Rinkos pokyčiai Vilniaus ir kitų Baltijos šalių oro uostuose 2014 m.
Comments(148) temos: lėktuvai
Tęsiu anksčiau pradėtą 2014 m. Baltijos šalių apžvalgą. Šį kartą, kaip sekėsi vežėjams ir maršrutams praėjusiais metais.
Rinkos dalys Vilniaus oro uoste per pastaruosius trejus metus persiskirstė iš esmės. Lyderiu 2011 m. buvęs „airBaltic” dabar nukrito į 5 vietą, jų rinkos dalis sumažėjo daugiau nei dvigubai, o prieš save užleido ne tik „Wizz Air” ir „Ryanair”, bet ir „Small Planet Airlines” bei „Lufthansa”.
„Wizz Air” tapo rinkos lyderiu 2014 m., o kartu su iš paskos sekančiu „Ryanair” jie kartu užima 42% visų Vilniaus oro uoste pervežtų keleivių rinkos.
„Air Lituanica” 2014 m. pasiekė 5% dalį, nuo visų Vilniaus oro uoste aptarnautų keleivių.
Rygos oro uostas, tuo tarpu, mažina priklausomybę pamažu nuo dvejų banginių – „airBaltic” ir „Ryanair”. Jeigu 2010 m. šie du vežėjai užėmė 87% rinkos (!), o kitų vežėjų dalies nė nesimatė, tai 2014 m. šių vežėjų dalis sumažėjo iki 72%, o į TOP5 prasibrovė „Wizz Air” su 6%, „Lufthansa” su 4% ir „Norwegian” su 3%. Tiesa, kaip rašiau praėjusiame įraše, bendras keleivių srautas Rygos oro uoste pastaruosius trejus metus visiškai neauga, o kiti vežėjai po truputį atsikanda rinkos dalies „airBaltic” ir „Ryanair” mažėjimo sąskaita.
Talino oro uoste rinkos pasidalijimo paveiksle įdomiai atrodo „Ryanair” susitraukimas – nuo ambicingo šuolio į Taliną 2010 m., jų rinkos dalis pamažu traukiasi, jog 2014 m. „Lufthansa” tapo didesnė už „Ryanair” Talino oro uoste.
Pastebėsiu tai, jog populiariausių krypčių dešimtukai iš Baltijos šalių – vienodėja. Mūsų rinkos nėra tokios skirtingos. Vienintelis išskirtumas – Londono krypties žemėsnė vieta Talino oro uoste, nulemta didelio emigrantų srauto iš Estijos nebuvimo. Visus kitus skirtumus galima paaiškinti skirtingais hub’inių vežėjų veiksmais – Talino oro uoste aktyviai „Finnair” veža tranzitą per Helsinkį, išskirtinai Vilniuje tokius veiksmus daro „LOT Polish Airlines” per Varšuvą.
Srautas iš Vilniaus Londono kryptimi po žemų sąnaudų skrydžių bendrovių veiklos pradžios Vilniuje staigiai šoko į viršų ir, atrodo, pasiekė lubas. Kaip bebūtų – skaičius įspūdingas: virš 300 tūkst. keleivių per metus. „Wizz Air” aptarnaujamas Lutono oro uostas tapo pagrindiniais vartais į Londoną.
Tuo tarpu Frankfurto prie Maino oro uostas išlieka populiariausia tiesiogiai pasiekiama oro uostų pora. Šis maršrutas turi ženklią dalį jungiamųjų keleivių, o „Lufthansa” sugeba nekoreguodama tvarkaraščio ir iš esmės mažai keisdama numatytuosius lėktuvus vis toliau dar didinti keleivių skaičių nedidindama skrydžių skaičiaus.
Tuo tarpu „airBaltic” aptarnaujamas srautas į Rygą 2014 m. sumažėjo 3%. „airBaltic” darosi sunku išlaikyti tranzito apimtis dėl augančio tiesioginių skrydžių iš Vilniaus skaičiaus bei dėl mažėjančios unikalios Rygos siūlomos geografijos.
Nepaisant politinės ir ekonominės situacijos pokyčių, srautas Vilnius-Maskva nesustoja augęs. Sakantiems, jog 2014-ieji bendrame paveiksle neatspindi ekonominės įtakos, atsakau, jog per pirmuosius du 2015 m. mėnesius srautas tarp Vilniaus ir Maskvos išaugo dar 23% (!). Didele dalimi tai galima paaiškinti išaugusiais tranzito srautais, sumažėjusiomis kainomis (Rusijos aviakompanijos valdžiai įspareigojo „įšaldyti” kainų dydžius rubliais, kuris euro atžvilgiu smarkiai nuvertėjo) bei mažėjančiomis Rusijos keleivių galimybėmis pasiekti Europą – daug Vakarų aviakompanijų („easyJet”, „airBaltic”, „Lufthansa”, „Finnair” ir kt.) sumažino skrydžių į Rusiją skaičių.
Oslas-Vilnius maršrute žemų sąnaudų aviakompanijos toliau spaudžia viską, ką įmanoma. Tačiau, 2014 m., atrodo, srautas atsirėmė į lubas. Stipriai spaudžiama „Norwegian” po kelerių metų stagnacijos šiek tiek sugebėjo padidinti savo pervežamų keleivių srautą.
SAS neteko 7% keleivių maršrute Vilnius-Kopenhaga. Iš dalies šį sumažėjimą galima paaiškinti ir SAS nauju maršrutu Vilnius-Stokholmas, kuris kanibalizavo dalį korporatyvinių klientų srauto. Taip pat, tiesioginių skrydžių plėtra iš Vilniaus sunkina ir tranzitinių srautų išlaikymą.
„LOT Polish Airlines”, įvedusi trečią dieninį skrydį 2013 m. toliau augina srautą Vilnius-Varšuva maršrute.
Jungtį su antruoju Europoje pagal dydį Paryžiaus Charles De Gaulle oro uostu atkūrusi „Air Lituanica” atkūrė „flyLAL” turėtą 2007 m. keleivių srauto lygį, tačiau maršrute aiškiai dominuoja žemų sąnaudų aviakompanijos stimuliuodamos srautą į Beauvais.
Lietuvos pirmininkavimas ES turėjo didelį efektą Vilnius-Briuselis srauto augimui. 2014 m. keleivių srautas šiame maršrute sumažėjo. Visgi, tai vienas iš nedaugelio maršrutų, kur žemų sąnaudų aviakompanijos neperauga tradicinių vežėjų pervežamo srauto.
„Turkish Airlines” ypatingai aktyvus įėjimas į Lietuvos rinką pakenkė keleivių srautui Vilnius-Helsinkis maršrute. „Finnair” neteko per dvejus metus nuo „Turkish Airlines” atėjimo 8% keleivių Vilnius-Helsinkis maršrute.
Pastebėsiu, jog O-D srautas Vilnius-Helsinkis yra augantis – 41 tūkst. keleivių 2012 m., 43 tūkst. keleivių 2013 m. ir 50 tūkst. keleivių 2014 m. Tuo tarpu „Finnair” prarado apie 10 tūkst. transferinių keleivių per dvejus metus
Negalvojau, kad kada parašysiu tokią frazę, tačiau, atrodo, „monopolis padeda keleivių srautui” Kijevo maršrute. „Ukraine International” laimėjo konkurencinę kovą prieš „Wizz Air” ir „Utair Ukraine”, tačiau išstūmusi šiuos varžovus sugebėjo susikurti rekordinį srautą šiame maršrute.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
148 komentarai
Leave a reply
Buvo idomu paskaityti,labiausiai nustebino Maskva.Man atrodo tas Lietuvos ,kaip prieso kultas Rusijoje labiau yra mitas nei tikrove,ka ir parodo faktai.
