Oro uostų rezultatai gegužę: Vilniaus oro uoste keleivių sumažėjo 43%
Comments(69) temos: lėktuvai
2009 m. gegužės mėnesį Vilniaus oro uoste reguliariaisiais reisais keliavo 83 tūkst. keleivių. Tai geriausias mėnuo šiemet, tačiau, palyginus su 2008 m. – kritimas 43%.
Kiek keleivių srautas būtų smukęs (ar kilęs) jeigu nebūtų sumažėjęs skrydžių skaičius? Nežinia. Tačiau atsvaros tašku galima paimti Talino oro uostą, kuriame skrydžių skaičius beveik nepasikeitė, tačiau keleivių sumažėjo 21,8%. Krizė, vis dėl to, yra visur.
Tuo tarpu mūsų kaimynų latvių Rygos oro uostas tarp didžiausių šimto Europos oro uostų kartu su Turkijos oro uostais (Stambulo, Ankaros, Izmiro) yra vieninteliai oro uostai, kuriuose keleivių srautas šiais metais auga. Kad ir kokios slypi peripetijos, turim pavydėti. Didžiosios Britanijos oro uostai krenta apie 10%, Italijos ir Vokietijos po 8%, Vokietijos – 15%. Anna.aero galite pasiskaityti apie keleivių skaičiaus pokyčio vertinimus bei parsisiųsti „Excel” lentelę su visų Europos oro uostų rezultatais ir patys pasidaryti analizes.
Beje, tiek Turkijos, tiek Latvijos oro uostų sėkmingą augima nulėmė aktyvi dviejų oro bendrovių plėtra – Turkijoje „Turkish Airlines”, Latvijoje – „airBaltic”.
Iš Vilniaus gegužės mėnesį reguliariaisiais reisais buvo vežama 14 krypčių. Pernai gegužę buvo skrendama 28 kryptimis …
Kaip sekėsi Vilniaus oro uosto vežėjams? Štai rezultatai. Duomenis apie keleivių srautus renka Vilniaus oro uostas, o kėdžių skaičių suskaičiavau aš pagal skelbiamus tvarkaščius – neatsižvelgta į „paskutinės minutės” lėktuvų pakeitimus bei į skrydžių atšaukimus.
Gegužė tapo rekordiniu mėnesiu „airBaltic” ir „Czech Airlines” – į Rygą ir Prahą buvo pervežti rekordiniai skaičiai keleivių. Nedaug iki rekordo trūko ir LOT su Varšuvos kryptimi. Birželį LOT padidino skrydžių į Vilnių skaičių nuo 9 iki 10 per savaitę.
„Aer Lingus” toliau demonstruoja rekordinį A321 lėktuvo užpildymą. Per Dubliną „Aer Lingus” pradėjo siūlyti skrydžius ir į Niujorką, tačiau kainos aukštesnės nei „Lufthansa”, SAS ar „Finnair”. Labai gerai sekasi ir „Norwegian”, kurios 737-300 lėktuvas skraido artipilnis. Įdomu, jog „Norwegian” planuoja rudeniui mažinti skrydžių į Vilnių skaičių nuo 3 iki 2 per savaitę.
Stabiliai nuo reiso atidarymo laikosi „Brussels Airlines” lėktuvo užpildymas, lėtai lėtai kyla ir „Donbassaero” lėktuvo užpildymas. Šiek tiek pakilo Kopenhagos krypties populiarumas, nors ši kryptis augant Rygai krito žemyn.
Geriau nei praėjusią vasarą sekasi ir „Lufthansa”, kurios lėktuvai į Frankfurtą skrenda labiau užpildyti nei pernai. Kaip ir praėjusią vasarą, sezonui „Lufthansa” padidino skrydžių skaičių nuo 7 iki 12. Praėjusiais metais į Frankfurtą kasdien skraidė ir „flyLAL”.
Nedidėlė analizė – kokios kryptys galėtų būti populiarios, jeigu būtų atidarytos šių metų antrąjį pusmetį ir koks jų potencialas?
Lentelėje surašyti mano skaičiavimai su tam tikromis prielaidomis. Surinkau kryptis, kuriomis buvo skraidoma 2008 m. antrąjį pusmetį ir kurios demonstravo neblogus rezultatus.
Pirmame stulpelyje – pervežtų keleivių vidurkis per mėnesį 2008 m. antrajame pusmetyje. Darau prielaidą, jog keleivių potencialas sumažėjo 25% dėl bendro nuosmukio. Trečiame stulpelyje – kokį savaitinių kėdžių skaičių galima pasiūlyti krypčiai, jog su gan neblogu 75% lėktuvų užpildymu būtų galima pasotinti rinkos poreikį.
Didžiausias potencialas akivaizdžiai slypi Londono kryptyje. Jau liepą „Star1 Airlines” mes į pasiūlą 1200 kėdžių, rugsėjį jų padaugės iki 2200, lapkritį iki 3000, o „Star1” dar galvoja apie papildomą pasiūlą.
