Simonas Bartkus | Blog

Nuo gruodžio 18 dienos „Estonian Air” tiesiogiai iš Vilniaus oro uosto skraidins į Milano Malpensa oro uostą. Skrydžiai bus vykdomi vieną kartą per savaitę – šeštadieniais.

Tai ketvirtoji kryptis, kuria „Estonian Air” ketina skraidyti iš Vilniaus oro uostą. Šiuo metu „Estonian Air” iš Vilniaus skraido į Taliną bei Amsterdamą. Nuo spalio pabaigos „Estonian Air” paskelbė šešis kartus per savaitę skraidysianti į Stokholmą.

Nuo žiemos tvarkaraščio pradžios Vilniaus oro uostas taps antrąja „Estonian Air” skrydžių baze. Bendradarbiaujant su KLM vykdomas reisas į Amsterdamą Talinas-Vilnius-Amsterdamas nuo žiemos tvarkaraščio pradžios skils į du atskirus reisus – Talinas-Amsterdamas ir Vilnius-Amsterdamas. Tarp Vilniaus ir Amsterdamo siūlomas kėdžių skaičius padvigubės – 6 kartus per savaitę bus vykdomi rytiniai skrydžiai į Amsterdamą.

Skrydžiai į Milaną bus vykdomi Vilniuje ketinamu bazuoti lėktuvu „Boeing 737-500”. Kadangi šeštadienis yra vienintelė diena savaitėje, kuomet „Estonian Air” iš Vilniaus neskraidins į Amsterdamą ir Stokholmą, Vilniuje bazuojamas lėktuvas atliks reisą Vilnius-Milanas-Talinas-Milanas-Vilnius.

Iš Vilniaus į Milaną „Estonian Air” lėktuvas kils šeštadieniais 7 val. 50 min., Milane leisis 9 val. 20 min., iš Milano į Vilnių pakils 18 val. 45 min., Vilniuje leisis 22 val. 15 min.

Iš Vilniaus į Milano Malpensa oro uostą taip pat skraidina bendrovė „Star1 Airlines”. Žiemos tvarkaraštyje „Star1 Airlines” numato skrydžius į Milaną pirmadieniais ir penktadieniais, o sausio ir vasario mėnesiais bus vykdomas papildomas skrydis ir šeštadieniais.

Iš viso į Milaną slidinėjimo sezono piko metu bus vykdomi keturi reisai per savaitę, du iš jų bus vykdomi šeštadieniais – akivaizdu, jog slidinėtojams ši savaitės diena yra patogiausia.

Būtent šeštadieniais „airBaltic” nuo gruodžio 25 dienos pradeda vykdyti skrydžius į Miuncheną. Žemu dažniu vykdomi skrydžiai tai pat orientuoti į slidininkus, o „airBaltic” skrydžius vykdys bendradarbiaudama su „Tez Tour”. Nuo lapkričio vidurio du skrydžius per savaitę į Miuncheną vykdys „Star1 Airlines”.

„Estonian Air” plečia veiklą Vilniuje – nuo spalio 30 dienos Estijos aviakompanija šešis kartus per savaitę, kasdien, išskyrus šeštadienius, skraidys iš Vilniaus oro uosto į Stokholmo Arlanda oro uostą.

Skrydžiai bus vykdomi 118 vietų lėktuvu „Boeing 737-500”. Lėktuvas iš Vilniaus į Švedijos sostinę pakils 18 val. 40 min., Stokholme leisis 19 val. 5 min., atgal pakils 19:45 min., o Vilniuje leisis 22 val. 5 min.

Nuo šių metų liepos vidurio „Skyways” sustabdžius skrydžius tarp Stokholmo ir Vilniaus, tiesioginiai skrydžiai tarp Lietuvos ir Švedijos sostinės nevyksta. Iki 2009 m. balandžio skrydžius tarp šių miestų vykdė „airBaltic”.

„Estonian Air” skrydžius į vykdys į penktajį Arlanda oro uosto terminalą, kas užtikrins lengvus skrydžių jungimus su aviakompanijos SAS bei kitų „Star Alliance” kompanijų skrydžiais („Skyways” skraidė į vietiniams skrydžiams naudojamą 3 terminalą).

