Simonas Bartkus | Blog

Vienas labiausiai lauktų ir labiausiai reklamuotų šių metų filmų Lietuvos ekranus pasiekė tą pačią dieną kaip ir JAV kino teatrus. „Simpsonų filmas“ – dvimatėje animacijoje gyvenanti šeimynėlė persikėlė į didžiuosius ekranus.

„Simpsonų filmas“ su savimi nešėsi daug išankstinių baimių. Ar pavyks kultinį sarkazmą perkelti į didįjį ekraną? Ar netaps „Simpsonų filmas“ paprastu geresnių epizodų perkėlimu į didįjį ekraną, kad uždirbti daugiau pinigų? Ar lietuviškas dubliažas „nesugadins“ filmo?

„Forum Cinemas“ sugebėjo suorganizuoti pasaulinę jau spėto dubliuoti filmo premjerą Lietuvoje, o pats filmas kaip muilo burbulus susprogdino visas kilusias abejones dėl būsimo filmo sėkmės. Simpsonų šeimyna persikėlė į didįjį ekraną tarsi jie ten ir būtų buvę. Įdomus scenarijus, aktualios temos ir geriausi juokeliai, persikėlę iš TV ekrano.

„Simpsonai“ TV ekrane pasirodė dar 1989-aisiais, bet štai dabar, didįjį ekraną pasiekę po 18 metų (simbolinė pilnametystė) atrodo švieži, lyg vakar sugalvoti. Užsienio kritikai jau spėjo pakrikštyti „Simpsonų filmą“ geriausiu visų laikų TV projektu, perkeltu į kino ekraną. „Simpsonų filmo“ pasirodymas sutapo su 400-ąją „Simpsonų“ TV serialo dalimi.

Per 18 metų, kuriuos „Simpsonai“ sukasi televizijos eteryje jei tapo tikru sarkastišku amžių sandūros kultūros veidrodžiu. Satyriška vidutinės amerikiečių šeimyna gyvena išgalvotame Springfilde (nors miestų tokiu pavadinimu Valstijose yra net 14), augina šunį ir katę, vakarais žiūri televizorių ir kenčia nuo kasdienių problemų gausybės.

„Simpsonai“ buvo pirmasis animacinis TV serialas, pradėtas rodyti geriausiu TV programos laiku nuo „Flinstounų“ eros septintajame dešimtmetyje. „Simpsonai“ pradėjo tikrą komedinių animacinių serialų erą, kurios žymiausi atstovai yra „Pietų parkas“ („South park“), „Šeimos bičas“ („Family Guy“), „Futurama“ ir kiti.

Homerio Simpsono „D\’oh“ jau pateko į Oksfordo anglų kalbos žodyną, o „Woohoo“, „Ha-ha“ ir „eeeexcelllent“ tapo daugelio kalbos dalimi, ne tik angalaklbėse šalyse. Iš lietuviško filmo dubliažo geriausiai įsiminti turėtų dvižodė dainelė „Kiaulė-voras“.

Verta girti filmo scenaristus – sako, jog prie juostos dirbo net 11 jų, kurie paprastai atskirai dirba prie atskirų TV serialo epizodų. Nors trunka tik 85 minutes, „Simpsonų filmas“ yra prigrūstas įvykių, juokelių, mini-siužetų ir netikėtų siužeto linijų. Nors pagrindinė filmo fabula ir paprasta bei galėtų būti nuspėjama, bet apie tai nespėsite susimąstyti – „Simpsonų filmas“ nė minutei neleidžia nesijuokti ar nusukti akis nuo kino ekrano.

„Simpsonų filmas“ – dar vienas lietuviško dubliažo triumfas. Įgarsinimo režisieriaus kėdėje debiutavo aktorius ir kastingo specialistas Audrius Paulavičius ir padarė tai labai sėkmingai. „Simpsonų filmą“ galima vadinti geriausiu lietuvių bandymu įgarsinti animacinį filmą. Bartą Simpsoną įgarsino Džiugas Siaurusaitis, jau keli metai kalbantis visų Simpsonų balsais televizijoje. Šio dubliažo atradimas – aktorė Larisa Kalpokaitė, pirmą kartą dirbusi animacinio filmo įgarsintoja. Mardžę ji įgarsino idealiai.

