„Patraukli pasiūla” arba kodėl vieni logotipai niekada nesikeičia
Comments(9)Prieš dvejus metus „Dienos duona” rašė apie pasenusius lietuviškus prekės ženklus. Į keistinų sąrašą pakliuvo ir „Lelija”.
60 metų kompanija, 34 parduotuvės, 2000 darbuotojų ….
Ir tiek nedaug trūksta.
Tik susikurti istoriją, pasikeisti logotipą, neberengti vitrinoje Gedimino prospekte manekenų per dideliais rūbais ir atlikti dar kelias per mėnesį sutvarkomas smulkmenas …
Tačiau pirmiausia reikėtų pakeisti mąstymą.
Ir geriau nedaryti nieko, negu kurti tokius maketus, kuriais tik sustiprinamas tarybinis įvaizdis. „Patraukli pasiūla”. Ir pirkėjų šešėliai. Tiskliau vienas „reverse’intas” šešėlis …
P.S. Tačiau „Lelija” vis dar gyvuoja, o Jean Paul Gaulties, Chloe, Alexander McQueen, Gyvenchy ir Yves Saint Laurent „Vilniaus vartuose” liepos gale užsidaro.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
9 komentarai
Leave a reply
Kol bus gyvi Lelijos fanai ir fanės, tol ji gyvuos. Tas pats liečia ir Šatriją. Pavyzdys su Chloe nelabai tinka, nes kalbi apie parduotuves, o ne pačio dizaino namų užsidarymą. Manau Lelijos pagrindinės pajamos yra iš pardavimų Ukrainoje ir kitose rinkose, o ne LT.
ta „p.s.” nuimk nes kvailyste parasei :) kai Lelija tures tokia istorija ir apyvartas kaip tavo „Vilniaus vartuose” pamineti prekiniai zenklai tuomet bent bus galima si pigu prekini zenkla bandyti prirasineti prie tokiu vardu. O pacios Lelijos produkcija[medziaga,dizainas] tai labai zemo lygio, vienintelis pliusas tai jog si imone yra Lietuviska. Dekui uz straipsni, kazkaip niekas nemini nei spaudoje nei apzvalgose Lietuvos smulkesniu mazmenininku, o apie Lelijos puslapi galima patyleti – imone turi apie 50 parduotuviu ir nesugeba paaukoti keliu tukstanciu litu „savo veidui”.
Šitoj vietoj aš kalbu tik apie mažmeninę prekybą, tikiu, jog jų nematomasis biznis kur kas didesnis. Prisimnkim kita panašų atvejį, kuomet iš „Utenos trikotažo” atskilo „Effigy”.
O dėl „Vilniaus vartų” ženklų – norėjau atkreipti dėmesį į tai, jog šie ženklai Gedimino prospekte neišgyveno, kai „Lelijos” yra bent dvi. Aišku, priežastys kitos, tačiau … :)
http://s3.amazonaws.com/freelanceswitch/articles/ff_110/FF110_MysticInterpretation.jpg
Pradėt galima jau nuo to, kad žodžio Lelija logitipe niekaip neįskaitysi – labiau gaunasi Fetija…
Aš, žinoma, dinozauras ir absoliučiai nieko nesuprantu apie visokias komJŪnikacijas, tačiau kuo KONKREČIAI gi jums tas ženklas užkliuvo?
Tuo kad darytas ne kompiuteriu, o ranka žmogaus, turinčio supratimą apie kaligrafiją? Man tai anaiptol ne trūkumas, o privalumas. Juo labiau, kad jis žinojo ką daro (priešingai nei sukryžminęs L ir G geležinkelių emblemoje).
Estetiškai, ženklas žiūrisi gerai — beveik pilnai ir vienodai užpildo keturkampį, neturi jokių iškrentančių iš konteksto dalių. Tokiam Čili emblemos autoriui dar pasimokyti iš šio ženklo autoriaus!
„Baisiai daug priraityta“? Pasižiūrėkite į Coca-Cola logo. Ten ne mažiau. Taip, atspindi laikotarpį, kada ženklas užgimęs. Tačiau nei ta pati Coca-Cola, nei General Electric, ar koks nors Fordas nepuola Arial’u perrašinėti savo logo ar juo labiau keisti pavadinimo.
„LIETUVIŠKAS“? O tai trūkumas?! Tai privalumas! Jau taip visokie idiotai iššienavo lietuviškus ženklus. Kažkam anaiptol ne sprigtą į nosį reikia duoti už „pigiau grybo“ numarinimą. Ir jis ne vienintelis ženklas, kurio gaila.
Žodžiu, prašome rimtus argumentus į studiją. O beveik bendravardžiui siūlyčiau bent kartais užmesti akį į _gražiai_ ranka rašytą tekstą. Manau, kad įgūdžiai perskaityti tokį tekstą sugrįš.
KAIP TIK LELIJA IEŠKO MARKETINGISTO :)
draugas, kaip tikrai neblogas profesionalas, nuejo pamėginti laimės.
Jo nepriėmė, nes jis neturi supratimo apie siūlių apmėtymą, kirpimus, medžiagų parinkimus ir derinimus.
tai ko jūs norite iš marketingisto, kuris turi gamybininko patirties ;)
Priims, o jai jam tikrai sunku surasim jam darbo ok?
Atsiprašau klaida kurios negaliu pataisyti:
anksčiau ar vėliau.