Simonas Bartkus | Blog

Pirmąjį žiemos savaitgalį Lietuvos kino rinka sulaukė ketvirtojo filmo-milijonieriaus šiais metais. Lietuviškai dubliuota animacinė juosta “Ant bangos” lapkričio 30-gruodžio 2 dienomis savo kasą papildė 23,3 tūkst. litų ir to pakako, kad filmas peršoktų milijono pajamų kartelę. Iš viso filmo sąskaitoje šiuo metu yra 1,008 mln. litų.

Be “Ant bangos”, šiais metais milijono ribą peržengti pavyko “Simpsonų filmui” (2,24 mln.), “Šrekui Trečiajam” (1,55 mln.) ir “La Troškiniui” (1,5 mln.). Pažymėtina tai, jog visi šių metų “milijonieriai” Lietuvos kino teatruose buvo rodomi įgarsinti lietuviškai.

Populiariausiu praėjusio savaitgalio filmu tapo fantastinis nuotykių epas “Beovulfas”. Viršūnėje debiutavusi juosta per pirmąjį demonstravimo savaitgalį uždirbo 117,3 tūkst. litų.

Antrojoje pelningiausių filmų sąrašo vietoje debiutavo “Walt Disney” studijos pusiau animacinis darbas “Užkerėtoji”, kuris Lietuvos kino teatruose lapkričio 30-gruodžio 2 dienomis uždirbo 88 tūkst. litų.

Labai sėkmingai Lietuvoje debiutavo ir Emiro Kusturicos naujausias filmas “Pažadėk man!”. Vos dviejuose kino teatruose rodyta juosta per tris dienas sulaukė 2,3 tūkst. žiūrovų dėmesio ir surinko 32,2 tūkst. litų.

Ateinantį penktadienį, gruodžio 7 dieną Lietuvoje įvyks trijų stiprių filmų premjeros. Cate Blanchett vėl pasirodys kaip Anglijos karalinė filme “Aukso amžius”, kuris laikomas 1998-aisiais susukto filmo “Elžbieta” tęsinys. Komiksų ir veikso gerbėjai sulauks kompiuterinio žaidimo “Hitmanas” ekranizacijos.

Romantinio žanro gerbėjus pasieks drama “Niekada nebūsiu tavo” su Michelle Pfeiffer.

Tęsiant temą apie „operationals” problemas Rytų Europos šalyse – iliustratyvus pavyzdys apie istoriją Vilniaus oro uoste.

Papasakosiu Jums ilgą istoriją apie Odisėją į tolimą kraštą, vardu Varšuva. Dabar suprantu, kodėl tiek mūsų kelionių agentūra, kolegos iš Latvijos rekomendavo geriau rinktis skrydį per Kopenhagą, o ne tiesioginį skrydį su „Polish Airlines”.

Prasidėjo viskas trečiadienį ryte – laiko taupymo sumetimais nusprendžiau į susirinkimą skristi ne iš vakaro, o ryte. 6,25 val. turėjęs prasidėti skrydis buvo pradžioje atidėtas 15 minučių. Paskui buvo atidėtas dviems valandoms iki 8,30 val.

Kadangi laikas oro uostų masteliais nebuvo didelis, tai keleiviai neišsilakstė, bet sodinti kažkodėl pradėjo apie 7,45 val. Susodinus į lėktuvą, jame dvokė dyzelio ir tepalų mišinio smarvė. Tokioje padėtyje prasėdėjus apie 45 minutes, pasigirdo „this is captain speaking” balsas, kuris pranešė, jog mes neskrisime, o pasuksime lėktuvą 135 laipsnių kampu, kad atsisuktume pavėjui ir taip nesmirdėtų (!).

Lėktuvas taip ir nepradėjo suktis. Po 15 minučių (!) buvo pranešta, kad skrydis atidedamas trims valandoms dėl rūko Varšuvos oro uoste ir keleviai išlaipinti.

Vilniaus oro uostas nėra pasiruošęs tokiai paprastai procedūrai kaip skrydžių atidėjimas, todėl pusę valandos darbuotojai paklaikusiais veidais aiškinosi, per kur mes galime išeiti. Galų gale buvo rastas kažkoks techninis koridorius, o oro uosto darbuotojai visus pasiuntė aiškintis situacijos į „LOT” biurą.

