Simonas Bartkus | Blog

Šį post’ą pradėjau rašyti ir ketinu jį tęsti, su atnaujinimais kas vieną-dvi savaites. Jau anksčiau rašiau Facebook’e, kad aviacijos atsigavimas iš visiško nutūpimo ant žemės iki grįžimo į „naująjį normalumą” yra pilnas nesąmonių bei vėluojančių sprendimų. Sustabdyti buvo lengviau, negu sugražinti visą šį ratą suktis.

Simboliška, kad post’ą įdedu gegužės 13 d. – po daugiau nei mėnesio pertraukos šiandien suplanuotas pirmas reguliarus skrydis į Lietuvą – Frankfurtas-Vilnius-Frankfurtas su „Lufthansa”.

Aviacija savo žemiausią tašką jau pasiekė ir rodo atsigavimo ženklus. Auga keleivių skaičius JAV oro uostuose, aviakompanijos atidarinėja atgal tai vieną tai kitą lėktuvą, o pasaulyje ant žemės priparkuotų lėktuvų dalis sumažėjo nuo 59% iki 57%.

Šiame post’e dedu gyvą Lietuvos reguliaraus susiekimo stebėjimo grafiką (atnaujinsiu). Mes nežinome, koks bus naujas normalus taškas, į kurį Lietuvos susiekimas grįš, tačiau aviakompanijų planai tiesiog pernelyg optimistiški – labiausiai dėl to, kad daugelis aviakompanijų vis dar laiko senuosius tvarkaraščius, neva „new normal” = „old good times”.

Atnaujinta gegužės 13 d.:

Kol kas, logišką savo skrydžių tvarkaraštį skelbia tik „airBaltic”, pagal kurios viešus pareiškimus ir skelbiamą tvarkaraštį bendrovė planuoja palaipsnį atsigavimą ir startą su 5 lėktuvais, skraidančiais iš Rygos, palaipsniui aktyvių lėktuvų skaičių didinant. Bendrovė pilnai priklausoma nuo Latvijos vyriausybės sprendimų. Latvija nusprendė, jog reguliarių skrydžių draudimas galijoa iki birželio 9 dienos, jis buvo pratęstas praeitą savaitę ir planuotas jų skrydžių startas gegužės 13 d. buvo atidėtas beveik mėnesiui.

Vakar, gegužės 12 d. „Ryanair” įdėjo pardavimų sistemoje savo skrydžių tvarkaraštį liepos mėnesiui. Bendrovė atšaukė (beveik) visus skrydžius iš iki birželio mėn. pabaigos. Liepos mėnesio tinklelis yra apie 40% buvusio ir planuoto anksčiau. „Ryanair” iš Vilniaus mažiausiai iki rugpjūčio neskraidins į Briuselį, Lydsą, Veneciją Treviso, Maltą, Oslą, Charkivą, Berlyną, Brėmeną ir Frankfurtą; iš Kauno į Kopenhagą, Žironą, Rodą, Boloniją, Riminį ir Kelną. Kiti skrydžiai turėtų startuoti liepą, tačiau sumažintu skrydžių skaičiumi. Liepą „Ryanair” planuoja įvykdyti 29 skrydžius iš Vilniaus (planuota 73), 22 iš Kauno (planuota 52) ir 3 iš Palangos (planuota 6) per savaitę. Panašiai iš Rygos (46%) ir Talino (52%). Negalima teigti, jog rugpjūtį tvarkaraštis grįš į tokį, koks buvo prieš prasidedant pandemiją – jis tiesiog toliau lieka neatnaujintas.

„Wizz Air” bando gauti leidimą pradėti skrydžius kaip galima anksčiau, tačiau kol kas tai jiems nepavyksta. Jie yra suplanavę dalį skrydžių pradėti gegužės 15-17 dienomis, o kitą dalį – birželio pradžioje. Visgi, jų tvarkaraštis nėra logiškas tolimesniems mėnesiams ir reikėtų vertinti kaip vis dar neadaptuotą „naujai realybei”.

