Simonas Bartkus | Blog

Nuo birželio 7 dienos Švedijos aviakompanija „Skyways” vėl ketina skraidyti į Vilniaus oro uostą. „Skyways” planuose – skrydžiai iš Vilniaus į dvi Europos sostines – Stokholmą ir Berlyną.

„Skyways” skrydžiai iš Vilniaus į Stokholmo Arlanda oro uostą ir atgal planuojami kiekvieną darbo dieną, nuo pirmadienio iki penktadienio. Išvykimas iš Vilniaus – 6 val. 50 min., atvykimas į Stokholmą – 7 val. 15 min. vietos laiku. Išvykimas iš Stokholmo – 7 val. 45 min., nusileidimas Vilniuje – 10 val. 10 min. Tvarkaraštis patogus verslo keliautojams norintiems tiek ryte pasiekti Stokholmą, tiek Vilnių.

Iš Vilniaus į Stokholmą taip pat skraido „Estonian Air” – skrydžiai Vilnius-Stokholmas-Vilnius vykdomi kiekvieną vakarą, išskyrus šeštadienius. Po šios plėtros skrydžiai į Stokholmą bus vykdomi 11 kartų per savaitę.

„Skyways” taip pat ketina skraidyti iš Vilniaus į Berlyno Tegelio oro uostą – kasdien, išskyrus šeštadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils 14 val. 45 min., Berlyne leisis po pusantros valandos – 15 val. 15 min. vietos laiku. Iš Berlyno pakilęs 15 val. 45 min., Vilniuje leisis 18 val. 20 min.

„Estonian Air” nuo birželio 1 dienos nutraukia skrydžius Vilnius-Berlynas-Vilnius – pirmojo mėnesio rezultatai parodė, jog „Boeing 737-500” lėktuvas yra akivaizdžiai šiam maršrutui per didelis – „Estonian Air” pasiekė vos 19% lėktuvo užpildymą, o taip pat šiuo maršrutu yra svarbus skrydžių dažnis.

„Skyways” reisai bus vykdomi reaktyviniu „Embraer 145” lėktuvu, talpinančiu 48 keleivius.

Šių metų balandžio pabaigoje „Skyways” paskelbė prisijungianti kitą Švedijos aviakompaniją, Goteburge reziduojančią „City Airline”. Po pilno susijungimo naujasis darinys dirbs „Skyways” pavadinimu ir bus platų tinklą Skandinavijoje turinti bendrovė, skraidanti verslo maršrutais nedideliais orlaiviais.

„Estonian Air” toliau plečia veiklą Vilniaus oro uoste. Nuo gegužės 1 dienos, „Estonian Air” keturis kartus per savaitę skraidys tarp Vilniaus ir Berlyno.

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno Tegelio oro uostų vyks pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais „Boeing 737-500” lėktuvu. Lėktuvas iš Vilniaus kils 13 val. 50 minučių, Berlyne leisis 14 val. 25 min. Iš Tegelio oro uosto pakils 15 val. 5 min., Vilniuje leisis 17 val. 50 minučių.

Tai penktoji tiesioginė skrydžių kryptis, kuria „Estonian Air” skraidys iš Vilniaus oro uosto. Šiuo metu „Estonian Air” skraido į Amsterdamą, Stokholmą, Milaną ir Taliną.

„Estonian Air” Vilnius-Berlynas maršrute siūlys apie 4000 kėdžių per mėnesį. Tai daugiau nei rekordinį mėnesį 2008 m., todėl pakankama pasiūla turėtų stimuliuoti paklausą skrydžiams tarp Lietuvos ir Vokietijos sostinių. Vokietija yra viena iš prioritetinių rinkų mūsų turizmo sferai, o turistams tvarkaraštis ypač patogus – Vilniuje galima praleisti tiek savaitgalį, tiek ilgesnį laiką. Be to, gegužę „Estonian Air” pradės skrydžius į Berlyną ir iš Talino, todėl turizmui patrauklus bus produktas ekskursija po Baltijos šalis – pradėti kelionę Vilniuje, baigti Taline, arba atvirkščiai.

