Kiek vietų nebuvo perkelta iš Vilniaus oro uosto į Kauną?
Comments(108) temos: lėktuvai
Įrašas trumpas, bet aktualus.
Praėjo beveik savaitė nuo Vilniaus oro uosto uždarymo ir tikrai galima pagirti visų darbą organizuojant didesnio oro uosto veiklos perkėlimą į mažesnį – viskas atrodo labai sklandžiai.
Vienas įdomus aspektas – ar visa veikla iš Vilniaus buvo perkelta į Kauną? Skirtingos aviakompanijos elgėsi skirtingai. Skamba tik tai, jog „Ryanair” Vilniaus veiklos nekėlė į Kauną ir „Belavia” nutarė šiuo laikotarpiu neskraidyti, tačiau buvo ir kitų manevrų. Pavyzdžiui, „Wizz Air” į Kauną perkėlė tik 3 lėktuvus iš 4, o taip pat tyliai numarino planą į Lietuvą atsiųsti Airbus A321 – planuota buvo nuo liepos 21 d., o dabar planas atidėtas rugsėjo viduriui. „Ryanair” į Vilnių grįš ne iš karto, o nuo rugsėjo 1, o „Wizz Air” irgi gražins į Vilnių ketvirtąjį lėktuvą tik rugsėjo viduryje. Kitos aviakompanijos irgi šiek tiek karpė skrydžių skaičių, todėl klausimas – koks pilnas paveikslas?
Per ch-aviation priėjau prie OAG duomenų apie visus reguliarius skrydžius pasavaičiui ir pridėjau „Small Planet Airlines” bei „Corendon” suplanuotus skrydžius ir gavosi toks pasavaitinis paveikslas (įtraukti visi reguliarūs skrydžiai ir reguliarūs čarteriai; neįtraukti nereguliarūs čarteriai – 1-2% oro uosto srauto):
Taigi, jeigu imame Vilnių ir Kauną kartu, nuo šios savaitės iki vasaros sezono pabaigos, „piko” savaitė yra rugsėjo viduryje, kai siūloma keleiviams 74,7 tūkst. vietų į vieną pusę („Wizz Air” ir „Ryanair” pilnai grįžę, kiti irgi atstatę pasiūlą).
Turėtume daryti prielaidą, jog įprastai liepos-rugpjūčio mėnesiai Lietuvoje yra pikas, todėl jeigu Vilniaus oro uosto veikla nebūtų stabdoma, buvo galima tikėtis, jog pasiūla liepos savaitėmis irgi siektų apie 74,7 tūkst. per savaitę, o dabar šią savaitę Kaune iš viso yra ~50,5 tūkst. vietų į vieną pusę, t.y. bendras sumažėjimas yra apie 24,3 tūkst. vietų į vieną pusę. Taigi, Lietuva neteko apie 32% pasiūlos, arba iš Vilniaus oro uosto į Kauną nebuvo perkelta ~38% kėdžių.
Taigi, keleivių komfortui padėjo, jog ne visos kėdės buvo perkeltos į Kauną – natūralu, jog oro uostas ir tarnybos ruošėsi dar didesniam srautui negu jis yra Kaune. Atskira tema yra lėktuvų užpildymas – turiu duomenų, jog kai kurių aviakompanijų reisai pildosi skrydžiuose iš Kauno labai labai silpnai (30-40% užpildymo rėžyje), bet šiuos viščiukus teisinga bus skaičiuoti rudenį.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
108 komentarai
Leave a reply
Labai įdomu! Tai reiškia, kad jei pasiūla sumažėjo 32%, tai sprendžiant iš gandų apie užpildymą, paklausa sumažėjo dar daugiau. Gana didelis praradimas šaliai.
Nenorėčiau visiškai sutikti dėl skaičiavimų. Simonas daro prielaidą, kas galėjo būti. Bet juk galėjo ir nebūti – tarkime, W6 A321 dislokavimas VNO. Reikėtų skaičiuoti kiek kitaip: kas buvo VNO skrydžių nutraukimo dieną (arba savaitę prieš tai) ir kas yra perkelta į KUN. Skirtumas ir bus tikroji netektis.
Kardiobatonas: paveikslas būtų LABAI LABAI panašus ir atgaliniu skaičiavimu. Tik neturiu tokių tikslių duomenų pasavaičiui, kad taip tiksliai pateikti.
Man tai įdomiau koks buvo poveikis bilietų kainoms? Ar dėl perkėlimo jos pakilo, ar atvirkščiai?
Jau norėjau rašyt, kad latvių aviakompanija skraidys į Niujorką iš Paryžiaus, Stanstedo ir Birmingemo, bet žiūriu pagal skrydžių numerius bus Danijoje registruota Primera Air Scandinavia, o ne latvių Primera Air Nordic. Nors saite jų kur bilietai telefonus tik latviškus galima rasti.
http://www.primeraair.com
Ir šiaip, transatlantiniai LCC tampa nauja mada :)
Puiku, gal kada VNO-NYC sulauksim. Gi, sako, LCC patys sau rinką susikuria
Wizz Air baido skrendančius per Kauną – atsiuntė šiandien emailą apie būsimą skrydį:
Due to congestion at the check-in and security areas at Kaunas airport, we strongly advise you to arrive at least 2 hours 30 min before the scheduled departure time. If you have checked-in online, please proceed immediately to security control in order to arrive at the gate no later than 50 minutes before departure to avoid missing the flight.
