Vilniaus oro uoste pagerintas pervežtų keleivių mėnesio rekordas
Comments(602) temos: lėktuvai
2012 m. birželio mėnuo Vilniaus oro uostui buvo rekordinis – oro uostu naudojosi 228,6 tūkst. keleivių, daugiau nei bet kada. Sumuštas beveik ketverius metus gyvavęs 2008 m. rugpjūtį pasiektas rekordas – tą mėnesį oro uostas aptarnavo 224,6 tūkst. keleivių.
Birželio 15 dieną buvo pagerintas ir vienos dienos aptarnautų keleivių rekordas. Tą dieną oro uostu naudojosi 9028 keleiviai. Ligšiolinis rekordas gyvavo nuo 2008 m. rugpjūčio 17 dienos, kuomet Vilniaus oro uostas aptarnavo 8682 keleivius.
Palyginus su 2011 m. birželiu, keleivių skaičius išaugo 23%. Po ilgos pertraukos, oro uoste teigiami visi pagrindiniai statistiniai rodikliai. Augo ne tik reguliariaisiais reisais keliavusių skaičius (25%), ūgtelėjo ir užsakomųjų reisų keleivių skaičius (15%). Skrydžių skaičius išaugo 7%, o krovinių padaugėjo 0,8%.
Birželio mėnesį jau buvo atidarytos visi numatyti maršrutai 2012 m. vasarai, todėl galima pažiūrėti kaip sekasi kryptims:
Populiariausios krypties vardą laiko Londono kryptis. Į Londoną vyksta daugiau skrydžių iš Vilniaus nei bet kada (19 skrydžių per savaitę) ir nors dėl didžiulės konkurencijos kainos yra labai žemos šia kryptimi, aviakompanijoms pavyksta išlaikyti aukštą užpildymo rodiklį.
„Lufthansa” toliau išlaiko rinkos dalį Vilniaus oro uoste – galima pastebėti, jog ilgesniu laikotarpiu „Lufthansa” augimas Vilniuje koreliuoja su Vilniaus oro uosto srautų augimu. Padidinusi lėktuvus į Frankfurtą šią vasarą gerina pervežtų keleivių rekordus ir birželį pasiekė 18% augimą.
„airBaltic” Rygos kryptimi pervežė 17 tūkst. keleivių – 15% mažiau nei praėjusiais metais. „airBaltic” rinkos dalis Vilniaus oro uoste keleivių pervežime sudarė 7,5% – mažiausiai nuo 2005 m.
SAS Kopenhagos kryptimi žiemą padidinusi naudojamus lėktuvus stabiliai augina srautą ir pasiekė rekordinį srautą nuo sugrįžimo į Vilniaus oro uostą 2010 m. sausį.
Pirmą kartą į populiariausiųjų krypčių iš Vilniaus oro uosto penketuką pateko Maskvos kryptis. Trys Maskvos kryptimi vežančios bendrovės – „utair”, „Aeroflot” ir „Transaero” – daugiau nei padvigubino praėjusių metų birželio srautą ir pirmą kartą peržengė simbolinę 10 tūkst. keleivių ribą. Pastebėtina ir tai, jog atsiradus net dviejų varžovių konkurencijai, „utair” birželį sugebėjo netgi padidinti savo pervežtų keleivių skaičių lyginant su praėjusių metų birželiu ir užima 50% maršruto rinkos.
Stabilų augimą Vilniaus oro uoste išlaiko trys senbuvės – „Finnair”, „LOT Polish Airlines” ir „Austrian”. Birželį jos atitinkamai augo 12%, 25% ir 18%. „Finnair” savo ruožtu artėja prie Helsinkio kryptimi rekordinio srauto, kuris buvo pasiektas kai net trys bendrovės skraidė šia kryptimi.
Dar arčiau rekordinio srauto Talino kryptimi yra šiuo metu vienintelė vežėja šiuo maršrutu „Estonian Air”. „Estonian Air” tik 11% atsiliko nuo rekordinio srauto Talino kryptimi, kuris irgi buvo pasiektas, kai šiame maršrute konkuravo 3 bendrovės. Įdomus aspektas tai, jog „Estonian Air”, nutraukusi tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą, Stokholmą ir Berlyną, šiemet pervežė lygiai tiek pat keleivių, kiek praėjusį birželį, kuomet skraidė 4 maršrutais.
Dublino kryptimi nuo praėjusių metų pasiūla nepasikeitė, tačiau Airijos kryptimi srautas nuosekliai krenta antrus metus iš eilės. Besitęsiantis ekonominis nuosmukis Airijoje mažina keleivių skaičių šia kryptimi ir Dublino kryptis iškrito iš populiariausių krypčių penketuko, o nuo rekordinių metų srautas atsilieka jau beveik trečdaliu. Nenuostabu jog žiemos sezonui abi Dublino kryptimi dirbantys vežėjai – „Ryanair” ir „Aer Lingus” – ketina sumažinti po vieną savaitinį skrydį.
Užsakomųjų skrydžių rinkoje efektą davė „Novaturo” organizuoto transferinio srauto judėjimas iš Rygos bei Talino per Vilnių ir išsiplėtusi skrydžių geografija. Nors Turkijos populiarumas toliau krenta (14,4 tūkst. keleivių, kai pernai – 18,3 tūkst., o 2008 m. net 23,8 tūkst.), tačiau populiarumą atgauna Graikija (8 tūkst. keleivių – geriausias rezultatas nuo 2008 m.) bei rekordinį augimą demonstruoja Bulgarija, į kurią birželį keliavo 4,7 tūkst. keleivių, o Varnos kurortą rinkosi daugiau žmonių nei Kretą. Savo ruožtu, mažą rinkos dalį užimančios kryptys, bei atvykstamojo turizmo organizuoti užsakomieji skrydžiai taip pat augo.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
602 komentarai
Leave a reply
Sveikinimai su augimu!
Krokuva su 26 proc LF atrodo tragiskai blogai …
Krokuva:(,na belieka tiketis cia del pirmuju skrydziu,gal isivaziuos
Kas ir kada dabar paskelbs apie Turkish airlines Vilniuje ? O gal visgi paskelbs, verslininku forumas gal neatidetas ?-
„Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei paskambino Turkijos Respublikos Prezidentas Abdulah Gul ir apgailestaudamas pranešė, jog dėl sveikatos priežasčių atidedamas liepos 4 d. suplanuotas oficialus vizitas į Lietuvą.”
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/turkijos-prezidentas-telefonu-dalia-grybauskaite-informavo-kad-oficialus-vizitas-i-lietuva-atidedamas-56-230739#ixzz1zRxfrDgq
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/air-india-pilotas-i-kabina-pasieme-mama-kuriai-nepavyko-gauti-bilieto-nemokamai-57-230804
Ir kodel gi Krokuva taip sunkiai isivaziuoja? Del to kad parduoda tik savo svetaineje?
Simonai, kurios a.k. turi savo atstovybes Vilniuje?
Šarūnai, į šį klausimą sunku atsakyti. Kai kas turi „sales office”, pvz. airBaltic ar Finnair. Senovinę pilną atstovybę realiai turi tik SAS. „Wizz Air” turi „operational office”, bet, pvz. su juo nėra net kaip susikontaktuoti. Daugelis visas funkcijas yra išoutsource’inę, o tokiems kaip Wizz Air, Ryanair daugelio funkcijų nereikia.
Riga 2012 June statistics:
473.260 passengers vs 532.011 2011 June,
t.y 12 proc. kritimas
Simonai, turiu tokią pastabėlę dėl cargo statistikos… Ar įmanoma būtų deklaruoti ne tik „flown cargo”, bet ir „tucked cargo”? Tai juk taip pat keliauja per orouostą… Žinau, kad reikėtų gauti informaciją iš abiejų krovinių terminalų operatorių (dėl ko reiktų susitarti), bet tokia statistika pilnai atspindėtų krovinių judėjimą, apimtis ir tendencijas… Juk šiais laikais SK, AY, LO, OS ženkliai didesnę dalį krovinių gabena RFS (road feeder services), nes lėktuvai maži, kroviniams nelabai tinkami… Avialinijos, tapdamos lankstenėmis, didina skrydžių dažnį, bet tuo pačiu vykdo skrydžius mažesniais lėktuvais, tai atrodytų ir krovinio gabena mažiau, tačiau juk taip nėra… Vien „flown cargo” statistika neatspindi tikrosios situacijos rinkoje. Bučiau dėkingas už komentarą :)
Palanga 2012 June –
12.643
Keleivių skaičius lyginant su 2011 m. – plius 22 proc.
Ypatingai džiugina 93 proc. LF į Frankfurtą. Jaučiu, bręsta nauja LH kryptis į Miuncheną ar Berlyną.
Simonai, kodėl Praha taip prastai atrodo? Ar todėl, kad OK smarkiai sumažino reisų skaičių iš PRG, ar mažesnius lėktuvus į VNO paleido?
Novaturo Ryga,Talinas eina prie charteriu?
@Boeing o kokius mazesnius lektuvus CSA galejo paleisti? Vytauto NT megstamus ATR? Dash’u (dar labiau megstamu Vytauto NT) jie neturi. isvada viena – „geras” tvarkarastis, „geri” jungimai ir t.t. prognozuoju, kad greitai tas skrydis gali virsti istorija. Simonas gal galetu pasidalinti info, kur buvo skrendama daugiausiai per PRG kai dar buvo padorus tvarkarastis 2x per diena? Kokia dalis srauto keliavo i USA su Delta?
OT: o kur ir kodėl VNO dingo kėdės išvykimo salėje?
Рижский аэропорт потерял 140000 пассажиров
http://biznes.delfi.lv/bnews/rizhskij-aeroport-poteryal-140000-passazhirov.d?id=42478538
@klaustukas. Pastarąjį kartą į PRG skridau prieš kelerius metus, bet tuomet lėktuvai į abi puses skrido pilnutėliai. O iš PRG labai patogu būdavo skristi į Italijos miestus, Atėnus, Tel Avivą, Paryžių. Dėl USA tai abejoju. Ir aptarnavimas super gero lygio būdavo. Gaila, kad reisas nunyko.
@Boeing. Man ir paciam teko nemazai skraidyti i Stutgarta, Miunchena ar Italijos miestus, taip pat kelis kartus i USA. Kaip suprantu, reisas pradejo stipriai nykti panaikinus antraji skrydi. Dar turiu keliasdesimt tukstanciu myliu, kuriu nera kur deti, nes nuskristi padoriai niekur neina, o uz CSA mylias tik skrydzius galima pirkti.
Beieškodamas bilietų pastebėjau, jog LH 888/889 kai kurie reisai paplanuoti su 321 :-) Gerai, kad didesnių lėktuvų nebėra – LH bus priversti mąstyti apie didesnį freq, woohoo!
Justinai, yra didesnių lėktuvų. Galėtų A330 double daily siųst :D Skirtumas tik 20 vietų.
Simonai, norėjau paklaust apie skrydžių ir keleivių skaičiaus augimą. Ar egzistuoja regioninės/pasaulinės tendencijos, kad keleivių skaičiui paaugus 3 procentam, skrydžių skaičius paauga trečdaliu keleivių skaičiaus augimo. Kaip vertinti šio santykio mažėjimą/didėjimą? Žinoma, turiu omenyje oro uostus kuriuose keleivių vežimas yra nepalyginamai didesnė veikla už krovinių vežimą skaičiuojant kaip WLU.
@klaustukas: uz CSA mylias gali paimti kitu SkyTeam kompaniju bilietus arba perkelti online mylias i Hilton taskus ir uzsakyti viesbucius. Beje, paskutiniu atveju gali konvertuoti keliu aljansu mylias, bet „verciant” atgal – prarasi kieki.
Mindauqai, kėdės keliam į trečią išvykimo salės aukštą. Prie dabartinių srautų reikalingas geresnis check-in ir security erdvių matomumas ir daugiau erdvės reikia keleivių srautams. Trečiam aukšte yra daug neišnaudotų erdvių ir raginame keleivius, kurie atvyksta prieš check-in laiką leisti ten – ramiau, komfortiškiau ir patogiau visiems.
ČSA žydėjimo laikais 12% jungimų buvo į Londoną, o dabar ČSA nebeskraido į Londoną. Taip pat labai ryškią dalį sudarydavo jungimai į Romą ir Milaną, kur dabar galima patogiai skristi tiesiogiai. Jungimai į JAV sudarė nedidelę dalį. Be Londono, ČSA uždarė 13 krypčių, todėl sumažėjo galimybės jungtis į Vakarus (praktiškai visos uždarytos kryptys buvo į Vakarus nuo Prahos). ČSA kritimas nėra VNO-PRG problema, lygiai identiška situacija ir TLL, RIX. Kitur – panašu.
LH short-haul ir long-haul yra skirtingo verslo vienetai, tai LH nenaudoja 330 ar pan. lėktuvų short-haul.
Karoli, europinės ar pasaulinės tokios statistikos nėra. VNO atveju tai yra aiškios tendencijos, kodėl keleivių daugėja labiau nei skrydžių. Įvyko virsmas ir 2007-2008 m. dominavusius SAAB340, SAAB2000, F50, B735 (net LH naudojo max tokius) pakeitė A320, B738 ir net regional skrydžiuose naudojami CRJ900, Embraer ir Dash8-400, kurie beveik dvigubai didesni už 33-50 prop’us. Be to, 2008 m. buvo labai žemų „load factor’ių” laikas (mano skaičiavimu, net vasaros bendras viso oro uosto LF buvo tik apie 58%), tai pervežti 2 mln. keleivių reikėjo gerokai daugiau lėktuvų pakelti.
Sveikinimai su mėn. rekordų pradžia! Tikiuosi bent kelis tokius mėn. šiemet dar turėsim;).
O kaip situacija su Taxi prie oro uosto? Ar pasikeitė kas po to, kai įsigaliojo naujos tvarkos (skaitliukai ir ta pati kaina už k. miesto ribose)?
Ziurint i lentele ir kryptis, matosi, kad krypciu, ypac verslui dar labai truksta. Cia ir jau daug kartu minetas Amsterdamas, ir dinges Stokholmas su Berlynu, ir Miunchenas. Ir, kaip nekeista, Paris-Charles de Gaulle , nors atrodo, kad turint Ryanair ir Wizzair skrydzius i BVA Paryziaus kryptis jau pilnai patenkinta. Deja, verslas Paryziaus neturi. Ir matyt cia, tokioms kryptims kaip Amsterdamas ar Paris-Charles de Gaulle butu nisa airLituanica veiklai (su KLM-Air France codeshare). Beje, man labai idomu, kodel gi AirFrance valdoma Regional skraido i daugeli Europos mazesniu miestu kaip Gothenburg, Verona, Leipzig ar net mazesniu sostiniu kaip Ljubljana, bet Lietuvos sostine Vilnius jiems neidomi ? Ar mes Charles de Gaulle jau tikrai be airLituanica ir nebeturesim ?
Tai nebūtina CDG, tinka ir ORY, kai tuo tarpu BVA yra tolokai visgi nuo centro.
Dėl A330 – būtų taip juokinga A330 Vilniuj, kad verčiau pamatyčiau tą vaizdą nei 3x319i :-)
Na taip, CDG arba ORY. Ir visgi, kodel Regional, skraidanti i Lisabona ar Ljubljana negaletu skrist ir i Vilniu ? Argumentai ?
Jurgi, tokie pat matyt, kodėl BA skraido į Albaniją, Bulgariją, Rumuniją, Kroatiją, bet neskraido į Lietuvą, Latviją, Estiją, Airiją :-) Tuos, kam reik toliau, suskraidina LH arba AY, o likusieji sėda į low-costus.
Na as cia paminejau Regional del to, kad ju Embraer lektuvu parkas idealiai tiktu musu rinkai, todel i sita diskusija BA nekisu. Beje, Amsterdamo atveju, tas pats tiktu KLM Cityhopper.
Man minėti maršrutai VNO-AMS, CDG, TXL atrodo gana įdomūs. Jei būtų vietinis vežėjas, šie maršrutai tikrai būtų. Tačiau nelabai kam yra jais skraidyti, tradiciniams vežėjams šie maršrutai neatsipirktų, low-costai į šias rinkas irgi neis. Galų gale, kiek gi tų verslininkų Lietuvoje, kurie mokėtų normalią kainą ir užpildytų VNO-CDG du kartus per dieną? Įdomios būtų Simono mintys, ar bent teoriškai šiuos maršrutus įmanoma pelningai įsukti iš Vilniaus? Ir jai taip, kokio tipo vežėjas tą galėtų padaryti?
Aeroflot http://airlineroute.net/2012/07/03/su-ciseu-w12update2/
Tai nenuime Maskvos is Kauno? Siandien vyksta skrydis 13;00
Paziurejau nebera skrydzio,o ir kodas kitas…Charteris cia koks tai arba privatus
@Mantas „Verslo skrydziai” netapatu storu riebaluotu „verslininku skraidinimui” verslo klase. Verslo skrydziai tai ir sportininku grupes, ir turistu grupes, ir atlikeju/muzikantu atvykimai, diplomatinis/administracinis korpusas ir t.t. Lietuvoje pvz. ivairiu festivaliu tik daugeja, muzikantai LCC neskraidinami jau vien del to, kad vezasi per daug bagazo ir instrumentu. Su persedimais jiems skristi daznokai irgi problema, nebent skrydis pries diena, nes kas gi prisiims atsakomybe uz paveluota atvykima i jungiamaji skrydi ir neivykusi koncerta. Taip kad realiai tu verslo skrydziu reikia gana daug.
Verslo segmente stimuliacija yra praktiškai nulinė trumpuoju laikotarpiu. T.y., kiekvienas atsidaręs naujas reisas nuima nuo kitų. Prasidės „Turkish”, tai didžiąja dalimi nuims nuo LH, SU, VV ir kitų skraidinančių ta kryptimi. Jei atsidarytų KLM, AF ar LX, tai nuimtų nuo LH, OS, LO ir t.t. Nes „verslo” srautas, kurį sudaro Jurgio išvardinti segmentai tuom ypatingas, jog jis atskrenda bet kokiu atveju, su persėdimu ar be jo.
Pvz. pernai verslo pasiūla buvo perkaitinta, nes plėtėsi LH, tuo pačiu metu OV atidarėjo AMS, ARN, o „Skyways” dar bandė įeiti su BER ir ARN. To pasekoje trauktis turėjo OV su tiesioginiais į AMS ir ARN ir čekai, kaip siūliusios prastesnį produktą.
Šiemet plečiasi LH, OV, SU.
Aišku, verslo segmentas yra augantis, krito tik 2008-2009 m., o 2010, 2011, 2012 vėl auga įvairiais skaičiavimais po 10-12% kasmet. Būtent šis augimas ir leidžia plėstis, todėl kryptys į Stokholmą, Berlyną, Amsterdamą trijų-ketverių metų laikotarpyje atsidarys. Pagal netiesioginį srautą šiuo metu Stokholmas kaip potenciali „sekanti” kryptis į verslo srauto plėtrą.
Į Paryžių, Amsterdamą vien tik iš verslo negali kryptis išsilaikyti. Verslo srautas į Paryžių yra kažkur 4 kartus mažesnis nei į Londoną. Paryžius, Amsterdamas gali išsilaikyti tik jungiant su „leisure” srautu, o čia su LCC yra konkurencija.
Paryziu keliems metams isgelbetu, jei tarkim Wizzair BVA pakeistu i ORY. Cia ivertinus ir tai, kad Wizzair yra draugiskesne „verslo” segmentui, daugiau bagazo, todel ja gali jau dalinai naudotis ir turistines grupes ir muzikantai, ir sportininkai.
Taip, verslo pasiula pernai buvo perkaitinta, bet nesekme issauke ir aiskios objektyvios a/k klaidos, pvz. OV naudojami per dideli lektuvai. Manau jei OV tai darytu siemet su tinkamais jau turimais lektuvais, galetume tiketis sekmes. Ir is vis, cia aisku, kad turi buti suma visu tinkamu faktoriu,- codeshare, tinkami lektuvai, tinkamas skrydziu daznis ir grafikas. Tada galima tiketis sekmes. Jei vienas is siu faktoriu isimamas, – garantuota nesekme. Kai pagalvoju apie planuojama airLituanica, tai pacio pirmojo lektuvo isigijimas iskart parodys ar tai bus „galimai” sekme , ar iskart numatomas bankrotas.
http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/lietuvos-naujienos/i-palangos-oro-uosta-pradejo-skraidyti-dvi-rusijos-oro-bendroves-194-230983
Simonai, o nuo kada AY pradėjo x3 daily… kažka busiu praleidęs… :)
Linai, buvau rašęs – laikinas pakeitimas vasaros piko sezonui, nuo birželio 25 iki rugpjūčio pradžios. Vietoj Embraer skraido 3x daily ATR72.
Na ir ko taip sureiksmintai didziosiomis raidemis skrydziu grafike atsirado HOLIDAYS CZECH AIRLINES ? Galima ir mazosiomis parasyt –
2012.07.04 05:00 Keflavikas, Islandija HCC265 HOLIDAYS CZECH AIRLINES
Dziugu del Palangos, Rusline galetu ir antra skrydi prideti :
„Į liepos mėnesio „IrAero“ reisus jau dabar nupirkta apie 70 proc. bilietų į abi puses. Į anksčiau pradėtus reklamuoti „RusLine“ kompanijos reisus bilietai yra išpirkti visai vasarai.”
nu tai padarius 330 Vilniaus konfigūraciją su shorthail verslo klase ir išmetus pirmą, tai daugiau nei 20 papildomų vietų atsirastų ;-)
p.s. LH 321’ukai yra totalus gaidys, nes C-cabin negalima gulėt išsitiesus per tris kėdes – kietos nejudinamos pertvaros.
Nu va, paneigiant visas neimanomumo teorijas :
FlyA – low cost airline long haul opens in 2013?
Julian Cook, founder and CEO of Swiss regional airline Baboo now renamed Darwin has plans to launch FlyA in the summer of 2013 , a low cost long haul.
The FlyA will fly with Airbus A330-300s with 400-440 seats between cities of the old continent and North America. „It will be a long haul airline in budget price, based in Europe with fares costing a minimum € 69 per journey, value without taxes,” said Julian Cook.
The entrepreneur plans to launch the company in June 2013 with two A330-400. Initially, Cook wanted to fly mainly from the UK India and Pakistan. But raising taxes on passengers aviation in this country and market analysis led him to change the plans. FlyA will fly to the beginning of Europe to the East Coast United States and Canada, on the routes lasting from six to nine hours. For such services enables low-cost model gain a greater advantage than on flights lasting more than 10 hours.
We do not know yet where to find the main base FlyA. Cook says that the game consists of three variants of the location of the line: United Kingdom, Luxembourg and Ireland. However, in each of these cases, the main airport FlyA there would probably be in another country, because the location is home to decide mainly beneficial fiscal and labor market regulations.
To be released, FlyA attempt to prove that the traffic in low-cost long-haul makes sense. So far the various failed attempts in this segment being canceled flights Europe – Malaysia’s AirAsiaX an example.
Dar ta pacia tema prancuziskai:
L’entrepreneur Julian Cook lance la compagnie FlyA
http://www.arcinfo.ch/fr/economie/l-entrepreneur-julian-cook-lance-la-compagnie-flya-575-465498
Long-haul, low-cost FlyA slated for 2013 launch
http://atwonline.com/airline-finance-data/news/long-haul-low-cost-flya-slated-2013-launch-0702
Estonian Air record: 100 000 passengers in one month
July 3, 2012
In June 2012, Estonian Air carried 100 000 passengers per month for the first time in its history, the company says in a statement.
The number in the same period of 2011 was much lower – 58 000.
“This is an all-time record. Also the load factor of our flights has increased significantly. It is 78% in this June whereas the same period in previous year we recorded a load factor of 66%,” says Rauno Parras, Estonian Air CCO.
On the occasion of carrying 100 000 passengers in one month, the airline has put 100 000 tickets with a special fare on sale, reports Travel Daily News.
Estonian national carrier flies to 24 destinations in Europe, Scandinavia and in CIS.
Neblogai Estonian….O del nauju krypciu,manau tikrai reikalingiausia Stocholmas ir paklausa yra…Buvo laikai kai skrido Skyways,Estonian ir Wizzair ,o dabar nei vieno.Kad ir tas pats Wizzair jei grazintu bent 2xweekly surastu zmoniu tikrai,manau po tikrai sekmingu 3ju Norvegijos krypciu ir cia galime tiketis naujienu
Šiemet nedidelis, bet perkaitimas yra atostogų pasiūloje. Sankt Peterburgas, Krokuva, Tel Avivas ir Reikjavikas nėra blogos kryptys, tačiau lietuviai turi milžinišką pasirinkimą šią vasarą kur keliauti – tokios pasiūlos užpildyti nepakanka paklausos. Ačiūdie, Reikjavikas ir Tel Avivas gali suktis su vienpusiu srautu tik iš kitos pusės.
Šiandien „Ryanair” paskelbė, jog jų nauja bazė gruodį atsidarys Mastrichte MST.
Bet ta pati Krokuva ,kiek suprantu dabartinis Load yra didesnis,ne 26%.Nes pirmi skrydziai visai baisiai buvo:)
Oba – būtų geras, jei ir į mūsų pusę VNO ar KUN iš MST paleistų… :)
Gal kas nors turit kokios nors info kodel ryanairas nebeleidzia jau ne tik kad su netteleriais bet ir su paprastom kortelem pirkti. Bandem siandiee su 5 kiom. 2 netteleriais, UB Mastercardu ir 2 SEB Mastercardais. Visur ta pati daina: tipo neteisingai suvesti korteles duomenys
Linai, kol kas MST bazės strategija, skraidinti laisvalaikiu/atostogoms kur reikia olandams – prie esamų krypčių į BGY, PSA, BRI, TPS, PMI, GRO, ALC, AGP, TFS, OPO ir FAO prisideda STN, DUB ir TSF.
Kaip pagal pinigines perlaidas galima nustatyti is kokiu Lietuvos regionu kokiose salyse daugiausia emigrantu :
Pinigai į Lietuvą teka iš Norvegijos ir Airijos
http://verslas.delfi.lt/business/pinigai-i-lietuva-teka-is-norvegijos-ir-airijos.d?id=59046717#ixzz1zYWuorXJ
Pagal tai galima butu ir skrydzius planuoti. Pvz. „Vakarų Lietuvoje (Klaipėdos, Tauragės, Šiaulių, Telšių apskritys) užsienio šalių, iš kurių pervesta daugiausia pinigų, sąrašas sutampa su šalių, į kurias emigravo daugiausia Lietuvos gyventojų, sąrašu. Čia daugiausia lėšų gauta iš Norvegijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės.”
Tokiu atveju is Palangos tikrai reiketu skrydziu i UK ir Vokietija. Na gal kaip jau buvo rasyta, pigus skrydziai is Palangos i UK atsiras ?
Tai kad į Vokietiją tie skrydžiai sunkiai sukasi, nes Vokietija lietuvių galvoje yra vieta, kur su mašina nuvažiuojama – netgi jeigu skirtumas su Olandija, kur jau nebelaikoma nuvažiuojama, yra 100 km. Na o Airijos skrydžiai iš Lietuvos irgi taip vis po truputį mažėja. Taip kad nelabai verta pagal šitai skrydžius planuoti. Vienintelė tikrai subrendusi kryptis iš Palangos yra Londonas, ir šitą visi supranta.
Yra didelis skirtumas jei vaziuosi i Vokietija pvz is Vilniaus/Kauno ir Pajurio .Minimum plius 200km/plius 2h gaunas ,kitas dalykas Klaipedos krastas ir Vokieciu lankomas labiau,ir Vokieciu investiciju daugiau turi nei kuri kita Lietuvos vietove.Todel ir labai norima ,kad skristu.Na aisku jei atidarytu Londona,tai savaime suprantama ten yra is visos Lietuvos emigrantai.
Išalkusius ore maitins naujai TVOU atidarytas centras
http://www.ekonomika.lt//naujiena/isalkusius-ore-maitins-naujai-tvou-atidarytas-centras-27377.html
Ryanair, Europe’s only ultra low cost airline, today (28 June) announced the cancellation of 34 weekly flights (250,000 annual passengers) to/from Morocco because ONDA, the Moroccan Govt’s airports authority, has reneged on its agreement with the airline by imposing a new monopoly handling company on Ryanair which would have resulted in a massive increase in charges for the airline. ONDA has refused to guarantee Ryanair the continuation of the cost levels of its original agreement. Consequently, Ryanair has no alternative but to announce substantial reductions to its flight programme to Moroccan airports which will include reductions of 8 weekly frequencies at Nador, 6 at Fez, 8 at Marrakesh, 4 at Tangier and the complete closure of its operation at Oujda Airport (8 weekly frequencies).
Kas čia per išradimas, Europe’s only ultra low cost airline :)
Yra ir KUN skaiciai – beveik 16% augimas ir 85000 keleiviu. Kagi, birzelis tikrai geras visiem trim oro uostam !
@pliumbum, po to Simonas parašė, kad skraidysime tik žemų sąnaudų bendrovėmis, visos aviakompanijos bijodamos prarasti keleivius pradėjo save vadinti low-cost’ais, todėl Ryanair neteko išskirtinumo. Tai nusprendė taip išsiskirti.
KUN gan sparciai vyksta nauju aptarnavimo angaru statybos ….
Man regis dabar nebetaip svarbu, LCC ar ne, kiek svarbu, ar maršrute yra konkurencijos, ar nėra. Mes, kaip būdami Europos periferija, turime tik kelis maršrutus (Londonas, Maskva, galbūt dar Barselona, Roma, Milanas), kur vyksta normali konkurencija, ir tuo pačiu yra normalios kainos. Tuo tarpu kiti maršrutai, CPH, PRG, HEL, mėgaujasi tiesiog absoliučiai nesąmoningom kainom – juolab žinome, kokie yra CASK avialinijų, tai nesunku suskaičiuoti, kokia pvz RT skrydžio į LON, CPH, HEL ir pan. savikaina ir kokia galėtų būti normali kaina esant protingai konkurencijai.
Objective reasons behind Riga Aiport’s passenger and flight number reductions. http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=59623
Gal kas žinote ar Norwegian labai griežtai žiūri rankinio bagažo svorį? Mane labiau domina skrendant iš Norvegijos. Dėkui!
@Toms > skrendanciu su tom madingom gariuninem tasem netikrina
Toms –> na, kažkaip niekada dar neprašė pasverti rankinio bagažo, nors skraidau gal 2-3 kartus per mėnesį su jais (skaityk, 4-6 skrydžiai).
Idomu, kodel Turkish savo latviskam puslapy neskelbia, kad jau rugseji 5 savaitiniai skrydziai –
http://www.turkishairlines.lv/en/home-page/index.html
tuo tarpu ieskant skrydziu ismeta 1, 3, 4, 5, 7 savaites dienas.
Reikia spalio men. skrydzio, tai neaisku kaip daryt, ar pirkti is Rygos, as laukti,- gal spaliui atsiras ir is Vilniaus ?
Kaip galima suprasti iš šio straipsnio, „airBaltic” naikina verslo klasė skrydžiuose iš Rygos į Atėnus, Barseloną, Dubliną, Stambulą, Odesą, Simferopolį, Tel Avivą, Helsinkį, Lappenrantą, Palangą, Turku, Taliną, Vilnių, Kauną, Tamperę, Vaasa, Bergeną, Bilundą, Aalesundą and Stavangerį: http://www.baltic-course.com/eng/good_for_business/?doc=59603
O aš šiandien mačiau 3 išsirikiavusius lėktuvus laukiančius eilės pakilti – LH, norvegus, islandus :-) Islandai netgi kokias 5 min turėjo palaukti, va tau ir pikas Vilniuje!
Pagalvojau, FlyA galetu buti lietuviu sansas pagaliau tureti svajojamus skrydzius i Amerika :) Reikia tiesiog pabandysti VNO ar KUN nusiusti gerus argumentuotus pasiulymus Julian Cook , kad Lietuva atsirastu tarp tu nagrinejamu UK, Luxembourg ir Ireland variantu. Jeigu tos salygos pajegs konkuruoti , kas zino, gl ir atsirastu koks Vilnius-Chicago savaitinis skrydis (jei i Reykjavik skrenda lietuviai, tai i Chicago irgi prisirinktu). Ir nebutina , kad iskart atsirastu tas skrydis, bet su laiku, pavykus igyvendinti ta ideja , Lietuva butu pletimosi sarase. Svarbu pateikti pasiulyma su argumentacija – kokia mokesciu sistema, oro uosto rinkliavos, potencialiu skraidytoju skaicius ( 1 mln. amerikos lietuviu atrodo ispudingai) . Utopija ? Taip, bet tokie kaip Julian Cook ir stumia visa verslo ir aviacijos pasauli i prieki !