„LOT” biure viena moteriškė ir aštuoniasdešimt penki keleiviai. „LOT” keleivius, kuriems Varšuva ne galutinis kelionės taškas, išsiuntinėja per Frankfurtą, Kopenhagą arba Amsterdamą. Kadangi eilė ilga, iš oro uosto darbuotojos gauname sumuštinį ir 0,2 l „Tichės” paliekame absurdo eilę, nes mus patikina, kad tie, kuriems būtinai reikia į Varšuvą, turi laukti ir jiems nieko daryti nereikia.

„Estimated time” 11,40 val. švieslentėje pasikeičia į 13,50 val. Kadangi susitikimas svarbus, nusprendžiam laukti skrydžio ir skristi, nors ir mažiausiai 5 valandas vėluosime. Triname visas VNO kavines iš eilės (jų dabar jau visai daug, beje). Netikėtai užmetus akį į švieslentę pamatau vaizdą: „WARSAW – Boarding”. Bėgte prie „check-in’o”.

„Jūsų lėktuvas ką tik pakilo į Krokuvą” (!!!).
„Kodėl jokios informacijos?”.
„Tai lėktuvas buvo paruoštas skrydžiui ir galėjo skristi bet kada. Gavus leidimą skristi į Krokuvą, LOT nusprendė skristi”.
„Kodėl jokios informacijos?”.
„O jūs būtumėt skridę į Krokuvą?”
„Kas per klausimas, bet mes nežinojome apie tokią galimybę!”
„Kai kurie keleiviai išlipo iš lėktuvo, o jūsų net nebuvo …”
!!!! !!! !!!

Tada oro uosto darbuotoja pradėjo rėkti ant kito darbuotojo, ko jis nepakeitė informacijos apie skrydį.

„Nu, tai jūs aiškinkitės, o ką mums daryti?”.
„Ką? Ką? eikite į „LOT”.

Eilinį kartą mes vėl pas „LOT”. Moteriškės jau raminasi – pusę keleivių jie išsiuntė per kitus miestus, dalis dar išsiųsta į Krokuvą, tai likom tik keli nelaimėliai, kuriems reikia į Varšuvą.

Jau buvau numatęs, jog mano bagažas greičiausiai išskrido į Krokuvą (oro uosto darbuotojai prisiekinėjo, jog jo atsiimti nereikia), bet netikėtai pribėgęs oro uosto berniukas pasiūlė man jį atnešti. „LOT” moteriškės į tai reagavo: „Vau, Bartkus, jums pasisekė ir bagažą atgavote!”.

Tuo tarpu iš kolegų gauname info, jog rūkas Varšuvoje minimalus, ką tik nusileido lėktuvai iš Kopenhagos, Oslo, Talino … „LOT” prisiekinėja, jog Varšuvos oro uostas uždarytas visiškai, akivaizdžiai meluoja. Matyt, priežastis yra ta, jog jei kurį laiką oro uostas buvo uždarytas, tai pirmiausia stengiamąsi oro uostą „apvalyti” ir priimti bei išsiųsti didžiuosius reisus, tuo tarpu „LOT” Vilnius-Varšuva yra paskutinėje vietoje.

„LOT” užsižiopso ir per pusvalandį nebėra vietų skrydyje „Kopenhaga – Varšuva” ir nebegalime išskristi per Kopenhagą. Dar bando desperatiškai mus verslo klase išsiųsti per Frankfurtą. Galų gale, patikime moteriškėmis, kad to paties „LOT” popietinis skrydis Vilnius-Varšuva, tvarkaraštyje numatytas 14:50, įvyks. Kadangi per Frankfurtą greičiau nebus, iškeičiame bilietus į nurodytą skrydį.

