Simonas Bartkus | Blog

Gana netikėtas Lietuvos kino rinkos posūkis – „Forum Cinemas” kino teatrų tinkle nebus rodomas lietuviškai dubliuotas filmas „Asteriksas olimpinėse žaidynėse”. Juostą platinanti „Acme Film” rodys filmą tik Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Marijampolėje.

Faktas toks, jog tarp „Forum Cinemas” ir „Acme” kažkas nedraugiškas perbėgo. „Acme Film” vadovas apie tai, jog kai kurie filmai nebus sukami „Forum Cinemas” prabilo prieš kelias savaites, bet, atrodė, jog daugiau kalbama apie filmus, kurių komercinė sėkmė yra abejotina. Natūralu, jog dvi komerciškai besielgiančios organizacijos nesutaria, verta ar neverta siaurai auditorijai skirtą filmą rodyti kino teatre.

Bet – šį kartą kalbame ne apie kažkokį abejotinos komercinės sėkmės filmą. „Acme” Lietuvoje rengia pasaulinę prancūzų filmo premjerą. Maža to, juosta yra dubliuota lietuviškai – pirmas keturias pelningiausių filmų 2007-aisiais sąrašo vietas užima lietuviškai dubliuoti filmai. Galiu garantuoti, jog įprastine tvarka sukamas filmas Lietuvoje būtų uždirbęs mažiausiai 600-700 tūkst. litų.

Filmas nebus rodomas trijuose „Forum Cinemas” valdomuose kino centruose. Kadangi Vilniuje veikia tik „Forum Cinemas” kino teatrai („Skalvija” ir „Ozas” tokie maži, jog net prie pilno užpildymo neatpirktų juostos gamybos kaštų), tai sostinės žiūrovai apskritai negalės pamatyti „Asterikso olimpinėse žaidynėse”.

„Delfi” jau pasirodė žinutė apie šį įvykį – kiek keistoki yra „Forum Cinemas” argumentai. „Filmas nebuvo laiku parodytas FC atstovams” – na, šiuolaikinėje kino rinkoje platintojai tikrai kartais filmą net platintojams pristato likus savaitei kitai iki premjeros: slepiamos filmo detalės, vykdoma piratavimo prevencija (patikėkit, „Fox” ar „Warner Bros” tikrai nėra ramios, jog kokioje šalyje panašioje į Lietuvą filmai nenutėkės piratams) – laiko vos pakanka vertimui ir titravimui. Platintojai turi pasikliauti aprašymais, nuotraukomis ir kita informacija. Juolab, „Asterikso” istorija yra žinoma ir, įvertinus lietuvišką dubliažą, filmo lygį galima nesunkiai numatyti. Nuogastavimas dėl galimų keiksmažodžių irgi keistas – Lietuvoje veikia filmų reitingavimo sistema.

Taip pat keistai skamba argumentai, jog šiuo metu filmo nebėra galimybės įtraukti į repertuarą – neva, šiuo metu yra „didesnių” filmų. Vasario 1-ąją „Forum Cinemas” tinkle įvyks tik dvi premjeros (paprastai „sezono” metu vyksta 3-4) – tos pačios „Acme Film” rodoma romantinė komedija „P.S. Myliu tave” ir „Garsų pasaulio įrašų” rusiška komedinė drama „20 cigarečių”. „Asteriksas olimpinėse žaidynėse” tikrai būtų pelningiausias savaitgalio filmas, jei būtų rodomas pilname kino teatrų „komplekte”.

Aišku, keistoka ir „Acme Film” pozicija – filmo reklama sukama labai garsiai, net nepaminint, kokiuose kino teatruose filmas bus rodomas. Galbūt užsakytų „media” plotų ir nebuvo galima atšaukti, bet papildyti informacija, kur juosta bus rodoma – tikrai galima.

Keista, ir jog „Acme Film” ėmėsi dubliavimo į lietuvių kalbą net neturėdama patvirtinimo, jog bus kur filmą rodyti – visgi, dubliažas kainuoja per 100 tūkst. litų.

Kad ne viskas iki galo su šia istorija yra aišku, pasako ir tai, jog „Asterikso olimpinėse žaidynėse” lietuviškai įgarsinti filmo traileriai buvo rodomi „Forum Cinemas” kino ekranuose. Jeigu „Forum Cinemas” nežinojo, jog „Acme” ketina rodyti šį filmą – galėjo peržiūrėti trailerius, kuriuos suko savo ekranuose.

Eilinė principų kova ar eilinį kartą paaštrėjusi konkurencinė kova? Bet kokiu atveju – kinas yra tokia sritis, kur susikovus pralaimi ne tik kovojančios pusės – praranda ir žiūrovas, kuri negali gauti pramogos.

P.S. Naujas kino teatras Šiauliuose, prekybos centre „Tilžė”, vadinsis „Atlantic Cinema” – atidarymas už dviejų savaičių.

Rusijos kino ekranų lyderė komedija “Likimo ironija 2 arba Laimingų Naujų” po savaitės pertraukos grįžo į populiariausių filmų Lietuvoje sąrašo viršūnę. Timuro Bekmambetovo juosta sausio 18-20 dienomis mūsų šalies kino teatruose uždirbo 103 tūkst. litų – filmo pajamos smuko labai mažai, nors Naujųjų šventės jau praėjo, o juosta kino teatruose sukama jau šeštą savaitę.

