Simonas Bartkus | Blog

Kadangi Vilniaus oro uosto ir Susisiekimo ministerijos valdžios pažadų išsipildymo laukimas jau veda į neviltį, panagrinėsiu keleivių srautų pokyčius ir rezultatus pirmąjį vasaros tvarkaraščio mėnesį – balandį.

Pažvelgus į lėktuvų keleivių skaičius nustebino, kad Rygos oro uoste keleivių skaičius ūgtėlėjo ženkliai – 2009 m. balandį keleivių oro uoste buvo net 23,5% daugiau negu praėjusių metų tą patį mėnesį. Jeigu lyginsime šių metų balandį ir kovą – keleivių padaugėjo 19 procentų. Skrydžių skaičius išaugo 8,2% lyginant su pernai ir 11% lyginant su kovu.

Visą keleivių augimą Rygoje generavo „airBaltic”, kadangi antro pagal dydį oro uosto kliento „Ryanair” skaičiai pakito nežymiai, o likusios kompanijos Rygoje perveža tiek mažai keleivių, lyginant su lyderėmis, jog net nelabai verta kreipti į jas dėmesį. „airBaltic” keleivių balandį, palyginus su kovu, padaugėjo nuo 163 tūkst. iki 208 tūkst.

Šie skaičiai išties daro įspūdį, nes dar tik vakar skaitėme, jog Latvijos ekonomika smuko 18 procentų. Be to, vasario ir kovo mėnesiai rodė tik 5-7 procentų augimą lyginant su praėjusiais metais.

„airBaltic” balandžio 1 dieną pradėjo skrydžius tarp Palangos ir Rygos, o šioje kryptyje pasiekė įspūdingų rezultatų. „airBaltic” balandį įvykdė 28 skrydžius tarp šių miestų ir pervėže 2044 keleivius – lėktuvų užpildymas siekė net 73%. Tai iš ties labai geras rezultatas atsižvelgiant į pirmąjį reiso vykdymo mėnesį, toli gražu ne į patį patogiausią tvarkaraštį (sunku 8 val. ryte jau būti Rygoje, kad spėti į Palangos reisą, o iš Palangos atvykus tik 10 val., skrydžių tvarkaštyje nespėji į daug skrydžių) ir į tai, jog „airBaltic” bendras lėktuvų užpildymas yra tik 62%.

Manau šis rezultatas buvo pagrindinė prielaida, kodėl „airBaltic” greitai ėmėsi organizuoti skrydžius iš Kauno į Rygą.

Blogiau „airBaltic” sekėsi kitame naujame pavasario reise – skrydžiuose į tolimąją Tromsę Norvegijos šiaurėje lėktuvo užkrovimas siekė 39 proc. – pervežta 1100 keleivių.

Labai prastai „airBaltic” einasi su NVS kryptimis. Balandžio mėnesį kvėpavo tik Tbilisis (1950 keleivių, užpildymas apie 45%), ir Taškentas (1800 keleivių) tačiau kitos kryptys demonstravo prastus rezultatus – Baku vos 900 keleivių, Jerevanas tik 500, Odesa – 300. „airBaltic” jau apkarpė NVS tvarkaraštį ir kai kuriomos kryptimis ketina skraidyti tik įsibėgėjus vasarai.

Tarp Rygos ir Vilniaus balandį keliavo 18 500 keleivių – 3,5 tūkst. daugiau nei kovo mėnesį. Kas penktas keleivis Vilniaus oro uoste keliavo Rygos kryptimi. Vėlgi, šuolį augimui padarė balandžio mėnesio pradžioje be išankstinio pranešimo nutraukti tiesioginiai skrydžiai į Stokholmą, Milaną ir Miuncheną. Jeigu bilietų pardavimai balandį buvo tokie pat kaip kovą, tai realiai „airBaltic” Rygos krypčiai gavo 2300 keleivių (o į Rygos oro uosto statistiką – 4600) pakeitę jiems bilietus iš tiesioginio reiso į skrydį per Rygą.

Vilniaus oro uoste balandį buvo 80 400 keleivių – 40% mažiau nei praėjusiais metais (tas pats skaičius kaip vasarį ir kovą), bet 9% nei kovą. Kadangi balandį realiai atsirado tik skrydžiai į Briuselį, o iš veikiančių kompanijų tvarkaraštį suintensyvino tik „Lufthansa” ir „utair”, tai daugelis bendrovių gerino lėktuvų užpildymo rodiklius.

Naujuoju reisu turėtų labai patenkinti būti „Brussels Airlines” – balandį į Briuselį keliavo 2,5 tūkst. keleivių – lėktuvų užpildymas apytiksliai siekė 77%. Apytiksliai, nes nežinau kokia dalis skrydžių buvo atlikta ne 82 vietų RJ85, o didesniu RJ100 lėktuvu. Užsimenama, jog „Brussels Airlines” gali padidinti skrydžių skaičių nuo dabar vykdomų keturių per savaitę. Mano nuomone, „Brussels Airlines” galėtų parinkti ir geresnį tvarkaraštį, nes dabartinis vidurdienio reisas nepatogus verslininkams ir diplomatams bei sudėtingas tranzitiniams keleiviams.

Tuo tarpu ukrainiečiams „Donbass” nesiseka įsukti Kijevo reiso – balandį šia kryptimi keliavo 638 keleiviai ir turbūt mažiausio galimo šiame maršrute lėktuvo užpildymas buvo 52%. Lieka džiaugtis Ukrainos kompanijos užsispyrimu, kadangi planuojama, jog vasarą „Donbass” lėktuvas papildomai ims skraidyti į Vilnių ir sekmadieniais.

Sparčiai augusia kryptimi Vilniuje balandį tapo Maskva, kur keleivių skaičius padidėjo 30% – iki 3200 per mėnesį. Tai lėmė „utair” atidarytas papildomas kasdienis reisas bei dėl laukiamos konkurencijos su „Aeroflot” kritusios bilietų kainos. Tačiau labai stipriai padidinus vietų skaičių, lėktuvų užpildymo rodiklis nesiekia net 50%.