Išskridus vakare iš Vilniaus į Stokholmą, su SAS dar bus galima skristi į daugelį Švedijos miestų, Oslą, Helsinkį, Kopenhagą, Londono Heathrow oro uostą, taip pat su „Lufthansa” į Hamburgą, Diuseldorfą ir Milaną, su „Austrian” – į Vieną. Vakarinis reisas iš Stokholmo į Vilnių užtikrina jungimus su daugeliu SAS krypčių, kuriomis ši aviakompanija skraido iš Stokholmo bazės.

Tris kartus per dieną tarp Kopenhagos ir Vilniaus skraidanti SAS neturi vakarinio skrydžio iš Vilniaus į Kopenhagą, todėl „codeshare” pagrindu vykdomas reisas į antrą pagal svarbą SAS skrydžių centrą dar labiau sustiprins SAS pozicijas.

„Estonian Air” suformuos gan patrauklų produktą Vilniaus-Stokholmas maršrute – skrydžiai bus vykdomi reaktyviniu lėktuvu, todėl netruks nė pusantros valandos, „Estonian Air” gražino į skrydžius maitinimą ekonominėje klasėje, be to, yra Lietuvoje populiarios „Eurobonus” lojalumo programos dalyvė. Tai pirmas kartas, kuomet tarp Vilniaus ir Stokholmo bus nuolat skraidoma reaktyviniu lėktuvu – tiek iki 2009 m. pavasario skraidžiusi „airBaltic”, tiek „Skyways” skraidė „Fokker 50” lėktuvais.

„Estonian Air” tęsia savo kaip regioninės aviakompanijos pozicijas – naujas kryptis vysto bendradarbiaudama su stipriomis aviakompanijomis. Nors SAS traukiasi iš „Estonian Air” akcininkų, tačiau SAS toliau stiprina bendradarbiavimą su didžiausia Šiaurės Europos aviakompanija. Skrydžiais tarp Vilniaus ir Amsterdamo „Estonian Air” užmezgė glaudų bendradarbiavimą su KLM.

Vilnius-Stokholmas maršrute rekordiniais 2008 metais keleivių skaičius vasaros sezonu viršydavo 4000 keleivių (rekordas – 2008 m. rugsėjis – 5043 keleiviai), žiemos sezonu svyruodavo tarp 2500 ir 3000 keleivių. 2008 m. kelis vasaros mėnesius maršrute su „airBaltic” konkuravo ir „flyLAL”. „Skyways” pabandžius „įsidirbti” maršrute, aviakompanijai nepavyko pasiekti daugiau nei 2000 keleivių per mėnesį. „Estonian Air” iš karto maršrute „pasiūlys” 6000 kėdžių per mėnesį, kas sukuria puikų potencialą greitai vystyti maršrutą.

2010 m. rugpjūtį Vilniaus oro uostas aptarnavo 148 281 keleivius, t.y. 7% daugiau nei 2009 m. tą patį mėnesį. Skrydžių skaičius išaugo 12%, pervežtų krovinių kiekis – 26%.

2010 m. vasarą Vilniaus oro uosto keleivių augimo tempas yra mažesnis negu buvo 2010 m. pavasarį. Kame priežastys? Reguliariųjų reisų padidėjimas 2010 m. vasarą ženklus, lyginant su metais prieš tai, o taip pat keleivių skaičius daugelyje reguliarių reisų krypčių auga.

Atsakymas – 2010 m. vasarą labai ženkliai nukrito užsakomųjų skrydžių rinka.

Oficiali Vilniaus oro uosto rezultatų lentelė atrodo taip:

Pagal oficialius duomenis 2010 m. rugpjūtį užsakomaisiais reisais pervežtų keleivių skaičius nukrito daugiau nei 50%. Tačiau verta pažiūrėti ne tik į rezultatą, bet ir į turinį – 2010 m. birželį-liepą „Star1 Airlines” ir „Small Planet Airlines” dalies savo skrydžių statusą pakeitė į „reguliariuosius”, todėl į reguliariųjų reisų lentelę pateko kai kurių krypčių statistika.