EasyJet patampa didžiausiu Austrijos vežėju
EasyJet Europe launches operations
http://atwonline.com/airlines/easyjet-europe-launches-operations
The first aircraft registered to easyJet Europe, OE-IVA, an Airbus A320, operated from London Luton to Vienna July 20.
EasyJet will slowly re-register the remaining 110 aircraft, which are required for its European Union (EU)-based operations into easyJet Europe over the next two winters. This process will be completed in advance of the UK leaving the EU, or Brexit. When this happens, ATW understands easyJet will become Austria’s largest carrier in terms of aircraft.
Ir šiaip galvoju, kodėl Lietuvos Susisiekimo ministerija neišnaudoja retos Brexit progos ir nepasiūlo Britanijos aviakompanijoms geriausių sąlygų Europoje – mums to reikia, ir jiems to reikia ! Visiškas interesų sutapimas. Kažką tokio, ką Lietuvos bankas vysto su savo fintech pritraukimo į Lietuvą įdėja. Ką manot ? Ne per vėlu dar ? Ir ministras tinkamiausias tam iš visų imanomų kada nors buvusių variantų. Išneškit esantys „arčiau lovio” šią mintį iki SM lygio.
@Jurgis – taigi ir taip buvo daug šalių, kurios siūlės su savo paskutinės minutės pakeitimais, kad pritraukti. Ten Maltos visokios. Bet matyt stabilumas dešimtis metų atgal ir tiek pat į priekį taikant geras sąlygas, kompetetingos priežiūros institucijos yra patraukliau negu ypač geras, bet galbūt laikinas valdžios pasiūlymas.
EasyJet per didelis banginis. Bet galėtų bandyt bent mažesnius žaidėjus kalbint, tą patį Flybe pvz., kas visiškai mums tiktų bent skrydžiams į London City :)
Ministras tinkamiausias kolkas…. pasikeitus valdziai, gali buti jog vel gris senieji „ranka ranka plauna” vaikinai. Ir ka, vel ieskoti kur iskelti savo avialinijas. Kol dar bus tarybio raugo valdzioje, niekas cia is tu aviacijos „Banditu Spekuliantu” nesizvalgys :) Va kad Estijai nukris kasnis kokios bendroves, nenustebciau.
Už ką Corendon į VNO skraido?
Čiurlionis: už KidyTour.
Kazkaip labai keisti skaiciai cia. Bizeli buvo aptarnauta 414 tukst keleiviu vien tik VNO, kas grubiai yra 100 tukst per savaite. Tai iseina kad kaune daugiau 2 kartus maziau bus? Kur dingo visi? Negi rekonstrukcija taip isgasdino?
Giedriau, grafike pateiktos vietos į vieną pusę. Bet – taip, nenustebsiu kad 40% VNO keleivių tiesiog neskris.
Air France pristatė naują ženklą Joon:
http://www.airfrance.fr/FR/en/local/joon/nouvelle-compagnie.htm
Mano,kaip standartinio atostogautojo, keliaujančio lėktuvu vasarą kur nors pailsėt pavyzdys – dėl 4x išaugusių kainų skridome iš Varšuvos.
Paskutinius 5 metus vasara is LT stengiuosi niekur neskristi, nebent darbo reikalais. Del kainu.
Mes irgi dėl aukštų kainų vasaros atostogoms į Graikiją skrendame iš Varšuvos, o grįžtame iš Rodo į Kauną
Čia reik sugebėt tas aukštas kainas matyt – Wizz Nica, Baris, Reikjavijas sau ar kitiems po 20 eur return, Heraklionas, Maljorka, Barselona ir visi kiti iš Novaturo po mažiau 200 eur return. Į visokius Memingenus, kad į kalnus važiuot irgi pigu. AirBaltic iš anksto perkant irgi geros kainos buvo.
Keiskite poziuri, atostogos ziema ne tik kainuos n kartu pigiau, bet ir galesite pabegti is atsalusios Lietuvos, o vasara ir Lietuvoje bei jos regione labai smagu.
Visiškai pritariu Wincas. Šiemet kovą buvom Maroke, skridome iš Varšuvos. Kelionės kainos labai geros, Agadire ir Marakeše turistų mažai, oras 22-27, vanduo jūroje apie 25. Tikras smagumėlis.
Kas liečia easyJet ir Austriją – niekas nesikeis easyJet network’e. Tiesiog ruošdamiesi Brexit, jie daugelį lėktuvų perregistruos iš UK registro į Austrijos registrą. Bus darbo Austrijos reguliatoriui (aišku, easyJet už tai susimokės).
Ekonominė nauda šaliai iš tokio žingsnio nėra labai didelė. Galim palyginti su kokiu Avion Express Lietuvoje – jų įtaka ekonomikai didesnė, nors jie ir neskraido iš Lietuvos, tačiau visas operacijas vykdo iš čia, visas biuras ir administracija yra čia. EasyJet-Austrijos santykių atveju, EasyJet toliau viską vykdys iš savo biuro Lutone, greičiausiai vienženklis skaičius pozicijų Austrijoje bus sukurta, vykdant reguliatoriaus reikalavimus.
