Simonas Bartkus | Blog

Praėjusiame įraše aprašiau kaip sekėsi pagrindinėms reguliariosioms kryptims – 9 reguliariosioms kryptims 2011 m. buvo rekordiniai metai.

Šalia reguliariųjų skrydžių vyksta ir vadinamieji užsakomieji skrydžiai. Jų rinka pastaruosius ketverius metus iš eilės ritasi žemyn.

2011 m. užsakomaisiais skrydžiais pervežtų keleivių skaičius taip pat mažėjo:

2011 m. užsakomaisiais skrydžiais buvo pervežta 240 tūkst. keleivių, kai 2010 m. buvo pervežta 250 tūkst. Dar daugiau – 2010 m. dalis vasaros skrydžių į Europos Sąjungoje esančius kurortus vyko su reguliariųjų skrydžių statusu. Jei to nebūtų, dar 16,5 tūkst. keleivių būtų 2010 m. padidinę užsakomųjų skrydžių keleivių grafiką, o šis aukščiau pateiktas grafikas mažėtų beveik nuosekliai.

Kaip rašiau praėjusiame įraše, bendras keleivių skaičius Vilniaus oro uoste 20121 m. augo 25%, o jei skaičiuosime tik reguliariuosius skrydžius – augimas 31%.

Dėl besitraukiančios užsakomųjų skrydžių rinkos, jais pervežtų keleivių skaičius dar vis mažesnę įtaką Vilniaus oro uosto bendram keleivių srautui:

Jeigu 2008 m. užsakomaisiais skrydžiais pervežtas keleivių skaičius Vilniaus oro uoste sudarė 20%, kai po trejų metų, 2011 m. tokių keleivių buvo jau tik 14%.

Didžiausia užsakomųjų rinka jau penkmetį užtikrintai išlieka Turkija ir jos mažėjimas po gana staigaus nuopolio prasidėjus krizei yra gana lėtas:

Tuo tarpu 2011 m. didelį nuopolį patyrė Egiptas, tiesa, dėl objektyvių priežasčių. Prieš pat Egipto sezono piką kovo mėn. kilę neramumai Egipte vienam mėnesiui visai sustabdė skrydžius į šios šalies kurortus, o dar daugiau – neramumų baimė stipriai paveikė keleivių srautą per visus metus:

2011 m. mažėjo ir keleivių skaičius, pervežtas Graikijos kryptimis:

Vienintelė augusi rinka 2011 m. buvo Bulgarija. Nors sąlyginai ji augo gan sparčiai, tačiau tyčia palikau grafikui tą pačią skalę kaip aukščiau naudotiems grafikams, jog tinkamai būtų galima įvertinti ir Bulgarijos rinkos dydį Turkijos ir Egipto kontekste:

Ar „žemų sąnaudų” bendrovės atima keleivius iš kelionių organizatorių?

2011 m. pirmą kartą (tiesa, epizodinį „Star1 Airlines” elgesį iš principo irgi turėtume laikyti LCC veikla)”žemų sąnaudų” aviakompanijos atėjo į kelionių organizatorių rinką – Vakaruose „low cost” bendrovių augimas pirmiausia atsirado šiame segmente.

„Ryanair” 2011 m. vasaros sezonu iš Kauno oro uosto vykdė skrydžius po du kartus į savaitę į Rodo ir Koso salas. Neturiu tikslių duomenų apie pervežtą keleivių skaičių šioms kryptimis, tačiau, anot OAG duomenų, į Rodą ir Kosą buvo įvykdyta po 54 „roundtrip” per vasaros sezoną, kas sudaro po 20,5 tūkst. sėdynių kiekvieną kryptimi. Užpildymui esant apie 80%, tai yra apie 16 tūkst. keleivių kiekviena kryptimi – 32 tūkst. keleivių abiem kryptimis.

Ar tai daug? Daug. Aukščiau pateiktas grafikas rodo, jog rekordiniais 2008 m. kelionių organizatoriai pervežė 56 tūkst. keleivių į Graikijos kurortus.

