Simonas Bartkus | Blog

Žurnalas „Valstybė” man patinka. Nauji numeriai nebėra tokie geri kaip pirmieji, bet turinys aukšto lygio, o net ir krizės metu žurnalas sugeba storėti. Nuo šių metų pradžios esu žurnalo prenumeratorius.

Bet dabar ne apie tai. Apie tikrą istoriją, kuri nutiko.

Dėl atostogų ir darbų šio mėnesio viduryje susigribau, jog negavau naujo „Valstybės” numerio. Namiškiai prisiekinėjo, jog jo taip pat nematė.

Ką gi – problema paprasta, greičiausiai kur pašte pasimetė. Parašiau el. paštu į „Valstybės” prenumeratos skyrių.

Visai netyčia paaiškėjo, kad žurnalą iš tiesų gavau – paslaptingai jis pasislėpė spaudos krūvoje, dėl to esu pats kaltas nepagrįstai sukėlęs aliarmą ir suabejojęs platintojų darbu. Tačiau tą pastebėjau tik po kelių dienų …

Tuo tarpu į namus atėjo „Lietuvos pašto” darbuotoja, asmeniškai išsiaiškinti, ar tikrai negavau „Valstybės” numerio, nes ji pati prisimena, kaip dėjo žurnalą į pašto dėžutę.

„Valstybės” redakcija registruotu pirmenybiniu paštu atsiuntė paskutinio žurnalo „Valstybė” numerį.

Dabar man gėda, kad taip apsikvailinau ir kad žurnalo prenumeratos skyrius taip rūpestingai sureagavo į mano problemą … Dabar turiu du žurnalo numerius ir galėjau turėti dar vieną, jeigu būčiau priėmęs jį iš „Lietuvos pašto” darbuotojos.

Iš kitos pusės džiaugiuosi, susidūręs su tokiu profesionalumu. Rekomenduoju visiems užsiprenumeruoti – tik 84 litai metams (tiesa, pabrango per kelis mėnesius 70 procentų …)

Viešai atsiprašau žurnalo „Valstybė”.

Mano tinklaraščio skaitytojai kartas nuo karto pasidalina duomenimis apie Vilniaus ir kitų aplinkinių oro uostų keleivių srautus. Tie duomenys nėra konfidencialūs, tačiau nėra visiems prieinami – toks lietuviškas slaptumo įteisinimas.

Noriu pasidalinti su jumis keletu pastebėjimu apie keleivių srautą iš Vilniaus oro uosto.

Keleivių srautas per egzistuojančias kryptis nėra pakilęs, kaip buvo galima tikėtis. Pakilo Ryga, palyginus su 2008 m. paskutiniu ketvirčiu trečdaliu, pakilo keliolika procentų Praha. Visos kitos kryptys krito – Frankfurtas, Varšuva, Viena. Nelabai galima išskaičiuoti Helsinkio krypties pokyčio, kadangi praėjusiais metais šioje kryptyje dar buvo „airBaltic” – neturiu duomenų kokią dalį srauto sudarė „airBaltic” keleiviai.

Stebėtinas Dublino reiso apkrovimas – skaičiavimuose padariau prielaidą, jog kovą visus reisus „Aer Lingus” atliko su A321, tačiau gali būti, jog kovą dar kai kurie reisai buvo atliekami su A320, todėl faktinis lėktuvų užpildymas gali būti dar didesnis. Pagal pavasario tvarkaraštį, visi DUB-VNO-DUB reisai atliekami su 212 vietų A321. Pagerinusi skrydžių laikus pavasario tvarkaraštyje „Aer Lingus” ėmė siūlyti jungiamuosius skrydžius į Niujorką.

Rygos reiso užpildymas lieka žemiau 50% ribos. Be abejo, tokiame reise, kuriame vežamas tranzitas gali būti investuojama į patogumą keleiviams – kuo dažniau skraidai, tuo trumpesnis laukimo laikas. Per dieną į Rygą/iš Rygos keliauja apie 500 keleivių, „airBaltic” atlieka po 6 reisus abiem kryptimis, kai kurie reisai vykdomi ne „Fokker 50”, o „Boeing 737-500” ar net „Boeing 737-300”. „airBaltic” vis dar reklamuoja septynis reisus į Rygą, tačiau realiai vyksta šeši.

Man vis dar kabo klaustukas ties klausimu, kiek „airBaltic” reise į Rygą sėdi prievarta įsodintų keleivių – žmonių, kurie pirko bilietus į tiesioginius „airBaltic” skrydžius iš Vilniaus, tačiau „airBaltic” juos atšaukė ir pakeitė į skrydžius per Rygą. Kiekvieną mėnesį nuo 2008 m. spalio „airBaltic” vis atšaukinėja skrydžius ir taip papildomai pamaitina Rygos reisą. 2009 m. balandis turbūt bus paskutinis toks mėnuo, kada Rygos reiso populiarumą kilstels uždaryti Milano, Stokholmo ir Miuncheno reisai.

