Simonas Bartkus | Blog

Praėjusių metų rudenį apžvelgiau keleivių srautus, kur keleiviai skrenda iš Vilniaus oro uosto. Įdomu, koks yra jų galutinis kelionės oro uostas.

Šių metų pirmas ketvirtis buvo visiškai kitoks, nei bet kuris ketvirtis praėjusiais metais. Iš Vilniaus oro uosto jau vyko tiesioginiai skrydžiai į Milaną, Paryžių, Romą, Miuncheną, Berlyną, Amsterdamą, ne viena kryptis buvo sulaukusi skrydžių padažninimo.

Ateinantis ketvirtis vėl bus kitoks – krypčių sąrašas bus dar pailgėjęs, o kiekvienas atsirandantis naujas maršrutas keičia transferinių keleivių įpročius.

Žemiau pateikiu lentelę – išvykstančių keleivių iš Vilniaus oro uosto statistika pamėnesiui į 20 populiariausių netiesiogiai pasiekiamų taškų. SVARBU: šioje lentelėje pateikiami tik išvykstantys iš Vilniaus oro uosto, įprasta yra žiūrėti duomenis į abi puses, todėl įsivaizduoti realų srautą tarp dviejų miestų, reikėtų šiuos skaičius dvigubinti.

Ši lentelė yra bene svarbiausia, aviakompanijų maršrutų planuotojams, svarstantiems kokius maršrutus būtų galima atidaryti iš Vilniaus oro uosto.

Pirmas dvi vietas lentelėje užėmė kryptys, kurios iš Vilniaus oro uosto yra pasiekiamos ir tiesiogiai.

Tačiau pirmąjį metų ketvirtį Paryžius vis dar buvo populiariausia netiesiogiai pasiekiama kryptis iš Vilniaus, nors palyginus tiek su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, tiek su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, tokių keleivių gerokai sumažėjo. Tai lėmė dvi priežastys: į Paryžių yra nemažas verslo srautas, kuriems pirmąjį ketvirtį siūlyti trys savaitiniai skrydžiai (iš kurių du – penktadienio ir sekmadienio vakarais) buvo nepakankamas dažnis, be to, skrydžiai atsirado tik paskutinėmis 2009 dienomis, todėl ne visi spėjo įsigyti bilietus į tiesioginius skrydžius.

Panaši situacija su Milano kryptimi: „Star1 airlines”, skraidydama šiuo maršrutu du kartus per savaitę ir neparduodama bilietų BSP sistemose minimaliai patenkina verslo keliautojų srautą.

Įdomi penktoji eilutė – į Amsterdamą netiesioginių keleivių srautas sumažėjo lygiai per pusę, lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu. „airBaltic” ir „Estonian Air” vykdomi rytiniai skrydžiai patenkino visą srautą, kuriems patogu ryte, tačiau vakariniu laiku keleiviai ieškojo kelių su persėdimu. Dalis šio klausimo turėtų išsispręsti jau šį ketvirtį, kuomet „airBaltic” pradėjo skraidyti vakariniu laiku.

Į dvidešimtuką pateko Talino kryptis – „airBaltic” 2009 metų žiemą neskraidžius tiesioginiu maršutu, nemažai keleivių tarp Vilniaus ir Talino keliavo per Rygą: akivaizdu, jog dviejų per dieną „Estonian” vykdomų skrydžių buvo mažai lankstumo reikalaujančiai verslo bendruomenei.

Dvidešimtuke neliko nė vieno Londono oro uosto. Londono Gatwicko oro uostas nukrito į 26 vietą iš 9 vietos. Londono Heathrow į  22 iš 12. „Aer Lingus”, „airBaltic” ir „Star1” vykdomi skrydžiai į Gatwicko ir Stanstedo oro uostus pilnai patenkino visą paklausą.

Paskutinis stulpelis rodo, jog šių metų pirmą ketvirtį labai ženkliai padaugėjo netiesiogiai skrendančių į Barseloną ir Tel Avivą.

Žiūrint į šią lentelę reikia nepamiršti ir sezoniškumo: tai buvo pirmasis 2010 m. ketvirtis, kuris aukštyn kėlė slidinėjimo kryptis – Miuncheną, Ciūrichą, Milaną, tačiau žemyn tempė vasariškas kryptis – pvz. Čikagą.

„Star1 Airlines” į kai kurias „Star1 Holidays” organizuojamas kelionės parduos atskirus bilietus skrydžiams. Taip „Star1 Airlines” skrydžių žemėlapyje atsiras trys papildomos kryptis, kuriomis bus suorganizuotos trumpalaikės reguliariųjų skrydžių grandinės.