Įdomus bruzdėjimas Estijoje dėl „Estonian Air”. Buvo pakeistas staigiai „Estonian Air” valdybos pirmininkas, su tikslu įvertinti naująją „Estonian Air” strategiją. Manoma, jog strategija neša didelius finansinius nuostolius ir vadovybė jau dabar kreipėsi į Vyriausybę papildomų pinigų, nes esami baigėsi. Aišku, kol kas visai tai daugiau „kalbų” lygyje.
Apie tai jau vakar rase Estijos spauda :
Хелениус: нужно проанализировать, почему новая стратегия Estonian Air провалилась
http://rus.delfi.ee/daily/business/helenius-nuzhno-proanalizirovat-pochemu-novaya-strategiya-estonian-air-provalilas.d?id=64626860
В российских аэропортах разрешат брать воду в самолет
http://biznes.delfi.lv/economy/v-rossijskih-aeroportah-razreshat-brat-vodu-v-samolet.d?id=42484344
Del Estonian prasidejo ka ir sakiau jau kelis kartus – naivu yra dziaugtis vien isaugusiu load’u, kuo cia forume kazkodel taip dziaugiamasi. Finansiniai rezultatai irgi turi buti atitinkami.
Įdomu, vakar „Ryanair” skrido su 191 keleiviu, 2 keleiviai „jump seat’uose”. Nebuvau tokio atvejo girdėjęs – šiaip „Lufthansa” ir SAS kartais skraidina „jump seat’uose” (esu kartą taip skridęs) ir netgi piloto kabinoje „overbooking’o” atveju.
Iki šiol maniau, jog „Ryanair” „overbooking’o” nenaudoja.
airBaltic dziaugiasi:
Стратегия конкурента airBaltic потерпела крах
http://biznes.delfi.lv/bizopinion/strategiya-konkurenta-airbaltic-poterpela-krah.d?id=42482484
@Jurgis
džiaugiasi puodas, kad katilas juodas :)
nežinia kokie OV nuostoliai, bet, spėju, gerokai mažesni nei BT…
Aš manau, kad OV įvertino, kad nuostolių bus, tik gal netiksliai įvertino tų nuostolių dydį…
Staigi plėtra visuomet neša nuostolį tumpuoju laikotarpiu, bet užtikrina tam tikrą rinkos dalies užėmimą… ar tai pavirs į pelną perspektyvoje – patys OV turi įvertinti.
Estonian skina pirmuosius ‘beprecedenčio” augimo vaisius:
http://biznes.delfi.lv/bizopinion/strategiya-konkurenta-airbaltic-poterpela-krah.d?id=42482484
Siais laikais daznai ta rinkos dalis yra niekam nebeidomi, o idomus tik finansiniai rezultatai. Ziuresim, ka estai darys, bet speju, bus bandoma kazkaip testi tai, kas pradeta, bent jau trumpuoju laikotarpiu. Finansai jei leidzia, butu galima dar labiau padusinti besidziaugianti BT ir pasiusti i seniai uztarnauta istorijos siukslyna.
Pagal visą sudėtą informaciją, greičiausiai toks scenarijus:
– finansininiai nuostoliai didesni nei planuota;
– baigėsi grynieji pinigai ir akcininkai (valstybė) turi jų papildyti.
Trumpuoju laikotarpiu reikalinga imesti grynųjų pinigų į veiklą, o ilguoju laikotarpiu spręsti ar ši strategija, kada nors gali veikti.
Ta Estonian ir airBaltic kova mums tik i nauda :) airBaltic jau nebeuztenka vien tik kas savaitiniu bilietu ispardavimu akciju,- jie naikina verslo klase :) Estonian bilietus pardavineja per grupinio pirkimo sistemas :) Abi stengiasi susirinkti visus sios silpnos rinkos trupinius. Tai rodo, koks brangus pinigas yra siuo metu.
Šiaip tai man neatrodo, kad Estonian ir airBaltic yra tokie milžiniški konkurentai kaip čia kažkam atrodo. Taip, yra kelios rinkos (Vilnius-Stokholmas, Vilnius-Amsterdamas, Vilnius – St. Peterburgas, Vilnius-Helsinkis ir analogiškai Ryga, Talinas), tačiau tai sudaro pakankamai mažą dalį airBaltic bendro keleivių srauto. airBaltic turi žymiai platesnį maršrutų tinklą ir skrenda į tokias vietas, kur Estonian niekada neskraidys.
Sutikit, kad tokia konkurencija nė iš tolo neprilygsta airBaltic ir FlyLAL konkurencijai 2005-2008 metais.
Bet kokiu atveju, kažkuris vienas turės nusileisti, nes du ‘hubai’ tokiose mažose šalyse neturi šansų išsilaikyti ilguoju laikotarpiu.
Kuo toliau, tuo įdomiau su ta BT ir OV konkurencija… Kai du pešasi…. :)
Nereikia stebėtis, dėl Estonian. Mačiau yra bilietų VNO-LGW one-way, per Taliną už £45.
Beje, šiandien skaitydamas apie Tapino kelionę po Japoniją prisiminiau, jo rastus bilietus MXP-HND-FCO-BUD. Simonas sakė, kad susidėlioti kelionę galima per ITA Matrix ir nusipirkti per agentūrą. Man tik pasidarė įdomu, kokiu būdu tokios kelionės randamos? Negi kažkas sėdėjo ir staiga sugalvojo, kad va man reikia išskristi iš Milano, o grįžti per Romą į Budapeštą?
Keleivių teisės – nauja išmaniojo telefono programėlė
http://www.vtv.lt/naujienos/telekomunikacijos/keleiviu-teises-nauja-ismaniojo-telefono-progr.html
@Simonai, o į kur buvo skrydis su 191 keleiviu Londoną? Ir gal žinai, ar buvo ‘no show’?
Mindauqai, ne nežinau – reisas buvo DUB-VNO.
Talino oro uosto kelevių skaičius birželį – 225455 keleiviai, augo 20,6%.
VNO daugiau:)
Aplenkėm TLL? :O Netikėta.
Va cia tai gera zinia,- Talinas aplenktas si menesi !
Baltics June 2012 statistics:
RIX 473260
VNO 228521
TLL 225455
Beje, Simonai, VNO neplanuoja kurti savo programos mobiliems OS? Pamenu kažkas kažką bandė daryt, netgi screen’ai buvo, bet berods taip ir baigėsi.
Kazin ar pavyks aplenkti TLL jau siais metais ,- pusmecio atsilikimas 85.724 keleiviais.
Šarūnai, trumpu laikotarpiu neplanuojame. Planuojam gerinti svetainės mobiliją versiją. Užsienio oro uostų patirtis rodo, jog keleiviai nelinkę programas instaliuoti, o jos neturi esminės tokio funkcionalumo, kurios nebūtų galima mobilioje svetainės versijoje pateikti.
Siais metais tikimybe 1-2%,tas 1-2% jei kas rimto atsitiktu pvz Estonian arba Ryanair daug skrydziu nuimtu:)
Reikia kas menesi 14,287 tukst. daugiau vezt,kas net vasaros laiku yra mazai tiketina ,o kur dar tokie Rugsejis,Spalis,Lapkritis kur ir taip nedaug skrenda
@Šarūnas Android programele yra.
Aš dar karta pakartosiu srs minti:
Beje, šiandien skaitydamas apie Tapino kelionę po Japoniją prisiminiau, jo rastus bilietus MXP-HND-FCO-BUD. Simonas sakė, kad susidėlioti kelionę galima per ITA Matrix ir nusipirkti per agentūrą. Man tik pasidarė įdomu, kokiu būdu tokios kelionės randamos? Negi kažkas sėdėjo ir staiga sugalvojo, kad va man reikia išskristi iš Milano, o grįžti per Romą į Budapeštą?
Realiai vienintelis man trūkstamas oro uosto svetainės funkcionalumas – matyti senesnius išvykimus atvykimus, bent kelias valandas, geriau visos dienos. Visa kita – ne taip svarbu.
Jurgi, mane labiau domintų iOS ;]
Mindauqai, tokio tipo pigų keliavimą aš vadinu sportu :) Taip, tiesiog tokius variantus reikia tikrinti pasitelkiant įvairius įrankius. Lygiai kaip ir „Ryanair” roundtripus ieškotis užima kartais keliolika valandų, taip tokias keliones į Japoniją irgi reikia skirti daug laiko ir naudotis įvairiausiais įrankiais.
@Marius As manau tiek TLL, tiek RIX atveju yra ta pati problema,- iki siol perdaug lietuviu skrenda tranzitu per siuos oro uostus. O skrenda todel, kad tai pigiausias arba vienintelis variantas. Kuo daugiau atsiras tiesioginiu pagrindiniu reisu, tuo maziau naudosimes RIX ar TLL tranzitu. Tarkim jei SAS atidarytu Vilnius-Stockholm, Lufthansa Vilnius-Miunchen, airBerlin ar Lufthansa Vilnius-Berlin (kas yra visai realu),- statistika musu pageretu, o ju pablogetu dvigubai nei musu pagerejimas :)
Tas pats Turkish atejimas irgi automatiskai taip pat suzaistu. Taip kad sansu yra uzimti sau derama pozicija Baltijos rinkoje !
Kaip deliotis tokias keliones mums galetu patarti Oleg, nes kaip supratau, jis daznai ta daro. Cia labiau reiketu klausti ne kaip deliotis, bet kaip i viena bilieta nusipirkti toki „kombinuota” skrydi.
Jurgi, šitoje vietoje esi neteisus. Tranzitas per TLL, RIX yra toks pat kaip per PRG, WAW, FRA, CPH, HEL, KBP, SVO ar kt. Maža to, tranzitas per TLL ir ar RIX dažnai gali būti patogesnis dėl artumo ir aukšto „frequency”. Tiesioginių skrydžių daugėjimas labiau muša per silpniausias tranzito grandis, pvz. labiausiai nukentėjo ČSA, kuri turėjo neaukštą dažnį, retai kieno renkamus lojalumo taškus ir t.t.
Tai, kad šiemet tranzitas per RIX šiek tiek krenta yra ne tiesioginių skrydžių daugėjimo įtaka, o labiau tranzito per TLL stiprėjimas, FRA stiprėjimas ir „airBaltic” žemėlapio iš RIX siaurėjimas.
Sveiki,
Naudojantis google matrix’u svarbu naudotis „advanced rounting code’ais”.. Jie susiveda po išvykimo/atvykimo miesto pasirinkimais, kodų „žodynas” taip pat pateiktas.
Kol buvau per daug neįsigilinęs į tą programą, nieko gero rasti nepavykdavo. Na bet paskutiniu metu pasitaikė keletas laimėjimų ;) – pvz.: waw-fra-ccs(caracas)-bog (bogota)-mia-fra už 1500 Lt.
@Šarūnas
Android programele „Airports LT” yra cia –
http://programeles.omnitel.lt/lt/programele/aprasymas/airports_lt/htc/android
iOS nera. Bet as irgi manau, kad kiekvienam aerouostui turet atskira programele nera tikslinga.
Geriau turet gera mobilia puslapio versija, ir telefone turet tik VNO mobilios svetaines bookmark’a, kartu su kitu reikalingu oro uostu adresais.
Del skrydziu i Maskva,labiau turistai ar verslas skraido? Tikiuosi ,kad verslas ir pasibaigus vasarai Load pakils nors zinant kiek daug Rusu atostogauja Lietuvoje ,realu manyti, atvirksciai.Tokiu atveju nuo Rugsejo gali mazeti uzpildymas,kuris ir dabar neblizga.
Nors is kitos puses,kai lekuvas su verslo klase tai nebutina 80% pelningai skristi
Nea, aš ten klausiau. Bet šiaip kiek pastaruoju metu tikrinau Matrix, jo tikslumas tik apie 60-70%. Taigi, labai dažnai rodo pievas. Taip pat kainos nėra tikslios, jeigu ieškai daugiau nei vienam. Nes pvz. realiai per Amadeus būna 1 vieta konkrečioje klasėje, o Matrix rodo, kad yra keturios vietos. Taip pat ne visuomet randa pigiausius variantus.
Pritarčiau Simonui, kad tokių bilietų kaip Tapino ieškojimas yra sportas. Lengviausia tokius variantus atrasti per įvairius forumus, kai kas nors pasidalina savo surastomis naujienomis.
Deja, dažniausiai tai būna dėl įvairių aviakompanijų klaidų, kai sudedant tvarkaraščius ir kainas į Amadeus, ‘pamirštama’ pridėti kuro mokestis su(si)kombinuojant tam tikrus segmentus.
Todėl kai kurios aviakompanijos, pvz LH, net pradėjo drausti pačiam susidėlioti maršrutą, kurio GDS neduoda automatiškai.
Simonai, gal as ir neteisus, bet pagrindine mano mintis buvo ta, kad mes turime pasiimti ar susigrazinti savo keleivius sau. Tai visu pirma. Tai automatiskai atimtu tu keleiviu dviguba skaiciu is RIX ir TLL. Sakykim tokios kryptys kaip Ciurichas ar Berlynas,- visada geriausias variantas airBaltic, Amsterdamas – jau isijungia Estonian. Ir tai, kad ju skrydziu daznis i VNO yra didelis jie automatiskai su gera kaina yra mums patogiausi. Bet atsiradus kad ir vienam reisui per diena tiesioginio reiso i Amsterdama, Berlyna, Ciuricha ar Stokholma , dauguma rinktusi tiesiogini, vien del rizikos sumazejimo (turiu omeny jungimo rizika).
Susigrąžinsim savo keleivius paleidę tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Čikagą
:))))
Blackout at VNO website !
Jurgi, RIX ir TLL nėra skirtingi nuo WAW, FRA, CPH ar kitų.
Į Ciūrichą su „airBaltic” skrenda tik 7% keleivių, visi kiti skrenda su LH, SK, LO. Bet čia tik pavyzdys.
Populiariausias jungimas per RIX yra LGW, o populiariausias jungimas per TLL yra OSL.
Nišines kryptis visada yra pasiekti greitai sunkiau, todėl kiekvienas produkto pagerėjimas yra teigiamas. Judėjimas per hub’us visada bus ir jo tiesioginiai skrydžiai neuždengia. Nors RIX turi teoriškai daugiau nei 50 krypčių, tačiau vis tiek ženkli dalis skraido per FRA, TLL, HEL, CPH, WAW, AMS, BRU į europines kryptis, nors yra ir tiesioginiai skrydžiai.
Netiesioginiai skrydžiai konkuruoja su kitais netiesioginiais skrydžiais.
@Mindauqas Nenueik i pievas, nes as cia kalbu tik apie VNO konkurencija su RIX ir TLL. Kaip VNO galetu pasididinti savo aptarnaujamu keleiviu skaiciu, tuo paciu sumazindamas RIX ar TLL statistika. Cia visiskai zemiski dalykai.
Naujiena labiau pagal praetą temą: „Five star” aviakompanija Qatar Airways pretenduoja įsigyti LCC Nas Air.
Jurgi, nenoriu būti grubus, bet tau, atrodo, svarbiausias dalykas yra noras matuotis organais tarp vyrų pirtyje :)
Būtent su tokiu veiksmu galėčiau palyginti norą galutiniu keleivių skaičiumi lyginti.
Nors oro uostai ir konkuruoja dėl srauto įvairiuose segmentuose, tačiau yra daug esminių skirtumų.
Lietuvoje turime tris tarptautinius oro uostus, kai tuo tarpu, Latvija ir Estija turi po vieną (ok, ok, aš pagal raidę neteisus, tačiau visi Estijos oro uostai be TLL kartu sudėjus perveža tik pusę keleivių kiek perveža Palangos oro uostus).
Talino ir Rygos oro uostai turi bazinius vežėjus, de facto pririštus prie oro uosto, kad ir kokie tie vežėjai bebūtų.
Ypač Rygos oro uostas turi ženklią transferinio srauto bazę, kuri nepriklauso nuo paklausos iš/į Latviją.
Visi oro uostai turi skirtingas aprėpties zonas ir jas galima vertinti įvairiais pjūviais ir segmentais.
Konkurencija yra gražu, įdomu, tačiau jos vertinimas privalo būti labai kompleksinis – tuo ir žavus aviacijos verslas. Nėra taip paprasta kažką įvertinti.
Neturiu paranojos del konkuravimo ir nesitikejau nepasitenkinimo, sakydamas, jog VNO atsiradus tiesioginiams skrydziams i Stokholma, Berlyna, Miunchena ir Stambula yra sansu, kad sumazes tranzitiniu keleiviu skaicius TLL ir RIX. O jei del to VNO aplenks TLL as tik dziaugsiuos. Man tikrai nera statistika auksciau uz skrydzio patoguma, bet siuo atveju tiesioginio skrydzio patogumas sutampa su statistikos pagerejimu. Tai ir tiek. Iki anatomijos mokslu nebutina prieiti.
Emirates starts flights to/from Warsaw
Emirates launches direct flights from Warsaw to Dubai!
The connection starts February 6, 2013, and the flights will take place seven times a week.
Start from Dubai is scheduled for 07:30, and landing in Warsaw at 10:45. The route will be operated by Airbus A330-200.
Gudriu marsrutu paieska, be abejo, yra sekmes reikalas, taciau yra ir „paprasti itariamieji”, sakykime tas pats open jaw is Europos i Azija su Alitalia. Miestu poros kartais keiciasi, bet principas lieka tas pats, ar tai butu MXP-NRT-VIE, ar paskutinis variantas AMS-NRT-BUD.
O Air Europa kas keleta menesiu atsiranda variantas MAD-Pietu Amerika-MAD-FCO uz ~400 euru.
Kartais tiesiog verta stebeti oro liniju ispardavimus, kaip dabartinis KLM (iki rytojaus) VIE, ZRH, GVA – HNL uz ~2500 Lt
Dar pamąstymas kitu kampu. Kas svarbiau susisiekimo prasme – ar bazinis vežėjas, ar tiesiog oro uoste bazuojami ir/ar apnakvindinami lėktuvai. Man atrodo, kad svarbiausia yra kažkur nuskristi. Ir patogiausia išskristi kuo anksčiau ryte, ir grįžti kuo vėliau vakare. Kadangi esame maža rinka, todėl niekad nebus patogu daugelį miestų pasiekti tiesiogiai, todėl čia svarbu turėti kuo daugiau patogių jungimų su hubais, todėl ankstūs rytiniai išskridimo skrydžiai ir vėlyvi grįžimo dažniausiai tai puikiai užtikrina.
(Bazinio vežėjo vienintelis „privalumas”, kad jam gali nurodyti, kur skraidyti, net jeigu tai ekonomiškai nenaudinga.)
Simonai, gal esi pats daręs ar matei statistiką, kiek nakvoja ir rytais kyla kėdžių iš VNO, RIX ir TLL (bent maždaug)?
Главные причины убытков Estonian Air – слабый евро и дорогое топливо
http://rus.delfi.ee/daily/business/glavnye-prichiny-ubytkov-estonian-air-slabyj-evro-i-dorogoe-toplivo.d?id=64632160
Рижский аэропорт снова работает с прибылью
http://biznes.delfi.lv/bnews/rizhskij-aeroport-snova-rabotaet-s-pribylyu.d?id=42484858
@ES
Suprantu, kaip naudoti kodus, bet nelabai suprantu kuo jie padeda. Kitaip tariant, kokią naudą jie duoda bandant išspaust superkainą?
Domai, gera naujiena asmeniškai tau – SAS balandį pradės skrydžius iš Kopenhagos į San Franciską.
Copenhagen – San Francisco
SK935 CPH1225 – 1445SFO 343 x26
SK935 CPH1255 – 1515SFO 343 6
SK936 SFO1735 – 1315 1CPH 343 x2
SK ketina pavėlinti SK1742 CPH-VNO, tai grįžtant turėtų būti galimybė Vilniuje atsidurti iki 17 val. ;)
SK1742 arrival VNO 17.00 instead of 15.40 :-( :-( .
nikasto: why? I think it is important to have an option to leave Vilnius after full working day. And departure from Vilnius around 17:00 is better for connections, as main connection bank from Copenhagen departs 18:00-19:00
Anyway, it is still not confirmed, but SAS is evaluating options to use aircraft in more premium slot to Vilnius.
Del kainu – tik pasidalinsiu patirtim: pries pora savaiciu nusipirkau Milanas-Tokijas-Roma-Bari uz 81 eura gruodzio 21 dienai(!) su Alitalia. Radau pagal nuoroda tinklalapyje exbir.de (labai naudingas). Kaip suprantu, formaliai tai yra one-way bilietas Milanas-Baris per Tokija (Tokijuje laukimo laikas 4 val.) – matyt, ivyko klaida sistemoje, leidusioje taip sudelioti marsruta (po keliu dienu tas pats marsrutas jau kainavo apie 2500 euru!). Checkmytrip rodo mano bilieta kaip patvirtinta, taigi, tikiuosi, jo necancelins (kaip klaidos), ir nelieps man uz ji primoketi, jei nepanaudosiu segmentu Tokijas-Roma-Baris ir pasiliksiu Tokijuje ilgiau (zadu nusipirkti kita velesni skrydi is Tokijo i Europa). Kad nebutu problemos del bagazo ir pan., galvoju skristi tik su rankiniu, pasidaryti online check-in ir Milane eiti tiesiai i lektuva. Gal dar kas kokiu patarimu turit? Ar yra kokiu panasiu precedentu? Aciu.
Simonai: 1 h 20 min longer waiting at CPH (connecting VNO) 3 times per month for 10 months = 40 hours = 1,5 days useless waiting/year (and … without Lithuanian beer ;-). For those leaving Vilnius „after full working day” the potential new outbound schedule is of course better.
Simonai, galiu pakomentuoti Ryanair jumpseat policy, nes vienas artimas žmogus ten dirba. Ryanair niekada neparduoda (bent jau taip teigia saviem darbuotojam) bilietų daugiau nei yra standartinių vietų (189), tačiau pas juos yra tokia sistema kaip „crew travel”, kuria naudojasi visi Ryanair darbuotojai po visą Europą (kai kada, beje, darbuotojams labiau apsimoka skristi kaip eiliniam keleiviam su akcijiniais bilietais – nebūtų Ryanair ;] ) Esmė tame, kad crew travel neužtikrina 100%, kad nuskrisi kažkur laiku. Darbuotojai, vykstantys pagal šią sistemą, gauna boarding patvirtimą tik po to, kai užsidaro checkin sistema ir būna aišku, ar yra (ir kiek yra) vietų. Pvz, KUN-STN per savaitę būna bent vienas skrydis, kur naudojama jump-seat; buvo netgi atvejis, kai viena mergina liko KUN laukti sekančios dienos reiso, nes visi jumpseatai jau buvo „išdalinti”, o jos kelionės tikslas pasirodė mažiausiai svarbus:)
Ačiū, Vytautai. Tai patvirtina ir mano duomenys, jog, pasirodo Airijos teisė neleidžia keleivių sodinti į „jump seat”, tačiau leidžia sodinti „crew off duty”.
Įdomu – Danijos ir Vokietijos teisė tai leidžia ir SAS bei LH dažnai atsiskraidina keleivių į Vilnių „jump seat’uose”.
„Qatar Airways” paskelbė, jog per 12 mėnesių ketina prisijungti prie aljanso. Pirmasis iš MEB3, kuris pradėjo žvalgytis į aljansus. Įdomu, su kuriuo sutars. Kaip tyčia tą pačią dieną paskelbė apie bendradarbiavimą su „Qantas”, tai kilo spekuliacijos, jog galbūt tai bus „oneworld”.
@Simonas – rašei, kad Lufthansa ir SAS skraidina piloto kabinoje overbookingo atveju. Ar tikrai? Kaip atrenka tuos žmones, kaip dažnai? Ar čia turi omeny pvz. į darbą/iš darbo skrendantį pilotą?
Šiek tiek keista būtų, jei tai tiesa, ypač po rugsėjo 11. Iki tol būdavo tarkime JAV įprasta, kad galima keleiviams aplankyti piloto kabiną. Bet irgi kiek žinau ne visą skrydį joje skristi. Juk jeigu kitos vietos visos bus užpildytos tai reikš, kad negalima bus keleivio persodinti net ir iškilus nenumatytoms aplinkybėms, pvz. avariniam nusileidimui. O čia jau gali net ir padorus, neišgėręs keleivis trukdyti, ne iš piktos valios, o pvz. išsigandęs klausinėti pilotų, kas atsitiko, kai šiems reikia susikoncentravimo.
@Augustinas Žemaitis
galiu papasakoti precedenta, kuris buvo nutikęs man – pražiopsojau savo dieninį skrydį SK742 iš VNO ir teko prašyti pakeisti į popietinį, kadangi jis buvo overbooked, mane paliko stand by, bet, kad būtų 100%, paklausė piloto, ar paimtų į kabina (ant jump seat’o), pasakė, kad SK cargo agent ir pilotas sutiko. Tai buvo kokie 2004 ar 2005 metai. Skridau su SK AD75 bilietu. Deja, kai jau visus susodino ir užėmiau „savo vietą” pilotų kabinoje, pasirodė, kad salone visgi buvo 1 laisva vieta ir manęs paprašė persėsti :)
Linai, nu ir nepasisekė. Reikėjo skubiai ir tvirtai prisirišt diržais, kad niekur iš ten neperkeltų :]]]
Buvo apmaudu, kad nepavyko – buvau jau užmezgęs pokalbį su pilotais :)
Bet priešintis, kad – „ne aš skrisiu čia” irgi negalėjau :) tai tik padėkojau pilotams ir nuėjau į saloną… :(
Esu susidūręs lygiai su tokia pačia istorija kaip Lino, taip pat SK skrydyje PLQ-CPH 2011 m. rudenį. O šią žiemą esu matęs du keleivius LH FRA-VNO pasodintus į atlenkiamas stiuardų kėdes.
Tik norėjau Augustinui pailiustruoti, kad atranka yra (buvo) ir bet ko pas pilotus nesodina, žmogus turi būti patikimas :)
Airbus A380. For the First Time Ever. Regularly. From Domodedovo Only
http://www.airtransportnews.aero/article.pl?mcateg=&id=37667
CEO Taskila: Estonian Air is not in a crisis
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=59730
Planuose – geležinkelis, jungiantis Vilniaus ir Kauno oro uostus
http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/planuose-gelezinkelis-jungiantis-vilniaus-ir-kauno-oro-uostus-436265#ixzz1zk1fBO2i
SK i SFO! Yeesss, pagaliau galima be United apsieiti. Ir connectionas greitesnis.
Beje, del to mano VNO-FRA-ARN, DUS-CPH-VNO bilieto. Jis buvo per ebookers nupirktas. Parasiau jiems kad FRA-ARN nebereikia, paprasiau grazinti man kuro mokesti uz nereikiama segmenta :-) Idomu kuo baigsis. Jei nesutiks, tai teks ta pati FRA pameginti… labai nesinoretu kad DUS-CPH-VNO panaikintu =(
Atostogų oro uostas
http://www.kaunoaleja.lt/?action=news&news_id=32144
Panašu, kad norėjai pademonstruoti tariamą savo svarbumą. Gerai, kad Simonas iškart „nusodino” :)
Sutinku su Simonu, kad šiaip žiūrint, tas pats, ar skristi per Rygą, ar Varšuvą.
Aš pažvelgčiau iš kitos pusės – pagal rinkos dydį, ekonominės būklės didelių skirtumų nebuvimą iš/į Lietuvą (atmetus transferą) turėtų skraidyti bent 50% daugiau žmonių nei į Latviją ir dar daugiau – nei į Estiją. Taip, čia atsižvelgus į realų atstumą iki oro uostų nuo miestų. Tikrovėje taip nėra (atrodo Simonas rašė, kad iš Lietuvos oro uostų skrenda panašiai, kiek iš Latvijos).
Kadangi darau prielaidą, kad latviai šiaip nėra linkę keliauti daugiau už lietuvius, tai skirtumas nemaža dalimi susidaro ir dėl atvykstamojo turizmo oro keliu skirtumų ir dėl lietuvių važiavimo žemės transportu į kitų šalių oro uostus, kurio nekompensuoja analogiškas užsieniečių atvažiavimas. Tai jau – tam tikra žala mūsų ekonomikai.
Mano nuomone, tie atvejai, kai gali nuskristi VNO-XXX-YYY už tiek pat kiek XXX-YYY su patogiu pesėdimu dar nėra blogi. Blogiau, kai tas kainos skirtumas didelis, o visais atvejais, kai žmonėms geriau apsimoka važiuoti iki Rygos jis – nemažas.
Lietuviai važiuos iki Rygos, jei bus būtina skristi, bet kiek turėtų būti Lietuva patrauklesnė turizmui šalis už Latviją, kad užuot įsigijęs gerokai pigesnį bilietą XXX-RIX koks savaitgalio turistas pirktų XXX-RIX-VNO, prarastų laiko ir mokėtų brangiau?
Žodžiu, bendrai paėmus, mano supratimu lyginimas tik skaičių VNO su RIX ar TLL neturi didelės prasmės, nes skiriasi rinkos, tranzitiniai srautai. Tačiau perskaičiavus pagal rinkos dydį (žmonių skaičių) ir ekonominė būklę, du bene labiausiai oro keliones įtakojančius veiksmus, atsižvelgus į dar kai kuriuos kriterijus, lyginti galima ir būtent tokie lyginimai yra aktualūs ir parodo, kiek dar galime plėstis vien gerindami savo aviacijos/turizmo sistemos kokybę iki kaimynų lygio (sistema čia vadinu oro uostus, turizmo įvaizdžio kūrimą ir kitus susijusius dalykus).
Ne vien tiesioginiai reisai svarbūs, bet Lietuvos pasiekiamumas bendrai. Tiesioginis geriau už netiesioginį, bet kur tiesioginiai neįmanomi, galimas darbas konkurencijos per hub’us didinimo kryptimi, kad skrydžio su persėdimu kaina būtų numušta iki skrydžio be persėdimo, o dėl dažnų reisų į hub’us persėdimo trukmė trumpėtų.
Skrendančių iš Lietuvos srautas žymiai išaugtų išardžius Via-Baltica kelio atkarpas Marijampolė-Kalvarija ir Pasvalys-Saločiai.
Kazkaip tai neapsisprendziama del KUN rezultatu, vienakart deklaruojama, kad KUN rezultatai pesimistiniai,-kitakart, kad rezultatai optimistiniai-
„Rezultatai nuteikia optimistiškai – vien birželio mėnesį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, keleivių skaičius išaugo 16 proc.,– sakė Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas.
Vasarą Kauno oro uoste keleivių – dešimtadaliu daugiau
http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/vasara-kauno-oro-uoste-keleiviu-de-imtadaliu-daugiau-436297
http://money.msn.com/credit-cards/a-little-known-way-to-fly-for-free-usnews.aspx Gal kam bus naudinga
Be BalticMiles Mastercard yra kazkas realaus ir prieinamo is tokiu variantu Lietuvoje?
Airlines’ administration charges. A change on the cards
http://www.economist.com/blogs/gulliver/2012/07/airlines-administration-charges?fsrc=gn_ep
Ryanair will begin its new era of transparency on August 1st when it will include administration fees on its adverts. It will include it in the prices it offers on its website from December 1st. Eleven other budget carriers will also be affected: Aer Lingus, BMI Baby, Eastern Airways, easyJet, Flybe, German Wings, Jet2, Lufthansa, Thomas Cook, Thomson and Wizz Air.
OT: The final report conc. Air France A332 crash over the Atlantic on Jun 1st 2009. http://avherald.com/h?article=41a81ef1/0081&opt=0
Rytojui nebera Novaturo is RIX ir TLL.Viskas nebeveza jau jie tranzito per VNO?
Viskas yra. Tiesiog charterius i lenta sudeda veliausiai ;)
Pagaliau Ryanair ar EasyJet nebegalės plėšikauti su banko kortelių mokesčiais, bent jau JK.
Long live OFT!!
@brr… na Easyjet reklamose jau iskaiciuoja 11 eur mokesti, tik papildomo mokescio uz kreditines korteles nera :).
Tas Novaturas daugiau Daro PR’o nei reisu. Eilinis kartas kai tenka nusivilti ju gebejimu kazka rimto padaryti.
Record number of passengers used Tallinn Airport in H1
Tallinn Airport boosted passenger number by 21.4% in the first six months year-on-year to 1.06 million passengers.
In regular flights, the most popular destinations were Helsinki, Stockholm and Riga; the airport had a direct connection with 37 airports in the first half of the year. The most popular charter flight destinations were Antalya, Hurghada and Sharm el Sheikh.
