Kada bus skrydžiai iš Vilniaus į Niujorką?
Comments(322)Paryžiuje praūžė „Paris Air Show”, kurio pradžioje „Airbus” paskelbė tai, ko buvo tikėtąsi – 2023 metais iš jo gamyklų pradės riedėti nauja orlaivio modifikacija A321XLR: siaurafiuzeliažis ypatingai ilgais atstumais pajėgus skristi lėktuvas.
Jau vien per mugės Prancūzijoje savaitę „Airbus” paskelbė pardavę virš 200 tokios modifikacijos lėktuvų: juos įsigijo „American Airlines”, „Indigo Partners” (skirtų „Wizz Air”, „Frontier Airlines”, „JetSMART”), „Qantas”, „Saudia”, IAG („Iberia” ir „Aer Lingus”), „Cebu Pacific Air”, MEA, „flynas”, „jetBlue” ir lizingo bendrovė „Air Lease Corporation”.
„Leeham” apskaičiavo, jog A321XLR turės panašius vienai sėdynei tenkančius kaštus kaip 1,5 karto didesni A330-800 ar Boeing 787-8.
Šis „Airbus” dizainerių ir inžinierių kūrinys leis efektyviai vykdyti 8-9 valandų trukmės skrydžius su keletu privalumų prieš didesnius orlaivius:
– mažesne neužpildytų vietų rizika (mažiau sėdynių su panašiais kaštais);
– populiariausio pasaulyje A320 tipo atstovavimu (tie patys pilotai, tos pačios atsarginės dalys ir kt.);
– galimybe pasiūlyti aukštesnių skrydžių dažnį (patogesnis tvarkaraštis – brangesni bilietai);
– galimybe panaudoti orlaivį ir trumpiems maršrutams tvarkaraščio skylėms užpildyti.
Žiūrint į vidutinio ilgumo laikotarpį (5-10 metų), ši technologinė evoliucija gali būti naudinga ir Baltijos šalims. A321XLR būtent sukurtas rinkoms, kurios nepajėgios užpildyti didelių (250-400 vietų) plačiafiuzeliažių lėktuvų.
Kokios yra didžiausios rinkos iš Lietuvos, šiuo metu nepasiekiamos esamais siaurafiuzelažiais orlaiviais be sustojimų? Pagal prieš pusmetį Linkedin’e paskelbtus „Lietuvos oro uostų” duomenis:
Čikaga – 64 keleiviai per dieną;
Niujorkas – 63 keleiviai per dieną;
Dubajus – 35 keleiviai per dieną;
Bangkokas – 32 keleiviai per dieną;
Pekinas – 20 keleivių per dieną.
Į šį sąrašą įtraukiau ir maršrutą Vilnius-Dubajus, kuris pasiekiamas, tačiau su ribojimais – užsakomieji skrydžiai vykdomi su sumažintu vietų skaičiumi ir vykdomi tik palankesniu žiemos metu (kai temperatūros JAE yra žemesnės).
A321XLR realiai padaro pasiekiamomis tris didžiausias rinkas iš penketuko tiesioginiu skrydžiu iš Vilniaus.
Kol kas „Airbus” lankstinukuose skelbiamos teorinės A321XLR galimybės, tačiau įvertinus kritinio oro rizikas (kas iš to, jei kas penktas skrydis turėtų daryti sustojimą dėl priešinio vėjo), logišką sėdynių skaičių lėktuvuose („Wizz Air” iškrenta iš žaidimo su 239 sėdynėmis – jų lėktuvai galės ore išbūti tik 7-7.5 valandos), ekspertai vertina, jog šis orlaivis atvers galimybes atidaryti tiesioginius skrydžius atstumais iki 3800 jūrmylių (maždaug 7000 kilometrų).
Jei apibrėžiame tokio dydžio skritulį aplink Vilniaus oro uostą, į jį patenka ne vienas svarbus pasaulio miestas:
Į A321XLR skrydžio nuotolį iš Vilniaus patenka Šiaurės Amerikos rytų pakrantės miestai (Niujorkas, Torontas), 2 iš 3 didžiausių oro uostų Kinijoje (Pekinas ir Čengdu), du didžiausi Indijos miestai, trečias populiariausias oro uostas Afrikoje (Adis Abeba).
Tikėtina, jog paklausa ilgo nuotolio skrydžiams iš Lietuvos augs didesniu tempu nei kelionėms trumpais atstumais, todėl pritaikius 7% vidutinio augimo indeksą, tikėtina, jog po septynerių metų paklausa į Niujorką gali siekti daugiau nei 100 keleivių į dieną. Modeliavimai kaip rinka atrodys po dešimtmečio turi labai daug prielaidų, tačiau – šis techninis lėktuvų progresas, mano nuomone, atidaro naujas galimybes 2025-2030 metais ir Baltijos šalyse.
Kuo ilgesnis skrydis – tuo didesnę įtaką maršruto sėkmei turi jungiamųjų skrydžių galimybės. Šitoje vietoje Ryga turi neginčijamą privalumą visame Baltijos regione – bendradarbiavimas su „airBaltic” bet kuriam vežėjui gali atverti labai geras regioninio jungimo galimybes. Todėl transatlantiniai skrydžiai tikrai pirmiausia atsiras Latvijoje.
„airBaltic” jau net dabar turi suformavę gana kokybišką skrydžių bangą, tekančią abiem kryptimis, kuri turėtų būti patraukli JAV vežėjų vykdomiems maršrutams į Latvijos sostinės oro uostą.
Jeigu kokia JAV aviakompanija sugalvotų atidaryti skrydį į Rygą, tai ji galėtų išvykti iš Niujorko patraukliu vietos laiku apie 20 val. (taip atsivežusi jungiamuosius keleivius iš visos JAV) ir atskristi į Rygos oro uostą apie 11 val. 30 min. kitą dieną. Su labai komfortišku ir nerizikingu persėdimo laiku (40-100 minučių), keleiviai galėtų skristi toliau su „airBaltic” į Vilnių, Taliną, Stokholmą, Sankt Peterburgą, Oslą, Maskvą, Kijevą, Helsinkį, Kopenhagą ar Berlyną.
Iš visų šių miestų keleiviai išvykę vėlyvą rytą galėtų pasiekti Rygą, o iš ten po 1-2 valandos laukimo galėtų persėsti į JAV aviakompanijos lėktuvą, išvykstantį atgal į Niujorką apie 13 val. Lėktuvas vietos laiku Niujorke leistųsi dar tos pačios dienos popietę ir dar spėtų į kitus jungiamuosius skrydžius Šiaurės Amerikoje.
Žinoma, tam pasiruošti reikėtų padaryti nemažai namų darbų „airBaltic” ir Rygos oro uostui. Čia padeda tai, jog „airBaltic” nėra jokio aljanso narys ir turi galimybę bendradarbiauti su bet kuria aviakompanija, pritraukta į Rygos oro uostą.
Žinoma, toks „airBaltic” ir partnerių produktas nebūtų patrauklus skristi iš Vilniaus į Čikagą (nes du persėdimai), tačiau būtų patrauklus skristi į Niujorką arba į mažus JAV miestus, kuriuos alternatyvos pasiekti su vienu persėdimu nėra.
A321XLR gali atverti naujų galimybių iš Baltijos regiono ir kelionių organizatoriams plėsti skrydžius nauja geografija su mažesne rizika. Pavyzdžiui, iš Vilnius su A321XLR galima būtų be sustojimų pasiekti kurortus, iš kurių vykdomi dabar skrydžiai iš Lenkijos, tačiau nepasiekimi dabartiniais narrow-body lėktuvais: Žaliojo Kyšulio salas, Omaną, Maldyvus, Keniją, Gambiją ar Goa.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
322 komentarai
Leave a reply
Chengdu pagal keleiviu srautus yra 4 miestas Kinijoje (ne 3), ir tikrai niekada nebus pakankamai naturalios paklausos tarp Baltijos saliu ir CTU. Be to, kaip ir Kunming, nemaza dalis keleiviu yra domestic turizmo tipo.
Ryanairas skraido NYO-TFS su 737 ir lyg negirdėjau apie apie apribojimus. VNO-DXB yra arčiau ir A320 kaip ir turėtų skrist toliau. Įdomu kad karštis tokią įtaką daro.
B737NG turi didesnį range nei A320CEO. SPA laikais, VNO-DWC keleivių skaičius buvo apribotas, jei teisingai pamenu, iki 164 keleivių ir skrydžiai vykdomi tik sausį-kovą. Galų gale, ne vien kilometrai tiesia linija yra svarbūs, bet ir atsarginių oro uostų artumas, vyraujantys vėjai ir kt.
Pasikartosiu, kiek iliustratyviai idėjau tiek Dubajų, tiek Chengdu, posto focus labiau ant Niujorko :)
Dubajus dabar greičiausiai būtų pasiekiamas be problemų su 737MAX ar 320NEO.
(Ryanair jau yra uždarę NYO-TFS, bet pamenu, buvo toks maršrutas).
Kokia prasmė keleiviams iš Berlyno, Maskvos, Stokholmo, Helsinkio ar Kijevo skristi į NY per RIX, kai visi šie miestai ir taip turi tiesioginį susisiekimą (ir dažniausiu atveju ne vien tik su NY, bet ir su kitais Š. Amerikos miestais) ? Kažkokia įdomi šita RIX strategija…
Buvo sykis kai skridau iki Dubajaus iš ARN su šviesios atminties Max’u ir jame buvo tik kelios laisvos vietos. Vadinasi možna. O gal nieks bagažo neėmė. Slidžių gi nereik.. :)
Ugnius: direct skrydis niekada nepaima 100% rinkos, labiau tikėtina, jog long-haul gali paimti 50-60%, be to, vežėjai įprastai ima premium kainą už tiesioginius skrydžius – t.y. skrydžiai Helsinkis-Niujorkas praktiškai visada brangesni už Stokholmas-Helsinkis-Niujorkas. Yra ir kiti elementai, pvz. JAV keleivių lojalumas vienai aviakompanijai, t.y. noras per Atlantą skristi su „savo” aviakompanija.
Kaip ir minėjau – esminis dalykas tiesioginio skrydžio atsiradimui yra O-D paklausa (galioja tiek short-haul, galioja tiek long-haul). BT ir RIX turimas feed’as gali pridėti 20-40 keleivių į reisą: tai neverta investicijos imti tokį feedą formuoti, bet kai jau yra, tai gali būti kritinė nauda tokiam reisui atsirasti.
Lufthansa dar kartą persigalvojo dėl Brussels Airlines: atšaukiamas planas juos integruoti į Eurowings, planuojama plėtoti kaip hub carrier. Tačiau, LH pasiėmė pauzę ir ką darys realiai su Brussels Airlines esminėmis pertvarkomis paskelbs III šių metų ketvirtį.
siaip keista, turbut profsajungos suzaide, nes brussels airlines kokybe yra ryanair aptarnavimas (tik siek tiek blogiau uz ryanair) su legacy carrier kainomis. manau sujungimas su eurowings butu daves daugiau naudos visiems vidutiniu laikotarpiu.
Gruzijai uzdrausta skrist i Rusija… Kuo uzimti stovicius lektuvus?
Skrydziai i Vilniu:)?
Tikrai neskris čia. Visas jų biznis orientuotas ir rusus ir niekas nepasikeis.
Iš Gruzijos skambino ir sakė, kad per teliką aiškino jog būtent bus skrendama į Vilnių, minėjo, kad kliedėjo dar apie kažkokius nemokamus promo bilietus.
Dabar patikrinau Georgian Airways tai VNO vėl atsirado, bet bilietų pirkti neleidžia.
Jų Embraeriai su inflight entertainment.
https://en.tripadvisor.com.hk/LocationPhotoDirectLink-g1-d8729080-i332416853-Georgian_Airways-World.html#329451820
Čiurlioni, Simply Aviation iš VIE skrido, sakė neveikė nei USB socket’ai, nei IFE.
Georgian Airways savo tinklapyje skelbia, kad ketina draudimo išvengti skraidindami keleivius Tbilisis-Jerevanas-Maskva. Pažiūrėsim. Keleivių srautas nėra pakeičiamas, kaip ne kaip, beveik trečdalis viso capacity iš Sarkatvelo yra į Rusiją.
Bombardier išsiparduoda
Mitsubishi Heavy Industries to Acquire Canadair Regional Jet Program from Bombardier Inc.
https://www.atn.aero/#/article.html?id=72816
Viskas – Bombardier nuo šiol komercinių lėktuvų nebegamina, visos programos parduotos arba uždarytos.
Kokios realios alternatyvos lieka lėktuvų gamintojų pasirinkime?
Vilniaus oro uoste auga didžiųjų orlaivių skaičius
https://madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/vilniaus-oro-uoste-auga-didziuju-orlaiviu-skaicius/
Wizz Air įspūdingai plečiasi Sarkatvele – iš Kutaisi turės jau daugiau nei 40 krypčių:
https://twitter.com/wizzair/status/1143806235868745728
Jo jo, Kutaisis-Turku yra tokia neišsemta rinka :)
British Airways to retire B777-200s by YE20
https://www.ch-aviation.com/portal/news/79216-british-airways-to-retire-b777-200s-by-ye20
Lufthansa Group outlines widebody retirement plans thru 2025
https://www.ch-aviation.com/portal/news/79210-lufthansa-group-outlines-widebody-retirement-plans-thru-2025
Teko apsilankyt le Bourget, tai paroda nebloga, bet kiek nuvylė. Nesupratau kodėl AirBus, skirtingai nuo Boeing neįrengė stendo žmonėms. Galimybių aplankyt AirBus lėktuvus irgi nebuvo. Šiaip gyvos technikos nepasakyčiau kad daug daugiau negu Maskvos MAKS.