Tik vieną savaitę pelningiausių juostų sąrašo pirmąja vieta teko džiaugtis lietuviško kino atstovui – juostai “Nereikalingi žmonės”. Mario Martinsons filmo pajamos smuko beveik dvigubai – iki 98 tūkst. litų. Bendros projekto pajamos Lietuvos kino teatruose – 377 tūkst. litų.

Keturi praėjusią savaitę debiutavę filmai išsidėstė nuo 7-osios iki 14-osios populiariausių juostų sąrašo vietose. Geriausiai sekėsi Weso Andersono filmui “Kelyje su “Dardžylingu”, kuris uždirbo 30 tūkst. litų. Silpniau sekėsi fantastiniam filmui šeimai “Stebuklinga žaislų krautuvėlė” – 19 tūkst. litų pajamos.

Pakankamai sėkmingai Lietuvos kino teatruose debiutavo politinė drama “Maiklo Kleitono sukurta tiesa” su George Clooney – 16,9 tūkst. litų. Tai neblogas rezultatas atsižvelgiant į tai, jog buvo surengta tik po porą seansų per dieną dviejuose kino teatruose. Atitinkamo rezultato sulaukė Kim Ki Duko naujausias filmas “Kvėpavimas” – tik viename kino teatre sukta juosta uždirbo 5,3 tūkst. litų.

Sausio 25 dieną Lietuvoje įvyks trijų komercinių juostų premjera. Lankomiausiu savaitgalio filmu turėtų tapti fantastinė drama su Willu Smithu “Aš esu legenda”. Neaišku, kaip filmui pakenks pavėluotas juostos pasirodymas Lietuvoje – JAV juosta pasirodė gruodžio mėnesį, o piratinės filmo kopijos internete paplito stebėtinai greitai.

Sunku prognozuoti, kaip Lietuvos kino teatruose seksis rusiškų filmų parodijai “Labai rusiškas filmas” – pirmą kartą iš rytų į mūsų šalies kino teatrus atkeliauja šio žanro juosta.

Trečioji savaitgalio premjera – Beno Afflecko režisūrinis debiutas “Dingusioji”.

Be komercinio repertuaro naujienų Vilniuje penktadienį prasidės prancūzų kino festivalis “Žiemos ekranai” bei tradiciškai paskutinią mėnesio savaitę vyks “Gala” kino festivalio seansai.

Savaitės pelningiausių filmų sąrašą galite rasti čia.

Apžvalga paskelbta: www.kinas.info, „DELFI”, „Alfa”, vtv.lt, …

Šiandien su kassavaitiniais „Forum Cinemas” repertuarais buvo išplatinta ir trumpa žinutė apie „Forum Cinemas” veiklos Lietuvoje penkmetį – šioje žinutėje, lyg tarp kito, pridėta:

Artimiausiu metu „Forum Cinemas“ nudžiugins ir kitus Lietuvos žiūrovus, kuomet bus atidaryti naujausi ir moderniausi kino centrai dar šiemet – Panevėžyje ir Šiauliuose, 2009 metais – Klaipėdoje, Kaune ir net Vilniuje.

Iš ties, labai įdomios užuominos. 2008-aisiais „Forum Cinemas” atsidarys Panevėžio „Babilone”. Atrodo, pildosi ir mano antroji prognozė – Šiauliuose „Forum Cinemas” turėtų įsikurti „Akropolyje”. Tiesa, vargiai atidarymas „tilps” į šiuos metus: statybos prasidėjo tik dabar, todėl realesnė prognozė atidarymui – 2009 m. pirma pusė.

Apie 2009 m. numatytus kino teatrų atidarymus Kaune ir Klaipėdoje apskritai sunku spėlioti – kur kino centrai galėtų įsikurti. Dėl Vilniaus, tai variantai gali būti du: arba mano šeštadienį išsakyta prognozė, jog „Oze” turėtų įsikurti „Cinamon” buvo neteisinga, arba jau 2009-aisiais ketinama spėti atidaryti kino teatrą antrajame „Akropolyje” „Velgos” gamyklos teritorijoje.

Kaip bebūtų – planai labai drąsūs, džiugūs ir labai optimistiški. Jeigu per du metus Lietuva praturtėtų net penkiais kino teatrais – labai džiugus reiškinys.

Atrodo, kad viena iš mano spalį išsakytų prognozių pusiau išsipildė – „Ozo” prekybos centre Vilniuje įsikurs kino teatras. Tai galima sužinoti projekto vystytojo, Vokietijos kompanijos „ECE Project Management” interneto tinklalapyje.

Pasilieku prie prognozės, jog greičiausiai kino teatro operatoriumi turėtų tapti „Cinamon”. Prekybos centrą planuojama atidaryti 2009 m. pavasarį (įvertinus visada būnantį vėlavimą greičiau šio projekto galima laukti 2009 m. rudens sezonui), todėl pranešimai apie planuojamus operatorius jau turėtų pradėti sklisti artimiausiu metu.