Į Kretos saloje esantį Heraklioną bus vykdomi skrydžiai nuo gegužės 1 dienos iki spalio pradžios šeštadieniais: išvykimas iš Vilniaus 15 val., grįžimas į Vilnių – 22 val. 15 min.

Trumpesnės skrydžių grandinės bus organizuojamos į Sicilijos salą – Palermo ir į Ispanijos Ibizos salą.

Į Ibizą „Star1 Airlines” veš nuo birželio pradžios iki liepos pabaigos sekmadieniais – išvykimas iš Vilniaus 15 val., grįžimas į Vilnių – 23 val. 35 min.

Į Palermo „Star1 Airlines” veš nuo liepos 18 d. iki rupgjūčio pabaigos – 15 val. pakilęs lėktuvas iš Vilniaus, iš Palermo į Vilnių grįš 22 val.

Į Siciliją ir Ibizą „Star1” bus vienintelis organizatorius, rengiantis tiesioginius skrydžius į šias salas. Džiugu, jog didesnė konkrencija tarp kelionių organizatorių įneša ne tik kainų karus nuobodžiai populiariausiose kryptyse (Antalija, Hurgada, Tenerifė, …), bet ir į įvairovę.

„Star1 Holidays” ir „Star1 Airlines” elgiasi taip pat kaip „flyLAL” 2007-2008 metais: kelionių organizatoriams išpirkus didelę dalį vadinamųjų „block” vietų lėktuve, bilietai į skrydžius buvo parduodami ir kaip į atskirus „flyLAL” skrydžius: tokiu principu buvo vykdomi skrydžiai į Larnaką, Maljorką, Salonikus, Malagą vasarą, Insbruką, Ciūrichą – žiemą.

Šį vasaros sezoną „Tez Tour” ketina rengti skrydžius į Egiptą (Hurgadą ir Šarm El Šeichą), Ispaniją (Barseloną, Maljorką ir Malagą), Turkiją (Antaliją, Bodrumą ir Marmarį) bei Graikiją (Kretą ir Rodą). „Novaturas” į Egiptą (Hurgadą ir Šarm El Šeichą), Ispaniją (Barseloną ir Maljorką), Turkiją (Antaliją, Bodrumą ir Marmarį), Bulgariją (Varną), Kroatiją (Rijeką), Portugaliją (Algarvę), Tunisą (Monastyrį) bei Graikiją (Kretą, Salonikus ir Rodą). Visą „Tez Tour” ir „Novaturo” programą toliau vykdys „flyLAL Charters”. „Oasis Tours” užsakymu „Nouvelair” vykdys skrydžius iš Monastiro (Tuniso) į Vilnių, pavasarį ir rudenį vyks „Air Malta” vykdomi skrydžiai iš Maltos į Vilnių (pirmasis skrydis įvyko šią savaitę).

Besibaigiančią savaitę teko susipažinti su atnaujinta IATA aviacijos industrijos apžvalga ir prognozėmis. Santrauka paprasta: kreivė aukštyn jau matoma aiškiai, tačiau „prieškrizinis” lygis dar tolokai.

„Ekonominio” segmento keleivių skaičius jau beveik 2008 lygyje, tačiau „premium” klasės segmentas vis dar neregėtose žemumose:

Lėktuvų užpildymo rodikliai jau grįžo į 2006-2007 metų lygi. Tiesa, tai ne vien dėl atsigaunančių srautų, o kartu ir dėl aviakompanijų prisitaikymo prie krizės: daug aviakompanijų sumažino skrydžių skaičių (capacity) – pavėluota reakcija į sumažėjusią paklausą:

Vilniaus oro uoste, tuo tarpu, kitokio tipo vaizdas: po drastiško nuosmukio 2009-aisiais metais, šiais metais rinkoje – didžiulis naujų ir padažnintų skrydžių antplūdis.

Jeigu 2009-aisiais skrydžių daugėjo iš lėto, tai 2009-ųjų pabaigoje ir 2010-ųjų pradžioje staigiai padaugėjo skrydžių. Atsirado nauji reisai į Milaną, Berlyną, Miuncheną, Paryžių, Amsterdamą (du vežėjai per 6 savaites), Romą, padaugėjo skrydžių į Kopenhagą. Antras pasiūlos šuolis su šiandien įsigaliojusiu vasaros tvarkaraščiu: Vilniaus oro uosto žemėlapyje atsirado du nauji miestai – Hamburgas ir Edinburgas, daugėja skrydžių į Dubliną, Taliną, Paryžių, Berlyną, Varšuvą. Jau anksčiau paskelbta ir dar viena pasiūlos augimo banga gegužės mėnesį: daugės skrydžių į Kijevą, Kopenhagą, Oslą, dar kartą padaugės į Dubliną, vėl pradės vykti skrydžiai į Žironą.