Kitas dalykas ,didzioji dalis laikanciu Lietuva priesu,tai lengvai manipuliuojami ir mazai uzdirbantys…Kurie ir taip negali sau leisti po Europa keliaut.
Simonai, gal turi duomenų, kaip TK sekasi nuo atėjimo?
Įdomi analizė. Ačiū.
Žiūrėsim, kaip Air Lituanica seksis 2015.
Ačiū, bet ar galima apie PLQ. Vis tik rekordiniai metai ir jiems. Aišku jokios analizės nepadarysi iš 3 krypčių…
Visiek nesupratau, kodėl taip smarkiai augo Maskva. Ypač šitos frazės:
„…bei mažėjančiomis Rusijos keleivių galimybėmis pasiekti Europą – daug Vakarų aviakompanijų („easyJet“, „airBaltic“, „Lufthansa“, „Finnair“ ir kt.) sumažino skrydžių į Rusiją skaičių”
Tai Vakarų kompanijoms sumažinus skrydžius Rusijoje, keleiviai keliauja tranzitu per VNO? Įdomu, kiek augo tranzitas iš Maskvos?
Ar čia turima omeny kažkas kita?
Dar vienas smulkus klausimėlis (daugiau kabinėjimasis iš smalsumo) – kodėl Rygos krypties Vilniuje skaičiai ne visai sutampa su Vilniaus krypties Rygoje skaičiais? Galvojau, kad šitie skaičiai yra tikslūs (nes tiksliai žinoma, kiek keleivių įlipo į konkretų reisą) – ar čia kažkokia paklaida skaičiavime?
c2h5oh – man kažkiek irgi yra mistika. Galvoju, kad gali būti tranzitas per Vilnių kažkiek paaugęs – nenagrinėjau SU, UT ir UN visų turimų interline’ų, bet pvz. mes, Air Lituanica, pastebėjome ant Hahn Air ar vienam PNR tiesiog išrašytų bilietų, tokių kaip DME-VNO-MUC. Aišku, bilietai daugiau pavieniai, sunku tikėti, kad toks didelis srautas. Iš kitos pusės, Vakarų Aviakompanijų bilietai iš Rusijos stipriai pabrango vien dėl valiutos kurso – galimai rusams apsimoka skristi iki low cost’ų su Rusijos aviakompanijomis už rublius. Bet čia spėlioju.
Kitas dalykas, kuris didesnę dalį sudaro, tai yra Aeroflot tranzitas – Aeroflot dabar yra pati pigiausia opcija skristi tiek į JFK, tiek į Tokyo, Beijing, tiek į Dubajų ir kt. – šitos neįtikėtinai mažos kainos tikrai turi ženklų tranzitą generuoti, nes, kaip rodo ir Ukraine International pavyzdys, visada yra keleivių tiesiog ieškančių pačios pigiausios opcijos.
Beje, vakar skridau CPH-VNO SAS reisu vėlyvuoju vakariniu. Kaip suprantu, jau antra savaitė iš eilės šitas reisas vykdomas ATR72-600. Žiūriu, kad visai šiai savaitei irgi užplanuotas ATR72-600 operated by JetTime. Man visai patinka JetTime apynaujis ATR72, bet nerimtai atrodo tokiai aviakompanijai kaip SAS, jog skrydis tvarkaraštyje numatytas 1h30min, o vakar vien flight-time buvo 2h3min, su taxingu ir kt. bendras vėlaviamas – lygiai valanda. Pagal VNO puslapį matosi, jog toks vėlavimas visą savaitę ir būna. Dar keistai nuskambėjo, kad pilotas atsiprašė už vėlavimą dėl „strong head-winds” and „non-traditional a bit north route”- nors pagrindinė priežastis toli gražu ne ta. Nerimtai, SAS.
Čia pas SAS problemos su fleet management? Jettime jau senokai už juos skraido.
Del Maskvos..
Buva rasyta ,kad Rusus labai paveike ekonomine krize ir jie nelabai gali sau leisti skristi i Paryziu,Londona ir pan . Todel nemazai ju renkasi Baltijos salis.
Kiek pamenu Baltijos salyse ju skaicius isaugo,tik islaidu krepselis gerokai sumazejes ir nebe tokie jau ir laukiami.
Maskvos kryptis gali dar labiau sustiprėti Maskvai įvedus trumpalaikį 72 val. bevizį režimą ES piliečiams.
Būtų absoliučiai neįtikėtina, jeigu Rusija vienašališkai įvestų tokį dalyką dabartiniame politiniame kontekste. Net „šiltaisiais” laikais Rusija nėra dariusi nieko panašaus negaudama to paties atgal savo piliečiams.
МОСКВА, 20 мар — РИА Новости/Прайм. Правительство может ускорить принятие проекта о безвизовом нахождения в течение 72 часов на территории РФ туристов, прибывающих на воздушных судах
РИА Новости
http://ria.ru/society/20150320/1053644455.html#ixzz3VOgw819y
Galimybė aplankyti Sankt Peterburgą 72 val. be vizų kruizų keleiviams atrodo ne taip seniai atsirado. Be to bent jau tuo adveju yra bevizio apsilankymo mokestis ir ne toks ir mažas.
Jie šitą įstatymą nusižiūrėjo nuo Kinijos, kur tai jau galioja. Man atrodo, visų pirma Rusija tai išbandė Vladivostoko oro uoste, o dabar nori perkelti į visą Rusiją.
Matosi, kad šito įstatymo priėmimo priežastys, visų pirma ekonominės:
„Скорейшее принятие данного законопроекта в условиях массового банкротства российских туроператоров, существенного снижения темпов роста пассажиропотока на международных воздушных линиях и непростой экономической ситуации российских авиаперевозчиков и аэропортов позволит увеличить количество иностранных туристов, посещающих РФ воздушным транспортом, на пять-восемь миллионов человек ежегодно”, — такие данные приводит аэропорт „Пулково”, третья по величине воздушная гавань страны.
Российские авиакомпании отказываются от зарубежных маршрутов
http://rus.db.lv/ekonomika/transport/rossijskie-aviakompanii-otkazyvajutsja-ot-zarubezhnyh-marshrutov-65338
Tuo tarpu pamodeliavo Ryanair transatlantinę veiklą:
http://www.anna.aero/2015/03/24/ryanairs-transatlantic-u-turn-stansted-and-jfk-would-have-been-biggest-bases/?utm_source=anna.aero newsletter&utm_campaign=25eb275849-anna_nl_250315&utm_medium=email&utm_term=0_ecdbf41674-25eb275849-86642630
Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija – 2017-aisiais
http://vno.lt/lt/naujienos/?id=1065717
Kodėl Lietuva ne iškart prisijungia ?
Airlines free to plan flight routes in Estonia starting November
http://news.err.ee/v/politics/43a6efcf-aeb2-413f-9034-d4e3889a7619
Jurgi, Lietuva yra kitame regione. Latviai ir Estai prisijungė prie Nordic, o Lietuva su Lenkija jungiasi į vieną airspace.
http://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/vyriausybei-air-lituanica-nereikia-bet-sukurtas-naujas-bendroves-ramstymo-planas-667-491830
Straipsnis ne itin naujas, bet ar galima kažko tikėtis?
WizzAir Vilnius-Eindhovenas šiandien turėjęs išvykti 11:40, atidėtas iki rytdienos 7:00. Wow.
Klausimas ne į temą…
Nusipirkau per expedia bilietą, kur vienas segmentas Lufthansos, kitas Air Malta. Pagal tarifus tai buvo akivaizdžiai pigesnis nei Lufthansos bilietas.