40.1% of the passengers used Estonian Air and 16.2% Ryanair.
Director of Turkish Airlines: Turkey is a significant partner to the economy of Latvia
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=59823
Therefore, it is even more significant that flights from Riga are being increased in number; as of September 13, 2012, flights Riga–Istanbul will be increased to 5 a week (on Mondays, Wednesdays, Thursdays, Fridays and Sundays). The number of these flights might be increased up to 7 in the closest future. That would enable passengers to reach their desired destination easier and with more convenient connected flights. The future also holds an increased number of daily flights from all the Baltic States airports to various destinations.
Обещанного прироста не произошло, airBaltic теряет пассажиров
http://rus.db.lv/nachalo/transport/obeschannogo-prirosta-ne-proizoshlo-airbaltic-terjaet-passazhirov-44412
По имеющейся у Db.lv информации, в июне латвийская авиакомпания airBaltic перевезла на 17% меньше пассажиров, чем в тот же период прошлого года.
Из неофициальных источников стало известно, что число перевезенных airBaltic в июне пассажиров лишь немного превысило 300 тысяч.
Таким образом, июнь – уже третий месяц подряд, когда у airBaltic на 16-17% снижается пассажиропоток.
Заполняемость рейсов также снизилась – в мае она была на 4% меньше, чем годом ранее.
Kalbant tiek apie AirBaltic, tiek apie Estonian Air – mano galva, tai zlugusios aviakompanijos. Estonian air padare strategine klaida bandydama konkuruoti rinkoje, kuri jau yra perpildyta. Estai neturi jokio strateginio pranasumo, jokio strateginio resurso, kad galetu save diferencijuoti ir taip uzmti rinkos dali. Low cost rinka jau perpildyta, konkurencija tradiciniu vezeju rinkoje yra didele, todel bandymas konkuruoti kainomis yra nuostolingas. Ne viena kompanija taip jau sudege. Brando sios aviakompanijos taip pat neturi… Zodziu, abi kompanijos patenka i living dead kompaniju kategorija. Tuos pinigus kurie isleidziami veiklai geriau jau sudeginti, bent liks pelenai, o dabar lieka tik oras :) Taip, kad mano palinkejimas protingiems estams: quick failure is very good, costly failure is very bad…. better save your money for Greece :)
Simonai, galbut zinote kas isikurs buvusiose Vilniaus oro uosto restorano patalpose?
@MIT
Problema ne kompanijose, o jas valdančiuose asmenyse. Taskila, atėjęs iš BT į OV, kartu atsinešė ir strategiją, kuri jau kartą buvo žlugus. airBaltic šiuo metu optimizuoja savo veiklą, tad nepradėk jos laidoti. Estonian bus įdomus testas Estijos valdžiai. Ar pumpuoti pinigus į nacionalinį vežėją ar leisti numirti. Gal Simonas daugiau pasakys, bet bent aš manau, kad dabartinė Estonian strategija nieko gero neatneš, nes airBaltic su ja vos „nesudegė”.
Ir Airbaltic,ir Estonian dirba su minusu.Bet ju nauda Latvijos ir Estijos ekonomikom daug didesne nei patiriami nuostoliai,todel ir toliau turetu buti dotuojamos is valstybes:) Nebent isikis ES ,kaip kad buvo su Malev
Štai ir sužinojom kiek papildomai ispanai lups.
http://www.ryanair.com/en/notices/gops/120706-sp_apt_tax_en-GB
Gal kas turite sovietmečio VNO skrydžių tvarkaraštį, metai nesvarbūs, svarbu kad būtų sovietmečio. Dėkui :)
As manau, kad bus geras Harvard case study po poros metu: kaip nereikia konkuruoti rinkose, neturint strateginio pranasumo. Tiek air baltic, tiek estonian yra puikus pavyzdziai. Lietuviskas sprendimas buvo puikus: nac. vezejo neturimne ir nereikia. Kalbeti apie netiesiogine nauda labai populiaru, bet gal yra pigesniu budu dotuoti turistu srauta? Kuo bloga low cost invazija?
@MIT
Nacionalinis vežėjas nėra blogybė savaime. Tiesiog reikia pasirinkti teisingą strategiją. Tai ką anksčiau darė airBaltic ir ką dabar daro Estonian yra nenaudinga. T.y. tranzitinių keleivių viliojimas Ryanair kainomis naudingas tik vienu atveju – pakelti oro uosto statistiką. Nors pagalvojus, gan brangi stimuliacija. Galima skaičiuoti naudą ekonomikai, bet rezultatas vis tiek bus nekoks. Bilietas parduotas labai nuostolingai, o keleivio išlaidos Taline – kava ir sumuštinis oro uoste. Vėlgi, galime ginčytis, kad ilgalaikėje perspektyvoje tai privilios nuolatinius keleivius, bet mano manymu daug skandinavų į BT ar OV lėktuvus galima prisivilioti tik vienu būdu – kaina, nešančia nuostolius.
@SRS
Kas yra teisinga ir neteisinga strategija? Truputi mistine formuluote, bet, tarkime, teisinga strategija yra pelninga. Dirbti perpildytose rinkose yra nepelninga, nebent esi toks stambus zaidejas, kad gali diktuoti kainas nes tavo veiklos sanaudos vienam keleiviui santykinai mazesnes. Nacionaliniai vezejai sunkiai issilaiko net uzdarose rinkose, kuriose mazai konkurencijos. ES rinka atvira viduje, todel tokio kiekio aviakompaniju nereikia, pelno marzos per mazos. Low cost rinka taip pat pamazu uzsipildo. I tokia rinka investuoti galima tik jei sukuriama kazkas tokio, kas garantuoja rinkos galia: unikalias pervezimo paslaugas ir pan. Diferencijuoti savo paslaugas rinkoje, kurioje teiki perskraidinimo is tasko A i taska B paslaugas, yra sunku.
Bet, kai dotuoja valstybe, tai galvos daug sukti nereikia: nuostolius padengs visi mokesciu moketojai.
@MIT
Aviakompanija gali būti nepelninga šiuo atveju, bet turi nešti ekonominę naudą valstybei t.y. vežti turistus, kurie leistų pinigus. Bet yra riba nuo kurios nuostoliai nebegali būti toleruojami arba politikai sulauktų visuomenės pasipriešinimo dėl dotacijų. Estonian atveju, jie pradėjovežti tranzitą idiotiškai mažomis kainomis. Kažkada kažkas skaičiavo, kad one-way sėdynės savikaina yra apie 200 lt su Ryanair. Estonian pigiausius bilietus parduoda VNO-TLL-LGW maršrute už 190 lt. Toks vežėjas kaip Estonian gali išgyventi, bet turi surasti savo nišą. Bandyt kopijuot SAS nėra išeitis.
Kazi ko siandien FR1214 suko kokius 4 ratus salia KUN pries nusileisdamas. Oras idealus Kaune.
Simonai, del kokiu priezasciu Estonian atsauke sekmadieni vakarini skrydi. I Vilniu leidziasi apie 8-9 vakare. Gavau siandien pranesima, kad Liepos 22 sis skrydis atsauktas (OV655).
bet tai graži oldskulinė liufthanza nusileido sostinėj.
LIETUVOS UŽSIENIO REIKALŲ VICEMINISTRAS IR NAUJASIS TURKIJOS AMBASADORIUS APTARĖ DVIŠALIUS SANTYKIUS, TURKIJOS INTEGRACIJĄ Į ES
http://www.urm.lt/index.php?2352290611
Ambasadorius informavo apie Turkijos oro bendrovės „Turkish Airlines“ jau anksčiau indikuotus planus nuo žiemos sezono pradėti skrydžius reisu Stambulas – Vilnius – Ryga. Tikimasi, kad šie žingsniai paskatins Lietuvos ir Turkijos verslininkų tiesioginių kontaktų plėtrą ir svariai prisidės prie šalių ekonominių ryšių plėtros.
Tarptautinio Palangos oro uosto tarptautinis pripažinimas
http://www.facebook.com/photo.php?fbid=10151021157208117&set=a.315318863116.150234.17452783116&type=1&theater
Jo, Palanga cia sublizgejo…
@MIT – Kaip rašiau praeitame įraše, skraidančiųjų srautas iš/į Lietuvą turėtų apie 50% viršyti Latviją, bet taip nėra. Čia kalbu apie skrendančiuosius, atmetus tranzitą. Kodėl nėra? Be jau minėtų priežasčių, viena priežasčių – didelė krypčių pasiūla iš RIX.
Dotacijos trečiųjų šalių vežėjams šiuo atveju nelygios nacionaliniam vežėjui, nes nacionaliniam vežėjui padeda tranzitas, net ir nuostolingas.
Pvz. yra reisas RIX-XXX, kur galima nebloga kaina parduoti 40 bilietų, bet pagal atstumą reikia leisti 737. Šiaip tai būtų nuostolingas reisas, jo nebūtų, arba reikėtų didžiulės dotacijos, kuri irgi neapsimokėtų.
Bet čia gali įsijungti tranzitas. Dar 60 bilietų parduodami tranzitiniam srautui, ir reiso nuostoliai tampa pakankamai maži, nors jis ir liktų nuostolingas. Juk kiekvienas papildomas bilietas mažina nuostolius, kad ir kaip pigiai parduotas (jei tik pardavimo kaina viršija kintamus kaštus, kurie gana maži, pvz. oro uosto mokesčiai).
O jei tą reisą „nuimtum”, tai iš tų 40 kokie 20 galėtų išvis neskristi – nes pvz. su persėdimu savaitgaliui mažai kas skris dėl laiko.
O šiaip Estonian strategija kiek skiriasi nuo BT, BT darė didelę bazę su daug krypčių ir gana retais reisais, Estonian su mažai krypčių bet dažnais reisais (atmetus kelis bandymus pietryčių Europoje).
Augustinai, bet realiai kas yra Estonian tranzito rinkos? Lietuvius vežti į ARN, CDG ir AMS? Pagrindinė problema, kad BT/OV jau įsitikino, kad Lapenrantos negeneruoja pakankamai srauto, kad iš tokių galima būtų pasidaryti hubą. O visi kiti didesni miestai turi jungtis su HEL, ARN, CPH. Kaip parodė istorija, OV/BT nesugebėjo išlaužti geros ekonomijos dėl to, jog jungimas vyksta ne brangiame CPH, bet pigiame TLL/RIX. Be to, kiekvienas net ir feeder miestas turi generuot bent kažkiek P2P srauto. Taigi švedijos kaimas-TLL-AMS gal ir atrodo neblogas maršrutas, bet segmentas kaimas-TLL yra grynai tranzitinis, kai tuo tarpu tas pats SAS atidaręs maršrutą kaimas-ARN turės bent keliasdešimt procentų P2P srauto, kuris leidžia „subsidijuoti” jungiamuosius keleivius. Iš esmės tai kad ir kaip bežiūrėtume, tai, kas nesuveikė BT, neturi jokių šansų suveikti OV. BT turėjo gerą koperaciją su SAS, iš jos daug išmoko, galų gale pats RIX didesnis traukos centras nei TLL. O visa kita tik tuščios šnekos ir savęs apgaudinėjimas, kad „jau mes tai padarysim geriau nei jie” :-)
Smagi diskusija tarp musu cia uzvire… Estonian negali pakelti kainu, nes neturi rinkos galios. Jei jie pakeltu kainas, paklausa iskart smuktu. Kainas diktuoja rinka, o ne Estonian. Beje, avialiniju kainodara yra pakankamai sudetinga, ir nevengiama eksperimentuoti. Estai, kaip ir latviai bando zaisti finansines piramides strategija, parduosim daug pigiu bilietu, susigeneruosim pinigu srauta, kaip nors pratempsim… bet sanaudos nuo to nemazes, jos tik atidedamos ateiciai. Nori isgyventi – teik kazka isskirtinio, imitacija ir strategiju kopijavimas nelabai pades: perdaug mazos rinkos ir aviakompanijos. Tiek estus, tiek latvius gena noras tureti sava aviakompanija, bet tai per brangu… low costas gali sugeneruoti daug netranzitinio turistu srauto, ir to uztenka.
airBaltic to purchase new planes
http://bnn-news.com/airbaltic-purchase-planes-68057
Wizz Air announces „important changes for low-cost short-haul transportation in Europe”
Today at 12:00 am in Warsaw will be Wizz Aira press conference with the participation of Daniel de Carvalho – Corporate Communications Manager. To be announced „significant change for low-cost short-haul traffic in Europe.”
Tuo tarpu įdomus straipsnis apie skrydžių sezoniškumą:
http://www.anna.aero/2012/07/04/grounding-planes-in-winter-improves-profitability-the-new-network-planning-reality-explored-among-europes-airlines/?utm_source=anna.aero newsletter&utm_campaign=a4398173e0-anna_nl_040712&utm_medium=email
Skridau savaitgalį į Krokuvą. Ketvirtadienį į VNO atskrido 17 žmonių, išskrido – 24 su mažuoju ATR. Sekmadienį skrido 30 žmonių. Keli atsisakė skrydžio ir išvyko iš oro uosto, nes lėktuvas vėlavo 8 valandos. Vilniuje šįryt buvome 5,30 val. Nors turėjome atskristi 21 val. Priežastis – operational problems, buvo sutrike ir kiti eurolot skrydziai. Krokuvos oro uostas žiauriai mažas, iš pradžių visiems davė po 50 zlotų kuponus, po to dėmesio neliko. Skrydis buvo vis nukeliamas, kol galiausiai keisti laiką tablo nustojo. Buvome vieninteliai oro uoste, kad bus lektuvas suzinojome atsitiktinai sutike Eurolot lakūna kuris kažkam paskambino. Lėktuvas atskrido iš Vroclavo. Buvo įdomu stebėti žmonės – labiausiai panikavo tie, kas buvo girčiausi. Tipo mus paliko, Vilnius nuo 23 val, nepriima lektuvu. Siaip idomi patirtis. Viskas butu tvarkoje, jei kompoanijos atstovai bendrautu su zmonem.
Japan / France Signs Open Skies Deal
09JUL12
Japan and France has concluded revised bilateral air service agreement, which was held in Tokyo between 04JUL12 and 06JUL12. The conclusion saw the two sides signed Open-Skies deal, which includes the following:
*Open-Skies between Japan and France, including New Caledonia and Tahiti. This includes Tokyo Airports
*Tokyo Narita service increase is possible starting Summer 2013
*Tokyo Haneda day-time service will be permitted, 2 flights per day for each side, once International slot increases from 30,000 to 60,000
In the press release, it only mentioned liberalizing air traffic service, including Tokyo, however, based on previous open-skies deal with other 16 countries, restrictions for 5th freedom rights remains in place for Tokyo Airports
With the signing, France becomes 17th country to sign open-skies deal with Japan, and second country to secure daytime service at Tokyo Haneda for International flights.
Kalbant apie originalius aviacijos verslo modelius, tenka prisimint lietuvišką Star1 eksperimantą. Nesu 100 proc. tikras kad banktrotas nebuvo kapitalo trūkumo ir vadybos pasekmė, o ne vien blogo modelio problema.
Kaip pasižiūrėti koks numatytasis lėktuvas konkrečiame skrydyje, pvz. SU
Postimees: Estonian Air is running out of ready capital
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=59862
Mindauqas> lengviausia – per bilietu paieskos sistemas. beveik visos rodo koks bus lektuvas konkreciam skrydyje
@klaustukas, Dėkui. kelias mėgstamiausias patikrinau ir nėrodė.. Bet kitos jau parodė:)
From 1st August 2012 Wizz Air will launch a trial, on selected routes, introducing two types of cabin baggage.
What is the difference between the two cabin baggage types? – SIZE!
1. Small cabin bag:
If your cabin baggage is of size 42x32x25cm or smaller it can be taken onboard free of charge. A school backpack or laptop bag that fits under the seat in front of you would typically meet this requirement. There is a weight allowance of 10kg for the small cabin bag.
2. Large cabin baggage:
If your cabin baggage is larger than the dimensions of a small cabin bag, you can take it onboard for a newly introduced €10 online fee, which you can choose to pay when booking your flight. Your large cabin baggage still needs to easily fit into the overhead compartments of the cabin so it should be no larger than 55x40x20cm. There is a weight allowance of 10kg for large cabin baggage.
Tai Wizz sugalvojo ir rankini bagažą apmokestint- gražu. Tiesa po kėde ramiausiai telpa standartinis 55x40X20 dydžio rankinis bagažas.
Kitas dalykas, jei leistų 2 vienetus temptis. Bet tokiu atveju vietos salone neužtektų…
Nu va, stai tau ir “significant change for low-cost short-haul traffic in Europe” :) Visi dabar skris su mazom kuprinytem …
Galima pavyzdį per kokią bilietų sistemą galima nusipirkt small planet airlines atskirus skrydžius,tuo pačiu,kad matytusi numatytas lėktuvas toje sistemoje?
Lietuvos sostinė pagal Iberia Express:
http://www.iberiaexpress.com/en/cheap-flights/Lithuania/
Beje, man įdomu iš kur tas pranešimas apie Wizz rankinį bagažą? Nes šiaip joks Google’as jokių žinių neišmeta ir Wizz puslapy nieko nėr? Ar čia per naujienų agentūras kažkas kažką rado..?
Įdomu ar kas nors iš šį blogą skaitančių galėtų pakomentuot ar tikrai realu B787 konkurentą padaryt iš A330?
http://lenta.ru/news/2012/07/09/a330/
@Vytautas-NT Wizzair nauja bagazo politika buvo paskelbta siandien toj presskonferencijoj. Bet kol kas mums tai dar negalios :
Wizz Air will test a new service from Katowice – London Luton.
Official statement Wizz Air:
Dear passengers!
Since August 1, 2012, Wizz Air will introduce in selected fields of trial
new rules for two types of luggage.
What is the difference between two types of luggage brought on board? Size!
First Small carry-on baggage:
Hand baggage dimensions may not exceed 42x32x25 cm
be brought on board for free. These conditions meet
usually school backpack or laptop bag located under the
front seat passenger. Weight of a small carry-on baggage can not be
exceed 10 kg.
Second Large carry-on baggage:
If the baggage exceeds the size of a small hand luggage
but it is bigger than 55x40x20 cm, you can bring it on board
aircraft on the Internet after paying the new fee of 10 euros.
The fee can be made when booking the flight. Large luggage
handheld must be easily located in the glove compartment above the seats
passengers and its dimensions may not exceed 55x40x20 cm. Weight of a large
Cabin baggage must not exceed 10 kg.
Why Wizz Air is testing a new rule for hand luggage?
Wizz Air introduces a trial this new rule on baggage
pop-up to encourage passengers to bring less baggage
aircraft. With a smaller number of large luggage on board,
cabin will be less crowded and the process of boarding gate will be
easier and faster for the benefit of all our passengers.
Ryanair believes that this attempt, on selected routes, will
reduce the difficulty in boarding the aircraft, as well as
improve timeliness and enhance travel experience. Test planned
is the end of August, but if the results are not conclusive,
it can be extended. If the trial proves to be
success is a new rule on hand luggage will be implemented in
the entire Wizz Air route network.
On which routes will be introduced baggage rule on Trial
pop?
Trial rules will apply to flights from Katowice to London Luton and the
the return route. If your ticket is on another route, it will not
covered próbnymi rules.
When the trial rules take effect?
Tested principles will apply to all bookings
from the sample made from 9 July 2012 and travel from
1 August 2012 and later.
What should they do, passengers who have booked flights on the route
sampled before 9 July and intend to travel with a large
baggage, but do not have a fee?
The new rules only apply to bookings made since
July 9. If a reservation is made before July 9, you can take to
board a large carry-on luggage without having to pay a new levy.
However, passengers will be subjected to a new procedure when embarking on
board.
How much hand-luggage to carry on board?
Passengers can choose the size of his hand luggage, but be
Note that Wizz Air a strict rule to allow
brought on board only one piece of luggage
per passenger. Passengers who have a fee
too much baggage will also benefit from the earlier
boarding. Under current rules,
Passengers can also bring on board additional products purchased
at the airport after screening.
We wish you a pleasant trip,
WIZZ Team
Visiškas cirkas dabar su tų čemudanų tikrinimu bus. Viliuosi, kad nepasiteisins.
o prie ko cia: „Ryanair believes that this attempt, on selected routes…”?
Išversta iš vengrų kalbos su Google Translate ir net padoriai neperskaityta…
https://www.rufusroo.com/shop/index.php?¤cy=3&language=3&gclid=CIfGtJ2hjbECFUJL3wodFV3QIg tereiks isigyti papildomos ginkluotes :)
Panašu į subtilų bandymą nugręžt keleivį. Teoriškai dar galėtų ir svorį sumažint.
Nes tokius „mažesnius” standartus taiko tradiciniai vežėjai skraidantys su mažais lėktuvais. Bet ten registruojamas bagažas nemokamas (AirBaltic, berods, tokius rankinio limitus taikė 7 kg plius mažesni gabaritai).
Panašu, kad Wizz seka JAV Spirit pėdomis, kurie apmokestino rankinį bagažą (Simonas kadaise rašė, kad registruojamas nemokamas, bet ten visi lagaminai dabar mokami).
Aišku tenka konstatuot, kad toks tūrio mažinimas gerokai apsunkina relione. Jei skrendi dviem-trim dienom vasara, tai gal į tiek įtilpsi. O vat jau ilgesnės kelionės daiktus taip nesugrūsi. Ir esmė ne svoryje, bet tūryje. Čia skirtumas ryškus- 21 ir 13 litrų.
Panašu, kad turėsim dar vieną tarifo išskaidymą. Realiai galima rankinį bagažą padqryt dar mažesnį ir realiai tokį bagažą padaryt mokamą. Tada, aišku, dar ir įlapinimas pailgės, kai reikės mokesčius rinkt…
Wizzair jau issiuntinejo ir oficialu pranesima svaria anglu kalba,-
„New cabin baggage policy to improve your travel experience”
Bet tai nekeicia esmes. O ji aiski- nugręžt keleivį.
Prie savo prasto aptarnavimo Wizz prideda dar ir bagazo limitus. Way to go..
Sekantis Wizz žingsnis turbūt bus mažinti registruojamo bagažo svorį, kiek čia gali visi su 32 kg skraidyti.
Manau, kad dar kiek palaikys- nes tai jų konkurencinis pranašumas. Be to, įtariu labai nedaug kas skrenda su 32 kg svorio- tiesiog tokio nepakelia…
Vytautai, aš irgi maniau, kad tai nepakeliamas svoris, kol nepamačiau savo akimis. Užsuk kada į VNO pvz prieš skrydį į Donkasterį, pamatysi su kokio dydžio prisistato ir kaip stovėdami eilėje juos vos pastumia:)
Facebook’e Vilnius klausia :
http://www.facebook.com/vilnius
Where would you like to go with „Air Lituanica”? Just add a route here and vote! :) Vilnius airlines „Air Lituanica” is going to launch its first flights already next year.
Pirmi trys populiariausi atsakymai :) –
Vilnius – New York
Vilnius – Heathrow Airport, London
Beijing, China
Stai kokios didziules air Lituanica perspektyvos :)
http://www.diena.lt/naujienos/transportas/tyrimas-keliaujanciu-lektuvais-ateityje-tik-dauges-436946?utm_source=feed_reader&utm_medium=rss&utm_campaign=rss_feed#axzz20D7NdKIT
Oficialu: airBaltic pasirašė ketinimų laišką (letter of intent) pirkti iki 20 Bombardier CS Series lėktuvų, kurie pakeis senuosius Boeing 737.
http://bizness.delfi.lv/uznemumi/airbaltic-jaunas-lidmasinas-iegadasies-no-kanadas-aviorazotaja-bombardier.d?id=42499034
Tie latviai patys nezino ko nori,arba jie uz kysius tokias sutartis sudarineja.Tai kaip jie tranzita skraidins su mazais lektuvais, jei Boeng keicia,jie net su Full load i minusa eis.Kiek zinau tose Bombardieriuose iki 130 vietu tebuna?
CS100, CS100ER:
125 (1-class, dense)
110 (1-class, standard)
100 (2-class, mixed)
CS300, CS300XT, CS300ER:
145 (1-class, dense)
130 (1-class, standard)
120 (2-class, mixed)
Mariau, labai neblaivus tavo komentaras :) CS series 300 lėktuvai gali turėti iki 145 vietų, CS series 100 lėktuvai iki 125 vietų. Analogiškai tiek pat dabar turi airBaltic Boeing 737-300 ir 737-500.
Lyginant kainas, CS series yra pigesni nei analogiški Boeing/Airbus. Be to, jei nevėluos ši Bombardier gamybos programa, jie bus pristatyti anksčiau nei Boeing ar Airbus.
Vienintelė problema, kad tai visiškai naujas dar neskraidęs lėkuvas, tad vėlavimų ir visokių ‘vystyklinių’ problemų gali būti nemažai. Iš teigiamos pusės, visa airBaltic flotilė bus vieno gamintojo.
kokios avialinijos, tokie ir lektuvai. Vytautas NT, idomu, neprisidejo prie pasiulymo formavimo – labai gi jam patinka sitie Boeing ir Airbus konkurentai. idomu, kiek pasiteis tokia didziule BT rizika… speju, kad nepasiteisins.
Faktas ,kad pigesni…Bet sutik faktas,kad tikrai nera geresni nei Boeng..Ne uz tuos ju senus Boengus tai taip,bet jei imsim naujus Airbus/Boeng ir Bombardier tai i vienus vartus.
Yra toks posakis „nesu toks turtingas,kad pirkciau pigu daikta”
Mariau, o kuo remdamasis tu sakai, kad jie nėra geresni? Kuo jie blogesni?
Na nereikia ne 1% logikos:) .Neuzpyk del 1% ,bet cia tai nugrybavai labai toli.
Airbus ar tai Boeng kaina kur kas didesne,o uzsakymai kelis metus i prieki ir gamint nespeja.Kai tuo tarpu Bombardier pigesni ir isigyti daug lengviau.Kaip manai didzioji dauguma A/K visam pasaulyje kvailiai?
Lenkijoj ka tik pagamintas Daewoo net ir su pilna komplektacija,nekainuoja kaip devetas Mercedes/Audi/Lexus ar panasiai ,ar ne taip ?
Martin Gauss, Chief Executive Officer, airBaltic: „The superb economics of the aircraft and the delivery timeframe that is available to us are also key factors in our decision to choose Bombardier’s CS300 airliners for our network.” http://www.marketwatch.com/story/airbaltic-signs-letter-of-intent-for-up-to-20-bombardier-cseries-airliners-2012-07-10-51735054
Specialiai Mariui: Republic Airways, Lufthnansa ir Korean Air tiesiog neturi nei 1% logikos: Bombardier has booked firm orders for 133 CSeries airliners from Republic Airways (40 CS300 aircraft), Deutsche Lufthansa AG (30 CS100 aircraft), Lease Corporation International Group (17 CS300 and three CS100 aircraft), Korean Air (10 CS300 aircraft)…
Na, žiūrint į techninius parametrus, jie niekuo nenusileidžia 737 Next Gen ar A319. Klausimas, kas geriau: ar pirkti žymiai brangesnį lėktuvą ir gauti jį po 5-6-7 metų, kai jo tau gal net nebereikės. Ar tokį patį, pigiau ir žymiai greičiau?
Specialia Justui:)))
Wow Lufthansa perka 30 Bombardieriu,paciam nejuokinga:))))
I Vilniu/Kauna irgi atvaziuoja bandomieji autobusai uz dyka,suprask paziurekit ka gaminam gal tiks ,gal noresit daugiau isigyt.Ar tu kitaip galvoji?
Tu tikrai manai Lufhansa svarsto atsisakyt Airbus/Boeng ir pereit prie Bombardieriu?O gal tu manai jiem naudinga turet skirtingus lektuvus ir jie cia del ivairoves perka?
Na, pabandymams tikriausiai ir kelių lėktuvų užtenka, nereikia 30…
Mariau, tu rimtai ligonis, jeigu tu cia rasai nejuokaudamas…matosi supranti apie aviacijos bizni nemazai…
Lufthansa tikrai su 1-2 lektuvais neprasidetu.Kitas dalykas cia labiau Bombardierius kisa,nei Lufthansai reikia ir tu lektuvu kaina tikrai skiriasi nei Airbaltcas perka ne tik ,kad 30.Vien ta reklama,paziurekit lufthansa perka kiek verta.
Nesuprantu Justai,Mantai jus ka rimtai manot kad Bomberiai geresni nei Boeng ar Airbus?
Mariau, bent karta pries rasydamas komentarus, padaryk elementaru research. Skirtingi lektuvai, skirtingos kompanijos, skirtingi tikslai. CS100/300 nera pakaitalas 738 ar A320, ir niekas to nesako. Kompanijos sprendimas, kuri lektuva pirkti, tikrai turi daugiau klausimu, nei elementarus kedziu skaicius: efektyvumas, kaina, cargo capacity, range, CASK efficiency ir dar milijonas. Ir neabejoju kad LH padare savo namu darbus pakankamai gerai.
Justai
na tai as apie tai ir kalbu,reiskais taves kiek nesuprates buvau,o del kitu komentaru na ka as zinau:)
Mariau, o kuo remdamasis tu sakai, kad jie nėra geresni? Kuo jie blogesni?
Na, žiūrint į techninius parametrus, jie niekuo nenusileidžia 737 Next Gen ar A319. Klausimas, kas geriau: ar pirkti žymiai brangesnį lėktuvą ir gauti jį po 5-6-7 metų, kai jo tau gal net nebereikės. Ar tokį patį, pigiau ir žymiai greičiau?
Na cia net sunku ,kaip ir paaiskit.Mercedes ir Opel kad ir tokiu paciu techniniu charakteristiku,niekam nekyla klausimas kuris ilgaamziskesnis/komfortiskesnis/patikimesnis.Na del to ar reikes po 5-7metu,tai Bombardieriai irgi ne rytoj atskris ,o Airbaltic ir kitamet gali subankrutuot.Sutartys sudaromos iskart ir jei jau svarstant ,Airbaltic bankroto,tikimybe tai taip pat kur kas lengviau Boenga parduot9kai paklausa didziule) nei Bombardieriu
Lufthansa perka Bombardier CS100 ne sau,o LH valdomai Swiss International Airlines.CS100 turėtų pakeisti Avro RJ100.
Nežinau, kas čia per įsikalimas į galvą, kad Boeing ir Airbus yra kažkokie dievai, o visos kitos įmonės yra nieko vertos? Bombardier Dash Q400 yra vienas geriausių lėktuvų savo klasėje. Kodėl CS 300 negali toks būti? Dėl to, kad Opel prastesnis nei Mercedes?
Mantai
teoriskai imanoma ,kad naujas Bobardierius bus geresnis,arba bent jau toks pat geras, kaip Boengas/Airbusas.
Na bet tikimybe nera „didele” ar tu taip nemanai:)Gerai tiek to pabaigiam tas nesamones:)
Mariau, tu ir pradėjai tas nesamones, tai gal tikrai geriau baik… ir niekad nepradėk. Patikėk, kaip neįdomu skaityt aviacijos analfabeto bandymus visur įkišt savo absoliučiam niekam neįdomią nuomonę.
Troliai Mumiai, nesakykite, kad nežinojote, jog geriausias aparatas yra skraidantis kilimas…?
Jau jei kalbam apie Opelius ir Mersedesus, tai daugiau klausimų kyla dėl kinu C919 (berods), kur valstybė šiaip tradicijos keleivinių lėktuvų gamyboj neturi.
Kalbant apie Cseries, tai aš nenustebčiau, jei juos pradėtų Ryanair pirkt.
Nes šiaip siūlyčiau atkreipt dėmesį, kad maži B737 ar A318 lėktuvai išvis pastaruoju metu nėra perkami, t.y. apie 120 vietų. Panašu, kad Boeing ir Airbus sutrumpintos versijos yra per sunkios ir neefektyvios. O visa B737MAX ir A320NEO serija iš esmės apima 180-200 vietų lėktuvus.
O kad poreikio naujam tokios klasės lėktuvui įrodo Volotea sprendimas naudoti jau beveik antikvarinius B717, nes jiems B737 ar A320 yra per dideli.
A320 ir B737 pagrindinis vienas iš pliusų yra tai, kad yra senos konstraukcijos lėktuvai su ilga gamybos istorija. Per tą laiką visokie techniniai nesklandumai išspresti, technologijos atidirbtos ir t.t.
Nauji lėktuvai turi savų problemų (prisiminkim A380 sparnus ir variklius). Bet iš kitos pusės, tai nauja konstrukcija su naujom techninėm galimybėm (kad ir anglies pluošto fiuzeliažas ar sparnai, kas labai muša masę).