Tik dviejomis kryptimis iš Vilniaus keleivių balandį mažėjo. Vienas mažėjimas turi labai aiškų paaiškinimą – „Aer Lingus” vasaros tvarkaraščiu ėmus skraidyti tik tris kartus per savaitę, keleivių skaičius sumažėjo. Lėktuvų užpildymas – net 92%. Kovo mėnesį užpildymo rodiklis buvo dar aukštesnis, „Aer Lingus” skraidant keturis kartus per savaitę.

Sumažėjo keleivių į Kopenhagą – neseniai buvusi populiariausia kryptis iš Vilniaus nusirito net į ketvirtą vietą. Kopenhaga jau senokai nusileidžia Rygai, kovą ją aplenkė Praha, o balandį – jau ir Frankfurtas. Tačiau Kopenhagos pagrindine konkurente yra Ryga, kur siūlomos panašios jungtys į galutinius taškus kaip ir iš Kopenhagos.

Kopenhagos reiso užpildymas dabar siekia tik 62%, todėl ir „Skyways” reiso, kurį vis planuojama atidaryti, perspektyvos yra nekokios.

Dar šiek tiek balandį paaugo Prahos reiso užpildymas (iki 72%), o ypač nemažą šuolį pirmyn padarė Helsinkio ir Varšuvos krypčių užpildymas. Tragiškoje finansinėje padėtyje esantys lenkai nuo birželio suorganizavo dar vieną papildomą savaitinį reisą į Varšuvą (nuo 9 savaitinių iki 10), o „Eurolines” ims vežti iš Vilniaus į Varšuvos oro uostą pigiais ir komfortabiliais autobusais.

Tuo tarpu Vilniaus oro uosto derybos su „Skyways” jau tampa epinėmis. Atrodo, net VZ.lt, iki tol aktyviai Vilniaus oro uosto vadovo kasdien klausinėję „ar jau pasirašėte sutartį”, spjovė tai darę. Penktadienį jau sutartis „beveik buvo”, o pirmadienį turėjo prasidėti prekyba. „Skyways” atstovai visiems besidomintiems keleiviams dar šiandien pateikia atsakymą, jog derybos nebaigtus ir neaišku ar skrydžiai prasidės … Dainelė be galo.

Aš naudoju dvi skirtingas sistemas – „Windows” darbe, „MacOS” namie.

Darbe labiausiai pasigendu „Keynote”. Prezentacijas daryti reikia, o nyki prezentacija gali sužlugdyti jūsų žinią.

Ar svarbus yra įrankis, kuriuo ruoši prezentacija? Ne, jeigu sugebate padaryti „gražią” prezentaciją bet kuriuo įrankiu. Man „gražią” prezentaciją su „MS Office” padaryti yra sunku, o su „Keynote” lengva. Klausimas „Kodėl?”, bet į jį atsakymo nežinau – nežinau, kokį slaptą ingredientą naudoja „iWork” paketo kūrėjai.

„Apple” neseniai atnaujino visą programų paketą „iWork” ir išleido „iWork’09”, kurį sudaro trys programos – „Pages”, „Numbers” ir „Keynote”.

„Keynote” yra viena iš tradicinių „Apple” programų ir tarp biuro programų paketo neabejotinai yra galingiausia. Bandymai pateikti „Excel” alternatyvą „Numbers” trunka tik antrus metus (ši programa atsirado tik „iWork’08”), todėl ji dar gerokai atsilieka nuo „Microsoft” siūlomos sesės.

Ką galima prikišti „Keynote” programai? Jos valdymas nėra intuityvus, o parametrų nustatymas vyksta iššokančiuose dialogo languose, kuriuos valdyti yra gana sunku. „Keynote” nėra greita programa ir jeigu neturite galingo techninio aparato, tai prezentacijos atidarymas, šablono pritaikymas, o ypač 3D efektų kūrimas nevyksta akimirksniu. Tačiau šie trūkumai nublanksta, nes „gražios” prezentacijos kūrimas vyksta kur kas greičiau nei su „Powerpoint”.

„Keynote” atnaujinimai sutelkti į grožį. Visos naujovės tam, kad prezentacijos būtų dar gražesnės.

„Magic Move” – funkcija, leidžianti animuotai keisti objekto vietą, keliaujant iš vienos skaidrės į kitą. Ši funkcija yra labai naudinga, norint išsaugoti auditorijos dėmesį į vieną objektą. Pavyzdžiui, rodote daug objektų ir norite pasakodami pereiti prie pasakojimo apie vieną iš jų – ši funkcija padės sukurti animacinį perėjimą: objektą išdinti, perkelti į kitą vietą ar pan.

Daugiau galimybių pereiti nuo vienos skaidrės į kitą – juk „Powerpoint” sąraše esantys „Fade In”, „Checkers” ir pan. atrodo juokingai? „Keynote” nepiknaudžiauja sudėtingais ir blaškančiais perėjimais, bet turi krūvą pavyzdžių, kaip tai atlikti subtiliai ir stilingai. Taip pat įdomūs teksto atsiradimo/išnykimo žaidimėliai – padeda padaryti įspūdį.

3D grafikai ir animacija juose – ši funkcija jau egzistavo ir „iWork’08”, tačiau naujoje versijoje yra gerokai patobulinta. Daugiau tektsūrų ir aiškumo, kaip vaizdžiai ir aiškiai parodyti diagramą ar kreivę. „Excel” grafikai gali sugadinti bet kokią prezentaciją.

Taip pat atnaujintame „Keynote” – keli nauji šablonai, kuriuos galite naudoti savo prezentacijai, geresnės galimybės saugoti prezentacijas PDF ir PPT formatais bei pagerinta dalinimosi prezentacija funkcija.

Ir, pabaigai, didžiausią įspūdį padariusi naujiena – „Keynote” prezentacijų valdymas per „iPhone” arba „iPod Touch”. Už 0,99 JAV dolerio centus galima įsigyti programėlę „iPhone” arba „iPod Touch” įrenginiui („Apple iTunes Store” jau veikia ir lietuviams), kurios pagalba telefono ar grotuvo ekrane matysite skaidrę, kurią mato auditorija (taip išvengsite nuolatinio žvalgymosi į ekraną) bei sekančią skaidrę. Taip pat yra galimybė ekranėlyje žiūrėti papildomas pastabas, o perjungti į kitą skaidrę galima tiesiog telefono lietimo judesiu.

