Simonas Bartkus | Blog

Nuo gegužės 3 dienos SAS didina skrydžių tarp Kopenhagos ir Vilniaus oro uostų skaičių: kasdien, išskyrus šeštadienius, bus vykdomas papildomas vidurdienio reisas Kopenhaga-Vilnius-Kopenhaga.

Lėktuvas iš Kopenhagos pakils 8 val. 30 min., Vilniuje leisis 11 val. Iš Vilniaus oro uosto kils 11 val. 30 min., o 12 val. 5 min. leisis Kopenhagos oro uoste. Skrydžiai bus vykdomi „Cimber Sterling” priklausančiu 50 vietų reaktyviniu lėktuvu CRJ200. Toks lėktuvas šiuo metu atlieka dalį skrydžių tarp Kopenhagos ir Palangos.

Dar vienas reisas papildys du nuo sausio 11 vykdomus kasdienius SAS reisus CRJ900 lėktuvu. Šiuo metu SAS vykdo vieną reisą su „nakvyne” Vilniuje (atvyksta į Vilnių vakare, išvykste ryte) bei vieną popietinį reisą, kuomet lėktuvas atvyksta ir išvyksta iš Vilniaus tarp 14 ir 15 val.

Be SAS, tarp Vilniaus ir Kopenhagos du kartus per dieną skrenda „airBaltic”, „Boeing 737-500” lėktuvu.

Vasario mėnesį Kopenhaga buvo populiariausia kryptis pasiekiama iš Vilniaus, šia kryptimi keliavo 10 tūkst. keleivių. SAS ir „airBaltic” keleivių srautus dalinosi po lygiai, tačiau dėl naudojamo mažesnio lėktuvo SAS pasiekė geresnį lėktuvų užpildymą (load factor).

SAS papildžius tvarkaraštį trečiu kasdieniu reisu, SAS per savaitę siūlys reise 3064 kėdes, „airBaltic” – 3360 kėdžių. Tai bus didžiausios pasiūlos maršrutas iš Vilniaus, aplenkdamas šiuo metu didžiausią skaičių kėdžių siūlančią Rygą.

Beje, SAS yra numačiusi vasaros tvarkaraščiui, jog „naktiniam” reisui iš Kopenhagos į Palangą taip pat naudos 88 vietų CRJ900 lėktuvą. Iki šiol visi reisai dažniausiai vykdomi 50 vietų reaktyviniais arba turbopropeleriniais lėktuvais. Tačiau SAS mažins reisų iš Kopenhagos į Palangą skaičių nuo 19 iki 14 per savaitę. „airBaltic” didinant reisų iš Palangos į Rygą skaičių iki 3 per dieną vasarą Palangoje bus nemaža konkurencija dėl tranzitinių keleivių.

Trumpa faktinė smulkmena – mažai apie reikšmę, daugiau apie požiūrį.

Jau pirmąją reiso Vilnius-Kopenhaga-Vilnius vykdymo savaitę Vilniaus oro uosto šios vasaros naujokė „Skyways” paskelbė, jog skrydžiai šiuo reisu nuo birželio 29 dienos iki rugpjūčio 9 dienos nevyks dėl vasaros atostogų.

Tačiau tai nebuvo tiesa. Šiandien jau aišku, jog „Skyways” nebevykdys skrydžių reisu Vilnius-Kopenhaga-Vilnius nei rugpjūtį, nei rugsėjį, nei spalį – bilietų prekyba yra nutraukta.

Mums, keleiviams, tai yra mažas praradimas – į Kopenhagą toliau ketina du kartus per dieną skraidyti „airBaltic” ir tas pietinis reisas nebuvo mirtinai reikalingas turbūt niekam.

Tačiau ši smulkmena rodo požiūrį, jog planuoti ir kalbėti galima bet ką, nesvarbu, ar tai panašu į tiesą ar nelabai.

„Skyways” parduoda bilietus reisu Vilnius-Stokholmas-Vilnius šiam rudeniui ir netgi žiemai.