Jau tiesiai iš „LOT” sužinome, jog tas skrydis vėluos, nes vėluoja lėktuvas išskristi iš Varšuvos. Tuo tarpu Vilniaus oro uoste kiti laukiantys popietinio skrydžio keleiviai nėra informuojami ir visi tikisi, jog lėktuvas pakils 14,50. Jau kelios valandos, kaip aišku, jog taip nebus …

Išskridome 16,05; VNO praleidome daugiau nei 10 valandų …

Nuotraukoje nieko nesimato, bet…. Laikas – 14:34. Vyksta „Boarding” į 6,25 val. turėjusį išskristi lėktuvą, kuris „išskris” 11,50 …

Oro uosto darbo organizavimas yra labai sudėtinga procedūra ir visos „operavimo” patirties ydos ten pasimato. Šiuo atveju sėkmingai pasirodė Vilniaus oro uosto + „Polish Airlines” tandemas.

Esminis skirtumas, kuo skiriasi Rytų Europos oro uostai nuo Vakarų pasaulio oro uostų yra ne tik dydis ar techninės naujovės. Esminis skirtumas – „operationals” procedūrų vykdymas. Stabtelėkite pusvalandžiui ir pastebėsite, kaip vykdomas Kopenhagos oro uosto darbas. Gebama per dešimt minučių pakrauti/priimti/patikrinti kelis lėktuvus ir tūkstančius keleivių. Jokios panikos dėl vėluojančių lėktuvų (o jų yra nuolat) ir net dėl stiuardesių streikų. Turbūt kiekvienas iš kelių tūkstančių oro uosto darbuotojų tiksliai žino savo procedūras, ką kada reikia daryti.

Štai Ryga turi oro uostą, kuris mažai nusileidžia vidutinio dydžio sostinės oro uostui (sakyčiau, Oslo ar Stokholmo lygio), bet „operavimas” tikrai ne koks – nuolat tenka stovėti eilėse. Dar didesnės eilės Taline, kur net nesistengiama spėti užregistruoti skrydžiui visus keleivius, todėl jei per valandą nesulaukėte eilėje – tai tik jūsų problema.

Ir dar apie Vilnių – ar ne „operationals” problemos yra tai, jog jau pora mėnesių naujas oro uosto terminalas yra jau pasatatytas ir net atidarytas, bet pro jį dar nebuvo praleistas nė vienas keleivis?

Ar yra tekę laukti ilgoje eilėje picerijoje norint gauti vietą prie stalo, nors ta kavinė toli gražu ne pati populiariausia? Ar yra tekę trypčioti oro uoste eilėje, nors tuo metu prie gretimo langelio darbuotoja tiesiog žiovauja? Ar yra tekę laukti eilėje banke atsispausdinus numeriuką? Ar yra tekę

Galiu duoti kirsti – vienam ar kitaip dažniau ar rečiau visiems taip nutinka. Priežastis dažniausiai būna viena – aptarnaujanti organizacija turi akivaizdžių „operavimo” (angl. „operations”) problemų. Jeigu tarybiniais laikais eilės buvo begalinio dydžio nuolatinės infliacijos pasekmė (tiesa, kadangi valiuta buvo tvirtai laikoma, tai infliacija pasireikšdavo deficito forma), tai šiais laikais 9 iš 10 atvejų yra „operations” problemos. Vieną atvejį iš dešimties galime nurašyti netikėtumo faktoriui bei objektyvioms priežastims.

Tenka susidaryti įspūdį, jog daugelyje Rytų Europos šalių neefektyvaus „operavimo” problema aštrėja. Priežastis, mano manymu – iki šiol neefektyvią veiklą buvo galima „paslėpti” samdant daugiau aptarnavimo sferos darbuotojų. Gana paprasta – jeigu lėtai aptarnaujami klientai kavinėje, jeigu didelė eilė kino teatre prie bilietų kasų – galima samdyti daugiau padavėjų ar kasininkų. Šiais laikais, kuomet darbo užmokestis staigiai šoka aukštyn, o aptarnavimo sferoje jaučiamas akivaizdus darbuotojų stygius šios problemos užglaistyti nebepavyksta.

Turbūt vienas iš ryškiausių būdų, kaip buvo sprendžiamos eilių problemos didžiosiose „Maximose” – atskiras darbuotojas net sudėdavo tavo pirkinius į maišelį. Neįsivaizduojama prabanga šioms dienoms, bet tai padėdavo per vieną kasą „praleisti” daugiau klientų.

