Keleivių skaičius greičiausiai auga, kai lėktuvai vėluoja
Comments(6)Ketvirtadienį, balandžio 28 dieną, „Viešųjų ryšių technologijų” direktorius Kęstutis Gečas MSA nariams surengė seminarą tema „Viešųjų ryšių vieta komunikacijoje. Kaip išnaudoti jų galimybes?”, kuriame, be kitų temų, buvo paliestas ir viešųjų ryšių krizių valdymo klausimas. Vienas iš idomesnių taktinių būdų, kaip valdyti krizes – krizės metu leisti „ne į temą” teigiamas naujienas, taip stengiantis „atskiesti” žiniasklaidos dėmesį.
Vakar galėjome stebėti tipinį tokį atveją – tuomet, kai „FlyLAL” reguliarieji reisai vėluoja antra diena iš eilės ir žiniasklaida net mirga ieškodama to priežasčių, „FlyLAL” išleidžia tokį pranešimą spaudai: Augantys „flyLAL” srautai lemia Vilniaus oro uosto srautų augimą. Pagyrūniškas pareiškimas su nemažai interpretuotų skaičių, bet strategija, atrodo, paprasta – tegu žurnalistai narplioja klausimą, kas ir kiek rinkos dalies užima, o nemato vėluojančių lėktuvų.
Į svarbiausią klausimą apie avialinijų oro uoste rinkos dalis tą pačią dieną atsakė Vilniaus oro uostas, išleidęs pranešimą spaudai, kuriame patikslino, kas šiai dienai yra kas.
Aptarnautas keleivių skaičius Vilniaus oro uoste 2008 m. kovo mėn.:
„FlyLAL” – 33.33%
„airBaltic” – 33.2%
„Aurela” – 7.7%
„Czech Airlines” – 5.29%
„Lufhansa” – 3.87%
Vaizdelis gana staigiai pasikeitė – dar 2008 m. sausį, „FlyLAL” dalis sudarė 32.8%, „airBaltic” – 36.8%, 2007 m. sausį – atitinkamai 31.4% ir 37.5%
Agresyvios rinkodaros ir agresyvios skrydžių vykdymo politikos dėka „FlyLAL” staigiai susigrąžino savo namų oro uosto lyderės vardą po dviejų metų „airBaltic” lyderiavimo Vilniaus oro uoste. Klausimas – kokia tokio rezultato kaina? Panašu, kad vadinamasis ROI (Return On Investment) „FlyLAL” apskaičiuotas labai ilgam laikui.
Rožinė „FlyLAL” svajonė iš Rygos atsivežti krūvą tranzitinių keleivių, kurie iš Vilniaus tiesiogiai skristų į kitus Europos miestus iš ties yra labai rožinė. Šiek tiek susivokė, matyt, ir patys „FlyLAL”, tyliai iš tvarkaraščio naikinantys du kasdienius skrydžius Vilnius-Ryga-Vilnius: iš keturių skrydžių liks du. Į tai atsakė „airBaltic”, priešingai, didinantį skrydžių Ryga-Vilnius-Ryga skaičių – klausimas, ar labiau žaidžia principo „aplenkti konkurentą”, ar ekonominės naudos korta. Papildomą skrydį, beje, vykdys su iš „Danų oro transporto” išsinuomotų mažuoju ATR42-300.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
6 komentarai
Leave a reply
siūlau keisti templeitą.
Visų galimų paskutiniame sakinyje paminėto reiso keleivių labui perspėsiu – skrydis su daniškuoju ATR yra blogiau už nuvažiavimą į Rygą autobusu. Norintys gali bandyti, bet antrą kartą savo noru į jį sutinkančių sėsti nesutikau. Fokker 50 pagal jį – prabangus laineris.
Panasiu dalyku galima pamatyt dabar su darbo partija, pvz tuomet, tik darbo partija pradeda pliekti, is karto atsiranda straipsniu, „Katunskyte istojo i darbo partija” ir tada jau demagogija kaip jai patiko darbo partijos paziuris ir kaip jinai nuo seno zavisi Viktoru, sick of it…
Patiko straipsnis;]
pvz tuomet, KAI* darbo…
mano pastebejimas butu toks, kad 95 proc.tikimybe, kad flylalui toks „krizes valdymas”, apie kuri kalbejo p. Gecas, gavosi visiskai netycia, nes tokie pranesimai rengiami ne per viena diena ir ne per kelias valandas (net ir apsukrus PRscikai nemanau kad galejo pereiti visus tekstu derinimus taip mikliai su tokiu klientu kaip flylalas…)… O kadangi TA DIENA buvo numatytas pranesimas, jis tiesiog buvo isplatintas ir tiek. o kad TA DIENA buvo dar ir krizine situacija, tai jiems tiesiog pavyko, jei taip galima isireiksti, is to pranesimo gauti daugiau naudos. :)
taskas.
na, pranešimas išplatintas gegužės 9 dieną, ir jame kalbama apie balandžio mėnesį pervežtus keleivius, tai paruoštas gana operatyviai. Aišku, galima sutikti su tuo, kad tai gali būti tiesiog sutapimas.