Lygiai tas pats – su visomis kitomis aviakompanijomis, skraidinančiomis iš Lietuvos. Skirtingos aviakompanijos turi skirtingas datas, kuomet numatę gražinti skrydžius, tačiau visų aviakompanijų tvarkaraščiuose po nusistatytos dienos X – beveik toks pat tvarkaraštis, koks buvo prieš šią krizę.

Atskiro paminėjimo nusipelno „Norwegian” – jų naujieji akcininkai patvirtino sprendimą, pagal kurį bendrovė praktiškai neskraidys iki 2021 m. balandžio, tačiau skrydžiai vis dar pardavinėjami jų tinklapyje, praktiškai tokiais pat tvarkaraščiais, kokie buvo prasidedant šiai pandemijai. Bendrovė suplanavusi šiai vasarai Palangoje ir Kaune buvo didžiulį augimą, tačiau galim būti tikri – jog tai niekada neįvyks.

Atnaujinta gegužės 19 d.:

„airBaltic” po perturbacijų su valstybiniais leidimais pradėjo skrydžius gegužės 18 dieną – tame tarpe iš Vilniaus į Rygą. Nuo gegužės 25 dienos planuoja pradėti tiesioginius skrydžius tarp Vilniaus ir Talino. Iš Rygos ir Talino gavo leidimus atidaryti po keletą tarptautinių maršrutų.

„Ryanair” rezervacinėje sistemoje matomas tvarkaraštis, panašu, gali būti teisingas. Jei jis teisingas, tai Vilnius-Berlynas skrydžius numatyta nutraukti visam laikui. Neturėjom progos atsisveikinti su Vilnius-Madridas skrydžiu, kuris taip ir buvo nutrauktas visiems laikams su sienų užsidarymu karantinui.

Panašu, kad turime pirmą patvirtintą Lietuvos rinkos auką – Belgijos spaudos matytas dokumentas sako, kad Vilnius patenka į 27 „Brussels Airlines” visam nutraukiamų maršrutų sąrašą. „Brussels Airlines” nebuvo garsus brand’as Lietuvoje, bet sugebėjo išsilaikyti lygiai 11 metų. 2009 m. sausį tai buvo pirmoji aviakompanija, kuri paskelbė, jog užims tą patį mėnesį bankrutavusios „flyLAL” vietą. „Brussels Airlines” per tą laiką įstojo į „Star Alliance”, bet liko negraži podukra „Lufthansa Group”, kurios mama nemylėjo ir vis tinkamo veiklos modelio jai nerado. Vilnius praktiškai lieka be tiesioginių skrydžių tarp Vilniaus ir Briuselio (spalio gale „Ryanair” ketina gražinti retus du skrydžius per savaitę į Charleroi) – paprastai prastas susiekimas tarp Vilniaus ir Briuselio būna trigger’is valdžiai imtis nacionalinio vežėjo kūrimo ar panašių priemonių.

„Finnair” paskelbė grįžimo planą, pagal kurį vieną kartą per dieną Helsinkis-Vilnius ims skraidyti liepą, rugsėjį jau 2 kartus per dieną, o spalį – tris. „Lufthansa” pratęsė, jog Frankfurtas-Vilnius tik tris kartus per savaitę skraidys iki birželio mėn. pabaigos.

Kitų vežėjų žemėlapiuose tęsiasi bardakas – kol kas neturim jokio aiškumo, kada į Lietuvą ims skraidyti SAS, „Turkish Airlines” (yra gandų, kad į Lietuvą ne anksčiau rugsėjo), „LOT Polish Airlines” (birželio 1 d. pradeda skrydžius Lenkijos viduje, bet tarptautinių skrydžių grįžimas vis dar neaiškus), „Ukraine International” (kertasi aviakompanijos ir Ukrainos valdžios skelbiama informacija) ir ar dar skraidys į Vilnių „Austrian”. „Wizz Air” toliau žaidžia žaidimus pardavinėdama bilietus vos už kelių dienų ir atšaukinėja trumpiems laikotarpiams, taip dar įvesdama daugiau neaiškumo „average Joe”.