Iš esmės, kiek skaičiau internete, tai Cseries lėktuvai yra kažkiek panašūs į B787 tik trumpo-vidutinio nuotolio klasėj.
Ir baikim tą mitologija, kad pasauly yra tik du lėktuvų gamintojai. Nes tiek Bombardier, tiek Emberaer sėkmingai prekiaujau savo mažesnės klasės lėktuvais (E-Jet ir CRJ). Jie konfortiški, patogūs ir t.t. Kas skraido Finnair ir SAS galėjo tupo įsitikint.
O įmant Mariaus logiką, tai vieni Airbus yra gerokai prasteni už Boeing, o kiti atvirkščiai, nes pigesni?
Vienintelė bėda, kad tas gražus Airbaltic sprendimas, skirtingai nuo Estonian turi daugiau PR, nei praktinio greito efekto, nes estai jau naudojasi E-jet’ais ir bus pakeitę parką iki AirBaltic savo naujų sulauks…
Sveikinu „airBaltic”! Aviakompanijos strategija prasideda nuo „fleet management”, tai bet koks aiškus planas yra daug geriau nei „jokio plano”, kaip buvo iki šiol.
Kalbant apie lėktuvų skirtumus, tai yra dar kitas dalykas – efektyvumas ir paskirtis, kam šis lėktuvas sukurtas. Esminis skirtumas CS serijos nuo B736 ar A318/A319 – efektyvumas trumpuose nuotoliuose. Iš principo CS serija yra didžiausi jet’ai, efektyvūs 70-110 min. skrydžiuose. Cargo galimybės mažos.
Jeigu nuosekliai toliau „airBaltic” statysis ant šios strategijos, tai turėtų maršrutų tinklas pamažu keistis ir orientacija turėtų slinktis į trumpesnius maršrutus. Tikėtina, jog kadangi order’is yra tolimas, tai sekant strategija gali sekti, jog laikinai „airBaltic” bandys išsinuomoti kitų „Bombardier” lėktuvų.
Aišku, čia yra „letter of intent”, o ne „firm order” – greičiausiai „airBaltic” teks finansinius klausimus iki to išspręsti.
Kažkaip jūs čia labai jau daug apie mane šiandien diskutuojate…
Čia, aišku, kiek kitakia situacija, nei su Estonian naudojamais Embraer. Nes realiai dabar išsinuomot galima nebent CRJ-1000, kuris yra grokai už B737-500 mažesnis. Tuo tarpu estai ima gaminamą lėktuvą, ir realiai jau labai greit turės tokius, kokių reikia, ir naujus.
Tik vat nesupratau Simono logikos? Jis čia pagal Skrydžio nuotolį sprendžia apie Cseries efektyvumą? Nes tada išeitų, kad lėktuvas netinkamas skraidyt iš Rygos į Londoną, Paryžių, Berseloną ir Atėnus.
Ar čia reik suprast, kad jis tokiu atstumu kuro išdegins kaip B737? Čia vėl išeitų lyg ir ne, nes lėktuvų masės tuščio skiriasi.
Beje, dar vienas pastebėjimas- dėl konforto. Cseries žada būt labai patogios, bet primištos 2 3 klasės.
Vytautas-NT: turėjau omenyje, jog CS Series efektyvūs tokios trukmės skrydžiuose. Tuo tarpu ilgesniuose – neefektyvūs ir gerokai atsiliekantys nuo konkurentų. Taigi, svarbu ne tik naujas lėktuvas, bet ir tinkamai išnaudojami jo pranašumai – į tą norėjau atkreipti dėmesį. Tiesiog galima numanyti, jog po šio sprendimo network’as gali imti keistis.
Avianca, TACA ir Copa prisijunge prie Star Alliance. Itariu, tai gali buti Avianca pranasumas eileje del TAP, jei dar is tikruju domisi.
Jei Aeroflot nukėlė skrydį SVO-VNO, ar galiutikėtis tokių dalykų kaip nemokamas maistas? Sėdžiu Maskvos oro uoste ir galvoju, kad gal geriau ieškoti patogesnio suoliuko :D Gal kam tekę palaukti SVO?
Dvi valandos vėlavimo nuo skrydžio laiko, nežinau kaip SVO bet tikriausiai duos ne kuponus, o prie vartų stovės AEROFLOTO vežimėlis kur duos po sumuštinį ir gaivujį gėrimą/ mineralinį vandenį. Na jei duos kuponą, tai išleisi oro uoste.
Выбор в пользу Bombardier – это смело, но рискованно
http://rus.db.lv/nachalo/transport/vybor-v-pol-zu-bombardier-eto-smelo-no-riskovanno-44515
выбраны самолеты, которых еще не производят и на котороых еще не летают. Первые полеты состоятся только ближайшей осенью – зимой, в связи с чем невозможно заранее предугадать, будет ли от этой покупки ожидаемый экономический эффект. Например, смогут ли самолеты действительно помочь экономить топливо.
Gera naujiena, kad Wizzair grazino kainu rodyma skrydziu kalendoriuje :)
@SRS – SU tradiciskai suzaidzia su vakariniu skrydziu i VNO, tai manau ruoskis nakciai oro uoste, o parskrisi i Vilniu ~4:50…
Jurgi,kad is karto taip buvo.kaip kad yra dabar?
Ne , atnaujinus Wizzair dizaina kainos dingo is tvarkarascio. Visas tarptautinis Wizzair tinklas buvo pilnas pasipiktinusiu klientu laisku. Gal but tai suveike, kad grazino kainu rodyma :)
Čia vėl apie tą Aeroflot vėlavimą. Gal kam pravers patirtis. Skrydis nukeltas ne dviem valandom, o 7. Aeroflot tokiu atveju nuveža keleivius į šalia esantį Novotel. Procedūra užtrunka taip ilgai, kad viešbutyje atsirandi 23h, o jau 3 ryto pajudi atgal į oro uostą. Galima pasidžiaugti, kad net Rusijoje egzistuoja civilizacija, bet su savais niuansais. Ir galiausiai, viešbutyje neužteko vietos visiems sutalpinti… Meanwhile in Russia :)
Ai dar. Viešbutyje esi užrankintas viename aukšte ir be apsaugos niekur negali eiti :)
http://www.15min.lt/naujiena/sportas/kita/pasaulio-jaunimo-irklavimo-cempionatas-trakai-perpildyti-sportisku-jaunuoliu-ir-geros-nuotaikos-26-232972 VNO taip pat turetu rankom trint:)
Šakės, istorijos su Aeroflot neblogos :) visgi iš tiesų Rusijos aviacijoje viskas kitaip, ir netgi Aeroflote, ne tik visokiose Jakutijos avialinijose.
@Simonas – gal galėtum plačiau pakomentuoti, dėl kokių objektyvių priežasčių (skirtingų specifikacijų) susidaro situacija, kad Cseries efektyvesnis trumpesniame nuotolyje nei B736, o B736 efektyvesnis ilgesniame nuotolyje?
nesuprantu kas cia stebisi kad RUSIJA tai kazkas tokio… savO kiemo nematot? skaitau si bloga kasdiena,tik tyliai, bet kartais pratrukstu… kaip kad dabar… kazkas piktnasi maskva, o lt liaudis katutemis varo, aciu dievui mes geresni..
bet kas cia geresnio, kai VNO propoganda varo ant LCC ir mazdaug tuo tikslai ju baigiasi… tai as nieko daugiau ir nebesakysiu, kai tik tokius tiklsus pagrindinis lt oro uotas teturi…
augti ir augti dar… net girgi tos maskos, kuri neturi zydro atviro dangaus, o su klientais elgiasi kaip nori :) VNO myliausi Wizzais ir ryanairai egliasi geriau??? Baisu kai su uzsinieciu atskrendi i vno einu 1 km sviesiais koridoriais o tada tamsiam rusy pasiemi bagaza… tikrai kazkas neitiketino…galit varyt daba kiek norit. bet, realybe yra tokia… reikia daryt isvadas ir tvarkytis!!!
Tajp, rossija ira motina ir negalyma ticiottis is jos!
Paslaugų lygio oro transporto versle degradavimas tiesiogiai susijęs su LCC įsigalėjimu, kai prisidengus bilieto pigumu visų kitų paslaugų praktiškai ir nelieka, o pasirūpinimo klientu sistema tiesiog sugriaunama. Štai neskrenda lėktuvas (dėl kažkokių priežasčių): keleiviui grąžinami pinigai už bilietą ir pasakoma – keliauk savo keliais, mes nieko daugiau dėl tavęs nedarysime. Toks pavyzdys labai užkrečiamas ir sistemingai menkina cisą paslaugų lygį.
negaliu pasakyti kad visu LCC poziuris i klientus vienodas…teko ne karta skristi susidurti su airsia…is paskutines keliones pastebejimai tokie…nuo balandzio atsaukti skrydziai i/is europos…nemokamai pakeisti bilietai su Malaysia Airlines …is jakartos 1val velavo lektuvas i bali…nemokamas karstas maitinimas ir mineralinis(ir jokie ten vargani talonai)…atvaziavome anksciau nei planuota i aerouosta checkine pasiule nemokamai jei norime pasikeisti i skrydi anksciau…
@petras. Tai gal Azijoje tokia tvarka. Bet Europoje kalbos apie tokį rūpestį keleiviais – kosmosas.
Siaip geras klausimas – ka praranda kompanijos, perkeldamos pvz. connecting keleivi i ankstesni skrydi, jei jame yra vietu? Tokia praktika normali lotynu amerikoje, azijoje bet, gink dieve, ne europoj.
Praranda papildomas pajamas, kurias gautų iš žmonių, kuriems tikrai reikia to ankstesnio skrydžio :)
Mane yra perkėlęs Aer Lingus, neprašiau, patys pasiūlė. Tik kad paankstinus skrydį valandą teko bėgti iki lėktuvo, nes naujas skrydis buvo po 20-25 minučių.
Bet kadangi skrydis buvo jungiamasis, manau kad bagažas atskrido vėlesniu skrydžiu, bet Lietuvą pasiekė laiku.
Perkėliant skrydį į ansktesnį negauto pelno nebūna- likus valandai iki skrydžio bilietų praktiškai nieks neparduoda.
Sostinės savivaldybė trečiadienį paskelbė transporto jungties nuo Žirnių g. iki Vilniaus oro uosto statybos darbų konkursą.
Plačiau: http://vz.lt/?PublicationId=1e1fc206-b3dc-493d-800d-b722c0ec0cd0&ref=rss#ixzz20ItrCR5Z
Su Krokuva gaila ,bet turbut cia jau viskas aisku ir liko tik laiko klausimas.
O Kaip Reikjavikas vakar/siandien skrido, su 50% tikrai neissilaikys.Kas nors zino paskutini Load
SAS Cancels Oslo – Palanga Service
http://airlineroute.net/2012/07/11/sk-oslplq-jul12cxld/
Dėl Palangos-Oslo gaila. Bet matyt neatlaikė Norvegian konkurencijos.
Grįžtant prie pagrindinės temos- naujų AirBaltic lėktuvų, norėčiau papildyti Augustiną klausime apie „lėktuvo efektyvumą”. Man kažkodėl atrodo, kad čia turėtų būti kalba pie kuro sanaudas. Kadangi tokie dalykai, kaip techninis aprtarnavimas, ekipažo kaštai 120 ir 190 vietų lėktuve gana panašūs.
Aišku galima daryt analogija su Q-400 ir B737 maršrute Ryga-Briuselis, kuris pirmajam neduos matyt nei kuro ekonomijos, o dar ir skrydis gerokai pailgėja…
Arba čia kalbėtina išvis apie tai, kad mažesni lėktuvai efektyvesni trumpame skrydyje, t.y varinėt B737 Ryga-Vilnius yra prabangu vien dėl svorio, o dideliais atstumais geriau varinėt 200 vietų lėktuvus.
Tokiu atveju analogiška taisyklė taikytina Estonian Embraer.
Tačiau tuo pačiu kyla klausimas apie Cseries ER (extended range) versijas. Išeitų, Cs300 kad tai jau būtų pilni A319/B737-600 analogai tiek pagal vietų skaičių, tiek pagal skrydžio nuotolį.
Šiaip dar įdomus faktas, kad jų lentynos yra gerokai didesnės, tad realu padidinti rankinio bagažo matmenis (čia jau galimybė pasireikšt low-cost’ams).
Taigi reziumė bent jau kiek aš spėju, tai Cseries suspausta (maksimalus vietų skaičius) versija skrenda gerokai mažiau, nei B737-600. Tad skrendant toliau, jiems reikės ribot keleivių skaičiųiš ko ir bus neefektyvumas. Nes paties Bombardier žemėlapiuose lėktuvai sėkmingai iš Stambulo Reikjaviką kabina…
Teko is oro uosto vaziuoti su vietiniu bahuriuku, tas pasakojo kaip is jo du garazus ateme 600 LTL uz kiekviena pasiule. Sake „zeme po garazu yra valstybine, garaza nesk ant ranku kur nori”. Dar pasakojo kaip uz dyka perka namus, kurie stovi ant busimos IKEA zemes.
Ir vis tiek norisi ir greito kelio is oro uosto ir IKEA =]
Jei žemė neprivatizuota, tai Valtybė turi teisę ją kitu tikslu panaudot. Garažai metaliniai- išrenkami/surenkami. Manau analogiška situacija buvo su garažais papuolusiais į vakarinį aplinkelį. Būtų požeminis- būtų kitas reikala.
Bet norint, galima per teismus teisybės paieškot. Gal duos 1200 Lt už žeme po garažu…
Vytautai, aviakompanijos operuoja su 1-2% pelno maržomis. Jei lėktuvo kaštai yra 30-40% visų kaštų, tai vos 5% kaštų skirtumas gali padidinti pelną dvigubai. Tad kiekvienas lėktuvas, kuris gali būti bent 5% stabiliai ekonomiškesnis – kuro, aptarnavimo, greičio ar kitokiais aspektais – yra labai svarbus aviakompanijoms.
http://verslas.delfi.lt/automoto/skrendantys-is-vilniaus-i-barselona-mokes-daugiau.d?id=59098435
http://verslas.delfi.lt/business/kauno-miesto-savivaldybe-ir-toliau-rems-kauno-oro-uosta.d?id=59099333
Expansion of Riga Airport would require EUR 78 million. http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=59974
Riga Airport achieved LVL 409,389 in profit in 2011. http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=59976
Cia kaip musu Zuokis?
Is kur jie gaus tu pinigu tiek ,juo labiau dabar po krizes:) Jei pasiseks ju Airbaltic planai tai jau ir cia bus virs galimybiu.Na ir kitas dalykas kada jie cia zada 7,5 milijono pasiekt,kazi ar is vis tai imanoma gi VNO,KUN,TLL,PLQ visur naujos kryptis atsiranda kas mazina RIX perspektyvas.Jau patys patvirtino ,kad Airbaltic siemet maziau perves,o tai kaip tada RIX paaugs?
Mariau, taigi rašo, kad dabartinis oro uostas skirtas trims milijonams keleivių. Iš tiesų Rygos oro uoste piko metu yra baisu. Ant vieno belto sukasi 10 skrydžių bagažas. Nėra nė vienos laisvos vietos nė vienoje kavinėje. Visi stovi susigrūdę eilėse. Oro uostą reikia plėsti jau prie dabartinių apsukų. O žiūrint į ateitį, jei airBaltic išgyvens, ir jei ekonomika išlaikys dabartinį augimą, keleivių skaičius augs. Teko girdėti įdomią nuomonę, kad po kelių metų Europoje vežėjų su mažiau nei 10 milijonų keleivių per metus neegzistuos. Plėstis turės ir airBaltic, žinoma, galbūt jie tai darys grįždami į Vilnių ir Taliną. Tačiau neišvengiamai plėsis ir Rygoje. Ir dabartinis lėktuvų užsakymas (20) pasako, kad planų plėtrai yra. O tokie planai net teoriškai nebūtų įmanomi be infrastruktūros. Tad oro uostas turi pasitempti. O pinigų gauti galima, man atrodo čia tik techininis dalykas. Oro uostai yra gana pelningos įmonės, skirtingai nuo oro linijų.
KEL-VNO trečiadienį užpildymas iš pirmo žvilgsnio apie 75 proc.
Tuo pačiu teko patirti, kas buna kai leidžiantis pilotas staiga nebemato oro uosto. Na bet is antro karto pavyko.
Estonian Air has not found a buyer for Bombardiers. http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=60003
KEL – Kylis; turbūt turėta galvoj KEF.
http://www.forex.lt/naujienos/lietuvos-ekonomins-naujienos/34468-novaturas-bendradarbiaus-su-finnair kas idomiausia tai :Į Indiją ir Jungtinius Arabų Emyratus žiemos kelionių sezono metu „Novaturas” skraidins su „Small Planet Airlines” cia jie is VNO
Skreydis iš VNO į GOA via DXB (bent prieš tai taip buvo planuota) su B733 ar A320 būtų ne pats maloniausias.Gal SPA bandys nuomuotis kažką didesnio žiemai?
@Deivis. Viską Novaturas gerai apgalvojo. Jie siūlo keliones ir į Jungtinius Emyratus, ir į Indiją. Taigi, nusileidęs DXB lėktuvas „išmes” dalį keleivių, prisipils dyzelio ir su Indiją ištoškusiais pamatyti keleiviais skris į GOI, o grįžtant – viskas tas pats, tik atbuline tvarka.
Užmiršau pridurti, kad 2008 m., kai skridom į GOI su Novaturu, Aurela dar turejo Boeing-757, tai nulėkėm be sustojimo. Tikrai buvo labai patogu.
@ Boeing. Tą aš supratau,bet VNO-DXB truktu apie 5h,DXB-GOA gal kiek mažiau.Taigi VNO-GOA tektu praleist apie 9h ankštame B733 ar A320.
Aciu, kad yra Finnair, LH ir kiti su savo akcijomis – nereikia su A320 skristi apie pasauli. Nors Etihad A319 is Minsko nera toks jau blogas
Kodel Aeroflot iš Maskvos beveik kasdien vėluoja?
@Deivis ir Klaustukas: kuo skiriasi B737 25B vieta nuo A332 25D vietos? Man nesvarbu kiek pries mane ir uz manes zmoniu sedi, vistiek kaimynai remiasi i mane.
Ankštame B737 ar A320 : DD taigi oro žmonėms nepritruks tam lėktuve,o legroom’o panašiai visur economy. Tipo jai skraidytų B747 VNO-GOA tai jau Deiviui nevebūtų ankšta? : )
klausimas ekspertams: ką veikia mūsų erdvėje http://www.flightradar24.com/KAL3908
Skrenda is Farnborough Air Show :)
@mikas. Gal parsivaro iš kažkur žviežiai nupirktą ir gražiai nudažytą.
na, gal bus ir iš avia šou. nes pažiūrėjau kur jis skraidęs, tai grynai vietiniai maršrutai po Korėją.
airBaltic to return to profitability in 2015. http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=60054
OT: Hot cows caused emergency landing. http://avherald.com/h?article=4528c9b2&opt=0
Tiems, kas galvoja, kad Bombardier perka ti AirBaltic:
http://www.flightglobal.com/news/articles/farnborough-airasia-boss-confirms-talks-for-100-cseries-cs300-374312/
Ir dar vieno nacionalinio vežėjo mirtis:
http://www.anna.aero/2012/07/11/plunas-collapse-bad-news-for-uruguay-and-montevideo-airport-non-stop-links-to-five-brazilian-airports-lost/
Vakar buvo pagerintas vienos dienos aptarnautų keleivių rekordas Vilniaus oro uoste – 9167 keleiviai. Nuo šiol rekordas priklauso liepos 13 dienai.
Simonai, o sako penktadienis 13 diena bloga:)
Ankstesnysis rekordas net mėnesį neišbuvo,tikėjomės ir šitas neužsibus!
atrodo, kad ir vel problemos pas Small Planet, Barselona padoriai veluoja…
O kuri menesi aplamai labiausiai skraidoma (ne tik VNO,visoj europoj)
Pats blogiausias kiek zinau Vasaris:),berods geriausias Rugpjutis bus ,jei neklystu?
Mariau, liepa ir rugpjūtis – daugelyje oro uostų apylygiai, bet tai yra Europos pikas.
expertai, kiek žinau prieš kelias dienas BCN reisą re-schedulino, tai, tikiuosi, keleivius informavo. Numatyta, jog VNO-BCN-VNO skris lėktuvas, grįžęs iš PMI.
Simonai,koks lėktuvas atlieka PMI reisą dažniausiai? B737 ar a320?
Žygimantai, šią vasarą Small Planet tik 733 skraido iš VNO bazės.
Labai neblogas skaitalas apie tai kaip aviakompanijos panaudoja iš mūsų už bilietus surenkamus pinigus ir ko reikia norint uždirbti.
How Airlines Spend Your Airfare
http://online.wsj.com/article/SB10001424052702303296604577450581396602106.html
O kai gali,jungia b737 prie rankovių?
Oro uostas dar neveikia, o skolos jau kapsi
http://www.lrytas.lt/-13417760221340567138-oro-uostas-dar-neveikia-o-skolos-jau-kapsi.htm
Žygimantai, taip, prie rankovių, jei pakanka.
Dėkui!!
Labas vakaras, gudrieji kurmiai. Kaip gi pigiau suskraidyti iš Vilniaus į Los Andželą arba Las Vegasą? Veiksmas sausio mėnesį pirmyn ir kovo atgal. Kolkas matau kad labiausiai apsimoka per Kijevą iki NY ir tada jau persėsti. Gal verta bandyti pasiknisti giliau kaip nors?
Na jeigu be jokių ypatingų akcijų tai su Finnair už nepilnus 2800 galima tiesiai iš Vilniaus į LAX ir atgal po dviejų mėn. Gausis matyt labai panašiai kaip ir su Aerosvit per Kijevą ir po to Niujorke pačiam connectintis tik bus tūkstantį kartų patogiau ir dėl nieko sukt galvos nereikės.
Jei nori maksimaliai pigiai ir neesi labai prisirišęs prie datų tai lauk akcijų, dar daug laiko, tikrai kažkas bus. Pamenu šių metų pradžioj sausį ar tai vasarį LOT turėjo nerealių pasiūlymų. Iš Vilniaus į NYC ir Čikagą už nepilnus 1300 Lt round trip.
Kelionė vistiek 20 valandų į vieną pusę, sunku įsivaizduoti kelionę, kur kelių šimtų skirtumas būtų vertas nepatogumo. Finnair #1 sprendimas.
Mikai, jeigu keliones laikas nesvarbus, tai dabar yra DUB-LAX lapkriciui ir gruodziui uz 1350 Lt.
Tuo tarpu dar vienas straipsniukas apie Bombardier:
http://edition.cnn.com/2012/07/12/business/bombardier-marketplace-europe/index.html
Panašu, kad šis lėktuvas sulaukia ir LCC susidomėjimo. Matyt greitu laiku atsiras ir daugiau užsakuymų. Tiesa AirAsia jau sugebėjo sugrūst į lėktuvą 160 keleivių. Panašu, kad po kelių metų turėsim kažkokią prailgintą Cseries versija…
Ir pabaigai norėtųsi išgirst Simono komentarą kuo remiantis jis teigia, kad lėktuvas optimizuotas skrydžiams iki 2 val?
Remiuosi „Bombardier” pardavimų prezentacija ;) Jie patys nesiūlo pirkti lėktuvo ilgoms misijoms.
Lietuvoje šiemet tikimasi 2 mln. turistų
http://www.diena.lt/naujienos/ekonomika/lietuvoje-siemet-tikimasi-2-mln-turistu-437944#axzz20lgJhDXA
Tos prezentacijos labai prištaringos, nes pagal skrydžio nuotolių žemėlapį, kabiną Reikjaviką iš Stambulo.
Kitas dalykas- abu variantai turi ER versijas. Logiškai mastant jie sukurti skristi toliau ir ilgiau nei 2 val.
Rygos atveju, turėtumėm situaciją, kad skraidyt į Londoną, Paryžių ar Barselona su tokiais lėktuvais nepavyks.
Iš kitos pusės čia greičiausiai galioja ekonominė logika- skrendant toli su mažai keleivių didėja vieno keleivio kaštai, nes kuro išdeginama vienam žmogui daugiau.
Įdomu ar koks nors Ryanair ryšis pirkti Cseries lėktuvus (eiti į maršrutus su mažesniais keleivių srautais)?
Vytautas-NT: nekalbama, jog jie NEGALI skristi daugiau nei 2 val. Jei GALI skristi daugiau nei 2 val. Tačiau ilgesniuose jie pralaimi kaštų prasme konkurentams. Tai jeigu statai parką ant CSeries ir tavo 90% tinklo yra iki 2 val., tai apsimoka ir ilgesnius atstumus skraidyti su tokiais dėl kaštų sinergijos.
Aš manau, jog CSeries yra perspektyvus produktas, nes tiek Europoje, tiek JAV yra augančių „short haul” skrydžių, kuriuose paklausa auga, o kilnoti B736, B737 ar A319 nėra efektyvu. Pvz., mano nuomone, jis visai įsipaišytų SAS, Finnair, LOT kaip pagrindinis short-haul lėktuvas. Į verslą besiorientuojančios aviakompanijos turėtų pripažinti, jog jos konkurencinę kovą pralaimės LCC skrydžiams į Pietų Europą, o daugelis verslo maršrutų Europoje yra iki 2h trukmės.
balsavote :) ?
https://www.facebook.com/questions/319267761498866/
O gal žinote, dėl kokių objektyvių techninių priežasčių (konkrečių specifikacijų) CSeries labiau apsimoka naudoti trumpame nuotolyje nei, tarkime, 736, o 736 – atvirkščiai?
Augustinai, kiek aš suprantu „liaudiškai”, tai kuo lėktuvas siauresnis, tai tuo jis mažiau vartoja degalų kilimo metu. Tuo tarpu „cruise” lygyje platesni lėktuvai efektyvesni.
Simonai, o kuria diena VNO perzenge siu metu 1 mln keleiviu riba ?
Jurgi, liepos 5 dieną paryčiais.
Na tai galima buvo ta proga ir garsiai sampana issauti, kad apie tai visi isgirstu ! Manau siemet VNO perkops 2 mln slenksti :)
Jurgi, tai ties 2 mln. ir šausim, lapkričio gale ir tamstą pakviesim :)
O 1 mln. būna kasmet, jau 8 metai iš eilės :)
Gali būti, jog „Ryanair” Talino oro uoste rudenį iš karto uždarys 6 maršrutus ir žiemą į Taliną skraidys tik 4 maršrutais.
Gandai sako, jog uždaryti bus Žirona (šitas sezoninis), Dublinas, Mančesteris, Brėmenas, Diuseldorfas, Hahnas.
„easyJet” uždaro Liverpulis-Talinas.
Na taip, 1 mln jau 8 metai is eiles, tik gal ne taip beveik tiksliai metu vidury :) Is cia ir tas optimistinis dziaugsmas …
Tai su Talinu ne kas šviečiasi žiemai, kas liečia pigių skrydžių bendroves. O kaip dėl VNO?
Vilnius tai Vilnius, o kaip Kaunas.
Simonai, tai del OV darbo (tiesioginio ar netiesioginio)?
Pagal Simono „liaudišką” logiką turėtų būt Embraer E-jet’ai dar efektyvesni, nes dar siauresni.
Beje, klausimas ar Estonian bandys į Londoną ir Paryžių su E-jet’ais skraidyt..?
Vytautas-NT: turi „Estonian” dar vieną seną 737, juo dažniausiai skraido į LGW, tačiau naudoja šiuose maršrutuose ir e-jet’us.
oleg: ne, nemanau. Tiesiog patirtis rodo, jog „Ryanair” po 12-18 mėn. daro sprendimus maršrutuose. Tai atėjo tas laikas ir gali būti, jog bus sprendimas uždaryti šiuos maršrutus.
„Estonian Air” juolab, neskraido nei į Dubliną, nei į Barseloną, nei į Frankfurtą, nei į Diuseldorfą. Skraido į Hanoverį, bet kiek žinau, ketina uždaryti Hanoverio maršrutą.
Talino stebuklai baigiasi?
Siandien su Wizz is Lutono apturejau pacias bjauriausias stiuerdeses kokias tik galima issivaizduoti…. keliems isrinktiesiems liepe susikist kuprines po sedynemis, ir labai grieztai po sedynemis, o kojas kaip supratau, ant ausu turejau uzsikelti, nes sukisus kuprine liko vietos tik vaikiskoms kojytems…., kolegai pradejus aiskintis, kodel jis turi uzsikelti kojas ant ausu issiplieske nemazas konfliktas, esu mates kaip RYR praso mazesnius bagazo vienetus pasiimti su savimi ir pasideti kur patogu, bet kad taip izuliai sneketu dar nebuvau mates…. Tikrai Airbusas tyliau dirba uz Boeinga, bet kol skraidys is Lietuvos RYR, Wizz nebesirinksiu …..
O as buvau nemaloniai nustebintas, kai apsilankiau VNO islydeti suneno į Londona. Labai prasta garso informacija. Kai skelbiamas koks nors pranešimas, labai sunku ji suprasti dėl to, kad balsas labai rezonuoja. Manau, kad aparatūra turėtu būti suderinta taip, kad informacija butų aiški ir gerai girdėtųsi.
@Wincas ar tikrai stiuerdeses, nes jei neklystu tai tik stiuerdese buvo, kazkas cia netaip
Mikui:
I LAX neblogos kainos is Varsuvos yra – 2100-2200 bet kuriuo aljansu, jei mylios aktualios.
Estonian E170 near Tallinn on Jul 15th 2012, lightning strike. http://avherald.com/h?article=452c1343&opt=0
Pora stiuardesiu …
Kauno oro uostas nesulaukė investuotojų į verslo orlaivių angarą
http://www.aviasistemos.lt/kauno-oro-uostas-nesulauke-investuotoju-i-verslo-orlaiviu-angara/
International Airport Riga to welcome seven millionth transit passenger this week
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=60157
Российские авиакомпании на грани финансового краха
http://www.ato.ru/content/rossiyskie-aviakompanii-na-grani-finansovogo-kraha
http://www.delfi.lt/news/daily/emigrants/berlyno-lietuviams-labiausiai-truksta-vietos-kur-galetu-susiburti.d?id=59119179 kiek nustebino,kad labai daug Hamburge gyvena.Na Frankfurte tai suprantama.Pamenu buvo skrydis Palanga/Hamburgas visada galvodavau ,didzioji dlis,skrendanciu buvo Klaipedos/Liepojos jureiviai pasirodo ,kad labai daug emigrantu ten:)
Ryanair и другим авиадискаунтерам советуют летать из Тукумса, а не из Риги
http://biznes.delfi.lv/bizopinion/ryanair-i-drugim-aviadiskaunteram-sovetuyut-letat-iz-tukumsa-a-ne-iz-rigi.d?id=42514552
airBaltic потеряла 178 тысяч пассажиров
http://biznes.delfi.lv/bnews/airbaltic-poteryala-178-tysyach-passazhirov.d?id=42515892
„Я как руководитель Рижского аэропорта, наверное, хотел бы сказать, чтобы в Тукумсе никогда ничего не происходило бы, а всё происходило бы здесь. В свою очередь, если бы я был министром сообщения, я бы сказал, чтобы Тукумс начинал как можно скорее”, – сказал Лухсе.
O va lietuvoj kazkodel ir susisiekimo ministerija, ir VNO, galvoja taip pat-kad butent vilniuj reikia LCC. ziurint is europines praktikos, dazniau buna tokios pozicijos kaip pasakoja RIX vadovas. kodel lt kitaip? ar tik del to, kad i vilniu nepavyksta pritraukti tradiciniu kompaniju, ir kitaip VNO neaugtu, ar dar kazkokios priezastys?
Tokiai šaliai kaip Latvija turėti kelis oro uostus taip arti yra visiška nesąmonė. Kam to reikia? Ar tai efektyvu? Dar būtų galima suprasti Liepojos, Daugpilio oro uostus, tačiau Tukums?
Aisku kad nesamone,ypac ziemos sezonu …Kai kilimo/tupimo tako prieziura itin brangiai atsieina ir visos kitos eksplotacines islaidos ir t.t.
Briedas kazkoks kurio niekada nebus:)
O ka jau kalbeti ,kad reikalingos lesos Tukumio renovavimui/pritaikymui (nebent jie is ES gautu)
Tukums (Jurmala) jau praktiškai baigtas irengti :)
@sauktukas: Labai didelis skirtumas, kad Lietuvoje jau nėra bazinio vežėjo. Kai dar buvo Lietuvos avialinijos, tada ir buvo sugalvota koncepcija, kad LCC skraidytų iš Kauno.
o jei atsiras air lituanica, tai vel isgrus ryana ir wizzair i kauna?
