Simonas Bartkus | Blog

„airBaltic” keičia jau patvirtintą ir paskelbtą žiemos skrydžių tvarkaraštį ir toliau atšaukinėja skrydžius iš Vilniaus oro uosto. Keleiviams, jau įsigijusiems bilietus, keičiami bilietai į skrydžius iš Vilniaus per Rygą.

„airBaltic” atšaukia tiesioginius žiemos skrydžius iš Vilniaus į Oslą. Anksčiau sudarytame tvarkaraštyje buvo numatyta, jog šia kryptimi bus skraidoma tris kartus per savaitę vidurdieniais. Šiuo metu į Oslą „airBaltic” skraido kasdien.

„airBaltic” taip pat atšaukia skrydžius į Hamburgą. Į Milaną tris kartus per savaitę numatyti skrydžiai taip pat nebus vykdomi, tik nuo Kalėdų bus atliekamas vienas skrydis per savaitę šeštadieniais. Akivaizdu, jog taikoma į „slidinėtojus”.

Į Miuncheną „airBaltic” buvo numačiusi skraidyti kasdien, bet „apkrapytame” tvarkaraštyje matosi, jog skrydžiai vyks keturias dienas per savaitę. Dar „airBaltic” atšaukė savaitgalio (penktadienio ir sekmadienio) skrydžius į Briuselį.

„airBaltic” vadovas Lietuvoje šiandien pranešė, jog kompanija atideda planus pradėti skrydžius iš Kauno ir Palangos, nes „rinka yra sulėtėjusi dėl ekonominių priežasčių”.

„FlyLAL” šiandien išplatino elektroninį laišką, kuriame skelbia, jog Kalėdų ir Naujųjų laikotarpiu atliks septynis skrydžius į Dubliną ir atgal. Primenu, jog šiais metais tiek „airBaltic”, tiek „FlyLAL” nutraukė reguliariuosius skrydžius tarp Vilniaus ir Dublino.

Kol kas „airBaltic” nepaskelbė nė apie vieno skrydžio atšaukimą iš Rygos. Klausimas lieka toks: ar „airBaltic” skrydžių iš Vilniaus mažėjimas yra tik dėl ekonominių priežasčių ar tai atsitraukimo iš Vilniaus oro uosto planas?

Šiandien lifte peržvelgdmas rytinio „Lietuvos ryto” „iPhone” versija nustebau tituliniu dienraščio straipsniu – „Negarbingai konkuravę kaimynai – pričiupti”. Plojimai „FlyLAL” viešųjų ryšių specialistams jau vien už pavadinimą (ir didžiausio šalies dienraščio titulinę poziciją). O jau vakar buvau kiek nustebęs, kad pirmadienį „FlyLAL” neišleido jokio pranešimo spaudai – jau seniai taip nėra buvę.

Pasirodo teismo procesai vyko slaptai ir štai vieną rytą – vuolia (!) – spaudoje pasirodo informacija apie teismo areštuotą turtą. 200 milijonų – tai kokie penki „Boeing 737” lėktuvai. Žinia skambi, bet labai miglota. Ar gali Lietuvos teismas taip imti ir areštuoti Latvijos bendrovės turtą? Maža to, turtas buvo areštuotas be pačios bendrovės žinios, „mat Lietuvos bendrovės ieškinyje prašyta teismo neinformuoti apie turto areštą atsakovų”. Dar ir taip galima?! Dabar paplokite „FlyLAL” teisininkams.

O kad „airBaltic” vyksta bardakas, tai akivaizdu. Didžiausias kosmonautas eilinį kartą pasirodo jau ne pirmą kartą „žirinovskio” stiliaus pareiškimais pasižymintis Latvijos Susisiekimo ministras Ainar Šlesers – per rusišką latviško „Delfi” versiją jis pareiškė, jog „airBaltic” pasitraukia iš Lietuvos rinkos ir visi lėktuvai grįš į Rygą.

„Obetačiau” – dar praėjusią savaitę iš Latvijos valdžios lūpų ėjo pusiau oficialūs pranešimai, jog „airBaltic” plės įtaką Lietuvoje, ir, kadangi SAS traukiasi iš „airBaltic” (arba Latvijos vyriausybė juos gena lauk), jau kitą pavasarį „airBaltic” atidarys reguliariuosius reisus iš Talino (turiu omenyje ne tik į Rygą, bet ir kitomis kryptimis). „airBaltic” iki šiol į Taliną nėjo tik dėl to, jog ten operavo „Estonian Air”, kurioje SAS turi didelę akcijų dalį.

Tuo tarpu „airBaltic” atstovai Lietuvoje daro visai kitus darbus – vakar „airBaltic” atstovas Lietuvoje apsilankė pas Susisiekimo ministrą Algirdą Butkevičių ir informavo, jog „airBaltic” jau tuoj pradės skraidyti iš Kauno oro uosto bei pasigyrė sukurtomis darbo vietomis.

