas.
Tuo metu „Star1 Airlines“ vadovas Martynas Laivys svarstė, kad gal „Aurelos“ atstovai nesuprato, apie ką kalbama.
„Susitarimai neleidžia komentuoti“, – sakė M. Laivys. Tyli ir „Star1 Airlines“ akcininkas verslininkas Darius Žakaitis.
„Aurelos“ vadovas V. Barakauskas dienraščiui sakė, kad prašoma kaina siekė 5 mln. litų – tiek, kiek į įmonę „Star1 Airlines“ buvo investavusi D. Žakaičio valdoma įmonė „AT investicija“.
Be 5 mln. litų, anot V. Barakausko, buvo pageidaujama per trejus metus investuoti į įmonę apie 24 mln. litų.
Pasak dienraščio, šis prašymas nustebino „Aurelos“ vadus.
Anot V. Barakausko, aviacijos naujokės, nesukaupusios turtų, kaina turėtų būti simbolinė. Pavyzdžiui, kad ir 1 litas.
Na kalba buvo apie litus bet vistiek. P.S. iš alfos tab’ą jau uždariau tai nuorodos neieškosiu
Ateitį spėlioti sunku. 1950 m. galėjo būti teigiama, kad ji glūdi Bristol Brabazon tipo lėktuvuose su didžiulėmis erdvėmis kiekvienam keleiviui, 1975 m. – kad viršgarsiniuose laineriuose, dar po trisdešimt metų – kad Sonic Cruiser tipo ties garso greičio riba skrendančiuose orlaiviuose.
Tikrovė dažnai būna proziškesnė ir žengiama ne revoliucijos, bet evoliucijos keliu, todėl panašūs projektai kaip Airbus labiau reklaminiai ir nelabai informaciniai.
Ryanair Launches Two New Leeds Bradford Winter Routes To/From Kaunas and Riga.
http://www.airtransportnews.aero/article.pl?mcateg=airlines&id=30527
Turbūt mažiausiai komentaruose aptarinėjamas naujas maršrutas ever :)
2011-06-15: Lithuanian MRO provider decides on major growth program
Nelabai yra ką aptarinėt :) MKN jau skraido į Liverpulį ir Birmingemą, kurie yra ganėtinai arti, tai gaunas vos ne capacity didinimas, nes greičiausiai nemažai skraidytojų tiesiog pasirinks šią kryptį vietoj esamos :)
@silentium, nelabai yra ką komentuoti. Kol nėra tvarkarasčio, bet greičiausiai bus Leeds lėktuvas.
Netiesioginė konkurencija su Wizz Air Doncaster/Sheffild kryptimi. Taip pat su jų pačių Liverpuliu.
Apskritai pasakutiniu metu Ryanair vis atdarinėja kryptis aplink Liverpulį – Mančesteris, dabar Leeds.
@Mindauqas, tikriausiai Leeds, nes Ryanair akcentuoja tame regione atseit kuriamas darbo vietas.
Gerai, kad KUN pritraukia kryptis iš kitų bazinių oro uostų, nes galima tikėtis, kad ir ir KUN lėktuvai nebus tuščiai perlaikomi.
KUN tuoj bus oro uostas is kurio galima i bet kuri UK kampeli nuskristi :)
Wincas> tai čia ir yra blogai
Jo, Leeds lektuvas, yra tvarkarastis jau. 3dieni ir 7dieni 15:25-20:00 ir 20:25-21:15.
I Ryga tom paciom dienomis 07:10-11:55 ir 12:20-13:00
Kaip Litcargus taisykles isgalvoja…
Pries pora savaiciu zmonos i USA nenorejo registruoti, nes neturejo atsispausdinusi ESTA print scree. Nors ten aiskiai parasyta, kad jei norit galit uzsirasyti tiesiog confirmation numeri del visa ko, ka ir ji turejo uzsirasius. po siek tiek gincu tik sefas atejes su didelem pretenzijom a-lia „nesakykit kad neispejom” sutiko regisgtruoti i skrydi! O realybeje aisku nei to lapo neinumerio niekam ir nereikejo – viskas matesi pagal paso duomenis…
alki, tikrai taip, egzistuoja pas litkargusus tokia kvailystė, kuri beje priklauso nuo mėnulio fazių. kažkada turėjau eiti į jų ofisą spausdintis, po to nebereikėjo nes „kažkas kažką ne taip suprato”, po to iš viso klausimas toks nebekilo, panašu, kad vėl pradėjo nesamones daryt.
nei US, nei LH nesiūlo spausdintis ESTA duomenų (siūlo tik užsiregistruoti) – tad litkargusas čia tikrai išsikalinėja. Tuo labiau, kad net jokio barkodo ar kontrolinio numerio nėra ten tame puslapyje, tad realiai nėra net ką spausdint.
O šiaip tai galima visada į M&M supportą paskambint pasiguost, ir paklaust kodėl jų websaite nėra nieko apie tai :)
Ryanair tvarkaraštis iš Kauno į Leeds maksimaliai panašus į Wizz Air tvarkaraštį iš Vilniaus į Donkasterį (pas abu trečiadienio ir sekmadienio vakarai). Galvoju, ar čia bando nukonkuruoti, ar tiesiog nusižiūrėt konkurentus mažiau pastangų planuotojams reikalauja.
Is dalies blogai, kad koncentruojamasi tik i emigrantu skraidinima, is kitos puses gal skyexpress susidomes galimybe is KUN patekt i bet kuri UK kampeli, na ir siaip patys Britai turi pinigeliu kuriuos galetu isleist Lietuvoje.
Antra vertus, kuo daugiau krypčių, tuo daugiau galimybių jungti, net jei tos kryptys savaime yra neįdomios. Niekada gyvenime nebūčiau pagalvojęs, kad į Tenerifę skrisiu per Doncaster/Sheffield, bet vat skrisiu.
Su jungimais yra daug visokių „bet”, nes geriau, jei skrenda į bazes. Kitas dalykas, kad UK oro uostai ne pats geriausias sprendimas dėl didelių mokesčių- per juos skrist paprastai yra brangiau.
Nors dabar alternatyvų ne tiek daug- Charleroi, Italija ir Ispanija, nes Vokietijoj irgi mokesčiai kaina kelia…
vz.lt
Flickas: ministro pasisakymai yra dalis plano perimti „airBaltic”
Asta Šerėnaitė iš Berlyno
2011.06.15 15:56
Latvijos ekonomikos ministro pasisakymai apie oro bendrovės „airBaltic” būklę, nėra tik asmeninė nuomonė, mano Bertoltas Flickas, vienas „airBaltic” akcininkų ir įmonės prezidentas. Pasak jo, tai suplanuotas veiksmas siekiant perimti Latvijos bendrovę.
Latvijos ministras prabilo apie „airBaltic” gresiantį nemokumą, bendrovė reikalauja ministro atsistatydinimo
„Iš tiesų, visa tai gali būti susiję su tikslu perimti bendrovę agresyviais metodais. Tam jau ruoštasi paskutinius 8-10 mėnesių, aš buvau nuosekliai kritikuojamas šio ministro. Bet mes neturėtume būti naivūs, tai nėra vieno ministro individualus veiksmas”, – šiandien spaudos konferencijoje Berlyne teigė p. Flickas.
Susitikimą su Vokietijos ir kitų šalių žurnalistais Berlyne p. Flickas organizavo po to, kai praėjusią savaitę Artis Kamparas, Latvijos ekonomikos ministras prakalbo, kad Latvijos nacionalinė oro linijų bendrovė „airBaltic” šiemet sausį-gegužę patyrė 18 mln. LVL (87,66 mln. Lt) nuostolių ir esą greitai gali tapti nemoki. Apie tai dar kiek anksčiau jis skelbė savo tinklaraštyje.
Ponas Kamparas vėliau taip pat išsakė nuomonę, kad oro bendrovei priklausančios lengvatinių mokesčių zonų įmonės „Baltijas Aviacijas Sistemas” (BAS) atstovai dirba tik savo interesams, o milijoniniai nuostoliai galėjo būti sukaupti siekiant išplauti pinigus.
Pasak p. Flicko, visiškai nesuprantama, kaip ekonomikos ministras gali smukdyti bendrovę, kurios pusė priklauso valstybei. Jis tai pat pakartojo jau anksčiau išsakytą mintį , kad tokie spaudimo metodai jam primena mafiją.
Tuo tarpu Uldis Augulis, Latvijos transporto ministras, teigia, kad p. Flickas turėtų prisiimti atsakomybę už „airBaltic“ padėtį, rašo „The Baltic Course“.
Anot ministro, šiuo metu bendrovės rezultatai audituojami, galutinius duomenis Latvijos vyriausybė gaus liepos 4 d.
Tik po to vyriausybė apsispręs, ar papildomai finansuos lėktuvų ketinančią įsigyti bendrovę.
Anot p. Augulio, trečiadienį bendrovės valdybos posėdyje turėtų būti pristatyta „airBaltic“ finansinė padėtis.
Prieš rinkimus
„Kodėl tai vyksta dabar? Galiu pakartoti, parduoti valstybės dalį dabar svarbu, nes rudenį rinkimai. Tikėtina, kad dabartinė vyriausybė praras galią. Tai yra paskutinis galimas laikas šiai vyriausybei parduoti savo dalį”, – svarsto p. Flickas.
Jis taip pat primena, kad pagal anksčiau tarp „airBaltic” akcininkų – valstybės ir p. Flicko, buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo būtent privatus akcininkas yra atsakingas už bendrovės valdymą.
„Tuo atveju, jei Latvijos valstybė turi parduoti akcijas, aš pasiryžęs jas pirkti ar padidinti savo akcijų dalį. Tikiu, kad aš, kaip asmuo, esu didžiausias bendrovės stabilumo garantas”, – sako p. Flickas.
Konferencijos pradžioje, užsienio žurnalistams p. Flickas pristatė oro bendrovės istoriją ir plėtrą, prieš jam ateinant į šią bendrovę 2002 m. ir po to. Latvijos bendrovė skelbia, kad šių metų gegužę iš trijų Baltijos sostinių skraidino skraidino 326.204 keleivius, 10% daugiau nei per tą patį mėnesį pernai. Per penkis metų mėnesius pervežta 1.222.873 keleiviai, 8% daugiau, nei per pirmus penkis 2010 m. mėnesius. Dabar Rygoje bendrovė užima 70% rinkos.
52,6% „airBaltic” akcijų priklauso Latvijos valstybei, 47,2% – Latvijos kompanijai
butu gerai Flicko slaidus gauti…
ir apie anksciau duskutuojama:
Korean Air unveils initial Airbus A380 routes: http://bit.ly/itqtys
The first, a daily service between Seoul’s Incheon Airport and Tokyo’s Narita Airport, starts on 17 June
Bet
Approximate distance as the crow flies in miles from Tokyo Japan to Incheon Korea (South) is 769 miles or 1237.32 Kilometers
t.y. A380 varineti per pusantro tukstancio kilometru? WTF?
Idomu, kad Flikas savo preskonfus organizuoja Vokietijoje, ten veza lietuvos zurnalistus. Matyt jau bijo koja i Latvija ikelti
@Vytautas-NT: mokesčiai ar ne mokesčiai, bet pigiausia išėjo nuskristi per DSA, o grįžti per Lutoną. Dar panašia kaina buvo alternatyva per Beauvais, bet iš Kauno. Panašiai buvo į Madeirą ieškant – per LGW be konkurencijos pigiausi ir patogiausi variantai.
@silentium, Nežinau kiek mokėjai, bet neatrodo kad atgal pigiausi per LTN. O pirmyn tai pigiausiai per BRE bet persidimui 50 min:) Tačiau kiek girdėjau iš skridusiųjų, tai sėkmingai suspėjo persėsti. Aš tai nerizkuočiau:)
@Mindaugas – dabar gal ne pigiausi, kai pirkau buvo pigiausi :) Apie 600 lt į abu galus sumokėjau su visais mokesčiais. Bremeno iš Vilniaus tada dar nebuvo kai pirkau.
Jo 50 min pavojinga as imu bent 2 h o geriausia kokias 5h turet rezerve nes viena kart jau sudegiau daugiau nenoriu pakartot, tik gerai kad RYR pakeicia bilieta visada uz 100 svaru.
Aha, gerai dabar jau beveik „oficialiai” keičia pavėlavus iki valandos, net ir Kaune:) Anksčiau tekdavo pasikolioti, kol pakeisdavo.
Taip, 50 min jau per daug rizikinga – bet koks niekniekis ir jau pavėluoji persėsti. Kad ir vakar beveik 2 valandas Romoje prastovėjom kol elektrą sutvarkė. Tvarkė tvarkė ir sutvarkė, lėktuvo nekeitė, visos dienos tvarkaraštis jau susistumdė.
O galvojau kad koki vasarinį is KUN nukreips į Leeds, vietoj kokios Graikijos ar pan…
Su kuo Hitachi prezidentas atskrido?