Esminį Vilniaus oro uosto augimą simbolizuoja šis grafikas – 2010 m. skrydžiuose iš/į Vilniaus oro uostą bus siūloma beveik 46 000 kėdžių kiekvieną savaitę (reguliariuosiuose skrydžiuose) – tai yra 60% daugiau nei prieš metus:

Tačiau kitas rodiklis – neramina. Staigiai padidėjus pasiūlai, rinka nepasiruošusi užpildyti visų vietų lėktuvuose, todėl vidutinis lėktuvų užpildymas reguliariuosiuose reisuose krito beveik trečdaliu:

Šių metu kovą lėktuvai iš/į Vilniaus oro uostą skraido užpildyti vidutiniškai 53%, lygiai prieš metus, kuomet skrydžių buvo mažai, lėktuvai buvo užpildyti vidutiniškai 68%. Be abejo, kovo mėnuo yra dar neįsibėgėjusio sezono mėnuo, be to, kadangi dauguma skrydžių buvo pradėti vykdyti gruodį/sausį, rinkai reikia bent 3 mėnesių prisitaikyti prie pasikeitimų, tai lėktuvų užpildymas, be jokios abejonės, augs. Tačiau nauji prasidedantys skrydžiai bei pasiūlos augimas Kauno oro uoste vėl vidutinį lėktuvų užpildymą gali mažinti.

Panašu, jog vidinė rinka dar nėra tokia stipri, jog užpildytų visus į Vilnių skrendančius lėktuvus, todėl reikalingi ir už atvykstamąjį turizmą atsakingų institucijų veiksmai – laikas išnaudoti gerą Lietuvos sostinės pasiekiamumą.

Žemas vidutinio lėktuvų užpildymo rodiklis, žinoma, neigiamai įtakoja skrydžių iš Vilniaus oro uosto plėtrą – aviakompanijos atsargiai vertina planus, matydamos, jog rinkoje yra daug pasiūlos, kuri neišnaudojama.

Be to, šis rodiklis kelia grėsmę ir šiuo metu vykdomiems skrydžiams: dvi aviakompanijos priėmė sprendimus mažinti „capacity”. Nuo balandžio 12 dienos „Skyways” mažina skrydžių skaičių tarp Stokholmo ir Vilniaus nuo 10 iki 5 skrydžių per savaitę. Nuo gegužės 1 dienos „Aer Lingus” mažina skrydžių skaičių tarp Dublino ir Vilniaus nuo 4 iki 3 skrydžių per savaitę, o nuo pavasario tvarkaraščio naudojamą maršrute lėktuvą pakeitė iš 212 vietų A321 į 174 vietų A320 (be „Aer Lingus”, keturis skrydžius per savaitę į Dubliną vykdys „airBaltic”, tris – „Star1 Airlines”).

Bet kokiu atveju, Vilniaus oro uostas su esamu skrydžių skaičiumi šią vasarą turi galimybę aptarnauti panašų skaičių keleivių, kaip ir 2008-aisiais. Šiandieninis aptarnautų keleivių per mėnesį rekordas – 224,6 tūkst. keleivių 2008 m. rugpjūtį.

***

Ir žinutė ne į temą: „airBaltic” šį pavasarį nepradės skrydžių į Mančesterį ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Rygos – greičiausiai bilietų pardavimai buvo labai labai maži. Antras šansas ketinamas suteikti Mančesterio krypčiai rugsėjį – „airBaltic” tvarkaraštyje numatyti keli tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Mančesterio rugsėjo pradžioje.

Nuo gegužės 3 dienos SAS didina skrydžių tarp Kopenhagos ir Vilniaus oro uostų skaičių: kasdien, išskyrus šeštadienius, bus vykdomas papildomas vidurdienio reisas Kopenhaga-Vilnius-Kopenhaga.

Lėktuvas iš Kopenhagos pakils 8 val. 30 min., Vilniuje leisis 11 val. Iš Vilniaus oro uosto kils 11 val. 30 min., o 12 val. 5 min. leisis Kopenhagos oro uoste. Skrydžiai bus vykdomi „Cimber Sterling” priklausančiu 50 vietų reaktyviniu lėktuvu CRJ200. Toks lėktuvas šiuo metu atlieka dalį skrydžių tarp Kopenhagos ir Palangos.

Dar vienas reisas papildys du nuo sausio 11 vykdomus kasdienius SAS reisus CRJ900 lėktuvu. Šiuo metu SAS vykdo vieną reisą su „nakvyne” Vilniuje (atvyksta į Vilnių vakare, išvykste ryte) bei vieną popietinį reisą, kuomet lėktuvas atvyksta ir išvyksta iš Vilniaus tarp 14 ir 15 val.

