Simonas Bartkus | Blog

Negaliu su Jumis nepasidalinti žavesiu, kurį man toliau suteikia bendravimas su TEO LT konsultantėmis.

Čia galite susipažinti su ankstesne istorijos dalimi. TEO LT konsultantų primokytas, jog jeigu niekas su manim dvi savaites nesusisieks, užpildyčiau paraišką įrengti TEO LT paslaugas internetu dar kartą, vakar taip ir padariau.

Šiandien iš TEO LT sulaukiau keturių (!) skambučių. Skambino keturi skirtingi žmonės.

1 skambutis: Šiuo metu įrengti šviesolaidį internetą galimybės jūsų namuose nėra. Paskutinį kartą galimybes analizavome sausio 4 dieną, dėl to nėra būtinybės šiandien tikrinti dar kartą. Susisieksime su Jumis už dviejų savaičių.

2 skambutis: Šiuo metu įrengti jokių TEO LT paslaugų jūsų name galimybės nėra.

3 skambutis:  Šiuo metu įrengti jokių TEO LT paslaugų jūsų name galimybės nėra.

4 skambutis: Šiuo metu įrengti šviesolaidį internetą jūsų namuose galimybės nėra. Bet yra galimybė įrengti DSL technologija pagrįstą interneto ryšį. Sakote, tiktų, kol nėra šviesolaidžio? Gerai, mes dar karta patikrinsime galimybes ir perskambinsime Jums sutarti, kada įrengsime DSL internetą.

Tai dabar laukiu, kol perskambins. Papildysiu.

Jau pradedu galvoti, jog protingesnė šioj vietoje yra „Vinita” nuolat spam’inanti pašto dėžutes ir kabinanti skelbimus name su pasiūlymais įsirengti jų paslaugas. Paskambinus nurodytais numeriais vyriškis praneša, jog „registruoja visus į eilę ir 2008 m. antroje pusėje bus galimybė įrengt paslaugas”.

Beje, tarpušvenčiu garaže atsirado didžiulė TEO lipdukais apklijuota telekomunikacinių jungčių dėžė, o iš jos laidai keliauja į viršų per visus aukštus. Antroji skambinusioji tarp kitko paminėjo, jog įrengimo darbai vyksta lėtai, nes „įšalusi žemė yra”. Matyt, aš didžiąją žiemą pramiegojau, o nuo dėžės garaže iki buto labai daug kasti reikia.

Nordea is a leading provider of electronic financial services and operates one of the most comprehensive Internet banking services in the world.

Čia ištrauka iš oficialaus „Nordea” banko internetinio puslapio.

Na, nežinau, kaip atrodo „Nordea” bankininkystė kitų šalių klientams, bet lietuviškosios „Nordea” e-bankas yra visiškas grybas. Šį lapkritį jie pakeitė savo ankstesnę bankininkystės versiją „Solo” į naują „netbank’ą” (pagal URL netbank.nordea.com spėčiau, kad čia tarptautinė sistemą) ir nebereikia kaskart jungiantis tušinuku braukyti skaičiukų savo kortelėje (!!!), kas buvo visiškas briedas, bet sistemoje matomas skaičiais ir kita informacija toli gražu negali pasitikėt.

Mėnesį e-bankas rodė visiškai neteisingą būsto paskolos mokėjimo grafiką, o mergaitės iš „support’o” į užklausimus atrašinėdavo, jog „taip yra todėl ir todėl, mes šia problema žinome. Teisingą grafiką matysite sausio 11 dieną”. Sulaukiau aš šios dienos ir įlindau pažiūrėti „teisingo” grafiko, bet nuo šiol „Nordea” e-bankas man teigia „Jūs neturite kreditų”.

Kažin puslapio printcreen’as (aj, teisininkai sako, kad geriau fotkinti fotoaparatu monitorių) suveiktų diskusijoje su „Nordea” banku klausimu „Nemokėjau kredito įmokų, nes maniau, jog neturių kreditų ir tikėjau, jog bankas man sumą dovanojo”?

Be viso šito naujajame „Nordea” e-banke dingo galimybė peržiūrėti lėšas investiciniuose fonduose.

Kažkaip man nesiriša tarpusavyje:

– „Nordea” Lietuvoje yra gana lankstus ir kokybiškai dirbantis bankas;
– „Nordea” Europoje yra elektroninių banko paslaugų lyderis.