Tokioje situacijoje jau linkiu SAS kuo greičiau nešti muilą iš „airBaltic”. Sutepto munduro jau vien su ekologiškesniu kuru, kuriamu kartu su „Boeing” lengvai neišsiplausi.

O ne visada etišku verslo elgesiu pagrsėję „FlyLAL” savo principais ir veiksmais pasiekia vis daugiau …

Kada paaiškės, kaip čia yra viskas iš tikrųjų?

Naujienos iš Lietuvą „liečiančių” ar čia gyvenančių oro bendrovių gana nykios – visos bendrovės jau oficialiai patvirtino tai, kas buvo aišku ir anksčiau: šis žiemos sezonas bus nekoks. Krizė palietė ir Lietuvą: krypčių mažėjimas turbūt didžiausias per visą nepriklausomybės istoriją.

Gera žinia – „FlyLAL” bilietų rezervavimo sistemoje pasirodė žadėti jungiamieji skrydžiai per Londoną su „Virgin Atlantic”. Į Niujorką ir atgal yra krūvą bilietų po 1208 litus, į Los Anželą ir atgal – 1368 litai. Labai pigu. Į tai, jog teks Londone pervažiuoti iš vieno oro uosto į kitą (iš Gatwick į Heathrow) jau galima užmerkti akis. Keistai atrodo, jog „FlyLAL” sistema pagal nutylėjimą siūlo paprastai pačią pigiausią „Fly Chance” (akcijinę) klasę su KLM, kuri bent 500 litų brangesnė už „Economy Restricted” su „Virgin Atlantic”.

Dar viena gera žinia gali nuskambėti ryt iš ryto – „FlyLAL” savo gimtadienio proga ketina išmesti didelių nuolaidų. 99 litai skamba gražiai, bet čia, ko gero, galios tik į Taliną.

Skrydžių versle tikrai ne viskas gerai – „Novaturas” atšaukė skrydžius į Indijos kurortą Goa. Tai ne naujovė, kuriai nebuvo paklausos – šį pavasarę vykdyti reisai buvo gana sėkmingi. Darosi aišku, jog „Aurela” didžiuosius savo lėktuvus su visa įgula bazuos Varšuvoje.

Nuo blogos žinios eikime prie geros – lėktuvų stebėtojai (planespotters) jau užfiksavo, jog antrasis „FlyLAL” „Boeing 757-200” jau nusileido Vilniaus oro uoste. Kol kas jis visas baltas ir laukia nudažymo „FlyLAL” spalvomis. Tai pirmasis lėkuvas „FlyLAL” parke turintis „wingletus”. Ryt ryte skrendu į Kopenhagą – gal pavyks jį pamatyti. Liūdna, bet vienas iš „Boeing 757” bent jau parą stovės be darbo, kadangi skrydžiai į Goa yra atšaukti. Galbūt yra tikimybė pamatyti „B757” reguliariajame „FlyLAL” reise.

Kasdieniame „airBaltic” ir „FlyLAL” viešųjų ryšių kare šį kartą nustebino pirmoji kompanija – pamatę, jog sakinys apie kryptis iš Vilniaus atrodo nykiai, viešųjų ryšių specialistai į krypčių sąrašą įtraukė Romą ir Paryžių su prierašu skliausteliuose, jog skraidoma bus nuo … 2009 metų kovo vidurio. Kitaip tariant, nuo kito sezono. Plojimai už išradingumą.

Gera žinia apie skrydžių tinklelį yra ta, jog žiemos skrydžių sezonas trunka 5 mėnesius, o vasaros – septynis. Žiema tradiciškai – suveržtų diržų metas, tuo tarpu plėtra ir nedideli eksperimentai vykdomi vasarą. Tikėsimės iš karto po naujųjų išgirsti įdomesnių ir linksmesnių žinių.

Čia mano asmeninis dešimtukas – kokiomis kryptimis reisai iš Vilniaus turėtų paklausą.

10. Ciūrichas. Keista žiemą nematyti skrydžių į Šveicarijos verslo širdį. Be to, kryptis patraukli ir slidinėtojams (kalnai!) ir pažintinių kelionių mėgėjams – iš Šveicarijos daugybė kraštų yra ranka pasiekiami.

9. Krokuva. LOT skraido į Varšuvą beveik du kartus per dieną. Tuo tarpu senoji Lenkijos sostinė Krokuva ne tik gražesnė, bet ir tolimesnė nei Varšuva. Šiam reisui galima rasti ir turistų (tiek lenkų į Vilnių, tiek atvirkščiai), tiek keleivių, skrendančių su persėdimu. Iš Krokuvos LOT skrendą už Atlanto, tuo tarpu Krokuvoje bazuojasi ir „Ryanair”, kuri grasino iš ten trauktis, bet kol kas pasilieka. Iš Krokuvos „Ryanair” skrenda į Glazgą, Milaną, Dubliną, Londoną …

8. Lisabona. Jeigu norima Vilnių padaryti tranzitiniu miestu, būtina ieškoti ir išbandyti kryptis, į kurias neskraidoma iš kaimyninių oro uostų. Lisabona – vienas iš tokių. „airBaltic” iš Rygos jau „užsiėmė” visas NVS šalių sostines, Dubajų, Tel Avivą … Į Portugaliją mėgsta traukti ir pavieniai atostogautojai. Portugalija jau taip toli, kad vienas iš nedaugelio Europos taškų, į kurį važiuoti ant ratų jau yra kančia.