Kodėl Rytų Europos šalyse dažnai neišsprendžiamos aptarnavimo veiklos efektyvumo problemos? Manau, kad dažnai problemos slypi verslo nebrandoje – mūsų verslininkams vis dar yra svetima mokėti už sunkiai apčiuopiamus dalykus. 

Tam, kad išspręsti efektyvumo problemas, dažnai reikia samdyti brangiai apmokamus konsultantus, kurie atliks veiklos tyrimus, ieškos būdų, kaip optimizuoti kiekvieną aptaranvimo sferoje vykstantį procesą.

Labai dažnai įrankiai, kurie reikalingi veiklos efektyvumui padidinti būna nebrangūs. Brangiai kainuoja sprendimai, kurie padeda surasti tinkamus įrankius.

Bet dažniausiai, dėl veiklos efektyvumo stokos kylančios problemos kainuoja dar brangiau. Kiek kainuoja viena minutė, per kurią padavėja nuo stalelio nueina iki virtuvės ir pateikia virtuvei užsakymą? Kiek aviakompanijai kainuoja nespėtas į lėktuvą įsodinti prieš valandą į oro uostą atvykęs keleivis? Kiek daugiau klientų per metus spėtų priimti kavinė, jeigu kiekvienas užsakymas būtų įvykdomas „tik” 20 sekundžių greičiau?

Efektyvumo didinimo sistemos žengia į verslo valdymo, finansų valdymo ar tos pačios komunkiacijos sritis. Tuo tarpu žemiausiame lygyje, aptarnavimo sferoje, dar labai mažai Lietuvos kompanijų imasi iš esmės spręsti „operations” problemas.

Čia tik kelios mintys:

– kodėl kino teatruose nėra galima pastatyti elektroninių aparatų, kurie leistų be kasininkės pagalbos pačiam nusipirkti bilietą?

– kodėl picerijos padavėjos negali nešiotis „delninukų” ir užsakymus į virtuvę siųsti tiesiai nuo stalelio?

– kodėl bankuose nepakeičiami rašaliniai spausdintuvai, kurie tik sugeba lėtai išspausdinti raideles ant blanko, kurį darbuotojui dar penkias sekundes reikia surasti?

Šie keli smulkūs patobulinimui nepadės išspręsti problemų. Būtent tokiais atmestinais, pavieniais „tobulinimais” dažnai bandoma pasiteisinti, jog „operavimo” problemas mes sprendžiame – pvz. bankų skyriuose atsirado elektroniniai terminalai, leidžiantis prisijungti prie e-banko. Ar matėte kada nors eilę prie besinaudojančiųjų šia paslauga? E-banko vartotojai sėkmingai jau naudojasi juo namie ar darbe, tuo tarpu į skyrių ateina paslaugų, kurios neteikiamos internetu ir tai eilių nesumažins.

Faktas tas, jog operavimo problemoms spręsti reikalingi didžiuliai ir brangūs sprendimai bei ilgas ir nepigus jų diegimas organizacijoje. Dažnai nesuprendęs mūsų šalies verslas dar nepasiruošęs už tai mokėti. Bet, eilėms vis ilgėjant ir ilgėjant, nauji „operavimo” metodai vis labiau pradės plisti ir Lietuvoje. Aišku, pirmiausia juos „pasigaus” verslas – dar turbūt negreitai sumažės eilės poliklinikose, registrų centre ir kitose valstybės valdomose organizacijose.

Šią savaitę „Maxima” reklamomis duoda visa kaip. Tarsi jai tų drąstiškų pareiškimų ir reklamos karo su „Rimi” ir „Norfa” dar būtų maža, štai kokį gražų vaizdelį pamačiau šiandien lrytas.lt:

(spauskite ir padidinkite)

Ateinantį šeštadienį, lapkričio 17 dieną Lietuvoje įvyks du gana ryškūs sporto pasaulio įvykiai. Daug dėmesio tradiciškai sulaukianti (nors tik eilinė) krepšinio grandų „Žalgirio” ir „Lietuvos ryto” dvikova bei Lietuvos futbolo rinktinės eilinės atrankos rungtynės su Ukraina.