Bet „lanksčiai ir kokybiškai” perkelti į elektroninio banko patirties į Lietuvą nesugebama. Matyt, problemos slypi kažkokiose parūdijusiose grandyse.

Galbūt „Hansabankas” perdaug gerai pus pripratino prie labai aukšto lygio elektroninės bankininkystės paslaugų.

Šią savaitę „Maxima” reklamomis duoda visa kaip. Tarsi jai tų drąstiškų pareiškimų ir reklamos karo su „Rimi” ir „Norfa” dar būtų maža, štai kokį gražų vaizdelį pamačiau šiandien lrytas.lt:

(spauskite ir padidinkite)

„Delfi” savo struktūros ir dizaino nekeičia nuo tada, kai atsidarė 2000 m. kovo mėnesį Lietuvoje.  Pastovi 1 vieta praktiškai visus 7 metus populiariausių tinklalapių sąraše.

ONE.lt nekeičia savo beviltiškos navigacijos sistemos ir dešimtmečiu atsiliekančio el. pašto taip pat nuo 2000-ųjų (nežinau, kada tiksliai jie atsidarė, bet savo account’ą dar one.lv atsidariau 2000.12.30). Užtikrinta 2 vieta populiariausių tinklalapių sąraše.

Supermama.lt kartais kosmetiškai aptvarko savo titulinį puslapį (o jį kas nors skaito??), tuo tarpu prie populiariojo forumo paslėptu po šiukšlyno veidu nedrįsta kišti piršto. Rezultatas – amžinas balansavimas ant populiariausiųjų dešimtuko ribos (panašu, jog supermama.lt lankosi _visos_ mamos ir jų lankomumo augimas yra tolygus interneto skverbčiai).

Cinema.lt paskutinį kartą atsinaujino 2000 m. rudenį. Nepaisant to, jis vis dar sugeba lankomumu neatsilikti nuo kinas.info ir obuolys.lt. Galbūt senas įprastas tinklalapis yra priežastis.

O kas atsitiko su tais, kurie bandė atsinaujinti?

Klase.lt, kažkada buvęs šeštas lankomiausias tinklalapis Lietuvoje, įvedęs  sunkiai sveiku protu suvokiamą „e-paso” sistemą ir gryną klasiokų idėją aplipdęs visokiausiomis pažintimis, nusirito į 14 vietą ir toliau ritasi.

OMNI.lt, persitvarkęs į Balsas.lt (čia gal ne tipinis tik dizaino pertvarkymas) iš 4 vietos nusirito į 20-ąją.

Išsiplėtęs į plius.lt, autoplius.lt nei laimėjo nei prarado – dabar virš 90% plius.lt lankytojų yra autoplius.lt lankytojai. Tik apvali suma paleista į orą.

O ar yra kitokių pavyzdžių?

Yra. Kažkada ieskok.lt dominavo pažinčių pasaulyje ir net bandė mesti iššūkį „Delfi” (pagal „PageViews” net lenkdavo). Bet, jis užmigo ant laurų, nediegė naujovių ir jį išstūmė Draugas.lt, kelis kartus eksperimentavęs dizainais ir nuosekliai plėtęs turinį bei paslaugas. Rezultatas – ieskok.lt tuoj iškris iš trečiojo dešimtuko, o Draugas.lt jau pakilo iki 7 vietos.

Tai ar verta?

Atrodo, jog jeigu esi lyderis, tai bet kokios pertvarkos yra labai rizikingos. Kas gali atrodyti labai gražu ir naudinga teoriškai, gali būti nepriimtina tavo lankytojui ir tu tiesiog gali nepataikyti. Atrodo, jog dauguma šios dienos lyderių šios politikos ir laikosi – užimdami patikimas pozicijas jie laikosi suspaudę glėbyje ką turi, bando išspausti iš to kiek įmanoma daugiau naudos ir jokių būdu naujovių neįsileisti.

Naujovių diegimas, matyt, yra „follower’ių” ar „challanger’ių” reikalas –  jie gali eksperimentuoti, taip badyti lyderius ir atrasti skaudžią vietą – galbūt atradus pavyks persivilioti lankytojus. Lyderių reikalas, matyt, yra laiku pastebėti, ką atrado „follower’iai” ir „challanger’iai” ir tuo operatyviai pasinaudoti, neleidžiant konkurentams susikurti pranašumo.