Atnaujinta birželio 15 d.:

Skrydžiai palaipsniui grįžta į susisiekimo žemėlapį. Praėjusią savaitę buvo atsisakyta leidimų išdavimo atskiriems skrydžiams tvarkos ir skrydžiai leidžiami visomis kryptimis iš kur galima atvykti keleiviams į Lietuvą. De facto, pagal birželio 12 d. atnaujintą sąrašą, skrydžiai leidžiami iš visų Europos Ekonominės erdvės (įskaitant Šveicariją, Norvegiją) šalių, išskyrus Švediją, Jungtinę Karalystę ir Portugaliją.

„airBaltic” nutarė išnaudoti progą ir pabandyti padidinti rinkos dalį Lietuvoje. „airBaltic” jau skraido Vilnius-Oslas (2x per savaitę), rytoj pradeda skraidyti Vilnius-Dublinas (2x), o tik leidus skrydžius į Jungtinę Karalystę, planuoja atidaryti reisus į Londono Gatwick oro uostą (3x). Be to, pagal anaujintą planą, „airBaltic” persigalvojo ir liepos 6 d. atidarys skrydžius į Dubrovniką, o šiam maršrutui einant atostogų vasaros pabaigoje gražins ir skrydžius į Miuncheną. Šiuo metu „airBaltic” yra daugiausia iš Lietuvos skraidinanti aviakompanija – kasdien į Rygą, Taliną ir Amsterdamą; o taip pat į Berlyną, Paryžių, Oslą.

Kita agresyviai besielgianti bendrovė „Wizz Air” atidaro skrydžius iš karto, kai leidžiama, tačiau toliau tęsia praktiką pardavinėti ir į skrydžius, kurie neturi leidimo vykti. Vengrijos ir Lenkijos spaudoje buvo pasirodžiusi informacija, jog „Wizz Air” sumažins bazuojamų lėktuvų skaičių Vilniaus oro uoste nuo 3 iki 2, tačiau pagal šiuo metu skelbiamus tvarkaraščius, skrydžiams iš Vilniaus reikia tų pačių 3 lėktuvų. Kol kas iš „Wizz Air” tinklelio nuo liepos 1 d. dingsta tik skrydžiai iš Dortmundo į Palangą.

Nepasitvirtino informacija apie „Brussels Airlines” pasitraukimą ir bendrovė dabar planuoja 3 skrydžius per savaitę nuo liepos 1 d. Tuo tarpu jos „sesė” „Austrian Airlines” į Vilnių planuoja grįžti ne anksčiau rugsėjo mėnesio pabaigos. „Lufthansa” planuoja labai lėtą skrydžių skaičiaus didinimą – iki rugpjūčio pabaigos planuojamas vienas skrydis per dieną, o rugsėjį – 10 skrydžių per savaitę.

Birželio 15 d. į Lietuvą grįžta SAS, kuri iki skandinaviškos vasaros pabaigos (rugpjūčio viduryje) planuoja šešis kartus per savaitę iš Kopenhagos skraidyti į Vilnių, o keturis kartus per savaitę į Palangą.

Šiuo metu nėra jokio aiškumo, kada galėtų grįžti ne-ES aviakompanijų skrydžiai – „Belavia”, „Turkish Airlines”, „Aeroflot”, „Ukraine International” sugrįžimo laikas kol kas visiškai nėra aiškus. Mano nuomone, sunku tikėtis, jog šių aviakompanijų skrydžiai grįžtu anksčiau nei rugpjūtį.

Atskira migla yra apipynusi vieną svarbiausių žaidėjų Lietuvos rinkoje – „LOT Polish Airlines”. Nors birželio viduryje Lenkija leido judėjimą pro šios šalies sienas, nacionalinis vežėjas LOT visus skrydžius yra atšaukęs iki birželio 30 dienos, nėra paskelbęs apie jokį skrydžių gražinimo planą. Tam tikri ženklai (pvz. kito juridinio vieneto įkūrimas) rodo, jog bendrovė gali ruoštis restruktūrizacijai ar bankrotui.