Girdėjau, jog „Skyways” nusipirkusiems bilietus keleiviams gražina pinigus, tačiau spyriojasi, jeigu keleiviai prašo nuvežti juos į vietą kitu maršrutu. Primenu, jog pagal ES reglamentą, jeigu kompanija atšaukia skrydį ir jums praneša anksčiau negu 14 dienų iki skrydžio pradžios, jums kompensacija nepriklauso, tačiau ji turi jums duoti du pasirinkimus: gražinti pinigus arba nuvežti jus biliete nurodytu maršrutu panašiomis sąlygomis jums (tvarkaraštis ir kelionės trukmė), bet aviakompanijos sąskaita.

Jeigu kas ginčijotės su „Skyways” dėl bilietų pakeitimo į skrydį kitu maršrutu – praneškite, kaip sekėsi.

Žvelgiant į „Skyways” bendrovės istoriją ir mūsų patirtį apie jos veiklą Lietuvoje, panašu, jog „Skyways” yra bendrovė be aiškios strategijos, o tiesiog greitos naudos besivaikanti bendrovė – pamačiusi atsilaisvinusią nišą, ji atidaro reisus, tačiau greitai iš jų ir pasitraukia.

Vargu, ar „Skyways” toliau realiai galvoja apie reisus iš Vilniaus į Amsterdamą ir Berlyną. Jeigu ir taip – bijau, jog skrydžiai šiais maršrutais būtų laikini – labai laikini.

P.S. Vakar vakare į Vilnių atlėkęs „Skyways” „Fokker 50”, šį rytą taip ir nepakilo į Stokholmą. Jo pakeitimui buvo atsiųstas kitas „Fokker 50”, o 25 keleiviai buvo išskraidinti keliomis valandomis vėliau. Pagarba VNO komunikacijos komandai, jog tokie žemiški ir paprasti inicidentai nebetampa apipinti gandais, o konkrečią informaciją galima rasti tiesiog VNO.lt tinklalapyje.

Tai netruko nė savaitės.

Praėjusį sekmadienį atšventėm pirmąjį „Skyways” lėktuvo nusileidimą Vilniaus oro uoste, o šiandien jau pradedam šnekėti apie skrydžių mažinimą.

„Skyways” paskelbė išleidžianti Kopenhagos kryptį vasaros atostogų ir bent jau nuo birželio 26 dienos iki rugpjūčio 10 dienos vidurdienio skrydžio Vilnius-Kopenhaga-Vilnius nebus. Kol kas planuojama, kad rudenį skrydžiai vėl grįš numatytu tvarkaraščiu.

Pasikeitimai ir Stokholmo kryptyje – skrydžiai vyks tik darbo dienomis, sekmadienio vakaro reisas nebus vykdomas. Taip pat rytinis skrydis iš Vilniaus į Stokholmą kils anksčiau – 6 val. 10 min.

Aišku, visam mūsų aviacijos naujienų pasaulyje šitie pasikeitimai tėra tik smulkmena, bet …

Ar yra dar tikinčių, kad „Skyways” atidarinės kitas kryptis iš Vilniaus.

Šiandien „Verslo žiniose” pasirodė „Skyways” maketas. Kažkodėl, angliškas. Kažin, ar ne už Vilniaus oro uosto pinigus? …

Po vakarykščio liūdnoko įrašo šiandien suvešėjo gerų naujienų.

Šiąnakt bendrosiose aviabilietų rezervavimo sistemose atsirado „Skyways” bilietai „pažadėtomis” kryptimis – į Stokholmą, Kopenhagą, Berlyną ir Amsterdamą. Vilniaus oro uosto vadovai sako, jog sutarties su bendrove vis dar nėra.

Tvarkaraštis – toks, kokį ir buvo galima nuspėti. Visi skrydžiai prasidės gegužės 18 dieną, kaip ir žadėjo susisiekimo ministras bei oro uosto vadovas.

Stokholmo kryptyje greičiausiai tvarkaraštyje įsivėlė klaida ir yra neįtrauktas rytinis reisas Vilnius-Stokholmas, kuris turės būti vykdomas ankstų rytą. Skrydžiai bus vykdomi „Fokker 50” lėktuvu. Vakarinis reisas, galėtų būti ir vėlesnis …

Stokholmas 08:05 Vilnius 11:00
Kasdien, išskyrus šeštadienį ir sekmadienį

Vilnius 16:30 Stokholmas 17:25
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Stokholmas 18:00 Vilnius 20:55
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Amsterdamo kryptimi „Skyways” skraidys beveik tokiu pat tvarkaraščiu, kokiu skraidė „flyLAL”. Tik skrydis truks ilgėliau – reisas bus vykdomas su „Fokker 100” lėktuvu:

