Simonas Bartkus | Blog

Šiandien Lietuvos Marketingo Asociacijos vardu išsiunčiau laišką prašymą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl termino „marketingas” vartojimo.

Pagrindinis šio laiško tikslas – visiems laikams išspręsti klausimą dėl termino „marketingas” vartojimo.

Šiuo metu, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) sprendimu, terminas „marketingas“ yra nevartotina svetimybė, kurią siūloma keisti „rinkotyra“ arba „rinkodara“. Tačiau „marketingas” nėra Didžiųjų kalbos klaidų sąraše, bet Valstybinė kalbos inspekcija gali nubausti už VLKK nutarimų nesilaikymą (tiesa, realiai už tai šiuo metu nebaudžia).

Laišku prašome VLKK įteisinti lietuvių kalboje terminą „marketingas“, leisti jį vartoti ir nelaikyti nevartotina svetimybe.

Lietuvos Marketingo Asociacijos argumentai, kodėl „marketingas” turėtų būti leidžiamas vartoti terminas:

1. „Marketingas” yra plačiai vartojamas terminas ne tik tarp šios srities specialistų, bet ir visuomenės. Visuotinumo principas galioja žodžius įvedant į kalbą. Dar vienas iš visuotinumo įrodymų – iš šio termino daromi išvestiniai žodžiai, pavyzdžiui „marketingistas”.

2. Žodis „rinkodara“ yra sudurtinis žodžių „rinka“ ir „darymas“ junginys, reiškiantis „rinkos darymą“. Tai klaidina visuomenę. Marketingas nėra vien „rinkos darymas“, nes rinką reikia pažinti, žinoti, ką gaminti, ištirti, ar galima ir jau esamas rinkas užimti, didinti savo rinkos dalį nekeičiant pačios rinkos dydžio, taip pat tirti rinkos dydžio pokyčius, tirti vartotojų poreikius skirtingose rinkose.

3. Didžiausiuose šalies universitetuose – Vilniaus Universitete, Kauno technologijos universitete – yra Marketingo katedros.

4. Akademinė visuomenė pasisako už žodžio „marketingas“ vartojimą, nes Lietuvos akademikų, profesorių, Vilniaus Universiteto, Kauno Technologijos universiteto dėstytojų nuomone, „rinkodara“ neatspindi visos „marketingo“ prasmės, gilumo ir platumo. Mano žiniomis, už termino „marketingas” vartojimą pasisako VU Marketingo katedros profesorius dr. Sigitas Urbonavičius, taip pat tos pačios katedros profesorius, habil. dr. Vytautas Pranulis, parašę ne po vieną marketingo vadovėlį.

5. Vien kalbos motyvai nėra pakankama priežastis vienareikšmiškai reikalauti „marketingą“ keisti „rinkodara“, nes iškraipoma, nesuvokiama tikroji marketingo reikšmė, „marketingas“ susiaurinamas tik iki „rinkodaros“.

6. 2010 m. vasarį buvo apklausti 74 Lietuvos Marketingo asociacijai priklausantys marketingo specialistai. Apklausos rezultatai parodė, jog 71 proc. apklaustųjų mano, kad „rinkodara“ nėra tinkamas „marketingo“ sąvokos atitikmuo. 43 proc. marketingo specialistų, paklaustų, kaip jų įmonėje vadinamas marketingo funkcijas atliekantis skyrius, atsakė, kad turi marketingo skyrių ir tik 20 proc. savo įmonių skyrius vadina rinkodaros. 47 proc. apklaustųjų save vadina „marketingo“ ir tik 22 proc. – „rinkodaros“ direktoriais, vadovais ar specialistais.

Šiuos argumentus išdėstėme laiške, skirtame Valstybinei lietuvių kalbos komisijai.

Paprastai, jei lietuviškas atitikmuo neįsitvirtina, leidžiamas vartoti senasis žodis. Manau, jog „rinkodara” neatitinka „marketingo” termino ir šie žodžiai gali „gyventi” kartu. Be to, jeigu terminas egzistuoja daugiau negu 4 kalbose, jis gali būti registruojamas kaip tarptautinis žodis – mano žiniom, „marketing” yra ne vienos tautos kalboje.

Panašūs argumentai prieš porą metų įtikino Teisingumo ministeriją, kuomet keitėme Marketingo Specialistų Asociacijos pavadinimą į Lietuvos Marketingo Asociaciją.

Iš tiesų, šiai dienai turime situaciją, kai „marketingas” yra nei pakartas, nei paleistas: turime Marketingo katedras universitetuose, leidžiami marketingo vadovėliai, turime Lietuvos Marketingo Asociaciją,  tačiau „marketingo” terminas yra nevartotina svetimybė.

Tikiuosi, jog terminas „marketingas” bus pilnai paleistas gyventi.

Taipogi, suprasdama, jog marketingo specifikos naujovės greitai plinta, Lietuvos Marketingo Asociacija yra pasiruošusi bendradarbiauti su kalbos priežiūros institucijomis siūlydama lietuviškus svetimų kalbų žodžių atitikmenis, kol jie „neįsigyvena” marketingo specialistų lūpose.

Penktadienį pasklidus viešai kalboms apie „Aer Lingus” ketinimą sustabdyti skrydžius iš Londono Gatwicko oro uosto į Vilniaus oro uostą nuo vasaros sezono pradžios (kovo 31 d.), sujudo kitos aviakompanijos ketinančios užimti atsiradusią erdvę rinkoje – šurmulys rinkoje sujudo didelis, kas rodo, jog dabar jau gyvename kitokioje situacijoje nei 20098 m. pradžioje, kuomet beveik pusmetį niekas nerodė susidomėjimo skrydžiais tarp Vilniaus ir Londono, dėl ko Vilnius net šešis su puse mėnesio neturėjo tiesioginės jungties su Europos finansų centru.