Pasirodžiusiose naujienose apie bendrovės „Akropolis” vystomą projektą buvusios „Velgos” gamyklos teritorijoje, taip pat patvirtinama, jog „Akropolyje 2” (nors turbūt vadinsis ne taip) įsikurs kino teatras. Tiesa, turbūt tai atsitiks dar negreitai – visą projektą ketinama baigti iki 2015-ųjų, kol kas neaišku, kuriame etape bus įgyvendintas naujo prekybos centro projektas.

Beje, kas yra įdomu, jog prie dabar veikiančių dviejų komercinių kino centrų du planuojami geografine prasme yra labai arti – „Ozas” yra visai šalia „Akropolio”, o „Akropolis 2” – netoli nuo „Coca Cola Plaza”.

Naujas lietuviškas filmas “Nereikalingi žmonės” Lietuvos kino teatruose per pirmąsias tris demonstravimo dienas uždirbo 191 tūkst. litų – tai geriausias pirmojo savaitgalio rezultatas mūsų šalyje sukurtam filmui. “Nereikalingi žmonės” aplenkė “Nuodėmės užkalbėjimą” (147 tūkst. Lt.) ir “Dievų mišką” (57 tūkst. litų). Jau per pirmąjį savaitgalį naujasis Mario Martinsons darbas uždirbo daugiau nei “Vilniaus getas” per visą juostos demonstravimo laikotarpį.

“Nereikalingiems žmonėms” turėtų pavykti tapti pelningiausiu visų laikų lietuvišku filmu – šiuo metu šis rezultatas priklauso “Nuodėmės užkalbėjimui”, kuris uždirbo 686 tūkst. litų. Jeigu dviprasmiški jau mačiusių filmą atsiliepimai nepakenks filmui, galbūt šiais metais sulauksime ir pirmojo “lietuviško milijonieriaus”.

Pasirodžius naujai tautinei juostai, iš pelningiausių filmų sąrašo viršūnės teko trauktis “Likimo ironijai 2 arba Laimingų Naujų”. Per ketvirtąjį rodymo savaitgalį juostai pavyko uždirbti 119 tūkst. litų. Iš viso “Likimo ironijos” tęsinio sąskaitoje jau 1,19 mln. litų – devintoji vieta pelningiausių visų laikų filmų sąraše.

Labai sėkmingai Lietuvoje debiutavo fantastinis veiksmo filmas “Drakonų karai” – juosta per tris dienas mūsų šalies kino teatruose surinko 81 tūkst. litų ir pakilo iki trečiosios populiariausių filmų sąrašo vietos.

Kur kas silpniau pasirodė kitu du premjeriniai filmai – rusų romantinė komedija “Apie meilę” dviejuose kino teatruose sulaukė 693 žiūrovų dėmesio ir surinko 9,5 tūkst. litų (11 vieta). Viename kino teatre suktą juostą “Elos slėnyje” pamatė 260 žiūrovų – 3,6 tūkst. litų ir 16 vieta.

Ateinantį savaitgalį Lietuvos kino teatruose pasirodys keturi įdomūs darbai, bet greičiausiai nė vienas iš jų neišjudins šio savaitgalio lyderių. Weso Andersono nuotykių komedija “Kelyje su “Dardžylingu” pasakoja apie tris brolis, kurie bando atgaivinti broliškus ryšius keliaudami traukiniu po Indiją. Įdomiai ekrane atrodo garsių aktorių tercentas – Owenas Wilsonas, Adrianas Brody ir Jasonas Schwartzmanas.

Trileris su George Clooney “Maiklo Kleitono sukurta tiesa” įdomus dar ir tuo, jog jame kalbama apie ekrane nerodomas filmo veikėjas – “raudonplaukes lietuvių prostitutes”. Fantastinė komedija “Stebuklinga žaislų krautuvėlė” su Dustinu Hoffmanu ir Natalie Portman skirta visai šeimai. Valstybinis kino platintojas “Lietuvos kinas” komerciniame repertuare pristatys populiaraus Lietuvoje korėjiečių režisieriaus Kim Ki Duko dramą “Kvėpavimas”.

Populiariausių savaitės filmų sąrašą galite rasti čia >

Ši apžvalga paskelbta www.kinas.info 

Apie „Nereikalingus žmones” kaip atskirą filmą jau rašiau. Atskiros kalbos „Nereikalingi žmonės” prašosi kaip reiškinys – už privačias lėšas pastatytas kino filmas.

Man šiek tiek keista, jog prodiuseriai ėmėsi statyti filmą, kuris nėra žiūroviškas nei savo forma, nei turiniu. Kodėl toks variantas buvo pasirinktas? Įtikti kritikams? Galbūt vertėtų išdrįsti spjauti į juos vardan masinio populiarumo – kritikai ir žiūrovai paprastai vertina skirtingus darbus. O tik žiūrovai ir gali sunešti filmui pajamas, dėl ko juosta pasidarytų pelninga.