As irgi pritariu Wincui, pastaruosius gal jau 5-6 metus atstogom renkuosi nuo lapkricio iki balandzio keliones, o vasara LT.
Pritariu visiems dėl aukštų kelionių (kelialapių konkrečiai) kainų iš LT. Šiemet nusiunčiau užklausą agentūrai kelionei į Graikiją iš LT ir gavau labai vidutinišką 4 žvaigžių viešbutį 9 naktim už 2900 eur. Tai už 2500 gavau 11 naktų į Fuertą per TUI į RIU tinklo geras 4 žvaigždes (skrydis iš FRA) gerom kainom bilietai KUN-FRA-VNO. Praėjusiais metais iš Varšuvos į Madeirą kelialapis už 2300 eur 11 naktų 3 asmenims su HB viename geriasių salos viešbučių (operatorius Itaka). Įdomu kaip paveiks (ar paveiks) Novaturo kainas jų susijungimas su Itaka… Ar kol 2 operatoriai dominuoja rinkoje to tikėtis neverta ?
Mano stebėjimu, šią vasarą kainos skrydžiams iš Lietuvos yra mažesnės, negu buvo praeitą vasarą.
Easyjet ir Austrijos atveju – taip, pasikeitimų Austrijos skrydžiuose nėra. Tačiau kalbant apie Lietuvą ir teorinę galimybę, kad kokia tai britų a/k užsiregistruotų Lietuvoje, atsiranda ir teorinė galimybė, kad atidarytų kokį vieną kitą skrydį ir iš Lietuvos, tarkim nors į Londoną, dėl ko dabar verkia choru visi verslininkai.
http://www.vilnius.lt/index.php?3872990323
Kad va, savivaldybė duos 2 mln. EUR už skrydį į Londoną.
už naują kryptį Vilnius-Londonas:))
@Simonas Ką čia bepridursi :)
@Simonas Nebent tai, kad tai kol kas tik PROJEKTAS
Tai pokštas?
Vilniaus savivaldybe yra pokstas….. O del ziemos atostogu, isbandykite kruizus „Atlantic crossing” Labai daznai buna geros kainos, nes jie vyksta velyva rudeni ir ankstyva pavasari.
Nu ir kas gaus tuos du mln eur? airBaltic ? O gal LOT-Nordica aljansas ? BA gi neateis ?
Na tai įdomu būtų pažiūrėti pagal kokį modelį tie 2M EUR būtų skirti kažkuriam vežėjui? Net PSO nebūtų įmanoma organizuoti (net nepaisant, kad tai labai specifinis modelis, kurį ne taip lengva įgyvendinti), nes maršrutas jau yra apatarnaujamas dviejų bendrovių. Šiek tiek naivu…
Gerbiamiji, ten kalba apie London-city oro uostą. Įdomu ar CRJ900 gali jame leistis?
Kiek pamenu Estonian taip savo skrydžių į City ir nepradėjo. Beje, ar tai yra brangesnis oro uosta, nei Heathrow?
CRJ900 LCY leistis negali.
Ne tik apie lcy, kalbama apie tris pagrindinius, t.y. LHR/LGW/LCY. LCY paminėtas, nes ten kažkokie slotai atsilaisvino
Šiaip LCY laisviausias yra su slotais iš LHR/LGW/LCY komplekto. Tiesiog LCY savus apribojimus turi (greito turnaround’o; trumpo serviso, jokių skrydžių nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro; steep incline; svorio apribojimai ir pan).
Na mokėt už LGW 2 mln EUR yra durnizmas.
Už LHR irgi. O LCY esu tikras 2mln EUR neužteks :)
Daugiau info http://verslas.lrytas.lt/mano-pinigai/2017/07/21/news/vilniaus-valdantieji-2-1-mln-euru-parama-rinkodarai-tikisi-pritraukti-british-airways–2005920/
Kol Vilniaus savivaldybe pokstauja. Kauno nenustoja stebinti :)
http://www.477.lt/portfolio/kauno-oro-uosto-koncepcija/
geriau siulytu pinigus aviakompanijoms kurios atidare nerealius daznius jungimams ir ju nemazintu..
na „seriously”, LHR? LCY? miliarda kartu net cia buvo skaiciai…nera paklausos
Siaip nei kiek nenustebciau del 30-40% LF, ypac tradiciniu avialiniju. Nezinant apie oro uosto uzdaryma, bilietu pirkimas yra ziauriai sunkus, ir ne lietuviskos svetaines tieisog meta, kad tokiu skrydziu nera…
Na tai gal nestebintų, jei dauguma būtų atvykstantys turistai. Kuo labai abejoju, duguma, manau, išvykstantys. Tada kaip ir turėjai žinot…
mane vis nustebina kai Lituanica remti buvo per brangu, o kitoms oro linijoms pritraukti turi ir milijoninius biudzetus ir nora =]
Be lirikos, D8 LGW-VNO butu svajone.