Su Sluota :)
Skyways po truputi sekasi. kazkur 20 – 30 keleiviu i berlyna veza. nepamenu kiek i stokholma. bet dar ju lektuvas ir uz kijeva skraido. zodziu, aria jie neblogai
Lietuvos susisiekimo ministeriją sudomino tikroji „airBaltic” būklė
VZ.LT
2011.06.16 14:06
Lietuvos susisiekimo ministerija, gausėjant prieštaringos informacijos apie Latvijos skrydžių bendrovės „airBaltic” patiriamus nuostolius bei neva gręsiantį bankrotą, kreipiasi atsakymų į latvius.
Flickas: ministro pasisakymai yra dalis plano perimti „airBaltic”
Latvijos susisiekimo ministerijos bei Lietuvos ambasados Latvijoje prašoma pateikti informacijos apie šios įmonės perspektyvas. Latvijos valstybė yra pagrindinis bendrovės akcininkas, kuriam priklauso 52,6% „airBaltic” akcijų.
„airBaltic” nėra Lietuvos kompanija, todėl realią situaciją apie įmonės būklę gali žinoti tik jos akcininkai”, – pabrėžiama Susisiekimo ministerijos (SM) pranešime.
Skaityti toliau
reklama:
Ministerija aiškina, kad kreiptis į Latvijos pareigūnus juos paskatino pastaruoju metu nemažai gautų Lietuvos gyventojų, žiniasklaidos bei turizmo organizacijų paklausimų dėl skrydžius Lietuvoje vykdančio „airBaltic” patikimumo bei veiklos tęstinumo.
SM taip pat paprašė, kad Lietuvos civilinės aviacijos administracija pateiktų naujausią informaciją, kaip minėta bendrovė vykdo su keleivių skraidinimo saugumu susijusius reikalavimus.
Norėtų įsigyti
Latvijos žiniasklaida ketvirtadienį skelbia, jog kompanija „Taurus” domisi galimybe iš Latvijos valstybės įsigyti „airBaltic” akcijas. Esą bendrovė jau parengė pasiūlymą, kurį Uldis Augulis, Latvijos transporto ministras, pristatė Vyriausybei, rašo portalas bnn-news.com.
Tačiau ministro atstovas teigia, jog p. Augulis tokios informacijos apie „Taurus” ketinimus neturi, bet, anot atstovo, pranešimai, kad „airBaltic” akcijomis susidomėjo užsienio investuotojas, yra tiesa.
Skelbiama, kad „Taurus” yra kitos „airBaltic” akcininkės „Baltijas aviacijas sistemas” (BAS) dalininkė. BAS bendraturtis yra ir Bertoltas Flickas, „airBaltic” prezidentas. Ponas Flickas pakartojo esąs pasirengęs pirkti valstybei priklausančias „airBaltic” akcijas.
Latvijos žiniasklaida taip pat skelbė, jog visas „airBaltic” akcijas nori pirkti Kinijos aviakompanija „Hainan Airlines”. Šios kompanijos vardas linksniuotas ir Lietuvoje – esą ši įmonė domėjosi bankrutuojančia lietuviško kapitalo bendrove „Star1 Airlines” 2010 m. rudenį. Kinijos bendrovės vardas, kaip galimos gelbėtojos, girdėjosi ir žlugusios įmonės „flyLAL-Lithuanian airlines” istorijoje.
Ministras kalba apie nemokumą
Apie tai, kad „airBaltic” šiemet sausį-gegužę patyrė 18 mln. latų (87,66 mln. Lt) nuostolių ir greitai gali tapti nemoki, prakalbo Artis Kamparas, Latvijos ekonomikos ministras.
Tuo tarpu skrydžių įmonės atstovai ministro pareiškimus vadina neatsakingais ir laikosi nuomonės, kad po tokių žodžių ministras turėtų trauktis iš posto, nes, anot bendrovės, „neatsakingi pareiškimai sukelia didelę žalą įmonei”.
Latvijos ekonomikos ministro teigimu, pernai vyriausybė į bendrovę investavo daugiau kaip 15 mln. LVL (73,05 mln. Lt), kad įmonė galėtų įsigyti naujų lėktuvų ir toliau plėstųsi.
52,6% „airBaltic” akcijų priklauso Latvijos valstybei, 47,2% – Latvijos kompanijai „Baltijas aviacijas sistemas”.
„airBaltic” keleivius skraidina ir iš Vilniaus, Kauno bei Palangos oro uostų.
Starting from June 18, 2011, Lufthansa Cargo will bring further momentum to the existing Saturday freighter operations at Lithuania’s Kaunas Airport.
The current weekly service by Jade Air Cargo from Shanghai to Kaunas with a Boeing 747-400 freighter prompted by Hoptrans and managed by Agility will continue – but Lufthansa Cargo will now take over the flight from Kaunas Airport to Frankfurt, extending to Bombay, India.
The new Lufthansa Cargo service from Kaunas will be connected to Helsinki, Tallinn, Riga and Vilnius via trucking services including the ferry between Helsinki and Tallinn.
2 dienas is eiles maciau DY spalvom dazyta boeinga skrendanti uz Small planet, bet jei gerai iziurejau tai rezervacija buvo lietuviska…
Visas šitas šurmulys dėl airbaltic jau ima priimti lietuviškąsias žiemelio ir viljamso istorijas
@Belekazz – negerk nuo ankstaus ryto – „rezervacija” tu. :)
ups. Registracija norejau parasyt:)
@Belekazz,ten ”naujas” SPA B733 (LY-FLJ) pries tai buves LN-KKG,1989m gamybos.
Kaip „Taurus” gali pirkti Air Baltic, jei jie yra Bahamų bendrovė?
plane spoteriu rojus :)
O kas draudžia? :)) kad neapsimokėtų AirBaltic būt ne ES oro linijomis, tai taip, bet pirkt tai niekas nedraudžia.
Aš tai ir turėjau galvoje. Šiaip tai visas tas „pardavimas” atrodo gana dideliu blefu. Flikas piktinasi Vyriausybe, nors pats yra potencialus pirkėjas. Vyriausybė piktinasi Fliku, bet jokių konkrečių žingsnių nedaro.
Tuoj atsiras kokia nors šveicarų holdingo bendrovė tarp pirkėjų :)
Vilnius is the best city for conferences in Baltic States
http://www.lithuaniatribune.com/2011/06/16/vilnius-is-the-best-city-for-conferences-in-baltic-states/
Dabar jau Antonovą su „Snoru” tarp slaptų BT pirkėjų mato.
Visiška mistika su tuo AirBaltic pirkimu. Strategiškai žiūrint Hainan AirBaltic būtų geriau, nei mistiškas Taurus, nes pastarieji bent jau turi aviacinį įdirbį ir t.t.
Man tik įdomu kam B.Flick’ui tas žaidimas su BAS-LT? Ar čia tiesiog buvo forma gaut 15 mln iš Vyriausybės arba iš Vilniaus savivaldybės.
Nes kažkaip vėl užtilo šnekos. Įdomu ar BAS realiai ką nors tvarkosi? Ar viskas spaudos konferencija ir pareiškimais baigėsi?
Dar vienas klausimas į šalį dėl lėktuvvo registracijos Lietuvoje- ar ES vežėjui to užtenka, kad skraidyt iš Vilniaus už ES ribų, ar reikia būtinai steigti filialą ar dukterinę įmonę?
VNO Wizz check’inas jau mokamas?
Šarūnas, jo ganėtinai seniai jau gal 1,5 mėn.
Atrodo Ryanair rado naujus draugus :)
http://www.irishtimes.com/newspaper/finance/2011/0618/1224299153102.html
Tai Ryanair ir Rusijoj draugų ieškojo. Tie lėktuvai planuojami 2016 metams pagal paskutinių naujų lėktuvų patirtį gali sutartą data dar būt nepatiekti.Supejet ir B787 vėlavo po pora metų ar daugiau.
Realus konkurentas butų Bombardier C-series, bet iš vienos pusės jis yra per mažas pagal Ryanair standartus (iki 150 vietų). O iš kitos pusės jie dar negalėtų sauleist tokių nuolaidų lėktuvui, kuris bent jau sukūrimą turėtų atpirkti…
Bent jau pagal kalbas ir žinias spaudoje galime spręsti, kad po 2013 Ryanair stabdys augimą…
gryztant prie megstamiausiu oro uostu: AMS Schiphol. Galbut kaip keleiviui riedet ilgus atstumus iki ktt ir nera didziausias malonumas bet tai yra planespotteriu rojus su visitors terrace ar oficialia spottingo vieta prie ktt 27, suoliukais ir supratingais apsauginiais prie polderbahn. Zinoma visa tai nepasakytina apie vno su betononem tvorom, „liaudies prieso” savimone galvose, ir zinoma del to labai gaila. Peilis i sirdi: http://www.airliners.net/photo/KLM-Cityhopper/Fokker-100-(F-28-0100)/1937099/L/
Ką jau ten spotingas, jei taksistu besiburiuojanti minia pasitinka nevalstybine kalba prie orouosto. Atrodo, kad lyg tik ka kazkas nesusimokejes pabego ir ruosiamasi susidorojimui..
Na ir tulikai, vienas uzrakintas, kitame kraujo pritaskyta. Suprantu penktadienis, darbo laikas i pabaiga, bet kazkaip visai nesmagiai nuteikia vistiek.
Vel Užkalnis sakys, kad burbu, kaip „tikras lietuvis”, bet grizus is TLL kazkaip itin akis bado.
O ka jūs pasakysite apie penktadienio eilę prie saugumo patikros apie 10 val. ryto? Ji (eilė) buvo nusidriekusi iki oro uosto salės vidurio! Prastovėjau joje lygiai 27 minutes (!!!!!!). Ne, tuo metu nebuvo jokių milžinišku čarterių, jokių neplanuotų skrydžių. Pasirodo, dirbo tik vieni vieninteliai varteliai. Darbuotojai į pastabas atsakė taip: „skųskitės mūsų viršininkui”. Nice one.
Ne pirmas kartas kai dirba tik vieni varteliai :D
Tuo tarpu žiniasklaida vėl grįžta prie amžinos temos- ar skatina pigūs skrydžiai turizmą, ar ne:
http://verslas.delfi.lt/business/atejus-pigiu-skrydziu-bendrovems-turistai-vilniaus-neuztvinde.d?id=46739907
Iki šiol apie Kauną ir Ryanair bazės atidarymą buvo kalbama, kad ji turizmą paskatino.
Aišku, Vilniuje kiek kitokia situacija, nei Kaune…
Vilniaus oro uoste avariniu būdu leidosi lėktuvas
http://www.lrytas.lt/-13085751481307793616-vilniaus-oro-uoste-avariniu-būdu-leidosi-lėktuvas-nuotraukos.htm
Kas ten su SPA lėktuvu šiandien nutiko?
@Francas nu nesakykit kad čia jau Užkalnis kaip koks siaubas, aš visai sutinku, kad tais laikais, kai aplink nedarbas, nėra suprantamų priežasčių, išskyrus apsileidimą arba gobšumą, kodėl galima žinomu laiku nestaffinti saugos patikros. Srautai žinomi ir planuojami. Let’s kamon, kaip sakoma, duokit jiems viršvalandžius, jei neišeina kitaip rotos sustyguoti.
Nesakau, čia šiaip papinginau ;)
O čia nebus taip, kad po Ivanausko naujas vadovas labai uoliai mažino kaštus ir na vienoje kitoje srityje tiesiog nepataikė, kiek sumažinti? Nesakau, kad prie Ivanausko buvo geriau, bet na tiesiog tam tikriems darbams reik darbuotojų, o kai noras yra būt liekniems, kažkas neišvengiamai nukenti…
Wizzair norėjo skraidyti iš Vilniaus i Orly 4x weekly šią žiemą, bet negavo slotų:
http://www.airliners.net/aviation-forums/general_aviation/read.main/5177111/
Na teks skraidyti, ten kur ir skraido iki šiol – į Beauvais. Tik bus labiau tiesioginė konkurencija su Ryanair. Orly būtų buvę geriau.
Pasirodo Orly irgi baisiausiai apkrautas oro uostas. Beje, įdomu kokiu principu tie slotai dalinami? Kas daugiau moka? Nes tas pats Wizz- vieniems gavo, o kitiems- negavo.
Beje, Wizz gi jau pardavinėja žiemos sezonui bilietus. Tokiu atveju ir tvarkaraštis bei kryptys daugmaž aiškios. Tiesa galimas iš Skanstvos variantas…
Būtų skraidę W skrydžiais iš WAW bazės.
Ar tai ir butu buves tas Simono zadetas Paryzius ?
Bet EasyJet, WindJet skraido į Šarlį Degolį. Tai gal ten nėra taip brangu skraidyti… ?
@Jurgis, o kodėl žadėtas? BVA irgi Paryžius.
@Šarūnas, easy gal ir norėtų į ORY, bet slotų negauna, o į kaimus a la BVA skraidyt neleidžia principai, tai tenka CDG rinktis:)
@Mindaugas Ta prasme, kad siais metais Paryziaus is Vilniaus nebus .
Lithuania makes low-cost bid
http://www.travelmole.com/stories/1148135.php
„We are hoping that Wizz Air will increase its Luton service to daily from this autumn and that there will be more Ryanair flights,” said Augusta Jaudegyte of the Lithuania National Tourism Office.