Pagal pasidalijimą (share), šiuo metu kas penktas Vilniaus oro uosto reguliariųjų skrydžių keleivis keliauja į Rygą. „airBaltic” pervežamų keleivių srautas, palyginus su 2008 m. pirmu ketvirčiu, nukrito 43%.

Sumažėjo keleivių Kopenhagos reise, tam įtakos turi ir tai, jog „airBaltic” atsisakė dieninio Kopenhagos reiso. Įdomu tai, jog keleivių srautas Vilnius-Kopenhaga reise yra didesnis nei Ryga-Kopenhaga reise.

Neturiu patvirtintos informacijos, kokiu lėktuvu „Donbassaero” atlieka reisą Kijevas-Vilnius. Mano lentelėje padaryta prielaida, kad skraidoma „SAAB 340” (taip nurodyta „amadeus” sistemoje) – tokiu atveju kovo mėnesio lėktuvų užkrovimas buvo 55%. Mano nuomone, tai labai geras rezultatas reisui, kuris buvo atidarytas be reklamos ir išankstinių pardavimų, kompanijos, kuri neturi jokio vardo ir paskirstymo kanalo Lietuvoje.

Beje, nuo birželio „Donbassaero” atidarys papildomą penktąjį reisą į Kijevą sekmadienio vakarais.

Kovą vyko tik du pirmieji reisai iš Briuselio, bet kiekviename reise sėdėjo vidutiniškai po 76 keleivius. Aišku, išvadas daryti anksti, kadangi bent jau pirmame reise lėktuve sėdėjo nemažai ponų, kurie už bilietus nemokėjo.

Pirmąjį šių metų ketvirtį smarkiai smuko turistų į Egiptą srautas. Čia jau ne pasiūlos trūkumas, o krizė. Tiesa, ūgtelėjo Tenerifės populiarumas, tačiau ji toli gražu nekompensuoja Egipto nuosmukio.

Keleivių srauto iš Vilniaus oro uosto lentelė.

Total 2008 – keleivių srautas 2008 m.

Sausis, Vasaris, Kovas – keleivių srautas atitinkamai kiekvieną šių metų mėnesį

YoY Q1 – keleivių srauto pokytis: šių metų 1 ketvirtis su praeitų metų 1 ketvirčiu.

Q1-2009 vs Q4-2008 – keleivių srauto pokytis: šių metų 1 ketvirtis su praeitų metų paskutiniu ketvurčiu.

approx.load – vidutinis mano apskaičiuotas lėktuvų užpildymas 2009 m. kovo mėn. Gali būti netikslumų, kadangi kovo pabaigoje keitėsi tvarkaraščiai ir neturiu visų duomenų ar visi reisai buvo vykdomi lėktuvais, nurodytais tvarkaraštyje.

Bendras reguliariųjų reisų keleivių skaičius Vilniaus oro uoste: 2009 m. sausis – 79,2 tūkst. keleivių, vasaris – 62,9 tūkst. keleivių, kovas – 73,2 tūkst. keleivių.

Puikiai prisimenu, kaip prasidėjo mano rašymas apie aviacijos verslą Lietuvoje šiame tinklaraštyje – kalba ėjo apie žiaurią konkurenciją Vilniaus oro uoste. Laikai pasikeitė ir viskas apsisuko 180 laipsnių kampu – dabar Vilniaus oro uoste vykstančią situaciją vadiname „dykuma”, o ne „konkurencija”.

Tačiau ar tai reiškia, jog Vilniaus oro uoste dirbančios avialinijos nekonkuruoja?

Anaiptol. Tiesiog nebelikus daugumos tiesioginių skrydžių iš Vilniaus, konkurencija vyksta tarp hub’ų (niekaip nesugalvoju šiam žodžiui lietuviško atitinkmens – skrydžių centras skamba kvailokai), į kuriuos vežasi keleivius iš Vilniaus aviakompanijos.

„airBaltic” lygiai prieš metus Vilniuje turėjo vieną aršią konkurentę „flyLAL” ir atrodė, jog jeigu „flyLAL” nebūtų, „airBaltic” gyvenimas būtų rožėmis klotas. „airBaltic” dabar nori visą buvusį srautą nukreipti per Rygą ir iš šalies atrodo, jog jų planą nesunku įgyventi.

Tačiau ne taip paprasta. Sausio mėnesį susidaręs skrydžių vakuumas pakėlė skrydžių kainas, tačiau pirminis šokas praėjo ir aviakompanijos ėmė konkuruoti dėl keleivių Vilniuje.

Jeigu „airBaltic” prieš metus turėjo vieną konkurentę, tai dabar turi jų netrumpą sąrašą. „airBaltic” su Ryga dabar konkuruoja su „Lufthansa” ir Frankfurtu, LOT ir Varšuva, „Czech” ir Praha, „Austrian” ir Viena, „utair” ir Maskva, „Brussels Airlines” ir Briuseliu, „Finnair” ir Helsinkiu.