Be SAS, tarp Vilniaus ir Kopenhagos du kartus per dieną skrenda „airBaltic”, „Boeing 737-500” lėktuvu.

Vasario mėnesį Kopenhaga buvo populiariausia kryptis pasiekiama iš Vilniaus, šia kryptimi keliavo 10 tūkst. keleivių. SAS ir „airBaltic” keleivių srautus dalinosi po lygiai, tačiau dėl naudojamo mažesnio lėktuvo SAS pasiekė geresnį lėktuvų užpildymą (load factor).

SAS papildžius tvarkaraštį trečiu kasdieniu reisu, SAS per savaitę siūlys reise 3064 kėdes, „airBaltic” – 3360 kėdžių. Tai bus didžiausios pasiūlos maršrutas iš Vilniaus, aplenkdamas šiuo metu didžiausią skaičių kėdžių siūlančią Rygą.

Beje, SAS yra numačiusi vasaros tvarkaraščiui, jog „naktiniam” reisui iš Kopenhagos į Palangą taip pat naudos 88 vietų CRJ900 lėktuvą. Iki šiol visi reisai dažniausiai vykdomi 50 vietų reaktyviniais arba turbopropeleriniais lėktuvais. Tačiau SAS mažins reisų iš Kopenhagos į Palangą skaičių nuo 19 iki 14 per savaitę. „airBaltic” didinant reisų iš Palangos į Rygą skaičių iki 3 per dieną vasarą Palangoje bus nemaža konkurencija dėl tranzitinių keleivių.

Ukrainoje besibaigiant trijų aviakompanijų – „Aerosvit”, „Donbassaero” ir „Dniproavia” – jungimosi procesui, nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo, bendra kompanija skrydžius maršrutu Kijevas-Vilnius-Kijevas vykdys „Aerosvit” prekės ženklu ir skrydžio numeriu (VV251 ir VV252).

Kaip jau rašiau anksčiau, skrydžiai nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo bus vykdomi 50 vietų reaktyviniu „Embraer ERJ145”. Iki gegužės 10 dienos skrydžiai bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais popietėmis: atvykimas į Vilnių 14 val. 55 min., išvykimas – 15 val. 35 min.

Nuo gegužės 10 dienos „Aerosvit” pridės rytinius skrydžius antradieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais: atvykimas į Vilnių 10 val., išvykimas – 10 val. 40 min. Taigi, nuo gegužės skrydžiai tarp Vilniaus ir Kijevo vyks kasdien.

Reisas Kijevas-Vilnius šiuo metu yra vienas iš kelių reisų, kuriais keliauja tranzitiniai keleiviai per Vilniaus oro uostą. Per Vilnių į Kijevą pasitaiko keliaujančių iš Rygos, Kopenhagos, Talino. Dažnesni skrydžiai bei patrauklesnis produktas (skrydis reaktyviniu lėktuvu, trunkantis 80 minučių, vietoje 2 val. skrydžio turbopropeleriniu) gali dar paskatinti tranzito srautus per Vilnių į Kijevą.

„Aerosvit” vilniečiams per Kijevą siūlo pasiekti tolimus kraštus: Pekiną, Šanchajų, Bangkoką ir kt., taip pat Juodosios jūros kurortus Ukrainoje.

„Embraer ERJ145” lėktuvas greičiausiai bus dažytas „Dniproavia” spalvomis – tokio tipo lėktuvus iki šiol naudojo ši kompanija.

„Ryanair” gegužės mėnesį įsteigs pirmąją savo bazę Centrinėje/Rytų Europoje – ji įsikurs Kauno oro uoste. Artimiausios „Ryanair” skrydžių bazės iki šiol veikė Stokholmo Skavsta bei Brėmeno oro uostuose. Nei Baltijos šalyse, nei Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje ir kt. aplinkinėse šalyse „Ryanair” neturi skrydžių bazės.

Kaunas taps 40-ąja „Ryanair” skrydžių baze Europoje.

„Ryanair” ketina Kauno oro uoste bazuoti 2 „Boeing 737-800” lėktuvus, kurie skraidys 18 maršrutų. Jau anksčiau paskelbtų krypčių sąrašą dar papildys Barselonos, Berlyno, Dusseldorfo Weeze, Edinburgo, Londono Gatwick, Milano Orio, Oslo Rygge, Paryžiaus Beauvais ir Tamperės oro uostai.

