Ar visiems Europos aviacijoje vienodai blogai? Ne!
Šis geek’iškas aviacinis įrašas pirmiausia pasirodė mano patronams „Patreon” platformoje.
Rimas Kurtinaitis sakė, kad krepšinis ne seksas – visiems gerai nebus. Aviacijoje nors ir visiems blogai, bet ne visiems vienodai prastai.
Naršiau po rugsėjo mėnesio surinktą visų Europos oro uostų aptarnautų keleivių statistiką ir aiškiai pamačiau, kas šitoje situacijoje laimi. Bent jau sąlyginai.
Ar atspėtumėte, koks buvo labiausiai apkrautas oro uostas Europoje rugsėjo mėnesį?
Ne, tai ne vienas iš įprastinių “įtariamųjų” – Heathrow, Frankfurtas ar Amsterdamas.
Atsakymo reikia ieškoti visai ne toje pusėje.
Pirmas dvi daugiausia keleivių aptarnavusių oro uostų sąrašo vietas Europoje užima du Maskvos oro uostai: Sheremetyevo ir Domodedovo. Trečias oro uostas Maskvoje Vnukovo šitam sąraše yra penktas, o antro pagal dydį Rusijos Sankt Peterburgo miesto vienintelis oro uostas sąraše yra šeštas.
Jeigu Sheremetyevo šiame sąraše šuolis nėra toks didelis – jie ir “normaliais” laikais 2019 m. buvo 8-tas daugiausia aptarnavusių keleivių Europoje oro uostų sąraše. Domodedovo, Vnukovo ir Sankt Peterburgo oro uostai užlipo į viršūnes iš trečiojo dešimtuko.
Vėlgi, nėra, kad šitie oro uostai išgyventų augimą – vidutiniškai šiuose keturiuose didžiausiuose Rusijos oro uostuose keleivių srautas krito 37%. Tačiau įprasta matyti rugsėjį Europoje kritimą 80% ir daugiau.
Dvyliktoje vietoje yra dar vienas Rusijos oro uostas – Sočio, kuris rugsėjo mėnesį net išaugino keleivių skaičių: +40,6%! Bendroje 2019 m. Europos oro uostų lentelėje pašoko buvo tik 74. Šitą šuolį iš 74 į 12 nereikėtų paimti už gryną pinigą: Sočis visgi kurortas, o rugsėjis dar gana “kurortiškas” mėnuo – tokie oro uostai sugeneruoja didžiąją keleivių dalį sezono metu.
[PASTABA: Į sąrašą įdėjau ir Antalijos ir Stambulo SAW oro uostus, jie svarbūs tolimesniam įrašui, nors formaliai jie ne Europos teritorijoje. Palyginimo lentelėje nėra palyginimo su vieta 2019 m., nes lyginu su geografinės Europos teritorijoje esančių oro uostų sąrašu]
Kodėl tokie dideli svyravimai tarp Rusijos oro uostų?
Kuo didesnė priklausomybė nuo tarptautinių skrydžių, tuo didesnis kritimas. IATA skelbia, kad Rusijoje vidinė rinka nuo šių metų rugpjūčio ne tik, kad atsigavo, bet ir auga. Jeigu nuo vasaros pradžios pasaulis stebi, kad Kinijos vidinių skrydžių rinka jau “arti 2019 m. lygio”, o rugsėjį pagaliau pasivijo praeitus metus, tai Rusijos vidinė rinka jau net lenkia praeitus metus antrą mėnesį iš eilės:
Lygiai ta pati vidinių skrydžių atsigavimo tendencija aukštyn pakėlė ir Turkijos oro uostus. Matome, jog Stambulo naujajame pagrindiniame oro uoste keleivių srautas krito arti Vakarų Europos lygio (-71%), kai tuo tarpu antrame Ataturko įvaikės pirmosios pasaulyje karo lakūnės Sabiha Gokcen vardu pavadintame oro uoste keleivių sumažėjo “tik 43%”. SAW kodu žymimas oro uostas yra azijinėje Stambulo dalyje ir jame didesnis vietinių keleivių srautas.
Vietinių skrydžių mažesnės įtakos tendencija matosi ir Paryžiaus oro uostų nuosmukyje: tarptautinis hub’as CDG krito -80%, o daugiau vietiniam susisiekimui naudojamas Orly “tik” -60%.