@oleg, tai susije su tuom, kad remiant Lituanica puse pinigu plauke kazkur pro sona…
Dar apie AlItlia:
https://www.flightglobal.com/news/articles/analysis-why-are-low-cost-giants-interested-in-alit-439133/
Ir dar apie MS-21 perspektyvas. Kiek suprantu Cseries- geriau:
https://www.gazeta.ru/business/2017/07/06/10776566.shtml
Naujas Air France vežėjas:
https://amp-timeinc-net.cdn.ampproject.org/c/amp.timeinc.net/fortune/2017/07/21/millennials-airline-air-france-joon/?source=dam
Šiandien rytinis WAW skrydis vėl atšauktas. Matyt tikrai ne kas su užpildymu.
Cia is Vilniaus oro uosto svetaines: Kauno oro uosto naujoviu aprasymas: „new temporal terminal”. Anglu kalba stulbina.
enlarged parking zones;
built additional parking spaces for both long-term and short-term parking;
opened a new temporal departure terminal with registration table, aviation security check posts, State Board Guard Service and Customs zone as well as boarding gates;
opened a new temporal arrival terminal;
passengers provided with high quality service – catering, shopping, car rent, tourism and public transport information in temporal modern terminals;
promoted convenient, fast and high quality connection between Vilnius and Kaunas.
@Z4
:D
temp-oral – gerai pavaryta
Kas nors supranta, ka AF nori pasiulyti su tuo nauju brandu?
Pagrindinė įžvalga, jog Air France / Lufthansa ir kiti brand’ai yra atgrasūs „millenials”. Buvo darytos studijos, kad millenials labiau vertina easyJet ar Ryanair negu AirFrance ir skrenda su easyJet, net jei jie brangiau.
Todėl Air France bando address’inti tai ir kurią brandą millenials’ams, kad tai neatsiktų long-haul travel. Klausimas yra forma, ar teisingai čia jie daro :) aš manau, kad neteisingai; bet tokia jų logika.
Dar apie šio posto temą, FB įdėtas kitas šaltinis, patvirtinantis apie >30% kėdžių sumažinimo faktą:
https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10154935427497852&set=p.10154935427497852&type=3&theater
Aš subjektyviai stebiu, bet, panašu, jog rugsėjo antrai pusei ir spalio mėnesiui iš Vilniaus skristi yra labai labai maži tarifai – seniai matęs, kai dar visai keliavimo sezonu taip pigiai būtų galima skristi: VNO-LTN, VNO-BGY po ~10EUR fares. Tokių būdavo galima pagauti vasarį, o dabar vos ne kas antrą dieną rugsėjį. Manyčiau, čia yra KUN uždarymo efektas – grįžtant „capacity” keleivių įpročius reikia „statyti” vėl iš naujo, kaip pačioje LCC veiklos pradžioje.
gal kas galetu paaiskinti skrydzio is VNO i KUT fenomena – kainos pastoviai tokios (250-300 EUR eiles), kad gerai paieskojus ir i SFO ar LAX eitu suskraidyti uz ta pacia suma (bent jau ne karta skridau). toks didelis srautas? pasiulos trukumas (be BT per RIX ar LOT per WAW patogiu variantu nera daug)?
realiai dabar yra 2x-3x pigiau skirti self connecting per Londona ar koki Memmingena
Pelną 55 proc. išauginusi „Ryanair“ ketina piginti skrydžius
http://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/pelna-55-proc-isauginusi-ryanair-ketina-piginti-skrydzius/
@trolis spėčiau gal nemaža dalis skrendančių yra vyresnė karta, kuriems self-connecting tikrai nėr tai ką jie darytų, bet jie moka rusiškai/ turi sentimentų.
@trolis dėl VNO-KUT spėčiau, kad agentūros užsako nemažai vietų, todėl paprastiems keleiviams galima pakelti kainas.
Atkreipčiau dar dėmesį KUT atveju į keletą dalykų:
– labai plačią catchment area paima, nes nemažai naudojasi latvių, baltarusių, Kaliningrado gyventojų – vistiek tai yra patogiau už kitas opcijas;
– fake transfers per Vilnių. Manau, kad mažės, su augančia KUT geografija;
– group bookings – nujaučiu, kad kelionių agentūros užsako nemažai grupių iš anksto, todėl pavieniams pirkėjams lieka tik brangesnės vietos.
Pirmos dvi priežastys nėra labai ilgalaikės. Jeigu Wizz Air paleis KUT iš RIX, plėsis iš KUT su kitom Europos kryptim, tai tokių keleiviui mažės natūraliai.
Ką grupiniai užsakymai padaro kainodarai, galima ant VNO-TLV reiso gerai matyti. Reisas, kuris neturi group booking’o parsiduoda labai pigiai, o reisas, kuris turi, parsiduoda brangiai. Pagrinde dėl to, jog į abi puses dominuoja grupiniai užsakymai, kur grupės kartais siekia net 100pax.
Jeigu yra tokia didelė paklausa ir grupės kartais siekia 100 pax, kodėl agentūroms neatidarius čarterių? Visiems būtų aiškiau ir paprasčiau.
Tai kad nemažai čarterių ir skraidydavo prieš Wizz Air atidarant reguliarų maršrutą.
Wizzair kainom gali beatinti charterius :)
Ar pamenat kaip mes 2015m. ginčijomės: Per kur eis visas srautas Ukraina-Rusija uždraudus tiesioginį susisiekimą? Tai kas laimėjo: Lukašenka ar Moldova?