Sekančioje lentelėje, 2009 ir 2010 m. užsakomųjų reisų rezultatų palyginimas, nežiūrint koks buvo skrydžio statusas:

Kursyvu išskirtos kryptys, kuriomis 2010 m. vykdomi reguliarieji skrydžiai.

Rezultatai rodo, jog du piko mėnesius liepą ir rugpjūtį, „atostoginiais” reisais pervežtų keleivių skaičius krito net 27%. Kelionių organizatorių rinkoje iš ties ankšta, verta prisiminti, jog „Star1 Holidays” veiklą pradėjo 2009 m. tik jau įsibėgėjus vasaros sezonui, todėl smarkiai susitraukusį pyragą šiemet turi dalintis daugiau burnų.

Daugelis kelionių organizatorių 2010 m. vasarai turėjo ambicingus planus, todėl 2010 m. vasarą buvo atšaukta po keliasdešimt „atostogų” skrydžių per mėnesį.

Užsakomųjų reisų rinkos kritimas atsispindi daugiausia „atostogų” reisų atliekančios bendrovės „Small Planet Airlines” pervežtų keleivių skaičiai – 2010 m. per tris vasaros mėnesius „Small Planet Airlines” pervežė 27% keleivių mažiau. Neveltui bendrovė plėtrą sieja tik su užsienio rinkomis – keleivių sumažėjimas Lietuvoje yra rinkos tendencija, kadangi klientų skrydžių bendrovė neprarado.

Kokios priežastys užsakomųjų reisų rinkos kritimo? Išskirčiau keturias svarbiausias:

– ekonominis sunkmetis vis labiau verčia taupyti atostogoms, jei 2009 m. keliaujama dar buvo „iš inercijos”, tai 2010 m. taupymas palietė atostogų eilutę;
– reguliariųjų skrydžių pagausėjimas Vilniaus ir Kauno oro uostuose didina keleivių norą organizuotis atostogas savarankiškai;
– „vulkano” krizė – nors ji atrodo vyko seniai, tačiau vyko pardavimų piko metu – tai nulėmė nemažai žmonių norą atostogauti kitaip;
– vasaros orai, lepinę Lietuvoje – atidėję kelionės pirkimą „paskutinei minutei” vasarotojai drąsiai galėjo rinktis lietuviškos vasaros alternatyvą.

Tuo tarpu tarp skrydžių reguliariaisiais reisais, didžioji dalis krypčių „žaliuoja”:

Palyginus 2009 m. ir 2010 m. matosi, jog „Star Alliance” priklausančios bendrovės ženkliai sutvirtino pozicijas Vilniaus oro uoste – veiklą pradėjus SAS ūgtelėjo Kopenhagos kryptis, „Lufthansa” grupei priklausančios bendrovės ženkliai padidino pervežamų keleivių skaičius, LOT išlaikė praėjusių metų apimtis.

2010 m. vasarą rodo, jog Dublino ir Londono kryptys iš Lietuvos yra „guminės”, tačiau segmentas labai jautrus kainai. Padaugėjus skrydžių šia kryptimi lėktuvai pildėsi gerai, tačiau pajamos oro bendrovėms nepadengia skrydžių kaštų. Kadangi paklausa elastinga, tai pasiūla didina keleivių skaičius, tačiau bent kiek kilstelėjus kainą, keleiviai neišeina pas konkurentus, bet tiesiog neskrenda visai, jeigu tam tikrą dieną bilietai jiems atrodo per brangūs. „airBaltic” rugsėjo mėnesį stabdo skrydžius į Dubliną ir Londono Gawick oro uostą.

Toliau sėkmingai srautą į Kijevą sėkmingai augina bendrovė „Aerosvit”. Palyginus su praėjusiais metais, keleivių skaičius maršrute Kijevas-Vilnius-Kijevas išaugo beveik trigubai. „Aerosvit” nedaug trūksta iki visų laikų maršruto rekordo, kurį 2008 m. rugsėjį pasiekė „flyLAL” – 3036 keleiviai per mėnesį.