„Simpsonų filmas“ yra viena geriausių animacinių juostų per pastarąjį penkmetį. Sako, jog rugpjūtį pasirodysiantis „La Troškinys“ yra dar geresnis. Pagyvensim – pamatysim.

Plačiau apie filmą – Simpsonų filmas | The Simpsons Movie, 2007

Paskelbta www.kinas.info 2007 m. liepos 29 dieną.

„Business Week” paskelbė 2007-ųjų metų brangiausių pasaulio prekės ženklų sąrašą.

Jokių pokyčių neįvyko pirmajame ketvertuke – lyderiais išliko „Coca Cola”, „Microsoft”, IBM ir „General Electric”. Iš penketuko iškrito „Intel”, kurios vertė krito ir jos smukimas per dvi vietas leido po poziciją pakilti „Nokia” ir „Toyota”. Nors abiejų vertės kilo, dešimtuko apačioje rokiruotę padarė du savotiškai artimi vienas kitam ženklai – „Walt Disney” ir „McDonald’s”.

Dešimtuko „lūzeriais” tapo „Intel” ir „Coca Cola”. Nors pastaroji išlaikė pirmąją vietą, bet jos vertė ženkliai krito – net 3%. Dešimtuko lyderiai – jau minėtos „Nokia” ir „Toyota”, kurios pakilo tik po poziciją, bet vertės ūgtelėjo keliolika procentų.

Absoliutaus sąrašo lyderiais galime laikyti „Google” ir „Apple”. „Google” paaugo net 44% ir iš 24 vietos pakilo į 20, o „Apple” šoko 21% ir 39 vietą iškeitė į 33.

Absoliutūs nevykėliai – koncernas „Ford”. Išgyvenanti ne pačius geriausius finansinius laikus ir pardavinėjanti įsigytas mažesnes kompanijas „Ford” priversta iškentėti ir savo prekės ženklo nuosmukį: jo įvertinimas smuko 19%, o sąraše ji nukrito 11 pozicijų.

Pastebėtina, jog dvidešimtuke – net 14 kompanijų iš JAV. Mano manymu, toks rezultatas simbolizuoja ne tik JAV kompanijų dominavimą pasaulyje, bet yra įtakotas ir tyrimo metodologijos – į dvidešimtuką sugeba patekti tik JAV stiprūs brand’ai – „General Electric”, „Citi”, iš dalies ir „American Express”.

Dar vienas dalykas, kurį puikiai pastebėjo „Fin” blogas – tik 17 brand’ų nepadidino vertės, o iš 17 tik trys tėra europiniai brand’ai, du iš jų smuktelėjo tik po procentą. Tai rodo, jog JAV prekės ženklų dominavimas pamažu naikinamas – iš tų pačių amerikinių labiausiai stiprėja pasauliniai, šiuolaikiški modernūs brand’ai – „Google”, „Apple”, „Starbucks”. Senų stabarų vertė eina žemyn.

Mažai žinoma nedidelė leidykla išleido Richardo Bransono „Losing my virginity” lietuvišką vertimą. Lietuviškas vertimas kainuoja ~97 litus, tuo tarpu anglų kalba knyga amazon’e – nepilnus 11 dolerių … Aišku, aš puikiai suprantu, leidybos mažose rinkose subtilybes, be to, amerikonams paperback’as, o pas mus knyga kietais viršeliais …

Kaip bebūtų, vasara yra tinkamiausias laikas skaitymui, todėl R.Bransono sukurptus 550 puslapių pasigradžiuodamas perskaičiau per gerą savaitę.

Richardas Bransonas – ekcentriškas ir netradiciškais poelgiais garsėjantis britų milijardierius, iš nieko sukūręs korporaciją „Virgin Group”, kurią sudaro 350 įmonių ir vieną stipriausių europietiškų brand’ų „Virgin”, kuris apima nuo „Virgin Music” iki „Virgin Airlines”.

„Nekaltybės praradimas” – tai autobiografinė knyga, kurioje R.Bransonas apžvelgia savo verslo pradžią, kaip pradėjo leisti rūsyje žurnalą studentams ir paštu veikiančią kompaktinių diskų parduotuvę. Ilgoje knygoje aprašoma viskas – verslo pradžia 1965-1970-aisiais, didysis persilaužimas 1980-aisiais, kuomet „Virgin Records” ir „Virgin Airlines” tapo tikromis kompanijomis, R.Bransono „ne verslo” veikla – skrydžiai oro balionu aplink pasaulį, ekspedicijos į karo regionus ir kiti poelgiai.