Patikrinkite „Austrian” pasiūlymus: Londonas – 594 LTL pirmyn ir atgal, Amsterdamas – 557 LTL, Barselona – 550 LTL, Paryžius – 596 LTL, Milanas – 600 LTL. Kompanija, kuri keletą metų praktiškai nedarė jokių akcijų keleiviams iš Lietuvos, dabar siūlo beveik tokias kainas, kokios buvo tiesioginiams skrydžiams „flyLAL” ir „airBaltic” karo metu.

Per Frankfurtą skraidinanti „Lufthansa” turi vieną akcijinį tarifą – 619 LTL – ilgam sąrašui krypčių: Londonui, Romai, Atėnams, Bolonijai, Madridui, Lisabonai.

Į kovą dėl keleivių srauto iš Vilniaus įsitraukė net tik gegužę skrydžius pradėsianti „Aeroflot”, kuri per Maskvą siūlo skristi ne tik Rytų, bet ir Vakarų kryptimis – į Londoną, Paryžių.

Apskritai, konkurencija ypač stipri kryptyje Vilnius-Maskva, kur konkuruoja ne tik tiesioginius skrydžius siūlančios „utair” ir „Aeroflot”, bet ir per Kijevą siūlanti keliauti „Donbassaero”. Kelionę į Maskvą ir atgal galima užsisakyti kai kurioms dienoms už 350 litų.

Šios naujienos turėtų nerimą kelti „airBaltic”, kurios planas išsivežti visus keleivius iš Vilniaus į Rygą pasidaro nebe toks paprastas. Be abejo, „airBaltic” privalumu išlieka skrydžiai tarp Rygos ir Vilniaus šešis kartus per dieną, kas sukuria trumpo laukimo patogumą tarpiniame oro uoste.

Šiai dienai „Star Aliance” narės „Austrian” ir „Lufthansa” sudaro didžiausią konkurenciją „airBaltic” vakarų kryptimis, o gegužę pradėsiantys skraidyti „Aeroflot” keleiviams iš Vilniaus teikia patrauklius pasiūlymus NVS kryptimis – konkurencija kitam „airBaltic” koziriui. Neramumą „airBaltic” turėtų kelti ir pradėsiantys skraidyti „Skyways”, kurie turėtų atimti iš Rygos skandinavišką srautą.

Nutraukusi tiesioginius skrydžius iš Vilniaus, „airBaltic” vietoj bankrutavusios vienos konkurentės įgijo netrumpą sąrašą kompanijų, su kuriomis konkuruoti bus ne taip paprasta – visos kompanijos turi daug resursų konkurencinei kovai.

O kad konkurencija – tik į naudą bent trumpu laikotarpiu – Lietuvos keleiviai žino. Buvo laikas, kai į Londoną buvo galima suskraidyti pigiau nei už 300 litų …

Jau žadėjau rašyti mini-pareiškimą Eligijui Masiuliui su klausimu, kurias Velykas jis švenčia, nes prieš pat katalikų velykas jis prisižadėjo, kad „jau iš karto po Velykų bus pasirašyta susitarimas su viena kompanija dėl tiesioginių skrydžių į Stokholmą”. Pasirodo, šis pažadas spėjo išsipildyti dar šią savaitę.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovas Tomas Vaišvila šiandien pranešė, jog oro uostas susitarė su švedų bendrove „Skyways”, kuri atidarys net keturias kryptis iš Vilniaus.

„Skyways” iš Vilniaus skraidys į Stokholmą, Berlyną, Amsterdamą ir Kopenhagą. Planuojama, kad Vilnius–Stokholmas–Vilnius vyks dvylika kartų per savaitę, Vilnius–Berlynas–Vilnius – triskart per savaitę, Vilnius–Amsterdamas–Vilnius – dešimt kartų per savaitę ir penkiskart per savaitę maršrutu Vilnius–Kopenhaga–Vilnius.

Kol kas paslaptingu lieka „Skyways” tvarkaraštis, tačiau T.Vaišvila teigia, jog vėliausiai visi maršrutai bus atidaryti iki gegužės 18 d. Velniškai greitai.

„Skyways” realiai yra (iki šiol buvo) regioninė Švedijos skrydžių bendrovė, kurios pagrindinis skrydžių centras įsikūręs Stokholmo „Arlanda” oro uoste – tik vienas skrydis į Kopenhagą buvo tarptautinis.

„Skyways” statusas oficialiai yra „Well connected with SAS”, ši bendrovė nėra „Star Aliance” narė, tačiau naudoja „Eurobonus” lojalumo programą. SAS paskelbus „Core SAS” programą šiek tiek yra neaiški bendradarbiavimo su SAS ateitis, tačiau manau, jog Stokholmo ir Kopenhagos kryptimis ši bendrovė tikrai „code-share’ins” reisus su SAS.

Įdomu ir tai, jog Vilnius-Kopenhaga reise „Skyways” teks konkuruoti su „airBaltic”, kuri skraido šia kryptimi du kartus per dieną su „Boeing 737-500”. Ar „Skyways” ims vidurdienio reisą, kurį „airBaltic” panaikino prieš pusmetį?