O ką daryti, jeigu persitvarkyti reikia verkiant? Tyrimai, tyrimai, tyrimai … Lietuvoje tyrimai tebėra labai skurdūs.

Praėjusį ketvirtadienį (lapkričio 8 dieną), Marketingo specialistų asociacijos nariams rengiau seminarą-diskusiją tema „Internetas Lietuvoje – vis dar nepažįstama „naujoji medija” ar visavertis komunikacijos kanalas?”

Galite parsisiųsti sutrumpintą prezentaciją:

Internetas Lietuvoje – vis dar nepažįstama “naujoji medija” ar visavertis komunikacijos kanalas? – PDF, 3,4 MB.

Kažkada „Greitai.lt” buvo apskundę konkurentus iš „Baltic Clipper”, valdančius „Avia.lt” konkurencijos tarybai dėl klaidinančios reklamos (sprendimą galite rasti čia). Ne sprendimas, bet pats faktas jau rodė, jog, matyt, internetinė prekyba lėktuvų bilietais yra tikras o ne teorinis biznis ir konkuruoti galima visais būdais. Praėjus metams lietuviškame internete galime rasti mažiausiai 20 kompanijų, kurios internetu prekiauja lėktuvų bilietais (greitai.lt, avia.lt, skrisk.lt, skrendu.lt, zigzag.lt, krantas.lt, bilietai.lt, lektuvubilietai.lt, aviabilietai.svite.lt, lektuvu.lt, kelionulaikas.lt, go.plius.lt, tiesiai.lt, …. pažiūrėkite kokia „AdWords” konkurencija.

Žodžiu, elektroninė prekyba lėktuvų bilietų srityje jau įsisukusi kaip reikalas.

Iš Konkurencijos tarybos dar negirdėti nieko, bet jau patys „skundikai” DVDOnline.lt PR’ina naujieną, jog jų konkurentė, rinkos naujokė LEVEL.lt pažeidinėja reklamos įstatymą.

Jeigu kovojama jau ir šitokiais būdais, matyt, tikri pinigai pradėjo suktis ir šioje elektroninės prekybos šakoje.

Kas sekantis?

„TNS Gallup” paskelbė duomenis apie reklamos apimtis žiniasklaidos priemonėse, tai rezultatai negali nenustebinti – interneto reklamos rinka ūgtelėjo nei daug nei mažai – 118% (daugiau tame skaičiuje pamatę INTERNETAS_LT). Galima prognozuoti, jog jau šiais metais interneto reklamos apimtys priartės prie 30 mln. litų.

Kai pyragas pradeda labai greitai augti, atsiranda vis daugiau norinčių jo atsikąsti. Vienas paskutinių interneto reklamos verslo trendų – media agentūros vis dažniau stengiasi apeiti interneto reklamos agentūras ir net su mažesniaisiais tinklalapiais dėl reklamos pirkimo derasi tiesiogiai.  Atrodo, pamažu pradeda nusibosti pirkimas paketais. Per pastarus tris mėnesius ne viena iš didžiųjų media agentūrų pradėjo siųsti užsakymus tiesiai tinklalapiams.

Be abejo, interneto reklamos brokeriams gali būti sunku – juk TV reklamos agentūrų ar radijo reklamos agentūrų nėra (nebent vienam savininkui priklausančias priemonės atstovauja vienas „reklamos skyrius” atskiro UAB’o pavidalu). Įdomu, kokie bus lyderių (kurios realiai yra ir vienintelės realiai veikiančios bendrovės) – „Adnet” ir „Tradedoubler” veiklos pokyčiai siekiant išlaikyti tinklalapius savo globoje.

Kitas klausimas – ar media agentūros jau subrendo pačios planuoti reklamą internetę? Šiais metais jau pas daugelį atsirado atskiri interneto media planuotojai. Deja, daugelio jų patirtis ir kompetencija yra labai abejotina (kažin, ar apskritai yra interneto reklamos specialistų nedirbančių interneto reklamos agentūroje ar dideliame tinklapyje?). Kai kurie etatai buvo sukurti tik norint užsidėti pliusą klientų, didelį dėmesį skiriančių internetui (pirmiausia, aišku, mobiliojo ryšio bendrovių), akyse.