Skrydžiai tarp Vilniaus ir Berlyno buvo nutrūkę nuo 2009 sausio m. Tų pačių metų gruodį „airBaltic” bandė gražinti skrydžius, tačiau po 6 mėnesių skrydžius nutraukė. 2010 m. gegužę „Ryanair” pradėjo skrydžius iš Kauno į Berlyno Šionefildo oro uostą, kuriuos šiuo metu vykdo keturis kartus per savaitę, tačiau nuo 2011 m. kovo pabaigos pranešė šiuos skrydžius nutrauksianti.

Nuo kovo 27 dienos „Estonian Air” padidins skrydžių į Amsterdamą ir Taliną skaičių. Į Amsterdamą „vietų pasiūla” bus didinama 16% – bus vykdomas papildomas skrydis šeštadieniais. Tarp Vilniaus ir Talino skrydžių padaugės daugiau trečdaliu – iki 11 skrydžių per savaitę.

Speciali darbo grupė nusprendė, kad Lietuvai svarbiausios skrydžių kryptys – Amsterdamas, Londonas, Berlynas, Paryžius, Milanas ir Barselona.

Aha, čia turbūt ta pati darbo grupė, kurią sudarė Andrius Kubilius iš ilgo sąrašo su susisiekimo susijusių valdininkų …

Matyt, daug darbo turėjo „darbo grupė” atsidaryti praėjusios vasaros skrydžių statistikos lentelę ir paimti iš jos 6 pirmas pozicijas, į kurias šiuo metu iš Vilniaus yra neskraidoma.

Turbūt, tai ir buvo vienintelis kriterijus, pagal kurį darbo grupė priėmė sprendimą.

Nes kitaip sunku paaiškinti, kodėl „atostoginė” kryptis kaip Barselona Lietuvai yra svarbesnė už Madridą, per kurią Lietuva taptų pasiekiama daugiau pasaulio gyventojų dėl jungčių. Taip pat kodėl laisvalaikio-mados kryptis Milanas yra svarbesnė už Italijos sostinę Romą?

Mano nuomonė, dabar Lietuvai svarbiausia, jog Lietuva taptų pasiekiama. Reisas Vilnius-Barselona yra skirtas tik lietuviams, kurie nori papramogauti. Lygiai tas pats ir su Milanu. Dėl tos pačios priežasties, mano nuomone, Miunchenas yra svarbiau nei Berlynas dėl to, jog per Miuncheno oro vartus į pasaulį Lietuva taptų pasiekiama.

Įdomus dar vienas aspektas – į sąrašą įtrauktos tos kryptys, į kurias skrydžiai greičiausiai prasidės per artimiausius du mėnesius.

Darbo grupė savo sprendimą paskelbė vakar (!), nors jau buvo aišku, jog jau šiandien „Star1” lėktuvas atliks pirmąjį reisą į Londoną (tai jungtis jau kaip ir yra). Ryt-poryt tie patys „Star1” jau skris į Barseloną, o rugpjūtį – į Paryžių ir Milaną.

O Vilniaus oro uostas tęsia „Skyways” įkalbinėjimus, jog šie atidarytų reisus į Amsterdamą ir Berlyną.

Visos „svarbiausios Lietuvai kryptis” yra ant skrydžių pradžios ribos …

Ar tokio sąrašo sudarymas yra būdas po dviejų mėnesio darbo grupei paskelbti apie savo sėkmę prisidėjus prie visų svarbiausių Lietuvai krypčių atidarymas? …

Gražios Dainų šventės ir Tūkstantmečio!

Po vakarykščio liūdnoko įrašo šiandien suvešėjo gerų naujienų.

Šiąnakt bendrosiose aviabilietų rezervavimo sistemose atsirado „Skyways” bilietai „pažadėtomis” kryptimis – į Stokholmą, Kopenhagą, Berlyną ir Amsterdamą. Vilniaus oro uosto vadovai sako, jog sutarties su bendrove vis dar nėra.

Tvarkaraštis – toks, kokį ir buvo galima nuspėti. Visi skrydžiai prasidės gegužės 18 dieną, kaip ir žadėjo susisiekimo ministras bei oro uosto vadovas.