„Star1 Airlines” pradėjus skrydžius į Dubliną, Londoną ir Barseloną liepą, o rugpjūčio pabaigai planuojant skrydžius į Milaną ir Paryžių, skaniausiu rinkos kasneliu liks Amsterdamas. Beje, KLM paliko Amsterdamas-Talinas kryptį, nors net paskutinį mėnesį ja keliavo 7 tūkst. keleivių, o birželį paleika ir Amsterdamas-Ryga kryptį, kurioje – net 13 tūkst. keleivių.
Šiandien savo pirmąsias keliones vykdo „Star Holidays”. Deja, ne savo lėktuvu. Nors penktadienio ankstų rytą „Boeing 737-700” atvyko į Vilniaus oro uostą, tačiau Civilinės aviacijos administracija nepatvirtino naujos „Star1 Airlines” licenzijos, todėl keleivius į Antaliją ir Kretą šį šeštadienį išvežė „Aurelos” lėktuvas. Reikia tikėtis, jog biurokratiniai formalumai bus išspręsti pirmadienį ir antradienį atostogautojus „Star1” veš jau savo lėktuvu, o penktadienį atliks ir pirmąjį reguliarųjį reisą į Londoną.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
69 komentarai
Leave a reply
biškį OT: Aer Lingus vėl atidaro VNO-DUB-JFK jungtį nuo spalio 25. Pigiausias return’as kiek mačiau ~1570 LT, tai visai nebloga kaina.
Jungtis atidaryta ir vasarai. Tačiau rugpjūtį kainos tai 3500-4000 į abi puses.
Kad ir vasarai į Niujorką AerLingus parduoda savo puslapyje. O per agentūras ir prieš tai pardavinėjo, tik brangiau.
O gal zinote, koks dabar keleiviu srautu pasikeitimas nuo sausio iki dabar? kiek tas augimas/kritimas yra procentais.?
Rezultatai pamėnesiui:
Sausis – 79,2 tūkst., -28% nuo praeitų metų,
Vasaris – 62,9 tūkst., -41%
Kovas – 73 tūkst., -42%
Balandis – 80 tūkst. -40%
Gegužė – 83,2 tūkst. -44%.
Augimas tai aišku yra dėl sezoniškumo. Vasaris ir kovas yra patys nykiausi mėnesiai, o tada srautas pradeda augti, liepa-rugpjūtis yra „high-season”. Pagal mūsų rinkos patirtį, liepa būdavo 60-70% geresnė nei atitinkamai vasaris.
Manau vasara kritimas truputi sumazes, nes juk Star1 daug skrydziu vygdo. o rufdeni dar labiau turetu sumazeti kritimas keleiviu srautu. gal kartais nebekris visai rudeni….
Kol kas iki to toli gražu. Pernai rugsėjį buvo 200 tūkst. keleivių. „Star1” su dviem lėktuvais tik kėdžių pasiūlys max. 30 tūkst.
Reikia kelių stambių žuvų, kad nors teorinė galimybė atsirastų vytis praeitus metus.
Įdomiausia bus stebėti srauto į Rygą kritimą atidarius tas kelias jungtis :-)
Juk nepaslaptis, jog dabar Ryga-Londonas lėktuve sėdi vos ne pusė lietuvių, kaip ir kitose kryptyse, kurių nėra iš Vilniaus. Galų gale, šių metų pabaigoje iš esmės bus užpildytos visos flyLAL paliktos didelės skylės – Paryžius, Londonas, Dublinas, Milanas, Barselona, Briuselis, Stokholmas. Lieka nabagas Amsterdamas…
Kiek pastebejau, tai Aurelos lektuvas veluoja jau apie valanda skrendant i Graikija (Kreta) gryz turbut iki 23h (turetu 21:30) ir man idomu kodel taip yra.. ar nebus del to, jog 737-700NGW skrenda apie 100km/h greiciau, juk tvarkarastis buvo suplanuotas pagal 737, o ne 757, o kaip minejau teoriskai 757 apie 100km/h letesnis.
Air baltic flylal zlugdymo planas matomai mazai naudos bedave, vos pusmeciui.. ;D
Bet manau airBaltic per šį pusmetį pasiėmė panašiai tiek, kiek kainavo jiems visa ta kova prieš flyLAL – tušti lėktuvai į Briuselį, Helsinkį ir kitus miestus, kur buvo konkuruojama su flyLAL. Dabar jie ima milžiniškas maržas iš keleivių į Lietuvą. Dar daugiau, didžioji dalis kovos su flyLAL buvo finansuota net ne airBaltico, o Latvijos valstybės.
„airBaltic” manau puikiai supranta, jog į Londoną, Dubliną keleivių nebeliks.
Tačiau šitie metai daug lietuvių išmokė, jog galima skristi arba iš Rygos arba per Rygą – anksčiau daugelis tokio varianto net nesvarstydavo. O tai yra didžiausia vertė. Įpratimas yra labai svarbu, o įpročius keisti sunku – kartais net mažesnė kaina neįveikia įpročio.