Susimokejau is stoties iki VNO Taksui 25 Lt, ar ne per daug plesia shoferiai ? Ir ar neitu padaryti kad iki VNO vazinejantis traukinukas bent kas pusvalandi vaziuotu ? Nes kartais jau atrodo kad KUN su miestu turi geresni susisiekima nei VNO……
Tai VNO ir toliau nieko padaryti negali dėl taxi problemų, nes tai savivaldybės problema. Kaip suprantu, VNO nieko negali padaryt ir tuo klausimu, kad policininkai stovi priešais oro uostą ir gaudo taksistus, kurie atvažiuoja pagal užsakymus, o VNO neturi laisvos žemės sutvarkyti parkingą atvykstantiems taksistams. Idiotiška tvarka, kai 15ai minučių nemokamai sustojus centriniame parkinge reikėdavo eiti į dengtą parkingo aikštelę pažymėti bilietuką, irgi niekaip nuo VNO nepriklauso. Ir galiausiai tai, jog VNO laukiančių taksistų tarifai jau pasiekė daniškuosius, nors automobiliai dar nepaupgradinti, taip pat niekaip nesusiję su VNO :-)
Kaip visada, belieka atsidusti, kad yra ir didesnių bėdų :-)
Galėtų padarytas kaip NY – fiksuotas tarifas nuo JFK iki manheteno. Tai mūsų atveju pvz nuo VNO iki senamiesčio.
Na 25 Lt – visai dar sveika kaina. Man siūlė už 80 Lt. Gale nuvežė už 50 Lt. Vis dėl to sumažėjo kainą.
@Wincas – yra 1 numerio autobusas iki stoties, važiuoja kas 40 min. Dar yra 2 autobusas į Šeškinę, dieną kas 20 min. Dar atrodo mikroautobusai yra.
Jei nėra galimybės važiuoti automobiliu ir reisas ne naktį, naudojuosi viešuoju transportu, nes nesinori pirkti paslaugos, kurios kaina priklauso nuo to, kiek tave tądien norės apgauti ir švaistyti laiko ginčams.
na autobusai,mikruskes nera labai patogu trintis/grustis…be abejo is Kauno patogiausias variantas traukinys,kaip pikas jis gan daznai vaziuoja…
O del taxi tai tikrai keistoka…suprantu jei is VNO i stoti butum vaziaves,dabar atvirksciai…
siaip smalsu kodel tu mokejai tiek,butum pasakes nesutinku te 20LT jei kas nepatinka policija iskviesiu…tu tokiu taxi visur Vilniui,Kaune,Klaipedoj ir toj pacioj UK pilna yra…
Pats asmeniskai visalaik Taxi „arbatos” palieku,bet jei pamatau kad isdurt nori tai susigadinsiu nuotaika,bet neduosiu ne cento daugiau:)
Aš tai paprastai Vilniuje tokias problemas sprendžiu iškviesdamas taksi telefonu. Beje, Jei veikia turizmo informacijos kioskas, tai jie irgi teikia taksi iškvietimo paslauga. O kad nereikėtų vietinių taksistų nervinti- gali išvažiuot nuo išvykimo…
Didžiausia bėda, kad Vilniuj viešas transportas nepriderintas prie skrydžių tvarkaraščio, kaip Kaune. Todėl po paskutinių reisų jokių autobusų, traukinių ar maršrutinių nepagausi…
praejusi asavaite anksti ryte is VNO grizau i centra uz 14 Lt. Buvau labai nustebes, nes i prieki su zuoko taksi vaziavau uz 24
Šiaip tai tarifai gali skritis priklausomai nuo įmonės. Dėl to, kad Vilniuj taksi pigesni nei Kaune, tai pačios kainos labai varijuoja. Ir vienas gali vežt už 1.8 Lt/km, o kiti už tą pati atstumą imti virš 2 lt.
O kalbant apie stotį, tai Vilniaus atveju iš ten į oro uostą su tiesioginiu transportu bėda. 1 autobusas važinėja retai. Aišku yra traukinys. O maršrutiniai į oro uostą pro stotį išvis nevažiuoja.
Tad norint pasiekt oro uosto transportą, reikia į Švitrigailos gatve patekt. Taigi šiuo atveju gana keblu.
Beje, klausimas- ar tarpmiestiniai autobusai dar užsuka į oro uostą?
Kad jau prakalbom apie nuvykimo i oro uosta kainas, cia puiki informacija kaip pigiausiai paaiekti populiariausius is Vilniaus oro uostus:
Kaip nuvykti viešuoju transportu į / iš oro uostą/-o
http://blog.zigzag.lt/2012/07/kaip-nuvykti-viesuoju-transportu-i-is.html
В ближайшие годы латвийской авиации не светит блестящее будущее
http://rus.db.lv/nachalo/transport/v-blizhajshie-gody-latvijskoj-aviacii-ne-svetit-blestjaschee-buduschee-44760
Линкайтс заявил, что в Балтии победит тот авиаперевозчик, который в сложной ситуации продержится дольше, и это будет все же airBaltic, а не стремительно развивающийся в последнее время Estonian Air.
Soon will start FlyGeorgia – cheap flights to Georgia
Coming soon is scheduled to start a new airline – FlyGeorgia , which will connect Georgia with Europe, Asia and the Middle East.
Routes to be operated by seven Airbus A319 (from 124 to 156 seats).
The line plans to fly to major cities in Georgia (Tbilisi, Batumi and Kutaisi) to Berlin Schoenefeld, Dubai, London, Minsk, Rome Fiumicino and Vilnius.
For more details we know at the start of the website FlyGeorgia
Israel-EU open skies agreement still on hold
http://www.aviationbrief.com/?p=8512
One of the reasons for the approval delay is to protect Israeli-based airlines, especially flag carrier El Al Israeli Airlines, which objected to the agreement citing economic concerns.
“The discussion is now on the political side of how to protect El Al, Arkia and Israir,” Misezhnikov said.
http://www.arabianbusiness.com/exclusive-lebanon-talking-easyjet-ryanair-in-tourism-push-466221.html
ir dar trubuti apie arabus
Tas Palanga-Minskas kiek zinau uzsuka i VNO.Na o jei ziurint kiek i ateiti,tai visos tos problemos ,daugiau maziau,savaime issispres.Kai skrydziu padauges atsiras ir traukinys daznesnis,ir viesasis transportas suaktyves.Kad ir tas pats traukinys,kiek teko skaityt piko/nepiko grafiku vaziuoja.Jei nera keleiviu gi nepriversi nieko vaziuot.
„The number of tourists to the country is likely to be about 1.45m, or 10 percent lower than last year, Abboud said. The country had a record 2.2m visitors in 2010.”
Lietuvoje šiais metais laukiama apie 2 mln. turistų. O mes tikrai nesame Libanas turistinių požiūriu. Kai pagalvoji, tai niekas taip nepadidina turistų skaičiaus kaip pigių skrydžių bendrovės.
Jeigu jums realiai reiktų nuvažiuoti į Vilniaus oro uostą, o ne spaudant kompiuterio klavišus ir sėdint fotelyje, tai žinotumėte, kad susisiekimas iš miesto centro yra tikrai geras. Pvz. man iš stoties rajono reikėjo nuvykti į oro uostą ir per artimiausias 25 minutes buvo 3 pasirinkimai (neskaitant taksi) – autobusas iš Autobusų stoties (važiuoja kas 40 min), traukinys ir 1 maršruto autobusas. Pasirinkau traukinį dėl egzotikos. Ir žmonių buvo 20-30. Gal ir mažokai, bet kadangi tai nebuvo skrydžių pikas, manau, kad visai nemažai.
20-30 zmoniu traukinyje tikrai labai daug. Vaziavau juo tik viena karta irgi del egzotikos,- buvom dviese traukiny. Jei LG atnaujintu normalu traukiniu susisiekima Lietuvoje, pvz. Mazeikiai-Vilnius ir t.t., tai tas traukinukas tikrai gerai butu. Dabar problema tame, kad traukiniu stotis nera normalus didelis keleiviu hub’as kaip yra visuose Europos miestuose.
Gruzijos nacionalinė olimpinė komanda, Gruzijos Olimpinio komiteto nariai bei šalies Sporto ministerijos pareigūnai Londone vyksiančias Olimpines žaidynes pasieks su „Small Planet Airlines“. Liepos 25 d. užsakomųjų skrydžių vežėja sportininkus bei atsakingus pareigūnus į žaidynes skraidins iš Tbilisio. Olimpinės žaidynės prasidės liepos 27 d. ir truks iki rugpjūčio 12d.
Traukinys iš oro uosto į stotį važiuoja po du sykius per valandą, vidutiniškai kas 40 min.;
„Airport Express” kas 40 min. važiuoja iš oro uosto į stotį: http://www.iticket.lt/lt/vilniaus-autobusu-stotis-vilniaus-oro-uostas
1 maršruto autobusas važiuoja į stotį po 1-2 kartus per valandą;
2 maršruto autobusas per centrą važiuoja 2-3 kartus per valandą;
15 mikrautobusas 4-5 kartus per valandą važiuoja per centrą į Santariškes;
20 mikro autubusas 4 kartus per valandą per centrą į Fabijoniškes;
47 mikroautobusas 4 kartus per valandą beveik per centrą į Pašilaičius.
Kitaiptariant viešuoju transportu į centrą/stotį galima važiuoti po 10-15 variantų kas valandą. Kodėl nevažiuoja naktį? Nes realiai stotyje naktį irgi nėra susisiekimo, o stotis nėra galutinis kelionės tikslas.
Kas dėl taksi, tai juos iškvietinėja TIC ir kiekvienas iškviestas gali stovėti 15 min. nemokamai arba neribotą laiką už 150 m. nuo oro uosto.
Simonai, jų ten tiek neribotą laiką stovi, kad pirma eismo juosta pravažiuoti neįmanoma….
nesuprantu dejoniu del viesojo transporto – stebuklu oro uosto kryptimi nera, nes paciame mieste tas viesasis transportas more or less – slamstas.
atrasti vairuotoja nors tris zodziu angliskai mokanti 1 ar 2 marsruto autobusuose irgi butu stebuklas. pakabinti angliska instrukcija – tuo labiau. ne karta teko aiskinti uzsienieciam, kodel vairuotojas is ju praso moketi uz du bilietus, o ne uz viena, mat jie bagaza vezasi.
mikriuku vairuotojai su sintetinem kojinem, kedais/tapkem ir russkoje radio irgi panasi situacija – viskas ok, kol nelipi su bagazu.
Sollution:
vietoj matricu, matrisiu ar matrasu reikejo paleisti autobusa, kuris kas 20-30 minuciu vaziuotu marsrutu oro uostas – stotis – kad ir ta seskine, bet pvz nestotu pakeliui iki stoties, kur visa „elitine” fauna gyvena, prasuktu pro jogailos gatve, konstitucijos prospekta ir pan.
autobusui paimti kelis vairuotojus, kurie moketu bent tris zodzius angliskai (buna jaunu zmoniu, vairuojanciu – manau, bent kazka pavyktu ismokyti. Stotelese pakeliui reikia iskabinti instrukcijas bent keliom uzsienio kalbom, oro uoste ir dar poroje populiariausiu vietu idiegti elektronini bilietu automata (kur butu galima pirkti su CC) na ir padaryti autobusa siek tiek pritaikyta vaziavimui su bagazu.
Sudetinga? Be abejo – reikalingos milijardines investicijos, EU lesu neduos (tai nera tolko/atkato) ir politiniu dividendu del to nebus. Taxi problemos per 20 metu nepavyko isspresti, o jie dar viesojo transporto nori :)
@klaustukas – kažką panašaus norėjau rašyti, bet tamsta mane aplenkėte. Visų pirma Vilniaus transportui reikia pasiekti bent Kauno lygį. Kad tvarkaraščiai ir maršrutai Vilniuje yra kylantys patys iš savęs ir prie nieko apskritai nederinami, tai faktas kaip blynas. Na o jeigu nėra naktį judesio stoties kryptimi, tai bent jau tą patį 2 maršrutą reikėtų paleisti, į centrą tai jau judesys tikrai būtų.
Pirma VNO butu labai saunu monitorius dar oro uoste su transporto atvykimo laikais on time, kad nereiktu zingsniuoti iki traukinuko, ten suzinoti, kad jis bus uz valandos ir tada laukti autobuso 40 min, o jam atvaziavus, dar laukti 20 min kol vairuotojas visiems parduos talonelius, isaiskins, kaip elgtis su wizz shuttle bilietais, paaiskins, kad eurais atsiskaityti negalima, bei pamokys kaip elgtis su is ateities atkeliavusiomis raudomis dezutemis, kurios su galingu lazeriu pazymi ekologiskus skaitmeninius bilietus …… Ir kaip cia sakoma kad transporto begale tai tikrai begale jei vaziuoji i santariskes …. arba naudojies taxi…. Dar sakoma naudokis viesuoju transportu … Nusileides VNO 12h Kauna pasiekiau 16h….
Kazkaip dar man tai iprasta Lietuvoje gyvenant… bet kaip jaustis Balnienes kvietimu atvykusiems turistams is Kinijos su B747 ar paprastam darbininkui is EU, juk tikiesi panasios aptarnavimo kokybes kaip ir likusioje EU dalyje….
Na, ACI tyrimai rodo, jog užsienio keleiviai tarp 1-5 mln. oro uostų Europoje antžeminį susisiekimą su oro uostu vertina geriau nei ES vidurkis.
O kas nutiko viesbuciui „Skrydis”, neberandu informacijos?
expertui: išnuomavome privačiam operatoriui, šiuo metu iš esmės rekonstruojamas, atsidarys nauju pavadinimu jau neužilgo.
Gera ideja su tuo autobusu/traukiniu isvykimo monitoriumi,bet ko nebus nes nes ir uzsienyje beveik niekur nera.Kitas dalykas galetu buti vienoj vietoj ,bent jau bus/train isvykimo grafikas kur nors iskart isejus ar prie isejimo is Oro Uosto.O apibendrinant jei esi Lietuvis ne taip ir sunku susirast informacija ir t.t.,o uzsienieciai labai jau nedaug bus/train iki viesbuciu vaziuoja:).Kad ir nauja autobusa paleiskim su mokanciu kalbas vairuotoju,na o ar poreikis yra.Reikia pirma taxi paslaugas gerinti ir nesureiksminti bus/train.
Bus/train yra svarbu, nes segmentas besinaudojantis tuo tik auga. As cia kalbu apie jaunima/studentija atskrendanti i Vilniu LCC. Ne karta maciau kaip jie bando issiklausineti ir suprasti kaip pasinaudoti tuo autobusu ir traukiniu. Tas segmentas paprasciausiai nera iprates naudotis taksi, nes paprasciausiai juo niekad ir nesinaudoja Europos salyse.
Megejams „nachaliavu” isgerti skrydzio metu –
The Ultimate List of Airlines That Serve Free Alcohol
http://maphappy.org/2012/07/wine-the-ultimate-list-of-airlines-that-serve-free-alcohol/
Ekraniukas stovi KUN ir kuo puikiausiai veikia… Gal kitur jo ir nereik kai autobusai kursuoja kas 10 min ……
butu padorus transportas, butu juo ir keliaujanciu, bet pas mus juk viskas atvirsciai – geriaus verks, kad nera keleiviu, nei gerins paslauga. be abejo – turi milijonas keleiviu eileje stoveti, kad koks statytinis imtu mastyti, ar verta pajudeti.
pabandziau kazkada iki centro su 2 nuvaziuoti – pasijauciau kaip tabore kai Spartos stoteles fauna sulipo. dekui – daugiau nereikia.
meanwhile, progreso nebus – protinis elitas turi kitu uzsiemimu:
http://www.lrytas.lt/-13424351191340680985-siūloma-greitkelį-tarp-vilniaus-ir-kauno-pavadinti-prospektu.htm
Ekspertai taip pat pateikė siūlymus susisiekimo, ekonomikos ir turizmo plėtojimo sritims. Šių grupių veikloje dalyvavo ne tik Vilniaus ir Kauno, bet ir Elektrėnų, Kaišiadorių, Trakų savivaldybių atstovai. Į dvimiesčio projektą taip pat ketinama oficialiai pakviesti Vilniaus rajono savivaldybę.
Tarp ekspertų grupių išvadų – siūlymas įsteigti nevyriausybinę organizaciją – nuolat veikiantį „Greitkelio“ švietimo, kultūros, aplinkosaugos ir verslo forumą. Tokia skėtinė organizacija padėtų nagrinėti aktualias problemas, o jos nariais galėtų tapti švietimo, verslo, kultūros, aplinkosaugos organizacijos, visi aktyvūs ir prie projekto norintys prisidėti piliečiai. Į šios organizacijos veiklą taip pat siūloma įtraukti aukštąsias mokyklas.
Allplane, Wednesday, 18 July 2012
Is Vilnius still the worst-connected capital in the EU?
In 2009 Bloomberg published a story bringing attention to the fact that, after the collapse of Lithuanian carreir FlyLaL, Vilnius, Lithuania, had become the capital city in the EU with the least air connections.
Is this still true? possibly….but, despite the fact that it has proven really hard for a national airline sector to take-off in Lithuania (FlyLal’s bankruptcy was followed by that of Star1 Airlines and the closure of AirBaltic’s, Air Estonia’s and Skyway’s Vilnius mini-bases), traffic numbers are back on the rise (getting close to pre-2009 levels). The explanation is very simple and it is the same that is happening all over Europe when a flag carrier has gone bust (for example, Malev), low cost airlines step in.
In the case of Vilnius it has been mainly Wizz Air, that opened a base in 2010, and Ryanair, that offers flights to 9 destinations from the Lithuanian capital.
Having low cost carriers fill the vacuum left by collapsing network carriers might not be a solution everyone likes, as low cost carriers are far from fulfiling the flag-carrying role that was usually reserved to national network carriers, premium passengers might also ressent the lack of a full-service airline on most routes…but, hey! this is the reality of the market and this is a substitution process that I would expect to see in more places in the near future, as msot European network airlines are a legacy of an era that is not coming back!
Госавиакомпания airBaltic платила банкиру Рунгайнису по 13 тыс. латов в неделю
http://rus.db.lv/nachalo/vse-novosti/gosaviakompanija-airbaltic-platila-bankiru-rungajnisu-po-13-tys-latov-v-nedelju-44784
Фактически, ситуация авиаперевозчика близка к критической. Если консультант не найдет инвестора, в компанию придется вложить еще около 10 млн латов, чтобы обеспечить ее платежеспособность.
Na del „ekraniuko” KUN respect,vat taip reikia dirbt .Aplamai KUN tik „baltai” pavydet galima ,kaip jie tvarkosi ten:)
Kas cia prades tuos skrydzius i Malaga ? Novaturas ?
„nuo rugsėjo pradedami tiesioginiai reisai į Malagą. Jie bus vykdomi iki spalio vidurio.”
Grįžtant prie Simono pateiktos informacijos, tai sakyčiau kai kuriais atvejais dažnumas neoptimalus.
Kalbant dėl „naktinių” reisų, tai pritarčiau, jog autobusas važiuojantis per centrą. O galop net tas pats Nr. 2 į Šeškinę, bent jau daliai keleivių išvežioti tiktų.
Iš kitos pusės nėra autobusų vežančių į pirmus reisus 4-5 val. ryto, nes viešas transportas pradeda kursuot valanda vėliau.
Beje, po vidurnakčio eismas galimas autobusų stotyje, berods…
Aišku Kaunietiškas monitorius būtų gerai (galima būtų tarpais reklamas rodyt). O jei problemos su monitorium- galima bent bendrą stendą su visu viešu transportu (mirkroautobusai-autobusai-traukinys) pastatyt/pakabint matomoj vietoj (tvarkaraščiai kainos ir kt. naudinga info Lt ir užsienio kalbom)
2 naujienos/gandai – KUN ziemos tvarkarastyje lieka vienas bazuojamas lektuvas; atsistatydina KUN gen direktorius… Gal kas zino daugiau?
Pats laikas atsistatydinti kiek galima pelningai dirbt …
Aviator
is kur tie gandai,skaitei kur?
Mariau, gandai, kuriuos perskaitai, jau būna tapę faktais…
Nu per stipriai tu cia del faktu:)
„airBaltic” paskelbė preliminarų žiemos tvarkaraštį, kuriame visiškai restruktūrizavo savo tvarkaraštį. Vietoj vienos galingos bangos į Vakarų Europą ryte suskridus lėktuvams iš Švedijos/Suomijos/Rusijos/Lietuvos/Estijos ir vakare atvirkščiai tvarkaraštis keičiasi į persikeičiančias bangas iš Rygos, kai kuriomis dienomis skrendant ryte, kai kuriomis vakare.
Nebelieka ankstyvų rytinių ir vėlyvų vakarinių skrydžių ir sumažėja gerokai lėktuvų siunčiamų nakvoti į svetimus oro uostus.
Daugelis skrydžių iš Rygos nekyla anksčiau nei 9:30 val., tame tarpe nelieka ankstyvo ryto skrydžių į Briuselį, Miuncheną, Vieną, Amsterdamą ir t.t.
VNO-RIX numatomi 4x daily;
VNO-KUN – 4x weekly;
VNO-PLQ – 5x weekly
Iš krypčių sąrašo, palyginus su praėjusia žiema, dingo tik Dubajus, tačiau daug krypčių „frequency reductions” numatyta.
oho is VNO skraidys i KUN ir PLQ :))
atsiprašau, akivaizdu, kad suklydau, turėjo būti RIX-KUN ir RIX-PLQ
Gal skamba kiek keistai, bet parasiau cia ne tam, kad pasidalinciau savo info saltiniais, o kad galbut suzinociau ka nors daugiau..tikrai niekur neskaiciau
@Aviator’ius – užklausiau žmonių KUN’e – žadėjo informuoti…
VNO ir Masiulo samokslas. Laukiam Tomo komentaru
Dar ne faktas, kad ir vienas bazuojamas lektuvas liks :((( viena is priezasciu kodel KUN vadovui „lekia galva”…
zodis PRIEZASCIU turejo buti kabutese :)
@Vytautas B. – Lyginant Lietuvą su Libanu yra daugybė kitų veiksnių:
a)Lietuvai arti šalys, kurių žmonės daug keliauja, Libanui – toli.
b)Lietuvai arti turtingi vakarų kraštai (nuo jų skiria tik Lenkija), Libanui – toli.
c)Lietuva gali priimti turistus iš kaimyninių šalių ir tai sėkmingai daro. Tuo tarpu Libanas su Izraeliu santykių nepalaiko, turizmo būti negali, o Sirija dabar turi savų didelių bėdų, be to, tai yra skurdi šalis.
d)Lietuva neturi įvaizdžio nuolat kariaujančios, pavojingos šalies (nesakau, kad Libano toks įvaizdis yra pagrįstas, bet žmonių elgseną lemia jų nuomonė, o ne tikrovė).
e)Lietuva yra Šengeno erdvėje, kas supaprastina atvykimą daugybei turistų, o Libane yra rimti pasienio formalumai.
@Wincas – Kinijoje viešojo transporto situacija negeresnė, pvz. traukinių technika gera, o aptarnavimas – labai nekoks, atšaukinėjami reisai neįspėjus, požiūris į klientą kaip mūsuose kadaise ir pan. Tad Balnienės turistasm gal įspūdžio nepdarytų blogo, bet aišku tai ne jie pagrininiai klientai. Manau klaustuko įvardytas problemas spręsti galima ir reikia.
Mano supratimu vakarinis/rytinis susisiekimas, informacinis ekranėlis su visomis transporto priemonėmis kurios išvyksta nuo oro uosto (išskyrus lėktuvus), angliška (gal ir dar keliom kalbom) informacija prie to paties ekranėlio – vieni svarbesnių dalykų, kurių VNO trūksta.
klaustukui-jei negali be ironijos sia tema rasyti, geriau nerasinek. visi tavo nuomone zinom ir gerbiam, gerbk ir kitu.
jei kaunas ar jo oro uostas nepatinka-nevaziuok ten ir is ten neskraidyk.
sauktukas> vat butent – reiketu kitu nuomone gerbti ir baigi sapnais apie samokslus dalintis (vistiek tuoj kas nors tai parasys). jei vilnius ar jo oro uostas nepatinka, galima neskristi is viso :)
nieks apie samokslus ir nekalba, tiesiog tai, ka pats vadini samokslu, kiti taip nevadina.
sutinku su tavo poziuriu, kad vilniaus oro uostas cia ne prie ko-tai yra imone, kuri bando prisikviesti kuo daugiau bendroviu. tuo tarpu susisiekimo ministerija nera nei vilniaus savivaldybe, nei VNO, todel turetu ziureti bendru visos Lietuvos interesu. Ir va cia ja galima is tiesu labai smarkiai kritikuoti, ypac ministra. Jei gandai pasitvirtins, butent ministrui ir jo partijai tenka prisiimti didziaja dali atsakomybes.
Paaiskinu kodel (mano poziuriu) taip yra: butent jo vadovavimo metu buvo leista nevarzoma konkurencija tarp vilniaus ir kauno oro uostu.
ar tai gerai, ar blogai-yra ivairiu poziuriu, daug apie tai jau kalbeta. as salininkas to argumento, kuri issake verslas, jog bunant dvieju imoniu seimininku, protingas verslininkas nevers ju abieju konkuruoti tarpusavy, ziurint kuri isplauks, o kuri nuskes. p. Masiulis deja butent sia strategija sukure. Naturalu, kad atejus Wizzui i Vilniu, Ryanas irgi nori kuo daugiau skrydziu daryti is ten. Bet man atrodo Lietuvos gyventoju interesas yra kuo geresnis pasiekiamumas, ir ne tik per Vilniu (dar ir del to, kad daugeliui ne vilnieciu i Kauna patogiau atvaziuoti). Tai jei ministras norejo daryti gera susisiekima visai Lietuvai, ne tik Vilniui, reikejo apie tai galvoti. Deja, p.Masiulio kadencijos laiku buvo galvojama pirmiausiai apie patoguma vilnieciams (oro uostu klausimu).
Sutikit, bet tai, kad siandien yra Ryano baze Kaune tikrai buvo pasiekta pirmiausiai Kauno oro uosto ir viso regiono (savivaldos) pastangomis. Jos prasidejo dar gudziais Ivanausko laikais. Is Susisiekimo ministerijos girdejom tik priekaistus kad Kauno regionas nevykdo isipareigojimu Ryanui (matyt, jau tuo metu buvo zinoma, kad Ryanas traukiasi, cia tik buvo ministerijos manevras siekiant nusiplauti savo kalte ir suversti ja kitiems).
Beje, idomu, kad Kauno savivaldybe lyg pervede visas skolas Ryanui neseniai, ar ne taip?
Kauno oro uostą palieka vadovas
Valstybės įmonę „Kauno aerouostas” palieka generalinis direktorius Arijandas Šliupas, VŽ patvirtino Martynas Čerkauskas, susisiekimo ministro patarėjas.
Anot p. Čerkausko, pareigas palikti savarankiškai apsisprendė p. Šliupas.
Ministro patarėjas sakė kol kas neturintis informacijos apie galimas naujas kandidatūras į Kauno oro uosto vadovo postą.
VŽ rašė, jog Kauno oro uoste per pirmąjį pusmetį šiemet buvo aptarnauta 448.569, arba 2,2 % daugiau keleivių nei per tą patį praeitų metų laikotarpį. Ponas Šliupas tuomet komentavo, jog tokie rezultatai nuteikia optimistiškai.
„Vien birželio mėnesį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais, keleivių skaičius išaugo 16%. Kas savaitę poilsinėmis kryptimis skrenda daugiau kaip 3.500 keleivių, todėl šįmet galime vadintis atostogų oro uostu“, – sakė jis.
Pernai Kauno oro uostas aptarnavo 872.000 keleivių, arba 7,8% daugiau nei 2010 metais. Oro uostas skelbė pernai preliminariai patyręs apie 0,5 mln. Lt nuostolių, o šiuos metus besitikintis baigti pelningai. 2010 m. jis patyrė 1,7 mln. Lt nuostolio, 2009 m. – 2,6 mln. Lt, o 2008 m. – 6,5 mln. Lt minusą. Anot p. Šliupo, oro uostas kasmet nuosekliai mažina nuostolių kuprą ir šiemet planuoja aptarnauti 2% daugiau keleivių nei pernai.
Na va dabar ateis sava chebra pasidalinti pelno … :) nieko naujo rytu fronte….
@klaustukas- SM strategija yra priversti visa Lietuva skraidyti is Vilniaus.Kauno oro uosto direktorius nuo liepos 30 d. atleistas.
Direktoriaus atleidimas ar išėjimas dar nieko nereiškia. Žiūrėsim, kas ateis į jo vietą ir kaip elgsis. Jei kas iš esmės keisis, visi įtakingi asmenys turės imtis visų įmanomų priemonių. P.Masiulis turi nepamiršti, kad artėja rinkimai…
Neįprasta kontrolė FRA atvykus iš trečiųjų šalių: jau rankovėje pasitinka POLIZEI ir išsamiai klausinėja – kur buvai, kur keliauji, patikrina visas vizas ir antspaudus. Po to įprasta Šengeno pasų kontrolė irgi nevisai įprasta: apart paso praskanavimo, paklausia, iš kur atskridai, ir patikrina spausdintam sąraše, ir tik tada „Alles klar”.
Visai kaip Izraely.
Aloyzai, mažiau patikimoms aviakompanijoms ir probleminiams maršrutams tai taikoma pastoviai. Skridau 3 kartus su Turkish IST-FRA, tai visus kartus tokią procedūrą rankovėje taikė. Tuo tarpu su LH skrendant netaikė nė karto.
O kas cia blogo, jei ministerija ragina Kauna vykdyti savo isipareigojimus Ryanair. Kauno biudzete yra nulis litu Ryanair uz siuos metus, grazino tik senas skolas. Ryanair elgesys Rode ir Kose aiskiai parode, kaip jie elgiasi, jei kazkas nevykdo isipareigojimu
Kas dar negirdėjo ir abejoja dėl finansinių įsipareigojimų vykdymo – pakartoju citatą iš http://www.kaunas.lt:
Mes vykdome savo įsipareigojimus, kaip minėjau ir Susisiekimo ministrui mūsų susitikimo metu. Kompanija „Ryanair” šiais metais perkėlė Milano, Barselonos ir Paryžiaus skrydžius į Vilnių ne dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų, o dėl konkurencinės kovos su į Vilniaus oro uostą atėjusia pigių skrydžių bendrove „Wizzair”. Mes iš „Ryanair” nesame sulaukę jokių priekaištų. Atvirkščiai, „Ryanair” vykdomasis direktorius M. Cawley dar gegužės mėnesį asmeniškai laišku užtikrino, kad ši kompanija įsipareigoja plėsti savo bazę Kaune ir numato tolesnį augimą”, – teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.
2012 07 11
O gal kas nors mano žinantys geriau nei abi sandorio pusės?
tai va kad ryanair trauksis (jei trauksis) ne del kauno skolu, o del ministerijos politikos. ir ministerija paprasciausiai dabar bando suversti savo kalte ant kitu. kodel ministerija ragina tik siemet, jei velavimas buvo ir anksciau? todel, kad galetu po to kalte suversti savivaldai/oro uostui, nors, jei ryanas pasitrauks, tai bus masiulio vykdytos politikos rezultatas.
tuo tarpu rodas ir kosas piktybiskai ir seniai nemokejo ir nerode ketinimu tai daryti. kauno skolos dabar lygios nuliui, ir visi signalai yra kad bus mokama ir toliau. o metai dar nesibaige. negi tu siulai moketi avansu, zinant, kad ryanair ketina trauktis?
buhalteriskai isipareigojimu vykdymas veluoja. tai kad biudzete nera Ryanair pinigu reiskia, kad siemet Ryanair pinigu negaus daugiau, nors turetu gauti. Be to, Kauno rajonas nieko nemoka.