Stokholmo kryptyje greičiausiai tvarkaraštyje įsivėlė klaida ir yra neįtrauktas rytinis reisas Vilnius-Stokholmas, kuris turės būti vykdomas ankstų rytą. Skrydžiai bus vykdomi „Fokker 50” lėktuvu. Vakarinis reisas, galėtų būti ir vėlesnis …

Stokholmas 08:05 Vilnius 11:00
Kasdien, išskyrus šeštadienį ir sekmadienį

Vilnius 16:30 Stokholmas 17:25
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Stokholmas 18:00 Vilnius 20:55
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Amsterdamo kryptimi „Skyways” skraidys beveik tokiu pat tvarkaraščiu, kokiu skraidė „flyLAL”. Tik skrydis truks ilgėliau – reisas bus vykdomas su „Fokker 100” lėktuvu:

Vilnius 07:00 Amsterdamas 08:20
Kasdien, išskyrus sekmadienį

Amsterdamas 9:00 Vilnius 12:20
Kasdien, išskyrus sekmadienį

Vilnius 17:30 Amsterdam 18:50
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Amsterdam 19:30 Vilnius 22:50
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Berlyno kryptį, kaip ir spėjau, atliks tas pats „Fokker 100” vidurdienio laiku:

Vilnius 13:00 Berlynas 13:35 Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais

Berlynas 14:10 Vilnius 16:45 Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais

Į Kopenhagą „Skyways” skraidys „dieniniu” reisu, kokį anksčiau atlikdavo „airBaltic”. Skrydis bus su „Fokker 50”:

Vilnius 11:30 Kopenhaga 12:30 Darbo dienomis

Kopenhaga 13:10 Vilnius 16:10 Darbo dienomis

Antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais „Fokker 100” turės laisvus vidurdienius, šeštadienį taip vakarus, o sekmadienį rytus. „Fokker 50” savaitgaliais bus taip pat apylaisvis. Dėl to „Skyways” gali dar sukurti papildomų netolimų krypčių (Miunchenas? Skandinavijos miestai? Budapeštas?)

„code-share” ar jungiamieji skrydžiai su kitomis kompanijomis kol kas nepasirodė. Tačiau jeigu „Skyways” greitai susisuks ir pasiūlys bendradarbiavimą su SAS, KLM, o gal ir „Air Berlin” – jų gali laukti šviesi ateitis Vilniuje.

„Ryanair” šiandien paskelbė, jog nuo liepos 1 dienos atidaro reisą Brėmenas-Kaunas-Brėmenas. Skrydis vyks du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais.

„airBaltic” svarsto galimybę Rygos oro uoste statyti privatų keleivių terminalą. O „airBaltic” vadovai, išpirkę akcijas iš SAS, pasirodo yra tiesiog direktorius Bertoltas Flickas (jokio siurprizo). Jis sako, jog sumokėjo už 47 procentus akcijų 220 mln. kronų grynaisiais, tačiau ilgu laikotarpiu ketina ieškoti investuotojo į „airBaltic”.

Jau žadėjau rašyti mini-pareiškimą Eligijui Masiuliui su klausimu, kurias Velykas jis švenčia, nes prieš pat katalikų velykas jis prisižadėjo, kad „jau iš karto po Velykų bus pasirašyta susitarimas su viena kompanija dėl tiesioginių skrydžių į Stokholmą”. Pasirodo, šis pažadas spėjo išsipildyti dar šią savaitę.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovas Tomas Vaišvila šiandien pranešė, jog oro uostas susitarė su švedų bendrove „Skyways”, kuri atidarys net keturias kryptis iš Vilniaus.

„Skyways” iš Vilniaus skraidys į Stokholmą, Berlyną, Amsterdamą ir Kopenhagą. Planuojama, kad Vilnius–Stokholmas–Vilnius vyks dvylika kartų per savaitę, Vilnius–Berlynas–Vilnius – triskart per savaitę, Vilnius–Amsterdamas–Vilnius – dešimt kartų per savaitę ir penkiskart per savaitę maršrutu Vilnius–Kopenhaga–Vilnius.

Kol kas paslaptingu lieka „Skyways” tvarkaraštis, tačiau T.Vaišvila teigia, jog vėliausiai visi maršrutai bus atidaryti iki gegužės 18 d. Velniškai greitai.

„Skyways” realiai yra (iki šiol buvo) regioninė Švedijos skrydžių bendrovė, kurios pagrindinis skrydžių centras įsikūręs Stokholmo „Arlanda” oro uoste – tik vienas skrydis į Kopenhagą buvo tarptautinis.