Knyga nėra mokanti ar aiškinanti – tai tikrąją prasme autobiografinė knyga, nuosekliai pasakojanti apie įvykius ir pateikianti autoriaus nuomonę iš šios dienos taško. Rašymo stilius labai paprastas, ne tokio galima tikėtis pažiūrėjus per Lietuvos televizijas rodytą R.Bransono susuktą realybės šou „Iššūkis milijonieriui”, ar stebėti jo elgesį. Milijonierius pripažįsta, jog daugelį veiksmų atlieka viešųjų ryšių tikslais.

Asmeninis gyvenimas taip pat įdomus – mokykloje Richardas Bransonas kentėjo dėl disleksijos sutrikimo – nesugebėjimo skaityti. Įdomu skaityti, kaip verslas siejamas su asmeniniu gyvenimu ir šeima.

Įdomi ir Richardo Bransono santykių su žiniasklaida istorija – kodėl buvo daromi vieni ar kiti veiksmai.

Richardo Bransono knygoje mažai auksinių minčių, citatų ar taisyklių, kurias mėgsta grūsti šiuolaikinė verslo literatūra. „Nekaltybės praradimas” yra velniškai įdomus ir nuoseklus skaitalas, verčiantis pamąstyti apie bendrą kontekstą, išskirtinumo paieškas ir smulkių sprendimų įtaką ateičiai.

Įvertinimas: 9/10

Fantastinė nuotykių juosta “Haris Poteris ir Fenikso brolija” nesunkiai debiutavo pirmoje pelningiausių filmų Lietuvoje sąrašo vietoje. Visgi, būtina pripažinti, jog penktoji stebukladario berniuko nuotykius pasakojantis filmas pajamomis nenustebino.

Liepos 20-22 dienomis “Haris Poteris ir Fenikso brolija” uždirbo 178,5 tūkst. litų. Dar 28 tūkst. litų filmas surinko per išankstinius seansus. 2005 m. pabaigoje rodyta juosta “Haris Poteris ir Azkabano kalinys” debiutavo su didesnėmis nei 200 tūkst. litų pajamomis. Svarbi priežastis, kodėl “Hariui Poteriui 5” nepavyko pasiekti geresnio rezultato – vasariškas oras iš miesto išginė daug šeimų.

“Fenikso brolija” iš viršūnės išstūmė dvi savaitęs karaliavusius “Transformerius”. Pastarieji pasitraukė į antrąją poziciją savo sąskaitą papildydami 30,7 tūkst. litų. Iš viso “Transformeriai” uždirbo jau 587 tūkst. litų ir tai yra pelningiausias Steveno Spielbergo projektas Lietuvoje.

Prabcūzų drama “Akmeninė taryba” buvo pradėta rodyti tik viename Vilniaus miesto kino teatre ir sulaukė tik 192 žiūrovų dėmesio – su 2,4 tūkst. litų pajamomis juosta su Monica Bellucci ir Catherine Deneuve užėmė 11 vietą.

“Hario Poterio” karaliavimas greičiausiai truks tik vieną savaitę – liepos 27 dieną Lietuvos kino teatrus pasieks animacinė juosta “Simpsonų filmas”, kuri bus dubliuota lietuviškai. Be to, filmą platinanti kompanija “Forum Cinemas” pasistengė, jog Lietuvoje būtų surengta pasaulinė juostos premjera. Į naktinius “Simpsonų filmo” seansus naktį iš ketvirtadienio į penktadienį parduoda jau daugiau nei 2000 bilietų.

Be “Simpsonų filmo”, ateinantį penktadienį mūsų šalies kino teatrus pasieks projekto “Grindhouse” dalis – Roberto Rodriguezo filmas “Teroro planeta”. Filmo premjera Lietuvoje buvo kelis kartus atidėta, negana to, platintojai žiūrovams pirmiau parodė Quentino Tarantino “Mirties įrodymą”, kuris turėjo būti rodomas po “Teroro planetos”.