Vilnius 07:00 Amsterdamas 08:20
Kasdien, išskyrus sekmadienį

Amsterdamas 9:00 Vilnius 12:20
Kasdien, išskyrus sekmadienį

Vilnius 17:30 Amsterdam 18:50
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Amsterdam 19:30 Vilnius 22:50
Kasdien, išskyrus šeštadienį

Berlyno kryptį, kaip ir spėjau, atliks tas pats „Fokker 100” vidurdienio laiku:

Vilnius 13:00 Berlynas 13:35 Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais

Berlynas 14:10 Vilnius 16:45 Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais

Į Kopenhagą „Skyways” skraidys „dieniniu” reisu, kokį anksčiau atlikdavo „airBaltic”. Skrydis bus su „Fokker 50”:

Vilnius 11:30 Kopenhaga 12:30 Darbo dienomis

Kopenhaga 13:10 Vilnius 16:10 Darbo dienomis

Antradieniais, ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais „Fokker 100” turės laisvus vidurdienius, šeštadienį taip vakarus, o sekmadienį rytus. „Fokker 50” savaitgaliais bus taip pat apylaisvis. Dėl to „Skyways” gali dar sukurti papildomų netolimų krypčių (Miunchenas? Skandinavijos miestai? Budapeštas?)

„code-share” ar jungiamieji skrydžiai su kitomis kompanijomis kol kas nepasirodė. Tačiau jeigu „Skyways” greitai susisuks ir pasiūlys bendradarbiavimą su SAS, KLM, o gal ir „Air Berlin” – jų gali laukti šviesi ateitis Vilniuje.

„Ryanair” šiandien paskelbė, jog nuo liepos 1 dienos atidaro reisą Brėmenas-Kaunas-Brėmenas. Skrydis vyks du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais.

„airBaltic” svarsto galimybę Rygos oro uoste statyti privatų keleivių terminalą. O „airBaltic” vadovai, išpirkę akcijas iš SAS, pasirodo yra tiesiog direktorius Bertoltas Flickas (jokio siurprizo). Jis sako, jog sumokėjo už 47 procentus akcijų 220 mln. kronų grynaisiais, tačiau ilgu laikotarpiu ketina ieškoti investuotojo į „airBaltic”.

Jau žadėjau rašyti mini-pareiškimą Eligijui Masiuliui su klausimu, kurias Velykas jis švenčia, nes prieš pat katalikų velykas jis prisižadėjo, kad „jau iš karto po Velykų bus pasirašyta susitarimas su viena kompanija dėl tiesioginių skrydžių į Stokholmą”. Pasirodo, šis pažadas spėjo išsipildyti dar šią savaitę.

Tarptautinio Vilniaus oro uosto vadovas Tomas Vaišvila šiandien pranešė, jog oro uostas susitarė su švedų bendrove „Skyways”, kuri atidarys net keturias kryptis iš Vilniaus.

„Skyways” iš Vilniaus skraidys į Stokholmą, Berlyną, Amsterdamą ir Kopenhagą. Planuojama, kad Vilnius–Stokholmas–Vilnius vyks dvylika kartų per savaitę, Vilnius–Berlynas–Vilnius – triskart per savaitę, Vilnius–Amsterdamas–Vilnius – dešimt kartų per savaitę ir penkiskart per savaitę maršrutu Vilnius–Kopenhaga–Vilnius.

Kol kas paslaptingu lieka „Skyways” tvarkaraštis, tačiau T.Vaišvila teigia, jog vėliausiai visi maršrutai bus atidaryti iki gegužės 18 d. Velniškai greitai.

„Skyways” realiai yra (iki šiol buvo) regioninė Švedijos skrydžių bendrovė, kurios pagrindinis skrydžių centras įsikūręs Stokholmo „Arlanda” oro uoste – tik vienas skrydis į Kopenhagą buvo tarptautinis.

„Skyways” statusas oficialiai yra „Well connected with SAS”, ši bendrovė nėra „Star Aliance” narė, tačiau naudoja „Eurobonus” lojalumo programą. SAS paskelbus „Core SAS” programą šiek tiek yra neaiški bendradarbiavimo su SAS ateitis, tačiau manau, jog Stokholmo ir Kopenhagos kryptimis ši bendrovė tikrai „code-share’ins” reisus su SAS.