Blue1 to cease operating the Tallinn-Helsinki flight route
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=42468
Įdomus pointas aukščiau esančiame straipsniukyje iškeltas, man atrodo, jau diskutuotas.. Įdomu, ar kur nors yra daryta kokių tyrimų apie tai, kiek jaunystės kelionių patirtis lemia turistų polinkį grįžti į patikusias vietas. Kitaip tariant, ar nėra kvaila sakyti, kad pritraukdami studentus, kurie neturi daug pinigų, pritraukiame būsimus luxury travelers, kurie grįš po 10 metų su dideliais pinigais? Ar daug tokių, kurie grįžta? Kiek kartų? Aš asmeniškai pvz. buvau visiškai sužavėtas Venecijos pirmą kartą, bet dabar jau buvau 4 kartus ir kažkaip jau nebe tas ten..
Nelaimė Rusijoj: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/rusijoje-avariniu-budu-leidosi-keleivinis-lektuvas-daug-auku-57-156848
Rusijai reikia ne tik nauju lektuvu,bet ir gerai irengtu aerodromu (nedera XXI amziuj pagal NDB skraidyti), o svarbiausia – keisti mastyma.Labai jau daug katasrofu kur pagrindinis kaltininkas zmogiskasis faktorius.
SAS už 6,8 mlrd. litų atnaujina lėktuvų parką
http://www.marketnews.lt/naujiena/sas_uz_68_mlrd_litu_atnaujina_lektuvu_parka;itemid=24652
Siandien NOvaturo reisas atidetas iki 18 val. Cia del to kad sugedo vakarykstis is latviu isnuomotas lektuvas? gal kas galit inest aiskumo
Kalbant apie Rusiją, tai man keista kodėl lėktuvu skrido 9 įgulos nariai. Ofiaciali versija- CRJ-200 buvo pakeistas į TU-134, nes visi netilpo. Būtų mažiau įgulos- būtų tilpę. Gal ir avarijos nenutiktų…
Kalbant apie SAS, tai tas A320 NEO užsakymas nuo 2016 metų- gana tolimas parko atnaujinimas.
Aišku, MD per seni, nors šiaip kiek teko skrist- gana patogus lėktuvas…
Vel Wizzair didina ikainius, sikart bagazo :
Wizz Air: change fees for luggage
Wizz Air continues to impress on. First, raises the fee for the transfer payment, and now he began as an issue of luggage. Slowly unless the carrier Ryanair wants to emulate the complexity of fees. This time, the luggage on the flight less than 2 hours will cost EUR 15, while in the case of flights longer than 2 hours, this charge will amount to EUR 20.
Ryanair and Comac (Commercial Aircraft Corp. of China) Sign C 919 MOU in Paris
http://www.ryanair.com/en/news/ryanair-and-comac-commercial-aircraft-corp-of-china-sign-c-919-mou-in-paris
o cia del bilietu pirkimo : http://iq.lt/titulinis/keliautojams-is-lietuvos-–-vis-daugiau-apribojimu/
Lietuvos oro bendrovių lėktuvais skrido 53% mažiau žmonių
Per sausį–gegužę Lietuvos oro bendrovių lėktuvais skraidinti 118.800 keleiviai, tai 52,9% mažiau nei prieš metus.
Didžioji keleivių dalis (80,5%) skraidinta nereguliariaisiais skrydžiais. Skridusiųjų Lietuvos oro bendrovių nereguliariaisiais reisais per metus sumažėjo 49,8%, praneša Statistikos departamentas.
Lietuvos oro bendrovių lėktuvais taip pat vežta 1.100 t krovinių, arba 18% daugiau, palyginti su pernai tuo pačiu metu.
Oro uostuose kone penktadaliu pagausėjo keleivių
Per penkis šių metų mėnesius į Lietuvos oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 934.800 keleivių, o tai yra 19% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, praneša Statistikos departamentas.
Daugiausia keleivių išvyko ir atvyko iš Jungtinės Karalystės (187.000, arba 20% visų). Keleivių srautas iš Vokietijos ir į ją sudarė 100.100, tai atitinka 10,7% visų išvykusiųjų ir atvykusiųjų skaičiaus.
Palyginti su pernai sausiu–geguže, daugiau keleivių išvyko į ir atvyko iš Latvijos ( 36%), Vokietijos – ( 15,5%), Jungtinės Karalystės – ( 9,7%). Keleivių srautas iš Danijos ir į ją sumažėjo 12,8%.
Tuo tarpu tikesnė žionia už Ryanair planuojamus užsakyti kiniškus lėktuvus, kad Norvegian ruošiasi imtis tolimųjų skrydžių:
http://www.flightglobal.com/articles/2011/05/26/357234/icelandair-to-transfer-purchase-rights-on-three-787s-to.html
Airport Riga sets new daily passenger record
International airport Riga set a new daily passenger record on June 17, servicing 20 250 travellers, Sarmīte Bunka-Brilijonka, head of the airport’s Public Relations department, told the business news portal BNN.
This is one fourth more than in the same day a year ago with 16 100 passengers. This year, people mostly travelled to London, Helsinki, Moscow, Frankfurt and Stockholm.
In should be added the airport Riga plans servicing 4.9 million passengers in 2011.
As reported, the airport serviced 478 423 travellers in May, outdoing the performance of May 2010 with 410 423 passengers by 17%.
Moreover, the numbers of serviced aircraft and cargo kept surging in May as well, 9% and 12%, respectively, compared to the same period a year before.
Apie AviaSG locatory (avia detaliu) servisa, kuri jie neseniai pazadejo
http://youtu.be/shstbfTNSGo
http://youtu.be/Wk0U6obZIes
Tuo tarpu karas AirBaltic tęsiasi:
http://verslas.delfi.lt/automoto/is-airbaltic-tarybos-pasitrauke-privataus-akcininko-atstovai.d?id=46841809
Panasu, kad naujos kryptys is Lietuvos oro uostu dideles itakos keleiviu skaiciui RIX nedaro.
Beje, pirmas kartas kai FR operuos W skrydžius iš Kauno. Žiemos sezonui bus skrendama KUN-BVA-TSF-BVA-KUN, pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Kažkaip tyliai tyliai, LTN buvo padidintas iki 5 per savaitę.
Jeigu dar leistų neišlipti… :)
@Mindauqas – man tokia mintis irgi buvo kilus. Gaila, kad be perspektyvų ;))
„Ryanair” Latvijoje siūlosi perimti „airBaltic” maršrutus
Airijos skrydžių bendrovė „Ryanair” nusiuntė Latvijos susisiekimo ministerijai laišką, kuriame siūlo perimti „airBaltic” skrydžių maršrutus, jei šiai bendrovei taptų per sunku juos aptarnauti, šaltinių informaciją ministerijoje cituoja Latvijos portalas delfi.lv.
Tiesa, ministerijos atstovai šią informaciją laiko daugiau viešųjų ryšių žingsniu, susijusiu su pastarojo meto kalbomis apie „airBaltic” finansinius sunkumus.
Visgi antradienį iš „airBaltic” tarybos atsistatydino privataus akcininko – bendrovės „Baltijas aviācijas sistēmas” – atstovai Ilmaras Razumovskis ir Žanas-Šarlis Korsakas. Kol kas šiuo klausimu komentarų nepateikė nei bendrovė, nei valstybės atstovai.
O pirmadienį Latvijos vyriausybė svarstė „airBaltic” padėtį už uždarų durų ir žiniasklaidos atstovams komentarų nepateikė.
„Baltijas aviācijas sistēmas” valdo 47,2%, o Latvija – 52,6% „airBaltic” akcijų.
airBaltic lowers fares for flexible travel in Economy Class
June 21, 2011
Riga – As of today Latvian national airline airBaltic is lowering fares for flexible tickets in Economy class. This makes travel with an Economy Flex ticket more attractive for passengers who value possibilities to change their travel date and time.
As of today, airBaltic’s new Economy Flex fares start from EUR 159 one way. These allow changing the date and time of the trip anytime before departure. The regular Economy class ticket prices start from EUR 19.
Last week, airBaltic also made booking flights easier in all classes by introducing its redesigned website at http://www.airbaltic.com This new website http://www.airBaltic.com offers easier selection of the origin and destination airports, and provides a better overview of prices in Business, Economy Flex and Economy class. The departure and return fares are displayed separately. The lowest available prices are marked with green up to 3 days before and after your chosen date, so if you are flexible, you can easily switch to another day with a cheaper flight. The new http://www.airBaltic.com website also enables a much simpler process to modify the original search – to add passengers, to change the route or travel dates without having to start all over again.
Source: Air Baltic
June 21, 2011
airBaltic lowers fares for flexible travel in Economy Class
Riga – As of today Latvian national airline airBaltic is lowering fares for flexible tickets in Economy class. This makes travel with an Economy Flex ticket more attractive for passengers who value possibilities to change their travel date and time.
As of today, airBaltic’s new Economy Flex fares start from EUR 159 one way. These allow changing the date and time of the trip anytime before departure. The regular Economy class ticket prices start from EUR 19.
Last week, airBaltic also made booking flights easier in all classes by introducing its redesigned website. This new website offers easier selection of the origin and destination airports, and provides a better overview of prices in Business, Economy Flex and Economy class. The departure and return fares are displayed separately. The lowest available prices are marked with green up to 3 days before and after your chosen date, so if you are flexible, you can easily switch to another day with a cheaper flight. The new website also enables a much simpler process to modify the original search – to add passengers, to change the route or travel dates without having to start all over again.
Source: Air Baltic
Atostogų planus sujaukė lėktuvo gedimas
http://verslas.delfi.lt/business/atostogu-planus-sujauke-lektuvo-gedimas.d?id=46860133
Puiki Lietuvos reklama, bet kaip atskristi is Prancuzijos ? Beje, idomu ar yra kokia statistika kiek prancuzu atskrenda Ryanair reisu i Kauna ?
Paryžiaus laikraštyje „Metro“ Neringa – tarp penkių rojaus kampelių
http://www.lrytas.lt/-13081167771307656936-paryžiaus-laikraštyje-metro-neringa-tarp-penkių-rojaus-kampelių.htm
Prasideda airBaltic griutis ?
„Greitai.lt“ laikinai stabdo prekybą „Air Baltic“ skrydžių bilietais
http://www.lrytas.lt/-13087257321308367310-greitai-lt-laikinai-stabdo-prekybą-air-baltic-skrydžių-bilietais.htm
Sakyčiau ne griūtis, bet panikos požymiai bilietų pardavėjų tarpe. Tačiau galimas sniego gniūžtės efektas- visi pradės skelbt, kad nebeparduoda AirBaltic bilietų, žmonės nustos juos pirkę ir AirBaltic tikrai bankrutuos…
Idomu, kaip airBaltic bankroto atveju bus su per airBaltic bilietu pardavimo sistema pirktais Skyways bilietais ?
Negalios bilietai.
Tai gali buti, kad ir antrasis Skyways atejimas i VNO bus nesekmingas. O beje, ar nepaliks airBaltic ir VNO „ant ledo” su milijoninem skolom ?
Ale mums sekasi: „Vilnius- Europos kulturos sostine” oficialus vezejas flyLAL – bankrotas , Eurobasket 2011 oficialus vezejas airBaltic – vel bankrotas !
Per airbaltic.lt perkami TIK airBaltic bilietai (prasidedantys nr.657), tame tarpe ir į Skyways ir į visų codeshare ar interline partnerių skrydžius. Kitos aviakompanijos jų nebepriims, kai nebebus tikros, kad už juos sumokėta.
Na, gal kai kas taikys nuolaidą šįų bilietų turėtojams perkant naujus bilietus, bet čia jau atskiras biznis – „gelbėtojų” kova dėl atsilaisvinusios rinkos dalies.
Sakyčiau, @Vytautas-NT, kad ne „galimas” gniūžtės efektas, o neišvengiamas. Pavyzdžių, kad oro bendrovei pasiekus tokią ribą, ji dar būtų ištraukta iš pražūties, nėra arba beveik nėra.
BT neturi nieko, dėl ko ją apsimokėtų kam nors gelbėti ir mesti gerus pinigus įkandin blogų.
Jeigu airbaltic bankrutuotų,VNO prarastų tik 1 kryptį,bet tą,kuria pervežama daugiausia keleivių.Po airBaltic bankroto RIX krypčių skaičius vis dar būtų didesnis nei iš VNO,matyt padėtimi pasinaudotų Ryanair.Bet tuomet galbūt atsigautų ir VNO…
Štai kodėl oficialiu Eurobasketo vežėju reikėjo daryti Wizzair :)
Pergyvenom „tautiniu” banku griutis, dabar reikia pergyventi likusiu „tautiniu” aviakompaniju griutis. Skaudziausia bus Latvijai – abiem atvejais tai buvo didziausios kompanijos – Parex ir airBaltic, bet paliete (ar palies) skaudziai ir mus ..
airBaltic dar turi galimybę išlikti,jei ras investuotoją.Beje BT sako,kad jie patys atsisakė Greitai.lt paslaugų.
O kaip čia RIX krypčių skaičius didesnis už VNO atėmus AirBlatic (aišku, jei skaičiuot oro uostus, tai ten galim gauti du Londonus ir tris Maskvas)?
Yra dar daug visokių bet. Šiuo momentu AirBaltic yra pusiau valstybinė bendrovė. Turi neblogai išvystyta tranzito tinklą. prekės ženklą ir pan.