Apžvalgą parengė Simonas Bartkus, www.kinas.info, 2007-07-24

Naujiena – simonas.bartkus.lt/blog

tam, kad suvienytų „LiveJournal”, „Blogas.lt/applezone”, įvairius laikraščius ir kitas priemonės, kur skelbiamos žinios.

Steveno Spielbergo rprodiusuotas ir Michaelo Bay’aus režisuotas filmas “Transformeriai” antrą savaitę iš eilės liko populiariausiu filmu Lietuvoje. Juosta liepos 13-15 dienomis savo kasą papildė 73,2 tūkst. litų. Iš viso “Transformerių” sąskaitoje – jau 501 tūkst. litų.

Praėjusį savaitgalį kino rinka išgyveno atokvėpį: vasariški orai pradėjo lepinti kino mėgėjus, o liepos 13 buvo vienas iš retų šios vasaros savaitgalių, kuomet neįvyko jokio komerciškai stipraus filmo premjera. Dėl šių dviejų priežasčių bendros kino teatrų pajamos smuko 64 procentais, palyginus su liepos 6-8 dienomis savaitgalio pajamomis. Atokvėpis truks neilgai – jau ateinantį savaitgalį Lietuvos kino teatruose įvyks “Hario Poterio ir Fenikso brolijos” premjera, dar už savaitės – lietuviškai dubliuotų “Simpsonų” pasaulinis pasirodymas.

Geriausiai praėjusį savaitgalį debiutavo siaubo filmas “Negyvųjų šnabždesiai 2: praregėjimas”. Uždirbusi 22,3 tūkst. litų, juosta užėmė penktą vietą pelningiausių filmų sąraše. Pastebėtina tai, jog “Negyvųjų šnabždesių” tęsinys Vakarų rinkose buvo išleistas tik DVD formatu, o kino teatruose nerodytas.

Aštuntoje populiariausių filmų sąrašo vietoje debiutavo istorinė komedija “Moljeras: teprasideda komedija”. Juosta sulaukė 854 žiūrovų dėmesio, kurie filmui garantavo 10,9 tūkst. litų pajamos.

Svarbiausias artėjančio savaitgalio įvykis – “Hario Poterio ir Fenikso brolijos” premjera. Visi keturi iki šiol rodyti filmai apie stebukladario berniuko nuotykius patenka į pelningiausių visų laikų filmų Lietuvoje penkiasdešimtuką. Geriausiai iki šiol sekėsi 2002-ųjų žiemą rodytam filmui “Haris poteris ir paslapčių kambarys” – ši juosta uždirbo 692 tūkst. litų.

Antroji artėjančio savaitgalio premjera – prancūzų drama “Akmeninė taryba”. Pagrindinis stimulas, trauksiantis kino gerbėjus į filmo seansus – dviejų kino žvaigždžių – Monicos Bellucci ir Catherine Deneuve pasirodymas.

Simonas Bartkus, www.kinas.info, 2007-07-17.

šiandien dėjau šnekos per Lietuvos Radijo programa „Klasika” laidoje „Ryto allegro”.

galite pabandyti paklausyti, bet man kažkaip nelabai groja:
http://www.lrt.lt/archyvas/?channel=234939&section=4&filter=2007-07-17

interviu – 9.05 – 9.35 val..

įdomiausias dalykas Lietuvos radijuj yra už stiklo sėdinti kokių 55 metų rafinuota DJ, kuri sėdi už neįsivaizduojamo kiekio aparatūros ir junginėja maigelius, sukinėja plokšteles ir linkčioja galva. taip pat leidžia džinglus ir uždeginėja raudona lempute.

Kino platintojų asociacijos duomenimis, per šešis pirmuosius 2007-ųjų metų mėnesius Lietuvos kino teatruose apsilankė 1,44 mln. žiūrovų – tai yra 41 proc. daugiau nei per analogišką laikotarpį 2006-aisiais.

Iš viso bendros kino rinkos pajamos šių metų sausio-liepos mėnesiais sudarė 15,55 mln. litų – 46 proc. daugiau negu pernai analogišku laikotarpiu. Populiariausi filmai pirmąjį pusmetį buvo „Šrekas Trečiasis” (112 tūkst. žiūrovų), „Pono Byno atostogos” (91,8 tūkst.), „Karibų piratai: pasaulio pakrašty” (74,8 tūkst.) ir lietuviškasis „Nuodėmės užkalbėjimas” (60,8 tūkst.).