Ar geležinkeliai? Šiaip su Moldova sunku, bent jau Rusijos aviakompanijoms – Rusija-Kišiniovas, uždarius Rusijos aviakompanijoms Ukrainos oro erdvę, yra vieni „kreiviausių” pasaulio reisų.
O Minsko srautas pakilo 2016 m. 650 tūkst., 23,2%, o Kišiniovo krito -10 tūkst., -0,6%.
Manau, kad BT gerą kąsnį nukando nuo UA/RU srauto
Pagal mano duomenis, bendras Maskva-Kijevas srautas nukritęs apie 3-4 kartus, o apie 90% jo skrenda per MSQ. Po porą proc. per Rygą ir Varšuvą. Manau, kad per Rygą/Varšruvą skrenda tik tie, kas nebegauna nieko padoraus kainos/laiko prasme per Minską. Niekas per daug nenori skraidyti be vizos per Šengeno zoną.
del seats/load factor sumazejimo perkelus skrydzius I KUN, cia yra nemazai subjektyviu veiksniu. Ne paslaptis, kad daugeliui vilnieciu skrydis is Kauno atrodo, nors ir nepagristai, vos ne blogiau nei skrydis is Rygos ar Minsko. Ir todel speciau, kad nemazai tokiu zmoniu paprasciausiai atideda nebutinas keliones. Jei toks skrydis butu neisvengiamybe (tarkim butu nutarta VNO uzdaryti ir kitas oro uostas butu 50 ar 100 km nuo VNO-Kaune ar kur kitur), tie zmones skristu ir paklausa tikrai atsistatytu o gal net augtu (nes pvz Kauno atveju eilei keleiviu kurie dabar renkasi Ryga butu patogiau skristi is KUN). Jauciu situo postu uzkursiu sirsiu lizda bet esu isitikines tuo, ka rasau. Jokiu asmeniskumu Vilniaus ar Kauno atzvilgiu:)
Geru atostogu:)
@stranded pax, tai kad nieko neužkursi, nes tiesą rašai. Bet su sąlyga, jeigu tai būtų neišvengiamybė. O kitas klausimas, ar to reikia?
Su kolegomis juokaujame, kad čia gera proga VNO rekonstrukcijos metu atkasti nerastą Vytauto kapą.
KUN taptų šalies oro vartais amžiams :)
Jei rimtai, nors esu Vilnietis, manau valanda būtų normalus atstumas iki oro uosto ir turėtume šansą vystyti vieną gerą oro uostą šalyje, o ne tris vidutines „nedarabotkes” parkingo, parduotuvių, patikros, tranzito, cargo, orlaivių remonto reikmėms.
@stranded pax – Jeigu tai būtų neišvengiamybė, kritimas būtų kažkiek mažesnis, tačiau vis tiek būtų. Atvykstamajam turizmui neišvengiamybės tiesiog nėra. Palyginę kainas, laiką nuvažiavimui iki Vilniaus iš KUN, dalis jų tiesiog rinktųsi kitą kelionę (tarkim, Rygą, Taliną ar dar ką). Neišvengiamybės nėra ir verslo konferencijoms ir t.t.
Tuo tarpu laikas, kuris būtų sugaištas važiuojant iš Vilniaus į Kauną (kadangi, panašu, namų rinka VNO yra didesnė nei KUN, jei atsižvelgti į populiacijos dydžius ir ekonominę galią bei ekonominės veiklos intensyvumą, ką rodo ir pasikeitę srautai skrydžius perkėlus iš VNO į KUN) ekonomikai kainuoja, nes tai yra laikas, kurio metu nedaromas naudingas darbas, plius iššvaistytas kuras ir pan.
Nors Kaunas – įdomus miestas, bent jau šiuo metu jis užsieniečių akyse neprilygsta Vilniui – be kita ko, dėl Vilniaus sostinės statuso, dydžio ir kt. Todėl nėra taip, kad, tarkim, visi savaitgalio kelionei vietoj Vilniaus rinktųsi Kauną – daug kas rinktųsi Rygą, Taliną ir, manau, tik mažesnė dalis Kauną arba vis tiek važiuotų į Vilnių (iš Kauno).
Reikia pastebėti, kad situacija kažkiek taisosi, Kaunas irgi kuriasi savo įvaizdį „į išorę”, tad gal skirtumas kažkiek mažės – bet kadangi Kaunas netaps sostine ir gyventojų skaičiumi neaplenks Vilniaus, nepasidarys užsieniečiams „maždaug tas pats” ar skristi į Kauną, ar Vilnių.
Maciulis i foruma uzsuko su „normaliu valandos atstumu iki oro uosto”? 15min trukmes kelione traukiniu dar reikejo pamineti…
Valandos atstumas nuo kur? Masina gal taip, o jei ne masina – keliu valandu projektu tampa? Kolega atliko eksperimenta, nes tingejo vairuoti – BT is RIX nusileido 23:55, namie eiliniam miegamajam Vilniaus rajone buvo 02:15 – cia su salyga, kad is KUN turejo rezervuota Ollex autobuso bilieta, o Vilniuje iki namu vaziavo taksi – viesuoju transportu dar dasidetu, jei jis isvis tokiu metu vaziuotu. Skrendant karta-du i metus – doable, kitu atveju – gal tiek to.