Bilieto pradžia 643. Jei pramissinu jungimą, kas atsakingas už nugabenimą iki galutinio taško? Viskas ant vieno PNRo.
http://www.travel.ru/news/2015/03/23/243482.html
Портал для путешественников Travel.ru составил рейтинг столиц соседних с Россией стран, популярных для путешествия в первые праздничные дни мая.
Первое место получила столица Литвы с бюджетом отдыха 42 евро в сутки
už 42 eurus tai jie nebent stotyje nakvos.
Čia kažkas, dar praeitoje temoje minėjo uždarų durų politiką.
Nežinau ar jums teko pastebėti, bet Ryanair, kuomet vienas pilotas palieka „cockpit”, suagumo sumetimais jo vietą pakeičia vienas iš „cabin crew”, dėl to paties saugumo, tokia praktika, galėtų tapti standartine procedūra civilinėje aviacijoje.
Kas gali priminti, kada Swiss panaikino skrydzius i Vilniu?
„http://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/vyriausybei-air-lituanica-nereikia-bet-sukurtas-naujas-bendroves-ramstymo-planas-667-491830
Straipsnis ne itin naujas, bet ar galima kažko tikėtis?”
aciu uz nuoroda, praleidau sita. Paprastai investuotojai investuoja i kazkokia verte, o kokia verte turi Air Lituanica??? AOCas? Brandas? nerimtai skamba.
@Justas. Man atrodo, 1996 m.
http://www.theguardian.com/world/2015/mar/26/one-pilot-locked-out-germanwings-planes-cockpit-4u9525-claims-new-york-times
Savizudybes versija igauna svorio. Gal vis tik Simonas buvo teisus.
Net nupurtė paskaičius. Matyt nenorima nieko skelbti iki randant ir ištiriant antrą dėžę, kurios pagalba, tarkim turint vairalazdės padėties duomenis būtų galima nesunkiai patvirtinti ar lėktuvas buvo valdomas ir sąmoningai nukreiptas žemyn.
Vakar nugirdau tokį gandą, kad jaunam pilotui norint įsidarbinti Lietuvos oro bendrovės pilotu, reikia įmonei sumokėti nuo 60 iki 100 tūkst. lt. Ar gali būti, kad Lietuvos oro bendrovės pelnosi iš jaunų žmonių?
Ne oro bendroves bet viena oro bendrove – SPA. ir mokama ne uz isidarbinima bet uz 500 valandu patirti.
Dauguma Lietuvoje licencijuotu oro bendroviu to ne praktikuoja.
@Čiurlionis Pataisykite mane, jei nusikalbu ar kažką painioju, bet ar tai nėra privalomas reikalavimas aviacijoje, kad kai vienas pilotas išeina – į kabiną būtinai ateina vienas iš stiuardų saugumo sumetimais? Kad likusiam vienam pilotui nepasidarytų bloga, negera ar pan.?
Algi, tokios privalomos procedūros nėra. Tai būtų neįmanoma, pvz. su 50-seater’iais, kur galimas „single cabin crew in operation”: o yra įtvirtinta, jog bent vienas cabin crew narys visada turi žiūrėti į saloną.
Tai vadinasi kai skrenda 50-seater’is, tuomet kabinoje užsidaręs duris yra tik vienas asmuo? Kuriam praradus sąmonę ar patyrus kokį infarktą lėktuvas skrenda pats sau, kaip Helios atveju ir, galbūt, Germanwings atveju?
Algi, ką aš sakau, kad tokios procedūros nėra ir prie didesnių lėktuvų operations, bent jau privalomos procedūros. Kiekviena katastrofa naujų procedūrų įveda, tai, įtariu, gali būti naujų procedūrų ir po šitos.
Beje, o gal kas žino, kas su Aerofloto bilietais į JAV pasidarė? Simonas minėjo neseniai, kad pigiausiai į JAV dabar su jais skristi. Tą ir pats pastebėjau, prieš kokį mėnėsį, gal du. Bilietų buvo visomis datomis po 1500 LT (RT), o dabar vėl, kaip ir anksčiau – po 2000-2500 LT (RT).
Algi, vakar žiūrėjau į JFK su SU, apie 1800 LT RT buvo.
Wizz Air po aibės karpymų, galutinai uždaro Wizz Air Ukraine:
https://wizzair.com/en-GB/about_us/news/wizzen303
Skrydžiai kai kuriais maršrutais tęsis, naudojant Wizz Air Hungary AOC. Wizz Air liks aviakompanija su vienu AOC. Nenebus jokios galimybės iš Ukrainos skraidyti į trečiasias šalis, pvz. į Maskvą.
„Wizzair Ukraine” прекращает работу и передает свои рейсы из Украины материнской компании
http://delo.ua/business/wizz-air-ukraina-prekraschaet-rabotu-i-peredaet-svoi-rejsy-iz-uk-293538/?supdated_new=1427360562
Dėl katastrofos. Savižudybės versija gal ir turi šiokį tokį pagrindą… Tačiau visgi lėktuvas nebuvo nukreiptas į „steep dive” kaip galima tikėtis tokiais atvejais. Lėktuvas leidosi tik didesniu vertikaliu greičiu nei įprastai.
Klausimas: lėktuvas sklendė ar leidosi?
Kažkaip ir aš apie tai pagalvojau, esu matęs per Nat Geo, rodo air crash investigation ir ten buvo, toks atvejis, kad vienas pilotas išprašė kitą, tada užblokavo duris, ir lėktuvą suktuku nukreipė į žemę, ir visu greičiu tėškėsi, o suktuką darė tam, kad jėga didesnė būtų, na jis buvo karo lakūnas buvęs tai žinojo triukų įvairių.
O viso to esmė, kad bičas prasiskolinęs buvo nežmoniškai. dėl to sugalvojo nusižudyti ir dar 200 tą kartą berods keleivių nužudyti.
O gal kaip tik geriau ne suktuku? Atjungi deguonį, visi ramiai užmiega ir viskas. Reikalai susitvarko po to. Kam ta drama.
SImonai, nusimato kokių promotion bilietų su KLM? Ar tokių dalykų apskritai nebūna?
Klauskite KLM :) Aviakompanijos negali daryti bendrų promotion ir kalbėtis apie kainas.
O šiaip kiek mačiau, tai KLM turi pvz. akcija į Dubajų – apie 350 EUR RT.
„Mes grįžtame į Prahą vasarai nuo pirmadienio! Tiesioginiai skrydžiai Vilnius-Praha du kartus per savaitę, o nuo gegužės 27 d. – keturis kartus per savaitę.”
Ar principe jugimus su čekais apsimokėtų daryt?
@Pliumbum: psichinis ligonis vargu ar galvotu apie 150-ies žmonių, kurios pasiima su savimi, ramius priešmirtinius išgyvenimus. Tik teroristas arba rimtas psichinis ligonis galėtu pasiimtu su savimi 150 žmonių, kurie vis dar nori gyventi.
Simonas teisus: http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pasaulis/germanwings-lektuvo-katastrofos-versija-piloto-savizudybe-57-493288
Tai – teroro aktas. „Germanwings“ pilotas tyčia sudaužė lėktuvą
http://www.lrytas.lt/-14273541421427129081-tai-teroro-aktas-germanwings-pilotas-tyčia-sudaužė-lėktuvą.htm
Kas atsitiko su Talinu? Buvo lyg ir populiari kryptis, bet nuo balandžio vidurio iš Vilniaus AL rytais beskrenda tik pirmadieniais, visi kiti laikai tik vakariniai. Kaip suprantu, viskas tamps orentuota tik į Estų tranzitą per VNO, o Lietuvos verso žmonėms belieka tik su Eastonian skristi.
