Simonas Bartkus | Blog

Rusijos kino ekranų lyderė komedija “Likimo ironija 2 arba Laimingų Naujų” po savaitės pertraukos grįžo į populiariausių filmų Lietuvoje sąrašo viršūnę. Timuro Bekmambetovo juosta sausio 18-20 dienomis mūsų šalies kino teatruose uždirbo 103 tūkst. litų – filmo pajamos smuko labai mažai, nors Naujųjų šventės jau praėjo, o juosta kino teatruose sukama jau šeštą savaitę.

Tik vieną savaitę pelningiausių juostų sąrašo pirmąja vieta teko džiaugtis lietuviško kino atstovui – juostai “Nereikalingi žmonės”. Mario Martinsons filmo pajamos smuko beveik dvigubai – iki 98 tūkst. litų. Bendros projekto pajamos Lietuvos kino teatruose – 377 tūkst. litų.

Keturi praėjusią savaitę debiutavę filmai išsidėstė nuo 7-osios iki 14-osios populiariausių juostų sąrašo vietose. Geriausiai sekėsi Weso Andersono filmui “Kelyje su “Dardžylingu”, kuris uždirbo 30 tūkst. litų. Silpniau sekėsi fantastiniam filmui šeimai “Stebuklinga žaislų krautuvėlė” – 19 tūkst. litų pajamos.

Pakankamai sėkmingai Lietuvos kino teatruose debiutavo politinė drama “Maiklo Kleitono sukurta tiesa” su George Clooney – 16,9 tūkst. litų. Tai neblogas rezultatas atsižvelgiant į tai, jog buvo surengta tik po porą seansų per dieną dviejuose kino teatruose. Atitinkamo rezultato sulaukė Kim Ki Duko naujausias filmas “Kvėpavimas” – tik viename kino teatre sukta juosta uždirbo 5,3 tūkst. litų.

Sausio 25 dieną Lietuvoje įvyks trijų komercinių juostų premjera. Lankomiausiu savaitgalio filmu turėtų tapti fantastinė drama su Willu Smithu “Aš esu legenda”. Neaišku, kaip filmui pakenks pavėluotas juostos pasirodymas Lietuvoje – JAV juosta pasirodė gruodžio mėnesį, o piratinės filmo kopijos internete paplito stebėtinai greitai.

Sunku prognozuoti, kaip Lietuvos kino teatruose seksis rusiškų filmų parodijai “Labai rusiškas filmas” – pirmą kartą iš rytų į mūsų šalies kino teatrus atkeliauja šio žanro juosta.

Trečioji savaitgalio premjera – Beno Afflecko režisūrinis debiutas “Dingusioji”.

Be komercinio repertuaro naujienų Vilniuje penktadienį prasidės prancūzų kino festivalis “Žiemos ekranai” bei tradiciškai paskutinią mėnesio savaitę vyks “Gala” kino festivalio seansai.

Savaitės pelningiausių filmų sąrašą galite rasti čia.

Apžvalga paskelbta: www.kinas.info, „DELFI”, „Alfa”, vtv.lt, …

Šiandien su kassavaitiniais „Forum Cinemas” repertuarais buvo išplatinta ir trumpa žinutė apie „Forum Cinemas” veiklos Lietuvoje penkmetį – šioje žinutėje, lyg tarp kito, pridėta:

Artimiausiu metu „Forum Cinemas“ nudžiugins ir kitus Lietuvos žiūrovus, kuomet bus atidaryti naujausi ir moderniausi kino centrai dar šiemet – Panevėžyje ir Šiauliuose, 2009 metais – Klaipėdoje, Kaune ir net Vilniuje.

Iš ties, labai įdomios užuominos. 2008-aisiais „Forum Cinemas” atsidarys Panevėžio „Babilone”. Atrodo, pildosi ir mano antroji prognozė – Šiauliuose „Forum Cinemas” turėtų įsikurti „Akropolyje”. Tiesa, vargiai atidarymas „tilps” į šiuos metus: statybos prasidėjo tik dabar, todėl realesnė prognozė atidarymui – 2009 m. pirma pusė.