„Star1 airlines” šią vasarą ketina išplėsti savo skrydžių žemėlapį. Iš Vilniaus oro uosto bus pirmą kartą pradėti tiesioginiai skrydžiai į Edinburgą. „Star1” taip pat vasarą vėl skris į Žironą bei Dubliną, išliks žiemos tvarkaraštyje atsiradę skrydžiai į Milaną, o skrydžiai į Londoną vyks 6 kartus per savaitę.

Skrydžiai iš Vilniaus į Edinburgą prasidės kovo 29 dieną ir vyks du kartus per savaitę, išnaudojant „naktinį” lėktuvų panaudojimą. Iš Vilniaus lėktuvas kils 23 val. 15 min., Edinburge leisis 0 val. 10 min., iš Edinburgo atgal pakils 1 val. 10 min., Vilniuje nusileis 5 val. 50 min.

Iki gegužės pradžios skrydžiai vyks ketvirtadieniais ir sekmadieniais, nuo gegužės pradžios ketvirtadienius pakeis penktadienis (grįžimas atitinkamai viena diena vėliau).

Skrydžiais į Edinburgą pirmiausia „Star1” pretenduos į Šiaurinėje Anglijoje ir Škotijoje išsibarsčiusį lietuvių emigrantų srautą, tačiau kartu ši kryptis turėtų sudominti ir trumpų „savaitgalio atostogų” mėgėjus: Edinburge yra ką pamatyti ir šis miestas nėra nuvalkiotas kaip Londonas ar Paryžius.

„Naktiniai” skrydžiai taip pat vyks iš Vilniaus į Dubliną. „Star1” skrydžius šia kryptimi pradės gegužės 29 dieną tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Išvykimas iš Vilniaus – 23 val. 15 min., grįžimas – 6 val. 10 min.

Dublino kryptimi šią vasarą didelė konkurencija: nors „Aer Lingus” sumažina naudojamą lėktuvą maršrute nuo „Airbus A321” į „Airbus A320”, tačiau keturis skrydžius per savaitę vykdys „airBaltic”, o „Ryanair” iš Dublino į Kauną ketina vykdyti 5 skrydžius per savaitę vietoje keturių.

„Star1 airlines” šiltuoju metų laiku vėl vykdys skrydžius iš Vilniaus į Žironą. Žirona įsikūrusi per keliasdešimt kilometrų nuo Barselonos, todėl tai yra patogus taškas tiek laisvalaikio keliautojams į Barseloną, tiek lietuvių emigrantams įsikūrusiems Katalonijoje, tiek atostaugautojams, keliaujantiems į Costa Brava ir aplinkinius kurortus.

Skrydžiai iš Vilniaus į Žironą vyks nuo birželio 23 dienos iki spalio 3 dienos. Skrydžiai vyks ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Išvykimas iš Vilniaus – 8 val., išvykimas iš Žironos – 11 val., nusileidimas Vilniuje – 15 val. 5 min.

„Star1 Airlines” vasarą pratęs lapkritį pradėtus skrydžius iš Vilniaus į Milaną. Skrydžiai bus taip pat vykdomi 2 kartus per savaitę, tačiau tvarkaraštis keičiamas į skrydžius pirmadieniais ir penktadieniais. Išvykimas iš Vilniaus – 8 val., iš Milano – 10 val. 30 min., nusileidimas Vilniuje – 14 val.

Pakeistas tvarkaraštis yra kompromisinis, bandant su tuo pačiu skrydžių skaičiumi prisitaikyti tiek prie verslo, tiek prie laisvalaikio keliautojų – įmanomas tiek „prailgintas” savaitgalis nuo penktadienio iki pirmadienio, tiek verslo srautui įdomūs reisai darbo savaitės pradžioje ir pabaigoje.

Nuo balandžio 26 dienos „Star1 Airlines” ketina padažninti skrydžius iš Vilniaus į Londono Stansted oro uostą iki šešių skrydžių per savaitę. Skrydžiai nuo balandžio pabaigos bus vykdomi kasdien, išskyrus šeštadienius. Nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo tvarkaraštis bus šiek tiek pakeistas: išvykimas iš Vilniaus – 16 val. 15 min., iš Londono – 17 val. 15 min., nusileidimas Vilniuje – 22 val. 15 min.

Nuo kovo pabaigos „Aer Lingus” nutrauks skrydžius iš Londono Gatwick oro uosto į Vilnių, o šiame maršrute juos ketina pakeisti „airBaltic”  su skrydžiais 4 kartus per savaitę vasaros sezonu. Sudėjus visus pasikeitimus, siūlomų kėdžių skaičius per savaitę Vilnius-Londonas maršrute sumažės 20%, kas, įvertinus rinkos sezoniškumą (vasarą paklausa didesnė nei žiemą, kuomet aktyvus tik šventinis laikotarpis), abi aviakompanijos turi galimybę pasiekti puikų lėktuvų užpildymą.