Vilniuje greičiausiai įsikurs ir „Skyways” skrydžių mini-centras, iš kurio bus vykdomi bent jau skrydžiai į Berlyną ir Amsterdamą, nes šiuose miestuose „Skyways” lėktuvų tikrai nėra. Galbūt yra tikimybė, jog ir įgulos vėliau gali būti pusiau lietuviškos? …

„Skyways” savo arsenale šiuo metu turi tik „Fokker 50” orlaivius – lietuviams puikiai pažįstamus, nes tokius pat propelerinius naudoja ir SAS. Berlyno, Kopenhagos ir Stokholmo kryptims toks lėktuvas yra „pats tas”, tačiau iki Amsterdamo kelionė gali būti šiek tiek varginanti.

Į Amsterdamą ketinama skraidyti 10 kartų per dieną savaitę. Ar „Skyways” pavyks susitarti su KLM dėl jungiamųjų skrydžių per Amsterdamą? „flyLAL” šis biznis labai sekėsi. Tačiau SAS ir KLM yra skirtingų aljansų užnugaryje ir bendradarbiavimas su partneriais iš dviejų pusių nėra toks paprastas. Pranešimas, jog bus skraidoma 10 kartų per savaitę skamba optimistiškai – iki Amsterdamo tiek keleivių gali būti surinkti sunku.

Su Berlynu viskas aišku – trys savaitiniai skrydžiai yra adekvatūs tiesioginiam srautui tarp Vilniaus ir Berlyno.

Keli tokie „Fokker” lėktuvai jau gegužę bus matomi kasdien Vilniuje.

Asmeniškai ši naujiena apie „Skyways” buvo šiek tiek netikėta, nes galimybės jai atkeliauti į Vilniaus oro uostą anksčiau nenagrinėjau. „Skyways” iki šiol buvo Švedijos vidinė bendrovė ir žingsnis į Vilnių yra labai svarbus jų strategijos pokytis.

„airBaltic” įgis dar vieną konkurentą, maitinantį jų buvusią motiną SAS, taip pat praras Vilniaus srautą į Amsterdamą ir Berlyną. Labai džiaugtis turėtų skandinaviškų įmonių Lietuvoje darbuotojai, kuriems į Stokholmą nebereiks trenktis per Rygą ar Kopenhagą. Džiaugtis turi ir Vilniaus oro uostas, kadangi atėjus „Skyways”, kasdien pakilimų/nusileidimų padaugės net penkiais – šiuo metu darbo dienomis be užsakomųjų reisų vyksta apie 20 kelionių, taigi padidėjimas net 20%.

Lieka linkėti „Skyways” plataus distribucijos kanalo, kadangi naujai bendrovei, neturinčiai atstovų Lietuvoje, tai padaryti nebus paprasta. „Skyways” nėra low-cost bendrovė, todėl tik nustačius tvarkaraštį jų bilietai bei pasiūlymai jungiamiesiems turėtų iškart atsirasti bilietų rezervavimo sistemose.

„Skyways” pavyzdys tikiuosi pamokys Vilniaus oro uostą tolimesnėje klientų paieškoje. Mažos, bet su didžiosiomis susijosios avialinijos gali tapti potencialiomis kandidatėmis skraidyti į Vilnių. Didžiosios dabar turi rimtesnių problemų – stabdyti nuostolių augimą, todėl dažnai nauji maršrutai dabar nė motais.

Laukiam toliau žadėto Londono, Paryžiaus, Milano.

Lietuvos kino platintojų asociacija pateikė pirmojo ketvirčio kino rinkos statistinius duomenis, apie už kino bilietus surinktus litus, bei kino sales aplankiusius žiūrovus.

Per pirmus tris šių metų mėnesius Lietuvos kino rinkos pajamos siekė siekė 10,3 mln. litų. Kino teatrus aplankė 752,7 tūkst. žiūrovų. Tai yra blogesni rodikliai nei 2008 m. atitinkamo laikotarpio duomenys, kuomet per pirmus 2008 m. tris mėnesius kino rinkos apimtis buvo 11,4 mln. litų.

Tai yra jau seniai kino rinkoje nematytas vaizdas, kuomet kino rinka kreivės piešia vaizdelį žemyn.

Nuo rekordinio 2008 m. pirmojo ketvirčio kurso rinkos pajamos atsilieka 1,2 mln. litų.

Ar tai rodo, jog kino rinką apėmė krizė, kaip ir bendrą šalies ekonomiką?

Tokias išvadas daryti yra per anksti. Pirmojo ketvirčio duomenys žemyn nutempė ypač blogas kovo mėnuo, bei silpnas vasaris, tuo tarpu 2009 m. sausio mėnesio rezultatas yra netgi geresnis nei 2008 m. sausio rezultatas. Priežastį galima paaiškinti silpnu vasario ir kovo mėnesių repertuaru, kuriame trūko aukšto kalibro filmų.