Abu šie renginiai vyks Kaune: Kauno sporto halėje ir šalia stovinčiame Dariaus ir Girėno stadione.

4 faktai, simbolizuojantys principų ir tendencijų košę:

1. Abu renginiai vyks beveik tuo pačiu metu: krepšinio dvikova prasidės 18:45, futbolo – 20:00. Jeigu jau pamirštume tai, jog vis dėl to abu įvykiai nėra eiliniai ir daug sporto mėgėjų domisi abiem įvykiais, tai net kauniečiai negalės nueiti į abu. Be to, galima tik įsivaizduoti parkavimo problemas šalia sporto halės-stadiono komplekso.

2. BBL teigia, jog negali keisti krepšinio rungtynių laiko, kadangi to neleidžia daryti Lietuvos televizija. Pastaroji teigia, jog 18:45 yra įprastas laikas krepšinio mėgėjams ir ji negali jo keisti. Primenu Lietuvos televizijai, jog LKL krepšinio rungtynės paprastai šeštadieniais rodomos 16:10. Atrodo, čia tiesiog Lietuvos televizijos principas krepšiniu „užmušti” tradiciškai pirmaujančius komercinių televizijų reitingus ir „išlaikyti” žiūrovą nuo krepšinio varžybų pradžios iki „Lietuvos šokių dešimtuko”.

3. LNK nerodys futbolo rungtynių tiesiogiai, kadangi tas laikas yra skirtas realybės šou „Kelias į žvaigždes 3” eilinei laidai. Teks pasitenkinti įrašu 22 val. 30 min.

4. Lietuvos futbolo federacija, matyt, labai aktyviai siekia futbolo populiarumo, jeigu sugeba atrasti rungtynėms tokį laiką, kai tuo metu vyksta krepšinio rungtynės (būkim biedni, bet teisingi – Lietuvoje futbolas prieš „Žalgirio”/”Lietuvos ryto” mačą neturi jokių šansų) ir dar pataiko į tokį laiką, kuris netinka televizijai, kuriai ta pati LFF pardavė transliacijos teises!

Galiu pasiūlyti mažiausiai penkis variantus, kaip pagal „win-win-win” principą buvo galima viską išspręsti.

„Delfi” savo struktūros ir dizaino nekeičia nuo tada, kai atsidarė 2000 m. kovo mėnesį Lietuvoje.  Pastovi 1 vieta praktiškai visus 7 metus populiariausių tinklalapių sąraše.

ONE.lt nekeičia savo beviltiškos navigacijos sistemos ir dešimtmečiu atsiliekančio el. pašto taip pat nuo 2000-ųjų (nežinau, kada tiksliai jie atsidarė, bet savo account’ą dar one.lv atsidariau 2000.12.30). Užtikrinta 2 vieta populiariausių tinklalapių sąraše.

Supermama.lt kartais kosmetiškai aptvarko savo titulinį puslapį (o jį kas nors skaito??), tuo tarpu prie populiariojo forumo paslėptu po šiukšlyno veidu nedrįsta kišti piršto. Rezultatas – amžinas balansavimas ant populiariausiųjų dešimtuko ribos (panašu, jog supermama.lt lankosi _visos_ mamos ir jų lankomumo augimas yra tolygus interneto skverbčiai).

Cinema.lt paskutinį kartą atsinaujino 2000 m. rudenį. Nepaisant to, jis vis dar sugeba lankomumu neatsilikti nuo kinas.info ir obuolys.lt. Galbūt senas įprastas tinklalapis yra priežastis.

O kas atsitiko su tais, kurie bandė atsinaujinti?

Klase.lt, kažkada buvęs šeštas lankomiausias tinklalapis Lietuvoje, įvedęs  sunkiai sveiku protu suvokiamą „e-paso” sistemą ir gryną klasiokų idėją aplipdęs visokiausiomis pažintimis, nusirito į 14 vietą ir toliau ritasi.

OMNI.lt, persitvarkęs į Balsas.lt (čia gal ne tipinis tik dizaino pertvarkymas) iš 4 vietos nusirito į 20-ąją.