Lenkiu galvą, Simonas buvo teisus.
http://www.lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/tai-teroro-aktas-germanwings-pilotas-tycia-sudauze-lektuva.htm?p=2
Negi piloto kabinos durys tokios tvirtos, kad keli vyrai negalėtų jų išlaužti (tikrai nesu bandęs)? Juk šiuo atveju buvo laiko ir galimybių tai padaryti.
Kardiobatonas, geras filmukas, kaip veikia Airbus cockpit durys:
https://www.youtube.com/watch?v=ixEHV7c3VXs
Panašu, kad pilotas dar papildomą mechaninį užraktą užspaudė, skirtą apsisaugojimui esant užpuolimo grėsmei. Taip, po 9/11 cockpit door tikrai labai yra saugios.
Dėl pilotų durų – jos tokios saugios, kad įvykus Turkish tragedijai prie AMS, gelbėtojams teko pjauti Boeing’o stogą virš pilotų kabinos ir tokiu būdu ten pakliūti, nes išlaužti durų iš išorės jiems niekaip nepavyko. Jau tada buvo keliamas klausimas, kas ką saugo, nes sklandė teorijos, kad galbūt gelbėtojai būtų išgelbėję ką nors iš trijų pilotų, jei būtų tas duris įveikę..
http://www.flightradar24.com/MEISTRAS/5d826e1
Kas gi čia per MEISTRAS?
Klausimas toks: yra Open Sky su Ukraina ar ne:
http://rus.newsru.ua/columnists/26Mar2015/signalvnebo.html
Įdomi iliustracija to, kad lazda ir saugume turi du galus.
Nelaimės galbūt būtų išvengta, jei ne saugumas nuo teroristų.
Kažkuo primena atvejus, kai žmones užmuša ar smarkiai sužaloja automobilių oro pagalvės (kai avarija padaroma važiuojant nedideliu greičiu, o žmogus būna pasilenkęs į priekį ar pan.).
Aišku, 100 proc. negalima teigti, kad, jei ne durys, nelaimės būtų išvengta (jei tikrai savižudybė, tuomet gal žinodamas, kad duris įmanoma atidaryti, būtų pilotas greičiau žemyn nukreipęs – nors čia niekas nėra garantuota, nes kalbama apie tam tikras psichines būkles, kuriose žmonės kartais pasirenka lėtesnę, o ne staigią mirtį ar net sąmoningai(?) palieka šansą būti sustabdyti).
Bet bendrai paėmus „saugumo lazda turi du galus” ir kita prasme: aviacijos saugumas kainuoja milžiniškus pinigus, papildomai jis milijardus atsieina ekonomikoms, nes žmonės turi į oro uostus atvykti labai anksti ir prarasti darbingo laiko (komandiruočių atveju).
Nors keli teroro aktai (ypač rugsėjo 11) buvo labai garsūs, realiai juose žuvusių žmonių suma nė iš tolo neprilygsta nuo kitų rūšių nelaimių, ligų žuvusių sumoms (skiriasi tūkstančiais ir daugiau kartų).
Šimtaprocenčio saugumo niekada nebus. Kai saugumas jau yra labai didelis, net didžiuliai papildomi kaštai tepadeda labai mažai. Tuo tarpu tie resursai (lėšos, darbas), skirti kovai su kitais, pavojingesniais, pavojais, dažnai galėtų išsaugoti daug daugiau gyvybių.
Aišku, panašios diskusijos matyt nebus. Kadangi bet kuri aviakatastrofa čia pat patenka į pasaulio ekranus (kai autonelaimės, ligos ar net karai „šienauja” žmones daug tyliau). Ir sušvelninus saugumo priemones po pirmo teroro akto būtų „skalpuojami” tie, kas švelninimą siūlė. Taip rizikuoti niekas nenorės.
Taip, Augustinas visiškai teisus. Vienintelis saugumo priemonių sušvelninimas, kuris ateina į galvą – dabar jau kaip ir visur galima telefone įjungti flight mode, o ne jį išjungti.
Panašiai yra ir su baudžiamuoju kodeksu – labai sunku numažinti bausmes, nes kai (anksčiau ar vėliau) atsitiks nusikaltimas, tuoj pat bus šaukiama, kad be reikalo tai buvo padaryta. Po to taip ir gaunasi, kad liberaliose demokratijose, kokios yra Baltijos valstybės, vis dar veikia totalitarinei sistemai pritaikyti kodeksai.
Reiktų kada padaryti ataskaitą kiek žuvo žmonių dėl lėktuvo durų saugumo problemų, ir kiek mirė dėl ligų platinimo lėktuvais dėl neplautų rankų :)
Jaučiu neplautos rankos nugalėtų…
Wincai, čia diskusija šiek tiek ne apie tai – čia dalykas labiau toks, kad viena saugumo priemonė, kuri sprendžia vieną problemą (terorizmas ir lėktuvų užgrobimai), sukuria kitą problemą (pilotų savižudybės).
Kaip ne kaip, tai bus antras patvirtintas atvejis per trumpą laiką (Embraer 190 savižudybė Afrikoje). Be to, Malaysia dingimui irgi viena iš realiausių versijų yra ta pati.
Aj ir gale dienos. Lietuvoje kasmet žūsta TRYS ŠIMTAI žmonių automobilių avarijose. Tokiame kontekste kalbos apie lėktuvų yra iš esmės laiko gaišatis.
Suprantu, aš čia tik labiau traukiu link to, kad viskas per daug išpučiama, o smulkūs klausimai, kaip pilotų psichologija ar jų finansai yra paliekama už durų. Prieš porą metų buvo paskelbta informacija, kaip vienas vakarų avialinijų pilotas užmigo skrydžio metu, buvo išsiaiškinta, kad dėl sunkios finansinės padeties, jis naktimis dirbdavo klube barmenu…. Dar buvo istorija, kai pilotai berods patys įsileido teroristą, kuris pagrasinęs, paprašė skristi i Australija… Gaila, bet kuro užtekto tik trečdaliui kelio … Taigi durys čia ne prie ko, viskas priklauso nuo piloto sprendimo.
Oro linijų bendrovės keičia taisykles – kabinoje visuomet privalės būti du žmonės http://www.15min.lt/m/id/aktualu/p
asaulis/oro-liniju-bendroves-keicia-taisykles-kabinoje-visuomet-privales-buti-du-zmones-57-493397
Gal žinote, Koks triukšmingas propelerinis aparatas pakilo iš vno 21 55 ir nuskrido pietryčių kryptimi?
Atsiprašau, jau matau, kad ukrainiečių senukas an-12
Prie atvejų, kuomet neteisėtų ketinimų turintis pilotas užsiblokavo kabinoje, reikėtų priskirti ir neseną Ethiopian atvejį, kuomet ketinantis pasiprašyti prieglobsčio antrasis pilotas nebeįleido kapitono į kabiną ir nuskraidino lėktuvą į Ženevą (vietoj Romos).
Penktadienį dienraštyje „Verslo žinios“:
Vilnius nebepajėgia, o Vyriausybė – purtosi. Jei nauja Vilniaus valdžia nuspręs, kad sunkios „Air Lituanica“ naštos nešti nebenori, trečius veiklos metus skaičiuojančiai skrydžių bendrovei lieka dvi teorinės išeitys: pritraukti investuotoją arba vis dėlto įsiprašyti į Vyriausybės glėbį. Dar vienas variantas – išnykti iš žemėlapio – būtų jau trečiasis avialinijų fiasko Lietuvoje nuo 2009 m.