2009 m. sausio mėnesio rezultatą labiausiai padėjo pasiekti komedija su Jimu Carrey „Jis sako Taip!”, tuo tarpu vasario ir kovo mėnesius bandė tempti neabejotinai komerciškai silpnesni filmai: „oskariniai” „Keista Benžamino Batono istorija”  ir  „Lūšnynų milijonierius” bei komedijos apie šunis „Boltas” ir „Marlis ir aš”.

Tuo tarpu balandžio pirmąjį savaitgalį startavus ilgai lauktam veiksmo filmui „Greiti ir įsiutę 4”, kino rinkoje vėl padvelkė optimizmu – jau per pirmąjį savaitgalį ketvirtoji šios serijos dalis uždirbo 302,6 tūkst. litų, nors turėjo konkuruoti „Lietuvos ryto” dvikovomis Turine. Galima prognozuoti, jog „Greiti ir įsiutę 4” vien balandžio mėnesį turėtų į pajamų krepšelį įnešti šešiaženklę sumą.

Vasarą Lietuvos kino teatrų lankytojų laukia antrojo D.Browno romano ekranizacija „Angelai ir demonai”, trečioji kultinio animacinio filmo „Ledynmetis” dalis, atidėti, bet pagaliau ekranus pasieksiantys šeštieji „Hario Poterio” nuotykiai. Šiems trims filmai prognozuoju Lietuvos kino teatrų milijonierių titulus, taip pat šios juostos turėtų pakelti gegužės, birželio ir liepos rezultatus.

Kas turėtų neraminti kino rinkos dalyvius?

Reikia nepamiršti, jog palyginus 2008 ir 2009 m. pirmus ketvirčius, Lietuvoje atsidarė du dideli kino centrai Panevėžyje ir Šiauliuose.  Didžiausias kino teatrų operatorius „Forum Cinemas” 2008 m. viduryje atidarė kino teatrą „Forum Cinemas Babilonas”, o 2009 m. kovo pradžioje atsidarė „Forum Cinemas Šiauliuose”.

Abiejų šių kino teatro pritraukiamų žiūrovų skaičius kol kas, ko gero, netenkina kino teatrų operatoriaus. Ypač stebina, jog niekaip neįsisuka kino teatro Panevėžyje lankomumas, nors buvo galima prognozuoti, jog šio miesto gyventojai turėtų būti pasiilgę kokybiškos kino pramogus. Pirmųjų savaičių lankomumas nestebina ir „Forum Cinemas Šiauliuose”, tačiau Saulės miesto situacija kitokia – šiauliečiai ir iki šiol turėjo aukštos klasės kino teatrus „Saulė” ir „Atlantis Cinemas”, todėl „Forum Cinemas” teks kovoti dėl žiūrovo, pirmiausia, aišku, išnaudojant savo pagrindinį privalumą – vietą traukos taške „Akropolyje”.

Prastėjanti ekonominė padėtis bei „Forum Cinemas” rezultatai Panevėžyje ir Šiauliuose turbūt ilgam laikui pristabdys kino teatrų plėtrą, ypač mažesniuose Lietuvos miestuose. Šiais metais tie patys „Forum Cinemas” dar turėtų atidaryti kino centrą Vilniuje – jis įsikurs prekybos centre „Ozas”.

Pasikeitus PVM mokesčių įstatymui, beveik visuose Lietuvos kino teatruose palaipsniui pakilo kino bilietų kainos. Realiai žiūrovo mokama kaina už bilietą pakilo pusantro lito. 2008 m. žiūrovas už vieną bilietą vidutinškai mokėjo po 12,1 lito, pirmojo 2009 m. ketvirčio vidurkis – 13,6 lito. Kinas krizę išgyvena švelniai dėl to, jog yra tapęs sąlyginai pigia pramoga (palyginus su labai šoktelėjusiomis per pastaruosius porą metų teatro, koncertų, klubinių renginių bilietų kainomis), tačiau kainų kilimas šiuo laikotarpiu, kai daugelis pardavėjų skatina pardavimus kainų nuolaidomis, gali pakenkti kino pramogos patrauklumui.

Populiariausieji

Pirmojo ketvirčio žiūrimiausių Lietuvoje filmų TOP-5 atrodo šitaip:

1. „Jis sako taip” / „Yes Man” – 1,27 mln. LTL;

2. „Boltas” / „Bolt” – 775 tūkst. LTL;

3. „Lūšnynų milijonierius” / „Slumdog Millionaire” – 691,6 tūkst. LTL;

4. „Keista Benžamino Batono istorija” / „The Curious Case of Benjamin Button” – 499,8 tūkst. LTL;

5. „Jis – ne Tau” / „He’s Just Not That Into You” – 384,3 tūkst. LTL.

Prognozės?

Nors ekonominės nuotaikos toliau išlieka niūrios, mano manymu, kino rinka turėtų stiprių pavasario-vasaros mėnesių dėka sugrįžti į 2008 m. kursą. Kol kas nekoreguosiu savo prognozės pateiktos 2009 m. pradžioje, jog kino rinka turėtų augti 10%, nors likusiems trims ketvirčiams teks kompensuoti ir pirmojo ketvirčio netektį.