„Keynote” prezentaciją rodysiu ir konferencijoje „Login”. Kaip sako „Apple”, „It’s a shame you can’t be in the audience” :-) Apie objektyvias priežastis, kodėl turėtumėte dalyvauti šioje konferencijoje, skaitykite „ŽudykReklamą”. „Apple” konferencijoje turės savo salę, kurioje netgi pasakos, kaip daryti „nuostabias prezentacijas” su „Keynote”.

P.S. Kompiuterį bandymams su įdiegtu nauju „iWork” paketu suteikė „Apple” atstovai.

Viešint Floridos valstijoje, pavyko aplankyti „Sony Ericsson Open” teniso turnyrą – didžiausią prizinį fondą turintį ATP serijos turnyrą. Aukščiau Majamio turnyro – tik „Grand Slam” turnyrų serija.

Šis renginys – tobulas. Man jis – tobulas, nors esu tik vieną kartą gyvenime laikęs teniso raketę rankose, o mintinai galėčiau įvardinti tik po kelis pirmojo reitingų dešimtuko žaidėjus.

Už 18 dolerių nusiperki reginį ir jausmą „Apie viską pagalvota”, kuris neapleidžia dar kelis kilometrus nuo korto. Kodėl tokia maža kaina? Ką tik baigėsi kvalifikacinės varžybos ir vyksta tik pirmoji „tikrųjų” varžybų diena.

Renginys vyksta vienoje nedidelėje saloje šalia Majamio. Atvykome į renginio vietą renginio rytą, be bilietų. Savanoriai, padedantys rengėjams, pasiruošę suteikti informaciją dar likus keliems kilometrams iki renginio vietos. Pagrindinė bilietų prekyba vyksta internetu, bet mums, nepasirūpinusiais bilietais, pasiūlo keliauti prie VIP įėjimo.

Renginio vieta – įėjimas į turnyro miestelį

Prie VIP įėjimo vaikšto įvairaus lygio žvaigždės su teniso krepšiais. Kai kuriuos atveža asmeniniai vairuotojai su „Bentley”, o krepšį paneša asmeninis pagalbininkas. Pribėgęs savanoris pasiteirauja ko atvykome – bilietų. OK, 15 minučių stovėkite VIP vietoje, per kurias nusipirkite bilietus: raktelius palikite mašinoje, mes ją saugosime, bet gali prireikti ją patraukti.

Kiek atokesnis, bet atviras, tenisininkų kambarys

Bilietus parduoda paslaugus vyrukas, kuris paaiškina, jog kovos vyksta keliolikoje kortų – perki bilietą į pagrindinį kortą, gali eiti į kurį nori. OK, mums pigiausią bilietą pirmam vakarui. Pamatęs, kad nelabai gaudomės tribūnų planuose, jis pasiūlo – aš jums surasiu geriausias galimas vietas – ačiū ir jis nė kiek nemelavo – vietos pačiame centre, tiesiai ties vidurio linija – galima dirbti linijos teisėju tokioje vietoje.

Vaizdas iš mūsų vietų centrinėje tribūnoje

Ex-ketvirtosios pasaulio raketės Jelenos Dokič pasirodymas ne pagrindiniame korte iš antros žiūrovų eilės

Atskiro pagyrimo nusipelno parkavimo klausimo organizavimas. Kadangi turime vienadienius pigiausius bilietus, mums pasiūloma naudotis „General parking” aikštele, kuri už kokių 5 kilometrų nuo pagrindinio įėjimo. Toli? Nė velnio, nes nuo mašinos durelių paima ir iki renginio vietos veža nemokamas autobusas, kuris kas 5 minutes kursuoja ir atgal – važiuok namo, kada tik nori. Stebuklingas patogumas lankytojui, jokių kamščių ir bet kur priparkuotų automobilių. Kortai pastatyti ne visai tokio masto renginiui skirtoje vietoje – nacionaliniame parke. Nenorom prisimeni vaizdelį prie mūsų masinių renginių vietų, kur susitinka organizatorių nesirūpinimas parkavimo klausimu ir lietuvio klasikinis noras privažiuoti prie pat durų. Tokia sintezė visada virsta bardaku.

Praėjęs bilietų patikrinimą, patenki į renginio erdvę, kurioje įsikūręs tikras teniso miestas. Čia švieslentės su gyvai rodoma informacija, kas vyksta kuriame korte. Šalia yra informacinė būdelė, kurioje tau su malonumu atspausdins šiandien pasibaigusių kovų statistiką. Čia pat užkandinės, suvenyrų krautuvės ir barai, kur ekspertai diskutuoja apie kovas.

Draugiška laisve spinduliuojantis teniso aikštynų miestelis

Pribloškia renginio laisvė. Čia tenisininkai vaikšto toje pačioje erdvėje su žiūrovais. Čia pat prisėdusios ant bortelio ašaroja pradedančios žaidėjos, pralaimėjusios jau pirmąją kovą. Čia žaidėjai neišvedami tuneliais ir nesaugomi apsaugininkų. Dėl to „kalta” ir auditorija – žiūrovų 95% yra baltaodžiai, dauguma vyresnio amžiaus ir visi kalba angliškai (Floridoje dauguma gyventojų kalba ispaniškai).

Renginio vieta stipriai „įbrandinta”. „Sony Ericsson” skamba jau renginio pavadinime ir čia viskas spindi „Sony Ericsson”.

„Sony Ericsson” stendas-krautuvė įsikūręs tarp aikštynų

Laikinas „Starbucks” turnyrui – patogumas žiūrovui ir milžiniška vertė prekės ženklui

Atokvėpiui tarp teniso mačui – gyva muzika ir galimybė nepraleisti rezultatų

13 300 vietų pagrindinis „Stadiono” kortas

Daniela Hantuchova neseniai buvo 5 pasaulio raketė …

… ir yra įrašyta į „AskMen.com” pasaulio top99 moterų sąrašą.

Buvusi pirmoji pasaulio raketė Lleytonas Hewittas vis dar gauna galimybę žaisti pagrindiniame korte

Renginio organizavimo ir patogumo žiūrovui viršūnė buvo pasiekta mums apie 21 val. paliekant kortą. Išėjus iš varžybų kiemo ir einant link gatvės, likus dar kokius 30 metrų iki jos, išgirdome policininko klausimą – ar ketinate eiti per gatvę? Iš mūsų išgirdęs neigiamą atsakymą, policininkas leido automobiliams važiuoti gatve. Priešingu atveju, automobilių eismas būtų sustabdytas to, kol mes ateisime … Smulki detalė, bet simbolis sąvokos „apie žiūrovą pagalvota”.