„Star1 airlines” jau parduoda bilietus į vasaros sezono reisus savo interneto svetainėje. Ypač gerų kainų galima rasti skrydžiams į Edinburgą – nuo 223 litų į abi puses.

„airBaltic” vakar paskelbė apie atidaromas naujas kryptis iš Vilniaus į Mančesterį ir Hamburgą bei atnaujinamus skrydžius į Oslą, Dubliną ir Taliną.

Kartu buvo pakoreguotas vasaros „airBaltic” skrydžių tvarkaraštis, atsižvelgiant į lėktuvų išnaudojimą ir rinkos bei paklausos pokyčius.

Vilnius – Amsterdamas reisas nuo vasaros sezono pradžios bus vykdomas tris kartus per savaitę – antradieniais, penktadieniais ir šeštadieniais sekmadieniais, tačiau, svarbiausia – reisas bus vykdomas vakarais. Išvykimas iš Vilniaus – 17:25, grįžimas į Vilnių – 22:50.

„airBaltic” Vilnius-Amsterdamas nekonkuruos su „Estonian Air” vasarį pradedamais reisais Talinas-Vilnius-Amsterdamas, kuris vyks rytais (išvykimas iš Vilniaus 6:55 val.). „airBaltic” tvarkaraštis bus patogus „weekend break” mėgėjams, be to, kadangi „airBaltic” nors ir be tiesioginio bendradarbiavimo su KLM, siūlo jungtinius „vieno bilieto” skrydžius per Amsterdamą, todėl kai kuriomis dienomis galimas patogus vakarinis grįžimas iš Amsterdamo.

Kitomis keturiomis dienomis: pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais panašiu tvarkaraščiu bus vykdomas reisas iš Vilniaus į Londono Gatwick oro uostą. Išvykimas iš Vilniaus – 17:05 val., nusileidimas Vilniuje – 23:25 val.

„airBaltic” reisui į Londoną pasirinko gana panašų tvarkaraštį kaip ir „Star1” skrydžiams į Stanstedo oro uostą, tačiau greičiausiai vakarinis reisas į Londono yra geriausias laiko požiūriu variantas – „Aer Lingus” išbandė ankstyvo ryto ir vėlyvo vakaro variantus, tačiau abu jie turėjo problemų su vieno iš segmentų užpildymu.

Iš Vilniaus į Mančesterį ir Dubliną „airBaltic” skraidys „naktiniu” tvarkaraščiu. Išvykimas iš Vilniaus oro uosto – 22:40 min., grįžimas į Vilnių – 5 val. 55 min. Per Vilnių iš šių reisų bus galima tranzitu skristi į Rygą, Taliną.

Skrydžiai į Mančesterį vyks du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais (grįžimas atitinkamai sekančią dieną), į Dubliną – 4 kartus per savaitę: pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais (vėl grįžimas atitinkamai sekančią dieną).

Skrydžiai iš Vilniaus į Paryžių ir Romą bus vykdomi vidurdieniais. 11:10 val. iš Vilniaus oro uosto kils „airBaltic” lėktuvai – į Paryžių antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais; į Romą – pirmadieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais.

Iš Paryžiaus lėktuvai grįš 17 val. 20 min., iš Romos – 17 val. 35 min.

„airBaltic” iš Vilniaus į Taliną, Hamburgą ir Berlyną skraidys „Fokker 50” lėktuvu. Į Taliną bus vykdoma 11 reisų per savaitę – darbo dienomis rytais ir vakarais, sekmadieniais – tik vakarais.

Vidurdienį „Fokker 50” lėktuvas bus naudojamas skrydžiams į Vokietijos miestus: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais 11 val. 45 min. iš Vilniaus oro uostą bus skrendama į Hamburgą (grįžimas 17 val. 25 min.), pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais 12 val. 10 min. kils lėktuvai į Berlyną (grįžimas 17 val.). Nors žiemos tvarkaraštyje naudotus „Boeing 737-500” į Berlyną keičia daugiau nei dvigubai mažesni lėktuvai, tačiau skrydžių skaičius per savaitę didinamas nuo trijų iki keturių.

Ankstyvo ryto skrydžiai „Boeing 737-500” lėktuvu bus vykdomi iš Vilniaus  į Oslą ir Miuncheną. Nuo kovo 29 d. skrydžiai Vilnius-Miunchenas prasidės 6:00 val. iš Vilniaus oro uosto, grįžimas į Vilnių 10 val. 55 min.: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Toks tvarkaraštis Miuncheno oro uoste turėtų padėti pagauti nemažai jungiamųjų skrydžių, tačiau grįžimui teks rinktis kitus oro uostus.