Išsiplėtęs į plius.lt, autoplius.lt nei laimėjo nei prarado – dabar virš 90% plius.lt lankytojų yra autoplius.lt lankytojai. Tik apvali suma paleista į orą.

O ar yra kitokių pavyzdžių?

Yra. Kažkada ieskok.lt dominavo pažinčių pasaulyje ir net bandė mesti iššūkį „Delfi” (pagal „PageViews” net lenkdavo). Bet, jis užmigo ant laurų, nediegė naujovių ir jį išstūmė Draugas.lt, kelis kartus eksperimentavęs dizainais ir nuosekliai plėtęs turinį bei paslaugas. Rezultatas – ieskok.lt tuoj iškris iš trečiojo dešimtuko, o Draugas.lt jau pakilo iki 7 vietos.

Tai ar verta?

Atrodo, jog jeigu esi lyderis, tai bet kokios pertvarkos yra labai rizikingos. Kas gali atrodyti labai gražu ir naudinga teoriškai, gali būti nepriimtina tavo lankytojui ir tu tiesiog gali nepataikyti. Atrodo, jog dauguma šios dienos lyderių šios politikos ir laikosi – užimdami patikimas pozicijas jie laikosi suspaudę glėbyje ką turi, bando išspausti iš to kiek įmanoma daugiau naudos ir jokių būdu naujovių neįsileisti.

Naujovių diegimas, matyt, yra „follower’ių” ar „challanger’ių” reikalas –  jie gali eksperimentuoti, taip badyti lyderius ir atrasti skaudžią vietą – galbūt atradus pavyks persivilioti lankytojus. Lyderių reikalas, matyt, yra laiku pastebėti, ką atrado „follower’iai” ir „challanger’iai” ir tuo operatyviai pasinaudoti, neleidžiant konkurentams susikurti pranašumo.

O ką daryti, jeigu persitvarkyti reikia verkiant? Tyrimai, tyrimai, tyrimai … Lietuvoje tyrimai tebėra labai skurdūs.

Praėjusį ketvirtadienį (lapkričio 8 dieną), Marketingo specialistų asociacijos nariams rengiau seminarą-diskusiją tema „Internetas Lietuvoje – vis dar nepažįstama „naujoji medija” ar visavertis komunikacijos kanalas?”

Galite parsisiųsti sutrumpintą prezentaciją:

Internetas Lietuvoje – vis dar nepažįstama “naujoji medija” ar visavertis komunikacijos kanalas? – PDF, 3,4 MB.

Kažkada „Greitai.lt” buvo apskundę konkurentus iš „Baltic Clipper”, valdančius „Avia.lt” konkurencijos tarybai dėl klaidinančios reklamos (sprendimą galite rasti čia). Ne sprendimas, bet pats faktas jau rodė, jog, matyt, internetinė prekyba lėktuvų bilietais yra tikras o ne teorinis biznis ir konkuruoti galima visais būdais. Praėjus metams lietuviškame internete galime rasti mažiausiai 20 kompanijų, kurios internetu prekiauja lėktuvų bilietais (greitai.lt, avia.lt, skrisk.lt, skrendu.lt, zigzag.lt, krantas.lt, bilietai.lt, lektuvubilietai.lt, aviabilietai.svite.lt, lektuvu.lt, kelionulaikas.lt, go.plius.lt, tiesiai.lt, …. pažiūrėkite kokia „AdWords” konkurencija.

Žodžiu, elektroninė prekyba lėktuvų bilietų srityje jau įsisukusi kaip reikalas.

Iš Konkurencijos tarybos dar negirdėti nieko, bet jau patys „skundikai” DVDOnline.lt PR’ina naujieną, jog jų konkurentė, rinkos naujokė LEVEL.lt pažeidinėja reklamos įstatymą.

Jeigu kovojama jau ir šitokiais būdais, matyt, tikri pinigai pradėjo suktis ir šioje elektroninės prekybos šakoje.

Kas sekantis?

„TNS Gallup” paskelbė duomenis apie reklamos apimtis žiniasklaidos priemonėse, tai rezultatai negali nenustebinti – interneto reklamos rinka ūgtelėjo nei daug nei mažai – 118% (daugiau tame skaičiuje pamatę INTERNETAS_LT). Galima prognozuoti, jog jau šiais metais interneto reklamos apimtys priartės prie 30 mln. litų.