Gal Simonas bandys bolatiruotis i KUN vadovo vieta, labai nesinoretu ten isvysti kokio Kumpelio, Skilandzio ar Antano Sampano …. :)
Ar tamsta visada su visais tiekėjais atsiskaitai dienos tikslumu? Ar už kokį nedidelį vėlavimą ką nors atjungė? Jei bus būtina, tai atras pinigų ir šiemet, ne tamsta nuspręsi, yra sutartys, manau, ten viskas numatyta.
vel islindo sapnininkai, zinantys ministerijos slaptuosius protokolus – be abejo masiulio tikslas – visus priversti skraidyti is vilniaus. rytoj bus naujiena, kad ryanair visus skrydzius ten ir perkels (net tuos, kurie dubliuojasi), nes visi skris is vilniaus! saldziu sapnu.
cia toki nebloga lrytas.tv reportaza radau, labai aiskiai matosi, kad sliupas noretu daug pasakyt, bet del politinio korektiskumo negali. gal atsistatydines pasakys. bet is reportazo intonaciju ir masiulio pasisakymu daug kas ir taip aisku.
http://tv.lrytas.lt/?id=13426342781341327357
kauno oro uostui is tikro is lt pasiekiamumo programos neskirta ne lito. gal simonai gali pasakyt, ar vilniaus oro uostas gavo (ir kiek) ar ta programa tiesiog numire nepanaudota?
Už tai, kad „Raynair“ nenutrauktų skrydžių iš Kauno – 7 mln. litų
http://www.lrytas.lt/-13426357321342136145-už-tai-kad-raynair-nenutrauktų-skrydžių-iš-kauno-7-mln-litų.htm
Neblogai uzguitas KUN direktorius…. bus be SM zinios daryti pelna ir plestis …. :)
TV reportaže gerai sudėlioti taškai, bet pavadinimas tai tendencingas, nes tie milijonai numatyti prieš kelis metus už bazės įkūrimą ir Kauno reklamą, o ne už pasilikimą.
Sumuojant visas eilutes Kaunas is SM 2009-2011 m, gavo 62 mln. Vilnius – 31 mln. Kai tokia statistika kabinejamasi prie smulkmenu. Gal dar pasipiktinkim, kad VNO daugiau gauna VIP salei išlaikyti iš valstybės.
Na nebutinai ,kad rytoj paskelbs Ryanair traukiasi.Aisku net ir tokia tikimybe yra,nors manau net ir blogiausiu atveju Londonas/Dublinas ir dar kelios kryptis tikrai turetu likti.Kad reikalai nera geri tai faktas,siaip sau nesugalvojo iseit.Butu ne kas jei pats blogiausias scenarijus ivyktu,VNO iseitu i nauda bet Lietuvos mastu? Siaures Lietuva ir Klaipeda vel per RIX skristu,o ir konkurencijai sumazejus tam paciam VNO kainos kiltu.
Beje daznai i Londona tenka skrist.Pernai su Wizzair ar Ryanair(ir is VNO,ir is KUN) uzsakant pries 1-1,5 savaites uz mazdaug 100 GBP(su viskuom) be problemu Liepa,Rugpjuti kada norejai.Siemet jau i viena puse uz tiek ieskot reikia,cia tie musu LCC nustojo viens kita pjaut ?Ar dar kas nors nes kainos kaip tradicinem artimos tik kad skrydis ne direct.O idomu Luton/Stansted load pernai ir siemet,sezono metu, didejo ar atvirksciai?
Rugpjuti vaiku atostogos kiekvieni metai kainos LCC tokios kad su AirBaltic pigiau skrist….
Zinau kad savaite pries Rugseji isvis kainu „kosmosas”,bet vat sia Liepa ,Birzelio pabaiga i viena puse net nera pigiau 100GBP.Pernai reikalu buvo ,kas 2sav skraidziau vasara, tai pamenu kiek nori uzsakai pries savaite uz mazdaug 100GBP i abi puses:) Del to ir prisiminiau,dabar draugai kazkaip uzvede ta kalba ,klausia ar nepastebejai pabrango dvigubai.Pernai su Wizzair pamenu syki net 80GBP mokejau (uzsakiau pries 3dienas skubiai reikejo) tai visiems grizes kaina sakiau ir netikejo niekas ,ismine del to:)
Na kas cia zino Load 88% neblogas ,o ir skrydziu dasidejo.Tik del kainu kazkokia „sirlimirli”.O kaip KUN/RIX nieks nezinot gal sumazinta skrydziu i Londona yra siai vasarai?
Pernai Wizzair RIX 2xdaily turejo berods ne visa savaite(kazkas panasaus ,kaip VNO siemet) ,o siemet ziuriu tik 1xdaily liko.Ryanair irgi ten kazkas buvo,bet nezinau gal ir mazino.Cia del to gal ir keleiviu padaugejo,ir loadas geras tai ir kelia kainas?
Įdomu, kad iš tiesų nutiktų Ryanair nusprendus sumažinti / panaikinti bazę Kaune? Persikeltų į Vilnių? Kažkaip sunku patikėti, kad nusileistų Wizzui.
jei zinai skaicius, gal galima detaliau? ka reiskia sumuojant visas eilutes? pvz jei kaune nebuvo terminalo, o vilniuj jau buvo, kaune state nauja. tai ar tokie dalykai irgi iskaiciuoti? (nes tokie skaiciavimai nebutu saziningi)
Jei Ryanair paliks Kaune tik 1 lektuva, tai gausis, kad jie Baltijos salyse labai stipriai sumazina savo veikla – Ryga jau sumazinta, Talinas (anot Simono) irgi mazinamas, neaisku kaip del Vilniaus. Bet negi Kauno rodikliai tokie blogi, kad reiketu perpus mazinti bazes pajeguma ? Neatrodo. Tai nebent istikruju del KUN finansiniu isipareigojimu nevykdymo ar tu isipareigojimu nesavalaiki vykdyma ir garantijos ateiciai nebuvimo.
Sunyks KUN, skraidysim LCC iš Modlino:). Skrydžių kainos net šiai vasarai labai patrauklios.
Nereikia pamirst, kad Ryanair skraido ir be baziu – Krokuva skrydziu skaicium skustis negali, nors tai ne baze. Isvis, svarstymai apie RYR pasitraukima atrodo keisti.
Beje, mobili vno versija prasosi bent minimalaus informacijos atnaujinimo: http://www.vno.lt/lt/pda/oro-uostas/
Taip pat, informacija apie 15 minuciu nemokama parkavima aikstelej pries terminala nepasiekia pasitikinejanciu – parkingas tuscias, tuom tarpu kruva masinu stovi Gustaicio gatvej po zenklu stoveti draudziama ar Rodunios kely. Taip ir noretusi, bent minimalios lenteles ant zenklo Gustaicio gatvej kad stovejimas 15 min yra nemokamas.
Įdomu, kam iš lietuvių iš to Modlino patogu skraidyti būtų :) aš visokias Varšuvas pateisinu tik tarpžemyninių skrydžių atveju, kai sutaupymas gaunasi labai solidus, o kelionė šiaip ar taip trunka daugybę valandų. Manau, ir daugelis kitų taip pat. Ryga yra dar tam tikrais atvejais normalus variantas, o Modlinas – jau žiauriai ekstremalu.
@Karolis – be kita ko, dažnai būna, kad 15 min neužtenka, o toje aikštelėje, kur 15 min nemokama, brangiausios visos sekančios minutės (10 Lt/val.).
Pvz. apie vėlavimus pranešama dažnai paskutiniu metu. Yra buvę taip, kad pasižiūriu internete – apie vėlavimą nerašo, išvažiuoju (likus ~20 min) pasiimti kito žmogaus į oro uostą, ten tik įėjęs žiūriu – atidėtas reisas valandai. O ir 10 min vėlavimo pakaktų.
Manau blogiausiu atveju tas vienas lektuvas liktu tik ziemos sezonui, nuemus visas poilsines kryptis. O vasarai vel atsinaujintu. Bet kokiu atveju tai jau butu zingsnis atgal, rodantis kad Ryanair nebetiki Kauno bazes pletra. Matyt, nelabai didelis poencialas ir yra prie dabartines ekonomines situacijos. Daugiau uzdirbanciu, kaip paprastai, yra sostinej, o visa salis „emigracijoj”. Tai tos emigracines kryptys ir liks. Tik idomu, kokia pasidarys situacija su tom „emigracinem” kryptim Kaune, jei Palanga prisiprasys Ryanair atidaryti nors Londona is Palangos ?
Jurgi, nejuokinkit pasaulio, Ryanair Kaune sekasi tikrai gerai ir prie ko čia ekonominė situacija, ji tai kyla, lyginant su pastaraisiais keleriais metais. Pasižiūrėkit užpildymus, kainas, ir bus daugmaž aišku, kad tikrai neblogai jiems ten. Tačiau Ryanair visada labai pyksta jei kažkas nevykdo pažadų, ir jie net ir tikrai pelningą veiklą gali labai lengvai nutraukti, nes mėgsta visokius valdžios, oro uostų, savivaldybių atstovus laikyti po padu. O pelningos veiklos galima daug kur rasti. Ką parodė jau daugybė konfliktų su tikrai pelningais oro uostais ir net išvis valstybėmis (Vokietija).
Šiaip tai neaišku ko čia spauda tokias audras kelia? Kaune bazės tikrai nieks neuždarys. Bet visai realus maršrutų skaičiaus sumažinimas. Nusiims Graikija, Kipras, Malta. Kitom kryptim sumažins skrydžių skaičių.
Ryanair dabar tokia politika- stipriai mažinti žiemos skrydžių skaičių, dėl ko jie tupdo nemažai lėktuvų. Tad greičiausiai viskas įvyks be sąmokslų- sumažės skrydžių ir Vilniuj ir Kaune.
Beje, kiek suprantu, Ryanair angaras Kaune yra statomas?
Apskritai, kauniečiai turėtų neužmirš Ryanair bazės buvimo privalumų- iš čia galima plėtot skrydžius į nebazinius oro uostus.
Kol kas, deja, daugiau plėtojami skrydžiai į pietų kurortus. Klausimas ar savivaldybių parama naudojama kryptingai, dirbant su tuo pačiu Ryanair? Pvz. galima būtų padirbėt skandinavijos kryptimi. Gal Atsirastų koks skrydis į Malme. Ar Suomijoj pabandyt Turku, šalia Tamperes, o gal net Laperantą.
Aišku klausimas, kodėl skritingai nuo Tamperes Geteborgas nepasiteisino. Nors bijau, kad šiuo atveju vakarų švedija daug arčiau Vakarų Europos, nei Suomija, kuriems į Prancūzijas ir Britanijas skraidyt brangu ir toli…
Na žinot, nei užpildymai, nei kažkokie atsitiktinių kainų pastebėjimai nieko negali pasakyti apie maršrutų pelningumą. Aišku, būtų labai gaila, jei Ryanair sumažintų savo operacijas Lietuvoje. Sklinda gandai, kad ir Rygoje Ryanair žada žiemą stipriai mažinti skrydžių. Žinoma, tai tik gandai.. Lauksim realios informacijos.
Vilniaus oro uostas keliaujanties eksponuos Lietuvos verslą
http://www.lrytas.lt/-13426824781341440711-vilniaus-oro-uostas-keliaujanties-eksponuos-lietuvos-verslą.htm
Keleivių srautas Vilniaus oro uoste nuolatos auga, šiais metais planuojama aptarnauti 2,15 mln. keleivių, 2013 m. – 2,5 mln. Oro uosto duomenimis, verslo tikslais skrenda net 46 proc. keleivių.
Kalbant apie bilietų pabrangimą, tai reikia neužmirš, kad šiemet kuras kainuoja daugiau, nei 2011 metais, kas turi įtakos bilietų kainoms. Ypač vasaros sezono metu. pabrango ne tik UK ir Airijos skrydžiai, bet ir koks Briuselis ar Vokietija dabar kainuoja apie 300 lt į vieną pusę…
„Ryanair“ statistika
http://www.kaunoaleja.lt/?action=news&news_id=32459
World’s Top 10 Airlines – 2012
http://www.worldairlineawards.com/index.htm
Attended by leading figures from the global aviation industry, the Skytrax World Airline Awards were held at the Farnborough Air Show on 12th July 2012.
QATAR AIRWAYS enjoys remarkable success at the 2012 World Airline Awards, winning the top accolade as the Best Airline in the World for the second year running
1.QATAR AIRWAYS
2.Asiana Airlines
3.Singapore Airlines
4.Cathay Pacific Airways
5.ANA All Nippon Airways
6.Etihad Airways
7.Turkish Airlines
8.Emirates
9.Thai Airways
10.Malaysia Airlines
Žinoma, kainos ir užpildymai dar ne viskas, bet šį bei tą tikrai pasako. Jei vidutinė kaina visada laikosi aukšta, ypač lyginant su kitomis atsitiktinėmis panašaus atstumo kainomis, o lėktuve vis tiek 80% vietų užimta, tai reiškia neblogai. Vat kai kryptis eina po 3 lt, kaip Wizzair prieš galą leido Skavstos atveju, tai jau verta susimąstyti, ar čia viskas gerai.
O šiaip manau tiesa, žiemą bus stiprus mažinimas net ir be jokių sąmokslų ir be jokių finansavimo problemų. Tačiau jei tos problemos išliks, Ryanair tikrai pasistengs patrimituoti, kad būtent dėl jų šitie mažinimai atliekami.
Poilsinės kryptys gal ir neatitinka Kauno savivaldybių įsivaizdavimo, kas būtų naudinga miestui, tačiau irgi atneša naudos – kitų tokių skrydžių aplink nėra, tad suvažiuoja liaudis iš viso regiono, kažkiek išleidžia litų laukdami lėktuvo, o gal dar sugalvoja po miestą pasivaikščioti. Vis šis tas. Aišku, suomių galima ir daugiau vežtis, bet švedai kažin ar skristų.
Augustinai, sutinku su tavo mintimis del informacijos skelbimo velavimo ir 15 minuciu nepakankamumo – gana sudetinga per tiek laiko susisukt, jei atvaziuoji tik nusileidus lektuvui – muitine, bagazas kiekviena kart uzima skirtingai. Tuomet eilute apie 15 minuciu nemokama stovejima tiesiog atrodo kaip grazi teorija. Yra keli sprendimo budai: oro uostui pripazinti, kad nera sudarytos protingos galimybes pasitikti griztancius del zveriskos parkavimo kainos ir per trumpo nemokamo stovejimo laiko ir kreiptis i eismo reguliavimo tarnybas su prasymu panaikinti stovejima draudziancius zenklus gustaicio gatvej. Is kitos puses, tikiu kad galima susitarti del 30 minuciu nemokamo parkingo su aiksteles nuomininku. Privatus sprendimas – paziuret kur lektuvas per flightradar24 ir paciam sprest kada jis atskris arba tepliot masina duobetom aikstelej prie dhl.
„Ryanair” išties ketina šią žiemą karpyti dar daugiau negu karpė praėjusią žiemą. Baltijos šalių regionas perėjo iš „Ryanair” ekspansijos stadijos į stabilumo stadiją. Plėtros metu toleruojami tam tikri nuostoliai atskiruose maršrutuose, apeliuojant į rinkos dalies didinimą ir maršrutų įdirbimą, todėl šiai žiemai Baltijos šalyse „Ryanair” tikrai vykdys ženkliai mažiau skrydžių negu vykdė anksčiau.
Reikia nepamiršti žiūrėti ir realiai, jog Kaune „Ryanair” turi net 6 sezoninius maršrutus (PFO, MLA, PMI, ALC, RHO, KGS), kur skraidyti žiemą nėra jokios prasmės, 2 maršrutus nuo praėjusios žiemos yra uždariusi (GSE ir EIN), apie EDI uždarymą jau pranešusi, tai 9 maršrutų sumažėjimas yra tiesiog natūralus.
Rygoje „Ryanair” uždaro Karlsrūhę ir Diuseldorfą.
bet kita vertus simonai gali ryanas pvz didinti dazni kai kuriu marsrutu. pvz charleroi siuo metu yra 3x savaitej labai nepatogiu laiku (2-4-6). praeita savaite CRL-KUN, HHN-KUN kaineles beveik visos buvo per 500 LT i viena puse net perkant menesi i prieki. su tokia kaina skrydis atsipirktu net ir tradiciniam vezejui. tiesa, sunku speti, kiek bilietu jie tokiom kainom parduoda.
Liepa-rugpjūtis yra „total high season”. Jeigu 500LTL nepavyksta parduoti net tokį mėnesį, tai ką jau kalbėti apie 8 mėnesius, kurie yra 2-3 kartus prastesni nei liepa.
Estonian Air needs to grow in order to reach profitability
http://blog.estonian-air.ee/estonian-air-needs-to-grow-in-order-to-reach-profitability/
http://www.check-in.dk/newselement.cfm?sSearchString=Ryanair &x=3&y=10&nNewsArticleID=64859
18-07-2012
Ryanair has applied for takeoff and landing permits in Copenhagen Airport for the winter traffic program beginning on 28 October.
The application includes 34 routes :
Spain
Alicante, Barcelona Girona, Barcelona Reus, Fuerteventura, Jerez de la Frontera, Lanzarote, Madrid, Malaga, Santander, Tenerife and Valencia.
Italy
Bari, Brindisi, Milan-Bergamo, Pisa, Rimini, Rome Ciampino and Treviso-Venice.
France
Paris-Beauvais, Marseille, Montpellier and Nantes.
Britain and Ireland
Edinburgh, Glasgow, Liverpool, Dublin and Shannon.
Finland
Lappeenranta and Tampere
Norway
Haugesund
Germany
Leipzig-Halle
Holland
Eindhoven
Belgium
Brussels Charleroi
Ir kas svarbiausia –
Lithuania
Kaunas
Ryanair prasymai tarsi patvirtintu Rugseji konferencijoje pasakytus Wizz zodzius, kad buvo svarstomas Vilnius-Malmo variantas – ta rinka dar neuzpildyta.
Kopenhaga visgi rimčiau negu Malmė :)
Nuo rugsėjo 5 dienos savo poilsiautojus į Malagą tiesiogiai iš Vilniaus skraidins Novaturas. Galima įsigyti tik skrydį arba visą kelionės paketą.
Malaga rugseji pats tas. nors geriau reikejo nuo lapkricio bandyti
Kopenhaga labai tiktų į Ryanair Kauno strategiją kaip hub’as emigrantams. SAS VNO-CPH geriausios RT kainos – 560 lt.
Nebutinai Kopenhaga rimciau nei Malme …Svedijoj labai daug emigrantu ,o Danijoj atvirksciai labai mazai.Ir sutik mazai tiketina,kad daug Danu skris.Taip beabejo skris ,bet tikrai nedaug.
Na, Danijoje yra oficialiai 8000 gyvenančių lietuvių, o Švedijoje šiek tiek mažiau. Bet neabejoju, jog Švedijoje yra labai daug emigrantų, o Danijoje labai mažai :-)
Apmaudu, kad bus CPH-KUN, o ne VNO, ir SAS toliau demonstruos kainų efektyvumą monopolinėje rinkoje, bet bent jau kažkokia alternatyva bus.
Ryanair atsiradus VNO-CPH, SAS manau greitai meskeres susiviniotu. Geriau vilkas sotus ir avele sveika, o kainos SAS turetu kristi manau, Ryanair skraidant ir is KUN
@Principal. Na, tikrai niekas jokių meškerių nesivyniotų. Pirma, yra didelis verslo srautas iš/į Daniją, ir jis su nepatogiais Ryanair tvarkarščiais neskristų. Priedo, yra didelis connecting srautas Kopenhagoje, tad SAS vien iš to gali užpildyti nemažą dalį savo lėktuvų. Ryanair gali užgriebti tik tam tikrą mažą dalį nelabai mokių klientų: studentų, kažkokių backpakerių, dalį turtistų.
Na, matosi, kad į Kopenhagą yra rimtas srautas ir iš Vilniaus, ir iš Palangos, ir ne tik persėdimui, bet ir visokiems kitokiems tikslams. Tuo tarpu Malmė į Kopenhagą norintiems ne taip patogu, o Gioteborgas ir tos pačios Skavstos nestebuklingi rezultatai rodo, kad lietuviai emigrantai į Švediją linkę turbūt dažniau persikelti su visu automobiliu.
Rugsejo men. Vilniuje atsidaro net du nauji tarptautiniu tinklu viesbuciai.
Duris Vilniuje atveria viešbutis „Kempinski“
http://www.diena.lt/naujienos/miestas/duris-vilniuje-atveria-vie-butis-kempinski-438756#axzz20lgJhDXA
Tačiau net dešimt tokių garsių viešbučio tinklų nepadės sulaukti gerokai didesnio turistų srauto, jei Vilnius tikslingai nedidins tiesioginių skrydžių krypčių, teigia viešbučio vadovas Noelis Attardas, penktadienį rašo „Verslo žinios“.
Nu atsiprašau, bet tegu nedrįsta bičas skųstis, kai mes čia ir taip jau rekordus štampuojame.
Beje, antrasis viesbutis atsidaro anksciau:
The brand new hotel Comfort Hotel LT in Vilnius, opening on august 15th!
http://comforthotel.lt/
O cia, jei idomu, apie jo savininka :)
E. Žičkus tapo pirmuoju žurnalistu, patekusiu į Norvegijos „Billo Gateso“ namus
http://www.lrytas.lt/-13373339401337250026-e-žičkus-tapo-pirmuoju-žurnalistu-patekusiu-į-norvegijos-billo-gateso-namus.htm
Ryanair Kaune SAS kainu VNO tikrai neitakos. kalbam apie skrydi i CPH, o ne kokai BCN ar LIS – del valandos skrydzio niekas, is galinciu moketi dabar uz SAS skrydi, dar valandos kelyje i KUN negais. Kas del studentu – visi studentai sekmingai skrenda pirkdami jaunimo bilietus, kuriems SAS visada taiko specialias kainas.
Сделка с самолетами Bombardier может и не материализоваться
http://rus.db.lv/nachalo/transport/sdelka-s-samoletami-bombardier-mozhet-i-ne-materializovat-sja-44867
Судя по внутреннему докладу Госказны, кажлый месяц работы airBaltic приносит около 3 млн. лат убытков.
Birželį keleivių oro uostuose padaugėjo penktadaliu
ELTA
Šiemet birželį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 21 proc. daugiau keleivių, informuoja Lietuvos statistikos departamentas.
Išankstiniais duomenimis, 2012 m. sausį-birželį į oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 1,5 mln. keleivių – 23 proc. daugiau nei 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Daugiausia keleivių atvyko iš ir išvyko į Jungtinę Karalystę (350,4 tūkst. – 23,6 proc.), Vokietiją (166 tūkst. – 11,2 proc.), Latviją (101,3 tūkst. – 6,8 proc.), Daniją (93,9 tūkst. – 6,3 proc.) ir Airiją (91,6 tūkst. – 6,2 proc.).
Palyginti su 2011 m. sausiu-birželiu, 46,2 proc. daugiau keleivių atvyko iš ir išvyko į Jungtinę Karalystę, 31,7 proc. – Vokietiją, 15,6 proc. – Airiją, 10,2 proc. – Daniją, o 14 proc. mažiau – iš ir į Latviją. Dauguma keleivių – 93,2 proc. (1,4 mln.) – atvyko ir išvyko reguliariaisiais skrydžiais. Lyginant su praėjusių metų duomenimis, jų srautas padidėjo 25,2 proc.
Lietuvos oro bendrovių lėktuvais šiemet pirmą pusmetį vežta 244,8 tūkst. keleivių – 38,9 proc. daugiau nei praėjusiais metais atitinkamu laikotarpiu. Tai sudarė 409,3 mln. keleivio kilometrų ir, palyginti su 2011 m. sausiu-birželiu, padidėjo 27,4 proc.
To Pliumbum
neteisus sakydamas Skavskos rezultatai i VNO parode poreiki:)Pameni tada ir Skyways,ir EstonianAir skrido …Kitas dalykas is KUN Skavska ,kaip buvo taip ir liko.O del persikelimo su automobiliais tai kelione trunka labai jau ilgai(kiek pamenu berods 14h) ir registracija baigiasi pries 1h (kaip i lektuvus).Taigi is Prancuzijos greiciau suvazinesi su automobiliu nei i Stokholma:)
https://kuponai.lt/vilnius/skrydis-lektuvu-i-venecija-savaitgaliui-tik-1049-lt-uz-1580-lt-vertes-keturiu-dienu-kelione-i-venecija-1-asmeniui-su-nakvynemis-viesbutyje-ir-pusryciais-viesbutis-vos-5-min-pestute-iki-sv-morkaus-aikstes.html mane tai labai jau ju tos super nuolaido erzina:),bet gi atsiranda zmoniu kurie ir perka.Cia turbut jau psihologija pamato nuolaida ir viskas nereikai nei pasidomet ar tikrai kitur ,kitokiu kainu nebus:)))Na nebent dar ir Varsuva aplankyt,bet kiek gi truks tada ta pazintine kelione.Uz tokia kaina ir 3stars viesbuti,is Vilniaus plius/minus tiek pat gautus:)
o kuo skiriasi problemos su srautu i Vokietija (kur beveik visi, neskaitant verslo, vaziuoja masina) nuo problemu su srautu i Svedija (kur beveik visi, neskaitant verslo, plaukia keltu)? nemanau, kad emigrantai puls nuo masinu i lektuva – juk babytes lasiniu ir kumpiu i rankini nedesi, o uz bagaza moket = save isduot. o veztis jie megsta daug, gal tiksliau, labai DAUG.
anyway, belieka palinketi sitiems skrydziams isivaziuoti.
Na, akivaizdu, jog „Ryanair” CPH „slot request’as” yra labiau pasitikrinimas, kiek CPH pasiruošusi priimti „Ryanair”. Nes jeigu taip atsitiktų, jog visi slotai būtų patvirtinti ir taip atsitiktų, jog „Ryanair” visus slotus panaudotų, tai būtų 10 lėktuvų bazė CPH. Jei neklystu, „CPH Go” terminalas turi 5 parkingo vietas, tai tokio dydžio bazė tame terminale netilptų, nekalbant, jog dar ten skraido „easyJet”. Negi „Ryanair” skraidytų iš Terminal2 ar Terminal3?
Taigi, šita vizija dar tolokai realybės išsipildymo, nors aišku, tai būtų labai įdomu.
Na kad ir sita statistika http://vz.lt/article/2012/7/20/lietuvos-oro-uostuose-beveik-ketvirtadaliu-padaugejo-keleiviu is UK padidejo 46% (kai turistu srautas is UK beveik nejuda).Zmonems atsirado galimybe pigiai keliom dieno parskrist(ilgieji savaitgaliai kuriu UK nemazai ir pan) ir skrenda .Na kai turi 3-4 iseigines gali suskraidyt,bet kai tau 2dienos uzims kelione tai niekas nei kojos nekels.Su automobiliu populiaru,kai nera alternatyvos ir kai ilgesniam laikui.Kitas dalykas kai tu esi pvz is Vilniaus krasto,o Svedijoj irgi iki keltu linijos vaziuot ir vaziuot tai tiek ir variantu.
I Vokietija didzioji dauguma vaziuoja automobilais ,o ne keltais( dabar Lenkija nebera tokia baisi kaip kad buvo,sumoki ir per mokamus varai).nereikia laukt eiliu prie keltu ir t.t,kiek cia iki tos Vokietijos tera.Keltu labai daug kas plaukia kai vyksta i UK,Ispanija ir t.t.Nes yra galimybe pailseti,issimiegoti na ir like beveik visi vokieciai.Vokietijos emigranru ten labai jau mazai
Ryanair cuts Madrid and Barcelona flights in response to Spanish government tax increases
Ryanair cuts Madrid and Barcelona flights in response to Spanish government tax increases
Related Articles
Global M&As down 21.6pc to US$931.4bn in H1, but Q2 saw first growth in five quarters
Wavebob wins SmartBay Innovator of the Year Award
PayPal opens new Dundalk centre with 60 employees
Ryanair has announced it is cutting flights at Madrid and Barcelona this winter in response to the Spanish government’s doubling of airport departure taxes at both Madrid and Barcelona El Prat airports on 1 July.
From November, 11 routes will be cancelled and 24 routes reduced at Madrid. Four routes will be cancelled and 22 routes reduced at Barcelona.
Ryanair said the cuts are the unavoidable response to the Spanish government’s doubling of taxes at both airports.
“Ryanair objects to the Spanish government’s decision to double airport taxes at both Madrid and Barcelona airports,” said Ryanair’s Michael O’Leary.
“Sadly, this will lead to severe traffic, tourism and job cuts at both airports this winter. Ryanair’s cuts alone will cause a combined loss of 2.3 million passengers and over 2,000 jobs at Madrid and Barcelona El Prat airports to other lower cost airports elsewhere in Europe, where Ryanair continues to grow.
“These route and traffic cuts can be reversed but only when the Spanish government and AENA reverse these tax increases and cuts its high airport charges.”
@Simonas, dėl CPH.
Taip, tai kažkiek panašu į Lisabonos variantą, kas būtų, jeigu mes skraidytumėme. Bet tiek maršrutų aptarnauti pakaktų ir 6-8 bazuojamų lėktuvų (nes ne visi juk bus daily). O ir galima suktis nebazuojant lėktuvų kaip Beauvais arba miksuojant.
Kaip aš iš Norvegijos į Vilnių be asmens dokumentų keliavau
http://ikrauk.15min.lt/laisvalaikis/70441
Šiek tiek situacija skiriasi – viena yra „sales” prezentacija, kita yra „slot request”. Tiesa, peržiūrėjau dabar CPH slotų skirstymo taisykles, tai gavus slotą nebūtina skraidyti.
Dėl bazuojamų lėktuvų, tai aišku – čia fantazijos reikalas, galima ir iš kitų bazių. Tiesiog 10 lėktuvų bazė yra tiesiog įsivaizdavimui, kokia veiklos apimtis. Užprašyti yra 215 „weekly departures” slotų, tai yra po 31 rotation per dieną, o pagal statistiką vienas bazuojamas lėktuvas daro po 3 rotation per dieną.
Praleidau info dėl “215 weekly departures”.
Bet toks kiekis man dar labiau Vasiukus primena. Vienintelis dalykas, suteikiantis šiam reikalui rimtumo tai, kad pats Ryanair apie tai garsiai netrimituoja (kaip kad jie elgėsi kitais „sales” prezentacijų atvejais).
Besileidžiantis lėktuvas Salininkuose apgadino du stogus
http://www.delfi.lt/news/daily/crime/besileidziantis-lektuvas-salininkuose-apgadino-du-stogus.d?id=59153923
bet čia slot request, o ne sales presentation ;)
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/is-vilniaus-lektuvu-i-uzsieni-buvo-bandoma-issiusti-artilerijos-sviedini-59-235610
@Mantas: jau kuri laika siuo marsrutu karts nuo karto naudojuosi SAS paslaugomis ir savo akimis matau klientura (tiek rytiniuose, pietu ir vakariniuose skrydziuose) :) Verslo srautu perdaug manipuliuoti nereiketu, nes jis labai menkas ir sio marsruto neislaikytu :) Jeigu jau ten toks verslininku srautas, tai kokiu velniu SAS jau buvo tepe slides pries pora metu? Antra jeigu jau Lietuviai tokia „verslininku” tauta, tai kodel, nera tada tiesioginiu reisiu skraidinanciu verslininkus i kitus, kurkas didesnius verslo centrus is Vilniaus? :) KUN-CPH itakotu SAS kainodara dar ir kaip, gal net ir skrydziu daznio sumazinima :)
Liepos 20 dieną dar kartą pagerintas dienos rekordas – 9667 keleiviai per vieną dieną. Ypatingai nulėmė didelis atvykstančiųjų srautas – pirmą kartą per dieną daugiau nei 5000 atvykusių.
Iki 10k truksta vieno artipilnio Airbus/Boeng:)
Siuntų gabenimo milžinas dairėsi Lietuvoje
http://www.veidas.lt/siuntu-gabenimo-milzinas-dairesi-lietuvoje
Neseniai Lietuvoje lankėsi tarptautinės kompanijos DHL atstovai, kurie domėjosi galimybe pastatyti logistikos terminalą Vilniaus oro uoste. Tačiau mūsų vyriausybė pasiūlė logistikos centrą steigti Karmėlavos oro uoste, kadangi tai – Lietuvos centras. Kauno oro uostas yra šalia laisvosios ekonominės zonos, autostrados, netoli jo įsikurs viešasis logistikos centras su geležinkelio atšaka.
Estonian Air to open new destination and fly with more frequencies in the coming winter schedule
Source: Estonian Air
20/07/2012
The approaching autumn brings a new destination and more flights to Estonian Air winter traffic schedule. The winter schedule will last until the last weekend of March 2013.
From the start of the winter traffic season on 29 October 2012, Estonian Air is adding more flights to Stockholm, Vilnius, Oslo, Amsterdam, Brussels, Moscow, St Petersburg and Kiev routes.