Iš Vilniaus į Londono Stansted oro uostą skraidantys „Star1 Airlines” šiandien suskubo paskelbti, jog nuo balandžio 30 dienos iš Vilniaus į Londoną skris šešis kartus per savaitę – kasdien išskyrus šeštadienį.

„airBaltic” šiandien taip pat suskubo paskelbti, jog vasaros sezonu ketina skraidyti į Londono Gatwick oro uostą – naudojamas lėktuvo tipas (nors greičiausiai bus B735) ir skrydžių dažnis kol kas neskelbiami.

Nors skrydžių paklausą reikėtų vertinti kaip sistemą ir atsižvelgti, jog „Ryanair” siūlo daugiau nei po 2 skrydžius per dieną į skirtingus Londono oro uostos iš Kauno oro uosto bei atsižvelgti į pasiūlymus skristi jungiamaisiais skrydžiais, visgi, kokia šiai dienai yra paklausa skrydžiams tarp Vilniaus ir Londono?

Nuo liepos mėnesio skrydžius į Stanstedo oro uostą pradėjus „Star1 Airlines”, nuo rugsėjo „Aer Lingus”, o šventiniam periodui į konkurenciją įsijungus ir „Aurelai” keleivių skaičius tarp Vilniaus ir Londono didėjo nuolat kiekvieną mėnesį. Reikėtų įvertinti tai, jog emigracinės kryptys yra vienos lengviausiai „suaktyvinamos” kryptys – įsijautus aviakompanijoms į aršią konkurenciją ir kainų karą maršrute atsiranda keleivių, kurie „šiaip neskristų, bet skrenda tik todėl, jog pigu” (modelis, pagal kurį „low cost”  kompanijos plečia keleivių rinką).

2009 m. Londono kryptis buvo populiari ir tarp skrendančių keleivių su persėdimais: kol neprasidėjo „Aer Lingus” skrydžiai, kiekvieną mėnesį 1100-1300 keleivių skrido su persėdimu į Gatwicką (lapkritį ir gruodį tokių keleivių sumažėjo iki 200), o į Heathrow su persėdimais kiekvieną mėnesį skrido 700-900 keleivių.

Kad galėtume įvertinti skrydžių sezoniškumą, galima pažiūrėti į istorinius duomenis, kokie keleivių srautai tarp Vilniaus ir Londono buvo 2006-2008 metais:

Matome, jog nepaisant krizės, ir skaičiuojamo rinkos susitraukimo apie 20% 2009-aisiais, keleivių, pervežtų maršrutu Vilnius-Londonas skaičius gruodžio mėnesį pasiekė 2007-2008 metų lygį.

Vertinant iš šio grafiko matomą sezoniškumą, galima matyti, jog vasaros sezono metu skrydžių paklausa Vilnius-Londonas maršrutu nuo gegužės iki rugsėjo pakyla apie 30%, palyginus su žiemos sezonu. Pagal tai galima daryti prielaidą, jog 2010 m. vasarą paklausa gali siekti 12-14 tūkst. keleivių maršrute per mėnesį.

Pagal iki praėjusios savaitės galiojusį planą 2010 m. vasarai, „Star1 Airlines” ketino siūlyti 5300 vietų per mėnesį, tuo tarpu „Aer Lingus” – 10440 vietų per mėnesį, todėl bendra pasiūla – 16000 vietų per mėnesį. Jeigu abu vežėjai orientuojasi į 75% lėktuvų užpildymą, tai tokia kėdžių pasiūla realiai atitinka rinkos poreikį be papildomo rinkos aktyvinimo ir keleivių persikėlimo iš aplinkinių oro uostų.

Taigi, kas dabar? „Star1 Airlines” pakėlė savo kėdžių pasiūlą iki 7700 vietų. Vadinasi, erdvės yra dar mažiausiai 8300 vietų. Keleiviams, be abejo, geriausia situacija yra kuomet rinkos dalyviai siūlo daugiau vietų, nes tuomet jie yra labiausiai suinteresuoti didinti paklausą aktyviais rinkodaros veiksmais.

Tęsiu prieš savaitę pradėtą Vilniaus oro uosto keleivių tyrimo apžvalgą.

Pirmiausia, nedidelis duomenų patikslinimas apie keleivius, besinaudojančių Vilniaus oro uostu.  Prieš savaitę skelbtuose grafikuose latviai ir estai pateko į skiltį „Kiti”, tačiau patikslinus paaiškėjo, jog jų yra gana ženklus procentas:

Vienas iš keleivių tyrimo tikslų – nustatyti, kokiu būdu į Vilniaus oro uostą atvyksta keleiviai ir kaip būtų galima pagerinti susisiekimą su Vilniaus oro uostu.

Tyrimo rezultatai parodė, jog lygiai pusė visų keleivių į Vilniaus oro uostą yra atvežami/išvežami draugų arba šeimos narių. Šis būdas yra ypač populiarus tarp lietuvių ir užsakomaisiais skrydžiais skraidančių keleivių. Tarp užsieniečių populiariausias atvykimo ir išvykimo būdas yra taksi – juo naudojasi 49% apklaustųjų, o draugai atveža 26% keleivių.

Miesto autobusu į Vilniaus oro uostą atvyksta 11% vilniečių, tuo tarpu tarp gyvenančių ne Vilniuje šis rodiklis sudaro tik 4%. Įdomu, kad miesto autobusas populiarus tarp užsakomaisiais reisais skrendančių – 14% čarteriu skrendančių naudojasi miesto autobusais, kai tuo tarpu tarp reguliariaisiais skrendančių – tik 8%.