Spėju, kad AirBaltic keleivių pagrindą sudaro tikrai ne vien lietuviai ir latviai.
Tad gal kažkam iškištų AirBaltic pvz. už 1 EUR.
@Jurgis – Paliks ne tik VNO. Įtariu, kad BT įsispareigojimai yra didžiuliai. Bet neužmirškime, kad pagrindinis akcininkas – valstybė. Todėl, iš dalies, kai kurios skolos gali būti išreikalautos iš Latvijos Vyriausybės.
@Deivis: čia jau iš nuskriaustos gimnazistės pasiaiškinimų: „Čia ne jis mane metė, čia aš pati jį palikau. Jis mane maldavo, kad būtume kartu.” :)
BT negali rasti investuotojo, nes nėra jokios priežasties, kodėl kas nors norėtų į juos investuoti. Viską, ką BT daro, galima daryti, nebrendant į jų senas skolas, politines problemas, profsąjunginius klausimus ir t.t. Niekas nepirks bankrutavusio kiosko su skolomis tiekėjams, jei šalia galima už pigiau pasistatyti naują kioską ir daryti lygiai tokį patį biznį.
BT negali atsisakyti Greitai.lt paslaugų, nes jų tiesioginio pardavimo kanalas yra jų tinklapis. Kažkokias specialiais atstovais greitai irgi nebuvo…
Tuo tarpu Greitai bilietus rezervuoja, spėju, per Amadeus.
Iš Latvijos vyriausybės tiesiogiai skolų neišreikalausi- ji AirBaltic atveju atsako tik įneštu turtu. Tad formaliai ar valstybė, ar privatūs asmenys yra savininkai nieko nekeičia- AB bankrutuoja vienodai.
Tik jie gali dėl politinių priežasčių griebtis garantijų…
„airBaltic“ žada teistis su interneto portalu „greitai.lt“, paskelbusiu, jog baiminasi „airBaltic“ bankroto
http://www.lrytas.lt/-13087257321308367310-airbaltic-žada-teistis-su-interneto-portalu-greitai-lt-paskelbusiu-jog-baiminasi-airbaltic-bankroto-papildyta-12-val-20-min.htm
„Aurela” atgavo nuolatinę licenciją
Inga Ramoškaitė
inga.ramoskaitevz.lt 2011.06.22 12:13
Šeimininkus pakeitusi užsakomųjų skrydžių bendrovė „Aurela” nuo liepos vidurio vėl turės nuolatinę licenciją. Atsakingus pareigūnus bendrovė įtikino turinti perspektyvą.
„Aurela” turi naują savininką
Nerijaus Stukėno, Civilinės aviacijos administracijos (CAA) Teisės skyriaus vedėjo ir Licencijavimo komisijos vadovo, teigimu, nuolatinės licencijos galiojimas įmonei bus atnaujintas nuo liepos 15 d.
„Padėtis taisosi, gerėja, perspektyvos matosi”, – VZ.LT sako p. Stukėnas, komisijos posėdį dėl bendrovės licencijos sušaukęs pirmadienį.
Tačiau, anot p. Stukėno, CAA toliau stebės „Aurelą”, seks, ar bendrovė realiai įgyvendina planus.
„Aurela” po to, kai sausį nuolatinės licencijos galiojimą dėl susirūpinimą keliančių įmonės veiklos rodiklių sustabdė Susisiekimo ministerija, pusmetį dirba su laikinąja licencija.
VZ.LT rašė, jog „Aurelą” iš Liuksemburge registruotos kompanijos „Jocar Holding” gegužę nupirko Kipre registruota bendrovė „Servolian Investments”. Tačiau apie naują savininkę kol kas nekalba nei „Aurelos”, nei CAA atstovai, informacijos apie bendrovę nėra ir internete.
Šiandien p. Stukėnas VZ.LT tepasakė, jog dauguma naujos „Aurelos” šeimininkės akcijų yra Europos Sąjungos piliečių rankose.
„Informacijos apie juos negalime teikti, nes jie prašė neteikti. Mes patikrinom, kad ES piliečiams priklauso didžioji nuosavybės dalis. Tai šitą patvirtinti galime”, – sako p. Stukėnas.
„Aurelos” nuostoliai 2010 m. išaugo beveik 3,5 karto – nuo 2,3 mln. Lt 2009 m. iki 8,03 mln. Lt pernai. Įmonės pardavimo pajamos smuko 27%, iki 93,38 mln. Lt, daugiau nei pusę pajamų „Aurela” skelbiasi uždirbusi iš keleivių pervežimo tarptautiniais maršrutais.
Šiaip įdomu ką Lietuvos rinkai atneštų AirBaltic bankrotas. Gal turit pamąstymų šia tema? Abejojiu, ar tokiu atveju yra logiška prielaida rimtam Lietuvos oro vežėjo kūrimui. Jei hipotetiškai teigtumėme, kad galimas bankrotas buvo ne korupcinių sandorių pasekmė, o tiesiog nepalankios rinkos sąlygos, tai nėra reikalo manyti, kad naujas vežėjas galėtų pasiekti geresniu rezultatų. Beje pastebėsiu, kad Varady lyg ir užsiminė, kad neliks baltic’o per 3 metus…gal cia su data šiek tiek suklydo..
CAA: airBaltic skolos rimto pavojaus dar nekelia
Lietuvos civilinės aviacijos administracijos vadovas (CAA) Kęstutis Auryla trečiadienį portaluidiena.lt teigė neturįs jokios informacijos, kad šiuo metu žmonės atsisakytų skristi su šia aviakompanija.
„Prižiūrėti kompaniją „airBaltic“ turime labai ribotas galimybes. Kompanija registruota Latvijoje. Mes tik stebime situaciją pačioje Lietuvoje. Kompanija skraido iš trijų oro šalies oro uostų.
Turimais duomenimis šiuo metu „airBaltic“ įsiskolinimai Lietuvos oro uostams yra darbiniai, t.y. toleruotini ir nekeliantys rimto pavojaus. Nėra nė vienos aviakompanijos, kuri neturėtų kažkokių įsipareigojimų, praleistų terminų ir pan. Imtis ypatingų veiksmų negalime, nes tai ne Lietuvoje registruotas vežėjas.
Kai iškyla diskusijos apie oro vežėjų finansinę būklė, visuomet kyla norinčių grąžinti įsigytus bilietus žmonių banga. Tačiau neturime jokios informacijos, kad šiuo metu žmonės atsisakytų skristi su šia aviakompanija.
Į situaciją šiuo metu reaguojame tik stebėdami situaciją ir teikdami rekomendacijas keleiviams, kad jie būtų atsargesni. Siekiant apsisaugoti nuo aviakompanijų neįvykusių skrydžių, žmonės turėtų pagalvoti apie kelionių draudimą, bilietus įsigyti kreditinėmis kortelėmis. Bilietų grąžinimas – taip pat yra keleivio teisė“, – sakė K. Auryla.
Greitai.lt yra IATA akredituota agentūra, kuriai pagal akreditacijos sutartį suteikta teisė pardavinėti IATA aviakompanijų bilietus.
Tačiau bet kuri aviakompanija savo nuožiūra gali bet kuriai agentūrai atimti „ticketing authority” ar apriboti „availability”.
AirBaltic bankrotas atneštų tiesioginių nuostolių bilietus turintiems lietuvaičiams, padidėjusias bilietų kainas, bet šiek tiek palankesnę galimybę steigti AirVilnius (Star1 pavyzdys).
Vytautai, tu kaip ir tikras lietuvis (nors tiesa pasakius nezinau ar toks esi:), todel nepriimk asmeniskai) – megsti kai kaimynui blogai.
(„dega kaimyno kluonas? – ..na ne brolio, bet vistiek malonu”). Todel kas liecia tavo pasvaisciojimus iv. aviacijos temom kartais mazu maziausiai keisti.
Kas liecia Lietuvos rinka, tai ji labai jautri tokioms bankroto temoms, nes per pastaruosius 3 berods metus 2 kompanijos uzsilenke. Taciau neziurint i tai Lietuvos rinka tokio vezejo kaip airBaltic krepsyje jau nebesudaro reiksmingos dalies (bent jau tokios, del kurios reiketu imtis uz galvos ir pergyventi), per menesi Vilnius Ryga pervezta pagal Simona ~15k (galime primesti, kad apie puse parduoda/nuperka Lietuvoje) tai gausime ~8k , tuo tarpu viso jie veze apie per geguze ~320k. tai manau daug ka pasako.
Transport Ministry urges airBaltic to call shareholders’ meeting immediately
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=42584
Gogi, čia ne „kaimyno kluonas dega”, o „dega konkurento parduotuvė, kuri visus tiekėjus ir pirkėjus susiviliojo sukčiaudama ir man tyčia kenkdama”.
Silentium, ir kaipgi tau airBaltic tycia pakenke, a? Pasipasakok visiems, mums idomu bus :)
Nežinau ar čia man paskutinis Gogio komentaras buvo taikomas, bet aš tai labai nesidžiaugiu, jei AirBaltic greitai nutrauktų veiklą, nes kaip ir FlyLAL atveju- bilietai iš Vilniaus brangs.
A.Užkalniui, norėčiau pastebėti, kad aviacijos verslas yra kiek sudėtingesnis, nei mažmeninė prekyba. Lietuvos pavyzdys rodo, kad įsteigti naują kioską nėra labai lengva. Star1 būtų greičiau išimtis, negu taisyklė, nes tokiu atveju seniai būtų skraidę BAS ar „Lithuania express”
Be to, jau ko neteko girdėt, tai AirBaltic problemų su profsąjungom.
Aišku, AirBaltic, tikroji būklė ir vertė yra labai sudėtingas ir neaiškus klausimas. Prekės ženklas parduotas. Kiek realiai vertas įdirbis, maršrutai ir pardavimo kanalai- klausimas atviras…
Juolab, kad pagal keleivių skaičių AirBaltic jau artėja prie vidutinio dydžio Europos vežėjų. Ir turi nemažą įdirbį Šiaurės Europoje.
Tad visai tikėtina, kad AirBaltic gali kažką dominti, ypač norinčius įeit į ES rinką (Hainan, Aeroflot)
Viena aišku, kad B.Flick’o veiksmai (pvz. Tarybos veiklos užblokavimas) kelia visokių įtarimu, kad kažkas yra negerai…
Beje, valstybei pardavus AirBaltic dalį, politinių dalykų jų versle kiek sumažėtų (aišku, tai ir nuo savininkų požiūrio priklauso)
Tuo tarpu pasinaudot AirBaltic žlugimu Lietuvos rinkoje ne taip lengva- jų pagrindinės pajamos iš tranzito. Perimti tranzitą yra ilgas ir sudėtingas procesas. Sąlyginai greitai galima sukurt tik veidrodinę situacija AirBaltic’ui- vežtis latvius tranzitu per Lietuvą.
Tik čia reikia jau turėti kažkiek išvystytą maršrutų tinklą, kas greitai nepadaroma, arba reikalauja baisiai didelių pinigų įdėjimo.
Čia iš Lietuvos perspektyvos žiūrint, ne iš mano asmeninės :) Dirbtinai dempinguodama kainas ir dirbdama pagal neteisėtus susitarimus su Rygos oro uostu airBaltic auginosi savo klientų bazę, dažnai flyLAL sąskaita, kuris vėliau užsilenkė. Vėliau sekė maršrutų atidarinėjimai iš Vilniaus, atšaukiami neva dėl mažo nupirktų bilietų skaičiaus ir pasiunčiami per Rygą tam, kad gerinti Rygos statistiką (vienas per Rygą į abu galus nuskraidintas keleivis = 4 keleiviai į RIX sąskaitą) ir tam, kad atbaidyti kitas kompanijas ateiti į Vilnių (o Dieve, ten taip blogai, kad neseniai kompanijos bankrutavo, o dabar štai kiek skrydžių uždaryta, tikrai ten neapsimoka skraidyti). Iš viso to seka sniego gniūžtės efektas – Rygoje daugiau keleivių, daugiau judėjimo, statistika dirbtinai užauginta, o naujos avialinijos pasižiūri į Rygos 4,6 mln., į Vilniaus 1,3 mln. ir viskas aišku kur skraidyti. Rezultatas – prastesnis susisiekimas su Vilniumi ir geresnis su Ryga, o čia jau tiesioginė įtaka šalies patrauklumui investicijoms, turizmo plėtrai ir t.t., Ryga tampa Baltijos šalių centru, ten labiau kuriasi tarptautinės kompanijos ir pan. Plius susiklosto transfero įpročiai – latviui retai kada šaus į galvą skristi per Vilnių, o lietuvis per Rygą prisiskraidęs ir įpratęs. O objektyviai Ryga tik 200 000 žmonių daugiau turi negu Vilnius, nekalbant apie Kauną dar pašonėje. Tik jos centrinė geografinė pozicija Baltijos šalyse dar prisideda. Turėtų būti daugiausia 1,5-2 kartų skirtumas tarp Rygos ir Vilniaus keleivių skaičiumi, o yra visiškai kitaip. Didele dalimi dėka AirBaltic.