Renginio vieta sutemus

Dėl įvairių smulkių organizacijos detalių, kurios susilieja į vieną galinga visumą, kurią galima pavadinti tiesiog „įspūdžiu”, pusdienio apsilankymas prestižiniame teniso turnyre padarė kur kas didesnį įspūdį nei NBA rungtynes. Šio renginio organizacija – savo kailiu patirtas tobulai organizuoto renginio įspūdis. Taip, tenisas yra brangus sportas, tačiau palieka įspūdį, kuris vertas kiekvieno išleisto dolerio. 

Pagaliau: VZ.lt pranešė, jog Eligijus Masiulis pasakė, kad „Vilniaus oro uostas pasirašė sutartį su Švedijos oro bendrove „Skyways”. Nuo birželio 2 d. iš Vilniaus pradedami skrydžiai į Amsterdamą, Stokholmą, Kopenhagą, Berlyną.”

VNO valdžios ir ministro pažadai išsipildė pusiau – skrydžiai bus, bet vėliau, negu žadėta. Bilietų turėtų prekybą prasidėti pirmadienį, gegužės 11 d.

Tačiau esu tikras pagal visą eigą, jog „Skyways” tikrai privertė Vilniaus oro uosto valdžią „nusimauti kelnes” ir suteikti krūvą papildomų paslaugų. Ministras ir oro uosto direktorius visai Lietuvai apskelbė kad skrydžiai bus deryboms nesibaigus, kas kitai pusei davė milžinišką iniciatyvos persvarą derybose. Gal ir nebus taip, kaip įvardijo Artūras Zuokas, jog „Vilniaus oro uostas tiesiog nori nusamdyti švedus, kad jie skraidintų keleivius iš Vilniaus, taigi tai nebus oro bendrovės atėjimas į Lietuvos rinką, o lyg ir čarterinių reisų organizavimas”, tačiau gali būti panašiai.

Tuo tarpu „Aeroflot” šiandien kelionių agentūroms išplatino žinią, jog nuo gegužės 15 dienos planuotų skrydžių Maskva-Vilnius keturis kartus į savaitę nebus.

Ženklai apie tai buvo du. Pirmiausia, skrydžiai neprasidėjo kovo 29 d., o buvo atidėti gegužės 15 dienai. Dar praeitą savaitę, „Aeroflot.ru” tinklalapyje buvo rodoma, jog visi lėktuvai į Vilnių yra užpildyti ir bilietų nebuvo galima įsigyti. „Amadeus” sistemoje prekyba bilietais vyko iki šiandien, tačiau dabar tvarkaraščiai dingo.

„Aeroflot”, matyt, pralaimėjo konkurencinę kovą „utair”, kuri dabar skraido į Vilnių iš Maskvos du kartus per dieną. Be to, optimistiškas buvo ir jų planas skraidyti su A319, kuri prisodinti būtų labai labai sunku.

Mano jau seniai numatytas žingsnis – nuo birželio 4 dienos „airBaltic” pradeda keleivių ieškoti ir Kauno oro uoste.

Nuo birželio 4 dienos „airBaltic” 10 kartų per savaitę, o vėliau pagal numatytą tvarkaraštį 13 kartų per savaitę, su „Fokker 50” lėktuvu pradeda skrydžius tarp Kauno ir Rygos oro uostų. Vidurio Lietuvos gyventojai galės skristi per Rygą į „airBaltic” žemėlapyje esančius miestus.

Iš Kauno į Rygą lėktuvai kils 9 val. ryte ir 16 val. 10 minučių, iš Rygos į Kauną – 11 val. 30 min. ir 19 val. 15 min. Tvarkaraštis, siekiant kuo daugiau tranzito surinkti į Rygą kur kas logiškesnis nei Palangos krypties tvarkaraštis.

„airBaltic” toliau investuoja į Lietuvos keleivių vežimą per Rygą …

Ne vieną kartą sakiau – interneto komentatoriai yra kur kas vertingesnis informacijos šaltinis nei interneto portalai. Lieka tik klausimas, kaip naudingą informaciją iš komentarų atrinkti iš triukšmo…

Šiandien VZ.lt pasirodė mitais apipintos kompanijos „Star Team Group” žinutė, kurioje rašoma, jog kompanija yra arti to, jog išsinuomotų ponaujį orlaivį „Boeing 737-700”.

Tik tarp kitko žinutėje parašyta, jog „„Star Team Group“ <…> bendrovė buvo įsteigta pernai gruodį,  vienintelė jos akcininkė mažai visuomenei žinoma Justina Šernaitė.”

Įdomu, kas gi ta Justina Šernaitė?

Pasirodo, prieš gerus pora metų šis asmuo „Žia Valdos” vardu siūlė darbą Fizikos fakulteto studentams …

Be to, Justinos Šernaitės el.pašto adreso galūnė buvo (yra?) @flylal.com …

Tokias išvadas padarė VZ.lt straipsnio komentatoriai daugiau dėmesio skyrę „Google” užklausų formavimui.

Išvados? Lietuva maža ir aviacijos verslas mažas, ir kaip sakoma viskas yra susiję …

Bilietų aviabilietais prekybos lyderis „Greitai.lt”, jau kurį laiką reklamuoja, jog jų sistemoje galima įsigyti ne tik tradicinių aviakompanijų bilietus, tačiau ir „pigių oro bendrovių skrydžių bilietus”. Kitaip tariant, „Greitai.lt” tikrina kainas ir parduoda bilietus ne tik iš „Amadeus” sistemos (ar jos konkurentės), tačiau perparduoda ir aviakompanijų, platinančių bilietus tik per nuosavus kanalus, bilietus.

Tačiau – toks kai kurių kompanijų bilietų perpardavinėjimas nėra teisėtas. Didžiausios žemų kaštų bendrovės „Ryanair” „Terms and Conditions” jau pats pirmas punktas skelbia:

„All bookings for Ryanair flights must be made directly on www.ryanair.com or via a Ryanair call centre. Any booking you may make via a third party website or online travel agent may be cancelled without notice or refund.”