Atvykimas į oro uostą traukiniu yra gana populiarus tarp lietuvių, kurių gyvenamoji vieta yra ne Vilniuje – 7% nevilniečių atvyksta traukiniu, tuo tarpu tarp vilniečių traukiniu atvykusieji sudaro 1%.

Vilniaus oro uosto keleivių paklausus, kaip Vilniaus oro uostas galėtų pagerinti susisiekimo klausimus, tai 11% keleivių siūlo pasirūpinti pigesniu parkavimu. Šis klausimas yra ypač aktualus lietuviams – to pageidauja 16%, tuo tarpu tarp užsieniečių šis klausimas aktualus 3%. Taip pat pastebimas skirtumas, jog ne Vilniuje gyvenantiems šis klausimas aktualesnis nei ne vilniečiams.

13% vilniečių aktualu, jog visuomeninis transportas į Vilniaus oro uostą važiuotų dažniau.

Nemokamas trumpalaikis parkavimas yra aktualus 12% vilniečių, tuo tarpu mažai aktualus tarp ne vilniečių ir užsieniečių.

Užsieniečiams pats aktualiausias klausimas, iškeltas teikiant pasiūlymus susisiekimui su oro uostų gerinti yra galimybė taksi atsiskaityti kreditine kortele. Tai siūlo 9% keliaujančių užsieniečių ir tai jiems yra pati svarbiausia problema: tai aktualiau nei pigesnis parkavimas, nemokamas trumpalaikis parkavimas ar dažniau kursuojantis viešasis transportas.

Vilniaus oro uoste svarbiausios parkavimo problemos pamažu yra sprendžiamos – neseniai atidaryta Vilniaus oro uosto administruojama trumpalaikio stovėjimo aikštelė, kuriame suteikiama galimybė iki 15 min. stovėti nemokamai ir ilgesnis stovėjimas yra pigesnis nei aplinkinėse aikštelėse, taip pat vyksta konkursas taksi paslaugoms Vilniaus oro uoste teikti.

Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) iniciatyva buvo surengta marketingo specialistų apklausa apie Lietuvos, kaip drąsios šalies, įvaizdžio ir prekės ženklo idėją bei apie naująją – privačią iniciatyvą „Lietuva – Baltijos širdis”. Kad oficialiai patvirtintas prekės ženklas nėra tinkamas, mano didžioji dalis apklausoje dalyvavusių LiMA narių – tik 19 proc. respondentų sutinka, jog ženklas gerai reprezentuoja Lietuvą. 36 proc. neigiamai vertina abu – ir senąjį, ir naująjį – prekės ženklus.

Atsižvelgdamas į apklausos rezultatus, LiMA valdybos pirmininkas Simonas Bartkus pabrėžia, kad iniciatyva sukurti gerą prekės ženklą yra sveikintina, tačiau tai reikėjo daryti įvertinus daugelį aspektų – kur jis bus naudojamas, ar tikrai jis atspindi tai, ką turime geriausio ir ar tinkamai reprezentuos mūsų šalį. S. Bartkaus nuomone, Lietuvos įvaizdis svarbus visai visuomenei, todėl natūralu, kad ir kiekvienas apklausos dalyvis turėjo labai asmenišką santykį su šia tema. „Gal todėl mūsų nariai jautė poreikį ne tik atsakyti į apklausos klausimus, bet ir susijungti į įdomią ir plačią diskusiją internete”, – sako jis.

Komunikacijos specialistas Marius Jovaiša neseniai pasiūlė savo sukurtą naują prekės ženklą – Lietuvos kontūrus primenantį širdies formos gintarą su įspaustu Vyčiu. Šis ženklas nepatinka 48 proc. LiMA apklausos dalyvių, 42 proc. jį vertina teigiamai. Apklausa rodo, jog didžiajai daliai marketingo specialistų naujasis prekės ženklas asocijuojasi su šalies kultūriniu paveldu ir gerai atspinti tautos vertybes (56 proc.), kitiems – su karinga Lietuva, kompanijos GSK logotipu ar net saldainiu-ledinuku.

Vertindami M. Jovaišos pasiūlytą naują šalies įvaizdžio koncepciją – „Lietuva – Baltijos širdis”, 46 proc. apklaustų LiMA narių mano, jog ji yra tinkamesnė pristatyti Lietuvą, nei „Lietuva – drąsi šalis” (11 proc.). Tuo pat metu 43 proc. tikina, kad reikia ieškoti kito šūkio. Marketingo specialistai siūlo atkreipti užsieniečių dėmesį į Lietuvos gamtą, ilgaamžes tradicijas, svetingumą, novatoriškumą ir darbštumą. LiMA apklausos dalyvių teigimu, prieš kuriant šalies įvaizdžio koncepciją, būtina konkrečiais skaičiavimais pagrįsti norimus prioritetus – ar tikrai didžiausią dėmesį kreipti į atvykstamąjį turizmą, o gal – į ekologišką žemės ūkį ar kt.

LiMA valdybos narys Rytis Buračas palaiko M. Jovaišos iniciatyvą ir mano, jog naujasis Lietuvos prekės ženklas pakankamai atspindi mūsų šalies savitumą, yra lengvai įsimenamas ir konceptualus. „Kai kūrybingi profesionalai pateikia sprendimus be valdžios įsikišimo, dirbama be rėmų, tuomet ir pasiekiami geriausi rezultatai. Turime galvoti ne tik apie tai, ar ženklas gražiai atrodo, bet ir kokius šalies bei tautos privalumus akcentuoti būtų naudingiausia, kad į Lietuvą pritrauktume ne tik turistų, bet ir investicijų, pagerintume savo įvaizdį pasaulyje”, – įsitikinęs R. Buračas.