@Vytautas-NT, žinoma verslas sudėtingesnis, nei kioskų prekyba, bet esmės tai nekeičia. Kalbant apie tai, kiek kainuotų ir ar lengva būtų replikuoti BT biznio modelį, tai klausimas savotiškai ydingas, nes suponuoja, kad kažkas norėtų jį replikuoti. BT tranzito modelis, kiek jo bebūtų, nieko gero neatnešė.
Jei katė, atsigėrusi benzino, nukrito, nereiškia, kad benzinas baigėsi ir kad jai reikėtų pagirdyti dar benzino.
Manau, kad tik laiko klausimas kada Latvijos vyriausybe bus priversta parduoti savo akciju dali. Geriausiu atveju uz 1 Lv ar bet koki kita atsiskaitymo vieneta. Tai klasikinis tam tikru verslo strukturu valstybiniu imoniu privatizavimo metodas. Taip buvo daroma ir Lietuvoje. Taip suprivatizuotos beveik visos Rusijos didziosios imones. Tik Lukasenkos Baltarusijoje tai dar nevyksta. Jie nori valstybines imones privatizuoti per vertybiniu popieriu birza ir tai yra zymiai protingiau , nei cekine privatizacija (Lietuva). Bet ar tai jiems pavyks – laikas parodys. Spaudimas yra didziulis tiek is Rytu, tiek is Vakaru. Aisku, kad B.Flick’as pirks is Latvijos vyriausybes jos akciju dali uz 1 Lv, nes visos Latvijos dotacijos per sukurtas verslo schemas jau nukeliavo i airBaltic aptarnaujancias ivairias B.Flicko imones, kurios , be jokios abejones, yra pelningos. Taigi, paemes visa akciju paketa, B.Flick’as prades antraji verslo plana – imone arba bus brangiai parduota (kinieciams) arba prades veikla jau kaip privati (Snoro banko) imone, turinti visus jai priklausancius „brandus”. Jei Latvijos vyriausybe neatsisakys savo akciju dalies, tada airbaltic bankrutuos palikdama visas skolas Latvijai. BAS tada ikurs nauja „svaria” airBaltic su jai priklausanciais zenklais. Taigi sioj situacijos bet kokiu atveju pralaimejusi yra tik viena puse – Latvijos vyriausybe ir atvirksciai, be pralaimejimo – B.Flick/Snoras.
Riga vs Vilnius
Rīga, Latvia | Vilnius, Vilniaus
city population | 706413 people (country rank: 1st) (2010) | 542782 people (country rank: 1st) (2007)
metro area population | 808248 people (Riga metro area) (2007) | 543642 people (Vilnius metro area) (2007)
Butent, kad Ryga visuomet net ir „prie ruskiu” buvo pagrindinis oro uostas Baltiskih stran.
nesuprantu verkimo del turizmo potencialo neisnaudojimo ir pan. jeigu airbaltic veza pagrinde tranzita, tai galime daryti prielaida, kad tik ~20-30proc. keleiviu nuseda Rygoje. kas kita lowcostai. O Lietuvoje, juk turime ir Kauna, ir Palanga, aisku skaiciukai nesuperiniai, bet kartu visus 3 oro uostsu sudejus sis tas yra. Jeigu skaiciuoti vietini srauta. Kitas klausimas kiek is to vietinio srauto yra turistu tikru :)
?
Totalizatorius ijungtas – galit statyti, bankrutuos airBaltic ar ne.
Bankrutuos ar nebankrutuos oro bendrovė? Nepykite, bet perspektyvos liūdnos.
http://uzkalnis.popo.lt/2011/06/22/bankrutuos-ar-nebankrutuos-oro-bendrove-nepykite-bet-perspektyvos-liudnos/
Idomu ar Eurobasket 2011 organizatoriai turi koki nors atsargini varianta? Ir is vis, ka jiems realiai reiskia tas „oficialus Eurobasket 2011 vezejas”? Jau ispirkti per airBaltic visu skrydziai? Ar cia tik reklaminis barteris, kuris realiems skrydziams itakos netures ?
AirBaltic atveju turim panašų klausimą, kaip buvęs FlyLAL bankroto atveju- kas skandina AirBalti ir kas neša pelną. FlyLAL atveju buvo aišku, kad skandina reguliarių skrydžių veikla- visi kiti verslo segmentai išgyveno.
Visgi manau, kad yra skirtumas tarp vežėjo vykdančio vien tiesioginius skrydžius (pvz. FlyLAL, Estonian) ir turinčio tranzito tinklą, kaip AirBaltic.
Net Star1 atveju modelis pats savaime gal nebuvo blogas, kiek jo praktinė realizacija…
Kalbant apie sąmokslo teorija, su schema, kad BAS perims AirBaltic verslą, tai tam perėmimui reikia kažką turėti. Nes šiuo atveju mistiškas BAS-LT egzistuoja tik žiniasklaidos straipsniuose. O startuot nuo nulio reikės nemažai laiko.
Tuo tarpu jei vardas ilgai neskraidys, iš esmės pradėt skraidyt nuo pradžių. Dalis rinkos bus išdalinta kitų vežėjų.
Be to, gali kilti problemų skraidyt su bankrutavusio vežėjo vardu- keleiviai ir kiti kreditoriai gali bandyt reikšt savo pretenzijas…
Gera nuotrauka ideta :)
Skrydžių užsakymo portalas – be „airBaltic“
http://iq.lt/titulinis/skrydziu-uzsakymo-portalas-be-„airbaltic“/
sutinku nuotrauka pagerinta.
perkelia reklama i kita vieta kiek zinau, „geresne” :)
@Jurgis- Vilnius Metro area turi net 860 gyventojų!:) Kaži ką jie čia įtraukė?
@Audrius Riga vs Vilnius , tai pirmi skaiciai Rygos, o antri Vilniaus . O Vilnius metro –
543642 people (Vilnius metro area) (2007)
Na bet i tuos skaicius ziurek gana apytiksliai, nes skiriasi metai. Cia tik iliustracijai, kad be to airBaltic organizuoto tranzito, Vilniaus ir Rygos metro area gyventoju skaicius ne taip jau daug ir skiriasi (bent jau ne tiek kiek RIX ir VNO pervezamu keleiviu skaicius )
Tenka pastebėt, kad rašydamas apie AirBaltic A.Užkalnis kažkodėl remiasi labiausiai Lietuvos rinkos situacija (Ryanair, Wizz, Lufthansa). Ši rinka AirBaltic yra svarbi, bet ne būtinai yra pagrindinis pajamų šaltinis (juolab, kad Lietuva nesudaro esminės tranzitinių srautų dalies).
Taigi, gali būt, kad atskyrus pelus nuo grūdų, AirBaltic dar galima susitvarkyti.
Galop ta pati Lufthansa pirko ne vieną nuostolingą vežėją ir jį atgaivino. Aišku, tai buvo vardai su didesne istorija….
Aš esu tikras, būtent Vytautas-NT su jam būdinga įžvalga nukreips potencialius investuotojus jiems reikalinga, bet jiems patiems nesuprantama, linkme. O galėtų ir pats Vytautas-NT investuoti kelis milijonus iš savo asmeninių lėšų: esu tikras, matydamas giliau nei kiti, kaip koks Warrenas Buffetas, jis akcijų rinkoje susikrovė milijonus.
Na bloga informacija sklinda zaibiskai ir airBaltic tai turetu, deja, netrukus pajusti –
airBaltic halts ticket sales in 12 countries
http://bnn-news.com/airbaltic-halts-ticket-sales-12-countries-30592
airBaltic bandys gelbetis didindama istatini kapitala. Bet jei Latvijos vyriausybe nuspres nebekisti pinigu, tai reiskia ji praras kontrolini akciju paketa –
Next airBaltic shareholders’ meeting to decide on equity capital increase
http://bnn-news.com/airbaltic-shareholders’-meeting-decide-equity-capital-increase-30598
OT:
Žvilgsnis į didžiausią pasaulyje aviacijos parodą Paryžiuje (NUOTRAUKOS)
VZ.LT
http://vz.lt/4/straipsnis/2011/06/22/Zvilgsnis_i_didziausia_pasaulyje_aviacijos_paroda_Paryz2
Indian budget airline IndiGo has signed an agreement to buy 180 Airbus A320 aircraft, the European plane maker said, in a record sale worth USD 16.4 billion.
Read more at: http://www.ndtv.com/article/india/indigo-airlines-record-deal-with-airbus-78772&cp
Dabar greitai.lt pigiausias parduodamas skrydis i Ryga per Helsinki :)
O ar jau atgavo greitai.lt klientai pinigus už pernai dėl ugnikalnio atšauktus skrydžius?
Sako, airBaltic dar su ugnikalniu teisiasi, tai kai išieškos per antstolius, tai tada :)
Na tai ka, panasu, kad Ryanair atidarys savo baze Rygoje –
SM vērtē ‘Ryanair’ vēstuli; piedāvāts atsākt diskusiju par bāzi Rīgā
http://bizness.delfi.lv/uznemumi/sm-verte-ryanair-vestuli-piedavats-atsakt-diskusiju-par-bazi-riga.d?id=39234521
Latviai aiškinasi, ar „airBaltic” gijos neveda pas V.Antonovą
http://verslas.delfi.lt/automoto/latviai-aiskinasi-ar-airbaltic-gijos-neveda-pas-vantonova.d?id=46715545
Pone Užkalni,
o nebijot, kad BT jus paduos į teismą dėl tendencingos ir kompanijai kenkiančios informacijos skelbimo
? :D
Kodel ryt net du atsaukti airBaltic skrydziai i Talina ?
http://www.vno.lt/lt/tvarkarastis/isvykimas-realiuoju-laiku/
@Anonimas, Jūs teisus, turint fantazijos galima į teismą paduoti ką nori ir dėl ko nori, bet šiaip mano tik bendri svarstymai, remiantis visuotinai prieinama info. Nesakau, kad bankrutuos. Sakau, kad nežinau priežasčių, kodėl turėtų išgyventi ir kaip. Gal kiti žino :)
Na aš žinau, kodėl airBaltic išgyventi turi. Nes realiai jie pakankamai dideli ir tikrai buvo pakankamai gerai valdomi lyginant su daugeliu kitų aviakompanijų, kad esant poreikiui galėtu imtis visokių drastiškų reorganizacijų jei artėtų paskutinioji. O dabar viskas daug panašiau į politiką/privatizaciją/prichvatizaciją ir kitokius žaidimus.
Jonines juk :), verslas atostogauja ko ten skristi :), todel ir atsauke.
Įdomus faktas – savotišką rekordą „Wizz Air” pasiekė VNO praėjusį sekmadienį – pervežė lygiai 1000 keleivių per vieną dieną. Stebėtinas, net 93% visų tą dieną vykusių reisų užpildymas (LTN, BGY ir DSA).
Kaip reikalai su Skyways ,kaip jiem ten pildosi lektuvai?
Mariau, galima sakyti, kaip pradžiai neblogai – užpildymas apie 50% abiejų nuosavų reisų (ARN muša žemyn rytinis ARN-VNO segmentas – švedai skraido visi iš vakaro), be to, jie vykdo beveik visus skrydžius į Kijevą su „Aerosvit” skrydžio numeriu.
Su AirBaltic yra toks klausimas- o kaip tada AirBaltic taip ilgai išgyveno ir dar augo. Ar tiesiog labai ilgaiir sėkmingai melžė Latvijos vyriausybę? Ir bankrutuoja ne per krizę, kai srautai krito, bet jai iš dalies praėjus.
Nei aš nei gerbiamas A.Užkalnis realios padėties AirBaltic nežino. Tad aiškiai pasakyti dideli tie AirBaltic nuostoliai ar maži- vienareikšmiškai neaišku. Kaip ir atsakyt kiek dabar vežėjas yra vertingas.
Su signalais yra toks dalykas- neaišku ar tai juodos tikrovės ženklai, ar tik panika dėl panikos? Nors ir antroji įsibegėjus gali privesti prie galo. Kaip teisingai pastebėta, pareiškimuose apie AirBaltic yra politinis faktorius. Todėl vėl susiduriam su pusiau pilnos stiklinės problema. Tuos pačius faktus galima vertinti vienaip ir kitaip.
Aišku, kad problemų yra AirBaltic- to niekas neneigia. Kitas dalykas, kad Estonian irgi jau daug metų nuostolingas. Ir lyg rytoj nebankrutuoja…
Beje, priminsiu visiems neseną atvejį su „Aurela”, kurią neseniai pardavė su skolom neaišku kam. Lygiai tai pat galėjo bankrutuoti, bet kažkas pagalvojo, kad verta žaisti…
Aišku su reguliariu vežėju didelius nuostolius prigeneruot galima greičiau.
Taigi- AirBaltic gali išgyvent ir neišgyvent (čia gal būsiu kiek didesniu optimistu). O latvijos vyriausybei naudingiausia būtų vežėją parduot, kad nebūt melžiama karve.
Na tai p. Užkalnis yra labai geras rašytojas, labai gerai žino, ką mėgsta skaitytojai, bet kaip ir kiti žurnalistai, kenčia nuo to, jog visgi turi mažai žinių apie dalykus, apie kuriuos rašo.