Per pirmąjį savaitgalį „Nereikalingi žmonės” uždirbo 191 tūkst. litų. Tai geresnis debiutas negu „Dievų miško” ar „Nuodėmės užkalbėjimo”. Tai jau daugiau negu „Vilniaus getas” uždirbo per visą filmo demonstravimo laikotarpį. Visgi, nebūčiau toks tikras kaip Edvinas Pukšta, kuris rašo, jog „Nereikalingi žmonės” gali realiai pasiekti 1 mln. litų pajamų ribą. „Sunkus, sudėtingas ir grūzinantis” – tokie atsiliepimai dominuoja tarp filmą mačiusiųjų – tokie atsiliepimai gali nusmukdyti filmo pajamas jau artimiausiomis savaitėmis.

Lietuvos kino rinka jau subrendo „atsiperkantiems” filmams – praėjusių metų kino rinkos pajamos siekė 34 mln. litų. Populiariausi filmai uždirbo virš milijono litų, o pats populiariausias „Simpsonų filmas” surinko 2,2 mln. litų. Ar tai riba? Manau, kad gerai ir populiariai pastatytas lietuviškas darbas gali surinkti ir daugiau.

Kiek kainuotų pastatyti filmą?

„AXX” sugebėdavo „spausti” filmus, kurių biudžetai buvo matuojami „keliasdešimt” tūkstančių litų. Tiesa, net kino juosta nebuvo naudojama. Realiai ne specialiųjų efektų ir ne istorinį filmą Lietuvoje būtų galima pastatyti už 1 mln. litų.

Dabartinėje situacijoje išlaidos filmo reklamai sąlyginai yra nedidelės – kadangi lietuviškas kinas yra retas reiškinys, žiniasklaida (TV, radijas, lauko agentūros, spauda) suteikia reklaminius plotus ir minutes rėmimo pagrindais. Be to, filmo platintojas savo įnašu taip pat prisideda prie filmo viešinimo.

Aišku, „Dievų miško” ar „Nuodėmės užkalbėjimo” biudžetai sudarė kelis milijonus litų – manau, jog „ūkiškai” vykdant veiklą galima dirbti ir kur kas efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis.

Kiek galima uždirbti?

1. Pajamos už parduotus bilietus kino teatruose: 50% atiteks distributoriui ir kino teatrams. Jeigu filmui pavyktų surinkti 1 mln. litų, tai, atskaičius PVM ir platintojo uždarbį, statytojams atitektų 475 tūkst. litų.

2. Rėmėjų/besireklamuojančių įnašas: sutartys su media priemonėmis paprastai suteikia teisę skirti kelias sekundes rėmėjams, o „product placing’as” populiariame lietuviškame filme nacionaliniams brand’ams yra patrauklus. Gerai padirbėjus, čia galima surinkti 150 tūkst. litų.

3. DVD pardavimai ir nuoma: kūrėjo uždarbis nuo 30 LTL su PVM kainuojančio DVD sudaro apie 7 litus. Jeigu pavyksta parduoti 20 tūkst. DVD – surenkama 140 tūkst. litų.

4. Demonstravimo per televiziją teisių pardavimas vienai iš Lietuvos televizijų: jeigu filmas populiarus, įmanoma uždirbti 40 tūkst. litų.

5. Filmo demonstravimas kitose šalyse, DVD pardavimas kitose šalyse, pardavimas kitų šalių televizijoms: be abejo, lietuviškam filmui čia stebuklų tikėtis neverta, bet 100 tūkst. litų pajamos yra realus rezultatas.

6. Smulkus uždarbis: filmo garsinio takelio išleidimas CD, filmo suvenyrai: 20 tūkst. litų.

7. Nevalstybinių fondų parama – pvz. „Media programa” – 150 tūkst. litų.

Iš viso pririnkome filmui jau 1,075 mln. litų. Tokias sąlygas įgyvendinus, filmo statymo išlaidos jau  atsiperka.

Kas galėtų imtis komercinio filmo statybos:

– Rolandas Skaisgirys ir ko – šitas kolektyvas pastatė pirmąjį lietuvišką erotinį serialą „Sužadintos aistros”, o dabar kepa vis populiaresnius TV serialus – „Prokurorai”, „Gedimino 11”, „Nekviesta meilė”, „Garbės kuopa” … Kodėl jie negalėtų imtis kino filmo statymo? Galbūt vieną iš populiariųjų TV serialų būtų galima perkelti į kino ekraną?

– Mindaugas Vosylius, kuriam nepavyko „AXX” judėjimo išjudinti iki pastovaus ir stabilaus reiškinio. Beje, po „AXX” vėliava buvo susukti du pilnametražiai filmai – „Keturios susikertančios tiesės” ir „Zero”. Sako, „AXX” dar tikisi pastatyti Šarūno Mikuskio (antrojo „AXX” festivalio lyderio su „Mandabalu” ir „Dėme”) pilnametražį filmą.

– Arūnas Valinskas, televizijoje pasiekęs turbūt viską ir nuolat nustebinantis „ko iš tikrųjų reikia Lietuvai”. Gal jam kino filmo statyba būtų savotiškas iššūkis?

– …. ?

Ar ateis laikas, kuomet prodiuseriai Lietuvoje „supirkinės” gerus scenarijus?