S. Bartkaus teigimu, apklausa parodė, kad specialistams ne vis tiek, kad Lietuvos įvaizdžiui stiprinti jau išleista 43 mln. litų, o rezultatas kol kas nepasiektas. LiMA valdybos pirmininkas atkreipia dėmesį, kad pernai sukurtą ir patvirtintą šalies įvaizdžio koncepciją „Lietuva – drąsi šalis” bei šalį pristatantį ženklą (Lietuvos formos daugiakampyje išsibarsčiusios raidės, sudarančios anglišką žodį „Lithuania”) net ir oficialios institucijos naudoja kukliai.

Lietuvos marketingo asociacijos narių apklausoje dalyvavo 87 respondentai, iš kurių 57 proc. sudarė moterys, 43 proc. – vyrai. Tarp apklaustųjų – įmonių vadovai, rinkodaros specialistai, konsultantai, žiniasklaidos planuotojai bei viešųjų ryšių specialistai.

Lietuvos marketingo asociacija (LiMA) įkurta 2004 m. Organizacija vienija fizinius ir juridinius asmenis, dirbančius marketingo srityje ar ja besidominčius. LiMA priklauso daugiau nei 200 įvairiausių verslo sričių marketingo specialistų.

Atgarsiai:

DELFI: Marketingo specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

lrytas.lt: Rinkodaros specialistai M.Jovaišos pasiūlytą Lietuvos prekės ženklą vertina palankiau nei oficialųjį

Alfa.lt: Rinkodaros specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

„Verslo žinios”: Įvaizdžio idėjų badas

Balsas.lt: Specialistai įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai (iš – VTV.lt)

Respublika.lt: M.Jovaišos pasiūlytas Lietuvos prekės ženklas vertinamas palankiau nei oficialusis

Kauno.diena.lt: Lietuvos įvaizdžio idėjas specialistai vertina skeptiškai

VersloSavaite.lt: Apklausa: Marketingo specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

Marketnews.lt: Marketingo specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

Zebra.lt: Specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

„Sūduvos gidas”: Marketingo specialistai Lietuvos įvaizdžio idėjas vertina skeptiškai

Manau, jog knygų skaitau nemažai. Nors skaityti dažniausiai yra didesnis už galimybes, todėl skaitymo tempai svyruoja, tačiau per metus perskaitau daugiau nei 20 knygų.

Seku e-knygų vystymąsi. Man šis produktas labai patinka. Besikaupiančioms knygoms yra sunku rasti namuose vietos. Kadangi knygas daugiausia skaitau keliaudamas, tai e-knygas daug paprasčiau vežiotis. E-knygos yra pigesnės už popierines, todėl nuoskauda nusipirkus blogą knygą yra mažesnė. Ir apskritai – iš principo nekenčiu popieriaus kaip materijos.

Tačiau užsienio pavarduotuvėse vis pavartau skirtingus e-knygų aparatus  ir juos padedu atgal – nesiryžtu pereiti į e-knygų pasaulį. Kodėl?

1. Lietuviško turinio nėra, o angliškas turinys lietuviams yra sunkiai prieinamas. „Barnes and noble” turi kompiuteriams ir „iPhone” skirtas skaitykles, tačiau lietuviams turinio pirkti negalima – matyt, nebus galima pirkti ir „nook” turinio. „Amazon Kindle” turinys lietuviams yra prieinamas, todėl šito aparato pirkimas, turbūt būtų tikslingiausias. Tačiau pats aparatas tai man nepatinka (kam ta klaviatūra?). Nelegalaus turinio aš nenoriu, o be to, net jeigu sugebėčiau spjauti į daroma nusikaltimą, tai „piratinį” turinį nėra paprasta rasti ir įsikelti. Tinklaraštis „Eknygos” pateikė neblogą sąrašą šaltinių, kur jų galima ieškoti, tačiau baido pats dalykas, jog lietuviams „jų reikia ieškoti” – norisi visko greitai, patogiai, visko vienoje vietoje.

O jeigu dar būtų galimybė kas rytą į e-knygų aparatą gauti naują laikraštį …

2. Brangu. skaitykle.lt siūlomi gaminiai kainuoja 800 litų ir daugiau, „Amazon Kindle” kainuoja virš 600 litų. Jeigu darom prielaidą, jog e-knygos dvigubai pigesnės negu tradicinės knygos, o mano vidutinė perkamos knygos kaina yra 50 litų, tai realiai mano investicija „atsipirks” ne greičiau negu per pusantrų metų. Gal tai ir yra „protingas” laikotarpis, tačiau – žr. 3 punktą.

3. Esu tikras, jog elektroninių knygų skaitytuvai greitai taps daug geresni (dėl augančio populiarumo daugiau kompanijų imsis investuoti į inovacijas) bei turėtų sparčiai pigti (dėl masto ekonomijos). Pamatyti, jog daiktas, už kurį mokėjai 800 litų, po pusmečio kainuoja dvigubai pigiau nėra malonu – nors tai galima pavadinti buvimo inovatoriumi kaina. Dar sunkiau bus atsisakyti greitai morališkai pasenusio daikto ir vėl pirkti naują.

Lietuviško turinio nėra ir nemanau, jog per porą metų jo atsiras. Nekalbu apie eksperimentus ir atskirus leidimus, tačiau kalbu, jog bus normalus elektroninių knygų pasirinkimas ir bent trečdalis Lietuvoje išleidžiamų knygų bus išleidžiama ir elektroniniu pavidalu.