Ar tai tik formalus aviakompanijos reikalavimas? Iš verslo logikos, tai yra retas reiškinys, kada prekės pardavėjas riboja pardavimo kanalus (juk logika sako, kad reikia parduoti kaip galima daugiau kuo mažesnėmis sąlygomis?)

Tačiau „Ryanair” ši sąlyga nėra tik formalumas. Nesenas pagarsėjęs atvejis, kuomet „Ryanair” anuliavo visą krūvą per įvairias sistemas parduotų bilietų, nors tarpininkų iniciatyvos ir sudaro nedidelę dalį „Ryanair” pardavimų.

Niekas negali paneigti, jog „Ryanair” vėl gali imtis tokių veiksmų, kadangi „Greitai.lt” „Ryanair” bilietų pardavinėjimas yra elgesys, pažeidžiantis šią sąlygą. Be to, „Ryanair” įspėja, jog nubaustas bus pirkėjas, o ne tarpininkas (pigesnis ir lengvesnis variantas, tiesa, gan skaudus ir pačiam „Ryanair” įvaizdžiui).

Kodėl „Ryanair” nesiima veiksmų prieš Greitai.lt? Greičiausiai tiesiog jiems tai yra per smulki žuvelė. Bent jau kol kas. Tačiau atkreipkite dėmesį, jog dėl „Ryanair” drastiškų veiksmų galite nukentėti ir jūs.

Teoriškai, neteisėtai elgiasi ir kelionių agentūros, kurios parduoda „Ryanair” bilietus – pvz. „ZigZag Travel”. Tiesa, greičiausiai agentūros darbuotojai eina tiesiogiai į Ryanair.com ir perka jūsų vardu bilietus, todėl tikimybė, jog nukentėsite – nedidelė.

Po vakarykščio liūdnoko įrašo šiandien suvešėjo gerų naujienų.

Šiąnakt bendrosiose aviabilietų rezervavimo sistemose atsirado „Skyways” bilietai „pažadėtomis” kryptimis – į Stokholmą, Kopenhagą, Berlyną ir Amsterdamą. Vilniaus oro uosto vadovai sako, jog sutarties su bendrove vis dar nėra.

Tvarkaraštis – toks, kokį ir buvo galima nuspėti. Visi skrydžiai prasidės gegužės 18 dieną, kaip ir žadėjo susisiekimo ministras bei oro uosto vadovas.

Stokholmo kryptyje greičiausiai tvarkaraštyje įsivėlė klaida ir yra neįtrauktas rytinis reisas Vilnius-Stokholmas, kuris turės būti vykdomas ankstų rytą. Skrydžiai bus vykdomi „Fokker 50” lėktuvu. Vakarinis reisas, galėtų būti ir vėlesnis …

Stokholmas 08:05 Vilnius 11:00
Kasdien, išskyrus šeštadienį ir sekmadienį

Vilnius 16:30 Stokholmas 17:25
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Stokholmas 18:00 Vilnius 20:55
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Amsterdamo kryptimi „Skyways” skraidys beveik tokiu pat tvarkaraščiu, kokiu skraidė „flyLAL”. Tik skrydis truks ilgėliau – reisas bus vykdomas su „Fokker 100” lėktuvu:

Vilnius 07:00 Amsterdamas 08:20
Kasdien, išskyrus sekmadienį

Amsterdamas 9:00 Vilnius 12:20
Kasdien, išskyrus sekmadienį

Vilnius 17:30 Amsterdam 18:50
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Amsterdam 19:30 Vilnius 22:50
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Berlyno kryptį, kaip ir spėjau, atliks tas pats „Fokker 100” vidurdienio laiku:

Vilnius 13:00 Berlynas 13:35 Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais

Berlynas 14:10 Vilnius 16:45 Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais

Į Kopenhagą „Skyways” skraidys „dieniniu” reisu, kokį anksčiau atlikdavo „airBaltic”. Skrydis bus su „Fokker 50”:

Vilnius 11:30 Kopenhaga 12:30 Darbo dienomis

Kopenhaga 13:10 Vilnius 16:10 Darbo dienomis

Antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais „Fokker 100” turės laisvus vidurdienius, šeštadienį taip vakarus, o sekmadienį rytus. „Fokker 50” savaitgaliais bus taip pat apylaisvis. Dėl to „Skyways” gali dar sukurti papildomų netolimų krypčių (Miunchenas? Skandinavijos miestai? Budapeštas?)

„code-share” ar jungiamieji skrydžiai su kitomis kompanijomis kol kas nepasirodė. Tačiau jeigu „Skyways” greitai susisuks ir pasiūlys bendradarbiavimą su SAS, KLM, o gal ir „Air Berlin” – jų gali laukti šviesi ateitis Vilniuje.

„Ryanair” šiandien paskelbė, jog nuo liepos 1 dienos atidaro reisą Brėmenas-Kaunas-Brėmenas. Skrydis vyks du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais.

„airBaltic” svarsto galimybę Rygos oro uoste statyti privatų keleivių terminalą. O „airBaltic” vadovai, išpirkę akcijas iš SAS, pasirodo yra tiesiog direktorius Bertoltas Flickas (jokio siurprizo). Jis sako, jog sumokėjo už 47 procentus akcijų 220 mln. kronų grynaisiais, tačiau ilgu laikotarpiu ketina ieškoti investuotojo į „airBaltic”.

Vilniaus oro uosto vargai su savo pažadais

Vilniaus oro uosto valdžia ir susisiekimo ministras bus gerokai užbėgę įvykiams už akių su pranešimu, kad „Skyways” iš Vilniaus skraidys jau gegužės mėnesį. Dabar kiekvieną dieną priversti į klausimą kada bus pasirašyta sutartis su „Skyways” atsakyti „rytoj”. Jie taip sakė užvakar, taip sakė vakar, o šiandien turbūt jų niekas nebeklausė.