Apie 2009 m. numatytus kino teatrų atidarymus Kaune ir Klaipėdoje apskritai sunku spėlioti – kur kino centrai galėtų įsikurti. Dėl Vilniaus, tai variantai gali būti du: arba mano šeštadienį išsakyta prognozė, jog „Oze” turėtų įsikurti „Cinamon” buvo neteisinga, arba jau 2009-aisiais ketinama spėti atidaryti kino teatrą antrajame „Akropolyje” „Velgos” gamyklos teritorijoje.

Kaip bebūtų – planai labai drąsūs, džiugūs ir labai optimistiški. Jeigu per du metus Lietuva praturtėtų net penkiais kino teatrais – labai džiugus reiškinys.

Pirmą kartą „direct-selling” iš arti pamačiau kokiais 1995-aisiais, kuomet tikras „amerikoniškas salesman’as” atėjo į mūsų namus ir visai šeimai pristatė dulkių siurblį „Rainbow”. Tai buvo laikai, kuomet visi buvo „vadybininkai” (ne daug kas ir pasikeitė, iš tiesų), visi sutartinai nešiojo žalius švarkus, o mobilių telefonų dar nebuvo.

„Rainbow” dulkių siurblys iš tiesų atrodė stebuklingas daiktas. Dar stebuklingesnė buvo jo kaina – berods standartinė kaina buvo apie 1900 dolerių (taip, tais laikais kainas sakydavo doleriais), o tradicinis „direct-selleriams” „greito apsisprendimo” pasiūlymas buvo 1500 dolerių.

Nesuklysiu pasakydamas, jog tuo metu ši kaina už dulkių siurblį 99,5% Lietuvos gyventojų apskritai buvo nesuvokiama. „Pagooglines” internete atradau, jog šiandien įmanoma naują „Rainbow” įsigyti už ~6000 LTL, kas ir šiandien yra penkis kartus didesnė kaina už aukštos klasės buitinį dulkių siurblį parduodamą parduotuvėje.

Taip pat „pagooglinęs” atradau, jog šį siurblį tiesioginiai pardavėjai ir šiais laikais vis dar pardavinėja – daugiausia apie tai galima rasti kur ne kur, o „Supermamų” forume. Šiek tiek nustebau – maniau, jog iš Lietuvos jie jau pasitraukė.

Bet kokiu atveju – „direct selling’as” nėra pas mus paplitęs tokia forma, kaip, tarkime JAV. Vargu, ar jie turi kažkokių perspektyvų.

Tiesioginiai pardavėjai į namus nesiveržia (kiekvieną rudenį šeštadieniais 7,30 A.M. į duris skambinantys ūkininkai ir siūlantys bulves nesiskaito, be to, naujos statybos namų jie tikslingai privengia), „TV Shop’ai” užima gal tik kelias minutes eterio per dieną, pardavimais telefonu užsiima tik bankai ir mobiliojo ryšio kompanijos.

Kokios tokios padėties priežastys? Išskirčiau dvi:

1. „Mano namai – mano tvirtovė” – lietuviai labai nenoriai atidaro duris nepažįstamiems žmonėms į savo namus. Ar daug iš jūsų atveriate duris „užgavėnių žydukams”?

2. „Tiesioginiai pardavėjai parduoda šlamštą”. Šlamšto pardavėjų XXa. pabaigoje į gyventojų namus vaikščiojo daug. Kadangi lietuviai yra gana patikli tauta, nemažai jo ir įbruko, todėl jeigu net neturi pats patirties, kaip nusipirkai niekalą, tai tikrai turi tavo giminaitis ar kaimynas. Šlamštą parduoda ne visi ir tikrai nemažai kompanijų Pasaulyje parduoda gerus daiktus tiesioginio pardavimo būdu, bet jie jau turi užklijuotą „blogiečių štampą” ant kaktos.

Prie šlamšto filosofijos skleidimo prisideda ir kasdienis „TV Shop’as”, kuris pardavinėja labai abejotinos kokybės daiktus, tiesa, gan pigiai. Pastebėjau, jog jie keliose vietose atidarė tikras parduotuves, kur pardavinėja savo produkciją – spėju, labiau politinis žingsnis – realią parduotuvę turintis pardavėjas atrodo patikimiau – jau bent nueiti ir ką nors aprėkti, kada reikia, gali.