7. Atėnai. Lietuvos kompanijos jau surenka beveik visas Europos didžiųjų šalių sostines. Nuo rudens į Vilniaus oro uosto pasiekiamų krypčių „portfolio” patenka ir Madridas, jau kuris laikas skraidoma į Romą, tai artėja laikas ir krypčiai į kitą istorinės šalies sostinę – Atėnus. Aišku, geriausia šią kryptį būtų išbandyti vasaros sezonu. „airBaltic” šią vasarą skraidė į Atėnus iš Rygos.

6. Edinburgas. Šiuo reisu bandė skraidyti „Ryanair”, bet šią kryptį metė. Visgi, manau, jog Didžiojoje Britanijoje dirba lietuviai ne tik Londone ir aplink jį, bet tokių galima aptikti ir Šiaurės Anglijoje ir Škotijoje. Lietuvių verslo ryšiai su Škotija taip pat stiprėja (įskaitant „Ūkio banką”). Be to, įspūdingas škotiškas Edinburgas gali būti patraukliu tašku trumpalaikėms laisvalaikio kelionėms.

5. Čikaga. Transatlantinis skrydis, be abejo, būtų oro uosto ir visos šalies puošmena. Čikagoje yra įsikūrusi didžiausia lietuvių kolonija, todėl pradėti transatlantinius reisus, be abejo, reikėtų nuo šio miesto. Jeigu patogiai būtų suderinti reisai iš NVS šalių, Talino, Rygos – tokiam skrydžiui „pakrauti” būtų galima surinkti ir tranzito. Beje, Vilniaus oro uoste aktyviai dirbančioms avialinijoms šiam skrydžiui vykdyti reikia ir nusipirkti didesnį lėktuvą į savo parką – siūlau „Boeing 767”. Su juo būtų galima įvykdyti trejetą reisų per savaitę.

4. Alma Ata. „Aurelos” ir mistinio organizatoriaus „Aviastas” skrydžiai į buvusią Kazahstano sostinę, kurioje gyvas visas verslas realiai yra nutrūkę. Nors šiuo metu stabtelėjo ir prekyba naudotais automobiliais su šia šalimi, bet ji vistiek tebėra gana aktyvi ir vėliau dar gali atsigauti iki dabartinio lygio. Todėl kryptis būtų perspektyvi.

3. Tel Avivas. Šią vasarą užsakomieji skrydžiai buvo vykdomi mažiausiai du kartus per savaitę. Į Druskininkų kurortus ir apskritai į Baltijos šalis atvyksta nemažai turistų iš Izraelio. Nemažas potencialas yra ir lietuvių, kurie leistųsi į piligrimines keliones į „Šventąją Žemę”. Nemažai yra ir verslo, politinių ryšių su šia šalimi. „airBaltic” šiuo metu skrendą į Tel Avivą iš Rygos.

2. Sankt Peterburgas. Keista matyti, jog skrydžiai Vilnius-Maskva vykdomi du kartus per dieną, tuo tarpu į antrą pagal dydį ir ekonominę reikšmę Rusijos miestą skrydžių nėra visai. Beje, LR Susisiekimo ministerija aptarnauti maršrutą Vilnius-Sankt Peterburgas-Vilnius yra suteikusi kompanijai „FlyLAL”. Šis maršrutas galėtų sulaukti ir pavienių turistų, norinčių praleisti savaitgalį ar savaitę šiame gražiame Rusijos mieste. Po Maskva-Palanga reiso sėkmės tikiu, jog Sankt Peterburgas-Palanga reisas taip pat gali turėti neblogą perspektyvą. Klausimas ar lietuviškos kompanijos vėl leisas užsieniečiams pirmiems „užsiimti” reisą. Juolab, Sankt Peterburgas yra netoli, todėl galima skraidyti į šį miestą ekonomišku propeleriniu lėktuvu.

1. Palanga. Vilnių su Palangą sujungti oru reikia labai. Iniciatyvos čia laukiame pirmiausia iš „FlyLAL”, kadangi priešingu atveju pirmi suskubs „airBaltic”, ir išsiveš tranzitinius keleivius iš Palangos į Rygą. Mano pasiūlymas „FlyLAL” – siųskite bent vieną savo lėktuvą į Palangą pastoviam laikymui ten. Kas rytą ir vakarą po reisą į Vilnių, o vidurdienį lėktuvas suspės suskraidyti vieną dieną į Berlyną ar Hamburgą, kitą dieną – Sankt Peterburgą ar Maskvą. Gerai bus ir Lietuvos pajūriui – gal turistų iš Vokietijos ir Rusijos nėra tiek daug, jog prisodintume po „Boeing” kasdien, bet aktyviai padirbėjus, porai skrydžių per savaitę iš kiekvienos pusės keleivių užteks.