Įdomu ir tai, jog Vilnius-Kopenhaga reise „Skyways” teks konkuruoti su „airBaltic”, kuri skraido šia kryptimi du kartus per dieną su „Boeing 737-500”. Ar „Skyways” ims vidurdienio reisą, kurį „airBaltic” panaikino prieš pusmetį?

Vilniuje greičiausiai įsikurs ir „Skyways” skrydžių mini-centras, iš kurio bus vykdomi bent jau skrydžiai į Berlyną ir Amsterdamą, nes šiuose miestuose „Skyways” lėktuvų tikrai nėra. Galbūt yra tikimybė, jog ir įgulos vėliau gali būti pusiau lietuviškos? …

„Skyways” savo arsenale šiuo metu turi tik „Fokker 50” orlaivius – lietuviams puikiai pažįstamus, nes tokius pat propelerinius naudoja ir SAS. Berlyno, Kopenhagos ir Stokholmo kryptims toks lėktuvas yra „pats tas”, tačiau iki Amsterdamo kelionė gali būti šiek tiek varginanti.

Į Amsterdamą ketinama skraidyti 10 kartų per dieną savaitę. Ar „Skyways” pavyks susitarti su KLM dėl jungiamųjų skrydžių per Amsterdamą? „flyLAL” šis biznis labai sekėsi. Tačiau SAS ir KLM yra skirtingų aljansų užnugaryje ir bendradarbiavimas su partneriais iš dviejų pusių nėra toks paprastas. Pranešimas, jog bus skraidoma 10 kartų per savaitę skamba optimistiškai – iki Amsterdamo tiek keleivių gali būti surinkti sunku.

Su Berlynu viskas aišku – trys savaitiniai skrydžiai yra adekvatūs tiesioginiam srautui tarp Vilniaus ir Berlyno.

Keli tokie „Fokker” lėktuvai jau gegužę bus matomi kasdien Vilniuje.

Asmeniškai ši naujiena apie „Skyways” buvo šiek tiek netikėta, nes galimybės jai atkeliauti į Vilniaus oro uostą anksčiau nenagrinėjau. „Skyways” iki šiol buvo Švedijos vidinė bendrovė ir žingsnis į Vilnių yra labai svarbus jų strategijos pokytis.

„airBaltic” įgis dar vieną konkurentą, maitinantį jų buvusią motiną SAS, taip pat praras Vilniaus srautą į Amsterdamą ir Berlyną. Labai džiaugtis turėtų skandinaviškų įmonių Lietuvoje darbuotojai, kuriems į Stokholmą nebereiks trenktis per Rygą ar Kopenhagą. Džiaugtis turi ir Vilniaus oro uostas, kadangi atėjus „Skyways”, kasdien pakilimų/nusileidimų padaugės net penkiais – šiuo metu darbo dienomis be užsakomųjų reisų vyksta apie 20 kelionių, taigi padidėjimas net 20%.

Lieka linkėti „Skyways” plataus distribucijos kanalo, kadangi naujai bendrovei, neturinčiai atstovų Lietuvoje, tai padaryti nebus paprasta. „Skyways” nėra low-cost bendrovė, todėl tik nustačius tvarkaraštį jų bilietai bei pasiūlymai jungiamiesiems turėtų iškart atsirasti bilietų rezervavimo sistemose.

„Skyways” pavyzdys tikiuosi pamokys Vilniaus oro uostą tolimesnėje klientų paieškoje. Mažos, bet su didžiosiomis susijosios avialinijos gali tapti potencialiomis kandidatėmis skraidyti į Vilnių. Didžiosios dabar turi rimtesnių problemų – stabdyti nuostolių augimą, todėl dažnai nauji maršrutai dabar nė motais.

Laukiam toliau žadėto Londono, Paryžiaus, Milano.

Praėjusių metų rudenį bankrutavo Skandinavijos avialinijos „Sterling”. Pagrindinė šios bendrovės bazė buvo Kopenhagos oro uoste.

„Sterling” vykdė 203 skrydžius per savaitę iš Kopenhagos oro uosto. Kas atsitiko su tais 203 skrydžiais? Ogi bendrovei bankrutavus, kitos „sušoko” į laisvus reisus ir vietoje 203 skrydžių dabar yra 238!