E-knygų ateitimi tikiu. Lietuvoje e-knygos, manau, bus mažiau populiarios nei Vakaruose, dėl visuomeninio transporto nepopuliarumo daugiau uždirbančiųjų tarpe. Kai daugiau nei pusė į darbą keliauja už vairo, o kelionė trunka trumpai, tai iškrenta epizodas, kurį keliaujantys visuomeniniu transportu turi skaitymui. Kiek knygų ir laikraščių perskaitoma Londono traukiniuose ar Paryžiaus metro? Skaitymui prieš miegą e-knygos neturi tiek privalumų kiek skaitymui kelionėse.

E-knygų populiarėjimui didelę įtaką turės pasiūlos buvimas. „Amazon” trečdalį pardavimų sudaro e-knygos. Tačiau jie to pasiekė per sukurtą patogumą, didžiulį asortimentą, dideles investicijas į savo vardo aparatą ir didžiules marketingines pastangas. Labai sveikintinos skaitykle.lt pastangos, tačiau manau, jog esminė „Kindle” sėkmės priežasčių – technika ir turinys turi eiti kartu. Tuo keliu eina „Barnes&Nobles”, tuo tarpu visai neblogas „Sony Reader” gaminys nesulaukia tokio populiarumo, nors „skaito” bet kokį turinį. „iPhone” ir „Kindle” įrodė, jog masiniam vartotojui nerūpi sistemos uždarumas, jeigu jis gali patogiai ja naudotis.

Taip pat, niekada nesu tikras, jog sugebu žinoti, ko man reikia, tačiau galvoju, jog galbūt pasirodys telefonų ir e-knygų hibridas. Šiai dienai man atrodo, jog „iPhone” su pusantro karto didesniu ekranu ir dvigubai talpesne baterija būtų tobulas įrenginys. O jeigu dar „iTunes” principu veikiantis knygų pirkimas … Tačiau, net jeigu toks produktas ir pasirodytų, tai Lietuvos rinkai jis, deja, prieinamas po kokio penkmečio.

Kaip ir prognozavau žiemą, interneto reklamos išlaidas krizė palietė labiau nei reklamą televizijoje ar lauko reklamą. TNS skelbia, jog pirmąjį šių metų pusmetį interneto reklamos pyragas susitraukė 17,7%. Kalbant apvaliais skaičiais, tai pernai reklamai internete buvo išleista apie 26 mln. litų „gross’inės” valiutos, o šiemet apie 22 mln. Realus susitraukimas gali būti dar didesnis, nes, nuolaidos internete irgi didėjo – galbūt ne tokiu tempu kaip televizijoje ar spaudoje, bet visgi.

Praėjusiais metais aviakompanijos buvo tarp didžiausių, besireklamuojančių internete. 2008 m. suvestinėje „flyLAL” užėmė garbingą 5-ąją, „airBaltic” užėmė 9-ąją vietą. Natūralu – internetas aviacijos bendrovėms yra pagrindinis pardavimo kanalas.

Kas pakito? O pakito šioje vietoje labai daug. Čia yra aviacijos verslo atstovų išlaidų reklamai internete suvestinė.

„flyLAL” pernai per pirmąjį pusmetį išleido 1 mln. litų, o šiemet jų nebeliko rinkoje ir nebeliko internete. Buvusi pagrindinė konkurentė „airBaltic” reklamai internete išlaidas sumažino beveik 10 kartų!

Internete nebsireklamuoja ir buvusios „flyLAL”, dabar „Avia Solutions Group”, įmonei „BPC Travel” priklausantis bilietų pardavimo portalas skrisk.lt, pernai pavasarį rengęs didžiulę portalo įvedimo kompaniją.

Išlaidas padidino prekybos aviabilietais lyderis Greitai.lt. Pasikartosiu, bet manau, jog daro teisingai – internetinėms aviabilietų paieškos sistemoms dabar yra laikas išsikovoti vietą po saule.

Pažiūrėkite į bendrą suvestinę – iš aviacijos verslo susitraukimo interneto reklama neteko beveik 2 mln. litų. Arba pusė tos sumos, kuria sumažėjo išlaidos reklamai internete!

Suvestinėje atsirado  nedidelio žaidėjo Judek.lt išlaidos, kurios padidino šių metų išlaidas, tačiau ši kompanija išleido visus gross’inius pinigus viename kanale, todėl nėra garantijos, jog sumokėta „tikrais pinigais”.

Stabilias investicijas į interneto reklamą išlaikė aviakompanija „Austrian” – keista, jog kitos kompanijos, kurios iš Vilniaus vežasi keleivius neskiria pingų reklamai internete. Juk dabar vyksta nemaža konkurencija tarp Prahos, Vienos, Frankfurto, Varšuvos, Helsinkio, Kopenhagos.

Taigi, didelę įtaką interneto reklamos pyragui padarė ne baisusis žodis „krizė”, tačiau pokyčiai viename iš verslų, kuriam interneto reklama buvo labai svarbi (na ok ok, dalį pokyčių aviacijoje irgi galima  nurašyti „krizei”). Jeigu ne tai – interneto pyrago susitraukimas tikrai nebūtų toks stiprus.

Jeigu skaitote šį tinklaraštį neatsitiktinai, tai esu tikras, jog esate girdėję apie Lietuvos Marketingo Asociaciją. Tai penkerius metus gyvuojanti didžiausia ir vienintelė marketingo specialistus vienijanti organizacija Lietuvoje, kuri iki 2008 m. vadinosi Marketingo Specialistų Asociacija.