2007-aisiais Lietuvos kino teatruose pasirodė tik vienas lietuviškas kino filmas („Nuodėmės užkalbėjimas”). Pati 2008-ųjų pradžia suteikia viltį, jog šiemet gali pasirodyti daugiau, kadangi praeitų metų rezultatas pasiektas jau antrąją metų savaitę – sausio 10-ąją įvyko Lietuvoje jau gerai žinomo latvių režiseriaus Mario Martinsons filmo „Nereikalingi žmonės” premjera.

Darbas dar įdomus ir tuo, jog pastatytas tik už privačias lėšas. Iki šiol tokių iniciatyvų platesniu mąstu ėmėsi tik projektas „AXX”, kuriam pavyko susukti porą pilnametražių filmų. Tiesa, taupumo sumetimais net kino juosta nebuvo naudojama. „Nereikalingi žmonės” – tikrai profesionalus darbas – nuo garso ir vaizdo kokybės iki marketingo veiksmų.

„Nereikalingi žmonės” vaikosi kino madų. Kodas „Viskas susiję” 21-ojo amžiaus kinematografe naudojame labai dažnai („Babelis”, „21 gramas”). Pasirodyti filme pakviesti ne tik aktoriai, bet ir pusiau aktoriai ir visai ne aktoriai. Tematika – aktuali šiandienos Lietuvai. To nė kiek negalima smerkti – populiarumas ir bilietų pardavimai komerciniam projektui yra labai svarbūs.

Svarbūs filmui yra ir rėmėjai – oro linijų bendrovės „airBaltic” reklama juostoje yra labai akivaizdi. Kitąvertus, pažiūrėkite rusų „Likimo ironiją 2” ar Michealo Bay’aus „Salą”, jei norite įvertinti, kaip atrodo filmas su tikrai daug reklamos.

„Nereikalingi žmonės” primena „Babelį” ir „21 gramą”. Pirmąjį dėl susipynusių istorijų ir „grūzo”, o antrąjį dėl laike skirtingai išmėtytų scenų struktūros, montažo ir kameros stiliaus. Didelė M.Martinsons filmo problema – būsimą eigą per daug lengvai galima atspėti ir išpainioti pinamą istorijos mazgą. Jeigu suprasite, kaip filmas baigsis jau pradžioje – turėsite daug laiko ieškoti filmo trūkumų ir vertinti kiekvieną smulkmeną – nes istorija jau bus neįdomi.

„Nereikalingus žmones” žiūrėti yra labai sunku. Sunku pirmiausia dėl to, jog rodomos scenos ir pasakojamos žmonių istorijos yra sudėtingos ir nelaimingos. Šį įspūdį sustiprina įmantrus kameros judėjimas – prie statiškesnių vaizdų (populiarusis kinas yra būtent toks) pratusiems žiūrovams gali pradėti suktis galva. Gerai, jog filmas trunka tik pusantros valandos. Meniniu požiūriu – latvių operatoriaus Ginto Berzinio darbas labai profesionalus.

Trys geriausios „Nereikalingų žmonių” savybės yra operatoriaus darbas, muzika ir Kosto Smorigino vaidyba. Andrius Mamontovas šiame filme geriau pasirodo kaip kompozitorius, o ne aktorius. Jo vaidinamas herojus – Airijos lietuvis kunigas lieka iki galo neatskleistas – tarsi ekrane vaikščiojanti kaukė. Neatskleista filme lieka daug veikėjų (kai kurie dėl aktorių neprofesionalumo, kai kuriems tiesiog neliko laiko), maloni išimtis – Kosto Smorigino vaidinamas Benas. Nuoširdus, stačiokiškas, įžūlus, bet principingas girtuoklis, buvęs verslininkas, savo gyvenime praradęs beveik viską.

Nepakankamas dėmesys smulkmenoms šiek tiek užkliūva – Airijos ligoninė su kapota anglų kalba kalbančiais darbuotojais ir be to perdaug primena lietuvišką gydymo įstaigą. Kuomet viena iš herojų atsiverčia savo pasą – į akį iš karto krinta akivaizdžiai „photoshopinta” gimimo data – net šriftų nepasivarginta suvienodinti. Be abejo, tai tik smulkmenos – bet labai geras filmas yra tas, kurio „blogų” smulkmenų nepastebi.

Sunku atspėti, kokio dydžio yra „Nereikalingų žmonių” biudžetas ir kiek žiūrovų turi nusipirkti bilietą į filmo seansą (taip pat dar vėliau laukiantys DVD pardavimai ir TV teisių pardavimas), jog juosta būtų pelninga. Komerciniu požiūriu viskas su šiuo projektu yra gerai – galbūt tik keista, jog pasirinktas „nelengvas” žanras – žiūroviškesnis kinas yra komedija ar veiksmo juosta.

„Nereikalingi žmonės” kovodami dėl žiūrovų dėmesio neturi tokiu išankstinių reitingo taškų, kokius „Dievų miškui” suteikė populiarus romanas ar „Nuodėmės užkalbėjimui” Jurgos Ivanauskaitės vardas. Mano asmenine nuomone, „Nereikalingi žmonės” yra stipresnis filmas už ką tik išvardintus du. Sunkus ir nelabai žiūroviškas, bet profesionalus. Iki pilnos laimės trūksta stipresnio scenarijaus ir aukštesnio lygio aktorių pasirodymo.