Tiesa, jeigu kalbėtume apie miestų, į kuriuos skraidė „Sterling” skaičių, tai iš 37 krypčių 12 taip ir liko be įpėdinio, tačiau šiose kryptyse jau ir taip dirbo kitos kompanijos.

Didžiausią susidomėjimą „Sterling” maršrutais pareiškė Norvegijos pigių skrydžių bendrovė „Norwegian Air Shuttle”, kuri kelis kartus padidino skrydžių apimtis Kopenhagoje, taip pat į „Sterling” reisus atėjo bendrovė „Transavia.com”, kurios iki tol nebuvo Kopenhagos oro uoste. Dalį „Sterling” lėktuvų ir bazės perėmė bendrovė „Cimber Air” (beje, SAS nuomoja lėktuvą iš šios kompanijos skrydžiams į Palangą), kuri pakeitė pavadinimą į „Cimber Sterling”. SAS, nors išgyvena neramumus dėl savo ateities ir mažina skrydžių iš Kopenhagos apimtis (nutraukė skrydžius į Kelną, Prahą, Tamperę, Vieną, sumažino į Gotenburgą, Frankfurtą, Londoną, Oslą), tačiau užėmė „Sterling” vietą reisuose į Pirėnų pusiasalį (Malangą, Barseloną, Alikantę).

Beje, sklando diskusijos, jog 2010 metų viduryje, Kopenhagos oro uoste pastačius ir atidarius „CPH Swift” terminalą, jame gali įsikurti „Ryanair”, atidarysianti apie 10 reisų iš Kopenhagos. Šiuo metu Kopenhagos oro uoste, nors ir gan brangiame, dirba „easyJet”, kuri neseniai nuo 2 krypčių, klientams ėmė siūlyti keturias.

„Sterling” buvo antra pagal dydį Kopenhagos oro uosto klientė po SAS. Aišku, jos procentinė įtaka oro uoste yra mažesne nei „flyLAL” darė įtaką Vilniaus oro uoste (per 30% rinkos). Ir, be abejo, Vilnius, toli gražu ne Kopenhaga.

Tačiau lyginti šį tą galima. Pirmadienį bus lygiai mėnuo nuo „flyLAL” veiklos nutraukimo. Užimtas kol kas tik vienas reisas – Briuselis. Ir tas užėmimas toks sąlyginis, nes „Brussels Airlines” skraidys turistiniu/jungiamuoju tvarkaraščiu viduryje dienos. Verslui toks skrydis pritaikomas tik tuo atveju, jei komandiruotė trunka bent 4-5 dienas – tada gali leisti sau „deginti” beveik visą dieną kelionei.

Apie kitas kryptis jokių žinių nėra. Susisiekimo ministerija vis rengia visokias darbo grupes naujų bendrovių pritraukimui. Eligijus Masiulis prieš savaitę dar žadėjo, kad „jau kovo pabaigoje turėtų būti pasiūlyta maždaug tiek pat skrydžių krypčių, kiek buvo prieš pusmetį”.

Ponas Eligijau, iki jūsų plano dar lieka 12 naujų maršrutų, suorganizuoti per mėnesį. Jeigu jūsų planas bus įgyvendintas, tai, jau kaip daviau pažadą komentaruose, uždarysiu šitą tinklaraštį ir vietoje jo raudonom didelėm raidėm parašysiu – „Masiulis – Dievas”.

Kur dar dedu viltį, tai į SAS reisų į Skandinaviją atidarymą. Tačiau net SAS atėjimas neišplėstų miestų, į kuriuos galima skristi iš Vilniaus, skaičių. Paprasčiausiai Kopenhaga, Stokholmas ir Oslas skrydžių iš Vilniaus žemėlapyje jau yra.

Iki kovo 29 dienos laiko liko labai mažai. 44 pardavimo dienos yra labai trumpas laikos. Vasarį aviakompanijos paprastai daro akcijas, kad garantuotų lėktuvų pakrovimą visai vasarai. O vasario jau beveik nebėra.