Kokios tiesioginio pardavimo kompanijos sėkmingai veikia Lietuvoje? Prismenu tik „Avon”, „Tupperware”, iš dalies „Zepter”. Panašiu principu dirba ir „Eastcon”, kuri, matyt, dėl šių priežasčių pakeitė šiek tiek profilį ir nebesibrauna aktyviai į namus, o pardavimus vykdo kviesdami klientus į kavines/restoranus/koncertus.

Kas vyksta gilias „direct selling” tradicijas turinčiose šalyse? Ogi tiesioginiai pardavėjai buvo pirmieji, kurie sugužėjo į internetą. Jeigu pas mus tokių būtų, matyt, elektroninė prekyba gal aktyvesnė būtų. Man atrodo, jog tradiciniam pardavėjui sunkiau yra persilaužti ir eiti į internetą, negu tiesioginiais pardavimais užsiimančiai kompanijai išplėsti veiklą iki elektroninės prekybos. Dabar elektroninę prekybą judina flagmanai, kurie užsiima _tik_ prekyba internetu – neriba.lt, level.lt, patogupirkti.lt.

Tik antradienį Steve Jobs pristatyti nauji gaminiai labai greitai atsirado „Apple” atstovų Lietuvoje kainyne – nelabai aišku, ar šiuos daiktus jau galima įsigyti, bet, atsiradimas kainynuose reiškia, jog tai padaryti bus galima labai greitai.

Ploniausias nešiojamasis kompiuteris pasaulyje „MacBook Air” Lietuvoje kainuos 5999 litus (išorinis „SuperDrive” – 319 LTL, USB>Ethernet adapteris – 109LTL), „TimeCapsule” su 500GB disku – 1059 litai, su 1TB disku – 1769 litai.

„Apple” kainodaros politika nesikeičia ir toliau – Europoje „Apple” gaminiai ženkliai brangesni nei JAV, o Lietuvoje dar brangesni nei Vakarų Europoje. Palyginimas – „MacBook Air”: JAV – 1799$, UK – 1199 svarai, Vokietija – 1699 EUR. Pagal šios dienos kursą: JAV – 4245 Lt, UK – 5575 LTL, Vokietija – 5878 LTL.

Kuo arčiau Lietuvos – tuo „Apple” gaminiai brangesni. Turbūt, politika nepasikeis tol, kol privačiais kanalais technikos migravimas iš JAV į Europą nepasidarys ženkliai apčiuopiamas – jau dabar kone kiekvienas mano pažįstamas, vykstantis į JAV, gauna daugybę prašymų iš draugų nupirkti ir parvežti IT technikos. Pirmojoje vietoje, be abejo, „iPod” ir „MacBook”.

Įdomu būtų palyginti, kiek privačiame sektoriuje Lietuvoje naudojamos „Apple” produkcijos yra pirkta Lietuvoje. Kuomet kainų skirtumas yra 40%, prekių judėjimo negalima sustabdyti.

Aš naudoju „Apple MacBook” pirktą Lietuvoje (argumentas – mokesčių lengvata), „iPod Shuffle” ir „iPhone” man parvežė iš JAV, belaidę „MightyMouse” pirkau per „eBay” iš Taivanio pardavėjo, „.Mac” pirkau europietiška kaina internetu, įmautę „MacBook’ui” pirkau Paryžiuje, krepšį specialiai „MacBook” – iš Brenthaven.com … Lietuvoje pirkau adapterį išorinio monitoriaus prijungimui.

Žvelgiant į šviesiąją pusę – „Apple” gaminiai Lietuvoje dabar atsiranda jau greitai – pagyrimai atstovams Lietuvoje. Gal tai požymiai, jog „iTunes” account’ą greitai bus galima susikurti ir lietuviams (bala nematė, kad ir be „Movie Rental” galimybės)?

Atrodo, kad viena iš mano spalį išsakytų prognozių pusiau išsipildė – „Ozo” prekybos centre Vilniuje įsikurs kino teatras. Tai galima sužinoti projekto vystytojo, Vokietijos kompanijos „ECE Project Management” interneto tinklalapyje.

Pasilieku prie prognozės, jog greičiausiai kino teatro operatoriumi turėtų tapti „Cinamon”. Prekybos centrą planuojama atidaryti 2009 m. pavasarį (įvertinus visada būnantį vėlavimą greičiau šio projekto galima laukti 2009 m. rudens sezonui), todėl pranešimai apie planuojamus operatorius jau turėtų pradėti sklisti artimiausiu metu.