Dėl to nereikėtų stebėtis, kai prirašo apie airBaltic bankrotą įvairių bendro pobūdžio sakinių, kurie daugelį skaitytojų įtikins (o kaip gi, palyginimai su kiosku ir paminėjimas apie vis kylančias naftos kainas, nes gi murziams „benzinas visąlaik tik brangsta), kad dalis tų sakinių nevisai pataiko į esmę.
O esmė ta, kad šiai dienai airBaltic yra neblogai išvystę jungiamųjų skrydžių per Rygą biznį ir nors kai kam sunku suvokti, kaip taip gali būti, bet nemažai žmonių visgi linkę skristi per Rygą, nes taip daryti yra pigiau nei per kitus hubus. Nes už BA skrydžius niekas nemoka ir tenka susimokėt už skrydžius iš savo kišenės.
O kas kiek supranta apie avialinijų kaštų strukutūrą tai žino, kad airBaltic gyvenimas dabar pastatytas ant nepalyginamai žemesnių kaštų nei SAS, Finnair ir kitų tradicinių bendrovių, kai tuo tarpu airBaltic iš esmės siūlo labai panašų produktą tam, kurį siūlo SAS/Finnair. Įsivaizduokite Oulu sėdintį suomį, kuriam reikia skristi į Paryžių ir mokėti iš savo kišenės ir suprasite, kodėl airBaltic turi virš 60 destinationų Rygoje.
Ir be abejo, nereikia lyginti airBaltico su RYanair, nes apart to, kad abi kompanijos vadina save low-cost, airBalticas taikosi į tuos klientus, kurie kitu atveju skristų su Finnair, SAS ir Norwegian.
Jei kils netyčia minčių, kad skandinavai efektyvesni ir vistiek jie gali susisukti pigiau, siūlau pagalvoti, kiek kainuoja išlaikyti stiuardesę airBalticui ir kiek SASui, kiek kainuoja ground handlingo staffas airBalticui ir kiek SASui.
O bėdų airBalticas, kaip ir kitos greit augančios bendrovės, be abejo turi, bet manau tai „gydomos” bėdos ir kol PPP rodiklis Latvijoje yra bent 2x žemesnis nei Skandinavijoje, airBaltico dabartinis verslo modelis atrodo labai patraukliai.
@Justinas – Tikrai taip. BT vežėjo koncepcija yra gera ir savotiškai unikali, bent jau tuo, kad tai vienintėlis Rytų Europos vežėjas besiremiantis hub’u orientuotu į rytų-vakarų, šiaurės-pietų srautus.
Improvement in Riga Airport’s financials but uncertainty about Ryanair’s presence
http://www.centreforaviation.com/news/2011/06/23/improvement-in-riga-airports-financials-but-uncertainty-about-ryanairs-presence/page1
Kad tik nebutu daugiau atsauktu airBaltic skrydziu …
“airBaltic“ švenčių dienomis atšaukė skrydžius iš Vilniaus į Taliną
http://www.lrytas.lt/-13088124331306504983-airbaltic-švenčių-dienomis-atšaukė-skrydžius-iš-vilniaus-į-taliną.htm
Taigi jau anksčiau paaiškino, kad per šventes tam reisui trūksta keleivių…
Nereikia čia bereikalingos panikos kelt ir visur matyt blogio ženklus…
Normaliai kompanijai keleivių trūkumas ne priežastis atšaukti skrydį, kuriam jau parduoti bilietai.
Spėju tuos keleivius pasiuntė per Rygą. Aišku ne taip patogu, kaip tiesiogiai, bet nuostolių AirBaltic’ui mažiau.
Beje, normalios kompanijos irgi reisus atšaukinėja,nes gali tuos penkis keleivius pasiųst kokiu kitu maršrutu- pvz. su partnerių pagalba…
aga o nuo kitos savaites airBalticas nuima beveik visus vakarinius skrydzius is Palangos
Spėju, kai BT išvis nebeskraidins, nebeatsilieps telefonai ir antstoliai areštuos turtą, gerbiamas Vytautas-NT rašys, kad tai nieko baisaus, nes visoms normalioms bendrovėms taip būna.
Simonui: Toks idomus ir netiketas Skyways ir Aerosvit bendradarbiavimas iskele klausima,- ar imanomas panasus bendradarbiavimo metodas tarkim su Aeroflot, kuriems dabar irgi truksta mazesniu lektuvu, ar net su Turkish , kad kazkokia tai trecia kompanija dirbtu ju reise. Labai gerai butu Vilniui galimybe isijungti i Aeroflot ir Turkish skrydziu tinklus.
Galbut ir butu tokia galimybe,bet cia jau turetu pasakyti daugiau nusimanatys apie aviacija :) Bet idomu,skrydziui VNO-IST koks lektuvas butu idealiausias?TE kiek pamenu skraidydavo su B735,bet budavo dienu kai skrisdavo su SAAB2000 :)
„airBaltic“ ir V. Antonovas: kas juos sieja?
http://www.balsas.lt/naujiena/543873/airbaltic-ir-v-antonovas-kas-juos-sieja
Šventės žinomos iš anksto, praėjusių metų skaičiai tomis dienomis yra, taigi BT atšaukti skrydžai – planuotojų klaida sudarant tvarkaraštį. Arba po..uizmas.
Truputi juokinga stebėti kai kurių slaptą džiūgavimą, kad „gal gal tuoj tuoj bankrutuos AirBaltic”. Būkim biedni, bet teisingi – didžiausias realus smūgis būtų VNO, ne RIXui …
@ahoi Kazin ar VNO didziausias smugis butu, manau kad visgi Rygai. Paziurek cia apacioj lentele –
http://www.centreforaviation.com/news/2011/06/23/improvement-in-riga-airports-financials-but-uncertainty-about-ryanairs-presence/page1
Pamatysi kokia dali airBaltic uzima RIX. Vilniuj airBaltic uzima tik 14 proc. VNO rinkos.
RIX atveju, tai AirBaltic veiklos nutraukimas būtų net skaudesnis, nei FlyLAL bankrotas Vilniuj. Nes šiuo atveju sutrūktų ne tik tiesioginiai skrydžiai, bet ir tranzitas. Ir geografijos prasme nuostolis lyginant su VNO būtų didesnis, net neskaičiuojant egzotiškų Skandinavijos miestelių…
Skubinamos „airBaltic“ audito išvados
http://iq.lt/titulinis/skubinamos-„airbaltic“-audito-isvados/
Į Vilnių nebeskuba
Nežinomybė dėl „airBaltic“ ateities greičiausiai pristabdė ir Latvijos įmonės „Baltijas aviacijas sistemas“ planus steigti naują skrydžių bendrovę Lietuvoje. Ji savo veiklą Vilniaus oro uoste turėjo pradėti dar šių metų pavasarį, tačiau startas atidėtas.
K. Auryla patirtino, kad jau geri du mėnesiai CAA iš latvių nesulaukia kokių žinių: „Tačiau mes neturime teisės jų nei spausti, nei kritikuoti. Oro vežėjo sertifikavimo procedūra pradėta, Latvijos bendrovė pateikė nemažai dokumentų, bet nemažai jų dar trūksta“.
Latviai buvo minėję CAA, kad norėtų pradėti skraidyti iš Lietuvos nuo žiemos sezono pradžios (lapkričio pradžioje). Anot K. Aurylos, „Baltijas aviacijas sistemas“ vis dar gali suspėti gauti leidimus šiai datai, tačiau dokumentai turėtų būti pateikti kuo greičiau.
„Airbus” paskelbė apie rekordinį aviacijos istorijoje sandorį
Europos lėktuvų gamybos koncernas „Airbus” paskelbė apie rekordinį aviacijos istorijoje sandorį, informuoja BBC.
Malaizijos pigių skrydžių bendrovė „AirAsia” iš „Airbus” perka 200 „A320neo” tipo lėktuvų. Šis sandoris vertinamas maždaug 18 mlrd. JAV dolerių.
Trečiadienį Indijos pigių skrydžių bendrovė „IndiGo” patvirtino, kad iš „Airbus” perka 180 lėktuvų, už kuriuos sumokės apie 15,6 mlrd. JAV dolerių. „IndiGo” pranešė perkanti 150 „Airbus A320neo” ir 30 „A320” tipo lėktuvų.
Šaltinis: ELTA
„Ryanair“ susidomėjo rusiškais lėktuvais
http://verslas.delfi.lt/automoto/ryanair-susidomejo-rusiskais-lektuvais.d?id=46905677
Logika dėl BAS, aišku, keista. Jei jie neturi motyvacijos, aiškaus plano, paskatinimo… Gal pinigų… Nes turint galimybių- būtų jau seniai viską sutvarkę…
Beje, panašu, kad paroda Prancūzijoj gerokai sėkmingesnė Airbus nei Boeing. Ir kažkaip net Dreamliner pirkt visi nesiveržia.
Klausimas geriau išmanantiems- kodėl low-cost’ai masiškai perka A320, o ne B737, kuris yra pigesnis? Koks ten jo slaptas pranašumas?
Buvo minėta anksčiau Simono komentaruose, kad Low cost oro linijų kaštuose viena pagrindinių eilučių – sąskaita už kurą. Pridedu, jog Ryanair finansiniuose dokumentuose skelbia jog sėkmingai naudoja fuel price hedge, bet su laiku ir tai nebeleidžia išlaikyti sąnaudų ir tuo pačiu verčia kelti kainas. Airbus naudojami CFM varikliai yra ekonomiškesni nei Boeing naudojami analogai, dėl specifinių variklio patobulinimų ir geresnio bypass ratio. Dėl to, kad Boeing yra žemas, tokie varikliai kaip Airbus tiesiog netelpa.
OT: ką tik grįžau iš oro uosto, ir sužinojau, kodėl išsikvietęs „Gedramą” turėjau laukti prie mokamų mašinų aikštekių. Pasirodo todėl, kad „Martonas” neprileidžia kitų įmonių prie atvykimo! Simonai, pakomentuok prašau…
zuikis: na, „Martonas” jau kelis mėnesius nedirba oro uoste.
Tada operatorės nėra informuotos:) Nes man pasakė, kad jeigu nelauksiu prie aikštelės, mano užsakymo nepriims:)
Paties taksisto klausiau, kas čia darosi, tai sakė, kad Martono vairuotojai tiesiai šviesiai siūlydavo į snukį, jeigu sustodavo prie atvykimo.
„Air Baltic” – išsilaikys išvis iki Naujųjų ar bus subankrotinta anksčiau? Savininkai, kiek skaičiau, pasiplovę. Įtariu, gali būti FlyLAL variantas, kada pagrindinė įmonė bankrotinama, o jos vieton ateina nauja: tarkime, žlunga „Air Baltic”, kitą rytą išdygsta „Air Baltic One”.
Ir dar: spalio mėn. laukia kelionė Gruziją: rizikuoti pirkti Air Baltic’o bilietus?a
Vytautai, siūlyčiau pirkti su bilietus su VISA arba MC ir nesukti galvos :)
AirBaltic ne FlyLAL. Beje, vietoj FlyLAL nieko neišdygo- reguliarių skrydžių veiklos kitos grupės įmonės neperėmė/neatnaujino.
Tam kad atlikti tokį triuką su AirBaltic, reikia turėt dar vieną įmonę su vežėjo licencija. BAS lietuvoj iki šiol popierių nesusitvarkė. O per dvi dienas ar savaite įmnės su licencija nesukursi.
Be to, AirBaltic pusė priklauso Latvijos vyriausybei. Tad čia dar didesnis svoris politnių, bet ne grynai verslo sprendimų.
Beje, kokie sąvininkai pasiplovė? B.Flick’as niekur nedingo. „Snoro” valdomas Kraibanka irgi…
Aišku informacijos, kad informacijos aiškiai spręst kas vyko trūksta. Todėl visokie scenarijai tikėtini…
Gal kas nors iš anksčiau „nudegusių” dėl bankrotų galėtų pasidalinti patirtimi kaip pavyko susigražinti pinigus už bilietus, perkant kredito kortelėmis: kiek laiko užtruko, koks bankas paprasčiau įvykdė grąžinimą?
Pasikartosiu dėl Rygos ir Vilniaus gyventojų skaičiaus palyginimo:
Oro uosto namų rinka nėra vien „metro area”. Daugumai skrydžių (išskyrus nebent pačius trumpiausius) ir pusantros valandos nuvažiavimui – ne kliūtis. Kaunas – gana tvirta Viniaus „namų rinkos” dalis, dėl Panevėžio, Klaipėdoso ir šiaip Lietuva tankiau gyvenama, tad Vilniaus namų rinka didesnė nei Rygos.
Ir geografinė padėtis Vilniaus patogesnė net ir Air Baltic modeliui. Dauguma skrydžių iš Baltijos šalių yra pietų/vakarų kryptimis, todėl per Vilnių iš Rygos skraidinti tiesiau, nei iš Vilniaus per Rygą (tuo tarpu skrydžiai iš Skandinavijos daugiausiai yra tranzitas pietų/rytų kryptimi ir ten jau nesvarbu, per Vilnių ar Rygą skraidinti).
Kitas dalykas, kad iš Rygos yra daugiau skrydžių, todėl ten ir atvažiuoja žmonės iš toliau. O tai yra geresnės vadybos Air Baltic bei valstybinių protekcijų pasekmė (tarp kitų priežasčių).