Artūras Olšauskas „Media House” tinklaraštyje klausė „ar priklausote LiMA?”, o aš norėčiau mano tinklaraštį skaitančius marketingistus pakviesti tapti Lietuvos Marketingo Asociacijos nariais.

Kas yra LiMA?

Lietuvos Marketingo Asociacija yra marketingistus vienijanti organizacija, kuri siekia sukurti erdvę, kurioje nariai gali kartu tenkinti socialinius ir profesinius poreikius. LiMA duoda galimybę būti Lietuvos marketingo bendruomenės nariu ir tiesiog tobulėti.

Ką LiMA gali duoti tau?

Pagrindinė LiMA teikiama nauda susideda iš trijų žodžių: „Žmonės. Žinios. Patirtys”.

Žmonės. Šiai dienai yra 164 nariai ir 409 sekėjai „Facebook” tinkle – tiek prasiplečia jūsų pažinčių ratas. Įvairių įmonių marketingo vadovai ir specialistai, reklamos agentūrų vadovai ir darbuotojai, viešųjų ryšių specialistai ir t.t. – jūsų reikalas, kaip šias pažintis išnaudosite. O pažintys yra galinga jėga ar ne? O kur dar buvimas didžiausios marketingo bendruomenės nariu? Gyvos ir elektroninės diskusijos, dalijimasis profesinėmis žiniomis ir tiesiog socializavimasis su Lietuvos marketingo specialistais.

Žinios. Nuo pat LiMA įkūrimo vienas pagrindinių organizacijos tikslų – nuolat kurti ir platinti profesinį turinį, kokio Lietuvoje labai trūksta. Kaip tai vyksta? Kartą per mėnesį ar dažniau vyksta vakariniai seminarai, kuriuos veda savo srities profesionalai, inicijuojami workshop’ai, per kuriuos analizuojami įvairūs atvejai, teikiama pagalba marketingo kolegoms padaryti sprendimus bei daromos įžvalgos, žiniomis taip pat dalijamasi per uždarą LiMA narių elektroninę konferenciją, LiMA puslapyje „Facebook’e”, per elektroninį savaitinį naujienlaiškį ir t.t.

Patirtys. Virš pusantro šimto narių su skirtinga patirtimi skirtinguose versluose – bendraudami su jais, neišvengiamai įgysite naujų žinių, gyvos patirties „kas veikia, o kas neveikia”, tiesiog pagausite rinkos pulsavimą. Patirties dalijimuisi labai gerai padeda neformalus bendravimas – periodinės LiMA narių savaitgalinės išvykos (panaršykite po „Facebook’ą” nuotraukų), įvairūs renginiai (sezono atidarymas, diskusijos ir kt.), pasėdėjimas su alaus bokalu po darbo ar seminaro ar tiesiog pietūs su bendraminčiais LiMA nariais.

Kas konkrečiai vyksta?

Vyksta nemažai ir nuolat, todėl konkrečiai – apie artimiausius planus.

Artimiausias planuojamas LiMA seminaras/diskusija – rugpjūčio 25 dieną, tema apie praktinę ženklodarą arba liaudiškai „branding’ą”. Pranešėjai: Mindaugas Lapinskas, tema – „Lietuvos ženklodaros dilemos” ir Giedrė Pukienė, tema –  “Olialia” prekės ženklas – kas ir kaip?”

Rugsėjo antrą savaitę planuojame minėti Lietuvos Marketingo Asociacijos penkmetį, o kartu atidaryti naują „marketingo sezoną”.

Kaip tapti LiMA nariu?

Reikalavimas vienas iš dviejų: darbinė patirtis marketinge arba išsilavinimas marketingo srityje.

Narystė Lietuvos Marketingo Asociacijoje kainuoja 100 litų metams, vienkartinis stojamasis mokestis – 100 litų. Metinis mokestis skaičiuojamas ketvirčiais, todėl jei tapsite LiMA nariu dabar, jums reikės mokėtu už III ir IV 2009 m. ketvirčius: bendra suma 150 litų (100 LTL stojamasis ir 50 LTL metinis už einamuosius metus).

Jeigu norite tapti LiMA nariu – užpildykite šią anketą ir sulaukite patvirtinimo.

Jeigu abejojate nauda ar savo noru būti didžiausios marketingo bendruomenės Lietuvoje nariu – kviečiu tapt LiMA puslapio „Facebook” tinkle fanu ir sekti LiMA pulsą.

Kuomet daugiau rašydavau apie lietuviškų televizijų gyvavimą, ne kartą atkreipdavau dėmesį į tai, jog du didieji televizijos kanalai konkuruoja pagal principą „taikyk į tą pačią auditoriją ir neleisk varžovui įgyti persvaros”. T.y., TV3, matydama, jog LNK paleidžia kriminalinę laidą su Krivicku, pagal šią logiką turi tuo pat metu paleisti kriminalinę laidą su kokiu G.Jaunium – tai jai „apsimoka”, nes perplėšiama auditorija pusiau neleis varžovei atsiplėšti. Rodydamas tuo laiku laidą kitokia tema (pvz. muzikinę ar žinias), tu rizikuoji tapti nišine mažuma reitinguose.

„uagadugu” jau anksčiau pastebėjo vakar šeštadienio vakarą įvykusį absurdo spektaklį, kuomet ir TV3, ir LNK tuo pat metu rodė „Auksinių svogūnų” kartojimus.