2005-aisiais Lietuvos kino teatruose apsilankė 1,22 mln. lankytojų. 2006-aisiais – 2,4 mln. Vienas populiariausių interneto tinklalapių apie kiną www.kinas.info prognozuoja, jog 2007-aisiais kino rinkos pajamų ir žiūrovų skaičiaus augimas sieks 30 procentų. 2007-aisiais Lietuvoje veikiančiuose kino teatruose turėtų apsilankyti apie 3,2 mln. žiūrovų, o kino rinkos pajamos turėtų siekti 35 mln. litų.

Pasak „kinas.info” projekto vadovo Simono Bartkaus, Lietuvos kino rinka vystosi labai aukštu tempu: „Šiemetinis augimas trečdaliu galbūt neskamba įspūdingai, bet reikia atsižvelgti į tai, jog 2006-aisiais kino teatrų pajamos augo dvigubai. Todėl jei lygintume 2007-uosius su 2005-aisiais, kino rinkos dydis skiriasi daugiau nei 2,5 karto”.

2006-aisiais metais Lietuvos kino teatrų pajamos augo sparčiausiai Europoje. Kartu su rinkos augimu, didėja ir kino teatrų skaičius. 2005-aisiais ir 2006-aisiais atidaryti du dideli kino centrai Kaune ir Klaipėdoje, 2007 m. pavasarį Kauno „Akropolyje” buvo atidarytas 7 salių kino centras „Forum Cinemas”. Šiuo metu statomi du kino centrai Šiauliuose (prekybos centruose „Tilžė” ir „Akropolis”), bet jų operatoriai kol kas nežinomi. Antrasis pagal dydį kino teatrų tinklas „Cinamon” paskelbė, jog 2008-aisiais ketina įžengti į Vilnių, bet kol kas neviešina kino centro įsikūrimo vietos.

„Lietuvos kino teatrų rinkoje konkurencija labai maža, bet kino teatrai, drauge su DVD leidėjais ir nuomininkais laimi svarbią kovą su piratine produkcija. Vis dėl to, pagrindinė šios Dovydo ir Galijoto kovos persilaužimo priežastis – augant pajamoms ir moderėjant visuomenei bręsta savimonė, jog nelegalūs filmai – taip pat vagystė”, sako S.Bartkus.

Anot „kinas.info” kino rinkos analitikų, kartu su žiūrovų skaičiaus augimu, tobulėja ir kino platintojų darbas – beveik kas antro rodomo filmo premjeros data sutampa su juostos pasirodymu Vakarų pasaulyje. Antroje 2007-ųjų pusėje pasirodys „Haris Poteris ir Fenikso brolija”, „Simpsonų filmas”, „Piko valanda 3”, „Kodas L.O.B.I.A.I. 2”, „Pjūklas 4” ir kiti.

„kinas.info” prognozuoja, kad kino rinkos plėtra turėtų sulėtėti, bet 2008-aisiais turėtų siekti apie 30 procentų.

Apie www.kinas.info:
„kinas.info” – didžiausias ir vienas populiariausių kino informacijos tinklalapių Lietuvoje, savo veiklą pradėjęs 2004-aisiais. „kinas.info” rengia reportažus iš Venecijos, San Sebastijano, Kanų, Berlyno prestižinių kino festivalių, kasdien skelbia kino naujienas ir filmų recenzijas. „kinas.info” organizuoja vienintelius Lietuvoje kino apdovanojimus, dar vadinamus „lietuviškaisiais Oskarais”. Kiekvieną savaitę „kinas.info” kino rinkos analitikai rengia Lietuvos, JAV ir Europos kino rinkų apžvalgas.

Lietuvoje „Apple” produktus platinanti „ECS Baltic” tinklalapyje www.apple.lt įkūrė naują rubriką „iPhone”. Visgi, manau, jog nelabai realu, jog „iPhone” bus galima Lietuvoje įsigyti greitai.

Koncerno SBA vadovas jau įsigijo „iPhone” Jungtinėse Valstijose, bet tik ten jį ir gali naudoti, o Lietuvoje iš jo lieka tik kišeninis kompiuteris be interneto (tiesą pasakius nežinau galbūt WiFi ir galima jungtis) ir iPod’as.