Kalėdų išvakarėse pradėta sukti komedija “Likimo ironija 2 arba Laimingų Naujų” iki sausio 6 dienos Lietuvos kino teatruose suskubo uždirbti vieną milijoną litų. Kultinės juostos tęsiniui nesutrukdė ir tai, jog  prekybos kompleksuose įsikūrę kino centrai buvo uždaryti Kalėdų ir Naujųjų metų dienas.

“Likimo ironija, arba laimingų Naujų!” tapo pirmąja Rusijoje susukta juosta, kuriai Lietuvoje pavyko surinkti daugiau nei 1 mln. litų pajamų. Tai yra dešimtasis milijonierius mūsų šalies kino rinkoje. Kadangi filmo populiarumas dar nebaigė blėsti, tikėtina, jog “Likimo ironija 2” finansiniais rezultatais aplenks “Boratą” ir “Da Vinčio kodą”.

Šventiniu laikotarpiu Lietuvos kino teatruose labai sėkmingai buvo demonstruojamos dar trys komercinės juostos. Nuotykių filmas “Kodas L.O.B.I.A.I: Paslapčių knyga” per tris savaites surinko 485 tūkst. litų. Pirmoji juostos dalis buvo rodoma lygiai prieš dvejus metus ir per visą demonstravimo laikotarpį surinko 248 tūkst. litų.

Panašiai sekasi ir siaubo juostos “Svetimi prieš gruobuonį” tęsiniui. Naujųjų išvakarėse Lietuvos kino teatrų ekranus pasiekusi juosta iki Trijų karalių uždirbo 328 tūkst. litų.

Lietuviškai dubliuotas “Bitės filmas” nuo gruodžio 14 iki sausio 6 dienos surinko 647 tūkst. litų. Šiai animacinei juostai nepavyks prisivyti 2007-ųjų lietuviško dubliažo lyderių – “Simpsonų filmo”, “Šreko Trečiojo”, “La Troškinio” ir “Ant bangos” – šios juostos uždirbo per milijoną.

Po Naujųjų metų kino teatrų repertuare debiutavo keli filmai gurmanams: geriausiai sekėsi Joe Wrighto melodramai “Atpirkimas” su Keira Knightley – per debiutinį savaitgalį šis filmas surinko 57 tūkst. litų. Tai pusantro karto daugiau nei 2006 pradžioje uždirbo kitas Joe Wrighto ekranizuotas romanas “Puikybė ir prietarai”.

Davido Cronebergo filmas su Viggo Mortensenu “Rytietiški pažadai” sausio 4-6 dienomis Lietuvoje debiutavo su 39 tūkst. litų pajamomis. Garsius aktorius sutelkęs vesternas “Traukinys į Jumą” startavo su 27 tūkst. litų uždarbiu.

Ateinantį savaitgalį kino teatrus pasieks vienas laukiamiausių visų metų projektų – režisierius Maris Martinsons žiūrovų teismui pristatys filmą “Nereikalingi žmonės”, kuriame vaidmenis sukūrė Kostas Smoriginas, Daiva Tamošiūnaitė-Budrė, Andrius Mamontovas ir kiti.

Kiti sausio 11 dieną debiutuosiantys filmai neišvengiamai liks lietuviškos juostos šešėlyje – tai korėjiečių fantastinis filmas “Drakonų karai”, Paulo Haggiso karinė drama “Elos slėnyje” ir Rusijoje susukta romantinė komedija “Apie meilę”.

Pelningiausių praėjusio savaitgalio filmų sąrašą rasite čia.

Su Naujaisiais metais!

Pirmuoju metų įrašu norėčiau papasakoti apie keletą kino projektų, kurie laukia mūsų 2008-aisiais. Tai nebūtinai yra patys laukiamiausi filmai, ar numatomi apdovanojimų laureatai – tiesiog tai projektai, kurie verti dėmesio. Galbūt, nebūtinai ir iš gerosios pusės. Natūraliai gavosi daugiau projektų pirmojoje metų pusėje – tam laikui planai yra konkretesni.

„Nereikalingi žmonės”. Premjera – 2008 m. sausio 11 dieną.

Vadinčiau jį vienu iš pirmųjų komercinių lietuviškų kino filmų („AXX” irgi, bet ne tai). Neturiu duomenų, ar filmo statyba finansuota tik iš komercinių lėšų, ar buvo ir valstybės/fondų paramos. Filmo režisierius – komercinių TV produktų (veiksmo serialas „Anastasija” ir kt.) autorius Maris Martinsons. Kaip ir reikia komerciniam kinui, filmas prigrūstas pavardžių (nebūtinai gerų aktorių) – Andrius Mamontovas, Daiva Tamošiūnaitė-Budrė, Kostas Smoriginas … Filmo aktualika – „popsinė” – emigracija į Airiją, sudėtingi likimai, skirtingi žmonės … Sunku vertinti, kokio lygio produktas bus susuktas, bet, tai yra panašu į tinkamą pradžią tautiško komercinio kino erai. Seniai tokių laukėme.