„Skyways” statusas oficialiai yra „Well connected with SAS”, ši bendrovė nėra „Star Aliance” narė, tačiau naudoja „Eurobonus” lojalumo programą. SAS paskelbus „Core SAS” programą šiek tiek yra neaiški bendradarbiavimo su SAS ateitis, tačiau manau, jog Stokholmo ir Kopenhagos kryptimis ši bendrovė tikrai „code-share’ins” reisus su SAS.

Įdomu ir tai, jog Vilnius-Kopenhaga reise „Skyways” teks konkuruoti su „airBaltic”, kuri skraido šia kryptimi du kartus per dieną su „Boeing 737-500”. Ar „Skyways” ims vidurdienio reisą, kurį „airBaltic” panaikino prieš pusmetį?

Vilniuje greičiausiai įsikurs ir „Skyways” skrydžių mini-centras, iš kurio bus vykdomi bent jau skrydžiai į Berlyną ir Amsterdamą, nes šiuose miestuose „Skyways” lėktuvų tikrai nėra. Galbūt yra tikimybė, jog ir įgulos vėliau gali būti pusiau lietuviškos? …

„Skyways” savo arsenale šiuo metu turi tik „Fokker 50” orlaivius – lietuviams puikiai pažįstamus, nes tokius pat propelerinius naudoja ir SAS. Berlyno, Kopenhagos ir Stokholmo kryptims toks lėktuvas yra „pats tas”, tačiau iki Amsterdamo kelionė gali būti šiek tiek varginanti.

Į Amsterdamą ketinama skraidyti 10 kartų per dieną savaitę. Ar „Skyways” pavyks susitarti su KLM dėl jungiamųjų skrydžių per Amsterdamą? „flyLAL” šis biznis labai sekėsi. Tačiau SAS ir KLM yra skirtingų aljansų užnugaryje ir bendradarbiavimas su partneriais iš dviejų pusių nėra toks paprastas. Pranešimas, jog bus skraidoma 10 kartų per savaitę skamba optimistiškai – iki Amsterdamo tiek keleivių gali būti surinkti sunku.

Su Berlynu viskas aišku – trys savaitiniai skrydžiai yra adekvatūs tiesioginiam srautui tarp Vilniaus ir Berlyno.

Keli tokie „Fokker” lėktuvai jau gegužę bus matomi kasdien Vilniuje.

Asmeniškai ši naujiena apie „Skyways” buvo šiek tiek netikėta, nes galimybės jai atkeliauti į Vilniaus oro uostą anksčiau nenagrinėjau. „Skyways” iki šiol buvo Švedijos vidinė bendrovė ir žingsnis į Vilnių yra labai svarbus jų strategijos pokytis.

„airBaltic” įgis dar vieną konkurentą, maitinantį jų buvusią motiną SAS, taip pat praras Vilniaus srautą į Amsterdamą ir Berlyną. Labai džiaugtis turėtų skandinaviškų įmonių Lietuvoje darbuotojai, kuriems į Stokholmą nebereiks trenktis per Rygą ar Kopenhagą. Džiaugtis turi ir Vilniaus oro uostas, kadangi atėjus „Skyways”, kasdien pakilimų/nusileidimų padaugės net penkiais – šiuo metu darbo dienomis be užsakomųjų reisų vyksta apie 20 kelionių, taigi padidėjimas net 20%.

Lieka linkėti „Skyways” plataus distribucijos kanalo, kadangi naujai bendrovei, neturinčiai atstovų Lietuvoje, tai padaryti nebus paprasta. „Skyways” nėra low-cost bendrovė, todėl tik nustačius tvarkaraštį jų bilietai bei pasiūlymai jungiamiesiems turėtų iškart atsirasti bilietų rezervavimo sistemose.

„Skyways” pavyzdys tikiuosi pamokys Vilniaus oro uostą tolimesnėje klientų paieškoje. Mažos, bet su didžiosiomis susijosios avialinijos gali tapti potencialiomis kandidatėmis skraidyti į Vilnių. Didžiosios dabar turi rimtesnių problemų – stabdyti nuostolių augimą, todėl dažnai nauji maršrutai dabar nė motais.

Laukiam toliau žadėto Londono, Paryžiaus, Milano.