Vis dar skelbiama skrydžių pradžia gegužės 18 dieną skamba labai nerealiai. Dvi savaitės ir bilietai dar neparduodami, tvarkaraštis nežinomas, sutartis nepasirašyta, vežėjas neturi tinkamo skrydžiams lėktuvo …

„airBaltic” iš Vilniaus išėjo dėl krizės

„airBaltic” galva Bertoldtas Flickas šiandien vykusioje konferencijoje Rygoje pareiškė, jog „airBaltic” grįš į Vilnių iš karto, kada tik baigsis krizė, nes Vilnius jiems yra labai svarbus. Matyt, Latvijoje krizės nėra? Kažkada Lietuvos padėtį „airBaltic” pavadino katastrofiška, o po to išsigynė, jog tai vieno darbuotojo nuomonė. Čia turbūt tik generalinio asmeninė nuomonė …

„flyLAL Charters” atsisakė vieno „Boeing 757”

„flyLAL Charters” atsisakė vieno iš dviejų „Boeing 757” lėktuvų. Lėktuvas „FL Technics” (ex „flyLAL Technics”) bazėje buvo perdažytas Kazakhstano kompanijos „SCAT” spalvomis ir artimiausiu metu turėtų iškeliauti į Kazakhstaną.

„flyLAL Charters” šį vasaros sezoną turėtų iš Vilniaus dirbti dviem lėktuvais – vienu „Boeing 757” ir vienu „Boeing 737-300”. Dar vienu „737-300” skraidys naujai įkurta grupės įmonė Estijoje.

Rygos oro uostas kelia mokesčius „airBaltic” ir „Ryanair”

Rygos oro uostas pranešė, jog dvigubai mažina oro uosto mokesčius. Tačiau – lygiagrečiai bus naikinamos nuolaidos didžiausiems vežėjams Rygos oro uoste – „airBaltic” ir „Ryanair”. Šios dvi kompanijos naudojosi daugiau nei 80% nuolaidomis visoms oro uosto paslaugoms – nuo lapkričio jos turės mokėti naujus „dvigubai mažesnius” tarifus, kurie jie bus du kartus didesni nei dabar mokami.

Rygos oro uostas taip siekia susigražinti konkurencingumą pritraukiant naujas bendroves (o jų jau mažiau nei Vilniuje) bei atsižvelgti į konkurencijos tarnybų reikalavimus nediskriminuoti vežėjų.

„airBaltic” paskelbė, jog neprieštaraus naujiems didesniems mokesčiams. „Ryanair” kol kas nesureagavo į tokį Rygos oro uosto pareiškimą.

„Star Team Group” skraidys į Londoną, Dubliną (? ! …)

Šiandien pas Lietuvos susisiekimo ministrą apsilankė ex-teztour direktorius Martynas Laivys, dabar įkūręs kelionių organizatorių  – turizmo koncerną „Star Team Group” ir pareiškė, jog jau birželį (!) jis bus įkūręs naują vežėją ir skraidins į Londoną, Dubliną, o liepą į Paryžių, Milaną ir Barseloną.

Planas gražus. „Star Team Group” jau susitarė su „Hermis Capital” dėl „HC Airways” nupirkimo. „HC Airways” teikia oro taksi vežėjo paslaugas vienu privačiu „Hawker 800 XP” lėktuvu. Ir ne jis šioje vietoje svarbiausias – didžiausia vertė yra „HC Airways” turimos oro vežėjų licenzijos, taip sutrumpinančios oro vežėjo kūrimo procesą.

Tačiau – per vieną mėnesį šiai naujai kompanijai reikia: išsinuomoti/nusipirkti bent vieną reguliariesiems skrydžiams skrydžiams tinkamą lėktuvą, surinkti įgulą (ją irgi galima nuomoti), susiderėti su oro uostais, aptarnavimo kompanijomis, sudaryti tvarkaraščius, sukurti pardavimo kanalus, t.t. Aukštasis pilotažas tai atlikti per mėnesį.

Be to, kompanija įslaptinta, investuotojas neaiškus, investuoti žadama nuo 15 iki 40 mln. litų (neblogos žirklės?) … Be to, tai yra gana nedidelė suma, kuomet kalbame apie oro vežėją. Kas šiuo metu sutiks be išankstinio apmokėjimo tokiai kompanijai teikti paslaugas, be finansinių garantų nuomoti lėktuvus? …

O „Star Team” pavadinimas sudarytas iš dviejų aviakompanijų aljansų „Star Alliance” ir „Sky Team”? …

Iš „Star Holidays” amicijų konkurentai juokiasi … Iš reguliariųjų skrydžių vežėjo ambicijų nesijuokiama, nes … nėra kam juoktis.

O padėtis mūsų oro erdvėje tai juokas pro ašaras …

„airBaltic” ėmė mažinti skrydžių skaičių iš Rygos. Tai yra (bent jau kol kas) tik „capacity” mažinimas – t.y., vieno arba kelių savaitinių reisų atšaukimas, tačiau kryptys nėra naikinamos.

Mažėja skrydžių skaičius iš Baltijos šalių ir Vakarų kryptyse

Dažniausiai aptarnaujami Ryga-Vilnius ir Ryga-Talinas dabar planuojami 6 kartus per dieną – „airBaltic” buvo skelbę, jog tokių skrydžių turėtų būti po 7 per dieną.

„airBaltic” taip pat sumažino apetitą Palangos kryptimi – planavusi pradėti skrydžius iš karto 12 kartu per savaitę, dabar „airBaltic” skraido 8 kartus, o vasaros piko metu, planuoja padidinti skaičių iki dešimties.

Vakarų kryptimi skrydžių skaičius mažėja nežymiai. Šiek tiek pamažintas Ryga-Briuselis skaičius – nuo 12 iki 11 per savaitę (beje, kovą lėktuvo užimtumas Ryga-Briuselis reise buvo tik apie 50 proc., nors tuo metu nevyko skrydžiai tarp Vilniaus ir Briuselio). Nuo 3 iki 2 kartų per savaitę mažėja skrydžių į Veneciją.

Nebus papildomų reisų į Londoną – iš Rygos į Gatwick oro uostą „airBaltic” skraidys vieną kartą per dieną. „airBaltic” ketino pridėti porą savaitinių vakarinių reisų (panaudodama seną Vilniaus reiso slot’ą Gatwick’e), tačiau šių planų atsisakė. Kelis kartus per savaitę į Londoną bus skrendama su „Boeing 757-200”, tačiau, matyt, dėl „Ryanair” konkurencijos, didinti skrydžių skaičiaus nepavyks.

Į Tel Avivą iš Rygos bus vykdomi 5 reisai per savaitę (vietoje planuotų šešių).