Pagrindinė priežastis, dėl ko Lietuvoje „iPhone” pasirodymo perspektyva miglota – „Apple” politika parduoti prie konkretaus mobiliojo ryšio operatoriaus „pririštus” telefonus. Jungtinėse Valstijose perkant „iPhone” būtina pasirašyti sutartį su „AT&T” ir, matyt, iš to „Apple” labai gerai uždirba, nes „Apple” tempia aukštyn „AT&T”, o ne atvirkščiai.

Jau ne bulvaras, bet solidūs dienraščiai teigia, jog Vokietijoje „Apple” sutarė su „T-Mobile”, Jungtinėje Karalystėje su O2,  Prancūzijoje dar neaišku su kuo, bet turbūt rudenį pasirodys „iPhone” tik šiose trijose šalyse. Be to, „Financial Times” teigia, jog šiose Europos šalyse „Apple” pasirinks „deficito” politiką – „iPhone” aparatų būs tiekiama mažiau, negu bus paklausa. Lygiai tokią pat politiką vykdo prestižinių automobilių gamintoje – pvz. „Audi” pardavimai Lietuvoje yra normuojami.

O kaip kitos Europos šalys ir Lietuva? „Bitė” yra paleidusi liežuvį, jog derąsi dėl „iPhone” platinimo. Visgi, sunku tikėtis, jog „Apple” įtrauktų Lietuvą bent į „antrosios Europos bangos” sąrašą – sąrašą rinkų, kur „iPhone” pasirodys po Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos.

„Bitės” šansai galbūt būtų padidėję, jei „Apple” būtų sutarusi į Europą eiti su „Vodafone” tinklu, kurį Lietuvoje atstovauja „Bitė”, bet, pasak pranešimų, „Vodafone” aplenkė kitas britų gigantas O2.

Interneto forumai prigrūsti temų, kaip „apeiti” apsaugą, bet realaus „atrišimo” dar nėra. Vienas garsus Norvegijos programišius surado būdą kaip apeiti aktyvacijos procesą, bet jį apėjus „iPhone” vistiek tėra kišeninis kompiuteris ir iPod’as, bet jokiu būdu ne telefonas.

Be to, Lietuvoje neveikia nei „Apple” atstovybė, o vienintelė šalyje veikianti ir „Apple” „Independent Marketing Company” statusą turinti bendrovė priklauso Rusijoje veikiančiai analogiškai bendrovei, dėl to visas tiekimas ir kitos procedūros vyksta per Maskvą. Papildomi barjerai dar turbūt niekada nepagreitino procesų.

Kas galėtų pasikeisti?

„Apple” turėtų atsisakyti politikos parduoti tik „pririštus” „iPhone”. Tuomet „ECS Baltic” galėtų atsivežti ir pardavinėti telefonus lygiai taip pat, kaip parduoda „iPod” ir „Mac” kompiuterius.

Manau, kad greičiau pasikeis „Apple” politika, negu dabartiniais klystkeliais Lietuvą pasieks „iPhone”.

Pasirodo, „Apple” servisas dirba operatyviau negu aš. Tris dienas ruošiausi, kol ištaikiau minutę nuvežti į „iDeal” esančią Čiurlionio g., o kietasis diskas buvo pakeistas per penkiolika minučių.

Ant „Intel” platformos sukurtų HDD tikimybė mirti yra tokia pat, kaip ir paprastų kompiuterių. Skirtingu metu pagamintuose kompiuteriuose yra dedami skirtingų gamintojų kietieji diskai. Mano atveju buvo sumontuotas 60GB talpos „Seagate” pagamintas kietasis diskas, kuriam jau amžiną atilsį.

Kadangi „Apple” servisas neturi šiuo metu 60GB „MacBook’ams” tinkamų kietųjų diskų, man buvo pasiūlyta įdėti dvigubai didesnį už simbolinę priemoką. Kadangi greitai sukirtome rankomis, tai dabar mano „MacBook’e” puikuojasi 120 GB talpos „Samsung” HDD. Jam garantija 2 metai, pradedant skaičiuoti nuo šiandien.

Šįvakar manęs laukia „Mac OS X Tiger” įdiegimo procesas. Tai pasisiūlė padaryti ir „Apple” servisas, bet būtų reikėję valandą luktelti ir prarasti tokį malonumą.

Ate, ate, duomenys …