Pasirodžiusiose naujienose apie bendrovės „Akropolis” vystomą projektą buvusios „Velgos” gamyklos teritorijoje, taip pat patvirtinama, jog „Akropolyje 2” (nors turbūt vadinsis ne taip) įsikurs kino teatras. Tiesa, turbūt tai atsitiks dar negreitai – visą projektą ketinama baigti iki 2015-ųjų, kol kas neaišku, kuriame etape bus įgyvendintas naujo prekybos centro projektas.

Beje, kas yra įdomu, jog prie dabar veikiančių dviejų komercinių kino centrų du planuojami geografine prasme yra labai arti – „Ozas” yra visai šalia „Akropolio”, o „Akropolis 2” – netoli nuo „Coca Cola Plaza”.

Nežinau kokią laurų dalį skirti mano blogo skaitytojui fogenous, kokią tiesiog „Teo” kompanijai, bet šiandien mano namuose po tris valandas trukusių meistro darbų pasklido „Zebra” belaidės bangos, o televizoriuje sušvietė „Gala” transliuojami vaizdai. VALIO! :)

Naujas lietuviškas filmas “Nereikalingi žmonės” Lietuvos kino teatruose per pirmąsias tris demonstravimo dienas uždirbo 191 tūkst. litų – tai geriausias pirmojo savaitgalio rezultatas mūsų šalyje sukurtam filmui. “Nereikalingi žmonės” aplenkė “Nuodėmės užkalbėjimą” (147 tūkst. Lt.) ir “Dievų mišką” (57 tūkst. litų). Jau per pirmąjį savaitgalį naujasis Mario Martinsons darbas uždirbo daugiau nei “Vilniaus getas” per visą juostos demonstravimo laikotarpį.

“Nereikalingiems žmonėms” turėtų pavykti tapti pelningiausiu visų laikų lietuvišku filmu – šiuo metu šis rezultatas priklauso “Nuodėmės užkalbėjimui”, kuris uždirbo 686 tūkst. litų. Jeigu dviprasmiški jau mačiusių filmą atsiliepimai nepakenks filmui, galbūt šiais metais sulauksime ir pirmojo “lietuviško milijonieriaus”.

Pasirodžius naujai tautinei juostai, iš pelningiausių filmų sąrašo viršūnės teko trauktis “Likimo ironijai 2 arba Laimingų Naujų”. Per ketvirtąjį rodymo savaitgalį juostai pavyko uždirbti 119 tūkst. litų. Iš viso “Likimo ironijos” tęsinio sąskaitoje jau 1,19 mln. litų – devintoji vieta pelningiausių visų laikų filmų sąraše.

Labai sėkmingai Lietuvoje debiutavo fantastinis veiksmo filmas “Drakonų karai” – juosta per tris dienas mūsų šalies kino teatruose surinko 81 tūkst. litų ir pakilo iki trečiosios populiariausių filmų sąrašo vietos.

Kur kas silpniau pasirodė kitu du premjeriniai filmai – rusų romantinė komedija “Apie meilę” dviejuose kino teatruose sulaukė 693 žiūrovų dėmesio ir surinko 9,5 tūkst. litų (11 vieta). Viename kino teatre suktą juostą “Elos slėnyje” pamatė 260 žiūrovų – 3,6 tūkst. litų ir 16 vieta.

Ateinantį savaitgalį Lietuvos kino teatruose pasirodys keturi įdomūs darbai, bet greičiausiai nė vienas iš jų neišjudins šio savaitgalio lyderių. Weso Andersono nuotykių komedija “Kelyje su “Dardžylingu” pasakoja apie tris brolis, kurie bando atgaivinti broliškus ryšius keliaudami traukiniu po Indiją. Įdomiai ekrane atrodo garsių aktorių tercentas – Owenas Wilsonas, Adrianas Brody ir Jasonas Schwartzmanas.

Trileris su George Clooney “Maiklo Kleitono sukurta tiesa” įdomus dar ir tuo, jog jame kalbama apie ekrane nerodomas filmo veikėjas – “raudonplaukes lietuvių prostitutes”. Fantastinė komedija “Stebuklinga žaislų krautuvėlė” su Dustinu Hoffmanu ir Natalie Portman skirta visai šeimai. Valstybinis kino platintojas “Lietuvos kinas” komerciniame repertuare pristatys populiaraus Lietuvoje korėjiečių režisieriaus Kim Ki Duko dramą “Kvėpavimas”.