Į Oslą skrydžiai prasidės gegužės 17 dieną ir vyks pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils 5 val. 45 min., leisis iš Oslo – 10 val. 15 min.

Skrydžių iš Vilniaus į Kopenhagą tvarkaraštis turėtų likti panašus dabartiniam, tuo tarpu skrydžių tarp Rygos ir Vilniaus skaičius vasaros sezone padidės iki 6 per dieną – šiuo metu žiemą vyksta penki, praėjusią vasarą vyko septyni.

Šiek tiek daugiau nei po vienerių metų pertraukos, Vilnius bus pasiekiamas kaip KLM tinklo dalis. „Estonian Air” bendradarbiaudama su KLM, nuo vasario 12 dienos pradeda skrydžius 6 kartus per savaitę iš Vilniaus į Amsterdamą (kasdien, išskyrus šeštadienį). Bilietai jau parduodami.

„Estonian Air” „Boeing 737-500” lėktuvu skraidys iš Talino į Vilnių ir iš Vilniaus į Amsterdamą kiekvieną rytą bei tuo pačiu maršrutu grįš atgal (Amsterdamas-Vilnius-Talinas). „Estonian Air” ketina neparduoti bilietų iš Talino į Vilnių ankstyvo ryto reisui (tiesiog tam nebūtų paklausos, o keleiviams iš Talino skrydis bus kaip techninis sustojimas), tačiau bus galima vidurdienio skrydžiu su „Estonian Air” skristi iš Vilniaus į Taliną.

„Estonian Air” turės KLM „codeshare” tik maršrute Vilnius-Amsterdamas, bet neturės maršrute Talinas-Vilnius-Amsterdamas.

„flyLAL” su KLM „codeshare” skraidydama į Amsterdamą du kartus per dieną, maršrutu perveždavo 2008 m. 7000-9000 keleivių per mėnesį. Tyrimai rodo, jog apie 50% srauto buvo jungiamasis srautas per Amsterdamą.

Vilniaus pasiekiamumas su KLM jungtimi padidės ženkliai, ypač per „SkyTeam” aljanso vežėjus – šiai dienai „SkyTeam” aljansui Vilnius bus pasiekiamas tik per Prahą ir „Czech Airlines”.

„airBaltic” nuo sausio 11 dienos pradėjo skrydžius iš Vilniaus į Amsterdamą keturis kartus per savaitę. Dideliu „Estonian Air” pranašumu prieš „airBaltic” vykdomus skrydžius turėtų būti glaudi partnerystė su KLM: ji dėkinga ne tik galimybės siūlyti visą KLM žemėlapį, bet taip pat atsidaro ir daugybė KLM pardavimo biurų visame Pasaulyje ir daugybė KLM turimų korporatyvinių kontraktų, kur KLM yra suinteresuota parduoti bilietus ir į „codeshare” principu vykdomus skrydžius

„Estonian Air” siūlomas tvarkaraštis bus ypač patogus skrendant iš Vilniaus per Amsterdamą į bet kurį KLM žemėlapio miestą, bet taip pat patogus atvykti į Vilnių iš tolimųjų kraštų pasinaudojus KLM „naktiniais” skrydžiais su ankstyvu atvykimu į Amsterdamą. KLM ir jų partneriai ankstyvą rytą Amsterdame leidžiasi iš Singapūro, Nairobio, Abu Dabio, Kuala Lumpūro, Hong Kongo, Detrotio, Dubajaus, Niujorko, Toronto, Detroito, Mumbajaus, Vašingtono, Mineapolio, Los Anželo, Montrealio, Sietlo, Hiustono, Bostono ir daugybės kitų miestų.

„Estonian Air”, kaip regioninei kompanijai, toks glaudus bendradarbiavimas su KLM taip pat bus didelis žingsnis pirmyn – iki šiol turėjusi tik vieną strateginę partnerę SAS, kuri yra „Star Aliance” narė, pradeda bendradarbiavimą su „Sky Team” nare KLM.

Lėktuvas iš Talino į Vilnių pakils 5 val. 25 min., Vilniuje leisis apie 6 val. 30 min. 6 val. 50 min. pakils lėktuvas iš Vilniaus į Amsterdamą. 9 val. 40 min. iš Amsterdamo į Vilnių pakils lėktuvas, Vilniuje leisis 13 val., iš Vilniaus į Taliną lėktuvas kils 13 val. 25 min. ir lygiai už valandos baigs kelionę Taline.