737max panašu gali dar metus kitus neskristi jei gandai, kad 40 MHz skrydžio valdymo kompiuteris nepaveža patobulintų programų virs realybe. O jei dar pasitvirtins sąmokslo teorijos, kad MCAS gimė toks lievas, nes dviejų sensorių naudot nepavežė procesorius ir Boeing tą žinojo..
Pastebėjau, kad yra kai kurios ´20 vasaros RYR kryptys jau sudėtos pvz. iš VNO Londonas, Roma su kainomis ir bookinimo galimybe. Iš Kauno Kopenhaga Gal ir anskčiau taip anksti sudėdavo?
Man tai keista, kai dabar telefonuose vos ne desktop’o lygio procesoriai dedami, kas trukdo normalų kompą į Lėktuvą dėt?
Beje, Boeing stendas buvo pirmiausia dedikuotas kosmosui, per Paryžiaus parodą…
Jau matau vaizda kaip i Lektuva deda SnapDragon’a 660. Vytautai manau truputi kitokio lygio procesoriai dedami.
FAA Updates on Boeing 737 MAX 6/26/2019 4:45 p.m. Update
https://www.atn.aero/#/article.html?id=72836
Back to older and smaller engines. Back to 737NG. Fiuzeliažai tinkami, tik dalį sparno gali tekti keisti.
Boeing taisydamas MAX veliasi į dar didesnes prblemas, nes gali atrodyti, kad pajudinus vieną sistemą reikia taisyti.
Reikia grįžti prie naujo orlaivio kūrimo.
Nepanašu, kad viskas vyksta sklandžiai, jei net FAA viešai pripažįsta, kad randa problemų, tai, IMHO, ten tų problemų tikrai yra ir rimtų… apie ką Pranas irgi rašė…
Naudoja senus procesorius nes yra aisku kad jie: 1) veikia teisingai; 2) zinomi ju reliability parametrai; 3) niekas nenori coverinti naujo procesoriaus saugumo sertifikavimo islaidu, jei veikia senas; 4) Daugeliui sistemu nereikia super sudetingu skaiciavimu ir uztenka to kas yra.
Žemesnio dažnio procesoriai nėra seni, tiesiog naudojami dėl patikimumo. Jiems labai maži šansai perkaisti ir išsijungti, nes beveik nereikia aušinimo. O kuo dažnis didesnis tuo reikia sudėtingesnio aušinimo. O mobiliųjų telefonų procesoriai išesmės nesikeitė bent 20 metų, tik pavadinimai modelių keičiasi, kad visokie Vytautai-NT pirktų naują ragelį :)
Taip ir matau reklamą:
su naujausiais procesoriais SnapDragon 660 mūsų lėktuvas taps pirmuoju pakibusiu ore :)
Atsatykite gamyklinius parametrus ir toliau galesite skrysti :)
Lietuvos aviacijos sektoriui gyvybiškai svarbios reformos – vis dar neįgyvendintos
https://m.delfi.lt/verslas/article.php?id=81556437&fbclid=IwAR15INPH4UwwPg-dVbC84PVGSA2sWZEjspgAVKxYsyYgGS0dpcfe-s7opFo
FAA nori, kad manual trim greiciau veiktu lyg. CNN ispute mita apie procesorius. Kartais atrodo, kad Trumpas teisus apie fake news
Jau kelinta karta matau IL76 lankantis Pajuosčio aerodrome, gal aerodromas vėl atgimė ?
gal ir lietuviškas liepos 6 d. proga bus?
https://scontent.frix8-1.fna.fbcdn.net/v/t1.0-9/64737654_10157699387920016_7864261508987879424_n.jpg?_nc_cat=101&_nc_oc=AQmdhLhoOTa34wLuVJspBUB96BkBO9xBl9SZ5y2je5FzXr3Zrs2Il4qf1ZDRPQtCru0&_nc_ht=scontent.frix8-1.fna&oh=ebd6912dd63d6abe86c853ac7ce5ede9&oe=5D86CCF2
@wincas Jau keli metai kaip savo radija TULPE saukiniu turi, medziai kertami, po truputi tvarkomas, ogi plotu vis del to didziausias oro uostas lietuvoje kuris ir IATA koda turi priskirta.
Sanchajus pristate traukinio tarp PVG ir SHA plana.
Trumpai: ilgis 68.6 km, greitis 160km/h, keliones trukme apie 40 min, is viso 9 stoteles (su viena atsaka). Planuojamas paleidimas 2024 m.
CALC and FL Technics Join Forces to Establish an MRO Joint Venture in Harbin, China
http://flari.aero/news/calc-and-fl-technics-join-forces-to-establish-an-mro-joint-venture-in-harbin-china/
Lietuvos oro uostai: po oro uostų sujungimo įmonės pelnas išaugo 235 proc.
https://madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/5-metai-po-oro-uostu-susijungimo-rekordinis-pelnas-ir-milijoniniai-dividendai-valstybei/
Fr jau net 23 orlaivius registravo Lenkijoje, kažkada ir rebrandinimas į Buzz prasidės.
Įsivaizduokite: iš VNO į PLQ skrendate su A380. Tokių dalykų nebuvo net drąsiausiose Vytautas-NT vizijose.
https://www.aerotime.aero/ruta.burbaite/22793-emirates-celebrates-launch-of-world-s-shortest-airbus-a380-flight?utm_source=newsletter&utm_medium=email
Siberian Corridor vel tampa kovos irankiu – cekus, panasu, netenkina salygos ten ir ta proga atsaukineja rusu vezejams leidimus skraidyti i Cekija.
Ryanair toliau savo stiliuje… Kai kuriems skrydžiams rodo mažesnes kainas, o tuomet, nieko neperspėjus, jas pakeičia į didesnes
Pvz.
https://www.ryanair.com/ie/en/booking/home/VNO/BVA/2019-09-22/2019-10-01/1/0/0/0 pasirinkus pigiausius bilietus sumą rodo tokią, kokia ir turėtų būti – €39.91, bet paspaudus ‘Continue’ kaina automatiškai pasikeičia į gražesnę – €43.99. Ir taip daugumai skrydžių įvairiomis kryptimis.
@mindaugas
Nueini iki galo į Checkout ir ten pritaiko fare diskontą
@mikas Deja, bet ne. Pagerinta (didesnė) kaina atsispindi ir banko išraše. Nors rodo, kad mokėsi mažiau.
Netikiu.
@mikas
Gal tai įtikins. https://ibb.co/9v8rbXt
Jeigu ne, galiu parodyti gyvai
A tai kokiais pinigais mokėjote?
Eurais, skrydis iš Vilniaus, kortelė eurinė. Taip kaip visada.
LT veikė teisėtai
https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2019/07/03/news/nutrauktas-ikiteisminis-tyrimas-del-air-lituanica-veiklos-10967665/
„Pabrėžtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas nutraukti „Air Lituanica“ veiklą buvo priimtas ne dėl to, kad įmonė pasiekė nemokumo būseną, bet dėl pasikeitusios naujai išrinktos Vilniaus miesto tarybos valios toliau nebeįgyvendinti priimto sprendimo, t.y. nebefinansuoti“, – teigiama išraše.
„Atkreipiamas dėmesys ir tai, kad pagal VšĮ „Investuok Lietuvoje“ atliktą vertinimą Socialinės-ekonominės naudos analizė rodo, jog valstybės investicijos į bendrovės veiklą atsiperka (…) Pesimistinio scenarijaus atveju sukuriama dvigubai didesnė nauda nei investicijų poreikis“, – rašoma nutarime.
Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/verslas/verslas/prokurorai-air-lituanicos-veikla-nutraukta-ne-del-nemokumo-bet-del-politines-valios.d?id=81623873
Na, nemaniau, kad prokūratūra tokiomis analizėmis užsiima, bet – na, ką gi.
Suprantu, kad minimą analizę atliko VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Prokūratūra tikrai neanalizuoja galimos ar buvusios naudos :)
kad jau tema panasi – islandu WOW zlugimo efektas:
Gegužės mėnesį Islandijoje apsilankė 24 proc. mažiau turistų nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį, o viską lemiantis vasaros sezonas kol kas atrodo pesimistiškai. Praėjusį mėnesį centrinis bankas įjungė avarinį stabdį, kad sušvelnintų galimą smūgį, o vyriausybė įsipareigojo prireikus padidinti paskatas.
Sveiki,
Kokiais atvejais galima nesutikti su nauju avialinijų siūlomu skrydžio laiku ir atgauti už bilietus sumokėtą sumą?
15 min. pavėlintas transatlantinio skrydžio laikas, dėl kurio negriūva jungimai, turbūt nebus pakankamas pagrindas :)) Įdomu, ar yra kur nors apibrėžta, kiek valandų/minučių turi būti pakeistas tvarkaraštis, kad būtų galima atšaukti bilietus? :) Avialinijos TK.
Ačiū!
Deja, tai vienas iš svarbiu ES reglamento trūkumu, jog jame šis dalykas neapibrėžtas. Tačiau pačiu oro liniju taisyklėse gali būti numatyta galimybė atsisakyti skrydžio ir atgauti pinigus, jei tvarkaraštis būtu pakeistas ”reikšmingai”. Paprastai tai reiškia bent pora valandu, bet visada verta prašyti, ypač jei turite tam rimta pagrindima (pvz., prarastas jungimas ar pan.).
Vilniaus oro uoste planuojama orlaivių perono šiaurinės dalies rekonstrukcija
https://madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/vilniaus-oro-uoste-planuojama-orlaiviu-perono-siaurines-dalies-rekonstrukcija/
Pasirodo Vrgin Atlantic nusipirko FlyBE. Įdomu kokios to pasekmės bus?
Manau prognozės dvi, šansai 50/50:
1. flybe bankrutuos nespėjus užbaigti sandorio (vyksta sunkiai);
2. flybe brandas bus uždarytas ir dirbs kaip Virgin feed’eris skraidydamas domestic UK į Mančesterį, Gatwicką ir gal pasaugos kokį vieną kitą slotą LHR.
Kam išvis jiems buvo reikalingas šitas daiktas – tik dėl slotų LHR?
Skrydžių srautas virš Lietuvos nepakito
Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/skrydziu-srautas-virs-lietuvos-nepakito/
Įdomus išsireiškimas – „terminaliniai skrydžiai”.
Flight-shaming marketingas:
The Netherlands’ national airline is encouraging people not to fly
https://qz.com/1658880/klm-airline-is-encouraging-people-not-to-fly/
Meet the Eviation Alice Electric Aircraft, the world’s first all-electric aircraft.
https://dms.licdn.com/playback/C4D05AQGy4fLODvPrwg/db649aed4df647c88b38738326a1651b/feedshare-mp4_3300-captions-thumbnails/1507940147251-drlcss?e=1562403600&v=beta&t=x_0yfvQ_nJd3rCTjJ97t1CcItAheNlFWU0unbFIDPcE
Senais laikais viename kultiniame omnitel.groups forume budavo tokia fraze: „sunku gyventi su prisiuta galva” – imho tai yra butent tai, kas tinka hipsteriniam-marketinginiam flying-shame’ui.
Panasiai yra is su didzia kova su plastiku vandenynuose – kovoja barzdota Europa, o 90% plastiko patenka is Kinijos ir pan:
By analyzing the waste found in the rivers and surrounding landscape, researchers were able to estimate that just 10 river systems carry 90% of the plastic that ends up in the ocean.
Eight of them are in Asia: the Yangtze; Indus; Yellow; Hai He; Ganges; Pearl; Amur; Mekong; and two in Africa – the Nile and the Niger.
Kardiobatonas: man atrodo Virgin vis dar turi kažkokią viltį, kad jiems yra būtinas feed’as, norint sukonkuruoti su British Airways. Virgin jau daug metų iš eilės dirba nuostolingai. Jie bandė domestic projektą daryti su nesėkmingu „Virgin Little Red” brandu, dabar bandys flybe įsigijimu šitą klausimą spręsti. Klausimas yra, kaip jie pabandys turnaround’ą flybe atlikti. Kai nesėkmingas didelis valgo dar nesėkmingesnį mažiuką, klausimas, ar gali iš to kažkas gero išeiti.
Airių „MAAS Aviation” įregistravo įmonę Vilniuje, kažin ar čia bus ir dažymo angaras ar tik koks BSC
O tai kaip išvis Virgin Atlantic modelis funkcionavo? Tolimų skrydžių vežėjas iš didelio megapolio?
Na o KLM išvis išprotėjo- pjauna šaką ant kurios sėdi…
Burning battery pack
https://www.theverge.com/2019/7/5/20682879/virgin-atlantic-flight-battery-pack-charger-fire-boston-new-york-london
Simonas Bartkus: du minusai sukuria dar didesnį minusą, o ne pliusą.
Ryanair skrydis:
Porto to Karlsruhe / Baden-Baden
FR 5478
Operated by Malta Air
Na, kaip ir nieko bendro su Malta, turbūt tik mokestiniai ir operaciniai dalykai.
Aš kuo toliau tuo labiau galvoju, kad Ryanair užmanymas su atskirom bendrovėm Lenkijoje, Maltoje pirmiausia yra ilgalaikis draudimas nuo profsąjungų reikalų. MOL supranta, kad pilotų profsąjungos yra neišvengiamas dalykas, todėl difersifikuoja riziką išmėtydamas po skirtingas šalis, skirtingas teisines aplinkas, skirtingus darbo kontraktus taip apsunkindamas profsąjungizaciją.
bet vis del to buzz yra aiskus pasityciojimas is kito svarbaus rytu europos vezejo – wizz, vien pavadinimas dvi raides kai tik tesiskiria…
Ryanair dar turi kitą paaiškinimą, pvz. bando komunikuoti, kad Lauda yra atskiras prekės ženklas todėl, kad vizija yra rodyti jį labiau kaip „premium” brandą nuo Ryanair. Tačiau duomenys rodo, kad bent kol kas Lauda netgi turi discount’intis dėl savo nežinomumo, palyginus su Ryanair. T.y. galėtų parduoti bilietus brangiau, jei vadintųsi Ryanair.