Lygiai tas pats vyksta turizmo sektoriuje – atostogų kelionių organizavime. Vasarą didžioji dalis atostogautojų nori į Turkiją. Dauguma jų nori skristi anksti ryte, kad dar tą pačią dieną „pasipliažinti”, o be to 7 dienas atostogaujantys nori išskristi savaitgalį, o 10 dienų atostogaujantys – būtinai antradienį. Finale, gaunasi situacijos, kuomet visų trijų kelionių organizatorių užsakyti lėktuvai tą pačią valandą skrenda į Antaliją.

Tai, be abejo, dar labiau sumažina galimybes kelionių organizatoriams konkuruoti kitais aspektais, išskyrus kaina. Visi veža į tuos pačius kurortus, tarpusavyje nesiskiriančius viešbučius ir net skrenda tuo pačiu laiku.

Kelionių organizatorių logika aiški ir suprantama – taikome į didžiausią segmentą ir į populiariausius poreikius. Organizatoriai brenda į aršios konkurencijos liūną, tačiau neleidžia atsiplėšti konkurentui ir visada gauna užtikrintą savo pyrago dalį.

Tačiau televizijų konkuravime yra šalutinis efektas, kuris jau yra matomas. TV3 ir LNK dažnai keičiasi „lyderės” pozicijomis. Tačiau, kaip jau ir pastebėjo „uagadugu”, abiejų televizijų bendras reitingas visą laiką mažėja. Prieš 4-5 metus abi televizijos sutraukdavo 60% auditorijos, prieš porą metų surinkdavo 50%, o naujajame sezone paims greičiausiai jau tik 40%. Be abejo, tam įtakos turi ir augantys mažieji bei augantis kanalų skaičiaus prieinamumas, tačiau nemažiau „kaltos” dėl šios situacijos yra ir didžiosios televizijos, kurios žiūri į tą dieną didžiausią „poreikį” ir jį dalinas pusiau.

Atostogų kelionių organizavime – tas pats. Įvairovės nebuvimas eliminuoja augančią atostogautojų dalį, kurie priversti atostogas organizuoti patys arba ieškoti organizavimo paslaugų Varšuvoje, Miunchene, Berlyne ar net Londone. Ir jie ieško. Pamažu jiems į pagalbą ateina ir Lietuvos kelionių agentūros, kurios vis labiau imasi parduoti ir užsienio organizatorių keliones.

Vasarą visi kelionių organizatoriai vežė į Turkiją, Graikiją, Ispaniją ir Tunisą. Žiemą visi veš tik į Egiptą ir Kanarus. Pasirinkimo nedaug.

Poreikis įvairesnėms poilsinėms kelionėms didės. Jis auga lėtai, todėl šiandien organizuoti keliones tiesiog neapsimoka. Tačiau didieji organizatoriai, imdamiesi įvairovę didinančių projektų atliktų ir ilgalaikę misiją – nepripratintų keliautojų ieškoti tokių pasiūlymų svetur. Kaip ir televizijų atveju, koncentruojantis į konkurenciją rinkos viduje, daromi veiksmai, kurie prisideda prie rinkos mažinimo.

Aišku, į labai ilgą laikotarpį orientuoti pusiau „socialiniai” veiksmai ekonominės krizės metu mažai kaip rūpi. Ir tai yra visiškai suprantama.

Prieš valandą Vilniaus oro uoste nusileido „FlyGlobespan” lėktuvas iš Londono „Boeing 767-300”, kuriame turėtų būti virš 300 vietų.

Kas jame sėdi? Ogi „Fullham” komandos sirgaliai, kurie atskirido į savo komandos rungtynes su Vilniaus „Vėtra”.

„Vėtros” klubo atstovai sako, jog britai paprašė 500 bilietų, dar, neabejotinai, dalis britų pirks bilietus savarankiškai.

O šiandien aviakompanija „Star1” vėlų vakarą daro reisą Londonas-Vilnius, kuris galėtų būti pilnai užpildytas „Fullham” fanais (kas gi tas 148 vietos lėktuve?).

Tačiau, tame reise „Fullham’o” fanų turbūt bus vienetai. Nes – „Star1” bilietus parduoda tik per savo interneto tinklapį, kuris … Didžiojoje Britanijoje išleistų kreditinių kortelių tiesiog nepriima. Apie šią „smulkmeną” net vyksta diskusijos „Fullham” tinklalapyje, o dėl tokios „smulkmenos” gerbėjai renkasi brangesnį skrydį su „Lufthansa”. Jei neklystu, „Star1” mokėjimai vyksta per mokejimai.lt sistemą.

Čia pavyzdys, jog elementarios smulkmenos yra labai svarbios jūsų verslui. „Star1” gali paskaityti populiarią knygą beveik tokiu pavadinimu.

O „Aer Lingus”, žinodami šį faktą, gali rugsėjui Londonas-Vilnius-Londonas „roundtrip’o” kainas laikyti daug aukštesnes nei Vilnius-Londonas-Vilnius – nes vistiek tarp britų realios konkrencijos maršrute nėra.

Po užpraeitą ketvirtadienį vykusio seminaro-diskusijos Lietuvos Marketingo Asociacijoje apie socialinių tinklų madą ir naudą netyla diskusijos, kaip įmonės tai galėtų išnaudoti ir iš to tiesiogiai ar netiesiogiai uždirbti.