Na, o Antalijos šuolis į pačią viršūnę, nulemtas trijų tendencijų sulipimo į krūvą. Pirma, vidinė Turkijos rinka “gyva” ir 83 mln. šalies gyventojai šiemet pasirinko savo šalį atostogoms. Antra, po gana neapibrėžtos vasaros pradžios (gegužę-birželį dar buvo gerokai daugiau nežinios dėl COVID-19 situacijos) nemažai žmonių atidėjo savo atostogas antrai vasaros pusei (rugsėjį Antalijos oro uostas aptarnavo 3,5 karto daugiau keleivių nei liepą). Ir trečia – “gerai gyvenanti” Rusija nuo rugpjūčio leido skrydžius į Turkiją ir jau rašiau atskirą postą apie tai, kad Maskva-Antalija buvo pats populiariausias maršrutas visame pasaulyje šių metų rugsėjį.
Rusijos vidinių skrydžių tendencija muša ir per kaimyninio mums Kaliningrado oro uosto statistiką. Kaliningrado oro uoste rugsėjo mėnesį buvo aptarnauta 1,5 karto daugiau keleivių nei Rygoje, Vilniuje, Taline, Kaune ir Palangoje kartu sudėjus! “Normaliais laikais” Kaliningradas yra dvigubai mažesnis už Vilniaus oro uostą ir trigubai už Rygos.
Kai Baltijos šalių oro uostai judėjo žemyn Vakarų Europai įprastais procentais, tai keleivių srautas Kaliningrade išaugo trečdaliu. Spėju, kad tai lėmė priežasčių miksas. Kaliningradą rusai atrado kaip kurortą, kada keliai į Jūrmalą, Palangą ir kitus Europos kurortus buvo uždaryti. Skrydžių ribojimai galėjo priversti kai kuriuos Rusijos gyventojus rasti kelią į Europą antžeminiu transportu iš Kaliningrado. Lygiai taip pat Baltijos šalių ir Lenkijos gyventojai galėjo naudotis keliu į Rusiją per Kaliningradą (nei iš Lenkijos nei iš Baltijos šalių skrydžiai į Maskvą vis dar nevyksta).
—
Žinoma, kas dabar įvyko yra laikina – ilgai nesitęs. Transatlantinis srautas kažkuriuo metu ims atsikūrinėti ir stipriai jo trūkumas atsiliepiantis Heathrow, CDG ar Frankfurtui ims gražins juos į pozicijas, nepriklausomai nuo bendrų tendencijų. Nors bendra rinkos padėtis net ir kitais metais bus nekokia, tačiau tikėtina, jog srautai susibalansuos labiau. Akivaizdi tendencija, jog atsigavimas susidės iš to, kad pirmiausia atsigauna vidinis (domestic) keliavimas, po to atsigaus kelionės trumpais tarptautiniais maršrutais (short-haul), o kelionės ilgu nuotoliu į kitus žemynus (long-haul) bus užstrigę ilgiausiai.
Tačiau tokios ilgai gydomos žaizdos gali turėti ir ilgalaikių pasekmių. Kuo mažesnis kritimas dabar, tuo didesnės galimybės dabar kristi mažiau į skolas, priverstinai imti valstybės pagalbą mainais į persitvarkymą ir optimizaciją. Net pasibaigus šiai krizei geriau ją išgyvenusios bendrovės turės geresnes galimybes skolintis ir plėstis, investuoti į infrastruktūrą, lėktuvų gamintojai bendrovėms iš šių regionų bus labiau linkę parduoti lėktuvus ir t.t.
—
Kviečiu prisijungti prie „Patreon” platformos ir aviacinio turinio lietuviškai!
Pastarojo mėnesio temos „Patreon”, prieinamos vos už 2EUR pėr mėnesį:
– „Bitte kommt heute nicht nach Tegel” – lapkričio 9 d.;
– Per pandemiją private jet’us užplūdo naujakrikštai – lapkričio 5 d.;
– Nuo blogai prie blogiau: Kauno oro uostą galima ir uždaryti – lapkričio 2 d.;
– Naujas ilgiausias reguliarus maršrutas – spalio 28 d.;
– Sunku patikėt, bet naują Berlyno oro uostą atidaro – spalio 26 d.;
– Kodėl „Qatar Airways” skraido ratais? – spalio 23 d.;
– long-read: „airBaltic” 25-mečiui paminėti – kodėl jie tokie – spalio 21 d.;
– Veiksmas vyksta: Lietuva po truputį kuria aviakompaniją – spalio 19 d.;
– Mėnesinė Lietuvos aviacinių naujienų apžvalga / spalis – spalio 15 d.;
– Avantiūristai ir apgavikai aviacijos biznyje – spalio 13 d.;
– Kada Vilniaus oro uoste nebevežios šūdinais autobusais? – spalio 9 d.