Be abejo, skrydžių iš Vilniaus nebuvimas yra ne tik vadybos problema. Stojanti ekonomika ir prognozuojamas keleivių skaičiaus mažėjimas tikrai neprideda pliusų derybose dėl naujų reisų atidarymo. Tačiau Vilniaus oro uosto vadovų ir Susisiekimo ministerijos pareiškimai primena labiau smegenų pudrinimą, minint tokias frazes kaip „dėl skrydžių maršrutų deramasi daugiau kaip su dešimčia aviakompanijų”, „skrydžių žemėlapis bus toks pat kaip praėjusią vasarą”, „deramąsi su keliais strateginiais investuotojais” ir t.t.

Apie ilgesnį sąrašą skrydžių iš Vilniaus nuo kovo 29 dienos kalbėti jau yra neberealu. Praėjusį ketvirtadienį 6 val. ryte Vilniaus oro uosto registracijos salėje veikė du stalai, prie kurių vyko keleivių registraciją. Viename „airBaltic” registravo ekonominės klasės keleivius į Kopenhagą, kitame verslo klasės keleivius į tą patį reisą. Registracija į vieną reisą piko metu ES šalies sostinės oro uoste!

Gavosi toks pesimizmo kupinas penktadieninis įrašas. Duokdie, kad mano viskas būtų geriau ir greičiau negu čia aprašiau :)

Informacija apie „Sterling” įpėdinius Kopenhagos oro uoste paimta iš Anna.Aero tinklalapio. Šaunus šaltinis, gaila, nelabai gausus.

Pasidalinsiu trimis žiniomis, kurios nėra oficialios, gautos iš neoficialių šaltinių, bet labai labai realios. Pagyvensim- pamatysim.

1. SAS nuo kovo 29 dienos tris kartus per dieną skraidys iš Stokholmo ir Kopenhagos į Vilnių

Neoficialiomis žiniomis, SAS ketina nuo kovo 29 dienos tris kartus per dieną į Vilnių skraidyti iš Stokholmo ir Kopenhagos. Skrydžių tvarkaraštis turėtų būti sudaromas taip, jog keleiviai galėtų pakliūti į kitus SAS skrydžius Karstrupo ir Arlandos oro uostuose.

SAS tokiu atveju turėtų 9 reisus į Lietuvą kasdien: tris iš Kopenhagos į Palangą, tris iš Kopenhagos į Vilnių ir tris iš Stokholmo į Vilnių.

Ką tokiu atveju darys „airBaltic”? Dabar ji vasaros tvarkaraštyje numačiusi du reisus į Kopenhagą kasdien (ankstyvo ryto reisas + vėlyvo vakaro reisas) ir vieną reisą į Stokholmą (vidurdienio reisas). Kadangi 3x dieną tvarkaraštis persidengs tarp SAS ir „airBaltic”, tai, ko gero, „airBaltic” šiuos reisus uždarys – šį kartą gal ir nebus toks jų natūralus noras kaip pasitraukimo iš kitų krypčių iš Vilniaus atveju, bet SAS konkurencijos jie neatlaikys (o ir neverta).

SAS kol kas vasaros planų skraidyti į Vilnių nepatvirtinta, bet žada „daugiau informacijos šią savaitę”. O ar esate girdėję, jog kas nors pateiktų žinias, jog „neskraidysime”? :)

SAS korporacija informuoja, kad planuoja išsiparduoti akcijų paketus visose bendrovėse, tame tarpe „Estonian Air”. Ar tai reiškia, jog „Estonian Air” išlaikymas kris ant Estijos vyriausybės pečių (dabartinio kontrolinio paketo savininkė)? O gal „flyLAL Group” akcininkai sugalvos investuoti į kitą regiono bendrovę? :) Spėju, jog šis sprendimas gali reikšti, jog SAS Vilniaus oro uoste nepasirodys „Estonian Air” pavidalu.

2. Reisas Tbilisis-Kijevas-Vilnius ?

Tikėtina, jog vakar pasirodžiusi žinia apie tai, jog Gruzijos kompanijos nori atidaryti reisus iš Tbilisio į Vilnių, turi pagrindo. Svarstomas variantas, jog Gruzijos avialinijos skristų iš Tbilisio į Kijevą, o iš ten tęstų kelionę į Vilnių.

Šiuo metu „Georgian Airways” iš Tbilisio į Kijevą skrenda tris kartus per savaitę – ketvirtadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais „Boeing 737” lėktuvu.