K. Binkauskas: į “Air Lituanicą” galėtų investuoti nedidelės, regioninės skrydžių bendrovės
http://faktai.lt/verslas/k-binkauskas-i-air-lituanica-galetu-investuoti-nedideles-regionines-skrydziu-bendroves/
“Air Lituanicos” valdybos pirmininkas Kęstutis Binkauskas “Verslo žinioms” teigė galimais investuotojais į “Air Lituanica”laikantis nedideles, regionines skrydžių bendroves, pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės “FlyBe” jau rodžiusią susidomėjimą “Air Lituanica” veiklos pradžioje, bet tuomet taip ir neinvestavusią. Neatmetama ir kooperacija su kitų Baltijos šalių bendrovėmis. “Variantų yra daug, pokalbiai vyksta”, – dienraštį tikino K. Binkauskas. “Air Lituanica” valdyba skaičiuoja, kad norint išlaikyti vežėją “iš šono” reikia pritraukti po 10-15 mln. eurų kasmet.
Užsakomųjų skrydžių bendrovės “Small Planet Airlines” generalinio direktoriaus Vytauto Kaikario akimis, privataus investuotojo pritraukimas į “Air Lituanica” atrodo nerealiai, nes neaišku, kada “Air Lituanica” būtų pelninga.
@Augustinas Žemaitis:
žinoma, galima išvartyti ir šitaip – aviacija yra saugiausia transport rūšys, tai kam tos milžiniškos pastangos ir lėšos saugumo užtikrinimui.
Bet:
1) galbūt aviacija dėl to ir yra saugiausia transport rūšis, kad saugumui užtikrinti dedamos tokios didelės (ir brangiai kainuojančios) pastangos. Tai patvirtina padėtis tokiose vietose kaip Afrika ar Rusija – kur nėra tokių pastangų, nėra ir saugumo.
2) aviacija visgi yra magnetas ir fetišas teroristams. Kaip paskaičiuoti, kiek teroro aktų neįvyko dėl to, kad aviacijoje užtikrinamas saugumas?
Всего в летний сезон из международного аэропорта «Рига» будут действовать 87 направлениям, которые обеспечивает 21 авиакомпания – airBaltic, Aeroflot, Belavia, Brussels Airlines, Ellinair, Finnair, LOT, Lufthansa, Nesma Airlines, Norwegian, Uzbekistan Airways, Ryanair, Transaero, Turkish Airlines, Turkmenistan Airlines, Ukraine International Airlines, Onur Air, SAS, Swiss International Air Lines, Wizz Air, Smartlynx.
http://rus.db.lv/ekonomika/transport/v-rizhskom-aeroportu-nachinajut-rabotat-tri-novye-aviakompanii-65392
O tai reik suprast, kad „Small planet” jau iš Rygos nebeskraido?
Orlaiviu taxi servisas, kaip Uber: http://techcrunch.com/2015/03/26/victor
Victor Raises $8M To Take On-Demand Private Jet Booking App To U.S.
http://www.airlituanica.com/lt/apie-mus/naujienos/air-lituanica-pilotu-kecm.html
labai laiku, saunuoliai!
Reziumė: reiks CRJ-200, E-145 ir ATR-42 skraidyt su dviem stiuardesėm…
Beje, o kas nors žino kam lėktuve kirvis>
Kirvis reikalingas kiekvienam tikram vyrui.
Kirvis – Malkom Kapot, Siberia edition A320 lektuvai, gamykloje buvo komplektuojami su kirviu ir burzuike, pasisildyti pilotams, kurie laukia pavasario….
AL ne pirmi, ir ne paskutiniai ta padare, kiek zinau Airberlin, airNamibia jau ivede privalomai 2 zmones cockpite. Bet esme tame, kad niekas apie tai nePr’ina, nes tai yra saugumas, o cia skamba kaip reklama, visi vezejai stengiasi to isvengti, ir nesilyginti del saugumo, nes gali kilti chaosas. Jei stai prades reklamuotis, mes esam saugesni, nes musu pilotai labiau patyre, arba stai musu orlaiviu parkas yra saugiausias… nesamone…
@Jonas
PR-inasi
pažiūrėk, jau ir Wizz ir BT paskelbė spaudoje, kad pradės taikyti naujas taisykles… Tai čia ne PR-inimas…?
SAS SK2746 nepavyko nusileisti PLQ, nukreiptas i KUN.
Emergency landingas?
Dar klausimas ar tos naujos taisyklės saugiau – spėju palydovų atranka yra mažiau griežta nei pilotų, o palydovas teoriškai likusiam pilotui ir ką nors negero padaryti gali.
Kiek pamenu per 911, vieno lėktuvo keleiviai sugebėjo išlaužti duris ir patekti į pilotų kabiną. Bet turbūt nuo to laiko sudėjo rimtesnes duris….
@c2h5oh – Sutinku, kad didesnio skaičiaus saugumo priemonių atisakymas galimai nežymiai sumenkintų saugumą. Kad komercinė aviacija taptų nebe saugiausia – tikrai nemanau. Ji buvo saugiausia ir iki atitinkamų atskirų priemonių įvedimo: leidimo (JAV) eiti visiems norintiems iki pat vartų, leidimo (ES) vežtis skysčius, masinio tikrinimo metalo detektoriais ir t.t.
Kas svarbiausia, kad milijardus kainuojančios priemonės išgelbsti, tarkime, keliasdešimt žmonių pasaulyje per metus (o galbūt ir 0, nes nereta priemonė įvesta nė nebuvus incidento, kuriam ji būtų užkirtusi kelią).
Kai net mažesnės lėšos investuotos kitur (pvz. didinant automobilių eismo saugumą, perkant geresnę medicinos įrangą rajonuose ir t.t.) galimai išgelbėtų daug daugiau gyvybių.
Aišku, tokia diskusija nepopuliari dėl to, ką rašiau. O ir apskritai „politiškai nekorektiška” kalbėti apie žmonių gyvybes kontekste „čia „tik” 100, o čia 1000000″ – bet realiai daugybė politinių sprendimų sveikatos apsaugos, teisėsaugos, viešojo saugumo ir pan. srityse yra būtent tokio pobūdžio, to neišvengsi – teorinės galimybės (medicinos, saugumo) visuomet pralenkia turimus resursus, o galiausiai tam tikrų „radikaliausių” galimybių taikymas tiesiogiai smogia „per kitur” (pvz. riboja žmonių laisves, arba, kaip šiuo atveju su durimis, didina kitas rizikas).
Kad aviacija yra „fetišas teroristams” nepasakyčiau. Daug itin mirtinų išpuolių būta įvairiose masinio susibūrimo vietose(įskaitant kitą transportą – geležinkeliuose, metro).
Ką aviacija neproporcingai traukdavo iki padidėjusio saugumo tai grobėjus, kurių tikslas nėra žudymas (dažniausiai – prieglobstis užsienyje). Aišku, tokie atvejai irgi kartais pasibaigdavo tragedijomis, tačiau retai. Be to, dažniausiai su jais susidurdavo nedemokratinės, piliečių laisvą judėjimą ribojančios šalys (įskaitant TSRS) – panašus atvejis Lietuvoje šiandien sunkiai įsivaizduojamas.
Amsterdam airport recovers from major power outage. http://www.independent.co.uk/news/world/europe/amsterdam-airport-cancels-all-flights-after-major-power-outage-10138312.html
https://youtu.be/ROIH3KCEIvs
Kazka praleidau – tu 5 sekundziu nebuvo ar kaip?
Jei kalbi apie 5 sek. ” emrgency access”, kuomet atsidaro durys po kodo surinkimo, tai yra taip, kad kažkam surinkus kodą, „cockpite” būna signalas ir sąmoningas asmuo esantis „cockpite” gali paspausti „lock” ir durys neatsidarys.
Realiai jei butu buves koks master kodas, kuri zino tik pilotai ir kuris bet kuriuo atveju, be uzlaikymo atidaro duris, tokios nelaimes butu buve galima isvengti… O kas juokingiausia turbut toks master kodas yra, bet ji zino tik irangos gamintojas…
Halifaxe Air Canada AC624 iš Toronto leisdamasis kliudė elektros linijas taip nutraukdamas elektros tiekimą oro uostui ir pasekoje sudužo ant tako. Visi gyvi, yra nepavojingai sužeistų, kurie nugabenti į ligoninę.