Toks išsimėtymas dar taps sudėtingesnis, su tuo pačiu Buzz: visgi brand’ų įtaka yra nemaža, todėl papildomai apsunkintiems vartotojams teks daryti papildomas investicijas į brandą, aiškinant jiems apie jį.
Lauda prekinis ženklas vertinamas Austrijoje, galbūt šiek Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje. Kitų šalių gyventojams – tai nieko nesakantis žodis.
Oslo oro uostas vėl plečiasi. Didina terminalo pralaidumą nuo 5 mln. iki 8 mln.. Tiesa tas terminalas skirtas Non-Shengen keleiviams.
Įspūdingai, kaip miestui, kuris yra pagrindiniai šalies vartai, nors tik riebiu 100 000 didesnis už Vilnių.
https://standbynordic.com/more-details-on-oslo-airports-3-5-year-expansion/
Teko skirt su Laudamotion. Aišku A320 geriau nei B737. Ir dar kėdės atsilenkia. Skiriasi stiuardesių uniformos (raudinos bliuzkos ir džinsai). Žurnalas su kainomis labai panašus, tik info apie Laudamotion.
Beje, o su savo A220/Cs300 AirBaltic negali Indijos pasiekt?
O ar yra apčiuopiamas srautas tarp Indijos ir Baltijos šalių?
(p.s. ne, RIX-DEL apie 8 val., tiek A220 pilnu load’u neskrenda).
@čiurlionis
Atminkite, kokio dydžio toji Norvegija. Tai ir juda ten visi lėktuvais per Oslą. Pats iš kokio Bodo į Alesundą skrisdavau per Oslą, arba iš Voldos į Trondheimą (200km) irgi ratais kvadratais per Oslą. Gyvai matant kiek ten nebaltaodės faunos gyvena, tai nenuostabu kad daug giminių priskrenda iš visokių Filipinų, Alžyro ir kitokių šiltesnių kraštų.
Ar galėtume šiame forume apsieiti be rasizmo?
Keleivių srautas visame pasaulyje vis dar auga ir auga sparčiai. Bendrinė taisyklė – srautas padvigubėja kas penkiolika metų. Aišku, artimiausius penkiolika metų Azija temps šiek tiek labiau, senoji Europa šiek tiek mažiau, bet tendencija bus panaši: srautas padvigubės per artimiausius 15-20 metų, tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje.
Kadangi plėtra senojoje Europoje juda labai sunkiai dėl įvairiausių teisinių ir socialinių ribojimų, tai natūralu, kad plėtrą tenka planuoti kaip įmanoma anksčiau.
Kur čia kas įžvelgia rasizmą?
Brand’ai ir jų žinomumas, mano nuomone, įdomi, platesnio panagrinėjimo verta tema. Susidaro įspūdis, kad brand’ai paskutiniais dešimtmečiais iš esmės patiria tam tikrą nuosmukį, t.y. mažėja klientų, kuriems brand’as būtų svarbus kriterijus perkant bilietą ir jie būtų pasiruošę mokėti papildomai už skrydį norima aviakompanija. Dar keisčiau tai, kad skirtingose šalyse tas brand’o aktualumas labai skirtingai reiškiasi. Tarkim, Finnair ganėtinai tvirtai įsišaknijęs suomių galvose, Turkish Airlines turi stiprų brand’ą ir ties juo tikrai intensyviai dirba. Tuo tarpu Air France dar visai neseniai pagarsėjo su savo sub-brandu Joon, neva orientuotu į jaunimą. Atseit žinomi vardai kitiems gali pasirodyti net atgrasūs. Tiesa, verta paminėti, vos prieš gerą mėnesį tas Joon tyliai ramiai buvo panaikintas ir grąžintas Air France. O šis įvykis galėjo sulaukti ir daugiau dėmesio!
Dar klausimas dėl A330-regional panaudojimo užsakomiesiems skydžiams. Logiškai mastant absoliučiai daugumai turistų geriausiai tinka tas pats išvykimo ir atvykimo laikas. Ar ne geriau naudot vieną lėktuvą vietoj dviejų A321?
Kodėl turėjo sulaukt to dėmesio? Gi turbūt kiekvienas legacy vežėjas turėjo savo low cost brandą, su kuriuo nieko neišėjo ir kuris buvo panaikintas. Taip pat ir AF.
PLQ JUN2019
31736 pax
nėra 2018m. lentelės įdėta – nėr kaip prieaugį paskaičiuoti :)
KUN JUN2019
102138 pax
augimas tik 9,08%
VNO JUN2019
471387 pax
kritimas -1.88%
Simonai, neperseniausiai, kiek pamenu, lankėtės Jordanijoje. Kaip su viza? Įklijuoja atskridus? Ar iš anksto kažką reikia daryti?
Jei vaziuosi i Petra ir kitas lankytinas vietas apsimoka imti Jordan Pass – kur viza ir dalis atrakciju iskaiciuota.
Viza oro uoste. Susimoki cash, kortele ar kuo patinka. 21 amzius.
France will introduce an “eco-tax” of up to 18 euros on tickets for all flights leaving France
https://www.independent.co.uk/travel/news-and-advice/france-eco-tax-flights-tickets-airlines-planes-climate-change-a8996741.html
Neužmirškite – Jordan Pass galima įsigyti tik tokiu atveju, jeigu Jordanijoje liksite ne mažiau kaip trims nakvynėms.
Lithuania plans a new central airport for Vilnius-Kaunas
https://centreforaviation.com/analysis/reports/lithuania-plans-a-new-central-airport-for-vilnius-kaunas-479267
The fastest and slowest airports to exit
https://www.blacklane.com/fr/presse/releases/27jTP8JGn2KtyyY0R9d0xJ?id=27jTP8JGn2KtyyY0R9d0xJ
labai idomus tyrimas del oro uostu greicio. keista, kad pirmoje vietoje nera pasaulio stebuklo – VNO, kuris yra mazas jaukus, nedidelis todel nesunkiai viska galima greitai padaryti ir po 15 min jau buti namie (pries tai praleidus 30 min prie belt’o, ant kurio bus sukrauta kokia atostogine kryptis, FRA ir CPH, kad butu visiems patogiau).
o jei rimciau, tai esu isbandes keleta is leciausiais ivardintu ir niekur tiek neuztrukau tikrai – ne SCL, ne NRT kelis kartus, ne EZE. gal nebuvo labai busy time. NRT ir HND po lokaliu skrydziu uztrukom ilgiau nei po international arrival.
to trolis. Reiškia, gali būti ir blogiau.
Keista, kad VNO Birželis prastenis už Gegužę. Spėju nei vienas mėnuo neperlips 500k. Ko gero stagnacija prasideda.
Geri orai buvo, gal mažiau skrido į Pietus atostogauti.
BUZZ ir ВИЗЗ dar mažiau skiriasi.
Stagnacija, o gal ir mažėjimas keliaujančių lėktuvais gali būti tik pirmas bendro visos Europos ekonomikos sąstingio simptomas…
US and EU head for tariffs over aircraft aid, trade chief says
https://cargofacts.com/us-and-eu-head-for-tariffs-over-aircraft-aid-trade-chief-says/?utm_source=Cargo Facts&utm_campaign=84072c7d3d-RSS_EMAIL_CAMPAIGN&utm_medium=email&utm_term=0_6c24e5933c-84072c7d3d-39649965
Dėl Jordanijos: galima oro uoste pasakyti, kad važiuosi į Aqaba, ir tada vizą įklijuos nemokamai. Aišku, būtų geriau turėti nakvynės rezervacijos Aqaboj išrašą (nors manęs neprašė parodyti). Pagal taisykles per 48h turi atsidurti Aqaboj ir ten užsiregistruoti policijoj. To nepadarius, teoriškai išvykstant gresia bauda (berods po 5 JOD už kiekvieną Jordanijoj praleistą dieną) plius vizos mokestis. Praktiškai niekas niekur neužkliuvo. Patirtis kelių metų senumo, dabar gali būti kažkas pasikeitę.
Del Jordanijos – bilietai po 50 EUR RT, vizos brangiau uz bilietus :) Turbut apsimoka ta Jordan pass imtis. Tik dabar skaitineju, kad labai brangi salis lyg ir. Kas buvo, ar tiesa, kad paprasciausio vyno butelis parduotuveje kainuoja vos ne 20 eur, o alaus skarbonke – 5 eurai? Jau nekalbant apie kavines/restoranus.
Aš pats nebuvau, bet žinau kas buvo. Tai dėl alko kainų tikra tiesa, kad ne pagėrimui skirta šalis.
Mes buvome šiemet susiorganizavę didele grupe į Jordaniją. Tikrai šalis brangi, nors atrodo skurdokai. Mūsų gidas sakė, kad lietuviai čia atsiveža gausybę viskio ir masiškai geria.
Pietavome Jeruzalėje, Palestinos zonoje, labai panašioje į valgyklą įstaigoje. Mažas buteliukas alaus kainavo 5 USD. Gidas patarė paimti, jeigu jau noriu, nes Izraelio teritorijoje toks pat buteliukas kainavo 10 USD. Pakeliui parduotuvėje sustojome pasidomėti vynu – pigiausias butelis kainavo apie 30 USD.
Ko čia stebitės, kad musulmonų šalyse brangus alkoholis. Juk vietiniai oficialiai negeria, o turistai juk gali ir susimokėti, kitaip perdaug gers ir ves vietinius iškelio.
airBaltic investuotojo taip ir neranda, eis į biržą:
Глава airBaltic мечтает увеличить оборот до 1,5 млрд евро и вывести компанию на биржу
https://rus.delfi.lv/biznes/bnews/glava-airbaltic-mechtaet-uvelichit-oborot-do-1-5-mlrd-evro-i-vyvesti-kompaniyu-na-birzhu.d?id=51265437
Ryanair naujiena – skryždiai į Beirutą, kol kas tik iš Kipro..
Jordanija nera pigi salis, ypac atveztines prekes, bet on average nera blogai – ypac pasiskaicius ir pasiieskojus
Ne, nu topas – skristi į musulmonišką Jordaniją za buchlom, paskui nustebti kad tas buchlo ten brangus ir pozicionuoti pagal tai šalį kad ji neva brangi. Tai pigi šalis, brangu kurioje nebent viza ir išpūsta/nuvalkiota Petra, o visa kita – transportas, viešbučiai, šavarma, etc. – daugiau nei normos ribose ir tikrai pigiau nei Lietuvoje.
Priminimui: airBaltic kažkada buvo atidaręs maršrutus Ryga-Amanas ir Ryga-Beirutas. Vėliau uždarė. Beirutas, aišku, tuomet buvo pasmerktas dėl karo Sirijoje, bet dabar vėl atsigauna. Įdomu stebėti, kaip dėl oro erdvės liberalizavimo dramatiškai pinga skrydžiai į visą tą regioną: Izraelis jau seniai atpigo, vėliau Jordanija, Libanas… Kažkada gal ir Saudo Arabija atsivers.
Avion Express Malta applies for US authorisation
https://www.ch-aviation.com/portal/news/79778-avion-express-malta-applies-for-us-authorisation
Onur Air A330-200 šią vasarą tapo gan dažnu svečiu VNO. Jau mažiausiai trečią kartą matau:)
Kodėl taip masiškai atšaukinėjami TK skrydžiai į Stambulą?
TK elgiasi keistai. Įsidėjo, kad skraidys 10x weekly prieš sezoną, o likus 2-3 savaitėms po kelis per savaitę cancelina. Pradžioje maniau, kad dėl naujo oro uosto įsisukimo, bet tęsiasi visą vasarą.
Today it was announced that Bjørn Kjos is stepping down as CEO of Norwegian Air Shuttle, a role that he has had for 17 years.
https://media.us.norwegian.com/pressreleases/cfo-geir-karlsen-appointed-interim-ceo-of-norwegian-as-bjoern-kjos-steps-down-2896448
Gal turit minčių, kokie AVION tikslai, su vienu lėktuvu bandyt pramušt JAV?
Charteriais skraidyyti į MEXICO? Tarp kitko jų lėktuvai wet lease, berods tą jau senai daro. Pačiam teko Kankūne jų lėktuvą matyti.
Wizz skraidys iš Lutono į Maskvą ir Peterburgą
Praeitais metais buvo juokiamasi iš SPA ir lietuviškų kelionių organizatorių. Tada atėjo „rimtas tarptautinis TUI” su Onur Air, kurie dabar šaudo dar įspūdingesnius vėlavimus :)
@Arnas ar tikrai? Ar čia iš vieno atvejo prieita prie tokių išvadų?
Na, suskaičiavau, kad birželį – liepą kol kas buvo 25 reisai. Iš jų 12 vėlavo daugiau nei pusvalandį, 6 – daugiau nei 3 valandas.
Kitaip tariant, per paskutines 45 dienas Onur Air turėtų mokėti kompensacijas pagal EU261 maždaug 24% visų keleivių. Nemanau, kad Onur taip planavo.
Idomu,kodel niekas nebando is Kijevo i KUN skraidyti?
Kalbejausi su Girteka vairuotoju) beveik visi is VNO i Siaulius vaziuoja ir paciam Kaune daug vairuotoju dirba.Dar masinu prekeiviai irgi i Kauna traukia.
Zmogeliukas dirba Siauliu Girtekoj(su kuriuo kalbejau)ir kas 3 menesius skraido . Sake ,kad didzioji dalis ne turistai ir ne i Vilniu skrenda.Cia jis man toki nusistebejima issake,kad keista jog niekas ligi siol neatidaro skrydziu i Kauna.