„airBaltic” ir „FlyLAL” teisminis konfliktas tęsiasi toliau: atrodo, labiau „FlyLAL” naudai. Tuo tarpu „airBaltic” tęsia pasitraukimą iš Vilniaus oro uosto – nebevyks skrydžiai į Helsinkį ir Berlyną. Kaip ir įprasta „airBaltic”, bilietai į šiuos miestus buvo pardavinėjami dar prieš kelias savaites, o dabar klientams arba gražinami pinigai, arba siūloma skristi per Rygą.

Į Helsinkį iš Vilniaus „airBaltic” šiuo metu skraidė du kartus per dieną – „airBaltic” klestėjimo Vilniaus oro uoste laikais šis maršrutas net generuodavo tranzitą per Vilnių į Kišiniovą, Simferopolį, Odesą ir kitus miestus. Berlyno ir Helsinkio krypčių atsisakymas tiesiog reiškia dar vieno „Fokker 50” lėktuvo pasitraukimą iš Vilniaus bazės – į Helsinkį buvo suskraidoma ryte ir vakare, o vidurdienį atliekamas reisas į Berlyną.

Kryptyje Vilnius-Helsinkis du kartus per dieną lieka „Finnair”, tuo tarpu Berlynas iš Lietuvos tampa tiesiogiai nebepasiekiamas. Keista, žinant Lietuvos verslo ryšius su šia šalimi, tiek besimokančiųjų gausą, tiek „šopingą” Berlyne. Mano supratimu, tai galimybė „FlyLAL” atidaryti skrydžius šia kryptimi. Bet jiems bus sunku dėl lėktuvų parko – nebendaudojant „SAAB 2000”, pririnkti „Boeing 737” į Berlyną visgi sunku.

Vilniaus oro uostui paskelbus duomenis apie keleivių skirtingomis kryptimis skaičius, matosi, jog lietuviai skristi per Rygą nei pamėgo, nei įprato. Per šių metų 11 mėnesių į Rygą iš Vilniaus (ir atvirkščiai) skrido 75,5 tūkst. keleivių – tik 3,8% viso keleivių iš Vilniaus srauto. Tai reiškia, jog vidutiniškai į/iš Rygos per dieną keliauja 236 keleiviai. Pridėkime dar faktą, jog dalis keleivių į Rygą išsiųsti ne savo noru – bilietus į tiesioginius skrydžius keičiant į skrydžius per Rygą. Situacijai pakeisti „airBaltic” šiuo metu vykdo akciją skrydžiams per Rygą.

Iš Vilniaus „airBaltic” skraidins tik į SAS hub’us Kopenhagą ir Stokholmą, savo hub’ą Rygą bei Londoną, Briuselį, Taliną ir Miuncheną. Kadaise „airBaltic” krypčių skaičius iš Vilniaus siekė 20. „FlyLAL” komunikacijos specialistams ilgai galvoti nereikėjo, prieš platinant pranešimą tema „flyLAL“ prognozuoja ženkliai mažėsiančius keliautojų srautus”. Keleivių mažės ne tik dėl ekonominės krizės, bet ir dėl kainų kilimo ir skrydžių mažėjimo: skrydžių skaičių sumažino „FlyLAL”, o „airBaltic” skrydžių skaičius krenta tiesiog drastiškai. Naujam Vilniaus oro uosto vadovui bus nelengva.

Prieš Kalėdas į Vilnių iš Vaksjė miesto nebeskraidys ir mažytė Švedijos kompanija „Fly Smaland”. Tiesa, per pusantrų metų, kiek jie skraidė į Vilnių taip ir neteko sutikti nė vieno jų kliento.

Palangos oro uostas gali optimistiškai laukti pavasario. SAS iš Kopenhagos skraidys net tris kartus per dieną, „FlyLAL” vėl skraidys į Londoną ir Dubliną, taip pat ruošiasi grįžti ir rusai „Utair”, skraidysiantys Maskva-Palanga. Atsisakyti skrydžių neketina ir „Norwegian”, kuri toliau iš Oslo į Palangą atskris antradieniais ir šeštadieniais. Palangiškiai į Lietuvos pajūrį nori prikalbinti ir Vokietijos bendrovę OLT, kuri pradėjusi nuo skrydžių Vokietijos viduje dabar ieško galimybių ir skrydžiams už Vokietijos ribų. Tiesa, Palangos oro uostas siūlo bendrovei skraidyti maršrutu Hamburgas-Palanga, nors OLT pagrindinė bazė yra Bremenas.