Estonian Air will operate the route to Copenhagen 19, to Stockholm 27, to Vilnius 25, to Oslo 13, to Amsterdam 14, to Brussels 11, to Moscow 15, to Tartu 6, to St Petersburg 19, to Kiev 6, to Trondheim 2, Jyväskylä 6, Joensuu 6, to Paris 3, to Helsinki 21 and Vienna with 4 weekly flights. For more information on the winter traffic schedule please visit http://estonian-air.ee/en/timetable/.
Estonian Air will discontinue serving seasonal flights to Kajaani, Tbilisi, Hannover, Nizza and Venice. The last flight to Nizza will be operated on 29 September and to Venice on 1 September. Flights to Kajaani, Tbilisi and Hannover will be discontinued from October. More details about resuming the flights in summer schedule 2013 will be communicated later.
Starting from 1 February 2013, Estonian Air will operate the new route to Gothenburg which is the second largest city in Sweden by population and the fifth-largest in the Nordic countries. Flights to Gothenburg will be operated 4 times a week on Mondays, Wednesdays, Fridays and Sundays.
Pratęsiant Jurgio nukopijuotą pranešimą, tarp eilučių dar galima perskaityti, jog „Estonian Air” nebeskraidys į Londoną. Kadangi 5 stabdomi maršrutai pažymėti kaip „sezoniniai”, tai turbūt LGW uždaromas visam.
@Simonas Na taip :
Tallinn (TLL) – London-Gatwick (LON)
There are no direct flights. We fly to the destination together with our partners
Bet nuo 2013 kovo grafikas vel rodo Tallinn (TLL) – London-Gatwick (LON) skrydzius.
Vilniaus meras žada, kad po pusmečio skrydžius pradės savivaldybės įsteigta „Air Lituanica“
http://tv.lrytas.lt/?id=13428742071342286833
Pasak A. Zuoko, projektu domisi patirtį aviacijos versle turinčios Europos kompanijos, o derybos su jais rezultatų duos, kai tik bus gautos skraidymo licencijos. Tačiau sostinės savivaldybės opozicija A. Zuoką kaltina populizmu ir neabejoja, kad tai tėra viešųjų ryšių akcija prieš Seimo rinkimus.
Na bet is kitos puses ,daugybe kalbu,pritariu/nepritariu.
Paziurekim ka turim Kaunas Ryanair per 3metus 7mln,cia gi dideli pinigai zinant kad ne visada 800k per metus keleiviu veze.Aisku nauda miestui didesne nei isleista suma,bet as apie tai kad galima ir savo a/k tureti ir nuostoliai 9net jei 2,5mln per metus)sita prasme nera blogai.Kitas pagrindinis dalykas,kad didzioji dauguma LCC tvarkarasciu tikrai nepalanki turistam vezti,galvojant sia linkme tai pagerinus grafikus miestas gali ispesti dar daugiau naudos.As manau tikrai nieko baisaus (jei tik aisku atsiras Airlituanica) ,jei dirbs su minusu.
simonai, jei ryanas permes kauno skrydzius i vilniu, ar nereiks perziureti vilniaus oro uosto strategija, kur buvo numatyta kad LCC „kvota” vilniuj yra 40 proc.? nes tradiciniu nauju vezeju neateina, o LCC auga kaip ant mieliu, tie 40 proc. jei neklystu ir pernai buvo gana arti?
simonai, atrodo dar vienas klausimas tau pro akis bus prasprudes. buvo cia gincas apie garsia lietuvos pasiekiamumo programa. ar vilniaus oro uostas is jos kazka gavo ir kiek gavo?
aciu uz atsakyma!
Фиаско: Estonian Air сокращает число полетов и сокращает сотрудников
http://biznes.delfi.lv/bnews/fiasko-estonian-air-sokraschaet-chislo-poletov-i-sokraschaet-sotrudnikov.d?id=42526436
Также в связи с обновлением авиапарка фирма с середины октября до весны прекратит полеты в Лондон.
airBaltic взыщет с Флика 70 миллионов латов
http://biznes.delfi.lv/bnews/airbaltic-vzyschet-s-flika-70-millionov-latov.d?id=42525808
Почему Estonian Air прекращает авиасообщение с Лондоном?
http://rus.delfi.ee/daily/business/pochemu-estonian-air-prekraschaet-aviasoobschenie-s-londonom.d?id=64702972
radau internete, pasirodo masiulio supratimu lietuva yra tik vilnius ir vilniaus oro uostas. cituoju:
1. T v i r t i n u šias valstybei svarbias tiesioginio reguliariojo oro susisiekimo kryptis, kuriomis turi būti vykdomi tiesioginiai reguliariojo oro susisiekimo skrydžiai iš Tarptautinio VILNIAUS oro uosto: Amsterdamas, Barselona, Berlynas, Briuselis, Diuseldorfas, Dublinas, Frankfurtas, Hamburgas, Helsinkis, Kijevas, Kopenhaga, Londonas, Maskva, Milanas, Miunchenas, Oslas, Paryžius, Praha, Ryga, Roma, Sankt Peterburgas, Stambulas, Stokholmas, Talinas, Tel Avivas, Varšuva, Viena.
SUSISIEKIMO MINISTRAS ELIGIJUS MASIULIS
tada turbut nera ko ir kalbet apie lygia konkurencija, visiem vienodas salygas ir kad aviakompanijos pacios pasirenka kur skristi, susisiekimo ministerija jom nieko nenurodineja.
sauktukui: Labai klaidinga manyti, jog tradicinės bendrovės Vilniuje neauga. Nuo praėjusių metų LCC dalis paaugo tik 1%, pvz. birželį „low cost” pervežė 36% keleivių Vilniaus oro uoste. „Aeroflot”, SAS, „Transaero”, „Aerosvit”, „Estonian Air”, „Lufthansa”, „Finnair” – visos šios bendrovės didino skrydžių skaičius pastaraisiais metais.
Dėl pasiekiamumo programos – taip, tokia vykdoma, tačiau klaidingai suprantama, jog ji skatintų ar išskirtų kokius vežėjus. Pagal šią programą nebuvo skatintas nė vienas vežėjas, nė vienas skrydis. Programa orientuota į Vilniaus ir Lietuvos kaip turizmo traukos taško pristatymą ir atvykstančių turistų didinimą.
Kalba eina ne apie atskirų vežėjų išskyrimą, o apie vieną oro uostą.
Vėlgi netiesa, programa gali būti vykdoma visur.
Besidomintiems, pilnas programos aprašas:
http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=573B6AE6-4715-41E8-BE40-9ED56B1E0E50
Daug niekaip neissisprendzianciu problemu, kad ir vel tas pats taksi –
Vilnius turistų akimis
http://verslas.delfi.lt/business/vilnius-turistu-akimis.d?id=59151421
Nėra gera padėtis ir oro uoste. Čia dirbantys asmenys kalba angliškai, tačiau nesuteikia kokybiškos informacijos. Turistas ir vėl eina į Turizmo informacijos centrą, skundžiasi dėl oro uosto bagažo skyriaus darbo kokybės. Jis sako, kad tuojau pat turi išvykti, tačiau bagažo skyriuje nieko nėra – jis negali atgauti savo lagamino. Informacijos skyriaus darbuotojas užrakina biurą ir laksto po oro uostą bandydamas pagelbėti turistui – ieško „pasislėpusio“ bagažo skyriaus darbuotojo. Visgi tai nėra jo darbas. O visą neigiamų emocijų krūvį patiria būtent jis.“
aciu simonai uz paaiskinimus. zinai, cia ne tiek apie aviacija, kiek apie bendra poziuri i darnia regionu pletra gincijames. todel is mano poziciju ziurint, vien faktas, kad ministras savo isakymu tvirtina prioritetines lietuvos susisiekimo kryptis, ir visos jos is vilniaus oro uosto, nera labai teisinga(nes realiai nera didelio skirtumo, kur skrydis vyksta-VNO ar KUN, toki atstuma visada galima nuvaziuoti).
be to, tokiu poziuriu vadovaujantis is karto galimai programuojama dvieju oro uostu nesveika konkurencija, nes vienam oro uostui jas turint (berlynas, dublinas, paryzius, milanas kaune savo laiku) gali atsitikti, kad programos akimis jas vis dar reikia skatinti ir zutbut atidaryti tokias pacias is vilniaus.
galiausiai, ir pati programa surasyta oficialiai visiems (greiciausiai kad nebutu skundu del diskriminacijos), bet intencija gana aiski. atleisk uz selektyvu citavima, bet manau esmes nekeicia:
Skrydžių skatinimo priemonės yra būtinos ir įgyvendintinos visų Lietuvos oro uostų atžvilgiu. (…) Vertinant Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės bei pagrindinio verslo traukos centro, svarbą bei atsižvelgiant į teisės aktais nustatytą poreikį užtikrinti tiesioginius reguliariojo oro susisiekimo skrydžius iš Vilniaus oro uosto valstybei svarbiomis kryptimis, skrydžių geografijos plėtra, skrydžių skatinimo priemonių įgyvendinimas ir konkurencingų aviacinių paslaugų kainų užtikrinimas Vilniaus oro uoste laikomas prioritetiniu. Vėlesniame etape skrydžių skatinimo priemonės įgyvendintinos ir kituose Lietuvos oro uostuose.
Matai, Simonai, gaunasi toks amzinas ratas, nes is kitu oro uostu priemones bus igyvendintos veliau (veliau yra labai neapibreztas terminas), o kol nebus tu priemoniu, nebus ir turistu, ir vel bus galima pasiteisinti kad turistam idomus tik vilnius, tad ten ir turi eiti pinigai.
beje, toj programoj yra irgi vadinamos rinkodaros priemones. jei ne paslaptis, kuo skiriasi tos rinkodaros priemones, kurias kauno regionas moka ryanairo atveju ir sitos, numatytos jusu programoj? (gal kaunas moka tiesiai ryanui, kad tas vykdytu „rinkodara”, o jus dirbat tiesiogiai su leidiniais, leidejais ir t.t.)? aciu.
sauktukui: dalis tavo keliamų klausimų strateginiai/filsofiniai, tai atsakyti negaliu. Mano asmenine nuomone, oro uostų valdymą reikėtų sujungti ir atiduoti vienai įmonei (pavyzdžiai – valstybės įmonės AENA valdo visus Ispanijos oro uostus, FINAVIA visus Suomijos oro uostus ir viena įmonė valdo Norvegijos oro uostus ir t.t.), bet tai kol kas nėra įvykę, manau, anksčiau ar vėliau įvyks.
Tačiau dar kartą pakartosiu ką esu daug kartų minėjęs – nėra tokio asmens, kuris galėtų konkrečius vežėjus „įleisti į oro uostus” arba „neįleisti”. Taip, įdirbis pritraukiant yra svarbus, tačiau jis yra tik šalutinis – esminis dalykas yra aviakompanijų noras dirbti ir oro uostų sąlygos arba tinka, arba netinka. „Ryanair” galėjo skraidyti į VNO nuo 2004 m. kai Lietuva įstojo į ES :)
O čia, mano nuomone, kiekvienas oro uostas privalo sudaryti kuo palankesnes sąlygas. Todėl iš principo džiaugiuosi, jog per paskutinius savo darbo metus nesu girdėjęs iš nė vieno Europos vežėjo, jog jiems netiktų Vilniaus oro uosto siūlomos sąlygos. O jau vežėjo užduotis rinktis, kurias vietas jam rinktis plėtrai.
@sauktukas – matai, Vilnius turi ieskoti imantresniu budu kaip sumoketi LCC, nes kitaip kils didelis skandalas (panasiai kaip Rygoje, bet esme tai nesikeicia :)
Taip, gal nėra konkretaus asmens, kuris spręstų, ką įsileisti ir ko ne į konkretų oro uostą, tačiau visada gali būti paremtas Vilniaus oro uostas, kad jo mokesčiai būtų patys minimaliausi, ko kiti, neturėdami tokios paramos, niekaip negalėtų pasiūlyti. Kita vertus, vykdant centralizacinę vieno miesto valstybės politiką, Vilnius automatiškai kaip sostinė įgija pranašumą. Norom nenorom tuo paveikiami ir užsieniečiai, nes naujos verslo struktūros , nauji turistiniai objektai kuriami būtent Vilniuje. Gaunasi uždaras ratas. Reikėtų bent jau susisisiekimo srity laikytis priimtų nutarimų, kur skrenda LCC, o kur tradicinės rimtosios kompanijos. Nes kai laužomi šie susitarimai, VNO sudaromos išskirtinės sąlygos.
Prioritetą teikti Vilniui tikrai nelabai gražu, kai kalba eina apie Lietuvos pasiekiamumą. Lietuva tuo ir yra išskirtinė Baltijos valstybių kontekste, kad yra ne vieno miesto šalis. Nuostabu, kai yra Kaunas, Klaipėda, o dar ir kiti miestai.
Tačiau niekada nesakyčiau, kad reikėtų sudarinėti kažkokias taisykles, suvaržymus ar strategijas, iš kur turėtų skristi LCC ir iš kur neturėtų. Čia jau palikime verslui teisę rinktis. Wizz gal būtų į Kauną niekada neatėję, jei būtų toks ribojimas :)
Su tais dviem oro uostais vienas šalia kito yra Gordijaus mazgas, netikiu kad kada nors bus rastas sprendimas kuris tenkintu ir vienus ir kitus.
Riboti LCC Vilniuje nėra gerai, nes neišnaudojamas Vilniaus turizmo potencialas ir taip prarandami pinigai. Realiai geriausias būtų Arlandos-Skavstos arba Vienos-Bratislavos modelis, bet ir jis neveiks, nes Vilniuje nėra stipraus bazinio vežėjo.
Atiduoti valdyti vienai kompanijai irgi kazin ar geras sprendimas, nes vel prasidetu kaltinimai ‘protegavimu’, ‘perkelimu’, ‘papirkimu’ ir pan. Geriau, kad oro uostai turetu skirtingus valdytojus. Optimistiniu scenarijumi gal ir gautusi ‘jovalas’ panasus i Glazga-Edinburga.
Zodziu mano pasiulymas butu privatizuoti ir leisti sutvarkyti rinkai :-)
Naujienos iš Palangos. Pasikeitė antro reiso vykdytojas Dabar tai RusLine. Beje tai nebe pirma savaitė.
MASKVA / Domodedovo / Rusija
17.06.12 – 26.08.12 ••••••7 09:00 10:00 RLU187 CRJ2 RusLine
01.07.12 – 02.09.12 ••••••7 13:00 14:05 RLU9445 CRJ2 RusLine
priminimui-wizzai lietuvoj pirmiausiai ir buvo pradeje skraidyti kaune, budavo toks keistokas reisas Kaunas-Varsuva-Londonas. Nepasakysiu, kiek ilgai skraide, bet koks reisas, tokie ir rezultatai manau buvo.
„Estonian Air“ mažina skrydžių skaičių ir atleidžia darbuotojus
http://verslas.delfi.lt/automoto/estonian-air-mazina-skrydziu-skaiciu-ir-atleidzia-darbuotojus.d?id=59161113
„Danų oro transportas” su Lietuvoje registruotais ATR’ais dabar skirtingais užsakymais dažnai lankosi VNO: vienas jų ATR42 skraido už „Estonian Air” iš TLL dažnai TLL-VNO-TLL maršrutu, o kaip jau rašyta anksčiau, kitas ATR skraido VNO-KBP-VNO už „Aerosvit”. Beje, pastarasis pakeistas į ATR 72.
Pagal OAG duomenis 177 išvykimus iš TLL daro „Estonian Air” tipinę vasara2012 savaitę, tipinę lapkričio savaitę numatyta 127 išvykimai.
Pagal išvykimus laukiamas sumažėjimas 29%. Pagal kėdžių skaičių gali sumažėjimas būti didesnis, nes iš tvarkaraščio krenta 737 ir vienas CRJ900, tuo tarpu visi SAAB skrydžiai lieka.
Cia vis naujienos apie ziemos sezono sumazejimus Talino ar Rygos oro uostuose, bet kol kas jokiu ziniu apie ziemos sezona Lietuvos oro uostuose. Kaunas neteks poilsiniu krypciu, bet gal atsiras Kopenhaga. Kas dar ? Ar Tel Avivas bus nuimtas ar skrydziai bus visus metus (toks buvo isreikstas noras)? Kada atsiras skelbti Stambulo ir Tbilisio reisai? Idomu, nes jau pradedam gyventi ziemos sezono naujienomis.
Estonian Air остро нуждается в новых денежных вливаниях
http://rus.db.lv/nachalo/transport/estonian-air-ostro-nuzhdaetsja-v-novyh-denezhnyh-vlivanijah-44905
Jurgi, kas liečia VNO, tai planuojama, jog išliks žiemos tvarkaraštyje visos kryptys, kurios buvo vasarą, išskyrus sezonines į Reikjaviką, Tel Avivą. Dar svarstoma dėl Krokuvos ar tai bus sezoninė ar „all year round” kryptis.
Kas liečia „capacity” pokyčius, tai tikrai bus mažiau skrydžių į Dubliną (mažins tiek „Aer Lingus”, tiek „Ryanair”). Kitomis kryptimis daug maž panašiai kaip vasarą, tik LCC kai kur nuima po 1x weekly.
Transaero žiemos lėčiausiais mėnesiais vykdys 2x weekly vietoje 4x weekly. „Aeroflot” vykdys daily su A320. „Aerosvit” planuoja dar kartą bandyti 3x daily (19x weekly iš viso).
Aišku, teisinga lyginti žiemą su praėjusia žiema, tai planuojamas VNO „capacity” padidėjimas 21-23% reguliariųjų skrydžių segmente.
Tai transaero taikosi grynai i turistini srauta, gal yra info kaip jiem sekasi su LF, dabar gi pats high season turetu but?
Gerai, kad VNO ziemos prognozes nenudazytos pesimizmu. Labai idomu butu link rudens sulaukti Rusijos skrydziu apzvalgos, nes matosi, kad is tos konkurencines kovos , bent ziema, truputi traukiasi Transaero.
Idomi zinia del Krokuvos. Kokie ju dabar rodikliai?
Paskutinį mėnesį „Transaero” užpildo 57% vietų, „Eurolot” užpildo 35% vietų.
„Transaero” yra į ‘point-to-point’ orientuotas vežėjas, jų tikslas skraidyti kur reikia jų namų rinkai. Tai liečia ne tik VNO reisą, bet visą jų strategiją.
Tai, paziurejus i sio posto lentele, Transaero uzpildymas atitinka Maskvos krypties bendra vidurki 57 proc. O Krokuvos LF paaugo nuo 26 proc. iki 35 proc. Ar Eurolot jau susitvarke savo prekyba per Amadeus ?
Eurolot labai gerai reklamuojasi Krokuvoj – stendai mieste, ant zurnalu virseliu ir t.t. Todel Lenkai skrenda. Jie zino apie bendrove, mato skrydzio zemelapi, mato 99 PLZ one way…
Kad Lietuvoje zmones suzinotu apie VNO-KRK uz 80 litu, arba dar geriau kad galetu VNO-KRK-LWO ir kitur skristi, tai butu tas uzpildymas didesnis.
Be to, labai patiko Eurolot aptarnavimas. Mielai naudociausi dar.
Siek tiek gaila, del Rusu vezeju LF sitame segmente, kuomet jie palaiko gana sveika arti 80% siekianti LF kompanijoje. Galbut Simonas dar galetu pakomentuoti, kaip atrodo LF vidaus rinkoje ir tarptautiniuose skrydziuose Aeroflot, Transaero ar Utair.
Ir dar karta primenu, vno.lt pda versija prasosi rankos atnaujinant info apie oro uosta.
Gal kas zinot kodel SAS CPH-VNO RT net pigiausia klase dabar duoda 1000 tasku vietoje standartiniu 300? Ar cia estonian itaka, nes per TLL RT 1800 susikrapstai..
Del Palangos tai idomu, cia Rusline is IrAero perpirko uzsakyma ? Gal pamate, kad norinciu skristi i Palanga yra daugiau nei ju vienas savaitinis skrydis gali pervezti ? Kas yra zinanciu daugiau ?
Na ir tuo paciu del Danish Air Transport arba Lietuvoje registruoto DOT.lt . Manau naturalu butu jei jie pradetu reguliarius regioninius Baltijos reisus. Kai paziuri ju skrydziu tinkla –
http://www.dat.dk/Destinations-31516.htm
tai LT ir kitos Baltijos salys lyg ir naturaliai isipaisytu. Na bet is kitos puses, rizika didele, jau turejom Skyways …
newstodate.aero
Some of the magic powder may have fallen off the wings of Russia’s new commercial jet aircraft, the Sukhoi Superjet 100.
The Armenian carrier Armavia that was first to take delivery of the Superjet 100 in April 2011 has repeatedly postponed the delivery of the second aircraft ordered.
And now a decision has reportedly been made to cancel the delivery of this aircraft due this summer as Armavia will opt for an Airbus or Boeing fleet of aircraft instead.
According to other media reports, Aeroflot is also having problems with its fleet of Superjet 100, as four out of eight aircraft are kept on ground due to unsolved technical problems.
Aeroflot has placed firm orders for delivery of 30 Superjet 100 aircraft.
So far, Sukhoi has booked a total of 246 orders for the Superjet 100.
Eurolot kol kas neprekiauja per Amadeus. Ir jie orientuojasi tik iki O-D pagal savo strategiją.
Jurgi, DOT LT realiai nedirba nuosavame reguliariųjų skrydžių versle, jie skraido tik kieno nors užsakymu. Konkrečiai jų žemėlapis Danijoje ir Norvegijoje susidarė, nes jie aktyviai dalyvauja vietinės valdžios (savivaldybių) skelbiamuose konkursuose aptarnauti tam tikrus „socialinius” maršrutus tarp salų, fiordų ir kt. kur prastas susisiekimas ir niekada negalėtų egzistuoti komercinis susisiekimas.
Karoli, apie Rusijos rinkos subtilybes klausimai įdomūs. Išties, kiek teko analizuoti, ganėtinai skirtinga Rusijos rinka. Šiaip vidutiniai užpildymai 2011 m. pagal aviakompanijas prilygsta europiniams standartams:
Aeroflot – 77,5%;
Transaero – 82,9%;
utair – 73,1%;
S7 Airlines – 75,6%;
Rossiya – 75,3%.
Transaero turi aukštus LF, nes didelė jos skrydžių portfelių dalis yra panaši į čarterių veiklą – skrydžiai į Egiptą, Viduržemio jūros kururtos, Karibų baseino kurortus, kur high-density lėktuvai skraido 97-98% užpildymo režime. Tuo tarpu jų short-haul veikla sukasi 60-70% režime ir jų maršrutas DME-VNO toli gražu neprasčiausias, pagal load factor žiūrint tai DME-RIX yra prastesnis.
Vėlgi, stebint Rusijos viduje, tai aviakompanijos dirba ypač aukštais „load factors” tarp didžiųjų Rusijos miestų. Kai paskutinį kartą žiūrėjau, MOW-LED skraidė 5 aviakompanijos ir vidutinis LF buvo 96%, tuo tarpu regioniniuose maršrutuose sukamasi su 60% užpildymais. Tuo galima paaiškinti žemesnį utair užpildymą, nes jų portfelyje didžiulė maršrutų dalis yra regioniniai maršrutai. Kaip ir visur – arba eini į dideles rinkas ir konkuruoji žemais „yield’ais” arba ieškai nišinių maršrutų.
Budget airline Ryanair expresses interest in entering Israeli market
http://www.haaretz.com/business/budget-airline-ryanair-expresses-interest-in-entering-israeli-market-1.452902
Izraelis su savo over-the-top saugumo procedūromis ir Ryanair man atrodo truputį nesuderinama.. Bet ką čia žinosi, pasaulis keičiasi.
EasyJet ir Air Berlin jau skraido, tai cia labiau ne saugumo proceduru, o Izraelio ekonominio protekcionizmo klausimas. Jei „Ryanair projects that it could offer service from Israel to 40 new destinations and fly 2.2 million passengers a year to and from the country.”, tai matyt El Al galimai praras dali rinku. Tai dabar belieka paziureti kaip vystysis tas „open-skies” su ES pasirasymo procesas.
“Ryanair” gali pasiūlyti skrydžius iš Kopenhagos į Kauną, teigia susisiekimo ministras
http://www.aviasistemos.lt/ryanair-gali-pasiulyti-skrydzius-is-kopenhagos-i-kauna-teigia-susisiekimo-ministras/
Na biski aiskiau del SAS eurobonus dabar. Pasirodo jie pakeite tasku skaiciavimo tvarka tiek uzdirbimo tiek isleidimo..
Ekonominis protekcionizmas irgi, bet Ryanair neapsisuks taip greitai ir neskausmingai Izraelyje kaip įpratę Europoje :)
newstodate.aero
Lithuania’s Siauliai Airport holds significant development potentials for becoming a strong player in the air cargo business.
Currently serving as NATO’s base for patrolling of the Baltic region’s airspace and equipped with a 3,500m CAT 1 runway, Siauliai Airport now operates both military and commercial air traffic, mostly in the form of cargo operations.
But plans are to develop Siauliai Airport into a new logistics center and a free-trade zone, focusing on the airport’s capabilities in the airfreight industry, thanks to its location and infrastructure.
At a meeting on June 28, 2012, one obstacle was removed as the Siauliai City Council approved a land plan for the airport.
As a second step, a master plan will be completed by August or September 2012, and after its approval it will provide the basis for the subsequent opening of tenders to call investors and developers to take part in the projects.
The airport management has also met with the City Council and the project group to hear complaints by one handling agent, InterExpresas, that has so far been barred from dealing directly with the airport that has refused to acknowledge payments for handling services rendered to freighter operators.
The airport will now have one month to set up normal contract procedures with the handling company.
Another result of the meeting was that the actions of Siauliai Airport’s director will be further investigated by the municipality board.
Ka VNO rytoj Cityjet veiks?
Keista del Wizzair Norvegu …Vienu metu ,pora savaiciu atgal,buvo 250-300Euru (one way)pigiausi ir skrisdavo vos ne full loaded.Paskutiniu metu kainos 80-100Euru(one way) ir nebesipildo taip ,kaip buvo?Cia Norvegu ipatumai ar dar kazkas:).Sezonas ir dabar ir pora savaiciu atgal tas pats.Gal kai nauja kryptis daug kas pabandyt norejo,ar reklama buvo paleide kokia tai.
to Al – 2012 07 24, 16:06
Tas Cityjet Avro RJ85 jau vakar maciau atvyko.
http://www.delfi.lt/news/daily/world/oro-uoste-dukryte-palike-tevai-susidurs-su-kriminaline-policija.d?id=59173397 reiktu ir Lietuvei taip pat
Estijos laikraščio „Eesti Paevaleht“ duomenimis, valstybės valdoma skrydžių bendrovė „Estinian Air“ pirmąjį pusmetį patyrė 10-11 mln. eurų nuostolį, tačiau tikslinti šiuos duomenimis ji atsisako.
Anot Estijos spaudos, šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje „Estonian Air“ gali vėl prašyti finansinės injekcijos iš valstybės.
Vienas iš buvusių „Estonian Air“ tarybos narių laikraščiui teigė, esą jam nesuprantamas siekis slėpti nuo visuomenės aviakompanijos patiriamus nuostolius.
„Pagrindinė nuostolingos veiklos priežastis – neįdiegtas naujas verslo modelis, atsižvelgus į tokius faktorius kaip išaugusias degalų kainas ir išlaidas neišvengiamam lėktuvų parko atnaujinimui“, – sakė jis.
Tuo tarpu „Estonian Air“ vadovas Tero Taskila tvirtina, jog „bendrovė yra pereinamajame veiklos laikotarpyje, naujos strategijos veikimui reikia laiko, o naujam verslo modeliui – stabilumo“.
Komentuoti bendrovės nuostolingą veiklą T.Taskila kategoriškai atsisakė.
2011 metais „Estonian Air“ patyrė 17 mln. eurų nuostolį. Pernai ir šiemet valstybė įmonei skyrė iš viso 30 mln. eurų.
90 proc. „Estonian Air“ akcijų valdo valstybė, 10 proc. – Skandinavijos aviakompanijai SAS.
Cityjet čarteriu, jei neklystu, atskrido Panevėžio „Ekrano” varžovai šio vakaro Čempionų lygos varžybose ir iš karto po varžybų Panevėžyje šį vakarą ketina išskristi.
O kas stovėjo prie rankovės su ,,skyteam” ant uodegos? Tiesiog uodega temaciau tai nesupratau. :/
Taip Shamrock Rovers atskrido
Mariau, dėl Norvegijos. Novegijoje atostogos masiškaivprasideda birzelio vidury – liepos pradžioje, tai matyt ant tokio srauto ir buvai pataikęs. Dabar gi, jau tradicinės norvegų atostogos eina link pabaigos, o ir vaikams į mokyklą kiek žinau nuo rugpjūčio vidurio jau reikia eit. Tai dabar didelis anšlagas ir labai nekokios kainos kelionėms į Norvegiją. Ypač keltais per Baltijos jūrą į Skandinavų pusę labai brangūs ir su bilietais sunku.
Iš savo varpinės galėčiau teigti, kad KUN yra natūraliai patogesnis krovinių aptarnavimui. Bet, deja, pačio oro uosto pastangų nepakanka, kad užsitikrinti krovinių srautus.
Jeigu ULS įsikūrė TLL, kodėl negalėjo KUN? Patogiau skraidyti 500-600 km toliau?
Viskas priklauso išskirtinai nuo vežėjų poreikių. KUN veikia UPS ir TNT – matyt ten jiems geriau. DHL prievarta stumiama į KUN – abejoju ar toks milžinas dėl Lietuvos vidinių prioritetų ar smulkių rietenų pakeis savo strateginius planus.
Ispudingai startavusi lenku OLT Express sminga i duobe taip ir nepasiekusi pelno ir skubiai uzdaro reisus:
Bydgoszcz – Kraków – Bydgoszcz
Gdańsk – Łódź – Gdańsk
Gdańsk – Szczecin – Gdańsk
Gdańsk – Poznan – Gdańsk
Krakow – Poznan – Krakow
Katowice – Poznan – Katowice
Katowice – Szczecin – Katowice
Warsaw – Poznan – Warsaw
Siandien 13 val. presskonferencijoje Varsuvoje paskelbs apie veiklos pasikeitimus.
OLT Express official: Don’t want to declare bankruptcy, but it is not easy
Today in Warsaw Jaroslaw Frankowski, Managing Director Express OLT, began a press conference with the words: – „We will not announce bankruptcy. But it is not easy”.
OLT Express promotion ends, in which half the seats in the aircraft was sold for 99 zł.
It is likely that Amber Gold, which has so far funded project, will withdraw from the project. Amber is considering selling its stake in the project OLT Air Express. This means that the OLT may be for sale and is currently in talks with investors. Amber Gold so far in the OLT has invested $ 600 million.
Regarding catering, at this time, passengers, Frankowski said, will „have to live on the water”.
„…passengers, Frankowski said, will “have to live on the water”.
Hahahaha! Jis matyt norejo pasakyti „…will have to live on water” :)
Man šiek tiek keista, kaip privatūs investuotojai finansuoja tokius projektus, kaip OLT, ir iš kur apskritai atsiranda tiek privačių investicijų į aviacijos verslą, kai daguma kompanijų dirba nuostolingai.
Ekonominė logika sako, kad perpildytose rinkose dalis dalyvių „iškrenta” ir kainos kyla, kas leidžia likusiems grįžti į pelną; tuo tarpu nauji dalyviai į nuostolingas rinkas paprastai nosies nekiša. Kaip nekiša nosies ir į rinkas, kuriose susidaro natūrali (arba valstybės inicijuota) monopolija ar oligopolija. Bet aviacijos rinkai atrodo tas ne visai galioja, nors čia juk dedami milijonai, ir deda juos patyrę verslininkai, o ne šiaip kokie kioskininkai.
Įdomus būtų Simono komentaras.
Jo, jo, cia perfrazuojant A.A. Jon Lord „Smoke on the water” …
Ir dar apie OLT Express:
kam idomu visa OLT Express konferencijos medziaga su a/k veiklos duomenimis/statistika –
https://www.dropbox.com/s/7na2gujub83cfl2/konferencja_prasowa_24072012_WAW.pdf
– in June OLT Express LF was 75%
– parduoda/grazina visus ATR
– skraidys tik Airbus
– hopes that OLT EXpress will be taken over by a German investor
Jarosław Frankowski explained also the reason why last week, you can not buy OLT Express flights using the online payment system (including the card).
eCard, who ran for OLT Express payment system terminated the contract.
OLT Express service is currently negotiating with the German payment processor.