„airBaltic” per šiuos metus išvystė/išvystys savo žemėlapį iki tiek, jog tam tikros kryptis tikrai patogiausiai bus pasiekiamos tik per Rygą: Ženeva, Nica, Venecija, NVS šalys, Skandinavijos miesteliai, mažesni Vokietijos miestai.
Teoriškai 737-700NG greitesnis, tačiau realiai to praktiškai nėra. „Aurelos” lėktuvas tik 15 minučių vėlavo grįžti iš Antalijos, tačiau valandą ilgiau nei planuota užtruko Vilniaus oro uoste. Matyt, kokios techninės smulkmenos. Dėl to 85 minutėmis vėliau išskrido į Kretą.
O praktiskai B757 bus greitesnis, nes nepilnas ;)
O atgal skris visai tuščias ;) tai spėju net pasivis tvarkaraštį.
o jei rimtai, tai B757 „tipinis” kruizinis greitis yra 0.8 mach, o B737-700 0.785 mach (taigi, mazesnis). Siaip lektuvai skrenda apie 750-850 km/h (kalbu apie vidutinio nuotolio lektuvus). Priklauso nuo oro salygu, vejo, svorio ir t.t. Atitinkamai sudaromi ir tvarkarasciai, faktiskai nepriklausomai nuo lektuvo tipo (aisku, jei bus SAAB ir B737-tada skirsis), nors B757 i Egipta is Lietuvos nuskrenda 15-20 min greiciau bei B737.
Nepamenu tiksliai BVP multiplikatoriaus tranzitinio keleivio, berods 3,5. Tai jei tranzitinis keleivis išleižia 1$, jis sukuria 3,5$ BVP. Todėl mūsų 18.895 keleiviai yra aukso vertės Latvių ekonomikai. Dėl Star1 tai didelės abejonės kyla matant jų problemas pačioje pradžioje, kurios kainuoja žiauriai daug. O keliones Star Holiday siūlo gerokai žemiau nei konkurentai, tik tam, kad gautų pinigų einamiesiems mokėjimams.
del Rygos reiso lektuvu uzpildymo (47,86%), manau skaicius tikrai per mazas, nes reisa skraido F50/B737-300/500 lektuvai keiciamo diena pries reisa atitinkamai keleiviu skaiciui. beje jau ir ne karta 757-200 buvo pilnas atskrides i vno.
Del Star Holidays, pastebejau, jog i Bulgarija skraidina ir Flylal Charters (LLCxxx o ne HCWxxx registyracijos numeris, bei dar kazkos yra FBxxx o ne HCWxxx registracija i Bulgarija) idomu kas skraidina, jei ne Star1 lektuvas? ne jau Flylal Charters?
I Bulgarija Star Holidays gavo blok vietu pas kitus operatorius ir savo skrydziu neturi.
naujokui: jeigu kelis kartus buvo atsiųstas ir 757, tai reiškia procentas yra dar mažesnis. Paskaičiavau pagal jų skelbtus tvarkaraščius. Pagal juos, iš 6 kasdienių skrydžių dažniausiai keturi būna daromi 735 arba 733, du – F50, savaitgaliais skraidoma beveik tik F50.
Be pilnų 757 reikia pastebėti ir kitą pusę – būna reisų, kai iš Rygos atskrenda 4 keleiviai.
is kur pas blogo autoriu polinkis i aviacjos puse idomu butu paklausti? :)
Siandie Aurela skrido ne aviakompanijos Star1, o kelioniu agenturos Star Holiday uzsakymu. Nepainiokit siu esminiu dalyku. NERA tokios aviakompanijos Star1, YRA tik HC Airways.
Tai gal dar nebaige pilanai iregistruoti aviakompanijos? bet kai cia gaunasi nelabai supratau? juk bilietus pardavineja, atrodo viskas normaliai…
Man tokiu atveju idomu, ar ne geriau latviams butu atidaryt 7-a reisa i Vilniu ir skraidyt mazesniais lektuvais?
kitas klausimas-kaip AirBaltic sekasi Kaune. bet siaip matyti,kad lietuvos rinkai Latviai geru kainu nebesiulo.
O brussel airlines reiketu tvarkarasti apgerinti,nes jie vis dar dali keleiviu pralaimi CSA ir AirBaltic.
Tikslius duomenis apie „airBaltic” sėkmę/nesėkmę Kaune turėsime liepos viduryje, kada Rygos oro uostas paskelbs keleivių duomenus už birželį. Kiek iš neoficialių šaltinių žinau, tai išvykimo reisuose „airBaltic” vidutiniškai renka 30-35 keleivius, grįžime – apie 20.