Lėktuvas ne kaip atrodo: https://pbs.twimg.com/media/CBPqHFnWoAAPXy9.jpg
Keli pastebėjimai įdomūs:
– Ryanair tikrai overbookin’a. Tai gali paaiškinti, kaip jie pakėlė vidutinį load factor paskutiniu metu.
– Šiandien įvyko pirmasis reisas Vilnius-Madridas. Tiek ilgai lauktas ir išsvajotas ;)
– Ryanair visgi pradėjo veiklą CPH oro uoste, nepaisant visų dalykų ir nesklandumų sklandžiusių aplinkui dėl ko net buvo diskutuojama, jog skrydžiai iš CPH neprasidės niekada.
– Briuselio oro uostas pagaliau atidarė „Connector” pastatą, kuriam atsidarius panaikino savo didžiulę gėdą, kada keleiviai atvykstantys turėjo pakeisti tris aukštus, žygiuoti 400 m. ir dar kartą pakeisti keturis aukštus.
Simonai, ko gero prašymas nuspėjamas, bet savaitės eigoje būtų įdomu sužinoti pirmųjų skrydžių load i Madridą ir tavo įžvalgas – ką reiškia tokie skaičiai prie 100 EUR RT revenue.
Dėl Germanwings incidento, nemačiau apie tai kalbant, tačiau atrodo, kad logiškas tolimesnis saugumo priemonių vystymosi scenarijus gali pasipildyti ne tik PR ar realiais pakeitimais dėl divejų žmonių pilotų kabinoje, bet ir diskusija apie keleivinių lėktuvų pavertimą be piločiais orlaiviais. Iš to kiek esu domėjesis bepiločiais, susidaro įspūdis, jog techniniai ribojimai atsispiriant nuo esamos bazės galėtų būti išsprendžiami gana nesudėtingai. Omenyje turiu bepiločius tupiančius pvz. ant lėktuvnešių denių. Žinoma, lieka didesnis klausimas – keleivių psihologija. Iš mano varpinės atrodo, kad kaip ir su metro Kopenhagoj, žmonės ilgainiui lipa į traukinį kaip paprastą į transporto priemonę ir net nebeieško mašinisto kabinos.
Silpnai, o realių įrodymų dėl „Ryanair” overbookinimo turi? Nes pagal mane LF pakilo dėl kainodaros peržiūrėjimo, kai likus kelioms dienoms kaina ne didinima, bet net mažinama. Pvz. į populiarųjį šeštadienio ryto skrydį į Bergamo, kaina laikydavosi apie 130-150 EUR O/W, bet likus mažiau nei savaitei atpigdavo ir iki 70 EUR, nors būdavo belikę vos 7-9 vietos.
„Silpnai” turėjo būti „Simonai”. Sorry, už autocorect:)
Mindauqai, šeštadienį board’inausi paskutinis į STN-VNO. Chat’inau su gate agentu, kuris pirštais skaičiavo prie gate’ų stovinčius asmenis. Sakau, kodėl tu taip darai, sako, skaičiuoju, ar keleiviai telpa :)
Žodžiu, trumpai paaiškino sistemą, jog pax list’e turėjo 191 keleivį. Paskutiniams darantiems check-in, Ryanair sugeneruoja boarding pasus be sėdėjimo vietos ir gate agentui perduoda, kad jis paskirtų vietą. Atėjo 187 keleiviai, neturėjau laiko išsiaiškinti, kokią procedūrą taiko su „denied boarding” keleiviais.
Dėl kainodaros einančios „žemyn” – pastebėjau tą patį. Tas pats STN-VNO šeštadienio skrydis likus dviem savaitėm kainavo 180EUR, o likus 5 dienom atpigo iki 112EUR. Labai įdomu, ar Ryanair taip pat elgiasi ir business maršrutuose, pvz. STN-DUB.
O tai ką jie laimi iš 99 proc. užpildymo? Ar čia viltis kad kažkas dar nusipirks vietą, pirmenybę, bagažą ir pan?
Jie laimi daugiau revenue. 191 parduotas bilietas daugiau duoda revenue nei 189.
Ta prasme, kad jie tuos bilietus vis vien parduoda aukščiau savikainos? Nes užkišt lėktuvą bilietais po 10 EUR nesunku…
Vytautas-NT: kur logika? Aišku, kad 190-ojo ir 191-ojo bilieto niekas neparduoda už 10EUR. Spėju, jų ir po 300EUR neparduoda.
Bet įdomu, kaip jie spręstų situacija, jei ateitų visi keleiviai. Siūlytų neskrist už 200 EUR bonusą? Vieną kartą buvau tai gavęs nuo SAS…
Pažiūrėjau VNO-MAD pricing’ą šiai vasarai – tikrai puiki destinacija norintiems pigiai paskraidyti į įdomų miestą.
Daugybei datų mažiau nei 100EUR roundtrip už 4 val. sektorių į vieną pusę. O pvz. kitą savaitgalį – 77EUR roundtrip.
Pagal Ryanair skelbiamą „seat cost” – 48EUR už „average sector”, jų average sector yra 1h50min, tai 4h savikaina yra apie 100-105EUR one-way.
Manau, kitam sezonui lauks frequency reduction, o gal net suspension…. deja.
VNO-BCN turi dvigubai didesnę žemiausią kainą, nors sektorius trumpesnis ir head-to-head su wizzair.
Šiaip logikos yra vie dėl to, jog ypač didesniuose oro uostuose, labai dažnai veluoja keleiviai. Esu savo akimis matęs, kaip dar žmonės stovėjo ant priekinio B737 trapo, o vėlavusių nebeleido eiti į peroną, buvo pasiūlyta eiti į cutomer service ir pirkti naują bilietą. Kiek pastebėjau tokie ypač dažni atvėjai nutinka per piką, kai tiesiog žmonės valandai ar dviem stringa security eilėje.
Pasisekė Air Canada, visiškai pasisekė. Absoliučiai rimtai atrodo įvykis, viena kita aplinkybė ne taip (gaisras, sparnai prisiliečia prie žemės), ir galėjo būti blogiau. Ir, panašu iš komentarų, pagalbos tarnybos labai blogai atliko savo darbą.
Kažkaip keistokai nuolat sutampa, kad ilgi periodai be jokių didelių katastrofų, o tada kelios per trumpą laiką.
Simonai, tikrai įdomus atvejis, bet ar ten buvo paprasti pardavimai, ar pvz. kažkas buvo perkeltas iš ankstesnio skrydžio (pats esu turėjęs 193 boardingą, kai perkėlė po atšaukto skrydžio).
Nes kaip ir pats sakai, turbūt nelogiška nuleisti kainą iki 112 eurų, kad darytumei overbukinimą.
Mindauqai – nežinau visų detalių, bet iš „gate agento” supratau, kad taip būna nuolat ir tai prasidėjo „šiemet” ir tipo jis sakė, kad way much work dabar valdyti šitas situacijas.
Tas nuleidimas kainų yra įdomus kitu atžvilgiu – realiai mažindamas kainą prieš skrydį keleivių srauto „nesustimuliuosi”, bet gali padėti laimėti prieš „competition”. Čia irgi gali būti „Ryanair” pokytis, nes anksčiau jie „competition” kainų nestebėjo, o dabar pradėjo – tai paaiškintų tokį mažinimą.
O šiaip – jų paskutinio pusmečio load factor augimas gana lengvai galėtų būti paaiškinamas, jeigu jie padidino „seats available for sale”.
