Simonas Bartkus | Blog

Nepykit, portalai labai išmokė mąstyti „clickbait’inėmis” antraštėmis, tai irgi uždėjau tokią.

Noriu pasidalinti trumpu pamąstymu apie tai, jog tam tikrais laikotarpiais, žemų sąnaudų aviakompanijų įsigalėjimas gali padidinti kainas.

Apie šį fenomeną jau kalbama Jungtinėje Karalystėje, kur nemažai maršrutų užėmė LCC, pirmiausia „easyJet”, paskui juos „Ryanair”, „Norwegian” ir kiti (pirmiausia, iš regioninių oro uostų). Piko laikotarpiu, kada paklausa yra didžiausia, galim pamatyti, jog žemų sąnaudų aviakompanijų kainos yra net didesnės, negu prieš jų atsiradimą ir įsigalėjimą. Fenomenas, turbūt, tinkamas žodis.

Galim tokių pavyzdžių paieškoti ir arčiau.

Gyvenimiškas pavyzdys: šiandien yra liepos 27 diena, noriu nuskristi iš Lutono į Kauną.

Tiesiog skraidina „Ryanair”, ieškau.

Visi skrydžiai parduoti rytojui, porytojui, sekmadieniui… Visi skrydžiai yra išparduoti iki paskutinės vietos iki rugpjūčio 6 dienos imtinai. 10 dienų iš eilės nėra nė vienos vietos skrydyje iš Lutono į Kauną!

Jeigu esu ypatingai lankstus, galiu laukti, kada vietų atsiras. „Ryanair” savo skrydžiuose vietų turi už pusantros savaitės:

O dabar atkreipkite dėmesį į kainas – bilietas iš Lutono į Kauną kainuoja 250EUR ir dar daugiau. Ir tai ne rytojui, o po dviejų savaičių!. Ne tokius „Ryanair” tarifus esame įprate matyti, ar ne?

Laimė, šiuo maršrutu skraidina ne tik „Ryanair”, bet ir „Wizz Air”. „Wizz Air” neturi vietų rytdienai, tačiau turi skrydžiams nuo šeštadienio ir vėliau:

Vėlgi, kainos labai panašios, kai kuriomis dienomis viršija 300EUR. Nepamirškime, jog pagal „Wizz Air” bagažo politiką net už rankinį bagažą dar reikės primokėti papildomai.

Kodėl taip yra?

Bendru atveju, rinka tampa žemų sąnaudų vežėjų ypatybių įkaite. Vienas iš pagrindiniu LCC principų – nauji lėktuvai (aukštas „capital cost”), labai aukšta utilizacija („max capital usage”). Tam, kad pasiektų aukštą utilizaciją, LCC bendrovės bando išlaikyti labai didelį skrydžių ir „ne sezono” metu, kuomet paklausa stipriai sumažėja. Prisimenu asmeniškai skrydį žiemą į Sardiniją prieš trejus metus – ilgai skrydis negyvavo, bet net tokiam maršrute „Ryanair” bandė išspausti „utilizacija aukščiau visko” ir bandė rasti keleivių, kurie į pajūrio kurortą skristų vasarį. Kai kas skrido ir nesiskundė – bet tik dėl to, kad pigu.

Aukšta lėktuvų ir įgulų utilizacija, šalia to – pirkimas urmu antžeminių paslaugų, didesnė galia spausti oro uostus („mes skraidysime kai ne sezonu, kai jūsų oro uostas vistiek tuščias”), turi teigiamą pusę – nemažą sutaupytų kaštų dalį žemų sąnaudų bendrovės perkėlė keleiviams ir su LCC atsiradimu, pamatėme tarifų, kokių iki tol nebuvo. Bet yra to kaina – jeigu LCC vieni užvaldo maršrutus, piko metu, LCC neturi galimybių reaguoti į išaugusią paklausą. Kodėl neturi? Todėl, kad turi lėktuvų ir įgulų tiek kiek turi, ir visus metus skraido su jais maksimaliai, resursų reaguoti ir didinti skrydžių skaičių paklausos pikais yra labai nedaug. Šiek tiek suabsoliutinu, bet tendencija labai ryški.

Kas darosi?

Natūraliai, paklausa svyruoja. Įsivaizduotinas maršrutas ir įsivaizduotina skalė, siekiant parodyti principą:

Paklausa „ne sezonu” ir „sezonu” gali skirtis 20%, 30%, 50%, o kai kuriuose maršrutuose netgi gali skirtis kartais! Vadinamosios „tradicinės” bendrovės įprastai seka paskui paklausą – bando pasiūlyti tinkamą pasiūlą esamai paklausai. Kadangi LCC valdo pirmiausia kaštų taupymo variklis, jos stengiasi visus metus išlaikyti operacijas kuo labiau tolygaus lygio.