Dėl skraidymo į Vilnių – „airBaltic” buvo suplanavę septynis skrydžius šiai vasarai, tačiau vieną nuėmė. „airBaltic” dar nėra tokia didelė kompanija Rygoje, kad jų išvykimų/atvykimų tvarkaraštis būtų išdėliotas per visą dieną – dabar daugelis išvykimų vyksta panašiu piko laiku, dėl to visuose tranzitiniuose atvykimuose keleivių srautai pasiskirsto labai labai netolygiai. Dėl tos priežasties 7 reisas ir neišėjo: nebėra kur surasti tokio laiko, kada skrydis būtų naudingas keleiviams.
Dėl BVP multiplikatoriaus pastebėsiu, kad jis, berods, taikomas keleiviams, kurie atskrenda į miestą X, nes jš paliekami pinigai ateitenka viešbučiams, retoranams ir pan. Keleiviai iš Vilniaus Latvijai BVP ne labai prideda, nes jie skrenda ne į Rygą, bet kažkur toliau. Tad Rygoj, net oro uoste, dažniausiai neišleidia nė lito (pats taip darau ir siūlau tai daryti kitiems).
Taigi, jei tikėsime Simono skaičiavimais Star1 apsimoka skraidyt į Paryžių, Milaną ir Romą. Kitos kryptis ne tokios patrauklios- joms reikia mažesnių lėktuvų…
O Madridą 2 kart per savaitę kažkaip nesuprantu. Čia turistus vežiot? Nes tranzitui tokia jungtis iš emės nesamonė..
Kalbant apie Miuncheną ir Amsterdamą, tai ten be skraidymo reikia dar susitarimų dėl tranzito…
Simonai, skaiciuok 40 proc. kritima realesne situacija bus…..
Gogi, kritimas dabar yra -40%.
Tačiau, mano nuomone, atsiradus tiesioginių skrydžių pasiūlai, būtų galima „atlošti” bent jau 15% paklausos, kad kritimas Y-o-Y būtų 25%.
Nes, realiai tai, išnykus tiesioginiams skrydžiams keleiviais susiskirsto į tris grupes:
1. Vieni skrenda su persėdimais;
2. Naudojasi kitų oro uostų paslaugomis (skrenda iš Rygos, Palangos, Kauno, Varšuvos);
3. Nebeskrenda visai.
Tikiu, kad atsiradus tiesioginiams skrydžiams į Londoną, Barseloną, Paryžių, Amsterdamą, Berlyną, Milaną ir Romą iš šių trijų grupių bent jau 15% turėtų vėl pradėti skristi.
Palangos ir Kauno oro uostai nelabai tinka, kaip „kiti”, nes iš jų tiesioginių skrydžių beveik nevyksta. O skrist su persėdimu iš pvz. Kauno reikia pasiūlyt tikrai gerą kainą.
O šiaip skraidyme pirmiausia lemia kaina. Kuo ji mažesnė, tuo didesnė tikimybė, kad ten kažkas skris. jei rytoj atsirastų reisas į Bratislavą už 50-100 Lt su visais mokesčiais, manau, kad lėktuvą pririnktų pilną. Aš pats ten mūielai nuskrisčiau…
Nesvarbu, kad nevyksta tiesioginiai skrydžiai iš Palangos ir Kauno. Pvz. jeigu gyvenu Raseiniuose, seniau važiuodavau mašina į Vilnių, kad skristi į Londoną, o dabar skrendu su persėdimu iš Kauno arba Palangos, nes iš Vilniaus vistiek galėčiau skristi tik su persėdimu.
Vytautai-NT: tu labai naiviai galvoji. Niekada nebus skrydžių su vidutine kaina 50-100LTL, o matydamos tik tokią paklausą, bendrovės niekada skrydžių neatidarys. Vien oro uosto mokesčiai skrendant su persėdimu sudaro 150 LTL į vieną pusę mažiausiai, todėl nematydama galimybės prisodinti lėktuvo bent su 600 LTL vidutine kaina į vieną pusę į Amsterdamą, Berlyną, Briuselį ar Paryžių – nė viena kompanija net negalvos apie reisą.
O kol mes čia ginčijamės, Ryanair skelbia gandus apie planus nusipirkti Lufthansa:
http://www.lrytas.lt/-12462497671246128360-ryanair-plėsis-ir-sunkmečiu.htm
Suprantu, kad žemiau savikainos nieks neskraidys. Bet manau pradžiai, kad suformuoti srautus, gera kainą reikia pasiūlyti.
Šiaip atviras klausimas ar išsilaikys Kaunas-Brėmenas kryptis. Šiaip būtų gerai, kad Ryanair nuo emigrantų vežiojimo į lietuvą pereitų ir prie kitų keleivių aptarnavimo…
Kol kas panašu su Brėmeno kryptimi viskas gerai, nes žiemos tvarkaraštyje didina skrydžių skaičių nuo 2 iki 3 per savaitę.
Galiu pasakyti tik viena – eina nx kaip kietai turint sąskaitoje 2.3 jardo, eina nx :)
Kiek žinau vėlgi neoficialiai, tai Brėmeno krypties pardavimai nėra blogi ir rugpjūčiui lėktuvai užpildyti. Rudenį planuojami trys skrydžiai per savaitę ir pardavimai jau atidaryti.