Mano žiniom, apie 70% traffic’o Ukraina-Rusija dingo; o likusius sugriebė Belavia per Minską. Šengenas visgi viena griežčiausių vizų taisyklių turi, tai nėra noro rizikuoti. Gal dabar ukrainiečiai išdrįs rizikuoti, kai jiems bevizis EU.
Be abejo, sostine visada yra sostine. Dar vienas aspektas, kur pastebit, jog vietoj Kauno visada rinktusi pirmiausiai Vilniu ar Ryga bei Talina. Kaip bebutu liudna, bent is mano patirties visada Ryga ir Talina rinksis ne tik vietoj Kauno, bet ir vietoj Vilniaus. Ir nematau bent kol kas jokiu ryskiu zenklu, kad tai keistusi.
Aš žinau konkrečiai kelis atvejus, kur šiemet britų kelionės į Lietuvą neįvyko, nes jiems buvo per daug painiavos, kaip nusigauti į Vilnių.
Aš taip pat esu pats neskridęs dirbti su vienu projektu į Košicę Slovakijoje, nes buvo per daug nepatogus susisiekimas. Projektas buvo marginal, žinoma, bet būtent skryžių nepatogumas tapo lemiama priežastimi. Net nekalbu apie tai, kad į Barį nipadielu nuvaryt žymiai lengviau, nei į Veneciją.
Treciojo pasaulio problemos, ilgas kelias nuo oro uosto … :) Grazu ziureti zujancius Ollex autobusus tarp Viniaus ir KUN, pasijauti viena koja vakaruose. Nors ir seniau viesasis transportas KUN buvo visa galva auksciau uz VNO. Bet nera to blogo kas neiseitu i gera, kol viesasis transportas Vilniuje merdi, VNO klesti stovejimo aiksteliu biznis :)
Šiek tiek ne į temą, bet HEL kuo toliau, tuo labiau nusivažiuoja.
Kaip žinia, kai kuriomis dienomis HEL dabar 4x daily.
Tai va, šiandien HEL buvo 9.45, 11.45, 16.15 ir 18.45.
Reisas 11.45 atšauktas (due lack of a/c!), keleiviai (apie 25) perrašyti į 9.45 reisą. Apie tai informuota maždaug penkiolika minučių prieš vidurnaktį, kai dauguma ramiai miegojo išjungę telefono garsą.
Kam šovė į galvą paleisti 4x daily KUN?
Tuo tarpu šioks toks update apie šiandieninius srautus:
SVO maždaug stabiliai – apie 100 keleivių dieną ir daugiau nei perpus mažiau ryte.
W6 kaip visada apie 85% LF.
IST puikiai, popilnis.
WAW atsigauna, bet ir skrydžių nuimtų yra.
FRA standartiškai: rytinis ir dieninis solidžiai pilnas, vakarinis apie 65 pax.
Tu matai – viesasis transportas toks geras, Ollex autobusu pilna, o skrydziai sunkiai pildosi
Jo, pirmojo pasaulio problemos. Jei jau su sarkazmu, tai ir pats skraidymas yra ponų išmyslas :)
Realybėje dabar situacija yra puiki – yra du veikiantys oro uostai, ir avialinijos pačios renkasi, į kurį skraidyti. Ir skraido į abu.
Dar vienas vežėjas į KUN –
https://www.rocketbus.lt/
Kas nors jau naudojosi ? Galvoju išbandyt.
Kalbant apie tris sostines, arba apie tris šalis apskritai, tai man irgi susidaro įspūdis, kad populiariausia yra Estija, po to Latvija ir galiausiai Lietuva. Manau, kad tai pačio brand fail, užtenka palyginti Estijos ir Lietuvos turizmo puslapius. Jeigu darytume prielaidą, kad ne tik puslapiai, bet ir visas turizmo institucijų darbas skiriasi tokiu pat kokybiniu lygiu, tai žinoma nėra ko norėti. Esu šiaip susitikęs su keletu mūsų turizmo departamento darbuotojų ir ne visi kalbėjo angliškai… Ką daugiau ir besakyti. Na ir žinoma, pati mūsų sostinė turi labai daug kur pasitempti, nes bent jau man pravažiavus per oro uostą su taksistais ir narkomanais, stoties rajoną ‘aka Moldova 1993’, kažkaip ne itin gražios asociacijos apie miestą išlieka.
Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, 2015 m. (2016 m. dar nėra leidinio) Lietuva sulaukė 2071 tūkst. turistų, Latvija 2024 tūkst., Estija 2763 tūkst.
Pagal išleistus pinigus skirtumai didesni – 1500 mln. USD Estijoje, 1147 mln. USD Lietuvoje, 895 mln. USD Latvijoje.
Šiaip, aišku, čia daug susiveda į geografines padėtis. Į Estiją daug važiuoja turtingi suomiai, tai vienintelė šalis turinti greta Vakarų valstybę. Dar Talino uosto geografinė padėtis puiki, tai vienas pagrindinių kruizų uostų, nes ten stoja kone visi laivai pakeliui į Sankt Peterburgą, o į Sankt Peterburgą užsuka bene visi Baltijos kruizai (palyginimui Ryga yra įlankoje, Klaipėda išvis ne pirmo lygmens miestas).