Atnaujinta liepos 30 d.:

Aviakompanijų grįžimas į Lietuvos rinką tęsiasi toliau. Šiuo metu į Lietuvos rinką negrįžusios liko „Turkish Airlines” (planuoja nuo rugpjūčio 15 d.), „Belavia” (kol kas neaišku), „Aeroflot” (Rusijos pusė greičiausiai neleis skrydžių į Lietuvą bent iki rugsėjo) ir „Austrian” (nuo žiemos rodo seną įprastinį tvarkaraštį, bet neaišku, kiek jis yra tikras).

Tačiau, po ganėtinai greito sugrįžimo į maršrutus, jau kelios aviakoampnijos susidūrė su „naująja realybe”, kad keleiviai nebūtinai grįžta. „Wizz Air” nutraukė visam laikui skrydžius Dortmundas-Palanga vos po kelių veiklos savaičių. „Wizz Air” taip pat teko stabdyti skrydžius į Tel Avivą, Lvivą, Paryžių, Zaporožę ir atidėti bandymą juos vėl gražinti rugsėjo mėnesiui. „airBaltic” taip pat teko peržiūrėti tvarkaraščius, pamačius, jog verslo srautas Vilnius-Talinas dar negrįžta (2 kasdieniai skrydžiai pavirto į 4 reisus per savaitę), o pasiūlos Vilnius-Ryga tiesiog per daug (dabar planuojami 3 skrydžiai per dieną).

Nors nėra tikslių duomenų, bet yra ženklų, jog lėktuvų užpildymai kol kas yra nekokie. Vidutinis airBaltic visų skrydžių užpildymas birželį buvo 38% (airBaltic paskelbti duomenys). Vidutinis visų skrydžių iš Lietuvos oro uostų užpildymas birželį buvo 44% (LTOU išplatintas infografikas). Vidutinis visų Wizz Air skrydžių užpildymas birželį buvo 52%. Skelbdami savo finansinius duomenis tiek Ryanair, tiek Wizz Air pasisakė, jog lėktuvų užpildymas liepos mėnesio pabaigoje yra arti 70%, tačiau pigių skrydžių veiklos modeliui tai vis dar yra žemas užpildymas.

Didžiausias trukdis šiuo metu keleivių srautų atsigavimui ir neapibrėžtumas ir nenuspėjamumas, kokios žmonių judėjimo taisyklės bus po savaičių ir mėnesių. Padidėjus Covid-19 skaičiui Ispanijoje, Lietuva įvedė privalomą izoliaciją grįžtantiems iš ten, o Latvija apskritai uždraudė skrydžius iš ten. Tai tik vienas pavyzdys – žaidimo taisyklės keičiasi be išimties visose šalyse.

Kitas ženklas, kurį galim pamatyti šiuo metu – skrydžių dažnis lieka žemas ir turbūt teks susitaikyti bent iki 2021 m. vasaros su nepatogumais skraidyti (su sąlyga, kad judėjimo taisyklės įgis kažkokį tai stabilumą). „Lufthansa” planuoja toliau tik 1 skrydį per dieną į Frankfurtą. LOT ketina didinti skrydžių skaičių Vilnius-Varšuva iki 3 per dieną, bet prieš pandemiją jų turėjome 5. Lygiai tokia pat situacija su „airBaltic” skrydžiais į Rygą. „Ukraine International” į Vilnių grįžta su 2 skrydžiams per savaitę, o kadaise jų turėjo 2 per dieną. „Turkish Airlines” į Stambulą planuoja skraidyti 3 kartus per savaitę, o prieš tai skraidė 10. 3 kartus per savaitę skraido ir „Brussels Airlines” į Briuselį, tačiau anksčiau įprasta buvo matyti 6 skrydžius. Kol kas neaiškūs vidutinio laikotarpio SAS planai. Tačiau šios pastraipos mintis ta, jog nepatogūs skrydžiai vidutiniu laikotarpiu irgi gali įtakoti mažesnį norą skraidyti.

<…>

Tikiuosi, po dešimtmečio šis įrašas turėjo išlikusią vertę atkurti, kaip atrodė aviacijos grįžimas į „new normal” Lietuvoje po ilgalaikio nutupdymo ant žemės.