Vienoje Skandinavijos šalyje yra korporacijos biuras, kuriame dirba apie 3,5 tūkst. darbuotojų. 6 aukštų pastate yra apie 20 kavos aparatų, skirtų darbuotojams, kur jie gali gauti kavos nemokamai.

2 pastato aukšte yra „Starbucks Coffee” parduotuvė, prieinama tik korporacijos darbuotojams, kurioje „Regular” dydžio baltos kavos puodelis kainuoja 15 litų lietuviškų pinigų.

Vienas iš nemokamą kavą darančių aparatų stovi šalia „Starbucks”. Prie kavinės kasos stovi nuoroda, jog „free coffee available there” – šis užrašas yra sąlyga, įrašyta prekybinio ploto nuomos sutartyje.

Po visą pastatą marširuoja šimtai darbuotojų nešinų baltais puodeliais su apvaliu žaliu „Starbucks” logotipu.

Šitoks vaizdelis gali būti paminklas prekės ženklo galiai.

Lietuvoje elektroninė prekyba vis dar su pampersais. Šiek tiek primena išlepintus vakariečių vaikus, kuriuos tėvai šešerių dar nesodina ant puoduko, o velka sauskelnes.

Tačiau elektroninė prekyba lėktuvų bilietais yra bene labiausiai išvystyta e-verslo sritis. Greitai.lt, Avia.lt, Skrisk.lt, Skrendu.lt, Judek.lt, Tiesiai.lt, e-keleivis.lt, aviabilietai.lt, skrydziubilietai.lt ir dar ilgas sąrašas kitų – atrodėm kaip šalis, kurioje visi tik ir perka lėktuvų bilietus.

Didieji rinkos žaidėjai daug dėmesio skyrė reklamai ir verslo plėtrai. Lyderis ir šio verslo flagmanas buvo Greitai.lt, jam iššūkį pirmiausia bandė mesti „Baltic Clipper” valdoma „Avia.lt”, paskui ją agresyviai į rinką bandė įeiti kiti mažesni žaidėjai, o praėjusių metų pradžioje didžiulį iššūkį lyderiams metė „BPC Travel” valdomas „Skrisk.lt”, kuris pagal išlaidas reklamai internete 2008 m. suvestinėje yra 12-oje vietoje – labai geras rezultatas elektroniniam verslui.

Tačiau dabar padėtis dramatiškai pasikeitė. Nė viena aviabilietų pardavimo tarnyba nebesireklamuoja. „Delfi” tituliniame buvo kokie 4-5 infoblokai su skirtingų rezervavimo sistemų pasiūlymais ieškoti pigiausių bilietų.

Padėtis skrydžių pasaulyje pasikeitė dramatiškai. Iš dviejų aviabendrovių dvikovos aikštelės tapome visų pamiršta provincija. Tačiau keleiviai visiškai neišnyko – vasario mėnesį keleivių skaičius nukrito 42% (nusileido į 2006 m. lygį) ir keliaujančių dar yra. Vasaros tvarkarštyje atsiradus kelioms naujoms kryptims (Kijevas, Briuselis, padaugėjo pasiūlymai į Maskvą), o aviakompanijoms imantis stiprių akcijų (ypač kainų karas Rytų kryptimi, bei „Czech”, „Austrian”, „Lufthansa” ir kitų akcijiniai pasiūlymai), keleivių skaičius gali atsigauti nuo šoko ir stabilizuotis. Mano asmeninė prognozė – vasaros mėnesiais keleivių skaičius bus apie 30% mažesnis nei pernai.

Internetinės lėktuvų bilietų paieškos sistemos  yra daug naudingesnės nei buvo prieš metus.

Kelios priežastys tam:

1. Nuo 37 krypčių iš Vilniaus sumažėjus iki 13, į daugelį Europos miestų tenka skristi su persėdimu. Jungiamųjų skrydžių variacijų yra daug ir norint visus variantus patikrinti reikėtų patikrinti visų į Lietuvą skrendančių avialinijų pasiūlymus.

2. Jungiamųjų skrydžių pasiūlymus geriausiai surenka prie „Amadeus” ar panašių sistemų besijungiančios aviabilietų tarnybos. Kai kurių avialinijų svetainės visai nesiūlo jungiamųjų skrydžių su kitomis kompanijomis arba siūlo ne visus – tuo ypač pasižymi „airBaltic” užsakymų sistema, taip pat pvz. „Brussels Airlines” nesiūlo skristi iš Vilniaus į Londoną, nors „Amadeus” galima rasti neblogų pasiūlymų tam.

3. Skrydžių  bilietai pabrango. Dėl to neatrastas pigesnis variantas kainuoja daugiau.

4. Akcijos tik avialinijų svetainėse beveik nebevyksta – prieš metus vykdavo aktyvus akcijų karas tarp „airBaltic” ir „flyLAL”, kurios tik savo svetainėje išmesdavo gerų kainų pasiūlymus.