Also revealed the OLT has a problem with the continuity of a line of credit, due to the „reluctance of banks to cooperate.”
Matyt pasirodys, kad Amber Gold yra dar viena finansine piramide ir abejotina, kad desimtys tukstanciu akcininku atgaus investuotus i OLT Express pinigus. Jei kas ir nupirks Amber Gold akciju dali OLT , tai tikrai ne uz investuota 600 mln USD suma, o uz kokia nors simboline sumele.
http://www.lrytas.lt/-13432139051341254697-londone-medalius-laimėjusiems-olimpiečiams-viešbutis-panoro-išmokėti-iki-260-tūkst-litų.htm kiek teko dometis cia berods bus buves „Skrydis” viesbutis salia VNO? Bet ir turi jie pinigu dar net neatsidare:)Siaip grazi ideja noretusi,kad abiem pusem i nauda iseitu
Augustinas Žemaitis: rimti analizės dalykai rodo, jog aviacija kaip ūkio šaka nuostolinga nuo kokių 1990 m. Kodėl aviakompanijų yra tiek daug ir jos dar skraido, tai ekonomistai paaiškinimą randą tik vieną – daromos neracionalios investicijos. Iš vienos pusės tai daro vyriausybės (įvairių savo organų pavidalu) iš kitos pusės verslas, kurių elgesys pagrindžiamas tik aviacijos verslo romantika. Tokiu būdu krenta investicijos :)
Kas liečia „OLT Express”, tai aš tą prognozavau nuo pradžių – aviakompanija atidarė reisus rinkoje, kur tos rinkos nėra. Jei ta rinka būtų, ten seniai būtų įžengęs „Ryanair”, kuris turi daug „domestic” patirties Italijoje ir Ispanijoje; arba „Wizz Air”, kuris yra LCC lyderis Lenkijoje; arba tas pats LOT. Ir manau, jog tai nepabaig – jų portfelyje dar lieka daugybė nepagrįstų maršrutų. Aišku, jie uždaryti jų negali, nes tai reikštų pačios aviakompanijos užsidarymą – tikiuosi, tai nesibaigs blogiausiu būdu.
Рейтинг: глава airBaltic зарабатывает больше директора Lufthansa
http://biznes.delfi.lv/bnews/rejting-glava-airbaltic-zarabatyvaet-bolshe-direktora-lufthansa.d?id=42536180
Pasirodo Ryanair galima priimti nepazeidziant ES teises normu –
Wednesday, July 25, 2012
Commission finds low-cost development strategy of Tampere-Pirkkala airport and Ryanair in line with EU state aid rules
Commission finds low-cost development strategy of Tampere-Pirkkala airport and Ryanair in line with EU state aid rules
The European Commission found that financial arrangements regarding the implementation of a low-cost strategy by Finavia and Airpro at Tampere-Prikkala airport and an agreement with Ryanair are in line with EU state aid rules. In particular, the Commission concluded that all agreements were concluded on terms that a private investor operating under market conditions would have accepted and thus do not constitute state aid. The agreements are based on an ex ante business plan showing profitability expectations and therefore confer no economic advantage to Ryanair. The business results of the airport further confirm these expectations.
@Simonas – įdomu. Jei investuojama pagal „romantiką”, reiškia, situacija su aviakompanijomis panaši į situaciją su krepšinio ar futbolo klubais, kur investicijos daromos remiantis ne vien ekonominiais motyvais. Kita vertus, tokie klubai paprastai ir išlaikomi iš savininko lėšų, nes savininkas iš karto suvokia, kad pelno nebūtinai bus, tuo tarpu su panašiom nusiperkamom ar steigiamom aviakompanijom atrodo, kad jų savininkai tikisi kažko kito, nes kitaip tokios bendrovės neužsilenktų metų ar kelių metų bėgyje po įsigijimo ir milijonų įdėjimo.
Beje, grįžtant prie diskusijų, iš kurių šalių turime potencialo sulaukti daugiausiai turistų, pasidalinsiu savo administruojamos angliškos svetainės apie Lietuvą http://www.truelithuania.com pastarųjų 3 mėn. lankytojų statistika.
Taigi, užsienio šalių, iš kurių apsilanko daugiausiai lankytojų (t.y. kurių žmonės labiausiai ieško internete informacijos apie Lietuvą anglų k.), dešimtukas yra toks:
1.JAV
2.Jungtinė Karalystė
3.Suomija
4.Lenkija
5.Australija
6.Vokietija
7.Estija
8.Latvija
9.Rusija
10-11.Belgija ir Airija
(iš viso per tą laiką apsilankė žmonės iš 74 šalių)
Tai ne visai atspindi potencialą, nes kai kurių šalių gyventojai turi plačias galimybes gauti informaciją apie Lietuvą oficialia savo šalies kalba (Rusijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Baltarusijos). Tuo tarpu suomiškai ar estiškai informacijos apie Lietuvą veikiausiai yra mažiau. Bet bendros tendencijos manau čia atsispindi ir jei įskaičiuoti visas nelietuviškas paieškas dešimtukas būtų panašus, tik vietos gal persistumdytų.
Beje, dažniausiai žmonės ieško informacijos ne apie konkrečias Lietuvos vietas, bet apie Lietuvos krepšinį / krepšinio rinktinę.
Tarp vietų pirmauja Vilnius (įskaitant Vilniaus senamiestį), paskui rikiuojasi (šia tvarka) Kryžių kalnas, Palanga, Klaipėda, Trakai, Druskininkai, Kuršių Nerija, Kaunas.
Na del krepsinio/futbolo klubu yra kiek kitaip:) tai jau tikrai.Krepsinio klubai turbut aplamai is didziuju visi yra nuostolingi.Futbolas kiek pelningesnis bet ir tai jei imsim didziuosius tai tik Arsenal,Bayern pastoviai nesa pelna.Siemet pagaliau Barca su pliusu isejo.Bet cia negalima i „ale” nuostolius ziuret tu klubu verte kasmet isauga(del infliacijos,auganciu trofeju/gerbeju skaiciaus)daug daugiau nei per atitinkamus metus patiriami nuostoliai.Taigi kas skaiciuoti moka supras ,kad pliusas gaunasi:) Tokia ta aritmetika.Na aviacijoj as tik duomiuosi,nesu toks zinovas,bet is dalies ir cia tas pats .Jei kompanija per einamuosius metus patyre nuostoliu,bet ju padetis rinkoje isaugo tai patys suprantat kompanije nesiskaito zlunganti.Del to ir bankai dalija paskolas,nors jie tikrai neturi jokiu kitu interesu apart pelno,jie pinigu nedalija jei nesitiki atgaut. Net ir jei kompanijos vadovas sako viena ar kita,ne viska reikia imt uz gryna piniga.Buna kai sitais „nuostoliais” kurie placiau mastant labaiu pelnas nei kitaip manipuliuojama,daromas spaudimas pvz aviacijoj ora uostams ,darbuotoju visokiems reikalavimams.Ziurek nespauskit musu mes vargsai tokie.
Labai trumpai dėl ekonominių aviacinio verslo motyvų – šitoje vietoje manau turiu ką pasakyti :)
Yra teorija, kad tobulos konkurencijos sąlygomis verslų maržos turėtų būti nulinės http://en.wikipedia.org/wiki/Perfect_competition
Kas yra labai įdomu, avialinijos (bet ne kiti verslai susiję) yra vienas artimiausių verslų, panašių į tobulą konkurenciją. Oro uostai dėl visokių konkurencinių taisyklių turi siūlyti beveik vienodas sąlygas. Priežiūra/kuras iš esmės nepriklauso nuo aviakompanijos dydžio, labai nedideli kaštų skirtumai – daugelis kompanijų yra atskirtos nuo pačių avialinijų. Reikia lėktuvo? Jokių problemų, yra krūvos wet, dry lease siūlančių bendrovių. Staffas neproblema – yra puslapiai, kur galima sąlyginai trumpiems periodams nusisamdyti pilotus už vos vos didesnę kainą. Prekybos kanalai taip pat standartizuoti – sąlyginai nedidelėmis sąnaudomis galima paleisti bilietus į GDSus – nereikia jokių prekybos agentų ir pan., viskas centralizuota. Galite pasižiūrėti pagal kriterijus nuorodoje, iš esmės visi bruožai yra būdingi aviacijos rinkai.
Sumoje vos su vienu dviem milijonais dolerių galima pasileisti savo aviakompaniją, kuri siūlys beveik analogišką produktai Emiratesams. Analogiškai, šiek tiek paaugus, BA su LH iš esmės labai sunku rasti konkurencinių pranašumų prieš kitus. Tuomet, pagal teoriją, pelnai turi konverguoti į 0. Natūralu, kad procesas nėra idealus, ir kai kurios kompanijos minusus virina, kitos pliusus :-)
@Justinas – Ir kame čia tas motyvas? Konkurencija kituose kur kas mažiau reguliuojamuose versluose yra ne mažesnė.
Aviacija pasižymi didelėmis apyvartomis ir mobilumu. Vienas iš gailmų motyvų – galima praplauti pinigus (nebūtinai „juodus”), kitas – imti legalią paramą iš suinetersuotųjų pusių – municipalitetų, oro uostų, turistinių organizacijų…
@Justinas – ką įvardijai nėra pati skrydžių rinka, tačiau įvairios aviakompanijoms reikiamų „žaliavų” (paslaugų) rinkos.
Pati skrydžių rinka dažniausiai oligopolinė ar monopolinė. Juk nėra skrydžių Europoje rinkos bendrai, yra tarkim rinka Vilnius-Londonas (kažkiek persidengianti su Kaunas-Londonas ar Ryga-Londonas). Tokiose rinkose pasiūloje paprastai ra kelios bendrovės.
Kitur irgi labai aktualus vietos kriterijus. Pvz. jei oro bendrovė nori skraidyti į Londoną, tai Londono oro uostų skaičius yra nedidelis.
Tobuloje konkurencijoje tuo tarpu būtų (beveik) neribotas kiekis prekeivių siūlančių iš esmės tą patį produktą. O čia Londono, Vilniaus, Maskvos ar Kuresarės oro uostų produktas – labai skirtingas ir niekaip mažai vienas su kitu konkuruoja.
T.y. oro uostų produktas skiriasi ne dėl skirtingų rankovių ar trapų pasiūlos. Jis skiriasi visų pirma dėl skirtingos oro uostų vietos.
Aš manau, jog Augustinas gerokai arčiau tiesos – yra daugybė aplinkybių, kurių aviakompanijos neįtakoja, todėl „Perfect competition” situacija čia niekuomet nesusidaro.
Kas liečia investavimą į aviakompanijas, tai vadinamosios „romantinės” investicijos nėra atliekamos kaip į futbolo komandas – be grąžos lūkesčių. Investuotojai, nors jų sprendimus ir įtakoja romantika, tačiau jie laukia gražos iš šių investicijų. Čia dar atslipia tai, jog kiekvienas investuotojas yra keleivis ir dažnai pajunta, jog iš keleivio sėdynės žino, kaip ‘padaryti geriau ir uždirbti daugiau’ – dar vienas argumentas investicijai.
Dabar nepamenu tos aviakompanijos pavadinimo, bet 1995-2000 m. buvo įsikūrusi tokia aviakompanija, kuri siūlė „business class only” tiesioginius skrydžius iš Stanstedo į Niujorką. Aviakompanija atsidarė todėl, jog vienas turtingas veikėjas, kuris turėjo namus netoli Stanstedo niršdavo, jog turi važinėti skristi į Heathrow. Atlikęs apklausą ir apklausęs kaimynus, jog jie irgi norėtų skristi į Niujorką, nutarė atidaryti aviakompaniją :)) Kadangi buvo užsispyręs ir kišenės gilios, tai aviakompanija išgyveno apie 2 metus.
Iš kitos pusės, jeigu paskaitysite pirmąją originalią Richardo Bransono biografiją, tai bent jau aš susidariau įspūdį, jog „Virgin” atsiradimas realiai irgi buvo iš romantikos/”galiu padaryti geriau” motyvų. Pradžia buvo sunki, tačiau iš to neblogai išėjo :)
Tačiau, kad viena graži romantinė istorija išeitų, paprastai reikia kokio 1000 „nelaimingų meilės istorijų”.
EOS Airlines? Bet jos savininkai buvo iš JAV, ir skraidė 2005-2008 m. Maxjet? Taip pat JAV bendrovė, gyvavusi 4 metus (2003-2007 m.). Silverjet? Britų, bet ji skraidė iš Lutono (2006-2008 m.).
Ryanair atnaujina Riga-Bremen marsruta.
Ryanair возобновляет полёты по маршруту Рига – Бремен
http://rus.db.lv/nachalo/transport/ryanair-vozobnovljaet-polety-po-marshrutu-riga-bremen-45065
„I’ve always said the easiest way to become a millionaire is to start out a billionaire then go into the airline business….. „
Министр сообщения – не против покупки самолётов Bombardier для нужд airBaltic
http://rus.db.lv/nachalo/transport/ministr-soobschenija-ne-protiv-pokupki-samoletov-bombardier-dlja-nuzhd-airbaltic-45057
Авиастроительный концерн обещал, что доставит первые самолеты в 2015 году, и они будут экономить 20% топлива и 15% расходов на эксплуатацию.
Siek tiek trumpai apie aviacijos versla i finansines puses. Jame kaip ir telekomunikaciju ar kitame dideles infrastrukturos versle negalima ziureti vien i pelno eilute.
Tarkime toks pavyzdys, isteigiama aviakompanija, ji pasima paskola is nusiperka lektuvu uz 150 mln., kuriuos amortizuos per 15 metu, po 10 mln kasmet. Tarkime jai sekasi neblogai ir ji kasmet uzdirba po 10 mln10. s veiklos, taciau turi nurasyti nusidevejima – 10 mln. Todel pranesime spaudai bus pranesimaapie nulini pelna.
UK international traffic up 1.3% in first half of 2012; US up 300,000 passengers, Lithuania up 46%
http://www.anna.aero/2012/07/26/uk-international-traffic-up-1-3pc-in-first-half-of-2012/
(per anksti issisiunte)
Taigi aviakompanija pelno kaip ir neturi, bet po tokiu 15 nuliniu metu ji turi lektuvus, kuriu verte darne viena desimtis milijinu litu. Bet po 15 metu jeigu akcininkai nusprestu nepelninga aviakompanija uzdaryti, pardavus lektuvus gautu nemazai pelno. O jeigu nusprestu parduoti aviakompanija, gautu ne tik uz lektuvus, bet ir uz rinka ir varda.
Taigi vien i pelno skaiciukus ziureti nereiktu. O jeigu nebutu pelningas verslas, niekas i ji taip nesiverztu.
na tikrai zenkliai paugo srautas UK/Lithuania ir ziurint kainas/uzpildymus dar yra kur judeti:)
OLT Express od jutra odwołuje wszystkie loty samolotami ATR
http://wiadomosci.gazeta.pl/wiadomosci/1,114883,12199200,OLT_Express_od_jutra_odwoluje_wszystkie_loty_samolotami.html
OLT Express agonija:
Today OLT Express reported on its website: „Today, all flights made by ATR aircraft have been canceled.”
Update:
Today was also canceled flights OLT Express Warsaw – Gdańsk – Warsaw, which was to be executed by Airbus 320. We do not know if it’s coincidence, or the beginning of further trouble.
airFrance paskelbe islaidu mazinimo programa, pagal kuria 10 proc. mazinamas ir kompanijos personalas, dali ju pervedant i Transavia ir siulant zymiai didesni atlyginima su triju metu kontraktu.
Air France verserait une énorme prime à ses pilotes pour aller chez Transavia
http://www.lemonde.fr/economie/article/2012/07/26/air-france-verserait-une-enorme-prime-a-ses-pilotes-pour-aller-chez-transavia_1738365_3234.html
Mindauqas – taip teoriskai ziurint galbut viskas atrodo grazu, taciau nereikia plakti pelno nuostolio ataskaitos eiluciu su balansu. Deja, turiu paantrinti Simonui su Air France CEO Spinetta duomenimis, kad 1992-1996 laikotarpiu vienintele aviacijos verslo saka, kurios ROCE ratio yra zemiau Cost of Capital. Kokreciu pavyzdiu pateikiama, kad 10 didziausiu oro liniju ROCE buvo 6%, kuomet kapitalo kaina sieke 8-9,5 procento. Visi kiti rinkos dalyviai – oro uostai, maitinimas, anzemines, lizinguotojai, gamintojai ir bilietu platintojai turiu pozityvius rodiklius. Dar prisiment vieno Mckinsey konsultanto zodzius – tai tiesiog „sexy industry” ir tiesiog einama dėl romantikos ar kitų motyvų, pamirštant galimai pelningesnes šakas. Dar iš kažkur yra užstigusi frazė, kad avialinijų verslas yra veikla kuri stebėtinai ekstremaliai nesugeba gerenuoti pelno ilguoju laikotarpiu.
Gera Lenkijos rinkos analize –
Polish air traffic booming in 2012; Emirates launching flights to Warsaw next February as Warsaw Modlin opens for LCCs
http://www.anna.aero/2012/07/26/polish-air-traffic-booming-in-2012/
Karoli, as neziuriu teoriskai. Tiesiog ne viska pasako pelnas. todel net nuostolingai dirbes Teo gali ismoketi akcininkams dividendus. Jeigu aviacijoje butu tik romantika, nebutu tokios konkurencijos. Be to, kaip jau ne karta buvo sakyta banali fraze, nacionaliniai vezejai salims atsiperka per kita puse, todel ir ju nuostolingumas nera baisus.
Ryanair rugsėjo, spalio mėnesiais paleido daug bilietų iš KUN į Oslą ir atgal po 9Lt. Kažkas naujo, tiesa ir iš Varšuvos Modlino buvo Oslas ir Stokholmas po 1-3 zlotus, bet ten naujas oro uostas, o pas mus kaip ir ne :) Tik neaišku ar čia džiaugtis reikia ar bus kaip su Wizzair Stokholmu
Dar ir Norwegian skrenda is VNO,tai visko gali but.Kiek teko dometis dauguma Norvegijos emigrantu sezonu tedirba,nors is kitos puses Rugsejis ir darbam,ir turizmui sezonas tebera.
Kitas visai galimas dalykas gal jie paprasciausiai nebesurenka keleiviu,kaip kad Wizzair po 3Lt dare kai neisejo Skavska uzpildyti ,kai net uz tiek nepavyko uzdare.Cia manau tikimybe irgi gan didele ,kad ir tokio scenarijaus.
o tuo tarpu Norwegian iš VNO skraido taip kokiais 90-95%. Tiksliau gal Simonas pasakys, bet kiek skrendu (o skrendu dažnai) – tiek beveik pilnas atrodo.
Vietiniai skrydžiai Lietuvoje: Iš Vilniaus į Palangą – per Rygą
http://www.balsas.lt/naujiena/611220/vietiniai-skrydziai-lietuvoje-is-vilniaus-i-palanga-per-ryga-apklausa
OLT Express agonijos pabaiga:
End of OLT Express scheduled flights!
It is done. OLT Express from July 27, canceled all flights and stopped selling tickets.
Despite optimistic announcements at the conference , from 26 July for OLT Express ceased to fly ATR aircraft and on the same day the carrier has decided to suspend all other scheduled flights –
„Ladies and Gentlemen,
Please be advised that from 27 July. All regular flights are suspended until further notice, the same shall be halted sales of airline tickets.
All passengers who are using http://www.oltexpress.com or OLT Express Call Center purchased tickets for canceled flights are entitled to reimbursement of their tickets.
All passengers of canceled flights will be personally notified of the changes and their rights by employees of our Call Center.
For all the disadvantages, we kindly apologize. ”
Dabar prasides kova del pinigu grazinimo …
OLT Express znika z polskiego nieba. „Wszystkie rejsy regularne zawieszone”
http://www.tvn24.pl/wiadomosci-z-kraju,3/olt-express-znika-z-polskiego-nieba-wszystkie-rejsy-regularne-zawieszone,267331.html
Koniec OLT Express? Przewoźnik odwołał loty
http://www.bankier.pl/wiadomosc/Koniec-OLT-Express-Przewoznik-odwolal-loty-2602734.html
Estonian Air может вообще потерять рейсы в Лондон?
http://rus.delfi.ee/daily/business/estonian-air-mozhet-voobsche-poteryat-rejsy-v-london.d?id=64729252
„Norwegian” LF nėra per geri – vasarą 73%.
IMHO, būsiu žiaurus, tačiau kuo greičiau „OLT Express” mirė, tuo visiems geriau.
Čia yra pavyzdys dar apie tai, jog kadangi aviacijoje vis atsiranda romantinių investicijų į naujas aviakompanijas, tai dėl šių aviakompanijų iš principo trumpalaikės veiklos turi patirti nuostolius ir kitos aviakompanijos.
Panaudojant tą patį OLT Express pavyzdį – aišku, OLT Express projektas nusineš akcininkų pinigus ir juos kreditavusių pinigus (tame tarpe keleivių ir tų, kurie juos draudė/skolino). Tačiau realiai per tuos 4 mėn. dėl jų veiklos didelius nuostolius patyrė LOT, Eurolot, WizzAir ir kitos aviakompanijos dirbančios Lenkijoje – dėl neįtikėtinų kainų dalis keleivių pirko OLT Express, tačiau ne kitų aviakopmanijų bilietus, dėl ko aišku krito vidutiniai yield ir srautai kitose aviakopmanijose. Dėl to išvada, jog tokie projektai bendrą rinką tempia žemyn.
Aviator, ką ten per sutartį stumia Masiulio chebra, kad Šliupas atsistatydino, Gurskas staigiai išėjo atostogų, o pasirašymui , kaip LEP paskyrė blondinę?
Bet jei ne valstybes valdomas akciju paketas, ar nebutu tas pats OLT Express likimas istikes airBaltic ar Estonian ? O gal net to pacio LOT ? Ir kur cia normali atvira konkurencija ? Jos nera kai skirtingos kilmes akcininkai – privatus ir valstybinis. Reziume – valstybines imones iskreipia rinka ir konkurencija.
Sveiki,
Turiu Estonian Air bilietus rudeniui į atšauktą reisą (per pastaruosius atšaukimus). Į el. laišką jau kelias dienas neatsako. Gal kas turite su jais patirties, kaip geriausia susisiekti, kad pakeisti bilietą į ankstesnę datą (aišku, pageidautina būtų nemokami ir daug laiko nereikalaujantys būdai)?
@Augistinas – man pavasarį per http://estonian-air.ee/en/travel-information/before-the-flight/flight-ticket/rebooking/ parašius ko noriu tą pačią dieną sureagavo.
D. Grybauskaitės kelionė į žaidynes – per išskirtinį oro uostą
http://www.lrytas.lt/-13433209121341057032-d-grybauskaitės-kelionė-į-žaidynes-per-išskirtinį-oro-uostą.htm
http://vz.lt/article/2012/7/27/konferenciju-turistu-medziokle gerai ,kad stengiasi daro.Bet viska suversti politikai manau tikrai nesamone.Ryga i Talina renkasi todel ,kad pasiekti patogiau(neskris gi verslas LCC,ne nu skrenda,bet jei bus salia tradicine tai ja ir pasirinks).Ir tie patys viesbuciai kuriu ir Ryga ir Talinas daugiau turi
@Augustinas
Noriu atkreipti dėmesį, jog kai kurie produktai yra iš esmės identiški. Pvz, skrydis iš CPH į SIN tiek su EK, tiek su LH, tiek su BA ir visais kitais yra absoliutūs analogai. Taip pat, mūsų rinka labai maža, dėl to čia ta konkurencija ir nėra ideali, bet net ir mūsų rinkoje, kai buvo vakuumas, atsirado Star1. Noriu atkreipti dėmesį, jog jie iš principo skraidė maršrutais, kuriais dabar skraido Wizzair/Ryanair, vadinasi pati idėja nebuvo prasta, tik su realizavimu jie pastrigo, o gal ir ekonominė situacija buvo tuo metu labai prasta. Bet apskritai, yra labai daug įrodymų, kad imant oro linijas bendrai, konkurencija yra labai arti tobulos (tobulos nebūna), čia žinoma imant, kad vienas kitas maršrutas ir yra toli nuo tobulos konkurencijos. Bet pažiūrėkite didžiuosius maršrutus – ten skrydžių daug, aviakompanijų daug, o maržos, esu tikras, nulinės.
Justinai, manau, kad esu neteisus.
Jeigu tu sakai, kad skrydis iš CPH į SIN su visais yra absoliutus analogas, tai reiškia, jog visų vežėjų kainos turėtų būti vienodos. Nes jeigu keleiviai suvoktų kaip vienodą analogą, tai niekas nepirktų tų bilietų, kurie būtų nors 1 EUR brangesni. Tačiau – skiriasi tvarkaraštis, skiriasi jungimo laikas, skiriasi skrydžio trukmė, skiriasi lojalumo programos, skiriasi servisas lėktuve ir t.t. Dėl to, kad produktai skirtingi, vieni vežėjai sugeba parduoti brangiau bilietus, kiti parduoda pigiau ir t.t. Produktai yra skirtingi. Kažkas sutinka mokėti daugiau nes skrenda geresniu laiku, kažkam svarbios mylios ir t.t.
Lygiai tas pats su kaštais. Aviakompanijos neturi vienodų kaštų tame ir paslaptis. „Star1” iš principo darė tą patį, ką daro WIZZ ir RYANAIR tačiau jų kaštai buvo gerokai didesni! Akivaizdu, jog „Ryanair” gali gauti lėktuvus gerokai pigiau (mažesniais kapitalo kaštais – jiems ir parduoda pigiau, jiems ir lizingo bendrovės taiko mažesnes maržas ir t.t.), jau nekalbant apie kitus kaštus.
Ir čia tas pats „Ryanair” rodo, jog galima laimėti vien turint žemesnius kaštus. Jeigu „Ryanair” siūlytų tą pačią kainą kaip ir visos kitos bendrovės, jiems būtų labai sunku parduoti ką nors, nes daugelis keleivių teikia pirmenybę kitoms aviakompanijoms. Tačiau – jie yra absoliutūs kaštų lyderiai dėl ko realiai prastesniu produktu (o jų vienas iš esminių prastumų dažnai yra „frequency”) sugeba parduoti.
Maža to, kitos aviakompanijos vis dar gyvuoja ir netgi dirba pelningai su net dvigubai didesnėmis vidutinėmis kainomis nei „Ryanair” – nes jų produktas skirasi iš esmės!
Manau, jog tobulos konkurencijos pavyzdžiui aviakompanijų rinka visiškai netinka. Ji tinka penkioms močiutėms, stovinčioms prie autostrados ir pardavinėjančioms tuos pačius baravykus. Jei pirkėjai turėtų visą informaciją ir vienodą prieinamumą prie penkių močiučių, tai būtų galima laikyti „pefect competition”. Lojalumo irgi jokio, nes pirkėjai neturi nei patirties, nei rekomendacijų.
http://verslas.delfi.lt/automoto/ryanair-skrydzius-is-kauno-kelia-i-vilniu.d?id=59193285
Valio :)
Na va ir aisku, kodel vienas lektuvas KUN lieka. Lutono ir Oslo galejo ir neperkelineti, vel vien del konkurencijos su Wizzair.
Kauno gaila,bet is kitos puses faktas tas kad KUN pike buvo todel ,kad VNO duobej buvo.Labai jau daug privalumu turi VNO palyginus su KUN.Kauno vienintelis privalumas emigrantai kuriems arciau namo grizt.Su siais skrydziais turbut 99,9% tikimybe ,kad Talina aplenksim jau siemet.Ta 0,01% palieku jei kas ka naujo stiprokai is TLL atidarytu,bet vargu nes po Estonianair virazu visi LCC norintis skris i TLL manau labai atsargiai ziuri
Košmaras, visai išprotėjo bepročiai. O Simonas irgi geras, jau tikrai kokią savaitę kaip minimum turėjo žinot, bet tylėjo. Tokius beprotiškus sprendimus jis paskutinis pakomentuoja. Gera žarstyti pelenus svetimomis rankomis. O šiuo atveju Kupčinskas ir kiti turėtų važiuoti į Dubliną ir akis į akį labai rimtai kalbėtis su O’Leary.
O Stokholmo KUN irgi nebelieka ? Na o perkelus i Vilniu ir Lutona, ir taip sumazinus Londono srauta is KUN, jau galima drasiai Londona atidarinet is Palangos, kas , matyt, ir bus padaryta.
O Tampere ? Kaunas taip dziaugesi suomiu turistais ..
Tbilisis arteja :)
newstodate.aero
The new Georgian carrier Fly Georgia is taking delivery of its first aircraft, an Airbus A319.
The aircraft will land at Tbilisi Airport on July 28, 2012, and be readied for commercial service with the first from Tbilisi to Batumi by next week.
Plans are to take in a second Airbus A319 later this year, and destinations on the route map will include Berlin, Minsk, Dubai, London, Rome, and Vilnius, besides the domestic route between Tbilisi and Batumi.
Fly Georgia, a private venture based at Tbilisi Airport, will offer competition to the existing Georgian airline Georgian Airways, but also to foreign airlines in the country, including Turkish Airlines, and Ukraine’s Aerosvit.
Oro uoste – laikina direktorė
http://kauno.diena.lt/naujienos/miestas/oro-uoste-laikina-direktore-439938#axzz21oTVvjuW
Tobulai konkurencijai manau artimiausios įvairios biržos. O ekonomikos teorijoje dar yra toks rinkos tipas, kaip monopolinė konkurencija. Jis labiausiai tinka apibūdinti situacijai populiariausiuose maršrutuose, kaip LHR-SIN ir pan (o taip pat didmiesčio restoranų, viešbučių ir dar daugybę kitų rinkų).
O dėl Kauno-Vilniaus – čia jau rimta naujiena. Pagal tai, kad Simonas yra rašęs, jog „emigrantinių” krypčių Ryanair geresnės pajamos yra Kaune, o ne Vilniuje, šito nesitikėjau. Juk Norvegija, Britanija – emigrantinės kryptys.
Simonai, o kokie Norwegiano užpildymai buvo pavasarį ir žiemą? Nes šios vasaros kainos, kai skrydis VNO-OSL arba atbulai, perkant prieš mėnesį kainavo po 3000 kr (1200 litų ir dar su kapeikom). Dabar jau žiūriu atpigo, bet spėju tai karo su RYR, kurie bilietus išvis dykai dalint pradėjo ta kryptimi, pasėkmė.
hey there and thank you for your information I have definitely
picked up anything new from right here. I did however expertise some technical
points using this site, as I experienced to reload the site
a lot of times previous to I could get it to load correctly.
I had been wondering if your hosting is OK?
Not that I am complaining, but slow loading instances
times will sometimes affect your placement in google and could damage
your high quality score if ads and marketing with Adwords.
Anyway I am adding this RSS to my e-mail and can
look out for a lot more of your respective intriguing content.
Make sure you update this again very soon.
As a matter of fact, this is what I’ve been teaching for
at least 10 years now because it makes sense. Hence, if you focus on getting high PR,
1-way links from appropriate sites you’ll bring maximum ‘juice’ from
your backlinks and enhance your Google page rank faster than a thing else.
Finally we could mention that Seo try the
best source of promotional for advertising your websites internationally.
Você precisa de um empréstimo?
Você está procurando Finanças?
Você está procurando um empréstimo para ampliar o seu negócio?
Eu acho que você veio ao lugar certo.
Oferecemos empréstimos a juros baixos.
As pessoas interessadas devem por favor entre em contato conosco
Para uma resposta imediata para a sua aplicação, Gentilmente
Responda a este e-mails abaixo apenas
pedroloaninstitute@gmail.com
Pedido de empréstimo formulário de informações
Primeiro nome:
Nome do meio:
Data de nascimento (aaaa-mm-dd):
Sexo:
Estado civil:
Montante total necessário:
Tempo Duração:
endereço:
cidade:
Estado / Região:
CEP / Código Postal:
país:
Telefone:
Email ID …..
Bilhete de identidade ….
Mobile / celular:
Renda Mensal:
Profissão:
Quais os sites que você sabia sobre nós …..
(pedroloaninstitute@gmail.com)
Dedicated Hosting: This is an expensive mode of hosting.
It’s a UNIX code of numerical values that tells the host which commands to follow from the list above.
After he made this statement and before you can find examples
of how absolute power corrupts even the best men.
Soila
Simonas Bartkus | Blog » Vilniaus oro uoste pagerintas pervežtų keleivių mėnesio rekordas
Você tornará seus páginas responsivos da forma correta.
Jei salis yra netoli, o ir galima ja pasiekti nuvaziavus, tai kartais manau jau geriau imt ir nuvaziuot.