Vasaros pikui į Dubliną „airBaltic” nuo birželio 1 dienos pridės vieną papildomą reisą – viso bus keturi per savaitę. Vieną kartą numatoma skristi su „Boeing 757”. Lygiai taip pat papildomas reisas bus į Barseloną – iš viso 6 kartus per savaitę.

Ambicingus planus Skandinavijos miesteliuose vykdyti sunku

Pavasarį „airBaltic” paskelbė du ambicingus planus – pradėti keleivius į Rygą vežti iš dviejų nuošalių Skandinavijos miestelių – Tromsės Norvegijoje (gyventojų skaičius regione – apie 155 tūkst.) ir Linčiopingo Švedijoje (gyventojų skaičius – apie 97 tūkst.).

Abu sprendimai labai drąsūs. Norvegijoje vietinis susisiekimas lėktuvais išplėtotas labai smarkiai (nes kitokiam transportui ten sunku). Tromsę nuo Oslo skiria 1600 kilometrų – SAS šiuo maršrutu skraido 8 kartus per dieną, dar keturis kartus per dieną skrenda „Norwegian”. „Widoroe” jungia Tromsę su 14 mažesnių Norvegijos miestų, be to Tromsė turi jungtį su Stokholmu (SAS), Londonu („Norwegian”), Murmansku („Aeroflot”).

Norvegiškoje spaudoje teko skaityti straipsnį, kuriame norvegų aviacijos specialistai stebisi tokiais Latvijos bendrovės užmojais.

Nepatvirtintomis žiniomis, inauguraciniame „airBaltic” reise Ryga-Tromsė sėdėjo 8 keleiviai „Boeing 737-500” lėktuve, atgal grįžo 11 keleivių (tą patvirtina srautų iš Rygos lentelė, rodanti, jog kovo mėnesį reise Ryga-Tromsė buvo pervežta 19 keleivių) … „airBaltic” jau pakeitė tvarkaraštį ir šią vasarą vietoje planuotų 5 savaitinių reisų į Tromsę vyks 3.

Kiek kitokia situacija Švedijos vidurio mieste Linčiopinge. Į šio miesto oro uostą, kuris yra pusiau civilinis, pusiau SAAB testinis oro uostas, skraido tik maža švedų kompanija „NextJet” (į Kopenhagą ir Stokholmą) bei „KLM Cityhopper” (į Amsterdamą).

Skrydžius iš Rygos į Linčiopingą „airBaltic” ketina pradėti nuo balandžio pabaigos. Iš pradžių planuota skraidyti į šį miestą 6 kartus per savaitę, tačiau, matyt, pradiniai pardavimai nebuvo geri ir „airBaltic” ėmė keisti planus. Ryga-Linčiopingas kryptis bus vykdoma 4 kartus per savaitę, o nuo gegužės Linčiopingas bus tarpinis sustojimas skrendant iš Rygos į Stavangerį, nuo birželio – dar ir tarpinė stotelė tarp Rygos ir Bergeno. Pradžioje planuota į Stavangerį ir Bergeną skraidyti tiesiogiai po tris kartus per savaitę tiesiogiai, tačiau šių skrydžių mažės.

Sprendimas iš ties įdomus – neįprastas atvejis šių laikų Europoje, kada skrydžiai vykdomi su tarpiniais sustojimas. Šis sprendimas kartu jungti Bergeną, Stavangerį ir Linčiopingą turėtų būti efektyvesnis „airBaltic”, tačiau Bergeno ir Stavangerio keleiviams, kurie naudoja Rygą kaip tranzito tašką tai didelis minusas – skrendant į NVS šalis, Rusiją ar Ukrainą skrydis tampa varginantis.

Į Gotenburgą mažėja nuo planuotų 5 iki 4 skrydžių per savaitę.

Mažinami brangūs skrydžiai į NVS

Į NVS šalis „airBaltic” taip pat mažina skrydžių skaičių. Jau anksčiau paskelbta, jog skrydžiai į Sočį ir Alma Atą šią vasarą nebevyks. Į Tbilisį skrydžiai vyks keturis kartus per savaitę (planuota 5), Jerevanas bus 2 (vietoje 3), Baku bus 2 (vietoje 3), Taškentas lieka 2 kartus, kaip planuota.

„airBaltic” atsisako skraidymo tarp Kaliningrado ir Kopenhagos. Skrydžiai į Kišionovą ir Kaliningradą nebus vykdomi kasdien – bus 5 kartus per savaitę. Kišiniovo ir Kaliningrado kryptys iš Rygos buvo labai menkai užpildytos kovo mėnesį – lėktuvų užimtumo rodiklis siekė tik 30%.

Su lėktuvų užpildymu skraidnat į NVS šalis turi ir Vakarų Europos kompanijos. NVS rinka buvo laikoma perspektyvia, tačiau nespėjusi užaugti, prasidėjus ekonomikos stagnacijai, keleivių srautai labai krito skrydžiuose iš NVS šalių.

Nuo birželio „airBaltic” pradės NVS kryptimi dar vieną eksperimentinį projektą – 5 su puse valandos trukmės skrydžius iš Rygos tiesiogiai į Tadžikijos sostinę Dušanbę.  „airBaltic” bus pirmoji ir vienintelė Europos Sąjungos kompanija, skraidysianti į šį miestą ir Ryga bus pirmoji Dušanbės jungtis su Europa (na, ok, dar vietiniai „Tajik Air” skraido į Stambulą).

Jeigu galvojate apie egzotiškas atostogas, tai Dušanbė visai neblogas variantas – bilietai iš Rygos liepos mėnesiui kainuoja 1300 litų į abi puses. Be to, neatmetama galimybė, jog toks reisas nebus vykdomas ilgai, todėl skubėkite aplankyti.

„airBaltic” stumia kompanijas iš Rygos

„airBaltic” išstūmė iš Rygos oro uosto KLM – vykdžiusi skrydžius du kartus per dieną, viena didžiausių Europos kompanijų nebeskraidys į Rygą nuo birželio mėnesio. „airBaltic” liks viena maršrute, vykdysianti vieną skrydį per dieną.

„airBaltic” į Amsterdamo reisą atėjo 2008 m. rudenį, nors tame reise buvo KLM su dviem skrydžiais per dieną. Visą žiemą „airBaltic” KLM reisas buvo pustuštis – vidutinis lėktuvo užpildymas 41%, tačiau KLM keleivių skaičiui „airBaltic” konkurencija padarė.