Nuo žiemos tvarkaraščio įsigaliojimo, spalio pabaigos, Ukrainos aviakompanija „Aerosvit” tarp Kijevo Borispolio oro uosto ir Vilniaus oro uosto skraidys 13 kartų per savaitę.

Nuo spalio pabaigos „Aerosvit” pridės „naktinį” reisą Kijevas-Vilnius-Kijevas, atvykstant į Vilnių vakare 21 val. 35 min., o iš Vilniaus į Kijevą pakylant kitą rytą, 8 val. 35 min. Toks reisas vyks kasdien, išskyrus sekmadienio vakarą/pirmadienio rytą. Šis reisas bus ypač patogus tiek verslo keliautojams, tiek jungiamiesiems skrydžiams per Kijevą.

Kasdien bus vykdomas popietės reisas – antradieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais „Aerosvit” lėktuvas į Vilnių atvyks 16 val. 25 min., iš Vilniaus pakils 17 val. 10 min., o pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais atvykimas į Vilnių bus 14 val. 55 min., išvykimas – 15 val. 55 min.

Visus skrydžius „Aerosvit” vykdys reaktyviniais lėktuvais (dažniausiai „Embraer 145” ir „AN148”), todėl skrydis truks 1 val. 20 min.

Šį pavasarį susijungus trims aviakompanijoms Ukrainoje, skrydžius tarp Kijevo ir Vilniaus iš „Donbassaero” perėmė „Aerosvit”, kuri rodo aiškų interesą vystyti keleivių srautą tarp Kijevo ir Vilniaus ir palaipsniui didina vietų skaičių („capacity”). Kijevo kryptis yra šiuo metu sparčiausiai auganti kryptis iš Vilniaus oro uosto – 2010 m. birželį tarp Kijevo ir Vilniaus buvo pervežta 2061 keleivis – dvigubai daugiau nei pernai birželį.

2010/2011 m. žiemos sezonu tarp Vilniaus ir Kijevo bus siūlomas didžiausias vietų skaičius istorijoje. Keleivių skaičiaus rekordas tarp Vilniaus ir Kijevo per vieną mėnesį pasiektas 2008 m. rugpjūtį – 3315 keleivių. Tuomet maršrutu Vilnius-Kijevas-Vilnius skraidė „flyLAL”, o šis maršrutas be tiesioginio srauto dirbo ir kaip tranzitinis maršrutas keleiviams iš Kijevo į vakarus per Vilniaus oro uostą.

Gavusi leidimą vykdyti reguliarius skrydžius, nuo liepos pradžios bendrovė „flyLAL Charters” pradėjo reguliarius skrydžius iš Vilniaus oro uosto į kai kuriuos Europos Sąjungos miestus.

Pirmadieniais „flyLAL Charters” skraido į Rodą „Boeing 737-300” lėktuvu – iš Vilniaus lėktuvas pakyla 5 val., grįžta – 14 val. 5 min. Skrydžiai vyks iki rugsėjo 27 dienos.

Du kartus per savaitę „Boeing 757-200” lėktuvu skraido į Heraklioną – ketvirtadieniais lėktuvas iš Vilniaus pakyla 14 val. 25 min., sekmadieniais – 14 val. 50 min., grįžimas – atitinkamai 21 val. 45 min. ir 22 val. 05 min. Skrydžiai vyks iki spalio pabaigos.

Antradieniais „flyLAL Charters” reguliariu reisu skrenda į Bulgarijos kurortą Varną – lėktuvas iš Vilniaus oro uosto kyla 14 val. 30 min., leidžiasi – 19 val. 50 min. Skrydžiai vykdomi „Boeing 737-300” lėktuvu iki rugsėjo 21 dienos.

Penktadieniais „flyLAL Charters” lėktuvai kyla į du Ispanijos miestus. Ryte (6 val. 25 min. iš Vilniaus) iki rugpjūčio pabaigos skrendama į Palma De Maljorką, popietę (16 val. 15 min. iš Vilniaus) – į Barseloną.