Dar vienas svarbus niuansas – pardavimų ar reklamos skyrius (kad ir iš vieno žmogaus) turi tik keli interneto portalai Lietuvoje. Darbas su daugiau agentūrų pareikalaus daugiau resursų. Interneto reklamos agentūros gali tapti „outsourcintais” tinklalapių reklamos skyriais – tokių veiklos modelių jau yra ir jų dar gali padaugėti.

Bet kokiu atveju, toks persimainymas turės atnešti daugiau naujų reklamos formų – daugiau dirbančių ir perkančių sujauks dabartinę standartų makalynę.

Žiūrėsim, žiūrėsim. Tikiuosi, kad rimtesnių žaidėjų rimtesnis darbas su internetu kaip media pamažu išgyvendins vieną didžiausių šios rinkos ydų – „melą dėl nežinojimo”. Apie jį galima plačiau.

Didelės įmonės, kurios stengiasi bet kokia kaina aplenkti konkurentus, dažnai imasi naujų produktų ar paslaugų kurimo tik vardan viešųjų ryšių tikslų. Naujai kuriama ir parduodama prekė pristatoma per anksti (ekonominės naudos galima tikėtis tik po kelių metų) arba apskritai skirta tik priversti žiniasklaidą ir visuomenę apie tai kalbėti, nors iš anksto žinoma, jog to niekas nepriks (arba konkrečiau – sukūrimo kaštai bus didesni nei uždarbis iš pardavimų).

Keletas lietuviškų pavyzdžių:

– mano mėgstamas prekybos tinklas „IKI” parduoda ekologiškus popierinius maišelius, nors aišku, jog jų pardavimai bus labai maži, nes lietuvių sąmonė dar nepriprebdo mokėti daugiau už sumažintą taršą (ekologiškas maišelis kainuoja 80 centų, o kur kas praktiškesnis ir tvirtesnis plastikas – 30). Vardan dar tvirtesnės ekologiškos krypties – už kiekvienus 1000 nupirktų maišelių „IKI” pasodina po medį;

– „Elektromarkt” „Helios” prekybos centre atidarė prabangios buitinės technikos ir elektronikos saloną „Media City”, kuris teikia VIP aptarnavimo paslaugą – VIP klientai gali ateiti į saloną nors ir 3 val. nakties, iš anksto paskambinę. Vargu, ar tokia paslauga naudinga net ir labai turtingiems žmonėms. Negana to, toje parduotuvėje dar parduodamas vienas brangiausių televizorių pasaulyje.

Lenktynes vardan lenktynių galima vadinti ir Lietuvos mobilio ryšio operatorių lenktyniavimą. Tiesa, lenktyniauja iš jų tik du – „Tele 2” yra užėmusi akivaizdžią „followerio” poziciją ir paslaugas diegia atsilikdama net pora metų, kuomet lyderiai išedukuoja rinką ir paslauga gali būti komerciškai sėkminga iš karto.

Mobiliojo ryšio operatoriai aktyviai lenktyniauja duomenų perdavimo greičio srityje. Kažkada (2004 m. gegužę!) „Omnitel” pristatė 3G, kuris veikė tik Europos aikštėje ir buvo vieni pirmųjų Europoje, bet sugebėjo „sujungti Vilnių su Briuseliu”. Praėjusią savaitę „Bitė” „išvystė” rekordinį 7,2 mb/sek. greitį.

Operatoriai lenktyniauja daugiau tik viešųjų ryšių srityje kalbėdami apie „teorinį” ir paprastiems klientams nepasiekimą greitį.

Pasinaudojęs „Omnitel” akcija – pasiėmiau išbandyti „Omni Connect” paslaugą namuose (naujame name „Teo” niekaip neatveda savo „Zebro”, o be to pagaliau atsirado USB modemai šiem paslaugom – Mac’ai neturi PCMCI ir EXPRESS jungčių). Ir ką gi patyriau – nors „Omnitel” skelbia, jog 3G tinklas veikia 159 miestuose ir miesteliuose (jų Lietuvoje yra net tiek!), o jame galima pasiekti 3,6 Mbps greitį – turiu pastebėti, jog tokie sostinės rajonai kaip Pašilaičiai ar Lazdynai dar nenusipelnė garbės patekti į „159 miestelių” sąrašą.