„Sky Georgia” (arba „Georgia National Airlines”) į Kijevą skraido ketvirtadieniais. Pastaroji kompanija šiuo metu veiklą vykdo vienu lėktuvu – 135 vietų „McDonnell Douglas DC-9”.

3. KLM Vilniaus oro uoste nebus ?

Na, bent iki rudens. Šaltiniai tvirtina, jog KLM derėjosi su Vilniaus oro uostu, tačiau dėl tinkamų sąlygų nesusitarė ir vasaros sezonu iš Amsterdamo į Vilnių neskraidys.

Keista. Mėnesinis srautas bendrame „flyLAL” ir KLM reise Vilnius-Amsterdamas siekė 8000 keleivų per mėnesį iš kurių, spėju, bent 30% Amsterdamas nebuvo galutinis taškas. KLM taip praranda mažiausiai 2000 keleivių savo tolimuosiuose reisuose (nėra taip mažai).

KLM šiuo metu skraido į Taliną ir į Rygą. Rygos reise konkuruoja su „airBaltic”.

* * *

Eligijus Masiulis surado „Hainan Airlines”, kaip galimą nacionalinės Lietuvos oro bendrovės kūrėją. Žinią vertinčiau neblogai, tačiau ar įprasta verslo praktika yra mėtytis pavadinimais dar pradinėje derybų stadijoje? Atkreipiu dėmesį, jog pagal ES tvarką, 51% akcijų oro bendrovėje turi būti „europiečiams”. Taigi, investuotojas iš tolimos Kinijos gali atsirasti tik stipriu partneriu (kuriuo gali būti ir valstybė).

Dabar faktas patvirtintas pusiau oficialiai – Vilniaus oro uostas kalbasi su Skandinavijos bendrove SAS dėl skrydžių iš/į Vilniaus oro uostą. Apie tai oro uosto vadovas pranešė po susitikimo su Vilniaus meru.

Apie tai, jog SAS nori skraidyti į Vilnių patys spėjau jau kur kas anksčiau. SAS jau keli mėnesiai nebeparduoda skrydžių su SAS į Vilnių iš Kopenhagos ar Stokholmo po kovo 29 dienos. Matyt, SAS ketina nutraukti „codeshare” sutartį su „airBaltic” – dabar „airBaltic” lėktuvai skraido į Vilnių su SAS šūkiu ir skrydžio numeriu.

Sausio 31 diena yra paskutinė, kada turi įvykti sandoris tarp „airBaltic” ir SAS – „airBaltic” vadovų įkurta  bendrovė turėtų išpirkti „airBaltic” akcijas iš kompanijos SAS.

Džiugiausia žinia yra ta, jog iš Vilniaus oro uosto laikinojo vadovo kalbos galima suprasti, jog SAS ketina atidaryti ne tik skrydžius „į Vilnių” – t.y. jungti Vilniaus oro uostą prie savo didžiųjų hub’ų – Kopenhagos Karstrup, Stokholmo Arlanda ir Oslo Gardermoen oro uostų.

Vilniaus oro uosto vadovas paminėjo, jog SAS ketina skraidyti į šešias šalis, tarp jų į Belgijos sostinę Briuselį – reisą, kuris liko tuščias iš jo pasitraukus „airBaltic” ir „FlyLAL” ir apie kurio uždarymo priežastis savo tinklaraštyje rašo pastaroji bendrovė. Esu tikras, jog Norvegija, Danija, Švedija tikrai pateks į šį kol kas slaptą šešetą. Įdomu, kokios dar dvi šalys yra aptariamos. Kandidatu dar gali būti Suomijos sostinė Helsinkis, kur dirba SAS dukterinė bendrovė „Blue1”, tačiau Helsinkis yra „Finnair” miestas.

SAS vizijoje Vilnius nėra tik taškas, į kuriuos SAS trūks plyš norėtų susivežti keleivius į savo skrydžių centrus. Vilnius gali tapti pirmuoju miestu, iš kurio SAS skraido ne tik į Skandinaviją. Be to, SAS planai, apie kuriuos kalba Vilniaus oro uosto laikinasis vadovas, reiškia ir apie kelių SAS lėktuvų bazavimą Vilniuje – į VNO SAS lėktuvai atskristų ne „į svečius”.