Panašius reguliarius maršrutus jau anksčiau pradėjo vykdyti „Star1 Airlines” – į Heraklioną, Palermą, Žironą.

Bilietus į „flyLAL Charters” reguliarius skrydžius parduoda kelionių organizatorių „Novaturo” ir „Tez Tour” keliones parduodančios kelionių agentūros.

Gegužės mėnesį Vilniaus oro uostas aptarnavo 134 011 keleivių, o iš viso įvyko 2 694 skrydžiai. Aptarnauta po 4320 keleivių per dieną ir per dieną vyko po 87 skrydžius.

Palyginus su praėjusių metų geguže:

– keleivių skaičius augo 19%;
– skrydžių skaičius augo 43,7 %;
– pervežtų krovinių skaičius augo 41,6 %.

Pažymėtina, jog keleivių skaičiaus augimą gegužę stimuliavo reguliariųjų skrydžių keleivių augimas – pervežtų keleivių reguliariaisiais skrydžiais padaugėjo 25,8%, tuo tarpu užsakomaisiais reisais keliavusiųjų sumažėjo 0,19%.

Skrydžių skaičiaus augimas beveik pusantro karto ir penktadaliu augantis keleivių skaičius rodo, jog rinkoje susidarė „overcapacity„, dėl ko vyksta persiskirstymai skrydžių skaičiuje.

Šių metų gegužę, lyginant su praėjusiais metais didžiausią šuolį padarė Kopenhagos kryptis, kurioje keleivių skaičius šoktelėjo net pusantro karto. Gegužę SAS padidino skrydžių skaičių nuo 2 iki 3 per dieną ir, pagal pervežtų keleivių skaičių iki tol koja kojon žengę su „airBaltic”, gegužę SAS aplenkė konkurentę pagal rinkos dalį Kopenhagos kryptyje – SAS pervežė 56% keleivių, „airBaltic” – 44%.

Į viršų gegužės mėnesį kopė „Lufthansa” grupės keleivių skaičius, ypač ženkliai keleivių skaičius padidėjo Frankfurto kryptyje, kurioje šią vasarą „Lufthansa” 20% padidino „capacity”. Lyginant su prajusiais metais „Lufthansa” grupės kompanijos daugiau keleivių pervežė ir į Vieną bei Briuselį, nors „brussels airlines” lėktuvų užpildymas gegužę buvo žemas. Kopenhagos krypties pasiūlos ir kokybės augimas bei Amsterdamo krypties atidarymas buvo konkurencijos Frankfurtui augimas, tačiau rezultatai rodo, jog augimas vyko ir paaštrėjusios konkurencijos sąlygomis.

Ženkliai rinkodarą suaktyvinę ir produktą pagerinę „Aerosvit” jau pirmą mėnesį sulaukė dividentų – keleivių srautas iš karto ūgtelėjo daugiau nei dvigubai.

Kadangi „Estonian Air” turi dvi rinkas aptarnaujantį produktą Talinas-Vilnius-Amsterdamas, todėl viršuje esančioje lentelėje skaičiuojant lėktuvų užpildymą daryta prielaida, jog Vilniaus rinkai skirta pusė vietų lėktuve.

Prabėgus penkiems mėnesiams, štai taip atrodo rinkos pasiskirstymas Vilniaus oro uoste tarp vežėjų:

Per penkis metų mėnesius didžiausią keleivių pyrago dalį atsiriekė „airBaltic”, pervežanti ketvirtadalį keleivių Vilniaus oro uoste. „flyLAL Charters” atsiriekia 14,1% rinkos, tačiau vasaros sezone ši dalis turėtų gerokai ūgtelėti, dėl sezoniškumo įtakos – vasaros metu užsakomaisiais reisais pervežama kur kas daugiau keleivių. Mažėjančios pyrago dalys vasarą bus „Czech Airlines” ir „Aer Lingus” dėl sumažintų skrydžių skaičiaus į Vilnių, tuo tarpu pyragos dalį auginti turėtų „Star1 Airlines”, SAS, „Lufthansa” ir „Estonian”.