Mano tinklaraščio skaitytojai informavo, jog „airBaltic” atšaukia rudeniui suplanuotus skrydžius į Romą ir į Paryžių, o bilietus įsigijusiems keleiviams bilietai keičiami į skrydį iš Vilniaus per Rygą. Kadangi iki skrydžio pradžios dar keli mėnesiai, aviakompanija tai gali daryti realiai be jokių apribojimų ir kompensacijų keleiviams.

Atšaukiami rudens tvarkaraščio skrydžiai, t.y. skrydžiai, buvę suplanuoti po spalio 26 dienos.

Šių dviejų skrydžių atšaukimas yra dar viena nedidelė „FlyLAL” pergalė. Abi šios gan tolimos ir „nepigios” (savikainos prasme) kryptys buvo vykdomos tiek „FlyLAL”, tiek „airBaltic”. „airBaltic” buvo „įsibrovėlė” į Paryžiaus kryptį, įvedusi reisus šį pavasarį.

„FlyLAL” žiemos sezonu ketina skraidyti į Paryžių ir į Romą po keturis kartus per savaitę (vasarą į Paryžių buvo skraidoma šešis, į Romą – tris kartus). Lėktuvų užpildymas pasitraukus „airBaltic” neišvengiamai turėtų ūgtelti. Skraidantys šiomis kryptimis stebėkite, ar ženkliai ūgtels bilietų kainos.

Nedidelė gera naujiena vilniečiams iš „airBaltic” – trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais žiemos sezonu bus skrendama į Hamburgą.

Šis atšaukimas verčia atkreipti dėmesį į dar vieną avialinijų verslo mažai matomą pusę. Ne viena kartą „FlyLAL” buvo kritikuota ir toliau kritikuojama už vis nepaskelbiamą tvarkaraštį žiemos sezonui. „airBaltic” šiuo klausimu visada buvo greitesnė – bet kaip matome, tvarkaraštyje numatyti reisai nebūtinai įvyksta. „airBaltic”, laiku informavusi keleivius, tai gali lengvai pakeisti bilietus į skrydį per Rygą. Tuo tarpu tokiai kompanijai kaip „FlyLAL” atšaukimas grėstų didelėmis finansinėmis sąnaudomis, nes kompanija būtų priversta pirkti bilietus keleiviams kitų aviakompanijų reisams.

Kadangi Vilnius yra vienintelis „FlyLAL” hub’as, šiai problemai iš dalies išspręsti „FlyLAL” reikalinga narystė dideliame aviakompanijų aljanse – „FlyLAL” jau žadėjo anksčiau ar vėliau tapti „SkyTeam” nare.

P.S. Jeigu turite įdomių faktų apie apie verslo ore naujienas, brūkštelkite man žinutę.

Uždarų kompanijų pardavimo/įsigijimo/susijungimo sandorius prognozuoti ir komentuoti labai sunku. Sprendimai priimami aukščiausiuose sluoksniuose už uždarų durų, o į viešumą išsprūdusios nuotrupos dažnai būna toli nuo realybės arba per nelyg nereišmingos bendroje įvykių grandinėje.

Vis dėl to, negaliu atkreipti dėmesio į elektroniniame žurnale „business new europe” šiandien pasirodžiusio straipsnio, jog SAS gali pasitraukti iš „airBaltic”, parduodama savo akcijų dalį, kuri šiuo metu sudaro 47,2%. Šiek tiek iškraipydama esmę ir nutoldama nuo straipsnio esmės, šią žinią jau spėjo pasigauti „Delfi”.

Latvijos vyriausybės ir SAS bendrai valdoma „airBaltic” ilgai atrodė kaip tobulas valstybinės jėgos ir patyrusio skandinaviško kapitalo derinys. Latvijos vyriausybė, turėjo kontrolinį „airBaltic” akcijų paketą ir rėmė kompaniją per kitus valstybinius objektus (pirmiausia, dotuodama kompaniją ir suteikdama jai 80% nuolaidą mokesčiams Rygos oro uoste), tik jai teikdavo leidimus skraidyti iš Rygos į NVS šalis (tokiems skrydžiams reikalingas abiejų šalių vyriausybių susitarimas). SAS, savo ruožtu, „airBaltic” kompanijai davė savo neįkainojamą „know-how” ir avialinijų „operavimo” patirtį bei padėjo „airBaltic” per savo įtaką Skandinavijos regione ir šio regiono oro uostuose.