5. Aviabilietų rezervavimo sistemose taip pat paprasta tikrinti pasiūlymus iš aplinkinių oro uostų – Varšuvos, Rygos. Daugelis keleivių tiesiog turi žinių stoka, kokios kompanijos skraido iš aplinkkinių oro uostų ir kur ieškoti jų pasiūlymų.

6. „airBaltic” ir „flyLAL” labai aktyviai reklamavo savo interneto svetaines, todėl mažesnius resursus turinčioms rezervavimo sistemoms buvo sunku būti matomoms ir reklamuoti savo prekės ženklą. Išnykus „flyLAL”, „airBaltic” reklamos internete beveik nebeliko.

7. Lietuvoje likus skraidyti užsienio kompanijoms, jomis lietuviai nepasitiki – mokėjimais internete nepasitikima, o kai dar reikia mokėti užsienio kompanijai ne lietuvių kalba veikiančiame puslapyje, atsiranda papildomas barjeras konservatyviems pirkėjams. Geriau mokėti lietuviui, nes ant jo galėsi rėkti, jei kas bus blogai. Be to, lietuviški pardavėjai kur kas geriau išmano rinką ir Lietuvos pirkėjų įpročius – tai taip pat pranašumas prieš užsienio avialinijų paskirstymo kanalus.

Aviabilietų sistemos taip pat patobulėjo – dalis jų pradėjo siūlyti „low-cost” skrydžių bendrovių bilietus („Ryanair”, „easyJet”), kas anksčiau buvo didelis tokių sistemų trūkumas.

Šiuo metu aviabilietų rezervavimo sistemos turi šansą išsikovoti savo vietą po saule.

Tačiau čia kaip ir visuose versluose krizės metu – gyvename lūkesčių ekonomikoje. Prieš metus kitus kelionių agentūros daug investavo į aviabilietų pardavimo sistemas, planuodamos, jog ši rinka augs labai sparčiai. Veikė ir kitas dalykas – mažai patyrę interneto versle, kelionių agentūrų atstovai buvo savotiški romantikai – atrodė, kad užtenka turėti bilietų pardavimo portalą ir apyvarta atsiras savaime.

Vakar spaudoje jau nuskambėjo, jog latvių bendrovė „airBaltic” atšaukia skrydžius į Stokholmą, Miuncheną ir Milaną.

„airBaltic” į Stokholmą skraidė kasdien vidurdieniais, į Miuncheną ir Milaną pakaitomis taip pat vidurdieniais po kelis kartus per savaitę.

Užkliuvo citata: „VŽ duomenimis, trečiadienį Susisiekimo ministerijoje vyks griežtas pokalbis su „airBaltic“ bendrovės atstovais.” Įdomu kaip tas pokalbis atrodys? Mūsų ministerijos klerkai auklės privačią bendrovę už jos nenorą daryti verslą? Kaip penkmečio planavimo laikais beveik …

Asmeniškai tolimesnių tokių „airBaltic” žingsnių ir tikėjausi. Tačiau skubotumas rodo, jog „airBaltic” kompanijos viduje dedasi neaiškūs dalykai. Pavasario skrydžių tvarkaraštis, įsigaliojo tik prieš pusantros savaitės – vasaros tvarkaraščio sudarymas yra „iššūkis numeris vienas” bet kokiai bendrovei. O po savaitės „airBaltic” praneša, jog jau poryt (!!!) vyks paskutiniai skrydžiai tam tikrais maršrutais. Kaimo kompanijos, kuriai ne viskas gerai, arba planavimas yra svetimas reiškinys elgesys …

„airBaltic”, aišku, visiems turintiems bilietus į Stokholmą, Miuncheną ar Milaną, pakeis bilietus į skrydžius į tą patį tašką per Rygą. Tačiau prisiminkim, jog pagal ES reglamentą apie skrydžių atšaukimus reikia keleiviaims pranešti prieš dvi savaites – kitu atveju už tai priklauso keleiviams kompensacijos. Keleiviai, atsiliepkite –  ar „airBaltic” jus informavo apie skrydžių pasikeitimus pagal numatytą tvarką?

„airBaltic” viešieji ryšiai toliau skiedžia per visus galus. Vakarykščio pranešimo spaudai pavadinimasskamba taip: „airBaltic” skrydžių tvarkaraštis pildomas naujais reisais į Rygą”. Skaitom toliau: „airBaltic” šiuo metu skraido iš Palangos į Rygą 8 kartus per savaitę, papildys tvarkaraštį dar dviem skrydžiais. Prisiminkim 2008 m. rudenį „airBaltic” paskelbtą pareiškimą, jog jau nuo balandžio 1 dienos skrydžiai tarp Palangos ir Rygos bus pradėti 12 kartų per savaitę tvarkaraščiu (net tvarkaraštis buvo paskelbtas  – darbo dienomis po du kartus ryte ir vakare, savaitgaliais po vieną kartą).