Išties, norėtųsi, jog mūsuose „Ryanair” imtųsi kitos veiklos, ne tik „emigrantinių” skrydžiais į UK. Bet, manau, tai neįvyks iki krizės pabaigos, kadangi „laisvalaikiniai” skrydžiai pas mus yra kritę labiausiai.
Dar įdomu, kaip baigsis „Ryanair” Rygoje rudenį su mokesčių pakėlimais. Manau, jog dar visokių peripetijų ten gali būti ir tai gali įtakoti „Ryanair” veiklą Kaune. Netikiu, kad tai ramiai užsibaigs.
Su Ryga matau viena galimą scenarijų- dalies skrydžių perkėlimą į Kauną. Ryanair mėgsta tokius kerštus/spaudimus oro uostams daryti. Vienas iš pavyzdžių- Dublinas.
O šiaip manau rygiečiai priprastų skridyt iš Kauno, jei bilietai iš ten būtų 3 kartus pigesni…
Variantų gali būti įvairių, o „Ryanair” visada garsėja netradiciniais ir nenuspėjamais veiksmais. Gali pradėti skraidyti, kad ir į Taliną, gali imti ir visai nebeskristi į Baltijos šalis. Kaip jau pastebėta, turint sąskaitoje 2,3 mlrd. gali kelis svarus ir paleisti vėjais vardan principų :-)
Be to, jeigu latviai matys, jog Rygoje neišlaiko „Ryanair” gali jiems pasiūlyti patrauklias sąlygas, kad ir kokioje Liepojoje, kur „Ryanair” turės ne tik latvius, bet ir visą Vakarų Lietuvoje. Čia vienas iš netradicinių variantų, bet jų gali būti ir dar įvairių.
Prieš krizę kai kas turėjo planų Rygoje padaryt atskirą oro uostą pigiems skrydžiams iš Tukums oro uosto (2,5 km takas yra, tik terminalo reiktų, pagal http://www.tukums-airport.lv atrodo jog ir dabar kažkam naudojamas). 60 km nuo senamiesčio nėra arti, bet Ryanair iš bėdos tiktų.
Lietuvoj dar galėtume jiems Šiaulius ir Panavežį pasiūlyt- vis arčiau Rygos iš to, kas yra. Ir takai geri…
O tukums man atrodo buvęs karinis (kaip Šiauliai, Kėdainiai, Karmėlava, Panavežys ir dar kažkas…
Į Panevėžį skraidyti nėra įmanoma. Nedirba ten nė vienas darbuotojas ir keleivių terminalo nėra.
Į Šiaulius įmanoma, veikia keleivių terminalas, šiuo metu rekonstruojamas pagal Šengeno sąlygas.
„o bet tačiau”, manau trijų oro uostų mums per akis. Ir aukščiau galvos.
Latviai šiuo metu už ES pinigus Daugpilyje daro oro uostą iš karinio (panašus atvejis kaip Panevėžyje). Planuoja baigti berods 2012-aisiais. Kas ten skraidyti norės, niekas nežino.
Beje, Liepoja yra laabai toli nuo Vilniaus, lyginant su Ryga, tad keleivių prasme tai būtų praradimas.
O Daugpiliui reikia oro uosto, nes jis yra pačiam Latvijos pakrašty. Keliai ten blogi, geležinkelis lėtas. Tiesa galim bandyt latvius į Vilnių susivežt, jei turėsim jiems ką pasiūlyt.
Nenuostabu, kad Brėmeno kryptis sėkminga. Norinčių keliauti į šiaurės Vokietiją nemažai, o nuo Brėmeno netoli ir Hamburgas, ir Hanoveris ir t.t.
Vytautui Nt
Dėl to lryto straipsnio, pažiūrėk iš kur info – Der Spiegel. Tiesiog matyt laikraštis įkasti norėjo LH. Realiai šis gandas kilo iš to, kad per metinės ataskaitos pranešimą O’Leary norėjo nukreipti dėmesį nuo paskutinio ketvirčio prasto pasirodymo, ir to pasekoj nuostolio, todėl ir kalbėjo apie tai, kas gerai pas juos. Ir pasakė sekančiai: “We are having a serious look at Lufthansa. We could almost buy it for cash.We are not planning any bids for Lufthansa in the foreseeable future, but it is the only one of the other three large airlines that we would be interested in.”
Realiai tiesiog norėjo parodyt eilinį kartą kokie jie reikšmingi. Nors kodėl nerodyti, kai rinkos kapitalizacija didesnė ir už AF, ir už LH, ir BA, nors nedaromas nei vienas long-haul skrydis…
Dėl to man būtų daug idomiau, jei O’Leary pasakytų ką nors apie transatlantiką..