Penktadienį pasklidus viešai kalboms apie „Aer Lingus” ketinimą sustabdyti skrydžius iš Londono Gatwicko oro uosto į Vilniaus oro uostą nuo vasaros sezono pradžios (kovo 31 d.), sujudo kitos aviakompanijos ketinančios užimti atsiradusią erdvę rinkoje – šurmulys rinkoje sujudo didelis, kas rodo, jog dabar jau gyvename kitokioje situacijoje nei 20098 m. pradžioje, kuomet beveik pusmetį niekas nerodė susidomėjimo skrydžiais tarp Vilniaus ir Londono, dėl ko Vilnius net šešis su puse mėnesio neturėjo tiesioginės jungties su Europos finansų centru.

Iš Vilniaus į Londono Stansted oro uostą skraidantys „Star1 Airlines” šiandien suskubo paskelbti, jog nuo balandžio 30 dienos iš Vilniaus į Londoną skris šešis kartus per savaitę – kasdien išskyrus šeštadienį.

„airBaltic” šiandien taip pat suskubo paskelbti, jog vasaros sezonu ketina skraidyti į Londono Gatwick oro uostą – naudojamas lėktuvo tipas (nors greičiausiai bus B735) ir skrydžių dažnis kol kas neskelbiami.

Nors skrydžių paklausą reikėtų vertinti kaip sistemą ir atsižvelgti, jog „Ryanair” siūlo daugiau nei po 2 skrydžius per dieną į skirtingus Londono oro uostos iš Kauno oro uosto bei atsižvelgti į pasiūlymus skristi jungiamaisiais skrydžiais, visgi, kokia šiai dienai yra paklausa skrydžiams tarp Vilniaus ir Londono?

Nuo liepos mėnesio skrydžius į Stanstedo oro uostą pradėjus „Star1 Airlines”, nuo rugsėjo „Aer Lingus”, o šventiniam periodui į konkurenciją įsijungus ir „Aurelai” keleivių skaičius tarp Vilniaus ir Londono didėjo nuolat kiekvieną mėnesį. Reikėtų įvertinti tai, jog emigracinės kryptys yra vienos lengviausiai „suaktyvinamos” kryptys – įsijautus aviakompanijoms į aršią konkurenciją ir kainų karą maršrute atsiranda keleivių, kurie „šiaip neskristų, bet skrenda tik todėl, jog pigu” (modelis, pagal kurį „low cost”  kompanijos plečia keleivių rinką).

2009 m. Londono kryptis buvo populiari ir tarp skrendančių keleivių su persėdimais: kol neprasidėjo „Aer Lingus” skrydžiai, kiekvieną mėnesį 1100-1300 keleivių skrido su persėdimu į Gatwicką (lapkritį ir gruodį tokių keleivių sumažėjo iki 200), o į Heathrow su persėdimais kiekvieną mėnesį skrido 700-900 keleivių.

Kad galėtume įvertinti skrydžių sezoniškumą, galima pažiūrėti į istorinius duomenis, kokie keleivių srautai tarp Vilniaus ir Londono buvo 2006-2008 metais:

Matome, jog nepaisant krizės, ir skaičiuojamo rinkos susitraukimo apie 20% 2009-aisiais, keleivių, pervežtų maršrutu Vilnius-Londonas skaičius gruodžio mėnesį pasiekė 2007-2008 metų lygį.

Vertinant iš šio grafiko matomą sezoniškumą, galima matyti, jog vasaros sezono metu skrydžių paklausa Vilnius-Londonas maršrutu nuo gegužės iki rugsėjo pakyla apie 30%, palyginus su žiemos sezonu. Pagal tai galima daryti prielaidą, jog 2010 m. vasarą paklausa gali siekti 12-14 tūkst. keleivių maršrute per mėnesį.

Pagal iki praėjusios savaitės galiojusį planą 2010 m. vasarai, „Star1 Airlines” ketino siūlyti 5300 vietų per mėnesį, tuo tarpu „Aer Lingus” – 10440 vietų per mėnesį, todėl bendra pasiūla – 16000 vietų per mėnesį. Jeigu abu vežėjai orientuojasi į 75% lėktuvų užpildymą, tai tokia kėdžių pasiūla realiai atitinka rinkos poreikį be papildomo rinkos aktyvinimo ir keleivių persikėlimo iš aplinkinių oro uostų.

Taigi, kas dabar? „Star1 Airlines” pakėlė savo kėdžių pasiūlą iki 7700 vietų. Vadinasi, erdvės yra dar mažiausiai 8300 vietų. Keleiviams, be abejo, geriausia situacija yra kuomet rinkos dalyviai siūlo daugiau vietų, nes tuomet jie yra labiausiai suinteresuoti didinti paklausą aktyviais rinkodaros veiksmais.