Populiariausių savaitės filmų sąrašą galite rasti čia >

Ši apžvalga paskelbta www.kinas.info 

Ką šiandien atradau BNS „Spaudos centre”, tai šiek tiek nustebino:

Nuo sausio 17 dienos UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas” ir Arūnas Valinskas abiejų šalių sutarimu nusprendė nebepratęsti septynis televizijos sezonus trukusio bendradarbiavimo.

LNK TV ir A. Valinskas priėmė sprendimą smulkiau nekomentuoti išsiskyrimo priežasčių.

LNK prarado savo pinigų mašiną, kuris septynis metus generuodavo populiarus projektus. Kitąvertus, paskutinius du metus LNK pradėjo ženkliai atsilikti nuo TV3 ir niekaip negrįžo į „apylygę” padėtį, kuri buvo penkis metus prieš tai. LNK liko lydere tik kaimo vietovėse ir tarp žmonių virš 55 metų.

Ką tai reiškia LNK? Tai ne tik nuostolis, bet ir galimybė naujam proveržiui, nes, atrodo, kai kurie A.Valinsko projektai televizijoje buvo „šventos karvės”.

Ką tai reiškia A.Valinskui? Pasitraukimą iš TV pasaulio, kuriame jis pasiekė turbūt viską? Perėjimą į kitą televiziją? Tokioje korporacijoje kaip TV3 jam tikrai nebus suteikta tiek daug laisvės ir darbas būtų labai sudėtingas? Gaivins kurią nors iš mažųjų televizijų? BTV?

Ką tai reiškia Lietuvai? „Kelio į žvaigždes 4” nebebus. Arba A.Valinskas surengs be LNK, arba LNK surengs be A.Valinsko ketvirtąjį, kuris bus agonija.

Jeigu lietuviškose televizijose egzistuoja „eros”, tai septyni A.Valinsko metai LNK yra tikrai ERA. Ir dabar atėjo jos pabaiga.

Sausio trečia savaitė yra laukiama ne tik „Apple” produkcijos pirkėjų ir fanų. Ji ypatinga tuo, jog San Franciske vyksta kasmetinis „MacWorld”, o „MacWorld” savaitės antradienis prasideda Steve Jobs prezentacija kelių tūkstančių partnerių, žurnalistų ir klientų auditorijai. Būtent per šį renginį pranešamos svarbiausios „Apple” naujienos. Šitame renginyje pernai buvo pristatytas „iPhone”.

Šiandiniame renginyje Steve Jobs pradėjo nuo pasidžiaugimo praėjusių metų „Apple” rezultatais, nes jie buvo įspūdingi. Laukiamiausia dalis, be abejo – naujovės.

1. „Time Capsule”

Iš principo tai yra „Airport Extreme” stotelė su integruotu kietuoju disku. Tai ypač naudingas daiktas nešiojamųjų kompiuterių vartotojams, kurie dėl mažų kietųjų diskų negalėjo tinkamai naudoti „Time Machine”. Galimos dvi versijos – 500GB talpos už 299 dolerius arba 1TB talpos už 499 dolerius.

2. „iPhone”

Nelabai nustebino – tiesiog pristatyta nauja programinės įrangos versija, kurioje – kelios smulkios naujovės.

„iPod Touch” turėtojai gali už 20 dolerių įsigyti naują programinės įrangą ir naudotis  el. paštu, akcijų naujienomis, žiūrėti orų prognozę ir kaupti užrašus. „iPhone” šios funkcijos jau buvo.

3. „iTunes”

Ilgai laukta ir apkalbėta – kino filmų nuoma. Įspūdinga tai, jog „iTunes” parduotuvėje atsiras absoliučiai visų didžiųjų kino kompanijų filmai – Touchstone, Miramax, MGM, Lionsgate, New Line, Fox, WB, Disney, Paramount, Universal, Sony. Naujus filmus bus galima pažiūrėti už 3,99 dolerio, senesnius – už 2,99. Filmus bus galima parsisiųsti per kelias sekundes, pradėti žiūrėti per 30 dienų ir baigti žiūrėti per 24 valandas. Filmai parduotuvėje pasirodys praėjus 30 dienų po DVD išleidimo.