O visiems kitiems dar truputis naujienų apie Star1:
http://www.balsas.lt/naujiena/297983/star-holidays-bendradarbiaus-su-200-salies-kelioniu-agenturu/rubrika:naujienos-verslas-lietuvosverslas?utm_source=rss&utm_medium=rss&utm_campaign=rss
Aš nelabai tikiu low-cost ilgo nuotolio skrydžiais. Įsivardinkime pagrindinius low-cost pranašumus Europoje ir pažiūrėkime, kaip jie atrodo ilguose skrydžiuose.
1. „Higher seat density” – Europoje low-cost pristato daugiau kėdžių. Ilguose skrydžiuose bus sunkiau. Verslo klasę galima pakeisti ekonomine, tačiau mažinti „leg-space” ekonominėje klasėje gali būti sunku, nes sėdėti 8 valandas kitas reikalas negu sėdėti 2.
2. „Fast turnarounds” – Europoje low-cost greičiau tupi oro uostuose, todėl geriau išnaudoja lėktuvą. Ilguose skrydžiuose tuo sunkiai pasinaudosi, nes lėktuvas daugiau valandų būna ore ir tupėjimas ant žemės suvalgo sąlyginai mažai lėktuvo laiko. Be to, long-haul skrydžiuose sunkiai laimėsi pakrovimo greitį.
3. „Direct flights” – nereikia rūpintis persėdančiais keleiviais ir pan. OK. Bet ilguose skrydžiuose tai klausimas kas yra geriau – tranzitiniai keleiviai ar nedaryti išlaidų jiems. Yra labai mažai taškų Europoje ir JAV, tarp kurių būtų tiesioginis keleivių srautas.
4. „Smaller/cheaper airports” – taip, low-cost’as gali juos naudoti. Tačiau ilguose skrydžiuose tik 2% išlaidų sudaro išlaidos oro uosto mokesčiams! O skrisdamas į pagrindinį oro uostą daugiau laimi keleivių.
5. „Tickets sold directly” – taip, low-cost čia laimi.
6. „No frills: lounges, entertainment, catering” – klaustukas. Kažką siūlyti, matyt, turbūt turėsi, nes 8-9 valandas keleiviai praleidę lėktuve bus irzlūs ir argumentas „mokėjau pigiai” gali nebeveikti savimotyvacijai turėti gerą nuotaiką. Klausimas dėl maitinimo – gali jį daryti mokamą, tačiau daugelis keleivių jį vistiek pirks, dėl to ilgiau užtruksi oro uostuose kraudamas maistą, valydamas lėktuvą.
7. „Standartised fleet”: na, čia low-cost’as gali naudotis, bet turi būti pakankamai didelis (t.y. turėti bent keliasdešimt vienodų lėktuvų), kad šitas privalumas pradėtų veikti.
8. Salaries: čia low-cost kažkiek gali laimėti, jeigu neturi profsąjungų ir kt. Tačiau ilguose skrydžiuose ant įgulos nelabai ką išloši, nes visų stiuardesių vistiek negali atsisakyti, darbo apribojimai pilotams visiems vienodi ir reikės į ilgus reisus vežtis dvi įgulas.
Čia yra pagrindiniai low-cost privalumai prieš tradicines kompanijas. Mano nuomone, santykis tarp low-cost ir tradicinių kompanijų turimų kaštų ilguose skrydžiuose stipriai sumažėja ir low-cost’o privalumai tampa maži maži. Kur yra laisvos rinkos (pvz. Europa-JAV), ten long-haul skrydžiai ir dabar yra pakankamai pigūs, o į kitas rinkas „Ryanair” bus sunku įeiti, nes būtinas vyriausybių palaiminimas. Be to, manau, jog lanksčios kompanijos, tokios kaip „Virgin” turi galimybių dar paspausti kainas Heathrow-JFK reise jeigu į rinką bandytų įeidinėti low-cost vežėjai.
labai teisingos mintys. Long-haul sunkiai pritaikysi autobuso principa.
Klausimas- kaip sukasi Azijos low-cost’ai? Berods AirAsia-X Londonas-Koala-Lumpūras
Kitas dalykas Ryanair steigs, kiek zuprantu, dukterinę įmonę.
Šiaip vienas įdomus variantas įmanomas- siūlyti keleiviams netikrą tranzitą. Pvz atsivežt amerikonus į Stansted’ą, o iš ten juos vežt po Europą už 5 EUR (pvz.)
O tuo metu pagaliau paaiškėjo reikalai su nacionalinio oro vežėjo studiją:
http://www.transp.lt/Default.aspx?Element=ViewArticle&Lang=LT&TopicID=12&ArticleID=6143
Taigi antroje rugsėjo pusėje žinosim ką vyriausybė darys su nacionaliniu vežėju,
„Star1 Airlines” – visateisė Lietuvos oro vežėja
Vilnius, birželio 29 d. (BNS). Aviacijos verslo grupei „Star Team Group” priklausanti skrydžių bendrovė „Star1 Airlines” pirmadienį užbaigė visas būtinas procedūras ir tapo visateise Lietuvos oro vežėja.
Civilinės aviacijos administracija (CAA) atnaujino įmonės vežėjo pažymėjimą, o Susisiekimo ministerija suteikė įmonei naują licenciją.