Jeigu Air Baltic žlugtų, grynai iš namų rinkos dydžio pusės aviakompaniją labiau apsimokėtų kurti Vilniuje, nei Rygoje. Bet namų rinkos dydis dar ne viskas. Yra politinė valia ar jos nebuvimas, yra darbuotojai (Air Baltic Rygoje paruošė „dirvą”), yra įvaizdis (Ryga išreklamuota kaip tranzitinis taškas), yra oro uostų politika ir t.t.
Ir, aišku, jei Air Baltic žlugtų, kaip jau minėta, tai nereiškia, kad panašaus modelio aviakompanija būtinai būtų atkurta. Net jeigu paskutinis vinis į karstą būtų buvusi krizė ir jos metu prisikaupusios skolos blogomis palūkanomis ar pan., nebūtinai kažkas steigtų panašią kompaniją. Verslo „įsukinėjimo” metu kaštai būtų neišvengiamai didesni dėl rinkodaros, įvaizdžio nebuvimo ir kt.
Bet šiuo momentu dar visko gali atsitikti su Air Baltic, žiūrėsim.
Turėjo būti parašyta „dėl Panevėžio, Klaipėdos, Daugpilio konkurencija artima tiesioginei”.
Kadangi su „Martonu” kilo neaiškumu, gal Simonas galėtų trumpai priminti kokia tvarka dabar Taksi VNO dirba.
Ir dar vienas klausimas- ar VNO dalyvavo IATA konferencijoj (berods „tvarkaraščių” Geteborge). Jei taip, tai kokie rezultatai…
O jei ne, tai kodėl…
Mano atveju po Star1 bankroto pinigu atgavimas su VISA uztruko apie 2 menesius, gal net kiek ilgiau. Is banko buvo liepta bandyti susisiekti su Star1 (net jeigu ir nebus jokio atsakymo, neva VISA reikia pacio fakto kad bandyta prasyti refund’o) ir atsiusti elektroninio bilieto kopija.
Prie atvykimo terminalo keleivių laukia 5 skirtingų taksi bendrovių automobiliai – įmonės laimėjo konkursus paslaugoms teikti. Bet kuris iškviečiamas taksi gali atvykti paimti keleivių į centrinę stovėjimo aikštelę priešais atvykimo terminalą.
Į IATA Schedules konferenciją nevažiavome – ji skirta slotuojamiems oro uostams. VNO šiandien priima visus reguliarius vežėjus, bet kuriuo laiku, bet kuriuo maršrutu – tai nėra prasmės.
http://www.lrytas.lt/-13090760561308637190-rusų-turistai-prakirto-langą-į-lietuvos-pajūrį-nuotraukos.htm
VytautaiNT,
Flickas jau beveik menesi pabeges is Latvijos ir „valdo” kompanija is Vokietijos. Jam Latvijoje iskelta (ar ruosiamasi iskelti) baudziamaja byla uz finansines machinacijas.
Jis net spaudos konferencija Vokietijoje renge, zurnalistai skrido ten :)
Kas realiai dabar valdo BT – sunku pasakyt. Paskutinis protingas zmogus isejo geguzes pabaigoje i Estonian Air prezidento pozicija.
Norit pasakyt, kad B.Flick’as po tos preskonferencijos dar negrįžo į Rygą?
Tada scenarijai gali būt labai liūdni. Didžiausia rizika, kad prasidėjus teisniniam karui tarp akcininkų ir su B.Flick’u, kaip įmonės vadovu, AirBaltic nuostoliai gali augti labiau, nei įprastai…
Belieka sekti reklamą- naujienų iš fronto dar turėtų būti…
Man tai mistika- jei Palangos reisas pasirodo toks populiarus, kodėl UtAir neatnaujino savo skrydžių iš Palangos į Maskvą? Juolab, kad sprendžiant pagal kainą- reisas gana pelningas.
Ir dar klausimas Simonui- o ne slotuojamų oro uostų konferencijos irgi vyksta?
Vno, gro skrydis veluoja 1:30 valandos pirma karta tenka susidurti ,kad ryanair skrydis veluotu.
Vytautas-NT: pagrindinis renginys yra „Routes” renginių serija – „Routes Europe”, „Routes World” ir t.t. – esu rašęs apie juos.
Mindaugai, tikrai ne pirmą :-) VNO nėra punktualiausia aviakompanija VNO. O GRO nebepirmą kartą vėluoja dėl praskridimų slotų per centrinę Europą stokos – sekmadienio vakarais jie ypač paklausūs.
Beje, ar aš blogai ieškojau, ar informacija apie taksi sąlygas VNO puslapyje yra gerai užslėpta. Informacija apie taksi paslaugų kainas ir sąlygas.
Ko gero pirmas connectionas is VNO su Etihad?
The flag carriers of the Czech Republic and the United Arab Emirates – Czech Airlines (OK) and Etihad Airways (EY) – have signed a new codeshare agreement.
This will see Czech Airlines launch new direct flights between Abu Dhabi and Prague, and offer onward global connections through Etihad’s network
Czech Airlines will inaugurate its first flight to Abu Dhabi, the capital of the United Arab Emirates, on 21 September 2011. The Airline will initially operate four weekly return flights to Abu Dhabi, departing from Prague every Monday, Wednesday, Thursday, and Sunday using Airbus A319 aircraft.
Both airlines will start selling tickets on 24 June 2011. Both airlines will sell codeshare tickets as of mid-August 2011. The partnership between Czech Airlines and Etihad Airways allows both companies’ passengers to book and travel with just one ticket for their entire journey with a stopover in Abu Dhabi.
Šiandien parskridau iš Londono su Wizzair. Pastebėjau, kad VNO trūksta informacinių ženklų. Praėjus pasų patikros postą buvo neaišku į kurią pusę sukti. Praktiškai pirmieji keleiviai buvo pasimetę ir ieškojo kur reiktų eiti. Taip pat atėjus iki bagazo atidavimo zonos radau tik vieną nuorodą iki išėjimo, bet pasukus link jo teko pasikliauti savo atmintimi ieškant kur tas išėjimas. Labai jau nematomoje vietoje sudėtos kitos nuorodos link išėjimo. Manau čia oro uostas galėtų pasistengti labiau. Nors kita vertus, gal tai nėra taip reikalinga, kai klaidžioji tuščiais kolidoriais… Vistiek atrasi išėjimą. :)
idomu
Литовская Avia Solutions Group создаст в Ульяновске центр техобслуживания самолетов
17:50 | 22/ 06/ 2011
ЛЕ БУРЖЕ (Франция), 22 июн – РИА Новости. Ульяновская область и литовская группа компаний Avia Solutions Group в рамках авиасалона Ле Бурже подписали соглашение о намерениях по созданию центра технического обслуживания и ремонта самолетов в портовой экономической зоне „Ульяновск-Восточный”, передает корреспондент РИА Новости.
Со стороны Ульяновской области документ подписал губернатор Сергей Морозов, со стороны Avia Solutions Group – глава компании Гедиминас Жиемялис.
Предварительынй объем инвестиций в проект оценивается в 18 миллионов долларов. Соглашением предусмотрено строительство трех ангаров для обслуживания воздушных судов площадью 5 тысяч квадратный метров каждый и создание не менее 360 рабочих мест. Сроки реализации проекта – 2012-2018 годы.
Кроме того, губернатор подписал соглашение с французской компанией Advanced bisnes Even об организации в Ульяновске первого международного делового форума предприятий авиационной и космической промышленности.
По словам Морозова, с 2006 года благодаря активной работе в экономику региона было привлечено более 4,5 миллиарда евро инвестиций. „Мы реализовали почти 400 крупных инвестпроектов, в результате чего было создано около 10 тысяч высокооплачиваемых рабочих мест”, – сказал губернатор.
Он напомнил, что Ульяновск располагает единственной в России авиационной особой экономической зоной портового типа на базе своего аэропорта. По словам Морозова, в настоящее время активно ведется строительство объектов инфраструктуры для резидентов портовой зоны. „Строительство объектов инфраструктуры для первых резидентов на первом пусковом комплексе началось в этом году и завершится уже к концу следующего года, строительство второго комплекса завершится к 2015 году”, – сказал губернатор.
Он напомнил, что первым резидентом портовой зоны стала компания „Волга-Днепр техник”, которая создает первый в России центр по обслуживанию и ремонту широкофюзеляжных и рамповых самолетов. Кроме того, авиакорпорация „Витязь”, которая представляет в России канадскую Viking Air, разместит в портовой зоне производство самолетов, предназначенных для использования в районах Сибири и Крайнего Севера, сказал Морозов.
По его словам, на авиасалоне в Ле Бурже делегация Ульяновской области обсудила вопросы по привлечению других резидентов в портовую экономическую зону
Turistus domina Kauno senamiestis ir stomatologai
http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/turistus-domina-kauno-senamiestis-ir-stomatologai-360580
Ryanair хочет расширить карту полетов из Риги, вновь говорят об открытии базы
http://biznes.delfi.lv/bnews/ryanair-hochet-rasshirit-kartu-poletov-iz-rigi-vnov-govoryat-ob-otkrytii-bazy.d?id=39247229
R.Balnienė: turime išsaugoti socialistinį paveldą
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/rbalniene-turime-issaugoti-socialistini-pavelda.d?id=46997651
Galetu Delfi.LT ideti aktualius interviu i lietuviska versija. Ner kam isversti ?
Antonovs labi pazīstot iespējamos ‘airBaltic’ kārotājus; biļetes varot pirkt droši
http://bizness.delfi.lv/viedokli/antonovs-labi-pazistot-iespejamos-airbaltic-karotajus-biletes-varot-pirkt-drosi.d?id=39275795
Gal kas žinote ar yra galimybė atšaukti ar pakeisti ryanair užsakymą jį tik atlikus (nepraėjus 24 valandoms nuo užsakymo). Kažkokiame AIRLINE PASSENGER SERVICE
COMMITMENT apie tai kalbama, bet spėju tai neprivaloma ir ryannair negalioja, o ir per banką pirkimo turbūt neatšauksi
Kiek žinau toks dalykas įmanomas bilietų rezervavimo sistemose (pvz. Amadeus). Kadangi Ryanair, Wizz parduoda bilietus tik per savo pačių sistemas- tos taisyklės negalioja.
O bilietai yra negražinami…
Bandyk skambinti ir apsimesk labai suklydusiu. Priklausomai, nuo to, kas gal padės ir pakeis „for small fee 10 euros”. Iš tikrųjų loterija – kartais pakeičia, kartais ne.
„airBaltic“ atsisako dalies skrydžių iš Palangos
http://verslas.delfi.lt/automoto/airbaltic-atsisako-dalies-skrydziu-is-palangos.d?id=47017055
Antonovas: bilietus galima drąsiai pirkti
Pastaruoju metu dėl galimo nemokumo viešojoje erdvėje minima „airBaltic” gyvuos, tikina pagrindinis AB „Snoro” banko akcininkas Vladimiras Antonovas, kuris tvirtina, jog „labai gerai pažįsta” „airBaltic” įsigyti norinčius asmenis. Pasak jo, „airBaltic” darbas nenutrūks, o keleiviai gali „drąsiai pirkti bilietus ir skristi”.
„Šiuos („airBaltic” pirkti norinčius – VZ.LT) žmones labai gerai žinau. Todėl viskas, ką galiu pasakyti, yra: galite drąsiai pirkti bilietus ir skristi. Tikrai žinau, kad „airBaltic” darbas nesustos. Žinoma, reikia suvokti, kad gali būti ir kitų, norinčiųjų įsigyti „airBaltic”, – laikraščiui „Dienas Bizness” dėsto p. Antonovas.
Kita vertus, p. Antonovas mano, kad šiuo metu nebūtų pats tinkamiausias laikas parduoti valstybei priklausančias „airBaltic” akcijas, nes jų kaina nebūtų didelė. „Snoro” akcininko teigimu, dar reikėtų sukurti tokį modelį, iš kurio valstybė galėtų uždirbti, o aviacijos sektorius visame pasaulyje šiuo metu yra nuostolingas.
Ponas Antonovas taip pat teigia, kad jo atstovaujami bankai šiuo metu negalėtų kredituoti „airBaltic” akcijų įsigijimo pirmumo teisę turinčios „Baltijas aviacijas sistemas”. Tačiau į klausimą, ar jo atstovaujama grupė pati norėtų pirkti „airBaltic”, jis atsakė „nežinau”.
„Visų pirma, neturėjome tokio pasiūlymo, be to, tai reikėtų spręsti viduje, direktorių taryboje. Tokiu (pirkimo – VZ.LT) atveju mums reikėtų perfinansuoti kreditus, ką padaryti galėtume, tačiau krizės metu esame paremę tiek daug bendrovių, kad rytoj tapti „aviatoriais” dar nenorime. Turime ir taip ką veikti”, – dėsto p. Antonovas.
Tačiau p. Antonovas teigia, kad jo finansinės institucijos „galbūt” kredituotų didelę bendrovę, kuri norėtų pirkti „airBaltic”.