„Delfi”, perduodama žinią iš „bne”, akcentavo tai, jog SAS įsiutino nepagarbūs Latvijos susisiekimo ministro pasisakymai SAS atžvilgiu. Be abejo, dėl tokių priežasčių niekas dėl tokių principinių priežasčių akcijų neparduoda. Jeigu SAS rimtai svarsto trauktis iš „airBaltic”, priežastys yra gilesnės.

Pirmiausia, gali būti, jog SAS rimtai siutina žinia, jog Latvijos vyriausybė vis atideda „airBaltic” privatizavimą. Gali būt, jog visais laikais SAS savo mažesniąją dalį akcijų pakete suvokė tik kaip laikiną padėtį prieš pilną „airBaltic” privatizavimą ir pilną šios regioninės bendrovės kontrolę.

Antra priežastis – SAS erzina „airBaltic” administracijos vykdomi veiksmai ir kompanijos vykdoma neefektyvi veikla. Neturėdama kontrolinės akcijų paketo dalies, SAS negali be Latvijos vyriausybės noro pakeisti bendrovės vadovų. Manoma, jog „airBaltic” jau kelerius metus vykdo ne vieną ekonomiškai nepasiteisinantį reisą iš Vilniaus, neefektyvūs kai kurie skrydžiai į Rytus (Jerevanas, Baku). Šiais aviacijos rinkos krizės laikais efektyvi veikla yra tiesiog būtina ir tą supranta net didžiosios pasaulio kompanijos – ne iš gero gyvenimo „Air France” susijungė su KLM, „British Airways” diskutuoja apie jungimąsi su „American Airlines” ir „Iberia”, o „Alitalia” desperatiškai ieško pirkėjo.

SAS pasitraukimas iš „airBaltic” būtų didelis smūgis Latvijos vyriausybei. Dėl Rygos oro uosto taikytų dempinginių įkainių „airBaltic” plūsta skundai į Europos institucijas. Manoma, jog jų tyrimas stabdomas ir vilkinamas buvo įtakingų SAS lobistų pagalba. „airBaltic” finansiniai rezultatai paskutiniais metais ženkliai pablogėjo, nepaisant sparčiai augančio keleivių skaičiaus. SAS pasitraukimas gali sumenkinti „airBaltic” pelną iš „auksinių” kompanijos krypčių – Vilnius-Kopenhaga, Vilnius-Stokholmas, Ryga-Kopenhaga ir Ryga-kiti Skandinavijos miestai. Dar baisiau, jeigu nutrūktų „codeshare” sutartys tarp „airBaltic” ir SAS – tokiu atveju, ko gero, SAS pati užsiimtų jungimąsias kryptis Vilnius-Kopenhaga, Ryga-Kopenhaga, Liepoja-Kopenhaga – šiuo metu šios kryptys aptarnati yra patikėtos „airBaltic”.

Visgi, SAS pirmiausia turi surasti pirkėją savo akcijų paketui. Tarptautiniai ekonomikos žurnalai mikliai viena iš kandidačių įsigyti „airBaltic” įvardijo lietuviško kapitalo bendrovę „FlyLAL”, tiksliau jos valdytojus. Anksčiau „FlyLAL” buvo viešai paskelbusi norą dalyvauti „airBaltic” privatizavime įsigyjant Latvijos vyriausybės valdomą paketo dalį. „FlyLAL” ketinimus aktyviai dalyvauti kompanijų įsigijime rodo ir bendrovės dalyvavimas Vengrijos nacionalinio vežėjo „Malev” privatizavime.

Jeigu „FlyLAL” įsigytų „airBaltic” akcijų dalį, tai sunku įsivaizduoti, jog jiems pavyktų geriau rasti bendrą kalbą su kitu akcininku (Latvijos vyriausybe) negu dabar sekasi SAS.

Vargiai ar dabar SAS valdomu paketu gali susidomėti kokia didelį skrydžių bendrovė – šiais nuosmukio laikais kompanijos labiau susirūpinusios savo veiklos efektyvumu ir galimais „stambėjimo” projektais, o ne aktyvia plėtra į augančias rinkas įsigijimo būdu.

SAS dalyvavimas „airBaltic” akciniame pakete buvo strateginės SAS politikos Baltijos šalių regione. SAS bandė dalyvauti „Lietuvos avialinijų” privatizavime, bet realiai jame nesudalyvavo. Panašiai kaip ir „airBaltic”, SAS dalyvauja ir nacionalinio Estijos vežėjo „Estonian Air” valdyme – 49% akcijų paketo valdo SAS, 34% – Estijos vyriausybė ir 17% – investicinis bankas „Cresco”. Nepaslaptis, jog SAS siekia valdyti pagrindinį „Estonian Air” paketą. „airBaltic” hub’o įkūrimas Vilniuje galėjo būti SAS inicijuoos strategijos dalis, siekiant vykdyti skrydžius iš visų Baltijos šalių sostinių.