KLM padarė užsakymą 15x E175Plius (taip užvadinta dabartinio E175 modifikacija su naujais wingletais) ir 2x E190 tam, kad pakeistų Fokker 70.
http://www.luchtvaartnieuws.nl/nieuws/categorie/2/airlines/klm-plaatst-grote-order-voor-embraer-175-vliegtuigen
Tenderyje dar dalyvavo MRJ, Q400 and ATR 72-600.
Taip pat AFKLM dar užsakė 17 „options”, kurie būtų skirti „HOP”.
AF/KLM tapo didžiausių E-Jet operatoriumi Europoje.
Bet siaip tai kvaila yra nedaryti overbooking is revenue management perspektyvos. Beveik niekada visi keleiviai neateina skristi, tai tiesiog paliekami pinigai ant stalo. Aisku, siek tiek sudetingiau tai daryti, kai yra 2x skrydziai per savaite, nes tuos keleivius vistiek nuskraidinti reikia, bet su Ryanair pokyciais ir taikymusi i business market, kas lemia didesnius daznius, manes tai visai nestebina. Speciau tik, kad ne visuose marsrutuose jie tai taiko.
Aisku, dar ir idomuu, kaip praktiskai tai igyvendinama. Jei neklystu, jie turetu pradzioje ieskoti savanoriu, kurie sutinka neskristi uz 250/400 eur, bet kadangi jie nezino, kiek tiksliai yra norinciu skristi, kol visi keleiviai nesuboardinti, tai sunku isivaizduoti, kaip tai praktiskai vyksta – negi cabin announcement?:) Ir jie turbut nenori palikti paskutinio zmogaus, su business plus bilietu, neskrendancio…
MAD 168PAX
O konkurentai (atmetus kelionių agentūras, konkuruoujančias su skrydžiais į Pietus) irgi mažina kainas prieš pat skrydį? Antraip sunkiai būtų galima paaiškinti tokius veiksmus siekiu likti pigesniems už konkurentus.
O dėl stimuliacijos negalimumo nelabai sutikčiau. Manau galima stimuliuoti – tik gal tai pavyks ne iš karto, visi dabar pernelyg pripratę, kad nenusipirkus iš anksto kainos tampa kosminėmis, pavyzdžiui, aš net nelabai žiūrėdavau kainų „šiam savaitgaliui” (nors esu kažkada skridęs su Aurela į Budapeštą kai siūlė, taip pat į Kijevą pernai kai buvo atpigę).
Tiesiog šiais laikais vis mažiau žmonių dirba nuo 8 iki 17 (tiesą pasakius, turbūt dauguma mano pažįstamų). Tie, kurių darbas ne toks, dažnai tik paskutiniu metu sužino, ar darbų tuo metu labai daug (ir gal teks padirbėt net savaitgalį), ar kaip tik darbų mažiau, ir gal ir iš pirmadienio bei penktadienio darbus bus nesunku išskirstyt po aplinkines dienas.
Tokiems galimybė skristi „šį savaitgalį” gali būti kažkas, už ką pasiryžę šiek tiek primokėti (taip, primokėti: nes Simono minėti 112 eurų į Stanstedą vis tiek brangiau už pigiausius pasiūlymus į tą patį Stanstedą „toli ateityje”), bet, aišku, ne mokėti 10 kartų brangiau.
Kita vertus, jei „paskutinių dienų atpiginimo taktika” bus taikoma tik daliai krypčių/skrydžių/laikų, tie, kam būtina skristi ten tuo metu, vis tiek pirks kiek anksčiau, o paskutinio lauks tie, kam nebūtina būtent tą savaitgalį į būtent tą miestą.
Manau, kad skrydžiai psichologiškai tampa tuo, kuo jau seniau tapo važiavimas į kitą Lietuvos miestą. Kažkada būdavo planuojamasi labai iš anksto, kada nuvykti į Palangą ar pas gimines. O dabar sėdi į mašiną / autobusą ir nuvažiuoji jei turi laiko, arba lengvai atidedi, jei neturi. „Savaitgalinės išvykos užsienin” (tiek Lietuvos gyventojų, tiek emigrantų) jau darosi labai panašios ta prasme, kad keliaujama dažnai, nebekraunami iš anksto lagaminai, nebereikia vizų ir t.t.
Šiuo konkrečiu atveju, likus dviem savaitėm Ryanair buvo 180EUR, o Wizz Air buvo 130 EUR, vėliau Wizz pakilo iki 160 EUR, likus 5 dienom Ryanair sumažino iki 112EUR, po to Wizz Air irgi sumažino iki 130 EUR – buvo įdomu pastebėti.
Todėl šitoj vietoj labiau panašu į konkurenciją – Ryanair nuėjo žemiau už WizzAir ir galimai nusirinko visus pardavimus bent jau tą kelių dienų laikotarpį, kai buvo ženkliai pigesni.
P.S. Pamačiau diskusiją dėl 191PAX keista nes pagal FR corporare man visur yra vadinamas 1SBY ir jis visada buvo FR, apie >190 neteko žinoti nebent menka tikimybė dėl sistemos klaidos.
@Patikimasis. Tiesą sakant nelabai supratau, kas čia parašyta.
as vel del bookinimo. Pvz, kodel per KLM man rodo skrydzius su LT ir BT is VNO, o per visokius Kayak nerodo?
pvz: http://monosnap.com/image/0ua60zX6f74u0CsDfDrvRlrTJffrN3
Kokiom paieskos sistemom nauduotis geriau, kad visus skrydzius rodytu ir butu galinga filtru sistema?
Oleg, deja, geriausios sistemos nėra. Jeigu geriausia sistema egzistuotų, tai visos kitos turėtų užsidaryti.
Man kai daznai reikia i SFO ir SEA tai jungimai su KLM yra labai svarbus. Iprastai surandu variantus su Matrix, jei labai keistas jungimas – patikrinu per Kayak/Greitai.lt
Man be visu filtru Matrix dar patinka nes rezultatuose rodo premium bilietus. Ju kaina daznai buna panasi i economy.
O kokios jusu bilietu paieskos strategijos, gerbiamieji? =]
LT512 iš AMS šiandien stipriai vėluoja – kame priežastis?
Linai, ypatingai stiprus vėjas AMS – LT511 vėlavo 2h nes negavo sloto AMS; BT į AMS šiandien irgi vėlavo apie 2h.
AMS dar ir dabar virš 45 min. Average ATC delay:
https://www.public.nm.eurocontrol.int/PUBPORTAL/gateway/spec/index.html
Beje, o kodėl AirLituanica nenori pereiš ant E2-Jets? Būtų tam tikra reklama, kaip AirBaltic atveju…
@Vytautas-NT: Tu bent jau isivaizduoju, kiek kainuoja isigyti nauja lektuva? LT neuztenka apyvartiniu lesu, o cia kalbi apie kokiu 30m USD uz viena lektuva…
Vytautas-NT – Matyt todėl, kad E2 pasirodys tik 2018m., o ir AL ateitis šiuo metu yra miglota. Iš kur AL galėtų atrast pinigų naujų lėktuvų įsigyjimui, neturėdami strateginio investuotojo? Kaip supratau, šią vasarą atsisakoe E145, kas jau irgi yra šioks toks progresas.
Simonai, kokie LT fleet planai? Bus koks kitas ERJ 170/175?
To Oleg: Mano http://matrix.itasoftware.com , kayak.com 3x pasizaidimai, kartais suveikia kartais ne.
AL fleet’as numatytas ERJ 170/175 ir AT42. Po remonto grįš LY-LTF, nenustebčiau, jei kitas orlaivis bus ir dabar už AL skraidantis ES-AEB.