Įdomu dar ir tai, jog paskutinę minutę prieš įsigaliojant vasaros skrydžių tvarkaraščiui, „airBaltic” pratęsė „codeshare” sutartį su SAS reisuose Kopenhaga-Vilnius ir Stokholmas-Vilnius. Dabar SAS tikrai liks be Lietuvos sostinės jungties su antru pagal dydį savo hub’u.

„airBaltic” taip pat kalba apie skrydžių tarp Rygos ir Vilniaus tankinimą, tačiau matome, jog vasarą jau bus skraidoma 6 kartus per dieną, o ne septynis, kaip buvo skelbta anksčiau.

Teko atostogų metu su „airBaltic” skraidyti Ryga-Stokholmas-Ryga, tai į abi puses lėktuvu „Boeing 737-500” skrido po 15-20 keleivių … Daugelis kalbėjo lietuviškai. Labiausiai pralinksmino, kad nors verslo klasėje nebūdavo nė vieno keleivio, stiuardai vistiek užtraukdavo užuolaidėles skrydžių metu. Įdomu, ką užsitraukę veikė :)

Beje, Rygos oro uoste „airBaltic” greitu metu, matyt, liks tik vienintele ten dirbančia reguliariųjų skrydžių bendrove – iš Rygos oro uosto nešdinąsi KLM. Signalas, jog KLM Vilniuje taip pat galime nelaukti dar ilgai. Rygos oro uoste vasarą dirbs 10 bendrovių reguliariuosiuose reisuose – lygiai tiek pat, kiek Vilniaus oro uoste.

Nuo balandžio vidurio „airBaltic” iš Vilniaus skraidys tik į Kopenhagą (2 kartus per dieną), Rygą (6 kartus per dieną) ir Taliną (2 kartus per dieną, savaitgaliais mažiau).

Jei jau kalbam apie latvius – Liepojos oro uoste nebeliko lėktuvų visai. Liepojos oro uostas kažkada buvo kaltininkas Palangos oro uosto nesėkmių, tačiau Palangoje taip blogai, kaip šiandien Liepojoje, niekada nebuvo. Priminsiu, jog latviai šiuo metu už ES pinigus iš karinio į civilinį perdarinėja oro uostą Daugpilyje.

Jeigu kada būsite Niujorke, rekomenduoju užsukti į M&M’s ir M&M’s atributikos krautuvę, kuri yra įsikūrusi Times Square – gatvėje, garsioje savo spindinčiomis ne visai skoningomis reklamomis – vienoje labiausiai fotografuojamų Niujorko vietų.

Ši parduotuvė sudegins jūsų iliuziją, jog gerbėjus turi tik „Harley Davidson” ir „Apple”.

Atributikos krautuvė prekiauja menkniekiais ir ne visai, tačiau kainos yra labai aukšto lygio. M&M’s nesiekia parduoti daug smulkios atributikos, kad ją išsinešusieji taptų spalvingais ir plačiai matomais ambasadoriais – sumokėję aukštą kainą tapsite prisiekusiais prekės ženklo gerbėjais, įrodžiusiais savo išikimybę spalvingiems rutuliukams.

Parduotuvėje galima įsivyti visko su stilizuota M raide

Kartoju – visko …

Tikras M&M’s mėgėjas miega M&M’s patalynėje …

… ir žaidžia M&M’s šachmatais.

Būsimas spalvingas M&M’s ambasadorius

Lietuvoje M&M’s prekės ženklo vertybės komunikuojamos labai prastai. Prisiminkim baltos spalvos purvinus maketus „Forum Cinemas Vingis” kino teatre ir nykius kalbančius žmogeliukus, sunkiai primenančius tikrus M&M’s. Todėl Lietuvoje tėra tik keli M&M’s fanai. Šiek tiek asmeniškai gaila, jog šis prekės ženklas Lietuvoje yra nuskriaustas.

Kokios spalvos M&M’s tau mėgstamiausi? …

Kažkaip tarptautiniams prekės ženklams, kurie šliejasi prie raidės M („M&M’s” ir „McDonald’s”) Lietuvoje sekasi ne taip. M raide turbūt užsiims „Maxima”, nes ji „Prasideda MA, bet ne MAMA”.

Ilgiausios atostogos per paskutinius šešerius metus prasideda.

Pagrindinis atostogų akcentas: maršrutas Vilnius-Šiauliai-Ryga-Stokholmas-Londonas-Niujorkas-Baltimorė-Vašingtonas-Majamis-Puerto Rico-Čikaga-Londonas-Stokholmas-Ryga-Šiauliai-Vilnius.

Pirmą kartą lankysiu „McDonald’s”, krepšinio, „iPod’o” ir „Ford” tėvynę. Organizmas atsigaus paragavęs natūralios „Coca Colos”, o „iPhone” pasijus devintam danguj gavęs energijos ne per kvailą adapterį iš „Senukų”, o per originalų elektros kištuką.

Na, o šitas tinklaraštis atsipūs nuo srauto marazmų apie aviaciją, rinkodarą ir kiną.