„Šioje šalyje nėra vietos senukams” / „No Country For Old Man”, Lietuvoje – vasario 22 dieną

Edvinas Pukšta šį filmą vadina geriausiu 2007-ųjų kino sezono filmu. Brolių Coenų komedija su Javieru Bardemu. Laukiu nesulaukiu šios juostos Lietuvos kino teatruose. IMDb reitingas – 8.8

„10 tūkst. metų prieš Kristų” / „10,000 B.C.”, Lietuvoje – kovo 14 dieną

Rolandas Emmerichas baigė filmuoti „priešistorinį” epą. Ar bus stipriau nei „300”?

14,99 Euro – Lietuvoje kovo 21 dieną.

Frederico Beigbederio bestselerio ekranizacija. Prancūzijoje filmas jau pasirodė, nors informacijos apie jį plaukia nedaug. Nesu F.Beigbederio gerbėjas, bet savo laiku „14,99 Euro” knygą suvalgiau skaniai. Tiesiog be proto smalsu pamatyti, kaip ši istorija gali atrodyti kine. Pagrindiniame vaidmenyje – nelabai žinomas Jean Dujardin. Nesitikiu, kad bus taip gerai kaip „Dėkui, kad rūkot”, bet, manau, nebus absurdas kaip tautinis „Diringas” (jį šiandien peržiūrėjau dar kartą ir nusivyliau dar kartą).

„Rambo”, Lietuvoje – balandžio 25 dieną

Sylvesteris Stalone atgaivino Rokį pernai filme „Rokis Balbo”, o Rembo ketvirtą kartą pasirodys filme banaliu pavadinimu „Rambo”. „Rokis Balbo”, beje, nebuvo visai nevykęs filmas, bet Rembo sulaukti tikrai yra smalsiau. Istorija tęsiasi lygiai po 20-ties metų.

„Speed Racer”, pasaulinė premjera – gegužės 16 dieną

Nežiūrėjote „Lenktynininko Spydo” savo laikų per TV3? Aš žiūrėjau („Candy, Candy” irgi). Dėl to smalsu, kaip ta istorija gali atrodyti kine. „Speed Racer” jau keiksnoja pasirodžiusias nuotraukas iš filmo, režisuoja „Matricos” tėvai broliai Wachowskiai, o aš vis dar neįsivaizduoju kaip tai atrodys. Beje, Speedą vaidins Emile Hirch, Trixę – Christina Ricci, Speedo mamą Susan Sarandon, o blogietį lenktynininką – Matthew Foxas. Kažin, ar Lietuvoje filmas bus verčiamas senąją TV3 tradicija „Lenktyninkas Speed”? Ar pažodžiui „Greitas lenktynininkas”?

„Seksas ir miestas”, pasaulinė premjera – birželio 6 dieną

Ko nepavyko „Draugams” (na, bent jau kol kas), padarė „Sekso ir miesto” prodiuseriai – pasibaigusį sėkmingas serialas teleportuojamas į didįjį ekraną. Visi tie patys vardai dviejų valandų trukmės istorijoje – kaip ne kaip, laukti verta, kas iš to išeis.

„Get Smart”, Lietuvoje – liepos 11 dieną

Aišku, kai scenaristai Holivudui ne tik nieko originalaus nebesugeba pateikti, bet ir streikuoja, tai Holivudas gelbstisi ekranizuodamas bet kokias istorijas. Čia dar viena iš legendinių istorijų, kuri, neįsivaizduoju kaip gali naujai atrodyti šiuolaikiniame kine. „Gudrutį”, beje, vaidins Steve Carell.

„Babylon A.D.”, pasaulinė premjera – rugpjūčio 29 dieną

Brangus „20th Century Fox” „Sci-Fi” žanro projektas. Vinas Dieselis vaidina į pensiją jau išleistą karį, kuris turi moterį, nešiojančią savo įsčiose mesiją pervežti iš Rusijos į Kiniją. Verta dėmesio istorija – be kitą ko, labai brangi.

Be to, šiais metais dar bus šeštas „Haris Poteris” (gruodį), 22-as „Džeimsas Bondas” (lapkritį), antros „Narnijos Kronikos” (birželį), „X-failų” tęsinys ir šeštas „Betmenas” (abu liepą) ir daug kitų.

Jeigu vertinti sąžiningai, nors laukti yra ko (aišku, tikrieji šedeverai pasirodys netikėtai), 2008-ieji turbūt bus nykesni metai nei 2007-ieji.

Nors kalbų yra visokių, jau aišku, jog 2008-aisiais nebus – „Sin City 2” (galbūt bus 2009), „Angelai ir demonai” (pakenkė scenaristų streikai ir šiaip organizaciniai nesklandumai, tai 2008 Kalėdoms tikrai nesusuks), „Hobbitas” (naujas Peterio Jacksono darbas pagal J.J.Tolkieną), „Terminatoriaus 4” („švarco” nebebus, bus Christianas Bale, bet tik 2009), „Greiti ir įsiutę 4” (Vinas Dieselis ir Paulas Walkeris – abu turbūt grįš, bet 2009 vasarai).