Cabin crew sako kad the flight is fully booked, bet aš matau daug laisvų vietų. Dar įdomu kodėl man penktadienio vakarą W6 į šį skrydį į LCA bilietą už 45€ pardavė. Pvz KUN-PFO ketvirtadieniui už beveik 90€
Palyginimui NYO-LCA (ir į kitas saulėtas vietas) arčiau 200€ OW.iš ARN dar brangiau.
Kita vertus, Onur mokės kompensacijas tik iš Vilniaus, iš Turkijos – nepriklauso :)
kodel nera vieningos politikos del ID tikrinimo prie gate? FR, Wizz dar suprantu, bet kodel LOT, AY @VNO tebera toks praeito amziaus palikimas? Tas pats LOT WAW netikrina, tas pats AY HEL nieko netikrina. Ar cia kaip ir su bagazo tag klijavimu – vakaru pasaulis seniai ismoko rankenos klijais beapklijuoti ir neapspausti, bet Litcargus – dar ne, nes sutaupo 0,0001ct ant normaliu tag’u?
Troli, aviakompanija gali nereikalauti tikrinti ID, bet vidinė įmonės politika – priešingai. Kita vertus, tas tikrinimas neprieštarauja ICAO.
737-MAX lyg bus groundinti bent iki kitų metų
Ir jau pavadinimą užsakovai pradėjo keisti
https://thepointsguy.com/news/ryanair-drops-max-from-boeing-737-max-200s/
čia toksai nenaujas (2012 metų) straipsnelis apie avia rinkos dereguliavimo poveikį vidurinio lygio JAV oro uostams:
https://washingtonmonthly.com/magazine/marchapril-2012/terminal-sickness/
Trumpa santrauka – avialinijos konsolidavosi (liko JAV bene 3 tik dabar?), ir uždarė/sumažino hubus tokiose vietose kai Cincinatti, St.Louis ir panašiai.
Kadangi Europoje avialinijų konsolidacija labai smarkiai atsilieka nuo JAV (bet vyksta, tik lėčiau, ta pačia kryptim) – mūsų irgi laukia panašūs reikalai?
Manau, kad Europai negresia JAV likimas dėl to, kad labai perkrauta infrastruktūra. LHR, AMS neįmanoma nieko papildomai konsoliduoti, nėr CDG, FRA labai daug erdvės. Be to, JAV big3 visi yra multihub. Jei LH iškonkuruotų SK, LO, AY, per kur jie tą extra trafficą routintų? ZRH? VIE?
Kodėl rugpjūčio pradžioj bilietai iš Lietuvos į Rodą, Kiprą, Izraelį, Jorganiją yra 4-5 kartus pigesni negu į Skandinaviją? Kas čia darosi? :)
c2h5oh: aš pritariu dėl minties, kad Europoje vyks neišvengiamai konsolidacija ir liks kokios 4-7 bendrovės (ar jų grupės). Dėl vidutinių oro uostų, manau, gali būti kitokia kryptis, nes Europos oro uostai kenčia nuo under-development ir ekologinių ribojimų, todėl juos trūksta vietos; kitas dalykas – Europoje beveik nėra pavyzdžių, kad hub’as būtų taip stipriai praaugęs namų rinką, t.y. JAV hub’ai buvo tik dėl geografinės padėties ir infrastruktūros. Gal Helsinkis, Kopenhaga, Frankfurtas kažkiek, bet šiaip Europoje dabar nesugalvoju oro uostų, kurie turėtų daugiau nei 40% transferinio srauto.
Posparnis: manau, kad didžiulė konkurencija charter’iuose, labai geri orai gegužę-birželį ir boom’inantis atvykstamasis turizmas į Lietuvą.
Simonai, gal kokią tradicinę apžvalgą pusmečio skaičius matant?😉
Ar ta mažėjimo tendencija VNO tęsis visą vasarą?
Ryanair to cut flights due to Boeing 737 Max crisis
Budget airline says it plans to close some bases and will carry fewer passengers
https://www.theguardian.com/business/2019/jul/16/ryanair-to-cut-services-due-to-boeing-737-max-crisis
Dar vienas būdas paspausti mažuosius dėl nuolaidų ir subsidijų.
Suskraidžiau KUN-TKU-KUN – šiandien TKU-KUN ieškojau nors vieną lietuvį pamatyti, tai nepavyko: reise dominuoja vien suomiai ir europiniai backpackeriai. Prieš savaitę KUN-TKU atrodė labai panašiai.
Birželio mėnesį reguliarūs skrydžiai VNO krito -1,29%, o charteriai krito -5,04% (po didžiulio augimo pirmus penkis mėnesius charteriuose, lyderiai, atrodo, nuėmė po kelis tūkstančius kėdžių iš capacity).
Beje, VNO srauto reportas sudėjus visus keleivius rodo 1,2 tūkst. mažiau keleivių nei oficialus skaičius saite – gal kažkur techninė klaida įsivėlė.
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2019/07/16/news/palangos-oro-uostas-isgyvena-aukso-amziu-populiareja-kryptis-kuria-rasite-tik-cia-11108632/ Kaip tokias pareigas uzimantis asmuo gali nezinoti apie tai, ksd DTM pasiekiamas ir is VNO?
@janka, o kodėl manote kad jis apie tai nežino ? Straipsnyje apie tai nėra nei menkiausių užuominų :) man atrodo mintis ta, kad jei nebūtų tiesioginio DTM-PLQ, tai vokiečių turistai neaplankytų Palangos, nes ši paprasčiausiai būtų nekonkurencinga.
Ugniau, skaitote lietuviskai?
Anot jo, prie tokios statistikos prisidėjo ir vos pavasarį pradėtas naujas skrydis į Dortmundą, kurį, skrendant iš Lietuvos, galima pasiekti tik iš Palangos.
Visa Lietuva vaziuoja dabar i PLQ, kad i DTM nuskristu. Panasiai, kaip visi is Lietuvos vaziuoja i Ryga skristi.
Turkish per savo viražus bei atšaukinėjimus birželio mėnesį net skraidino 11% mažiau keleivių negu praeitų metų birželį, kai tvarkaraštyje yra 10x, o ne 7x.
London City pakilo load’as iki 70-71% – 7595 keleiviai birželio mėnesį.
Reik tikėtis, kad įsisuks LCY, kažin kaip yield laikosi.
Manau, LCY įsukti nėra šansų.
LCY vaizdą pamatysim spalio mėnesį, ar business srautai yra pakankami. Dabar vasarą, tai VNO-LCY gali nesunkiai užsipildyti emigrantais, čia tiesiog yield’o klausimas.
Kitas dalykas, tai VNO-LCY sėkmė ne tiek priklauso nuo LOT, kiek nuo LCC. Dabar Wizz Air vis mažina VNO-LTN skrydžių skaičių, kuom po truputį pasiūlą mažina (=kainų lygiui yra pagrindo kilti) ir prastina produktą keliaujantiems darbo reikalams.
Kažkada Wizz VNO-LTN skraidė net 19x weekly. Pirmiausia 7 skrydžius perkėlė į KUN (dabar žiemą jų lieka 5 iš KUN). Dabar vasarą jie skraido VNO-LTN jau tik 11x weekly, o žiemą liks tik 9x weekly, t.y. skrydis rytais bus tik antradienį, ketvirtadienį ir šeštadienį. Tuom produktas blogėja keliaujantiems darbo reikalams (šalia to FR sudarkė VNO-STN tvarkaraštį, dabar jis skirtingas skirtingomis savaitės dienomis).
Aš skeptikas, kad LOT pavyks tą yield’o skirtumą užsipumpuoti, bet pirmiausia reikia jiems lėktuvus užpildyti, kur link jie eina neblogu keliu. Atsiliepimai apie jų servisą irgi neblogi, tai gal pakaks kantrybės einant toliau.
Wizz Air keturis maršrutus iš RIX daro seasonal (ar uždaro): Bari, Kutaisi, Tel Aviv, Barcelona. Nežinau gal kažkurie iš jų ir anksčiau buvo seasonal, bet kiek mano atmintis mena, lyg ir buvo all-year-round.
@Simonas
Ar tai galima interpretuoti, kaip LON-LT srauto mažėjimą?
Sunku vienareikšmius vertinimus daryti, kai visa rinka yra (buvo) valdoma LCC. Tiesiog LCC padėtis Lietuvoje pasikeitė (ypač Wizz Air) ir perėjo iš strategijos „grab a market” į „shrink to profitability”. Pirmą pusmetį VNO-STN išliko tas pats (nes FR skraido tiek pat su tuo pačiu 94% loadfactor), VNO-LTN sumažėjo apie 9%, nes Wizz Air sumažino skrydžių – kris toliau, nes Wizz Air ir toliau mažina.
Dabar atsirado LOT su LCY, tai kol kas jiems low costų elgesys yra dėkingas (ko galėjo bijoti, kad FR padarys 3x daily STN-VNO).
Negaliu daryti išvadų iš tokių skaičių, kad LT-LON srautas yra mažėjantis, jeigu jis stovėjo tik ant ultra-pigių bilietų, tai tiek tie skrydžiai ir buvo reikalingi.
P.S. mano subjektyviu spėjimu, tai galim sulaukti karpymų iš Lietuvos šiai žiemai iš įvairių vežėjų.
„airBaltic“ per pirmąjį pusmetį aptarnavo 20 proc. daugiau klientų Lietuvoje
Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/airbaltic-lietuvoje-per-pirmaji-pusmeti-aptarnavo-20-proc-daugiau-klientu/
Priminsiu, kad cia buvo pasakojama, kaip “visi telpa”:
https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/kelioniu-pulsas/i-lektuva-is-lvovo-netilpe-vilnieciai-skundzia-oro-vezeja-nori-issisukti-perpus-pigiau-nei-priklauso-637-1175600
Situacija situacijai nelygi.
Wizz Air nuo birželio pakeitė Vilniuje A321 į A320, todėl kai kuriuose skrydžiuose gavosi bardakas – nusipirkus extra leg, gauni paprastą vietą. Šiuo atveju jau buvo pardavę daugiau nei telpa į A320. Nežinau, kodėl iš anksto to nesuvaldė, gal tikėjosi, kad ne visi prisipirkę pigių bilietų ateis:)
Bandys trumpinti įsėdimo į lėktuvus laiką;
https://www.vz.lt/paslaugos/2019/07/18/lufthansa-testuoja-nauja-keleiviu-ilaipinimo-i-lektuva-metoda
CEO: Tallinn Airport in talks with 25-30 airlines for more direct flights
https://news.err.ee/963111/ceo-tallinn-airport-in-talks-with-25-30-airlines-for-more-direct-flights
O tai kai rudenį FR paleis Vieną, kas bus su Austrian? Toliau skraidys? Kokios prognozės?
Aš nežinau koks % Austrian keleivių skrendančių tik į Vieną. Austrian dabar dirba, kaip LH vidurio dienos reisas.
Lauda laikas dar visai nieko skrendant į Vilnių, bet realiai nemanau, kad turės realios įtakos Austrian.
Kas bus, kas bus. Nieko nebus, viskas labai paprasta nuo rudens – snobai skris… su „pigiu” Ryanair, paprasti žmonės – su buržujų Austrian. Ir kas galėjo pagalvoti prieš kokį 10 metų, kad low-cost ir jų modelis taip išsigims. Kaip pvz. pažiūrėjau pirmas lapkričio dienas, nors kainos panašios ir kt. dienomis:
Austrian:
Vilnius – Vienna 04.11.2019
63.14 EUR su checked bagažu arba 43.14 EUR be jo
Ryanair aka Lauda:
Vilnius – Vienna 04.11.2019
83.31 EUR su checked bagažu arba 41.81 EUR be jo
Ai, pasirodo Austrian tokie humaniški tik perkant bilietą į abi puses – duoda tokią kainą. Jei į vieną pusę, tai kaina kita, o vėlesnėms datoms ir iš viso šauna į dausas. Nieko jiems nebus, teks vyniotis sparnus ir skristi lochų ieškoti kitur.
@D nieko jie neieško, net nėra orientuoti į tiesioginį srautą.
Kame čia tas LCC modelis išsigimė?:)
Kaip dažnas Austrian keliautojas tikiuosi, jog jie išsilaikys maršrute. Aišku, racionaliai logikos būtų, jei maršrutą perimtų airBaltic, kurie codeshare’ina su Austrian iš Rygos ir Talino.
Be jokių abejonių legacy avialinijos sukuria daugiau pridėtinės vertės nei LCC, todėl mūsų visų interesas, kad OS niekur nesitrauktų iš VIE/VNO maršruto, dar daugiau, LTOU turėtų dėti max pastangas, kad pritrauktų legacy avialinijas, o ne LCC.
DY4401 ARN-LCA kazkodel nusileido IST
https://www.flightradar24.com/data/aircraft/ln-nic
Jei DY4402 galu gale veluos 3 val galesiu EU261 bandyti taikyti. Bet jei pvz DY4401 leidosi IST del medical emergency, tikiu kad jokios kompensacijos nepriklauso? Ar priklauso? Negaliu surasti istatymus del divertions.
Nu jo, medical issue. Nerandu kaip tai itakoja eu261
Štai koks gražuolis buvo atskridęs į VNO.
https://www.flightradar24.com/OHLCH/215f0e0b
>>Kame čia tas LCC modelis išsigimė?:)
Tame, kad savo laiku „prijaukintiems” prie mažų kainų, kokių dabar nebebūna, visiems lyg ir tapo norma (apie ką galima spręsti pagal lėktuvų užpildymą), kad kokie 200 EUR už 3 val. skrydį į vieną pusę (su bagažu) pas LCC – tai vis dar vadinsis „pigios avialinijos”, nors jokios jau nebe pigios. Pvz. kad ir Chanija – Vilnius rugpjūčiui FR kainoms prasidedant nuo 180.