Prisiminkime, jog praėjusį rudenį iš Rygos oro uosto pasitraukė „easyJet”, „Aer Lingus”, „flyLAL”, „Austrian Airlines”, „German Wings”, 2007 m. vasarą – „British Airways”.

Kas sekanti „airBaltic” auka?

„airBaltic” „ėda” „Turkish Airlines”. 2008 m. rudenį „airBaltic” padidino skrydžių tarp Rygos ir Stambulo skaičių iki 7, nors to daryti nebuvo reikalo – „airBaltic” lėktuvų užimtumas siekė ~60%. Dabar (vasarį, kovą) Stambulo kryptimi „airBaltic” lėktuvų užimtumas siekė 51%, tačiau vasarą „airBaltic” toliau laiko 7 skrydžius per savaitę.

„Turkish Airlines” šiuo metu vykdo 4 savaitinius skrydžius į Rygą su „Boeing 737-800”, tačiau jų užimtumas tėra 54% … Spėju, ilgai „Turkish Airlines” gali ir nežaisti …

„airBaltic” nesiseka konkuruoti su „Norwegian Air Shuttle” Oslas-Ryga kryptimi. Kovo mėnesį „Norwegian” skraidė 4 kartus per savaitę, o „airBaltic – 12 kartų per savaitę. „Norwegian” pervežė 5640 keleivių, tuo tarpu „airBaltic” viso labo 3960! „airBaltic” lėktuvų užpildymas nesiekė 30%!

Koks sekantis „airBaltic” žingsnis? Ogi „airBaltic” didina skrydžių tarp Rygos ir Oslo skaičių iki 19 per savaitę – be to, kelis kartus per savaitę šiame reise skris su „Boeing 757-200” …

Be abejo, keleiviams tokia konkurencija tik į naudą (prisiminkim bilietų kainas tais laikais, kai Vilniuje „airBaltic” konkuruodavo su „flyLAL”), tačiau kompanijai tokia konkurencija kainuoja labai labai daug.

„airBaltic” dar turi Dublino, Londono, Diuseldorfo, Briuselio, Stokholmo, Tamperės, Milano kryptis, kur konkuruoja su „Ryanair”. Kai kuriomis kryptimis (pvz. Stokholmo) „Ryanair” nuolat laiko akcijinę kainą (0 LTL bilietas, TAXFREE). Kalbant apie tą patį Stokholmą, tai bendras „Ryanair” ir „airBaltic” lėktuvo užkrovimas šioje kryptyje kovą buvo tik 50%.

„Ryanair” turėtų ypač neraminti šis grafikas, rodantis, jog nepaisant gerų kainų iš Rygos, keleivių skaičius Rygoje mažėja (kas sekate „Ryanair” skrydžių maršrutus iš Rygos – galbūt tai galima paaiškinti skrydžių skaičiaus sumažinimu?):

„Ryanair” pervežtų keleivių skaičius Rygos oro uoste per mėnesį

„airBaltic” keleivių skaičius Rygos oro uoste atrodo tikrai gražiai. Klausimas – kokia tokių gražių kreivių kaina? …

„airBaltic” pervežtų keleivių srautas Rygos oro uoste per mėnesį

Kitoms, Rygos oro uoste dirbančioms kompanijoms, Rygoje sekasi prasčiau nei Vilniuje – tas pasakytina apie „Lufthansa”, „Czech Airlines” , LOT, „Finnair” , išimtis – „Norwegian”.

Kompanijų pervežtų keleivių skaičius iš Rygos ir Vilniaus pirmąjį 2009 m. ketvirtį

Vasaros tvarkaraštis šiems keleivių srautų skirtumams yra pritaikytas – „Finnair” į Rygą vasaros tvarkaraštyje skris tik 4 kartus per savaitę (į Vilnių – 12 kartų); „Lufthansa” iš Frankfurto į Rygą skraidys 1 kartą per dieną, į Vilnių – du; čekai į Vilnių skraidys 14 kartų per savaitę, į Rygą – 12. Tokiu pačiu tvarkaraščiu į Rygą ir Vilnių skraido LOT (po 9 kartus per savaitę).

Žiemos tvarkaraščiu LOT, „Czech” ir „Lufthansa” į Vilnių ir Rygą skraidė vienodu tvarkaraščiu, todėl jų rezultatai akivaizdžiai geresni.

Nepamiršti reikėtų, jog Vilniaus oro uostas be šių kompanijų dar turi „Donbass”, „Brussels Airlines”, „Estonian Air”, „Austrian Airlines” ir „Aer Lingus” …

Išvada? Gali būti, jog iš Rygos greitu laiku gali pasitraukti dar kelios kompanijos – net nebūtinai tiesiogiai konkuruojančios maršrutuose su „airBaltic”.

Jeigu reikėtų daryti Rygos oro uosto SWOT analizę, tai pagrindinė grėsmė yra aiški – „airBaltic” tampa totaliai dominuojančia kompanija Rygos oro uoste. Be to, dabar Rygos oro uostas ir „airBaltic” realiai yra vienose rankose …

Panagrinėjus balandžio mėnesį atliktą paskutinę atšauktų skrydžių iš Vilniaus bangą – panagrinėjus lėktuvų apkrovimą skrydžiuose iš Rygos, akivaizdu, jog šie skrydžiai buvo atšaukti ne dėl per mažo populiarumo – tiek Milano, tiek Miuncheno, tiek Stokholmo krypčių lėktuvų apkrovimas iš Vilniaus viršijo 60%.

Atšaukiamų skrydžių nepakeičia kiti skrydžiai, todėl „airBaltic” lėktuvai vasaros sezonu daugiau laiko praleis ant žemės.

„anna.aero” skelbia, jog nepaisant skyrybų su SAS, „airBaltic” šį lapkritį turėtų gauti pirmąjį iš aštuonių „Bombardier Q400NextGen” lėktuvų, kurie palaipsniui turėtų pakeisti „Fokker 50”. 76 vietų orlaivis turėtų būti ypač efektyvus Vilnius-Ryga, Talinas-Ryga, Helsinkis-Ryga reisuose – į „Fokker 50” dabar neretai keleiviai netelpa, tačiau tokiu atstumu į dangų kelti reaktyvinį „Boeing 737” yra prabanga.