Pašilaičiuose 3G ryšiu prisijungti įmanoma, bet jis trūkinėja kas kelias sekundes ir naršyti neįmanoma. Lazdynuose (8 aukšte) 3G ryšio apskritai modemas neranda – nors pro langą matau televizijos bokštą, krūvą Lazdynų daugiaaukščių, „Helios” dangoraižį, Gariūnų kaminus ir dar kelis objektus, kurie potencialiai būna mobilio ryšio antenų stovėjimo vietos.

Apibendrinant galima pasakyti, jog nors mobiliojo ryšio operatoriai kalba ir apie dvigubinamą 3G greitį, realiai mobiliojo ryšio vartotojai gali naudotis tik patikrintu EDGE ryšiu (kuris beje suteikia visiškai pakankamą greitį naršymui ir pašto skaitymui). O primenu – 3G pristatytas Lietuvoje jau daugiau nei prieš tris metus!

Bet kokiu atveju – paslaugų kūrimas viešųjų ryšių tikslais pasiteisina. Jau prieš kokius tris ar keturis metus „Bitė” ir „Omnitel” investavo milijonus į savo WAP portalų populiarinimą – dividendus valgo šiandien.

P.S. Užtat su kambarine antena Lazdynuose galima kokybiškai žiūrėti televiziją. Pašilaičiuose padėtis šiuo klausimu yra apgailėtina.

Interneto reitinguose melo daugiau nei visur. Išties – interneto projektų ir interneto reklamos specialistų Lietuvoje vargiai surinktume dešimt, todėl atsitiktinių ar logiškai apgalvotų mitų čia labai daug.

Kiekvieną savaitę tenka sutikti įvairių interneto „portalų” (dažniausiai siauros specializacijos), interneto katalogų ir kitokio plauko tinklalapių „komercijos direktorių”, „pardavimo vadovų” ir panašių skambių personų. Jiems nieko nereiškia švaistytis savokomis „mus lanko daugiau nei šimtas tūkstančių” arba „mūsų svetainę jau aplenkė virš milijono”.

Pradėjus gilintis į jų žarstomus skaičius dažnai paaiškėja, jog tas skaičius gautas iš „Hits” (kas iš tikrųjų reiškia serverio gautas užklausas) langelio „Webalizeryje” (tokia 2001 m. užlenkta bet vis dar aktyviai naudojama tinklalapio srauto analizavimo sistema), suskaičiavus puslapio atvertimus nuo svetainės atidarymo arba tiesiog naglai padauginus hey.lt sistemos rodomą skaičius iš kokio šimto.

Laimė, tikri ir paaiškinami reitingai vis įgauna didesnį autoritetą ir labai laukiu tos dienos, kai niekas nesikalbės su tais, kurie savo tinklalapio lankomumo nesugeba išsimatuoti su „Gemius Traffic”, „TNS Metrix” arba bent jau „stat24.lt” ar „Google Analytics”.

Nelaimė ta, jog išryškėjus dviems portalų statistikos rinkos lyderiams susiduriame su rezultatų skirtumais dėl metodologijų neatitikimo. O konfliktas tikrai gali būti didelis – pagal „TNS Metrix” www.one.lt yra vienu žingsniu priekyje negu www.delfi.lt. Tuo tarpu pagal anksčiau atsiradusį ir seniau naudojamą „Gemius Audience” – www.delfi.lt pasiekė 10% daugiau auditorijos nei www.one.lt

Lyderiams tokia situacija naudinga – jie abu save gali vadinti Nr.1 Lietuvoje.

Kodėl yra skirtingi rezultatai?

„Gemius Audience” metodologija paremta „slapukų”, anketų ir visuomenės apklausų sintezės metodu (galima kada ir detaliai tą metodoligiją išaiškinti). Pagal metodologiją, iš rezultatų eliminuojami jaunesni nei 14 metų vartotojų apsilankymai (iki 13 metų asmenys taip pat netraukiami į absoliučią daugumą tyrimų Lietuvoje) bei eliminuojami apsilankymai jungiantis ne iš Lietuvos (t.y. „Gemius” skelbia tik interneto vartotojų iš Lietuvos populiariausius puslapius).