Na, kainos niekada nepriklauso nuo kaštų – jos priklauso nuo paklausos. Man vistiek būna skauda matyt, kai net LCC nepaima bent 40 EUR už skrydžio valandą, kas rodo, kad jie degina pinigus.
mano žiniomis DY4401 keleiviai negali claiminti, nes emergency, o DY4402 jau ne, nes sužinoję apie emergency gali ieškoti pakaitinio lėktuvo ir pan ir išspręsti per 3 val.
Pagal daugiau mažiau priimtą logiką Luna mąstymas yra teisingas, bet skirtingos šalies reguliatoriai gali išspręsti skirtingai. Nordics šalių CAA ir teismai palankesni airline pusėje, esu susidūręs su atveju, kai Danijos CAA ir vietos ginčų institucija išsprendė SAS naudai atvejį, kuomet jie atsisakė mokėti kompensaciją už VNO-CPH, nes lėktuvas vakare užstrigo Bolonijoje dėl oro.
Savaitgalį Švedijoje buvo neblogas traukinio linijos gedimas. Apie tai, kaip prastai irregularity buvo suvaldyta, reikia atskiro pasakojimo. Long story short – dėl gedimo nespėjau į keltą 5 val., teko nakvoti papildomą naktį ir pasikeisti kelto bilietą į brangesnį, deja ne kompanijos sąskaita.
@Oleg, gal yra patirties claiminant tokias išlaidas geležinkelio kompanijai?
@Augustinas, gal reikėtų parašyti pretenziją nuo advokato?
@Luna, @Simonas, dekui. As vakar uzpildziau DY puslapyje claima taksui ir EU261. Pranesiu kai bus resolutionas.
@Edgaras, jo, SJ iprastai greitai ir operatyviai reaguoja. Nematau sio puslapio angliskai, bet google translate turetu gerai veikti: https://www.sj.se/sv/reseinfo/resevillkor/ersattning-vid-forsening.html
Problema, kad dar 2-3 savaites Svedijoje visiems yra atostogos, tai viskas veikia kaip per Lietuvoje per Kucias ;-) Po to labai letai per depresijas zmones gris darban ir letai-letai krapstysis po backlogus…
Is esmes, jie turi grazinti visas extra islaidas jei cekiukus priduosi ir graziai aprasysi angliskai jiems kaip tu del ju kentejai. Tas veikia net vietiniam transportui. Pvz, jei metro uzstrigo ar veluoja daugiau nei 30 min – pasiemi taksa, pasakai kad kitaip paveluotum pas pvz kirpeja, tai grazina.
Man vis dar mistika lieka Ryanair sprendimas perkelti CGN ir NUE maršrutus iš Vilniaus į Kauną. Nė vienai hipotezei neturiu patvirtinimo.
1. Neturėjo laisvų pajėgumų VNO bazėje? Netinka – abu maršrutus vykdo CGN ir NUE bazių lėktuvai.
2. Vietos trūkumas VNO oro uoste? Ryanair nerūpi. VNO įsivedė slotus, bet slotų koordinatoriaus sprendimai yra patariamojo neturi jokių sankcijų aviakompanijoms.
3. Gavo paramą iš Kauno savivaldybės/regiono / oro uosto, kitos organizacijos? Nėra jokios informacijos ar viešų sprendimų apie tai. Būtų skandalinga, jei pasitvirtintų.
4. Neįvykdys planų KUN? Jiems neproblema, KUN nuolaidos taikomos nuo 100 tūkst. keleivių ir jos nuo didesnio kiekio nebedidėjo.
5. Tikisi geresnio yield’o KUN negu VNO? Kol kas nėra taip buvę, tik priešingai, kuomet pakildavo yield’as perkėlus iš KUN į VNO.
Kažkaip nė viena priežastis nelimpa.
Aš jau suskraidžiau iš Kauno į Niurnbergą ir atgal, tai keleiviai atrodė vien VFR, net nelabai atsimenu vokiečių matęs.
Dar viena priežastis galėtų būti lėktuvų pigesnis varymas į MRO Kaune, bet greit užmetęs akį į flightradar nepastebėjau sukeitinėjimo, o ir labai nerimta priežastis būtų.
To Simonas Bartkus: galbūt KUN mažesni mokesčiai? O gal orientuojasi į Kauno LEZ dirbančias Vokietijos įmones – Continental. Hella ir kt.
Kauno oro uoste didesni mokesčiai negu Vilniaus.
VNO – keleivio 8,03EUR, tūpimo 7,53EUR
https://www.ltou.lt/lt/aviacines-paslaugos/oro-uostu-mokesciai-ir-bendrosios-salygos/vno
KUN – keleivio 11,58EUR, tūpimo 16,15EUR
https://www.ltou.lt/lt/aviacines-paslaugos/oro-uostu-mokesciai-ir-bendrosios-salygos/kun
Pagal tinklo skatinimo schemą, nuolaidos taikomos procentinės, t.y. vienodos abiejuose.
Žiūriu Wizz Air vėl žada skraidyti į Nicą žiemą, prieš tai žiemai nepardavinėjo.
O ką, negali būti, kad ir Kauničiams bei aplinkiniams prireikė į Vokietiją.
Galbūt šitokiu būdu FR bando įkąsti LOT ? Kiek atsimenu iš skelbtos statistikos, dauguma skrendančių su LOT iš KUN, connectinasi į Vokietiją. Tai gal FR siekia sumažinti tokių keleivių skaičių, sudarydama galimybes Vokietiją pasiekti tiesiogiai ?
Kam čia su geografija negerai? Kaunas yra ~100 km. arčiau nei Vilnius skrendant iš vakarų, todėl ir perkėlė ten, kad su kiekvienu RT pataupytų žibalo, reikalingo 200 km.
Matomai perskaitė p. Simono aukščiau rašyta liūdesį, kaip anam gaila/skaudu, cituoju: „Man vistiek būna skauda matyt, kai net LCC nepaima bent 40 EUR už skrydžio valandą”.
Tokia ir priežastis :)
@D – aš mokėjau liepą, pačio vasaros piko metu tuos 40 eur, bet viso į abi puses, t.y už geras tris su pusę valandų ore, ir tai net nebuvo mažiausia matyta kaina. Neuždirbs jie iš to perkėlimo.
Mano visiškai grubiu skaičiavimu oro uosto mokesčiai brangsta labiau nei sutaupoma ant kuro.
Skristi iki Kauno ar Vilniaus nėra jokio skirtumo atstumo prasme, ypač, kai vyraujantis užėjimas į KUN yra iš Rytų pusės bei tai, kad maršrutas sudaromas aplenkiant Karaliaučiaus sritį.
Ar tikrai KUN vyraujantis užėjimas iš rytų? Aš su savo geru šimtu skrydžių iš/į KUN nepasakyčiau, kažkaip atrodo beveik visada kyla ir leidžiasi kaip arčiau, iš miesto pusės, su retom išimtim.
Tikrai leidžiasi ne kaip arčiau, o palei vyraujančio vėjo kryptį, tačiau taip pat nepasakyčiau, kad ten labai jau vyrautų 26 takas. 08 būna dažniau nei tikėtųsi.
Dar toks variantas galėtų būti: liepą ir rugpjūtį padaugėja tiek pavienių tiek ir grupinių vokiečių(šiuo atveju iš pietų Vokietijos), keliaujančių į Lietuvos pajūrį bei Karlaiučių. Taigi iš Kauno viskas tampa jiems arčiau ir patraukliau. Šiaurės Vokietijos vokiečiai gali su Wizz ir tiesiai Palangon skristi.
Tai buvo baika/šposas :)
Lėktuvų stebėjimo aikštelė šalia Vilniaus oro uosto – jau šių metų pabaigoje
https://madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/lektuvu-stebejimo-aikstele-salia-vilniaus-oro-uosto-jau-siu-metu-pabaigoje/
Įdomumo dėlei pabandžiau pažiūrėt, kaip iš PLQ nusigaut į VNO (SAS per CPH, BT per RIX, LOT per WAW) – rezultatas nulinis, net neleidžia rinktis tokios miestų poros. Čia nulemta kažkokių teisinių dalykų, ar visiško paklausos nebuvimo?
Vytautas: PLQ-VNO reikėtų mokėti PVM, tai aviakompanijoms paprasčiau užblokuoti tokį maršrutą, negu susikurti sistemą, kuri rinktų PVM ir dar užsiregistruoti PVM mokėtoju Lietuvoje, kas yra mažas galvos skausmas užsienio įmonėms.
Tai summary, kai paklausa nedidelė, paprasčiau tiesiog nepardavinėti.
Nustokite ieškoti logikos Ryanair maršrutų planavime, jos ten niekada nebuvo, bent jau kaip tai būtų suprantama tradicinių vežėjų (t.y. kur pirma žiūrima į rinkos paklausą ir jos potencialą ir pna.). Ryanair vadybininkai gauna bonusus jei sugeba išsimušti daugiau nuolaidų ir paramos iš oro uostų – galbūt apsiformino KUN kaip naują kryptį NUE/CGN oro uostuose ir gavo kažkokios parmos. Va ir paslaptis.
Mano žiniomis Ryanair kaip tik labai nemažai investuoja į duomenų analizę. Taigi tikėčiau labiau tuo, kad sprendimai ten visada kažkuo pagrįsti. Kuo konkrečiai kiekvieną kartą – atskiras klausimas :) Šiuo konkrečiu atveju statyčiau už tai, kad tikrina tam tikrą hipotezę su konkuruojančiais srautais su ~1.5h pasiekiamumu abiejuose galuose.
Nejuokaukit :) Jie investuoja į savo interneto platformą, mobilią aplikaciją – į būdus kuo daugiau padaryti pardavimų. Aš esu kalbėjęs su jų maršrutų planuotojais ir jie juokėsi iš mano klausimų apie tai, kodėl jie planuoja vienus ar kitus maršrutus. Jie sakė taip: eina per oro uostus, bando išsimušti kuo daugiau pinigų ir tada sujungia kažkaip tuos oro uostus, taip ir gaunasi Vilnius-Amanas ir pan. Niekam ten Dubline absoliučiai neįdomu, ar Kaunas arčiau Klaipėdos ar kokie ir kur ten potencialūs srautai. Surinks skrydis pakankamai pinigų – gerai, nesurinks – uždarys ir atidrys ką nors kitą.
Kaunas toliau plečiasi.
https://www.vz.lt/pramone/2019/07/23/maas-aviation-imone-kaune-dazys-airbus-ir-boeing
Ne tik Kaliningradas ir Vladivostokas, bet jau ir Peterburgas prijungtas prie nemokamos rusiškos e-vizos 8 dienoms. Laukiam Maskvos ;)
dzin: iš kur informacija? ir kokių šalių piliečiams galios? Nes į Vladivostoką Lietuvos piliečiams negalioja.
Apie LED kažkur mačiau ir aš tą informaciją
Beje, tarpininkai VNO-PLQ parduoda be jokių vargų, itariu pvm liktų nesumokėtas. https://i.imgur.com/IyxpL1x.png
Vakar V.V.P. pasirašė įsaką dėl e-vizos LED, galios nuo spalio 1 d. Šalių sąrašas bus paskelbtas vėliau, bet greičiausiai sutaps su KGD.
Ar gali būti geresnė dovana Kauno spoteriams:)
Airijos orlaivių dažymo įmonė „Maas Aviation“ Kauno oro uosto teritorijoje pradeda statyti orlaivių dažymo angarą, kuriame dažys „Airbus“ ir „Boeing“ tipo orlaivius. Planuojama sukurti 60 darbo vietų.
Iš Lietuvos oro uostų išsinuomotame 0,9 hektaro sklype bus pastatytas daugiau nei 20 metrų aukščio 4860 kv. metrų ploto angaras.
Vienu metu šiame angare bus galima dažyti 2 orlaivius. Gamybos pajėgumas – 25 „Airbus“ ir 50 „Boeing“ lėktuvų per metus.
„Boeing” dvigubai greičiau užtrunka nudažyti?
Nors ir už brangiai šiems laikams, bet airBaltic pavyko sėkmingai pasiskolinti 200 milijonų EUR iš privačių investuotojų:
https://www.airbaltic.com/en/airbaltic-successfully-places-a-200-million-euro-bond-issue?utm_source=twitter&utm_medium=social&utm_term=eng&utm_content=inhouse_post&utm_campaign=20190724_bond&sref=SMM
Lietuvos oro uostų pusmetis: stabilus augimas ir vėl pagerinti rekordai
Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/lietuvos-oro-uostu-pusmetis-stabilus-augimas-ir-vel-pagerinti-rekordai/ .
Aukščiau įdėtam linke iš LTOU paruošto infografiko matosi, kad LOT KUN-WAW load’as tapo nekoks – tik 67%. Na, o PLQ tradicinių bendrovių load’as toliau lieka labai prastas – 56%.
@Simonas Bartkus
Viza galios iki 30 dienų, leidimas būti šalyje galios aštuonias paras. Atvykti bus galima per patikros punktus Sankt Peterburge ir kitus, esančius Leningrado apskrityje.
Sąrašas valstybių, kurių piliečiai galės gauti elektronines vizas, kol kas nepaskelbtas. Nuo liepos pradžios 53 šalių gyventojai jau gali gauti elektroninę vizą keliaudami į Kaliningradą, sąrae yra visos Euripos Sąjungos narės.
https://www.lrt.lt/naujienos/pasaulyje/6/1081637/rudeni-isigalios-nemokamos-elektronines-vizos-i-sankt-peterburga
Atnaujinimas dėl LIN, kam aktualu:
As you are all now well aware, LIN Airport will be closed for runway repairs from 27JUL through to the 27OCT19.