„Visi reikalingi dokumentai buvo pateikti, griežtai peržiūrėti ir nuspręsta įmonei išduoti licenciją”, – BNS patvirtino susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas.
Jo teigimu, licencija galioja nuo jos pasirašymo dienos.
CAA vadovas Kęstutis Auryla BNS patvirtino, kad „Star1 Airlines” oro vežėjo pažymėjimas pirmadienį buvo atnaujintas.
„Star1 Airlines” nuo liepos pradžios turėtų tiesiogiai iš Vilniaus oro uosto skraidinti į Londoną, Dubliną bei Žironą, tarp vėlesnių įmonės planų – reguliarūs skrydžiai į Paryžių, Milaną bei papildomi skrydžiai į Londoną.
„Star Team Group” akcininkai yra Martynas Laivys ir verslininko Dariaus Žakaičio bendrovė „AT investicija”.
Na va, o Jus visi taip abejojot STAR1 planais :) Sveikinu! Saunuoliai!!!!!
Formali pusė darbo padaryta- su kuom visus ir sveikinu. Klausimas- kada Star1 lėktuvas turi pakilti pirmam skrydžiui? Ryt/poryt ar tik penktadienį?
Kalbant apie Star1, bėje. Jei kas juos ir sužlugdys, tai šitas: „Kortelės išduotos JAV, Didžiojoje Britanijoje ar Kanadoje neaptarnaujamos”. WTF?! O juk tikrai norėtųsi, kad jiems pavyktų!
Beje,dėl Ryanair ir Kauno.Šiemet baigiasi ilgalaikė sutartis.Idomu kokia bus naujoji?
Pagaliau ir jaunajam direktoriui atėjo maksimalių išbandymų metas.
Man atrodo, kad kalba ėjo apie detines korteles (Star1 atveju). O kreditines aptarnauja normaliai. Iš bėdos jie siūlo kažkokios internetinės mokėjimo sistemos variantą…
O kur čia jaunasis direktorius? Kauno oro uoste?
Metai dirba oro uoste,reiškia jaunas.
Rytoj „Star1 Airlines” kils pirmiems dviems savo skrydžiams: 6:00 į Antaliją ir 14:00 į Bodrumą.
Į pirmąjį reguliarųjį „Star1” kils penktadienį, 17 val. į Stanstedą.
Beje, rytoj ryte per valandą, dar iki 6 val. ryto, į Antaliją iš Vilniaus išskris trys lėktuvai: B757, B733 ir B737-700. Tarsi krizė kažkur būtų už kalnų :-)
Tai kas čia taip į Antalija skrebda? FlyLAL Charters, Aurela ir Star1? Ir kodėl visi į Antalija, o ne į Kemerą/Bodrumą?
Panašu, kad Turkija tampa lietuvių Palanga II.
Skrenda du „flyLAL Charters” lėktuvai (vienas „Tez Tour” užsakymu, kitas „Novaturo”) ir vienas „Star1”. Į Bodrumą irgi skrendama, bet vykdoma kelis kartus mažiau skrydžių nei į Antaliją.
Iš viso per savaitę dabar vykdoma berods 16 skrydžių į Turkiją – tvarkaraštis buvo apkarpytas, planuota buvo virš 20. Dar kas dešimt dienų vyksta skrydis iš Palangos.
Klausimas ar papjaus Starholiday vieną iš FlyLAL Charters lėktuvų?
Kiek suprantu Aurela Lietuvoj šiemet jau nebedirba? Ta prasme, kad jokia kryptim niekur neskraidina ir tik Star1 lėktuvus nuomoja..?
„Aurela” pastovių užsakymų Vilniuje neturi, tik atsitiktinius. O atsitiktinius paima visus, nes „flyLAL Charters” dabar likę su vienu lėktuvu, o jiems praktiškai kasdien reikia dviejų ;-) Todėl net prie geriausių norų nieko klientams pasiūlyti negali. Atsiranda kad sporto komandos, prezidentas, jūreiviai užsisako skrydžius.
„Aurela” turėjo didelius užsakymus Lenkijoje, skraidė į Meksiką, Venesuelą su tarpiniais nusileidimais, bet tą agentūrą irgi stipriai krizė palietė.
Manau, kad šių metų tvarkaraštis bent jau iki rugsėjo karpomas nebus, visi gyvens kartu. Kaip jau minėta, „Star Holidays” stipriai muša kainas, pvz. į Kretą bilietus pardavinėja po 190 litų. Ilgai taip negyvensi, bet kainų karas vyksta stiprus. Bėda ta, jog „Novaturo”, „Tez Tour” ir „Star Holidays” produktai praktiškai niekuo nesiskiria, dėl to konkuruoti įmanoma tik kainomis.
StarHolidays siūlo kiek kitokią geografija. O kas link Turkijos, tai kadangi naudojamas Travelman’o įdirbis, tai toks pat ir rezultatas.