Baigiant – visi mano išvedžiojimai realiai yra paremti netiesiogine nuogirda iš SAS atstovų – kaip ir daugelis straipsnių, beje. Taip pat tikėtina, jog SAS pareiškimai tėra blefas.

Du didieji Lietuvos skrydžių rinkos dalyviai atskirais pranešimais patvirtino viską, apie ką rašiau anksčiau: „airBaltic” iš Rygos skraidys į Tamperę, Amsterdamą ir Dubajų, o „FlyLAL” iš Vilniaus į Budapeštą ir Madridą.

Buvusi Vilniaus oro uosto lyderė „airBaltic” kaip prisėmusi vandens į burną tyli apie rudens planus Vilniuje, o iki naujojo skrydžių sezono pradžios liko du su puse mėnesio. Ima ryškėti faktai, jog „airBaltic” ketina vis daugiau keleivių nukreipti iš Vilniaus skrydžiams per Rygą: nuo rugsėjo 1 dienos iš Vilniaus į Rygą keleiviai bus gabenami penkis kartus per dieną.

Oficialiai tai nepatvirtinti, bet, atrodo, nuo spalio pabaigos, įsigaliojus žiemos tvarkaraščiui, „airBaltic” krypčių iš Vilniaus gana ženkliai sumažės. Iš Vilniaus nebebus vykdomi skrydžiai į Dubliną, Kišiniovą, Diuseldorfą, Hamburgą, Odesą, Barseloną. Mažėja skrydžių į Oslą (lieks tik trys savaitiniai vidurdienio skrydžiai), Milaną (3 savaitiniai vietoje penkių), Paryžių (3 savaitiniai vietoje penkių), Stokholmą (pavasarį įvesti vidurdienio skrydžiai bus panaikinti). Tuo tarpu daugeliu šiuo krypčių skrydžiai iš Rygos bus suintensyvinti.

Sutankinti ketinama skrydžius iš Vilniaus į Berlyną ir Miuncheną: nuo rudens į šiuos miestus turėtų būti skraidoma kasdien. Nepaliestos liks Kopenhagos, Briuselio, Londono, Helsinkio, Romos ir Talino kryptys.

Kol kas nežinoma apie jokias naujas „airBaltic” kryptis iš Vilniaus. Tiesa, neatmestina tikimybė, jog dėl dalis tvarkaraščio dar gali būti derinama su netradicinius sprendimus kartas nuo karto išmetančiu Vilniaus oro uostu.

„airBaltic” siaurėjantis tvarkaraštis nerodo kompanijos pasitraukimo iš Vilniaus, bet, akivaizdu, jog SAS ir Latvijos vyriausybės valdoma bendrovė būti lyderiu pervežimuose iš Vilniaus oro uosto nelaiko savo strateginiu tikslu. Visgi, mažėjantis skrydžių iš Vilniaus skaičius gali pakenkti VNO plėtrai ir atsiliepti

Įdomu, kaip „airBaltic” seksis vykdyti reisą Ryga-Dubajus-Ryga: „įsukti” šią kryptį „airBaltic” bandė dar praeitą žiemą, bet, įvykdžius penkis reisus, skrydžiai buvo išimti iš tvarkaraščio.

Iš smulkesnių naujienų – „Aurela” ir mistinis kelionių organizatorius „Aviastas” sustabdė kassavaitinius skrydžius iš Vilniaus į Alma Atą. Pusiau veikianti interneto svetainė, jokios konkrečios informacijos internete, neplanuotai stabdomi skrydžiai, kurie, neaišku, kada vėl atsiras atrodo labai nerimtai. Kalbama, jog esant tokiai situacijai, į „airBaltic” du kartus per savaitę skraidantį „Boeing 757” prilipa pilnas salonas keleivių.

Praėjusią savaitę klustelėjau pagrindinių Lietuvos skraidymo rinkos dalyvių apie planus rudeniui – liko lygiai trys mėnesiai iki žiemos skrydžių tvarkaraščio įsigaliojimo. Du pagrindiniai Vilniaus oro uosto veikėjai – „FlyLAL” ir „airBaltic”, kol kas yra labai nekalbūs, pagrindinė žinia – skrydžių tvarkaraščiai vis dar yra derinami.

Žinoma, tvarkaraščių derinimas yra labai sudėtingas procesas, bet, be abejo, svarbus šioje vietoje yra ir paslaptingumo faktorius. Ne kartą yra kalbėta ir yra akivaizdu, jog konkurencija vykdant skrydžius iš Lietuvos yra didelė.

„FlyLAL” patvirtino ką jau buvo paskelbę ch-aviation.ch – nuo rudens pradedami tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Budapeštą. Apie bet kokias kitas naujienas ir kryptis žadama paskelbti kitą savaitę.

Panaršius po „FlyLAL” bilietų rezervavimo ir pirkimo sistemą, galima aptikti ir daugiau įdomios informacijos apie planus rudeniui – dalis skrydžių jau yra suvesta į bilietų rezervavimo sistemą.