Lankiausi Indonezijoje kur skraidžiau vietiniais reisais. Keli įspūdžiai:
*Lėktuvai, bent jau viduje, prastai prižiūrėti, nutriušę: normalu, kad išluptas sėdynės gabalas, staliukas atsipalaidavęs ir nebeatsilenkia horizontaliai ir pan.
*Reise Džakarta-Singapūras visą laiką maždaug nuo važiuoklės (arba užsparnių) įtraukimo iki atitinkamo jų išleidimo buvo nuolatinis stiprus garsas „džyru, džyru”, tarsi kažkokia sistema nuolat toliau bandytų juos įtraukti ar tai būtų padaryta ne iki galo (man per visus skrydžius buvo taip pirmą kartą). Niekas į tai niekaip nereagavo.
*Saugumo kontrolė daugelyje oro uostų visai nerimta: paskui net nustojau „iškraustyti” visas kišenes. Metalo detektoriai nereaguoja (arba reaguoja tik nuo didelio kiekio metalo), tikrintojai būna nusisukę nuo ekrano ir pan. Vienintelį kartą „prisikabino” rimčiau – reikalavo atiduoti selfie stick, kurį visur galima vežtis (įskaitant kitur Indonezijoje). Iš pažiūros tikrintojas nuliūdo, kai pasakėme, kad turime registruotą bagažą ir priduosime ten.
*Lomboko oro uoste (ir ne tik ten) ekrane nėra grafos „atidėtas” – skrydį atidėjo 2 val. tai tiesiog „iškrito” iš ekrano ir neberodė, kad toks bus, neberodė ir vartų. Teko klausinėti darbuotojų, kur vartai, nurodė kažkokius vartus, o prie jų ekrane dega kitas miestas (vėlesnis skrydis). Bet, pasirodo, tikrai skrido iš ten.
*Iš tų pačių vartų kartą laipino į du lėktuvus – išėjus iš vartų reikia eiti arba į vieną, arba į kitą, kur kuris nelabai aišku. Pačiame lėktuve niekas įlapinimo talonų nebetikrino: galima buvo įlipti ne į tą.
*Galbūt saugumą padidina tai, kad kiekviename lėktuve greta safety card yra 6 religijų maldos už skrydį ir pilotus (galbūt tai yra toks įstatymas, nes taip yra visose avialinijose, kuriom skridau Indonezijos vidaus reisais). „Nam Air” greta saugumo instrukcijos stiuardesės dar ir garsiai pasiūlo keleiviams pasimelsti, kad skrydis praeitų gerai.
P.S. Afrikoje situacija dar blogesnė (ką galiu pasakyti iš vietinių reisų Kenijoje, kur normalu, kad lėktuve nėra vandens, boarding pass išrašomi ranka ir „užbraukiamos” užimtos vietos tarsi kokiame kino teatro plane, leidžiama žmonėms laisvai vaikščioti tarp lėktuvų, o, tikėtina, saugumo patikros darbuotojai man nusisukus pavogė kuprinę).
P.P.S. Keista, kai dėl aviakatastrofų, įvykusių tokiose šalyse, su tokiu požiūriu į aviaciją, visame pasaulyje neleidžiama skraidyti 737 MAX – ir net ne tik tiems, kurie neturi atitinkamo daviklio, be kurio kai kurie atitinkamų šalių pilotai „nesusitvarko” (bet ir tai ne visi, ką parodė „Lion Air” skrydis prieš katastrofą, kur pilotai su analogiška situacija „susitvarkė”).
@Augustinas
Tai kad kaip tik priešingai, 737 MAX parodė, kad „afrikietiškas požiūris į aviaciją” klesti ir Sietle (Boeing) bei Vašingtone (FAA).
O Ethiopian, kiek teko girdėti, pakankamai „civilizuota” kompanija. Ir deda daug pastangų tokia būti
Jei kam įdomu, praėjusių metų BT ataskaita, yra ir šiek tiek apie jų planus ir strategiją: https://www.airbaltic.com/about/annual_reports/report2019.pdf
Idomus pelningumas BT – 5M gryno pelno ir is jo beveik 23M pasiekta is re-evaluation of property ir ‘other income’, kad speju yra pelnas is sale-and-leaseback transactions su A220s. Visiski one offs, kad galetu sakyti, kad dirbo pelningai:)
to Augustinas. Nieko nuostabaus – Indonezijos aviakompanijos yra vienos nepatikimiausių pasaulyje, o situaciją Kenijoje puikiai iliustruoja nesenas įvykis, kai iš lėktuvo važiuoklės ertmės prie Londono iškrito pilietis, sugebėjęs ten pasislėpti orlaiviui išskrendant iš Nairobio. Kita vertus, šiemet lankiausi Mombasoje, tai tas oro uostas pasirodė visai normalus.
Kas man liko įsimintina iš Indonezijos vietinių skrydžių, tai jog įgulos vadas yra kaip koks mini prezidentas yra mylimas ir gerbiamas. Net walk around aplink lėktuvą atlieka antžeminis personalas.
Panašūs pastebėjimai ir dėl patikros, vežasi jie rankiniame ir žalius kiaušinius ir pieną ir daug visokio maisto, kartoninėse dėžėse.
nemaza dalis afrikietisku kompaniju veida parodo tik vidiniuose skrydziuose, nors teko matyti ir priesingu pavyzdziu – PAR net low cost’ai ok pasirode.
kas del popieriu ir braukymu – tuose paciuose JAV Havajuose skrydziai tarp salu kur vykdomi Cesnu Grand Caravanais boardingas yra kaip i autobusa ir (lygtais) iki 19 vietu net security patikros nera.
https://www.youtube.com/watch?v=7SrCJR4Kroc&feature=youtu.be
Senovėje, kai dar Wizz Air skraidė iš KUN į LTN per WAW. Draugui KUN į lėktuvą leido įsinešti primusą su dujų balionu. Grįžtant LTN dujų balioną atėmė ir apklausė kambariuke ar jis kartais neplanuoja lėktuvo susprogdinti… Taigi ta Afrika dar nesenai ir pas mus buvo.
@Wincas – senų senovėje, 2005 rugsėjį, kai Ryanair tik pradėjo skraidyt iš seno pastato, saugumo patikra buvo prieš lagaminų pridavimą. Į saloną draudžiamus daiktus leisdavo neštis toliau jei pasakydavai, kad į bagažą priduosi. Realiai paskui galėjai ir nebepriduot – man kuprinę priduot buvo gaila, netinkama ji tam.
Airfrance perka 60 A220. To be announced soon.
Ir ką tie A220/Cs300 pakeis? Senus Fokker-100?
AF savo paskutinio Fokkerio berods 2000 m. atsisakė. Greičiausiai keis a318 ir a319.
Air France turi didelį fleetą senų A318 ir A319, tai keistų juos.
Dėl Indonezijos – nu tai visi žino, kur krenta lėktuvai. Afrikoje, Rusijoje, Pietryčių Azijoje (o Indonezijoje ypač). Nuskristi ten tolimuoju reisu su gerai žinoma avialinija tai viena, bet skraidyti viduje tai gali būti visai kas kita.
O kokioje Indonezijoje kadangi salynas, tai dar ir laivų yra daugybė. Ir ten dar mažiau kam nors saugumas įdomus – ypač paplitę tokie reiškiniai, kaip plaukimas per mažais laivais (kurie patekę į rimtą audrą turi mažesnius šansus išsilaikyti), perpildymas, gelbėjimo liemenių trūkumas ir pan. Yra gerų horror stories internete, kaip pvz. plaukiant nuo bangų išdužo stiklai ir visi keleiviai su įgula kartu sėmė vandenį lauk.
Ryanair profits nosedive as fares slump
https://www.thenational.ae/business/aviation/ryanair-profits-nosedive-as-fares-slump-1.891932
Ryanair į savo rezultatus integravo Lauda rezultatus, kurie nebeskelbiami atskirai, tai didelį minusą generuojantis padalinys tempė ir visą Ryanair žemyn. Aišku, toliau krentančios bilietų kainos žemyn (dar 6%) tai nėra geras ženklas industrijai: nors ne viena aviakompanija bankrutavo ar konsolidavosi per pastaruosius porą metų, tačiau overcapacity išlieka aukštas (nors pritariu minčiai, kad Ryanair labiausiai jį drive’ina).
Kai visų didžiųjų aviakompanijų rezultatai prastėja net neaugant kuro kainoms ir nemažėjant vartojimui Europoje, tikėtina, jog prasidės pirkimai/ susijungimai šią žiemą didesnio mąsto. Ryanair gali būti pagrindinė pirkėja dėl stipraus balance sheet’o (vien 60% visų lėktuvų yra nuosavi ir pilnai apmokėti, kas leidžia jiems greitu būdu juos užstatyti ir kažką pirkti už cash).
Sklando gandai, kad LOT trečiadienį paskelbs plėtros BUD planus
BUD-Seoul
BUD-Belgrade
BUD-Skopje
BUD-Prague
BUD-Zagreb
Galėtų ir pas mus apsiimt svarbiom kryptim
Kadangi VNO-TLL drop’ino, tai, akivaizdu, LOT nėra interese tiesiogines kryptis iš VNO vystyt. Nors visai galėtų make sense, jeigu paleistų VNO-BUD, turbūt vienintelė galimybė VNO turėti Rytų Europą labiau pavystytą.
BUD turbūt viena mažiausiai perspektyvių krypčių iš VNO.
Taip, sutinku, mažai perspektyvi, bet realiai iš VNO nėra kažko „labai perspektyvaus”, nes geografija jau užpildyta. Tai BUD Rytų Europoje vistiek kažkokia perspektyva (šalia PRG), o jeigu LO build’ina kažkokį hub’ą BUD, tai dar vienas kitas connecting keleivis nepamaišytų.
Iš kitos pusės, LO atidariusi VNO-BUD atimtų keleivius tik iš savęs: kadangi airBaltic skraido į BUD tik 3x weekly, tai (mano spėjimas) LOT paima turbūt kokius du trečdalius VNO-BUD rinkos jau dabar.
Sveiki. Gal kas nors galės patarti? Ar atskridus į Minską be vizos galima iš BY į LT traukiniu parvažiuoti? Ar tam jau reikia vizos? Belavia turi geru krypciu grizti is Centrines azijos, todėl ir mastau apie tai.
Mindaugas: ne, bevizio režimo taisyklės į Baltarusiją sako, kad būtina atvykti ir išvykti per Minsko oro uostą.
Novaturas reklamuoja Kankūną Meksikoje iš VNO. Nuo gruodžio vėl turėsime ilguosius užsakomuosius skrydžius? Ar šie bus vykdimi tik su persėdimais? Gal kažks daugiau žinote.
Novaturas viską rašo: Preliminari skrydžio trukmė 28 val. 20 min.
Bet kaina nuo 1600 eurų asmeniui !! Tokių kainų į meksiką senokai nemačiau :)
Novaturas siūlo ir daugiau tolimų krypčių, tačiau jokių tiesioginių skrydžių nebus, nes tiesiog nesurinktų pilno didelio lėktuvo. Visos kelionės su persėdimais, dažniausia – IST skrendant su „Turkish Airlines”. Tai nėra blogai, bet kelionės laikas smarkiai pailgėja.
Pastebėjau, kad šiuo metu daugeliu krypčių iš VNO galima nusipirkti labai pigų bilietą pirmyn, bet tik labai brangų – atgal. Pavyzdžiui, bilietas į artimiausią reisą VNO-AMM rugpjūčio 2 d. kainuoja €19,99, tuo tarpu tą pačią dieną AMM-VNO – €232,55. Panašus santykis ir kitomis dienomis. Visiškai tuo pačiu principu parduodami ir Wizz Air VNO-LTN-VNO bilietai. Gal kas turi paaiškinimą?
Viską lemia paklausa: inbound atostogos Lietuvoje dar tik banga prasideda. Tuo tarpu outbound atostogos Lietuvoje dominuoja gegužę-birželį.
Pažiūrėk VNO-LTN bilietus rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje: bus brangu jau dabar.
Michael O’Leary vakar daug prisikalbėjo (dar kartą pakartojo, kad jau šią žiemą Norwegian tikrai užsilenks; Boeing palinkėjo greičiau „get shit together”, jei taip neįvyks kitąmet Ryanair gali tekt net mažinti keleivių skaičių), bet tame tarpe paskelbė, jog kelių savaičių bėgyje paskelbs apie planuojamus bazių uždarymus ir maršrutų uždarymus.
Aš nemanau, kad FR uždarys KUN arba VNO bazę, dėl santykinai pigesnio pragyvenimo lygio įguloms, prieinamo maintanence ir 24hours operation oro uostų, tačiau, manau, kad maršrutų uždarymai gali paliesti LT rinką irgi.
Šiandien LH CEO pasakė, kad jų skaičiavimais kainų karas Vokietijoje ir Austrijoje lemia, kad Ryanair per vieną lėktuvą bazuojamą Vokietijoje patiria po 6-7 mln. EUR nuostolio, kaip Eurowings patiria apie 1 mln. EUR nuostolio per lėktuvą. Kažin, ar šitą karą dar MOL norės tęsti, ar sprendimas bus būtent mažinti veiklą Vokietijoje.
Wizzair paskelbė Budapest-Minsk skrydžius. Na o Vilnius-Budapest nesulaukėm ir dabar dar mažiau šansų, kad sulauksim.
Budapest-Minsk? Gal jie išprotėjo???
Na, matyt, Wizzair’ui svarbu ateit į Baltarusiją.
Tuo pačiu tai reiškia, kad VNO galimai sumažės skrendančių baltarusių skaičius, kas gali neigiamai paveikti ar net sumažinti Wizzair krypčių kiekį iš Vilniaus.