Tačiau, vėlgi, aukščiau pateiktas grafikas rodo, jog keleivių į Graikiją mažėjo lėčiau negu kitomis kryptimis, kas leidžia daryti prielaidą, jog Graikijos kryptimi sumažėjęs keleivių skaičius nebuvo nulemtas tiesioginės „Ryanair” konkurencijos.

Dar daugiau, Lietuvos kelionių organizatoriai 2011 m. tiesiogiai iš Vilniaus vežė turistus į Rodą, į tą pačią salą „Ryanair” skraidino keleivius iš Kauno:

Nors Lietuvos kelionių organizatoriai pervežė į Rodą gerokai mažiau nei „Ryanair” ir 2011 m. pervežė į šią salą mažiau keleivių nei rekordiniais 2008 m., tačiau, 2011 m. pervežtų keleivių skaičius į Rodą, lyginant su 2009-2010 m. augo!

Lietuvoje turime pirmąjį pavyzdį, kuris ne vieną kartą buvo įrodytas Vakaruose. „Žemų sąnaudų” bendrovėms įėjus į turistinį maršrutą, maršrutas išauga, o „žemų sąnaudų” bendrovės neatima keleivių iš kelionių organizatorių, o išplečia rinką. Tiesa, tolimesnis rinkos kitimas rodo, jog kelionių organizatoriai toliau nebeaugina srauto ta kryptimi, o rinkos augimas vyksta tik „žemų sąnaudų” bendrovių segmente. Tiesa, kelionių organizatorių srautas gali kristi, jeigu jie negeba palaikyti žemų sąnaudų ir yra priversti mažinti pasiūlą dėl nepelningumo, kadangi bendras kainų lygis toje rinkoje dažniausiai krenta.

Dar vienas svarbus aspektas – Baltijos šalių gyventojų atostogų įpročiai dažnai yra paremti draugų ir giminaičių pramintais takais, t.y. gyventojai nori atostogauti ten, kur patiko kaimynui ar pusbroliui, kas gali sąlygoti tam tikrų maršrutų augimą.

Matyt, vardan tokios vartotojų elgesio savybės „Novaturas” pirmą kartą 2012 m. numato pasiūlyti rinkai paketus į Koso salą. Matyt, tikimąsi, jog dalis į Rodą su „Ryanair” keliavusių ir takus pramynusių „draugų” rinksis ir kitokį – paketinį produktą su kelionių organizatoriumi.

Ko tikėtis 2012 m.?

Prognozuoju, jog 2012 m. didžiosios užsakomųjų skrydžių rinkos toliau mažės, panašiu pokyčiu kaip 2009-2011 m. Išimtimi turėtų tapti Egiptas, kurio turizmas dėl išorinių priežasčių patyrė smukimą, tačiau šiuo metu išlieka viena iš dviejų krypčių, kur kelionių organizatoriai siūlo vasaros saulę žiemos metu.

Tačiau, manau, jog bendra užsakomųjų skrydžių rinka gali 2012 m. išlikti tame pačiame lygyje, kaip 2011 m., persiskirsčius užsakomųjų skrydžių portfeliui:

Krentant didžiausioms rinkoms, kelionių organizatoriai yra priversti ieškoti naujų rinkų. „Novaturas” paskelbė apie netrumpą sąrašą naujų krypčių, kuriomis veš turistus per Vilniaus oro uostą ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Latvijos ir Estijos.

2011 m. fiksavome gana spartų augimą dviejuose segmentuose, kurie, nors ir sudaro mažą dalį, tačiau patenka į „Užsakomųjų skrydžių” rinką. Pirmiausia, tai atvykstamojo turizmo užsakomieji reisai – 2011 m. tokie buvo vykdomi iš Vokietijos miestų, Madrido, Bilbao, Italijos ir Prancūzijos miestų. Vystantis atvykstamajam turizmui galima tikėtis, jog 2012 m. šis segmentas toliau augs. Antra, 2011 m. augo skrydžių privaičiais verslo klasės lėktuvais skaičius, kuriais taip pat keliavo daugiau keleivių. Prognozuoju, jog šis segmentas dar ūgtels 2012 m.

Nors didžiosios rinkos turėtų mažėti, prognozuoju, jog bendras užsakomųjų skrydžių skaičius oro uoste 2012 m. turėtų būti apie 250 tūkst. keleivių.