Ko labiausiai laukiu, jog „kinas.info” apdovanojimuose geriausio 2008-ųjų lietuviško filmo netektų rinkti iš vieno kandidato, kaip teks daryti šiemet (A.Puipos „Nuodėmės užkalbėjimas” yra vienintelis pilno metro filmas, kino ekrane pasirodęs 2007-aisiais).

Kai pirmą kartą buvo paskelbta apie filmo „Likimo ironija, arba po pirties” tęsinio kūrimą, ne iš vieno teko išgirsti: „nieko švento šiuolaikiniame kine nebėra”. Klasikinio sovietinio Eldaro Ryazanovo populiariojo filmo tęsinys buvo planuotas ilgai, bet vistiek netikėtas – tai įprasta Holivude, bet iš Rusijos kinematografijos mes to dar nesame įpratę laukti.

Naujos komercinių filmų dalys dažniausiai statomos vienu iš dviejų būdų: tai būna perdirbinys arba tęsinys. „Likimo ironija, arba Laimingų naujųjų” yra „du viename”: istorija tęsiasi po 32 metų (tiek beje, praėjo ir nuo pirmosios dalies pasirodymo), bet herojų laukia beveik tie patys nuotykiai.

„Likimo ironija, arba Laimingų naujųjų” ėmėsi statyti vienas iš naujųjų laikų komercinio Rusijos kino žymiausių prodiuserių Timuras Bekmambetovas – jo darbai „Nakties sargyba” ir „Dienos sargyba” sulaukė milžiniškos komercinės sėkmės. Ateinančiais metais T.Bekmambetovas pristatys ir pirmąjį darbą Holivude – veiksmo filme „Ieškomi” pasirodys tokios žvaigždės kaip Angelina Jolie, Morganas Freemanas ir James McAvoy.

Antrosios romantiškos nuotykių komedijos biudžetas siekia 5 milijonus JAV dolerių – vakarietiškais masteliais tai tikrai maža suma. Pagrindiniam – Eugenijaus sūnaus Kostios – vaidmeniui T.Bekmambetovas pasikvietė Konstantiną Khabenskį, matytą jau „sargybose”. „Laimingų naujųjų” pasirodo ir pats Eldaras Ryazanovas – įrodymas, jog tęsinys buvo susuktas su legendinės juostos autoriaus palaiminimu.

„Likimo ironija 2” istorija sukasi apie pirmosios dalies herojų vaikų susitikimą. Pirtyje sėdintys vyrai sugalvojo pokštą – Eugenijaus sūnus Naujųjų išvakarėse turėtų suorganizuoti susitikimą su sena meile Nadia. Išvykęs tuo pačiu adresu kitame mieste Kostia sutinka Nadios dukterį, kuriai pajunta taurius jausmus.

„Likimo ironija 2” taiko į masinį skonį. Herojų charakteriai – modernūs, stereotipiški, gyvenimo istorijos paremtos šių dienų vertybėmis (Nadiušos, jos tėvų ir „beveik” sužadėtinio santykiai), fone vyksta tipiškos dabartinės socialinės padėties istorijos (namo gyventojų kova dėl TV antenos). Atskirą vaidmenį vaidina mobilieji telefonai – šie bene labiausiai keičia istoriją ir dėl jų „Likimo ironija 2” netapo tiksliu pirmosios dalies perdirbiniu.

Be jokios abejonės, „Likimo ironija, arba Laimingų naujųjų” pokštai susiję su tradiciniu rusų tautos pomėgiu kilnoti taurelę. Kaip ir pirmojoje dalyje, „Likimo ironijoje 2” geria visi. Daugiausia geria Senelis Šaltis, policininkai ir pasienietis. Tas, kuris negeria – apsimeta girtu. Išgėrusių rusų nuotykiai jau tapo folkloro, literatūros ir kino klasika.

Naujoji „Likimo ironija” pusantro karto trumpesnė už savo pirmtakę, bet pagal šiems laikams kiek per ilga. Fantazijos išlaikyti aukštą humoro klasę dvi valandas scenaristams neužteko. Dalis juokelių kartojasi iš pirmosios „Likimo ironijos” dalies, dalis yra paskolinta iš kitų rusiškų filmų. Ir su visu šituo – laiko nuobodžioms scenoms užtenka.

„Likimo ironija 2” tapo sėkmingu komerciniu projektu. Per pirmąsias kelias dienas Rusijoje buvo parduotas milijonas bilietų. Istorija „Po pirties” aštuntajame dešimtmetyje buvo rodoma tik per televiziją – „Likimo ironija 2” prodiuseriai užsibrėžė du metus rodyti tik kino teatruose.

Lietuvoje, tuo tarpu, „Liekimo ironija 2” seansai sulaukė antšlago ir netgi bilietų perpardavinėtojų dėmesio – to Lietuvoje dar nebuvo. Matosi, jog nostalgija ir lietuvaičiams nesvetima. Ar toliau – Šuriko nuotykių eilė?

Plačiau apie filmą – Likimo ironija, arba Laimingų naujųjų | Ironiya sudby, ili S novym schastem!, 2007