BREAKING! Wizz Air Will Start Direct Flights To Minsk Spring 2020
https://belarusfeed.com/breaking-wizzair-starts-direct-flights-minsk/
Vienas skrydis nieko nepakeis – Wizz Air tiesiog išnaudoja savo kaip vienintelio Vengrijos vežėjo statusą ir stengiasi gauti teises būti paskirtuoju vežėju kur tik įmanoma: Maskva, Baku, Astana, Sankt Peterburgas ir, dabar, galimai Minskas (šiaip nepatvirtina – valdininkų pasisakymai išsipildo gal 20% atvejų).
Wizz Air dar gali nebent iš Lutono prašyti teisės skraidyti kaip UK aviakompanija, tačiau kitų maršrutų atidaryti iš Minsko negalės.
Ka daryti, Vilnius jau nebe Europos G spot…..
Yra ir teigiamų aspektų. Mažiau baltarusių oro uoste – trumpesnės eilės prie pasų patikros grįžus namo.
Padariau pasaulio ir kiekvieno žemyno žemėlapius pagal tai, koks yra kasmetinio turistų skaičiaus santykis su vietiniais žmonėmis: http://augustinas.net/labiausiai-ir-maziausiai-turistines-salys-13980
Gal pravers ieškant „neužgrūstos” vietos kelionei :)
Baltarusijoje turistų daugiau nei Lietuvoje:)))).Ten gal sunkvežimių vairuotojussskaičiuoja kaip turistus?
@Vardas – Baltarusija galimai falisifikuota statistika :) . Kadangi turiu statistik1 pamečiui, buvo taip:
2003 – 64000
2004 – 67000
2005 – 91000
2006 – 89000
2007 – 105000
2008 – 90500
2009 – 95000
2010 – 119300
2011 – 116000
Ir tada staiga:
2012 – 6129900
2013 – 6241800
2014 – 5374900
2015 – 4385600
Ir paskui vėl šuolis:
2016 – 10935400
2017 – 11935400
Akivaizdu, kad kažkas iš esmės pakeista skaičiavimo metodikoje ir tikriausiai metodika dabar tokia kaip niekur kitur pasauly. Bet tai vienintelis toks atvejis visoje statistikoje, visgi, kadangi vadovaujuosi skaičiais, tai nupiešiau planą pagal juos.
Nepamenu, ar buvo diskutuota, kaip realu, kad Wizzair atidarindėma maršrutus, kaip paskirtasis vežėjas, Budapešte galėtų pradėti siūlyti jungiamuosius skrydžius? Gal tuomet ir Vilniaus prasmė būtų kitokia.
To Aras. Galbūt toks projektas ir realus, tačiau mums vargiai naudingas vien dėl geografinių ypatumų. BUD būtų pakeliui tik skrendant į kelis pietinius taškus, o dauguma srauto iš LT yra į vakarų pusę.
Paskirtojo vežėjo statusas ir jungiamieji skrydžiai nėra susiję dalykai. Mano vertinimu, tai visai turėtų potencialo, tačiau, nemanau, kad Wizz Air imtųsi jungiamųjų skrydžių:
1. Wizz Air CEO investuotojai klausė prieš gerus metus, sakė, kad net nesvarsto;
2. Po to, kai Ryanair jungiamieji skrydžiai fail’ino.
Wizzair pradės skrydžius ir į Jerevaną.
Jurgi, gal galėtum bent linką pridėti – pastaruoju metu labai daug „fake news”.
Nei Wizz Air skrydžiai į Minską, nei į Jerevaną nėra patvirtinti.
Taip, kalba eina apie kitus metus. Oficialaus patvirtinimo reikia sulaukti iš pačio Wizzair. Reikia šiek tiek kantrybės.
Air France-KLM oficialiai paskelbė apie planą pirkti 60 A220. Su jais pakeis A318 ir A319:
https://www.ch-aviation.com/portal/news/80280-air-france-to-add-up-to-120-a220s-accelerate-a380-phase-out
Augustinai, akivaizdu, kad gyventojų skaičius ir tankumas iškreipia tavo žemėlapį. Kodėl nenorėjai pateikti absoliučių skaičių?
Augustinai, darbas puikus ir turbūt kainavo daug laiko, tačiau praktiškumo mažai, toks skaičiavimas nieko neduoda. Tarkime, kalbant apie Indiją, tai šią šalį sunku vadinti „neužgrūsta” (ypač Delis). Sudanas išties visiškai „neužgrūstas”, tačiau ten keliauti kažkaip nėra didelio noro. Čia tik draugiška nuomonė.
LOT šiandien oficialiai paskelbė apie plėtros planus iš BUD, tik Šarūno pateiktame list’e vietoj Skopje ir Zagrebo turėtų būti Štutgartas ir Sofija.
Įdomiau tai, kad rugsėjo mėnesiui nebėra tiesioginių pasirinkimų BUD-OTP ir BUD-BRU. Wikipedia taip pat rašo, kad šie skrydžiai prasidės kovo 30. Tai čia taip išeina, kad LOT atideda savo shot-haul iš Budapešto planus pusmečiui ?
@Posparnis – nesutinku. Absoliučius skaičius rasti paprasta (pvz. Pasaulio turizmo organizacijos metinis biuletenis), bet jie nieko nepasako, todėl ir nusprendžiau padaryti šį žemėlapį.
Nes ką 10 milijonų turistų per metus reiškia Kinijai, ką Austrijai, ką reikštų kokiai Karibų jūros salai?
Reikšmingumas kardinaliai skirtingas tiek pagal įtaką šalies ekonomikai, tiek pagal jauseną būnant toje šalyje (kiek aplink sups turistai ir paslaugos turistams, kiek vietiniai ir „vietos gyvenimas”).
Visa tai priklauso nuo to, keliems vietos gyventojams tenka vienas turistas, o ne nuo absoliučių skaičių.
P.S. Delyje užsienio turistų tikrai mažai palyginus su beveik bet kuria, tarkime, Europos sostine: kai lankiausi, daugelyje vietų Delyje iš viso aplink būdavo tik vietiniai, išskyrus kelias lankytinas vietas, kur retkarčiais praeidavo koks atvykėlis. Nepalyginsi su Paryžiumi, Roma ar ir kokia Varšuva.
Kas be ko, sostines reikia lyginti su sostinėmis (nes jose dažniausiai turistų daugiau, nei kitur toje pat šalyje), kaimus su kaimais.
Nepamenu ar buvo rašyta, bet SAS grįžta su 3xdaily x567 ARN nuo Rugpjūčio galo.
Itaka pradėjo dirbti su Getjet? Ir skriadys į Zanzibarą?
Nebematysime Go2sky, Enter Air ir Travel Service?
LOT paskelbė dar papildomų short-haul maršrutų iš BUD, tačiau atidėjo BRU-BUD ir OTP-BUD pradžią pavasariui (turėjo startuoti rugsėjį).
Rugsėjį startuos BUD-ICN, vietoje uždaromo ORD-BUD, kuris tipo taps sezoniniu. Žada, kad 2020 m. statys jau du 787-8 BUD ir vienas skraidys JFK daily, o kitas pakaitomis ORD ir ICN.
Perkėlė BRU-BUD ir OTP-BUD dėl 737MAX groundinimo. Regioninius skrydžius į Štutgartą, Belgradą, Bukareštą, Briuselį, Pragą aptarnaus E195, kurių nuo pavasario bazuos BUD visus 3.
VNO nereikia tikėtis jokių naujų LOT skrydžių. LOT vadovai jau pusmetį kartoja, kad dėl laisvų pajėgumų trūkumo WAW steigia antrą hubą BUD. Be abejonės yra politinis fonas šiame sprendime (Kaczynski Orban). Pagal LOT vadovus antras hubas BUD bus iki CPK (Centralny Port Komunikacyjny, Centrinis oro uostas tarp Varšuvos ir Lodzės) įgyvendinimo 2029 m.
Nenusimato, kad Lenkijos opozicija laimėtų spalio mėn. parlamento rinkimus, todėl manau, kad dar 4 metus išliks panaši strategija (CPK įgyvendinimas, BUD kol kas antras hubas).
Gediminas Žiemelis perka SmartLynx
Литовский бизнесмен покупает вторую по величине латвийскую авиакомпанию
https://rus.delfi.lv/biznes/bnews/litovskij-biznesmen-pokupaet-vtoruyu-po-velichine-latvijskuyu-aviakompaniyu.d?id=51329525
Spa Smartlynx būtų stipru, dabar sunku vertinti. Bandys grįžti į Lt rinką?
ką reiškia SPA Smartlynx?
manau po metų kokių matysim sujungta į vieną bendrovę SmartLynx-Avion Express-Klasjet.
Bet tai čia stipri naujiena apie SmartLynx
Ne tiesiogiai Smartlynx valdomas jau daugiau nei du metus :)
Ar gali būti, kad Kabo Verdės Boavistos oro uoste prieš pusantros savaitės mačiau kylantį “Smartwings” B737 MAX? Bent jau winglets forma tikrai buvo tokia pati. Jei taip – kur jis galėjo skristi? Ferry flight?
Oi, taigi labai gali būti koks turistinis čarteris. Arba koks jūreiviškas čarteris. Nėra tiek jau toli Kabo verde.
Posparnis: skeltus wingletus deda ir ant 737-800, pavyzdžiui: https://www.airliners.net/photo/Smart-Wings-Travel-Service/Boeing-737-86N/5281979?qsp=eJwtjEEKwkAMRe%2BStS6K4KI7e4G68AIh89HS6gxJqA6ldzcO7h7vwdtI8svx8VstoJ4MrPKgAxVWfhr1G82o76wpmMb56Osa1bL6UMMkdlxEUBzp70dN0F%2BCSRvdY9wFQK%2BN6XQOnyYrC7cHnKeF9v0LVBsu4g%3D%3D
Tai galėjai ir sumaišyti galbūt.
Sumečiau guglėj keywordsus smartwings ir boavista. Tai kažką randa.
https://www.flightera.net/flight_details/SmartWings/QS4162/GVBA/2019-07-25
Reiškia buvo 737-800 su skeltukais ;)
Tarp kitko iš kelevusių į Žaliąjį iškyšulį, koks optimaliausias būdas nuvykti į Sal?
Žiurineju keliones vasariui, bet nieko padoraus nerandu. Iš Varšuvos, Kopenhagos, Londono galima keliauti čarteriais, bet dėl ankstyvo išvykimo ir vėlyvo grįžimo, prisideda dvi nakvynės prie oro uosto.
Skristi per Paryžių ar Lisaboną užtrunka vos ne parą.
Gal kas žinote kokių stebuklų? :)
Čiurlioni, savo puslapyje http://www.facebook.com/mokekkeliauti skelbiu nemažai gerų pasiūlymų į Kabo Verdę. Perkant iš anksto pigiausias dažnai būna TAP (su rankiniu bagažu) – bet tada dažnai tenka nakvoti Portugalijoj (kas kartais visai smagu). TAP privalumas dar ir tas, kad jie skraido ir į tas salas, kur čarterių mažiau (Sao Vicente, Santiago-Praia). Dar yra Cabo Verde Airlines tiesioginiai skrydžiai iš Paryžiaus, Milano, Amsterdamo. Čarteriai iš Briuselio, Amsterdamo ar Vokietijos pigiausi būna last minute. Turėk omeny, kad oro uoste reikės sumokėti 31 euro įvažiavimo mokestį (nebent imtum paketą).
To Čiurlionis. Geriausias „stebuklas” – per Varšuvą. Pigiau ir greičiau turbūt neįmanoma rasti. Didžiausias trūkumas yra būtent skrydžių laikai.
Nuleak’intam laiške darbuotojams Lauda CEO darbuotojams sako, jog nesusitarus su pilotais dėl efektyvesnio jų darbo (suprask, fiksuotų rosterių pilotams) planai žiemą didinti lėktuvų parką būtų atšaukti ir paskelbti nauji atidaromi maršrutai būtų uždaryti (suprask, tame tarpe ir Vilnius).
Žinoma, tai yra FR dabar pradėta nauja spaudimo pilotams banga: situacija apsivertė per vienerius metus ir dabar mato aviakompanija, kad persvara jų pusėje (dėl MAX problemų, kelių bankrotų Europoje, sustabdytos Norwegian plėtros ir kt.)
Dėkui @Posparnis, @Kardiobatonas, patvirtinot lūkesčius.
Žiūrėjau ir su TACV, bet kainos tikrai nėra mažos. Buvau radęs pigius bilietus į Gran Canaria iš VNO, tikėjausi, kad su Binter air bus panašiai. O kaina dar didesnė nei iš VNO.
Nors tarp Kanarų salų labai faini hopai su Binteriu po 16 eurų už 16 min skrydžio.
Reikėjo iš Talino nusigaut į Osla, perkant vasara prieš 2 savaites. SAS Talinas-Stokholmas-Oslas kainavo 177 eurai (economy), o beveik identišku laiku TLL-ARN skrendant AirBaltic lėktuvu (ARN su vienu bilietu persėdant į ta patį SAS lėktuva į Osla) nusipirkau už 145 eurus Economy Premium. Nesuprantu, kaip tai gali būti naudinga SAS.
@Čiurlionis – tikrai taip, pats esu ieškojęs bilietų ir nieko gero neradau. Galvojau nuskristi iš Kanarų salų, bet kainos visuomet didžiulės. Apskritai Binter tarptautiniams skrydžiams taiko kainodarą tarsi prieš 30 metų. Išeina, kad ~2 val. skrydžiai į Afrikos krantus (Senegalą, Mauritaniją) iš viso po 400-500 eurų į abi puses, Žalias Kyšulys ~250 eurų.