Kai pyragas pradeda labai greitai augti, atsiranda vis daugiau norinčių jo atsikąsti. Vienas paskutinių interneto reklamos verslo trendų – media agentūros vis dažniau stengiasi apeiti interneto reklamos agentūras ir net su mažesniaisiais tinklalapiais dėl reklamos pirkimo derasi tiesiogiai.  Atrodo, pamažu pradeda nusibosti pirkimas paketais. Per pastarus tris mėnesius ne viena iš didžiųjų media agentūrų pradėjo siųsti užsakymus tiesiai tinklalapiams.

Be abejo, interneto reklamos brokeriams gali būti sunku – juk TV reklamos agentūrų ar radijo reklamos agentūrų nėra (nebent vienam savininkui priklausančias priemonės atstovauja vienas „reklamos skyrius” atskiro UAB’o pavidalu). Įdomu, kokie bus lyderių (kurios realiai yra ir vienintelės realiai veikiančios bendrovės) – „Adnet” ir „Tradedoubler” veiklos pokyčiai siekiant išlaikyti tinklalapius savo globoje.

Kitas klausimas – ar media agentūros jau subrendo pačios planuoti reklamą internetę? Šiais metais jau pas daugelį atsirado atskiri interneto media planuotojai. Deja, daugelio jų patirtis ir kompetencija yra labai abejotina (kažin, ar apskritai yra interneto reklamos specialistų nedirbančių interneto reklamos agentūroje ar dideliame tinklapyje?). Kai kurie etatai buvo sukurti tik norint užsidėti pliusą klientų, didelį dėmesį skiriančių internetui (pirmiausia, aišku, mobiliojo ryšio bendrovių), akyse.

Dar vienas svarbus niuansas – pardavimų ar reklamos skyrius (kad ir iš vieno žmogaus) turi tik keli interneto portalai Lietuvoje. Darbas su daugiau agentūrų pareikalaus daugiau resursų. Interneto reklamos agentūros gali tapti „outsourcintais” tinklalapių reklamos skyriais – tokių veiklos modelių jau yra ir jų dar gali padaugėti.

Bet kokiu atveju, toks persimainymas turės atnešti daugiau naujų reklamos formų – daugiau dirbančių ir perkančių sujauks dabartinę standartų makalynę.

Žiūrėsim, žiūrėsim. Tikiuosi, kad rimtesnių žaidėjų rimtesnis darbas su internetu kaip media pamažu išgyvendins vieną didžiausių šios rinkos ydų – „melą dėl nežinojimo”. Apie jį galima plačiau.

Nors dabar dar tik spalio paskutinė diena, bet jau galiu konstatuoti, jog antrus metus iš eilės kino teatrų pajamos iš bilietų pardavimo padvigubės. Tai reiškia, jog 2007-ųjų metų pajamos bus keturis kartus didesnės, negu 2005-aisiais. Stulbinantis augimas – iš tiesų.

Kuomet rinka išgyvena sprogimą, visi nori plėstis. Kino teatrų verslas nėra tas, kur galima staigiai (na, per pusmetį ar metus) išplėsti veiklą, atidarant naujus kino teatrus.

Vis dėl to, Lietuvoje veikiantys žaidėjai spartina plėtros tempą – kitaip tariant, kalbos ima virsti darbais. Po daugiau nei dešimtmetį užtrukusio kino teatrų užsidarymo vajaus, rinka perėjo į augimo etapą – klausimas, kiek tai užtruks.

Su dideliu augimu vyksta ir tylūs kainų kėlimai: „Forum Cinemas” prieš kelias savaites darbo dienos kainą padidino nuo 13 iki 14 litų, o štai šią savaitę tyliai savaitgalinė kaina virto iš 15 į 16 litų. Ypač tai pasijaus Kaune, kur savaitgalio kainodara iš vis nebuvo taikoma ir visi bilietai kainuodavo po 13 litų.