Teigiamai atsakius į klausimą „būti ar nebūti” ir pasiryžus „Taip, mums reikia socialiniuose tinkluose būti!” ne vienam iškyla klausimas – o kas turėtų vykdyti įmonės komunikaciją socialiniuose tinkluose?

a) Įmonėje dirbantys marketingo specialistai. Privalumas – lengva komunikuoti žinant visą virtuvę. Trūkumai – dažniausiai įmonės neturi tam resursų bei sukaupto „know-how„, kuris reikalingas gan specifinis. Paskirti tam atskirą resursą prieš tai jį apmokius – brangoka. Juolab, jog būsima nauda neaiški, o komunikacijos išlaidų efektyvumas šiuo laiku yra labai svarbus. Be to, daugelis marketingistų tiesiog yra įpratę deleguoti praktinį veiksmų vykdymą, ypač tie, kuriuose marketingo organizacijos yra gana siauros.

b) Media agentūra. Media agentūros šias paslaugas kartais teikia – jos iš to (dažniausiai) neuždirba, bet tai yra dar viena media agentūros papildoma paslauga ir interaktyviųjų padalinių (kur tokie yra) pasididžiavimas. Klientui tai pridėtinė vertė, nėra poreikio didelio dėmesio skirti efektyvumo matavimui (nes tai kaip ir beveik nemokama apart kelių litų reklamai, jei tai naudojama), o agentūrai tai – papildomas kliento lojalumas, kuris media agentūrų biznyje yra labai svarbus, kai kainas visi panašiai muša žemai.

c) Interneto reklamos bendrovės. Jos nenoriai to imasi, kaip ir reklamos „Google AdWords” planavimo. Priežastis paprasta – jų darbo apmokėjimo modelis paprastai yra komisiniai nuo užsakytos transliacijų apyvartos (iš vienos ar abiejų pusių – kliento ir kanalo), o užsidėjęs kelis procentus nuo apyvartos reklamai „Facebook’e” nieko neuždirbsi (o užsidėjęs 50% irgi nieko neuždirbsi, tik atrodysi įžulus prieš klientą), o „Facebook’as”, kaip ir „Google” komisinių nemoka. Be to, interneto reklamos bendrovės yra labiau orientuotos į „kur sakyti”, o ne į „ką sakyti ir kaip sakyti”.

d) Specializuoti interneto marketingo konsultantai. Jiems klientas turėtų mokėti arba pagal valandinį įkainį, arba už tam tikro komunikacijos socialiniuose tinkluose plano įvykdymą. Klausimas „numeris vienas” – ar yra bendrovių, kurios už komunikacijos „Facebook’e”, „Twitter’yje”, „YouTube”, „Flickr” ir „frype.lt” gali mokėti po porą šimtų litų už nuotraukų upload’inimą į „Facebook’ą”? Klausimas „numeris du” – ar yra bendrovių, kurios išleisdamos tokius pinigus komunikacijai socialiniuose tinkluose gautų iš to atitinkamą finansinę grąžą?

e) Viešųjų ryšių agentūros. Tiesą sakant, lietuviškų tokių pavyzdžių neturiu, kur viešųjų ryšių agentūra vykdytų integruotą socialinę komunikaciją. Tačiau komentarų rašymo portaluose paslaugas teikia. Realiai, tai, man atrodo, jog komunikacija socialiniuose tinkluose šioje vietoje gali ir susitikti, kadangi komunikacijos tikslų ir efektyvumo matavimo principai yra labai panašūs.

f) Kūrybinės reklamos agentūros. Jos dažniausiai teikia kaip papildomą kanalą reklaminei kampanijai – taip ir atsiranda vienkartinių „Facebook’e” puslapių ar „YouTube” profilis, skelbiantis vienintelį reklaminį akcijai susuktą klipą arba kokį ale „viralą” (o apie viralus taikliai paskaitykite čia).

Išvados? Nežinau. Gali būti bet kuris atsakymas teisingas, jeigu kuri nors bendrovė pritaikys tokį modelį.

Globalesnis klausimas yra komunikacijos socialiuose tinkluose sėkmės matavimas. Patiko Artūro Olšausko mintis, jog socialiniai tinklai – tai kaip ir viešieji ryšiai. Išmatuoti tarsi galima, tačiau kokiu matu – neaišku.

Bet kokiu atveju, grįžtu prie to, jog socialiniai tinklai gali būti tik „mados” reikalas. Sutinku, jog socialinė media kaip reiškinys nėra tik mados reikalas – tai yra komunikacijos principus keičiantis reikalas. Tačiau klausimas, kurie iš įrankių yra ne mados, o ilgalaikis reikalas.  Asmeniškai tikiu „Facebook” galia, tačiau tą patį „Facebook” valgo kiti tautiniai socialiniai tinklai bei kiti socialiniai įrankiai, kurių tikrai atsiras dar ne vienas.

Socialiniai tinklai tai yra sąlyginai vis dar labai naujas reikalas. Mažai, kas suvokia naudą, mažai kas suvokia, kaip su tuo reikia dirbti.

To pasekmė – ypač sunkiai pavykstantis tęstinumo ir „lygio išlaikymo” klausimas. Prikurta nemažai korporacinių tinklaraščių, kurie yra tiesiog uželsti. Prikurta „Twitter” herojų, kurie buvo skirti vienai akcijai ir po to numesti. Tikėtina, jog pradės ristis ir „Facebook” profilių apleidimo banga, kai atsibos pradžios džiaugsmas.

Socialinės medijos kaip reiškinio esminis skirtumas nuo kitų komunikacijos kanalų – naudos iš ten galima išpešti tik tęstiniais veiksmais. Čia ne kampanija televizijoje, kur atėjai ir sprogai. Čia reikia kantrybės, ilgo įdirbio, nuolat kurti ir palaikyti turinį – tik tada galima tikėtis apčiuopiamos naudos iš šio komunikacijos kanalo.

Tačiau vėl čia grįžtame atgal į rato pradžią – o kam šį darbą atiduoti? …