Atvirai pasakius, kiek domėjausi Žaliojo Kyšulio salom – kažkaip nemanau, kad tai būtų vieta, dėl kurios būtų verta patirti tiek nepatogumų (ilgi skrydžiai, persėdimai ir t.t.) ir tiek mokėti. Alternatyvų kurortams labai daug, pvz. Azijoje – tikriausiai į Tailandą gali pigiau arba bent jau ne daug brangiau ir ženkliai patogiau nuskristi nei į Sal.
Iš Amsterdamo būna pigių bilietų į Žaliojo Kyšulio salas, dar iš Briuselio
Beje, ar dar kam buvo LOT internetinė registracija labai problematiška?
Bandant rinktis vietas, rodo vos kelias visame lėktuve. Net jei registruojiesi tarkime 30 val. iki skrydžio.
Pirmą kartą, kai skridau į priekį birželio mėn., dar pasisekė, kad dvi iš tų vietų buvo šalia.
Antrą kartą, kai skridau atgal liepos mėn., visos trys vietos, neva laisvos Boeing 787 lėktuve, buvo per patį vidurį (vidurio vidurį) ir skirtingose eilėse. Registruotis bandžiau 30 ar 32 val. iki skrydžio. Bandant iš naujo, vietos vis šiek tiek pasikeisdavo, bet buvo vienodai prastos ir ne šalia.
Galiausiai nesiregistravome internetu ir važiavome į oro uostą. Dargi ten buvome gana vėlai – 1,5 val. prieš skrydį. Bet jokių problemų: rado vietas šalia ir dar prie lango.
Atrodo, kažkas blogai su sistema ir jau ilgai, nes tarp abiejų skrydžių buvo pusantro mėnesio tarpas.
Augustinai, dėl vietų pasirinkimo LOT su sistema nėra blogai. Ten (o taip pat ir Finnair ir kai kuriose kitose aviakompanijose) ta sistema, o tiksliau, algoritmas, kaip tik yra tiek pažengęs, kad sėdėjimo vietas keleiviams iškart automatiškai paskiria pagal bilieto klasę (mokėtą sumą už bilietą), statusą (FQTV) ir pan. Galima nusipirkti geresnę vietą arba rinktis iš tų iš anksto sistemos numatytųjų.
Kita vertus, algoritmas gali skirtis arba turėti trūkumų. Ar renkantis vietą internetu buvo mokamų vietų? Paprastai, tarkime, priekinės eilės gali būti mokamos, o, prasidėjus registracijai oro uoste, į jas keleiviai sodinami įprasta tvarka, ypač jei registracija jau besibaigiant tos vidurinės kėdės teko prieš tai besiregistravusiems keleiviams.
@Arnas, ne, nebuvo jokių mokamų vietų.
Skrendant į priekį, buvo laisvos, berods, 5 vietos. Iš jų dvi šalia viena kitos prie lango (tas ir paėmėm), trys atsitiktinės.
Skrendant atgal buvo laisvos 3 vietos. Visus trys per vidurį skirtingose eilėse. Sustabdžisu rezervaciją ir bandant vėliau viena vidurinė-vidurinė vieta buvo pakeista į vidurinę šone ir pan.
Visos likusios vietos rodytos kaip neva užimtos.
Didelės pažangos nematau, nes nusipirkti negalima (aviakompanija nieko neuždirbs vis tiek), klientai nepatenkinti (daug kam svarbu sėdėti šalia, ypač kai specialiai dėl to kuo anksčiau registruojasi), mažiau kas darys internetinę registraciją (aviakomapanijos paprastai ja suinteresuotos) ir pan.
Sunku pakomentuoti šitą konkrečią situaciją. Greičiausiai iš tiesų buvo blokuotos kelios eilės ir tiesiog pasisekė gauti paskutines vietas kartu jose.
Bet kokiu atveju, turėkite galvoje, kad kai kurių aviakompanijų sistemos keleivius automatiškai sodina pagal bilieto kainą ir kitus niuansus. Tai nėra atsitiktinis low-cost aviakompanijų kėdžių parinkimas. Atvirkščiai, daugiausiai mokėjusiems keleiviams paprastai garantuojamos vietos kartu, grupėms – visas eilių blokas. Apskritai kuo toliau, tuo agresyviau legacy vežėjai vykdo sėdėjimo vietų pasirinkimo bei apmokestinimo politiką.
Pas LOT ten grybai senai. Prieš porą metų registravausi tai į priekį leido pasirinkti iš kelių paskutinių eilių nors po to pasimatė užpildymas B738 buvo gal pusė ir gale vienas sėdėjau. Atgal leido rinktis tik paskutinę eilę prie parašos arba prie avarinio išėjimo. Dar atėjo keleivis, sakė susimokėjo už avarinį bet gavo vietą viena eile arčiau.
Pratesiant LOT tema,gal zinot ar neperkant vietu ir chekinantis internetu seimas su vaikais iki 12
metu ismeto po lektuva? (buvo rasyta kad net 2 Greta esanciu vietu
nesiulo)
Visi vaikai turi sėdėti bent su vienu suaugusiuoju. Jeigu sistema ir išbarstytų vietas, oro uoste turėtų sutvarkyti. Kitiems suaugusiesiems gali sėdėti ir atskirai, bet paprastai vietų užtenka.
Gali tekti*
Kaip ultra-frequent LOT skraidytojas tai susidariau įspūdį, kadangi online checkinu besinaudojančių skaičius taip išaugo, o jų Embraer lėktuvai jautrūs visiems seatingo ribojimams (vaikai, kūdikiai, lėktuvo balansas į priekį/galą, ribotos judėsenos asmenys, t.t.), tai jų sistema visiems paskiria vietas prieš online checkin atsidarymą ir tada, jeigu neturi FF statuso, keistis leidžia tik su tokio pat tipo keleiviais: t.y. jeigu keliaujat dviese suaugę, galit keisti vietas tik į kitų dviejų suaugusių paskirtas, su sąlyga, kad jie dar neužsiregistravo.
Jeigu esi Frequent Traveller arba Senator lygio, ribojimas negalioja, ir gali pasiimti bet kokią vietą, kur dar niekas neužsiregistravo.
Vakar į AMM 115 pax, net ir paskutinę dieną buvo galima nusipirkti bilietą už €19,99. Ryanair ne kasdien pamatysi tokį žemą LF.
@Arnas – kokia kaina AMM->VNO, nes cia dazniausiai „suo ir pakastas” – galvojau suskraidyti dar karta, bet kad return leg’as po 200-250Eur buvo.
Na, kai tokios žemos kainos organizuotoms kelionėms į Turkiją ar Graikiją šią vasarą, tai sunkiai įtikėtina, kad veržtųsi kas į Jordaniją rugpjūčio mėnesį. Bet kokiu atveju, statyčiau, kad VNO-AMM dar išgyvens žiemą ir šitas eksperimentas baigsis.
Kalbant apie LOT, pastebėjau, kad turint StarAliiance auksą, vietą šalia automatiškai paskirtos sistema stengiasi pablokuoti – kelis kartus bandžiau pakeisti vietą ir gaudavau kaimyną, tuo tarpu buvusi vieta ir vieta šalia jos likdavo laisvos…
su auksu blokuoja ne tik LOT – SAS ta pati daro. turiu itarima, kad LH irgi, bet senokai skridau su kazkuo, kas ne auksas kartu, kad eitu patikrinti checkin metu iki galo.
Liepą fiksuotas didžiausias Lietuvos istorijoje skrydžių skaičius per dieną
https://madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/liepa-fiksuotas-didziausias-lietuvos-istorijoje-skrydziu-skaicius-per-diena/
Kam įdomu, per liepą VNO aptarnavo 1 834 958 KG cargo (paštas kroviniai) importo ir eksporto sumoje.
Troli, atgalinį pirkau už tą patį €19,99, bet prieš beveik 2 mėn. Dabar, taip, kainuoja daug.
Šiandien paskelbtą Lviv-Larnaca vykdys Vilniaus lėktuvas. Rytoj turėtų likusius skrydžius perstumdyt, manau keisis tvarkaštis į KEF ir dar gal kitų nemažai.
Pliusas, kad galima bus keliom valandom į Lvivą suskraidyt (nuo atvykimo iki skrydžio atgal beveik 8 val.)
Iš operacinės pusės man nevisai aišku, kokiu būdu viena įgula virš 10 valandų skris VNO-LWO-LCA-LWO-VNO.
Spėčiau kad galima su dviem igulom iš Vilniaus, tik tada VNO-LWO-VNO reiktų blokuoti 6 vietas.
Jeigu dienos metu visa pamaina, tai VNO-LWO-LCA-LWO-VNO tilps vienai įgulai nebėda. Į Agadirą dar ilgesnis buvo. Wizz mėgėjai ant ribos spausti, kažkada skraidė VNO-BRI-PRG-BRI-VNO
Legacy nesismulkina su kainomis uz papildomas paslaugas – jei FR kede dazniausiai galima nusipirkti uz kokius 4 EUR tai SAS sako, kad CPH-VNO leg’as = 19Eur. Idomu, ar LH, SAS ir co visdar tebegyvena ta ideja, kad visko apmokestinimas ir paslaugu sumazinimas atsvers union’u reikalavimus.
„airBaltic“ keleiviai iš Vilniaus skraidys moderniu lėktuvu
https://madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/airbaltic-keleiviai-is-vilniaus-skraidys-moderniu-lektuvu/
Wizzair irgi nesismulkina šiuo atžvilgiu :)
Wizz Air paskelbė dar vieną plėtrą Ukrainoje, kurioje 6 maršrutai emigrantams iš Odesos, tame tarme trys į Lenkiją. Įdomu, kad Lietuvos neįtraukė šį kartą.
Vilnių testuos tarptautiniai gigantai „Siemens“ ir „British Airways“
Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/verslas/uzsienio-investicijos/vilniu-testuos-tarptautiniai-gigantai-siemens-ir-british-airways/
Kol kas neoficiali informacija, bet iš Ryanair pilotams siunčiamos info aiškėja, kad Ryanair uždaro bazes Belfaste ir Faro, mažina bazę East Midlands. Toliau eina gandas, kad dar uždarys bazes Leeds ir London Southend (šita visai ką tik atidaryta).
nenumaldomai artejant stovimoms vietoms lektuve pirmus zingsnius drasiai zengia easyJet:
https://www.secretflying.com/posts/outrage-as-easyjet-passenger-is-pictured-sitting-on-backless-seat/
American Airlines ateina uždusint LOT kol dar tie neužaugo. Kitą vasarą paleidžia seasonal maršrutus:
ORD-KRK 5x weekly!
ORD-PRG 5x weekly
ORD-BUD 4x weekly
Nice
VNO keleivių skaičius toliau ritasi žemyn, panašu, kad penki milijonai šiemet liks miražu.
Liepos mėnesį 448545 keleiviai, 6,4% mažiau nei pernai.
Reguliarūs skrydžiai -4,7%, čarteriai -14,7%.
Tikėjausi, kad bus liepos 6 dienai
https://www.facebook.com/airBaltic/posts/10157806290235016
Tik spalvos truputį afrikietiškos:)
Tai VNO kaip ir pasiekė piką atrodo, gal naujo terminalo net ir nebereik jau. Pusės metų VNO legacy LF labai lūdnai atrodo. Ar nesugalvos kas nors mažint apsukų.
„airBaltic“ pristato specialų lietuvišką lėktuvo dizainą
https://madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/airbaltic-pristato-specialu-lietuviska-lektuvo-dizaina/
Nu bet jau lėktuvo registracija…. YL-CSKA
Pristatytas patikslintas oro uosto rekonstrukcijos projektas
https://madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/pristatytas-patikslintas-oro-uosto-rekonstrukcijos-projektas-vizualizacijos/?fbclid=IwAR0273tSOLHtrp6TT9h_zv3mzs7v2bFvq8yN7CypL5evwOLJG3wDmHjQNWY .
Koks VNO kietas oro uostas. Turės tiek pat terminalų kiek LHR.
Per 10 minučių pabandęs suprasti, kaip atrodys transporto ir keleivių judėjimas lauke (nes nėra vizualizacijų kaip terminalo viduje keleivių judėjimas atrodys), tai sakyčiau labai neblogi sprendimiai. Išvykimui bus suformuota graži arka keleivių drop-off’ui (panašu po stogu) ir keleiviai tiesiai eis į naująjį terminalą (kiek pamenu iš anksčiau skelbtų brėžinių, visiems keleiviams check-in ir security bus naujamam terminale).
Arrival transporto srautai bus atskirti į „dešinę”, ten kur dabar viena iš trumpalaikio stovėjimo aikštelių priešais AIR INN viešbutį. Irgi atrodo logiška, nes panašu, kad per senąjį neliečiąmąjį kultūrinį terminalą visi keleiviai išeis iš arrival.
Vieną „rankovę” teks panaikinti statant tunelį tarp esamo ir naujo terminalo, vietoje jos bus pastatytos trys naujos rankovės prie naujo terminalo.
Šioj vizualizacijoj nelabai atitinka naujo terminalo proporcijos https://cdn3.hellovilnius.lt/wp-content/uploads/2019/08/45645645.jpg nebent keis esamo terminalo fasadą. Šiauriausia rankovė (jeigu ten tokios bus apskritai) atrodo vos ne iš VIP terminalo išeina. Nenustebčiau, jeigu padarytų kaip RIX naujam piere ale galerija ir laiptai žemyn.
Ta vizuliazacija klaidinga, po ja apačioje projektiniame pasiūlyme parašyta, kad tokio vaizdo nebus.
Neveikia naujo posto komentavimas. Simonai pažiūrėk kame reikalas.
Time & Motion Executive Services cover over 500 cities worldwide, and range from private security, limousine services, booking of unique accommodations, to experiential travel; with a focus on specific themes and desires.