Į Briuselį SAS šiuo metu skrenda iš Oslo, Kopenhagos ir Stokholmo.

„airBaltic” savo vasaros tvarkaraštyje yra numačiusi du skrydžius per dieną iš Vilniaus į Kopenhagą ir iš Vilniaus į Stokholmą bei po vieną kasdienį skrydį Vilnius-Oslas. Pirmieji du ypač gali greitai tapti „airBaltic” nebepelningi, jeigu šiame maršrute teks konkuruoti su SAS. Nors SAS kainos paprastai yra aukštesnio lygio, tačiau retam keleiviui Kopenhaga ar Stokholmas yra paskutinis skrydžio taškas – daugelis su SAS bendrove tęsia skrydžius toliau.

Kita įdomi VNO vadovo šneka apie olandų bendrovės KLM kvietimą į Vilnių. Neabejoju, jog kalba eina apie Amstrdamas-Vilnius reisą. Šiuo metu „FlyLAL” skraido KLM vardu šiuo maršrutu ir tai yra pagrindinis „FlyLAL” žemėlapio perlas – per Amsterdamą siūlomi labai patrauklūs pasiūlymai tiek tęsti kelionę po Europą, tiek pasiekti tolimus pasaulio kampelius, kur siekia KLM gijos. Kas bus su du kartus per dieną vykdomi „FlyLAL” reisu Vilnius-Amsterdamas?

Kas dėl SAS, tai linkiu sėkmingos derybų baigties Vilniaus oro uostui ir tikiuosi, jog SAS ir Vilniaus oro uosto bendradarbiavimo pradžia bus jau šių metų kovo 29 dieną.

O pigias skrydžių bendroves tegul Vilniaus oro uostas palieka Kauno oro uostui. Įdomu tik tai, jog skirtingi žurnalistai girdi skirtingus dalykus. Palyginkite:

„Delfi”:  „TVOU vadovas atmetė galimybę į Vilnių vilioti pigių skrydžių bendroves, kurios, anot jo, reikalauja per didelių nuolaidų, todėl bendradarbiavimas su jomis nėra naudingas oro uostui.„

VZ.lt: „Nors Vilniaus oro uostas ir vilioja pigių skrydžių bendroves, tačiau oro uosto mokesčių joms mažinti neplanuoja.”

Paskutiniame įrašę paminėjęs, jog „airBaltic” salotinės uodegos iš Vilniaus nebeskris į Helsinkį ir Berlyną, paskubėjau – „airBaltic” skrydžiai iš Vilniaus atšaukiami ne dienomis, o valandomis.

Vakar iš „airBaltic” tvarkaraščių nuo sausio mėnesio dingo skrydžiai iš Vilniaus į Londoną ir Briuselį. Kryptyje Vilnius-Londonas lieka tik „FlyLAL”, o Briuselis tampa iš Vilniaus tiesiogiai nebepasiekiamas. Nuo rudens sezono pradžios skrydžių Vilnius-Briuselis atsisakė ir „FlyLAL”.

Dar labiau keista, jog nuo sausio „airBaltic” atsisako dieninių skrydžių į Kopenhagą. Praėjusį ketvirtadienį šiame reise skrido pilnas „Boeing 737-300” – patyriau savo kailiu. Vilnius su Kopenhaga jungsis du kartus per dieną – rytais ir vakarais.

„airBaltic” taip pat mažina skrydžių į Stokholmą – į šį miestą bus nebeskraidoma šeštadieniais. Įdomu, kaip tokią situaciją vertina Skandinavijos regiono lyderė SAS – dėl plonėjančių jungčių mažėja jų hub’ų – Kopenhagos ir Stokholmo konkurencingumas. Juolab, kad nuo pavasario į Kopenhagą bus galima nuskristi tris kartus per dieną iš Palangos, tuo tarpu iš Vilniaus tik du.

Taipogi iš „airBaltic” tvarkaraščio dingo darbo dienų skrydžiai į Miuncheną – į šį miestą iš Vilniaus bus galima tiesiogiai nuskristi tik savaitgaliais.

Londono, Briuselio, Berlyno ir Helsinkio kryptys „airBaltic” tvarkaraštyje šiuo metu vėl atsiranda nuo kovo pabaigos. Tiesa, pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad tvarkaraštis šiai kompanijai – labai laikinas daiktas.