Į Budapeštą „FlyLAL” skraidys trys kartus į savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais). Tai bus vidurdienio reisas „SAAB” lėktuvu – iš Vilniaus lėktuvas kils 10:55, iš Budapešto – 12:35.

Toje pačioje sistemoje yra informacija, jog „FlyLAL” rudenį pradės ir tiesioginius reisus iš Vilniaus į Madridą! Į Madridą bus skraidoma tris kartus per savaitę – pirmadienais, trečiadieniais ir penktadieniais. Lėktuvas „Boeing 737” iš Vilniaus pakils 7:50 ryte, iš Madrido – 12:20. Skrydis truks virš keturių valandų.

Beje, nors „FlyLAL” dar oficialiai nepaskelbė informacijos apie naująsias kryptis, bilietų užsakymo sistemoje jau galite nusipirkti bilietus šiomis kryptimis – ir kainos tikrai geros – į abi puses praktiškai bet kuriai dienai skrydis kainuos iki 500 litų su mokesčiais. Į Madridą ir atgal tai labai pigu.

Iš rezervavimo sistemos matosi, kad daugės skrydžių į Romą (vietoje trijų – keturi skrydžiai per savaitę), į Stambulą (trys vietoje dviejų). Mažėja srydžių į Kijevą (vietoje dviejų kasdienių – šeši kartai per savaitę), į Paryžių (keturi savaitiniai vietoje šešių), berods mažėja ir į Maskvą.

Suprantama, kad tvarkaraščių derinimas yra sudėtingas procesas, bet kartais dėl vėluojančio jo suderinimo kenčia keleiviai ir pati kompanija. Pavyzdžiui, „FlyLAL” svetainėje galimybė pirkti bilietus į Dubliną yra tik iki rugsėjo 15 dienos. Jei norite skristi vėliau, o bilietais rūpintis jau dabar, teks rinktis „Aer Lingus” ar „airBaltic”.

Dvi jau dabar žinomos naujos „FlyLAL” kryptys yra sveikintinos. Į šiuos miestus nėra skraidoma nei iš Rygos, nei iš Talino. Šios kryptys „FlyLAL” turėtų padėti ir vystyti tranzitą per Vilnių – kaip rašo „FlyLAL Group” komunikacijos vadovė Gintarė Rimkuvienė, „FlyLAL” per Vilnių skraidina ne tik keleivius iš Rygos ir Talino, bet ir iš Kijevo, Maskvos, Tbilisio. Į Madridą, kiek pamenu, tiesioginė kryptis atidaroma pirmą kartą istorijoje – kadaise tik dar valstybinės „Lietuvos avialinijos” pagal bendrojo kodo sutartį su „Iberia” į Madridą skraidindavo per Londono Heathrow.

Beveik garantuoju, jog šios dvi didelės naujienos iš „FlyLAL” stovyklos turėtų būti ne vienintelės. Rudenį bus tikrai nuimamos vasaros sezono kryptys (Larnaka, Salonikai, Malaga, Maljorka), sumažės reisų į kelis didžiuosius miestus, sumažės užsakomųjų skrydžių, o lėktuvų parkas plečiasi, todėl lėktuvų išnaudojimo tvarkaraštyje turėtų atsirasti daugiau „langų”, kuriuos bus galima išnaudoti naujoms kryptims (arba esamų tankinimui).

Apie „airBaltic” planus rudeniui kol kas daugiau iššiukštinėti nepavyko. Rosita Sakalauskaitė iš „airBaltic” tik patvirtino apie rudens kryptis Ryga-Dubajus, Ryga-Amsterdamas ir Ryga-Tamperė, bet apie tvarkaraštį iš Vilniaus kol kas žinių nėra. Jų turėtų atsirasti „rudens pradžioje”.

„airBaltic” dar kartą paminėjo, jog derybos su Kauno oro uostu vyksta ir gali būti, jog pirmas lėktuvas su salotine uodega iš Kauno oro uosto gali pakilti dar šiemet. Išties, jei tai įvyks, tai bus kur kas greičiau nei aš prognozavau. Palangos oro uostas „airBaltic” yra „šiek tiek tolimesniuose planuose nei Kaunas”.

Palangos oro uosto direktoriaus pavaduotojas marketingui Ramūnas Vilčinskas pranešė, jog žiemos sezone iš Palangos naujų krypčių neatsiras. Natūralu, eksperimentus iš pajūrio reikia pradėti vasarą. Bet, gera žinia tai, jog SAS kryptis Palanga-Kopenhaga tikrai liks, greičiausiai liks ir skrydžiai iš Palangos į Maskvą („UTair”) ir iš Palangos į Oslą („Norwegian”).

Straipsnis perspausdintas Alfa.lt: „flyLAL“ skirs į Madridą, Budapeštą, „airBaltic“ – galbūt į Kauną

Iki rudens skrydžių tvarkaraščio įsigliojimo liko trys mėnesiai, bet daugelis Lietuvos rinkos dalyvių kol kas tyli dėl planų rudeniui.