Ar verta į reitingus įtraukti jaunesnius nei 13 metų asmenis? Mano manymu taip – jie taip pat generuoja puslapių atvertimus, turi savo naršymo įpročius ir yra neišvengiama interneto vartotojų auditorijos dalis. Vis jaunesni žmonės tampa aktyviais visuomenės dalyviais ir dėl tokių demografijos dėsnių tyrimų metodologijos taip pat turės keistis …

Tuo tarpu ar įtraukti vartotojus iš užsienio – tai jau metodologijos rengėjų pasirinkimo reikalas. Argumentų galime rasti už ir prieš.

Taigi – interneto reitingai rodo, jog Lietuvoje turime du „pačius lankomiausius” tinklalapius. Tiesa, tie du lyderiai kol kas nekonfrontuoja viešai tarpusavyje – tokiais atvejais dažnai pasitaiko, jog patys lyderiai būna aktyvūs tų reitingų, pagal kuriuos jie pirmauja, gynėjai.

Patys reitingai irgi nevykdo vienas prieš kitą nukreiptų kampanijų, kuris iš jų „teisingesnis”. Juolab, jog 5 iš 6 didžiausių lietuviškų tinklalapių dalyvauja abiejuose reitinguose.

Interneto portalų rinka Lietuvoje dar nėra tokia didelė, todėl didieji pakankamai gražiai būdami viršūnėje sutaria. Tuo tarpu žemesniuose interneto lygiuose tebekaraliauja anarchija, iš oro traukiami skaičiai ir „pardavimų vadovai”.

Anksčiau rašiau apie reitingų karus televizijų pasaulyje.

Mano prognozė pasitvirtino. Nuo liepos mėnesio „Gemius Audience” reitinguose dalyvaujantis naujas „One.lt” projektas „Videogaga.lt” debiutavo … 4 lankomiausių lietuviškų interneto tinklalapių tarp vartotojų iš Lietuvos vietoje. KETVIRTOJE. Tai reiškia, jog „Videogaga.lt” 2007 m. liepą pasiekė 36 procentus Lietuvos interneto naršytojų.

Be abejo, 36 procentai yra beveik dvigubai mažiau, negu kiekvieną mėnesį pasiekia „One” (apie 60 proc.), bet tai yra įspūdingas skaičius. UAB „Alfa Media” reikėjo kelių milijonų litų injekcijos ir metų, kad prasibrautų į  aštuntąją lankomiausių tinklalapių Lietuvoje vietą, o „One.lt” kūrėjų valdoma „Videogaga.lt” tai padarė per porą mėnesių ir su minimaliomis tinklalapio sukūrimo išlaidomis. Tiesa, kaip pastebi Justinas Beinorius, „Videogaga.lt” reklamuojasi mokyklose. Kaip reklamos ekspertas, ploju katučių.

Nors Lietuvoje neturime realiai veikiančių podcast’ų ir videocast’ų, manau, jog į vieną iš naujojo interneto laikų trend’ų – video internete – traukinį spėjome. Turime žiauriai populiarią „One.lt” auditorijos vartojamą „Videogagą”, „Blogas.lt” ir „Cha.lt” komandų stumiamą lenkišką „Vaizdelis.lt”, „Lietuvos ryto” stebėtinai kokybiškai pildomas ir operatyvias „Videonaujienas”, dar keletą smulkių „YouTube.com” klonų. Manau, jog visi šie projektai kartu paėmus gali būti Lietuvoje populiaresni už pasaulinį „YouTube”.

Niekam iš lietuvių nepavyko spėti į paieškos sistemų traukinį (ryškiausi bandytojai – „Delfi” ir „Netsprint”), bet į videoportalų traukinį spėjome. Kai kuriose šalyse, „Google” nėra visiškas monopolistas ir užima tik kokius 60-70% užklausų paieškos sistemose „rinkos”. Likusių procentų užtenka keliems vietiniams žaidėjams, kurie, savo lankstumu ir „tautiškumu” uždirba geras pajamas. Manau, „Vaizdelis”, „Videogaga.lt” ir kitas videoportalų planktonas neleis Lietuvoje įsigalėti „YouTube”, kaip įsigalėjo „Google”.