4. „Apple TV” 2-oji versija

Ilgai buvo laukta, jog „Apple TV” prietaisas gali rodyti Full HD filmus. Sulaukėme – be to, „Apple TV 2” gali leisti Dolby 5.1 garsą. „Apple TV” nebereikia kompiuterio – galima naršyti po videonuomą, žiūrėti nuotraukas iš „Flickr” ir „.Mac”, žiūrėti „YouTube”, o taip pat iš kompiuterio galima sinchronizuoti „iTunes” turinį.  Su „Apple TV” bus galima nuomotis HD formato filmus – tiesa, kol kas jų 100. Kaina – 4,99 dolerio.

„Apple TV 2” – tai yra „programinis” atnaujinimas („software update”). Visi „Apple TV” turėtojai jį gaus nemokamai, tuo tarpu naujiems pirkėjams „Apple TV” atpiginamas nuo 299 dolerių iki 229. O Lietuvoje šis daikčiukas kainuoja 1400 …

5. „MacBookAir”

Pasirodo, nutekėjusi buvo teisinga informacija jau prieš renginį – „Apple” pristato „MacBookAir”. Steve Jobs žodžiais – „ploniausias nešiojamasis kompiuteris Pasaulyje”.

„MacBook Air” storis skirtingose vietose svyruoja nuo 4 mm iki 1,9 centimetrų. Ekranas – 13,3 colio LED. Klaviatūra panaši į dabartinio „MacBook”, bet su šviesos sensoriumi.

Techninia parametrai: 1,6 GHz „Intel Core 2 Duo” procesorius, 2GB operatyviosios atmintines, 80GB kietasis diskas, „MagSafe” elektros maitinimui, 1 USB portas, „Micro-DVI”, „Audio” jungtys, 802,11n WiFi ir Buetooth 2.1/EDR jungtys ryšiui.

Manau pasiekimas, jog į tokį daiktą pavyko sumontuoti 5 valandas galinčią dirbti bateriją.

Pagamintas iš aliuminio. Kaina – 1799 doleriai. Brangiau nei „MacBook”, pigiau nei „MacBook Pro”.

******

Ši prezentacija nenustebino – visos naujovės evoliucinės. Aišku, naivu tikėtis, jog net tokia kompanija kaip „Apple” kasmet iškeptų po „iPod” ar „iPhone” revoliucijos tipo gaminį. Kaip sakė Steve Jobs – ar nemažai, jog per dvi metų savaites sukūrėme tiek? Nemažai, bet „One More Thing …” kaip ir pritrūko …

Apie „Nereikalingus žmones” kaip atskirą filmą jau rašiau. Atskiros kalbos „Nereikalingi žmonės” prašosi kaip reiškinys – už privačias lėšas pastatytas kino filmas.

Man šiek tiek keista, jog prodiuseriai ėmėsi statyti filmą, kuris nėra žiūroviškas nei savo forma, nei turiniu. Kodėl toks variantas buvo pasirinktas? Įtikti kritikams? Galbūt vertėtų išdrįsti spjauti į juos vardan masinio populiarumo – kritikai ir žiūrovai paprastai vertina skirtingus darbus. O tik žiūrovai ir gali sunešti filmui pajamas, dėl ko juosta pasidarytų pelninga.

Per pirmąjį savaitgalį „Nereikalingi žmonės” uždirbo 191 tūkst. litų. Tai geresnis debiutas negu „Dievų miško” ar „Nuodėmės užkalbėjimo”. Tai jau daugiau negu „Vilniaus getas” uždirbo per visą filmo demonstravimo laikotarpį. Visgi, nebūčiau toks tikras kaip Edvinas Pukšta, kuris rašo, jog „Nereikalingi žmonės” gali realiai pasiekti 1 mln. litų pajamų ribą. „Sunkus, sudėtingas ir grūzinantis” – tokie atsiliepimai dominuoja tarp filmą mačiusiųjų – tokie atsiliepimai gali nusmukdyti filmo pajamas jau artimiausiomis savaitėmis.

Lietuvos kino rinka jau subrendo „atsiperkantiems” filmams – praėjusių metų kino rinkos pajamos siekė 34 mln. litų. Populiariausi filmai uždirbo virš milijono litų, o pats populiariausias „Simpsonų filmas” surinko 2,2 mln. litų. Ar tai riba? Manau, kad gerai ir populiariai pastatytas lietuviškas darbas gali surinkti ir daugiau.