Atviresnė tėra tik „Ryanair”, kurios rudens tvarkaraštis jau pilnai aiškus ir apie jį jau rašiau – skrydžių iš Kauno šiek tiek mažėja (tiesa, dalis jų ir buvo tik sezoniniai).

Paprastai aviakompanijos būna labai aktyvios skelbdamos apie naujas kryptis, o sunkiau sekasi sužinoti tik apie nutraukiamus skrydžius, tuo tarpu šį kartą tyla ir apie planus. „airBaltic” kol kas anonsavo tik kryptį iš Rygos į Tamperę (Suomija), bet jau yra žinoma, jog „airBaltic” nuo rudens tikrai skraidys iš Rygos į Dubajų (Jungtiniai Arabų Emyratai) ir Amsterdamą (Olandija), taip pat tradiciškai atgaivins žiemos sezono kryptį į Hurgadą (Egiptas).

Žinių, jog „airBaltic” plės krypčių iš Vilniaus skaičių nėra. Kompanijos atstovai per žiniasklaidą skundžiasi, jog Vilniaus oro uostas proteguoja „FlyLAL”, tuo tarpu savo rinkodaros komunikaciją akivaizdžiai pasuko kryptimi, jog „skriskite per Rygą”. Strategija visiškai suprantama, žinant, jog Rygos oro uoste „airBaltic” turi šiltnamio sąlygas. Kryptis į Dubajų turėtų pagerinti kompanijos pozicijas atsivežant keleivių iš Vilniaus.

Įdomus sprendimas atidaryti kryptį iš Rygos į Amsterdamą – šia kryptimi į Ryga skraido olandų gigantas „KLM”. Ko gero, „airBaltic” jaučiasi jau tokie stiprūs Rygoje, kad bandytų atiminėti keleivius iš didžiųjų kompanijų, kurios vežasi keleivius į savo hub’us. „FlyLAL” ir „KLM” yra „codeshare” partneriai, o jungiamieji skrydžiai per Amsterdamą yra vienas iš „FlyLAL” privalumų.

„FlyLAL” dabar yra labai užsiėmusi užsakomųjų reisų aptarnavimu – dabar vasarą pervežti keleivius į vasarojimo vietas (Turkija, Graikija, Egiptas, Ispanija, Italija, Kroatija) reikia tikrai daug resursų. Visgi, plečiamas lėktuvų parkas leidžia galvoti, jog rudenį kompanija turėtų padidinti reguliariųjų krypčių skaičių.

Atsigavusiame labai gerame saite „CH-Aviation” pasirodė žinutė, jog „FlyLAL” turėtų nuo rudens atidaryti Vilnius – Budapeštas kryptį. Šia kryptimi skraidyti iš Vilniaus jau buvo bandymų, bet, nelabai sėkmingų. Visgi, vertinčiau, jog ši kryptis turėtų būti labai perspektyvi. „FlyLAL” turi planų vykdyti tranzitą per Vilnių, keleivių pirmiausia atsivežant iš Rygos, todėl tam reikalingos kryptys iš Vilniaus tokios, kokių nėra iš Rygos (kadangi „airBaltic” ir „FlyLAL” kainos iš principo nesiskiria) – Budapešto atvejis būtų tas.

Beje, latviai pradėjo buvusioje karinėje bazėje Daugpilyje statyti civilinį keleivinį oro uostą – statybos darbus tikimąsi baigti 2013-aisiais metais. Tikimąsi, jog iš Daugpilio bus paklausūs skrydžiai į Varšuvą ir Maskvą dėl didelio kiekio tų tautų atstovų Daugpilio regione. Aišku „airBaltic” šį miestą sujungs su Ryga ir vešis tranzitinius keleivius, kaip vežasi iš Liepojos, Ventspilio ir Vilniaus.

Visgi, latvių investicijos į Daugpilio oro uostą yra labai rizikingos. Planuojama, jog parengti oro uostą keleivių vežimui atsieis apie 20 mln. latų – kas yra beveik 100 milijonų litų. Daugpilio oro uosto situacija panaši į Šiaulių oro uosto – buvęs karinis oro uostas turi neblogą lėktuvų kilimo/nusileidimo taką (bet iš esmės kur kas blogesnį nei Šiauliuose). Šiuo metu ten nėra jokios keleivių infrastruktūros, viskas statoma nuo nulio.

Bet – jei latvių investicijos pasiteisins ir Daugpilyje bus keleivių, tai Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos strategams su trimis oro uostais (Kauno, Palangos, Šiaulių), kurių kiekvienas infrastruktūra lenkia bet kurį Latvijos (Liepoja, Ventspilis ir būsimasis Daugpilio), liks nusišauti. Nors verkti reikėtų jau vien dėl Rygos-Vilniaus dvikovos rezultatų.