Aišku, kultūros puoselėtojams negali badyti tendencija, jog vienasalius tarybinius kino teatrus keičia prekybos centruose įsikūrė „multipleksai”. Kaip bebūtų, tai yra pasaulinė tendencija (tiesiog tie procesai įvyko anksčiau) – kinas yra vartojamosios kultūra forma, todėl konkurencija su DVD grotuvais ir televizoriumi verčia kurti patogumą vartojančiam žiūrovui.

Artimiausi žinomi/arba pusiau žinomi naujų kino teatrų atidarymo planai:

– „Tilžė” Šiauliuose – atidarymas 2007 m. gruodį, 2 kino salės – operatorius UAB „Amfiteatro filmai” (tie patys, kurie iš Šiaulių miesto savivaldybės yra išsinuomoję 2 vienasalius nuo tarybinių laikų veikiančius kino teatrus „Saulę” ir „Laiką”);

– „Forum Cinemas” Panevėžyje – atidarymas 2008 m. vasarą, 3 kino salės (priestatas prie „Babilono”) – operatorius UAB „Forum Cinemas” (valdo 2 kino centrus Vilniuje ir vieną Kauno „Akropolyje”);

– „Cinamon” Vilniuje – atidarymas 2009 m. – Kaune ir Klaipėdoje veikiantis prieš porą metų pradėjęs kurtis kino teatrų tinklas nuo pat pradžių kalbėjo apie įžengimą į „Forum Cinemas” dominuojamą Vilniaus miestą. „Cinamon” atstovai kol kas slepia galimą kino teatro vietą – mano spėjimu, tai gali būti „Rubikon’o” valdomas prekybos centras „Ozas” arba, mažesnė tikimybė, naujas „Akropolio” projektas buvusioje „Velgos” gamyklos teritorijoje;

– Kino teatras Šiaulių „Akropolyje” – atidarymas 2009 m. UAB „Vilniaus Akropolis” jau paskelbė apie būsimą „prekybos ir pramogų sostinę” Šiauliuose, bet statybos dar neprasidėjo. Projekte numatyta, jog bus įkurtas 5 salių kino centras. Operatorius kol kas nežinomas, bet statyčiau, už „Forum Cinemas”;

– „Forum Cinemas” plėtra Klaipėdoje – konkrečių detalių nėra. „Forum Cinemas” pražiopsojo gardų kasnelį – Klaipėdos „Akropolio” 6 salių kino teatrų operatoriumi tapo „Cinamon”. Buvo kalbų, jog „Forum Cinemas” ketina gaivinti Klaipėdoje pernai uždarytą „Žemaitiją”, bet kalbos liko kalbomis. Manoma, jog „Cinamon” rezultatai Klaipėdoje nėra tokie geri kaip buvo galima tikėtis, bet „Forum Cinemas” plėtros portfolio ryškiai trūksta trečio pagal dydį Lietuvos miesto. Tikėtina, jog vyksta pakankamai intensyvios žvalgybos Klaipėdoje.

Ką kino rinkos šuolis reiškia pačiai rinkai? Manau, jog ūgtelėjus rinkai, turės pasikeisti didžiųjų kino kompanijų požiūris į Lietuvą. Pirmiausia, Lietuva nebebus tik viena šalis, kurioje irgi reikia prasukti vieną ir kitą filmą. Kino kompanijos neabejotinai kels didesnius reikalavimus distributoriams, galbūt atsiras ir atvejų, jog kažkuri iš didžiųjų kino kompanijų ims veikti per tikrą atstovą, o ne per distribotorių.

Šiuo metu „Forum Cinemas” atstovauja „20th Century Fox”, „Paramount”, „Buena Vista” ir „Universal” kino kompanijas, „ACME Film” astovauja „Sony Pictures” bei aktyviai dirba gaudydama mažesnių kompanijų filmus (jų bendras išleidžiamų filmų kiekis per metus yra didžiausias), „Garsų Pasaulio Įrašai” pasyviai transliuoja turbūt stipriausios kompanijos – „Warner Bros” filmus.

Tikėtina, jog gali vykti ir persiskirstymo distributorių tarpe, kadangi kontraktai toli gražu neamžini.

Kaip bebūtų – turėtų būti labai įdomu.