Na taip tas estų Embraeris būtų visai logiškas, Tik visiškai neiašku kokia ten pačios AL situacija, pilnai lėktuvo turbūt ne lease’ins, ES-AEB, ko gero, skraido wet-lease pagrindu.
Tikrai taip – skraidys LY-LTF, ES-AEB ir OY-RUO. ES-AEB bus „dump lease”, pilnai servisas ir cabin crew LT.
Gal tą proga grąžinsit logo ant esto? :)
Simonai o kaip pas airlituanica keičiasi bilietu kainos artėjant skrydžio datai? :-) p.s. kada keisis bilietu kainos i Praha :-)
Turkish Airlines flight diverted to Morocco after bomb scare
http://mobile.reuters.com/article/idUSKBN0MQ17720150330?irpc=932
Ryanair will no longer charge security fee to passengers at Riga Airport
http://bnn-news.com/ryanair-longer-charge-security-fee-passengers-riga-airport-127292
rygoj saks dabar, griauna perona, dulkiu debesys, lektuvai bilekaip bilekur pastatyti
Ryanair išsinuomavo du SmartLynx Airbus A320. Galim ir Vilniuje pamatyti, nes bus MAD bazėje.
Realiai Ryanair ką tik prisiėmė 7EUR papildomus mokesčius Rygos oro uoste. Kas dar kartą įrodo, kad nuolaidos iš oro uostų toli gražu nebepirmoje vietoje Ryanair sprendžiant iš kur skraidyti. Tiesiog eilinė bloga žinia KUN ir kitiems antriniams oro uostams.
airBaltic nuima VNO-AMS trečiadieniais, keleivius perkelia per RIX.
Na, kiek suprantu, Ryanair pakeitė strategija. Bet vienintelė bazė regione vis dar lieka Kaunas.
Beje, o kaip paaiškinti, kad jie A320 nuomuojasi? Juk pas juos visas parkas B737?
Mums pavarvinti seilę: naujasis Rygos oro uosto terminalas, kuris turėtų būti užbaigtas jau šiais metais: http://www.grf.lv/lidostas-riga-jaunaja-terminali-svin-sparu-svetkus/
Kas čia per versija ?
R. Alaunis. Vokietijos lėktuvo žūtis – nuotoliniu būdu valdoma katastrofa?
http://alkas.lt/2015/03/30/r-alaunis-vokietijos-lektuvo-zutis-nuotoliniu-budu-valdoma-katastrofa-video/
tai jei alkas.lt daugiau paskaitysi, dar ne tokiu pasaulio ivykiu versiju suzinosi.
@Jurgis – sakyciau, cia labai panasu i teorija, kad MH370 dingo, nes sudege reentry is kosmoso metu.
keisciausia, kad tokiu teoriju kurejai daznai tas nesamones issako ir saituose, kur nemaza dalis komentuojanciu – pilotai ar susije su aviacija kaip antai pprune ar avherald
@Jurgis – čia sąmokslo teorija. Kažkodėl kiekviena nelaimė „apauginama” tokiomis – net cunamis Japonijoje, pamenu, buvo „klimatinis ginklas”. Šiaip net jei tikrai juodųjų dėžių rodmenys būtų sufalsifikuoti / paslėpti, nesuprantu, kaip iš to plauktų išvada, kad tai buvo „nuotoliniu būdu valdoma katastrofa”.
Kartais skaitant tokias teorijas susidaro įspūdis, kad jų autoriai pirma sugalvoja atsakymą „kaip ir kodėl viskas buvo” ir tada bando „pritempti” tam argumentus.
Čia atskiri straipsnio teiginiai, iš kurių daromos atitinkamos išvados:
„Tačiau, Vokietijos pilotas negalėjo užsirakinti iš vidaus taip, kad kitas pilotas negalėtų atrakinti durų, kadangi nėra tokios techninės galimybės. […] Jei kabinos viduje esantis pilotas nuspaudžia „užrakinti“ duris, tuomet elektroninis durų atrakinimas gali būti užlaikomas nuo 5 iki 20 min. priklausomai nuo to, kaip užprogramuotas elektroninis užraktas. Tačiau remiantis Germanwings duomenimis, užlaikymo režimas nebuvo užprogramuotas. Vadinasi, pilotui neatidarius durų iš vidaus, likę įgulos nariai už durų vis tiek turėjo galimybę atrakinti avariniu skaitmeniniu kodu. […]”
„Tačiau kodėl įgulos nariai nepasinaudojo palydoviniu telefonu ir nepaprašė skrydžių valdymo centro perimti automatinę skrydžio valdymo kontrolę, o „švelniai beldėsi į duris ir šaukė“? […] Šiuolaikiniai lėktuvai turi automatinę nuotolinio valdymo lėktuvo nutupdymo sistemą, kuri skirta apsaugoti lėktuvus nuo užgrobėjų ar kad lėktuvai neatsitrenktų į atomines elektrines.”
„Buvęs Prancūzijos pilotas Žeraras Arnu (Gérard Arnoux) Prancūzijos TV kanalui „Canal “ sakė, kad oficiali versija apie Airbus A320 – 4U9525 avariją yra prieštaringa ir ydinga. Neįmanoma išgirsti piloto kvėpavimo pilotų kabinos viduje”
P.S. nesu giliai susipažinęs su A320 valdymu ar Germanwings tvarka.
BT ne tik VNO/AMS cancelina, bet ir dar labai nemažai skrydžių gegužės mėn. atšaukta…
Reik tikėtis, kad grįš vėl prie autobusų serviso per Rygą. Kažin VNO kada nors plės terminalą…?
Ateina baltarusiai, tie pat kurie VNO vadina Minsk 3 ir daznai skraido. Klausia (kaip vietinio) ar galima pirkti Air Lituanica bilietus, nes „prezidente nori ja uzdaryti”.
Tada suzinau kad „белавиевский зам дирика запостил новость я увидел название компании которая меня волнует” ir linkas i http://ru.delfi.lt/news/economy/chto-delat-tem-u-kogo-est-bilety-air-lituanica.d?id=67566778#ixzz3Vx1oT6nY
Uh, so sad =(
Ar tikrai visuose lėktuvuose, kaip rašoma straipsnyje, palydovinio ryšio telefonai yra lėktuvo priekyje ir gale ?
Kaip išvengti „Germanwings” tragedijos pasikartojimų
http://www.lrytas.lt/komentarai/kaip-isvengti-germanwings-tragedijos-pasikartojimu.htm
Jurgi, tikrai nėra. Juos buvo madinga įrenginėti kaip pramogą keleiviams, ypatingai 1995-2005 m. tarp JAV aviakompanijų (pvz. per 09/11 keleiviai skambino iš tų telefonų). Privalomo tokio telefono nėra, o short-haul lėktuvuose Europoje net nelabai esu matęs.
Man tai keistesnis tas straipsnyje minimas esą galimas „[prašymas] skrydžių valdymo centro perimti automatinę skrydžių kontrolę”.
Suprask, tarkime, „VĮ Oro navigacija” galėtų, jei tik kas nors paskambintų palydoviniu telefonu iš bet kurio lėktuvo ir to paprašytų, perimti bet kurio Lietuvos oro erdvėje esančio komercinio orlaivio kontrolę nuotoliniu būdu…
Jei tokia galimybė išties būtų, baisu įsivaizduoti, kas galėtų atsitikti, pavyzdžiui, kam nors užpuolus skrydžių valdymo centrą.
http://hyht-cl.com/brstring/prada25826-42950-24.htmlルイヴィトン 財布,プラダ 店舗 大阪,ニナリッチ 香水 レベルドゥリッチ2
プラダ 靴 アウトレット,プラダバック 人気,ニナリッチ 香水 レベルドゥリッチ2 http://danimaiz.com/brstring/prada31b79-92953-63.html