Tada išeina, kad FlyLAL skrenda su vienu savo lėktuvu ir vienu nuomuotu? Galėtų taip pat sėkmingai iš Aurelos nuomotis…
Beje, šiaip gera mintis būtų skraidy iš Lietuvos į Margaritą su tarpiniu Tūpimu kur nors Ispanijoj/Portugalijoj. Arba Azoruose. Ten niekas iš Lietuvių dar neskraidė.
Apskritai neišnaudotos teritorijos- Azorai, Algarvė ir Margarita…
Į Algarvę vežą „Novaturas”. Šiemet planuoja viso labo tris skrydžius atlikti – tokia paklausa…
Į tolimas kryptis mums toli gražu. „Novaturas” dar gerais laikais pabandė Indiją – gavosi totalus šnipštas. Šiemet buvo bandyta vargingai į Bangkoką skristi, žiūrėsim, ar kitąmet kas imsis tokių bandymų .. Beje, į Bangkoką kartu lėktuvą dalinosi ir „Novaturas”, ir „Tez Tour”, be to keleivių buvo ieškoma aktyviai ir Latvijoje.
Netikiu, jog iš trijų Baltijos šalių pritrauktume keleivių į Margaritą, Dominiką ar Meksiką. Be to, prakutę keliauja iš Frankfurto, Miuncheno ar Londono – kainos tikrai palankios, vargiai mūsų organizatoriai tokias galėtų pasiūlyti.
O šiaip, pastebėta, jog Turkija kasmet auga, tuo tarpu naujų krypčių lietuviai nenori bandyti. Turkija šiuo metu geriausias „value for money”, todėl jų kainų ir kokybės net nelabai gali lyginti su kitais.
O „flyLAL Charters” nesinuomoja lėktuvo iš „Aurelos” dėl paprastos priežasties – matyt, gavo pigiau ir geresnėmis sąlygomis.
Atsimenu kokios buvo „Novaturo” kainos į Indija, tad nieko nuostabaus. Norint užkišti tokuius lėktuvus reikia siūlyt gerą kainą. Su Tailandu tai pavyko (keleivių buvo pakankamai), tik nežinia ar buvo labai pelninga…
Iš vienos pusės šaukiama, kad kelionių organizatoriai nieko nesiūlo ir visus veža į Turkiją. Iš kitos pusės šaukiama, kad lietuviai niekur kitur nenori…
Kelionių organizavimo verslas yra labai rizikingas, dėl didelio poreikio kapitalui, dėl to su netradicine pasiūla dirbama atsargiai. 757 lėktuvą nuvaryti į Bangkoką ir gražinti kainuoja kokius 150 tūkst. litų – todėl vieno reiso pardavimams nepasisekus, nuostoliai iš karto didžiuliai.
„Mangoturo” nė vienas lėktuvas taip ir nepakilo į Ibizą.
Nors visos birželio „Manoturo” kelionės „išparduotos”. Idomu, kaip jie tuos turistus į Ibizą skraidina..?
O šiaip klausimas atviras, kuo gali organizatoriai kokuruot su kitais rinkos dalyviais? Arba ktokia pasiūla, arba kaina.
Į Tailandą bilieto esant pilnam lėktuvui savikaina yra 2.300 Lt, o jei pardavinėjo už 1.999 Lt dvi savaites 3* viešbutyje tai toks ten ir verslas – vienas nuostolis, tik Turkijos ir Egipto turistai atpirko tą nuostolį. Simonai – kaip suskaičiuoji 150kLt už reisą? Čia prie kiek Block valandų tokia kaina gaunasi?
„Mangoturo” lėktuvai neskrenda, jau patvirtinta. Tas skelbimas tinklalapyje tik akių dūmimas, kad interesantai neskambinėtų ir neklausinėtų :-)
Aš buvau „Mangoturui” parašęs laišką. Gavau atsakyma, kad birželį kelionės išparduotos, bet galiu skrist liepa. Ir net kainą nurodė. Bet tada atsisakiau- už 3000 Lt. manęs Ispanija nedomina.
Tad arba tos merginos nuoširdžiai meluoja (man tikrai bandė įsiūlyt kelionę Liepa), arba kažką buvo pardavusios…
Beje, o iš Kauno kažkas kažkur skrenda? Pvz. į Tunisą?
Iš Kauno šiuo metu neskrendama. Pernai „Tez Tour” skrido į Antaliją iš Kauno ir Palangos, bet, pagrinde dėl nedėkingo tvarkaraščio reisai iš Kauno ir Palangos nenusisekė. Šiemet „Tez Tour” bando kitokiu tvarkaščiu, bet tik iš Palangos. Lėktuvas skrenda Vilnius-Antalija-Palanga-Antalija-Vilnius.
[…] Matyt, daug darbo turėjo “darbo grupė” atsidaryti praėjusios vasaros skrydžių statistikos lentelę ir paimti iš jos 6 pirmas pozicijas, į kurias šiuo metu iš Vilniaus yra neskraidoma. […]