Kiek kainuotų pastatyti filmą?

„AXX” sugebėdavo „spausti” filmus, kurių biudžetai buvo matuojami „keliasdešimt” tūkstančių litų. Tiesa, net kino juosta nebuvo naudojama. Realiai ne specialiųjų efektų ir ne istorinį filmą Lietuvoje būtų galima pastatyti už 1 mln. litų.

Dabartinėje situacijoje išlaidos filmo reklamai sąlyginai yra nedidelės – kadangi lietuviškas kinas yra retas reiškinys, žiniasklaida (TV, radijas, lauko agentūros, spauda) suteikia reklaminius plotus ir minutes rėmimo pagrindais. Be to, filmo platintojas savo įnašu taip pat prisideda prie filmo viešinimo.

Aišku, „Dievų miško” ar „Nuodėmės užkalbėjimo” biudžetai sudarė kelis milijonus litų – manau, jog „ūkiškai” vykdant veiklą galima dirbti ir kur kas efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis.

Kiek galima uždirbti?

1. Pajamos už parduotus bilietus kino teatruose: 50% atiteks distributoriui ir kino teatrams. Jeigu filmui pavyktų surinkti 1 mln. litų, tai, atskaičius PVM ir platintojo uždarbį, statytojams atitektų 475 tūkst. litų.

2. Rėmėjų/besireklamuojančių įnašas: sutartys su media priemonėmis paprastai suteikia teisę skirti kelias sekundes rėmėjams, o „product placing’as” populiariame lietuviškame filme nacionaliniams brand’ams yra patrauklus. Gerai padirbėjus, čia galima surinkti 150 tūkst. litų.

3. DVD pardavimai ir nuoma: kūrėjo uždarbis nuo 30 LTL su PVM kainuojančio DVD sudaro apie 7 litus. Jeigu pavyksta parduoti 20 tūkst. DVD – surenkama 140 tūkst. litų.

4. Demonstravimo per televiziją teisių pardavimas vienai iš Lietuvos televizijų: jeigu filmas populiarus, įmanoma uždirbti 40 tūkst. litų.

5. Filmo demonstravimas kitose šalyse, DVD pardavimas kitose šalyse, pardavimas kitų šalių televizijoms: be abejo, lietuviškam filmui čia stebuklų tikėtis neverta, bet 100 tūkst. litų pajamos yra realus rezultatas.

6. Smulkus uždarbis: filmo garsinio takelio išleidimas CD, filmo suvenyrai: 20 tūkst. litų.

7. Nevalstybinių fondų parama – pvz. „Media programa” – 150 tūkst. litų.

Iš viso pririnkome filmui jau 1,075 mln. litų. Tokias sąlygas įgyvendinus, filmo statymo išlaidos jau  atsiperka.

Kas galėtų imtis komercinio filmo statybos:

– Rolandas Skaisgirys ir ko – šitas kolektyvas pastatė pirmąjį lietuvišką erotinį serialą „Sužadintos aistros”, o dabar kepa vis populiaresnius TV serialus – „Prokurorai”, „Gedimino 11”, „Nekviesta meilė”, „Garbės kuopa” … Kodėl jie negalėtų imtis kino filmo statymo? Galbūt vieną iš populiariųjų TV serialų būtų galima perkelti į kino ekraną?

– Mindaugas Vosylius, kuriam nepavyko „AXX” judėjimo išjudinti iki pastovaus ir stabilaus reiškinio. Beje, po „AXX” vėliava buvo susukti du pilnametražiai filmai – „Keturios susikertančios tiesės” ir „Zero”. Sako, „AXX” dar tikisi pastatyti Šarūno Mikuskio (antrojo „AXX” festivalio lyderio su „Mandabalu” ir „Dėme”) pilnametražį filmą.

– Arūnas Valinskas, televizijoje pasiekęs turbūt viską ir nuolat nustebinantis „ko iš tikrųjų reikia Lietuvai”. Gal jam kino filmo statyba būtų savotiškas iššūkis?

– …. ?

Ar ateis laikas, kuomet prodiuseriai Lietuvoje „supirkinės” gerus scenarijus?