Į Lietuvą, tuo tarpu, važiuoja apsipirkti baltarusiai, palieka pinigų, o taip pat lankosi lenkai, kuriems Vilnius brangus.
Latvija iš esmės turi grįsti savo atvykstamąjį turizmą lėktuvais (kažkiek – keltais), ką ir daro, bet tai sudėtingiau.
Šie skirtumai, beje, jau 2010 m. buvo panašūs, bet jie mažėjo. Nuo 2010 m. Estijos turizmas išaugo 16%, Lietuvos – 37%, Latvijos – 47%.
Per pirmą šių metų pusmetį „airBaltic“ skraidino 170 tūkst. keleivių iš Lietuvos
http://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/per-pirma-siu-metu-pusmeti-airbaltic-skraidino-170-tukst-keleiviu-lietuvos/
Šiek tiek įdomiosios matematikos apie kliedesiuką „traukinys iš Vilniaus į KUN per 15 minučių”.
Jeigu paimtume, kad atstumas 100 km, ir traukinys visą kelią važiuoja maksimaliu greičiu, tai gautųsi, kad traukinys turi važiuoti 400 km/h greičiu visą kelią. Palyginimui (duomenys iš Vikipedijos), prancūziški TGV pasiekia 279 km/h vidutinį greitį, kiniečiai turi ruožą kuris pasiekia 283 km/h. Šanchajaus maglevo vidutinis greitis 249 km/h.
Netgi paėmus maksimalius greičius, Šanchajaus maglev pasiekia 431 km/h, prancūziški TGV iki 320 km/h (čia greičiai normalioje eksploatacijoje, ne bandomieji rekordai).
Realybėje gi traukinys viso kelio nevažiuoja maksimaliu greičiu. Be to, kelionės pradžioje ir pabaigoje traukinys važiuoja stočių kelynais ir kitais „normaliais” (negreitaisiais) bėgiais – tam irgi reikia kelių minučių kelionės pradžioje ir kelionės pabaigoje. Galiausiai, važiuoti maksimaliu greičiu ir „gazas-dugnas” stiliumi ekonomiškai nenaudinga.
Taigi, jeigu atmesime 3 minutes Vilniuje lėtam važiavimui per stoties kelynus, ir 2 minutes KUN, tai gausime, kad traukinys 100 km turės nuvažiuoti per 10 minučių – tai yra 600 km/h greičiu.
Lietuva įdiegs naujausias traukinių technologijas, kurios dabar net neegzistuoja! Valio, draugai!
Būtų juokinga, jeigu nebūtų liūdna – juk šitie kosmonautai vadovauja transportui Lietuvoje.
Žiniai: 30 km Šanchajaus maglevo (greičiausio egzistuojančio traukinio šiuo metu) kainavo apie 1,2 milijardo dolerių. Ir tai iš esmės tėra demo versija, kuri nepasiteisino (naujų linijų nuo 2004 metų nėra ir neplanuojama).
Na dar lieka Hyperloop ….
Pagarba c2h5oh už skaičiavimus. Viskas labai paprasta. Kalbėti apie greituosius traukinius tuštėjančioje Lietuvoje tolygu planams pastatyti dvi atomines elektrines.
Aš norėčiau pridėti dar vieną skaičiavimą, jog traukinys turėtų kursuoti „tuščias”.
Tarkim, targetiname 2020 m. VNO srautas – 5 mln. keleivių. Idealiu atveju, visas srautas persikelia į KUN.
Apie 60% keleivių kelionės tikslas yra Vilnius, t.y. potencialus klientų skaičius yra 3 mln. keleivių per metus.
Net jeigu traukinys beat’intų kitus keliavimo būdus dvigubai savo trukme, tarkim 30 min. vistiek turbūt max potencialas jo apie 60% market share (aišku, priklauso nuo kainų, alternatyvių kelionės būdų kainų, parkingo kainų ir patogumo, t.t.). Gaunam, kad traukinys „paima” 1,8 mln. keleivių per metus.
1,8 mln. keleivių padalinus į 360 dienų yra 5000 keleivių į dieną.
Jeigu traukinys būtų konkurencingas ir patogus, mes turbūt norėtume, kad jis važiuotų kas 20 minučių? Jeigu trys kelionės per valandą 20 valandų per parą intervale (nes rytinės departures 5AM, vakariniai arrival 1AM, tai realiai tik frequency reduction galimas naktinėm valandom), t.y. 60 važiavimų per parą.
Vieni važiuoja į vieną pusę, kiti važiuoja į kitą pusę.
Taigi, vidutinis traukinio užpildymas – 5000/2/60 – 41 keleivis reise.
Aišku, galim mažinti frequency, bet realiai kuo ją sumažinsim, tuo labiau kristų traukinio rinkos dalis.
Kokia savikaina traukiniu vežioti 41 keleivį?