Kas nutinka? „Ne sezonu”, pasiūla yra daug didesnė už paklausą. Kas nutinka tuomet? Pirkėjai gali pasinaudoti daugybe gerų pasiūlymų ir labai mažų kainų. Kas nutinka „sezonu”? Paklausa viršija pasiūlą. Kas nutinka tada? Didelės kainos (pardavėjai gali pasinaudoti savo galia ir pasiūlos trūkumu) arba – tiesiog visos vietos parduotos.

Papildyta rugpjūčio 8 dieną.

Pasirodo, šiai hipotezei patvirtinti, radau informacijos šaltinyje, kur nesitikėjau – Statistikos departamentas skelbia vartotojų kainų indeksus, tame keleivių vežimo oru kainas.

Labai akivaizdžiai matosi, jog prieš LCC įsigalėjimą Lietuvoje, kainos nesvyravo (arba svyravo labai mažai) sezoniškai. Tuo tarp dabar – sezoniniai peak’ai tik auga.

Atskira kalba apie Vilniaus oro uosto uždarymo įtaką – na, bet reikia ne vieno mėnesio išvadoms daryti.

Įrašas trumpas, bet aktualus.

Praėjo beveik savaitė nuo Vilniaus oro uosto uždarymo ir tikrai galima pagirti visų darbą organizuojant didesnio oro uosto veiklos perkėlimą į mažesnį – viskas atrodo labai sklandžiai.

Vienas įdomus aspektas – ar visa veikla iš Vilniaus buvo perkelta į Kauną? Skirtingos aviakompanijos elgėsi skirtingai. Skamba tik tai, jog „Ryanair” Vilniaus veiklos nekėlė į Kauną ir „Belavia” nutarė šiuo laikotarpiu neskraidyti, tačiau buvo ir kitų manevrų. Pavyzdžiui, „Wizz Air” į Kauną perkėlė tik 3 lėktuvus iš 4, o taip pat tyliai numarino planą į Lietuvą atsiųsti Airbus A321 – planuota buvo nuo liepos 21 d., o dabar planas atidėtas rugsėjo viduriui. „Ryanair” į Vilnių grįš ne iš karto, o nuo rugsėjo 1, o „Wizz Air” irgi gražins į Vilnių ketvirtąjį lėktuvą tik rugsėjo viduryje. Kitos aviakompanijos irgi šiek tiek karpė skrydžių skaičių, todėl klausimas – koks pilnas paveikslas?

Per ch-aviation priėjau prie OAG duomenų apie visus reguliarius skrydžius pasavaičiui ir pridėjau „Small Planet Airlines” bei „Corendon” suplanuotus skrydžius ir gavosi toks pasavaitinis paveikslas (įtraukti visi reguliarūs skrydžiai ir reguliarūs čarteriai; neįtraukti nereguliarūs čarteriai – 1-2% oro uosto srauto):

Taigi, jeigu imame Vilnių ir Kauną kartu, nuo šios savaitės iki vasaros sezono pabaigos, „piko” savaitė yra rugsėjo viduryje, kai siūloma keleiviams 74,7 tūkst. vietų į vieną pusę („Wizz Air” ir „Ryanair” pilnai grįžę, kiti irgi atstatę pasiūlą).

Turėtume daryti prielaidą, jog įprastai liepos-rugpjūčio mėnesiai Lietuvoje yra pikas, todėl jeigu Vilniaus oro uosto veikla nebūtų stabdoma, buvo galima tikėtis, jog pasiūla liepos savaitėmis irgi siektų apie 74,7 tūkst. per savaitę, o dabar šią savaitę Kaune iš viso yra ~50,5 tūkst. vietų į vieną pusę, t.y. bendras sumažėjimas yra apie 24,3 tūkst. vietų į vieną pusę. Taigi, Lietuva neteko apie 32% pasiūlos, arba iš Vilniaus oro uosto į Kauną nebuvo perkelta ~38% kėdžių.

Taigi, keleivių komfortui padėjo, jog ne visos kėdės buvo perkeltos į Kauną – natūralu, jog oro uostas ir tarnybos ruošėsi dar didesniam srautui negu jis yra Kaune. Atskira tema yra lėktuvų užpildymas – turiu duomenų, jog kai kurių aviakompanijų reisai pildosi skrydžiuose iš Kauno labai labai silpnai (30-40% užpildymo rėžyje), bet šiuos viščiukus teisinga bus skaičiuoti rudenį.