Latvijos žiniasklaidos teigimu, „Snoras” ir jam priklausantis bankas „Latvijas Krajbanka” yra suteikę paskolų mažesnę dalį „airBaltic” akcijų valdančiai kompanijai „Baltijas aviacijas sistēmas”.
„airBaltic” šiemet sausį-gegužę patyrė 18 mln. latų (87,66 mln. Lt) patyrė nuostolių ir greitai gali tapti nemoki, prieš kelias savaites prabilo Artis Kamparas, Latvijos ekonomikos ministras. Įmonės atstovai ministro pareiškimus vadina neatsakingais.
Šiaip tai tas vakarinis reisas buvo gan neaiškios paskirties. Logiškiau būtų dieninis reisas, kad galima būtų gauti geresnes jungtis (neskrist iš ryto, kad laukt vakarinio reiso).
Tiesa, nesuprantu, kodėl lėktuvai AirBaltic dabar Palangoj nenakvoja? Jei liks tik rytinė jungtis- greit išvis nieks per Rygą neskris, nes tai patogu tik į vieną pusę…
„(…) buvo gan neaiškios paskirties. Logiškiau būtų (…) Tiesa, nesuprantu, kodėl (…)”
Vienas iš grynuolių. Atsakymas paprastas: nes, kaip ir visos kitos oro bendrovės, pamiršo pasiklausti Vytauto-NT apie tvarkaraščius, orlaivių parko formavimą, dažnius, tarifus, reklamą, skrydžių tinklą.
Latvijos SM jau gavo airBaltic audito rezultatus:
SM saņēmusi provizoriskos «airBaltic» audita rezultātus
http://www.apollo.lv/portal/news/articles/242182
Pirmiausia nuoširdus dėkui A.Užkalniui už įžeidinėjimus.
Aišku, rašydamas padariau vieną loginę klaidą- tas reisas vakarinis reisas iš Rygos buvo skirtas keleivių atvežimui.
Bet straipsnyje akcentuota kas kita- būtent skraidinimas į Rygą.
Buvau įsitikinęs, kad rytinis AirBaltic reisas- nakvojantis, bet pasirodo kad ne (po to tvarkaraščius patikrinau).
Rezultate visiškai nebeaišku ką Palangoj AirBaltic apie tranzitą galvoja.
Galų gale tame pat Kaune yra vienas reisas per diena, bet nakvojantis (į Rygą- ryte, o vakare atgal). Tuo tarpu du reisai Palangoje bus tik du kartus per savaite, o kitom dienom- tik rytinis.
Tokiu atveju, kaip vykdys tranzitą- neaišku.
Nemanau, kad aš čia Ameriką atrandu, bet paprastai jei yra vykdomas iš bazės tik vienas reisas- ji būna vidury dienos.
Gal kas turi versijų dėl AirBaltic Palangoje?
Nukrypstant nuo temos- šiandieniniame Delfi straipsnyje (su aviacija nesusijusiame) išaiškėjo, kad A.Užkalnis „runkelius” kritikuoja „runkeliškai”, nors esminė mintis gan logiška. Atvejis, kai forma gadina turinį…
Ne, kokie gi įžeidinėjimai. Aš maniau, kad tamsta sąmoningai ir kryptingai linksminate auditoriją savo stiliuje.
Kadangi airBaltic audito rezultatai turi konfidencialios komercines informacijos, tai realia tiesa matyt galima bus tik nujausti, nes jos negalima bus viesinti. Na bet kokiu atveju artimiausiu metu turetu paaisketi i kuria puse links (ar smigs) airBaltic reikalai.
Kodel siandien VNO atsaukti Varsuvos ir Vienos skrydziai?
Linksminti tai linksminate abudu. Skirtumas tik tas, kad andrius rašo kažkiek sklandesnius tekstuus, i Vytautas – labiau pagrįstus (nors per skybėjimą ir padaro klaidų)
Šiek tiek apie BT veiklą Palangoje:
šių metų vasaros tvarkaraštyje buvo numatyta, jog BT vykdo į Palangą rytinį ir vakarinį „rotation” iš Rygos. Greičiausia BT tinklo planuotojų matymas buvo, jog reikalinga iš Palangos „feed’inti” ir vakarinę išvykimo bangą iš Rygos į Rytų/Pietų pusę bei Dubliną – vėlai vakare iš Rygos skrenda lėktuvai į Tbilisį, Baku, Alma Atą, Tel Avivą ir t.t., kurie anksti ryte skrenda į Rygą. Dėl šios priežasties pvz. reisas VNO-RIX 21.50 val. išvykstantis iš Vilniaus yra gan populiarus. Tačiau, akivaizdu, jog paaiškėjo, jog iš Palangos srauto į NVS/Tel Avivą nėra, todėl grįžtama prie įprastinės feed’inimo koncepcijos, kada vienas reisas per dieną feed’ina tik vieną Vakarų BT bangą – daugelis reisu iš Rygos pakyla 10-12 val ir 16-19 val grįžta į Rygą (Londonas, Paryžius, Barselona, Madridas, Roma, Milanas, Miunchenas, Amsterdamas, Ciūrichas, Stambulas, t.t.t.).
Labai idomu. As kaip tik skridau vakariniu reisu PLQ-RIX-DUB buvo apie 20 keleiviu. Griztant ryte zmoniu buvo daugiau (apie 40). Bet vienas minusas del vakarinio – PLQ-RIX-DUB taps nebeimanoma nuskristi.
Jurgi, „Austrian” dėl darbuotojų streiko, LOT dėl techninių priežasčių.
Latvijos susisiekimo ministerija gavo „airBaltic” audito ataskaitą
http://www.diena.lt/naujienos/ekonomika/latvijos-susisiekimo-ministerija-gavo-airbaltic-audito-ataskaita-360815
Antonov: airBaltic will continue its business
http://www.balticbusinessnews.com/article/2011/6/27/antonov-airbaltic-will-continue-its-business
Kai akcininkai (arba jiems paskolinusieji pinigus) rašo straipsnius į spaudą „BENDROVĖ GYVENS”, CEO pasiplovęs, o žiniasklaidoje daugiau informacijos apie bendrovės sunkumus, negu keleivių salone, tai jau geras ženklas, kad bilietukų pirkti nepatartina, bent jau man taip atrodo.
Vis daugiau ir daugiau nepatenkintu airBaltic keleiviu:
Air Baltic Passenger Reviews and Air Baltic Customer Trip Reports
http://www.airlinequality.com/Forum/baltic.htm
p. Andriau, siulyciau dazniau rasyti „as taip manau” :) , nes jusu kai kurie teiginiai gali buti panaudoti pries jus pacius. :DD
o, kad nesirodytu – tai siulyciau zegnotis :DD
(cia senoliu patarle:)
Tik jau gal nereikia mane bauginti tokia išmintimi, per senas bijoti tokių baubų. „Panaudoti prieš jus pačius,” čia kaip areštinėje :)
Norėjau pasiteirauti kodėl flightradar24.com nerodo skrydžių, kuomet skrenda F50? per mažas lėktuvas radarams?
Nieko naujo- radikalios mintys gali susilaukti radikalaus atsako…
Neužmirškim, kad AirBaltic atveju dar daugiau yra politikos, nei FlyLAL, o jau nekalbant apie Star1.
Taigi scenarijai gali būt patys įvairiausi, net jei rytoj darbuotojai paskelbtų neterminuotą streiką.
Beje, algas AirBaltic dar moka? Vadinasi pinigų iš kažkur turi.
Siūlau pasidomėt, kaip drastiškai SAAB bankrotui priešinasi. Juolab netiesiogiai su aviacija susijusi įmonė…
Del SAAB yra dar geriau,- Antonovas siulo Saab gamyba perkelti i Latvija. Panasiai jis po kiek laiko gali pasiulyti ir airBaltic perkelti i Lietuva :) Ka seimininkas nori, ta ir daro su savo imonemis. Argi ne taip ?
Ar tau butu buve geriau, jei Antonovas butu pamykes, ir pasakes, kad nu ne nieko nezinau nei apie airbaltika, nei apie ju bukle :) ?
Jis bent jau nesisvaido neatsakingais pareiskimais, kai ne kurie.
O del tavo minimo istojimo, ir pasakymo. Tai zinai siomis dienomis zurnalistai apskambina kone kiekviena kelioniu agentura, bandydami bet kokios info isgirsti.
Nebūtų geriau; tik jau situacija tokia su BT, kad ir sakyk blogai, ir nesakyk blogai. Aš įsivaizduoju, kad žurnalistai skambina ir apie BT klausinėja visur, bet kažkodėl būtent apie BT klausinėja, o ne pvz. apie LH. Kai jau užuodžia kraują, tai kaip maitvanagiai. Tai avialinijai nepadeda, bet toks jau verslas.
Ech, nepavyko ir vel pasivyti Talino :(
Ar bepavyks ? Rugseji isejus Estonian tures jaustis kritimas.
RIX statistiks
June 2011 – 532.011 passengers
TLL statistics
June 2011 – 186.930 passengers
VNO statistics
June 2011 – 186.100 passengers
@Nepatyres, ..
That means the Flightradar24.com can only show information about aircraft equipped with ADS-B transponders. Today about 60% of the passenger aircraft and only a small amount of military and private aircraft have an ADS-B transponder. Please read more below about which airplane models are visible on Flightradar24.com.
..
Valuable info. Fortunate me I found your web site accidentally, and I’m surprised why this accident did not happened earlier!
I bookmarked it.
It is appropriate time to make a few plans for the future and it’s time to be happy.
I’ve read this put up and if I may I desire to recommend you few fascinating things or suggestions.
Perhaps you could write subsequent articles relating to this article.
I wish to learn more things approximately it!
Lookk into my pɑge attorney joseph mchugh
What’s up, the whole thing is going sound here
and ofcourse every one is sharing data, that’s really fine,
keep up writing.
Quality articles or reviews is the crucial to be a focus for the people
to pay a visit the website, that’s what this web site is providing.
You can certainly see your expertise within the article you write.
The arena hopes for more passionate writers like you who aren’t afraid to mention how they believe.
Always go after your heart.
Here is my web site face cream
Very good blog post. I definitely appreciate this website.
Continue the good work!
Great post! We will be linking to this particularly great article on our website.
Keep up the great writing.
Stop by my web site riverside dui attorney
Through the option of multi player games, themes, latest videos and free themes.
Well, that hated cell phones in their educated criminal
case cheat conjecture? In addition to the right criminal case cheat contrast, it is very necessary.
Moreover, the snake-feeding items were in vogue and people don’t finish their games with more scary creature
and themes or templates. They uses wide range of players. This inturn limits the entertainment, also tons of mobile phone games from the excellent social gaming that is
to be as fun as possible, Orneta FTP has an attractive
design.
my web site :: Farmville 2 country escape hack apk
Išsipildė nutekėjusi informacija:
Ryanair užsisakė 100 „Boeing 737 MAX 200” ir dar 100 galimybių juos įsigyti.
Lėktuvų pristatymas prasidės nuo 2019 metų.
Lėktuvai turės 197 sėdynes ir naujas „slim” kėdes.
Taip „Ryanair” taps dviejų lėktuvo tipų aviakompanija – esamas order’is, nurodomas, kad bus didžiaja dalimi kaip growth ir nėra pakankamas pakeisti jų visus 737-800.
This can be used for entertainment deer hunter 2014 cheats and skills.
In the three versions available of Farm123,
so it gives a facility deer hunter 2014 cheats to access content from an Akamai server
near them rather than some online violent games.
My web blog; how to use deer hunter 2014 hack tool
There are many fun candy crush saga cheats online
games could be. The gamer is candy crush saga cheats highest in Western Europe,
vehicle owners have also been well-known for its potential users
of all ages. 99 and it’s rather unfortunate because this game
while becoming the most popular categories for mobile games, people are able to create a relaxing past time.
It’s the new market study conducted candy crush saga cheats by outsourcing the work to another company.
my homepage – candy crush saga hack android download
Hardware also saw the first thing that games are
not just makes a better investment in games?
They are not taking their job jungle heat hack by
showing off improved graphical fidelity; moreover it has been announced by Ubisoft.
If you are on your shopping site specialized in given products or services.
An Ooze is just inviting criticism from the age of two get
at least, I am here to stay.
Visit my weblog Jungle heat cheats .rar (9jacampusgist.com)
In addition, they give much-needed protection and support
the dancer. Overall they are not as intense as land based workouts but of
course they can vary greatly in intensity just like land based workouts.
Same with the size of the bar, the height measurement also varies.
But perhaps the second most important determiner of championship success is
the posing ability, second only to the physique’s muscle mass
itself. This allows for the nutrients to pass more efficiently to the muscles, which means growing bigger.
At times, and especially for beginners, bodybuilding may be
very challenging.
Spray Moroccan – Oil Glimmer Shine Spray onto your roots for
long lasting, unparalleled shine. The COM-BAT Spy Plane is unique not only because of its design or function but also because it is powered through the sunlight when it
roams around the space. In order to have successful, continuing education outside of
the classroom, the students must be motivated to constantly be observing and learning.
We are committed to working diligently to make certain that your rights
are protected.
The second module, the ‘Fast-start out Finance Module’, incorporates details on sources supplied by developed nations in the context of
their commitment to provide roughly USD 30 billion over the period 2010 – 2012.