Taigi šita utopija turi kelis kritinius taškus:
1. Kelionės trukmė, orientuojantis į Europos geriausius, būtų ~40 min., nuvažiuoti tokį ilgą atstumą.
2. Nėra Europoje nė vieno sostinę aptarnaujančio pagrindinio oro uosto, kuris būtų už 100km.
3. Prie esamų ir laukiamų srautų, traukiniai keliautų pustuščiai.
Vilniaus valdžia skirs 2 mln. eurų paramą už skrydį į Londoną
https://www.15min.lt/verslas/naujiena/transportas/vilnius-sprendzia-del-milijonines-paramos-skrydziui-i-londona-667-831376
Matematiniai kolegų gebėjimai tikrai puikūs, tik ar tikrai viską ir tinkamai suskaičiuojam?
Nemanau, kad kažkas skaičiuoja atstumą iki oro uosto kilometrais ir logika „kažkas apie valandą kelio” yra įprasta logika Europos sostinėse. Toks matavimas nutinka dėl skirtingų priežąsčių – miesto dydžio, kamščių, greitkelių, greitos jungties transporto nebuvimo ir pan.
Žiūrint į priekį, žmonės vis tiek sieks minimizuoti kelionės laiką, ir kaip rodo vakarų pasaulio patirtys – geriausias būdas spręsti šį klausimą yra geležinkeliai – tramvajus/metro mieste (kol kas išvenkime šios temos aptarimo), ir traukinys tarp miestų.
Kol kas esame labai pripratę prie mašinų, bet palaipsniui keliai pilnės, nusibos kamščiai ir švaistomas laikas.
Prie ko vedu – jau dabar (mano supratimu) traukinio jungtis Vilnius – Kaunas yra gana sėkminga, maršrutas augantis ir kartą per valandą vyksta po normalų traukinį (kelionė virš valandos).
Kartu su vystoma Rail Baltika, tai būtų atspirties taškas sujungti abu miestus ir oro uostus, didinti traukinio greitį ir keleivių skaičių/dažnį.
Bet kuriuo atveju – nepanašu, kad VNO/KUN jungties scenarijus išsipildys per 10-15 m. – ne šiaip rekonstruojamas takas VNO ir mąstoma apie terminalo plėtrą :)
„British Airways“ nekomentuoja, ar skraidins į Vilnių
https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/taryba-palaimino-siulyma-skirti-21-mln-euru-skrydzio-londona-rinkodarai/
Beje, BA skrydziai i Talina bus year-round. Kazin kaip ju uzpildymas. Visgi Taline konkurencijos Londono kryptimi nera daug
deeplink’as gražiai atrodo – 21 mln:)
Kaune viskas einasi normaliai, bet gal kas žinote, ar po VNO taku dar neatrado karaimų gyvenviečių? Kaip ten apskritai progresas, nusimato vėlavimų?
Na ne jau BA litų 3 kartą į tą patį katilą?
Įdomiau, ką Baltrušaitytė turi omeny sakydama, kitos tradicinės kompanijos? BT, LO?
Čiurlionis:
Kiek sugalvoju, tai: AirBaltic/Norwegian/Easyjet į LGW
Cityjet/Flybe į LCY
Į LHR be British nelabai bėra kam skraidyt.
Dėl LOT abejoju ar jie norėtų bazuoti VNO kokį 737-500 ar Embraerį. Nebent būtų kažkaip su Nordicos lėktuvu.
RIX birželio mėn., augo 13,95% iki 595499 pax
Taigi už 2 mln. Ryanair gali vėl į LGW paskraidyt. Negi sunku dėl tokio reikalo kelis savaitinius skrydžius iš kito oro uosto perkelt :)
TIESA, juk į Geitviką skraido tiek Ryanair tiek Wizzair. Bet kaži ar atitiks verslininkų ,,kriterijus” su pigia kompanija. Pavyzdžiui pas mane kolegos italai kai skrenda iš Milano, nesvarbu jog skrydžių laikai iš Bergamo orouosto puikiai tinka, ne, juk nelygis, jie skrenda Malpensa-Frankfurtas-Vilnius. Gal tikrai šitos situacijos priklauso ne nuo kompanijos o nuo orouosto, nors būną keliautojų kurie skrenda su bet kuo tik ne pigenomis.
@Pranas
FR neatitinka kriterijų 😀
Čia gi tikslinei skraidančių grupei prisilioti – bankiniam sektoriui
siais laikais jei esi verslininkas ir neatskrendi i Lietuva su Ryanair – esi kazkoks pasikeles – jau ne pirma karta ta legenda girdim.
nesvarbu, kad pvz galbut tu nenori bogintis kazkur i Bergama, o Malpensa ar Linate tau daug patogiau, nesvarbu, kad dabar daznai LH per FRA ir kainuoja pigiau (skraidziau pavasari daznai i CDG – anksciau perkant LH kainuodavo pigiau nei BT ar Lietuvos verslininku avialinijos i BVA) – pasikeles ir taskas.
Kai kas iš Vytautas-NT organizuoto pokalbio atgulė ant popieriaus :)
Aviacijos istorija ir dabartis: kaip ministrai dėl skrydžių tardavosi
https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/kelioniu-ekspertas/aviacijos-istorija-ir-dabartis-kaip-ministrai-del-skrydziu-tardavosi-638-831584
[…] metu ne visos aviakompanijos perkėlė savo skrydžius į Kauną. Apie tai detaliau rašė Simonas savo tinklaraštyje. Tačiau ne tik mažiau skrydžių, bet ir skrido mažiau keleivių pirmosiomis dienomis. Nes […]