Balandžio mėnesį Vilniaus oro uoste buvo aptarnauta 97 773 keleiviai – tai yra 800 keleivių mažiau nei praėjusiais metais.

Pagrindiniai Vilniaus oro uosto 2010 m. balandžio mėnesio rodikliai:

– keleivių skaičius krito 0,8%;
– skrydžių skaičius augo 10%;
– pervežtų krovinių skaičius augo 9,4%.

Balandį keleivių skaičiaus nuosmukį lėmė viena labai objektyvi priežastis – dėl vulkano pelenų beveik savaitę buvo uždaryta Europos erdvė, kuomet realiai skrydžiai nevyko.

Praėjus jau beveik mėnesiui nuo šio aviacijos sukrėtimo, galima pabandyti paanalizuoti, kiek keleivių iš Vilniaus oro uosto atėmė skrydžius trikdęs vulkanas.

Gana vaizdus grafikas, kuris rodo balandžio-gegužės mėnesiais Vilniaus oro uoste aptarnautų keleivių skaičių padieniui:

Kaip matome iš grafiko, šešias dienas skrydžių atšaukimas darė tiesioginę įtaką keleivių skaičiui, dar pora savaičių matoma ženkli netiesioginė įtaka.

Atlikus preliminarią statistinę analizę, per 8 dienas, keleivių buvo aptarnauta  apie 17 tūkst. mažiau negu prognozuota aptarnauti tomis dienomis (atsižvelgiant į atitinkamas savaitės dienas prieš ir po skrydžių trikdymo laikotarpio), neatsižvelgiant į vėliau padarytą įtaką.

Pastebėtina, jog kitų Baltijos šalių sostinių oro uostai patyrė dar žymesnį keleivių skaičiaus pokytį dėl vulkano sukeltų pasekmių. Priežastys – Vilniaus oro uoste ženklesnę bendro keleivių pyrago dalį sudaro užsakomųjų skrydžių vežėjai, kurie atsivėrus dangui skraidė intensyviau, o taip pat galima numanyti, jog įprastą balandį Vilniaus oro uostas galėjo pademonstruoti sparčiausią augimą tarp Baltijos šalių sostinių oro uostų.

Šį kartą nedėsiu balandžio lentelės pagal kryptis, kadangi joje nėra esminių pokyčių, apart nuosmukio daugelyje krypčių dėl vulkano įtakos.

Šį kartą pirmųjų keturių mėnesių keleivių suvestinė iš trijų Baltijos sostinių – trys populiariausių krypčių dešimtukai, rodantys skirtumus tarp skirtingų rinkų:

Dabartinis Vilniaus oro uosto logotipas vis dar simbolizuoja senąjį organizacijos pavadinimą („Vilniaus aerouostas”) ir neatitinka besikeičiančio oro uosto vertybių:

Kokia naujo Vilniaus oro uosto įvaizdžio vizija?

Iš užduoties. Logotipas turi būti: „Draugiškas, atviras, emociškai šiltas ir artimas. <..> Modernus. <..> Jaukus („Pasaulis taip arti”.

Kuriant ženklą norėta perteikti emocijas, kurias žmogus patiria matydamas Vilnių iš viršaus. Skirtingų formų ir spalvų abstrakcija atspindi Vilniaus vaizdą žvelgiant iš lėktuvo. Ovali simbolio forma atkartoja lėktuvo iliuminatoriaus formą.

Naujas Vilniaus oro uosto logotipas:

6 sudėtinės logo spalvos reprezentuoja pagrindines spalvines impresijas, matomas per lėktuvo iliuminatorių leidžiantis ar kylant iš Vilniaus. Šviesiai mėlyna – dangus, mėlyna – vanduo, geltona – Vilniaus apylinkių laukai ir pievos, raudona – senamiesčio stogų koloritas, abi žalios spalvos – žalieji miesto plotai. Spalvine gama perteikiamas šviežumas, šiuolaikiškumas,
atspindimas miesto daugialypiškumas.

Šriftas pasirinktas galvojant apie paprastumą, skaitomumą, tačiau kartu jis šiuolaikiškas, modernus, atspindintis naują VNO, augančio ir modernaus oro uosto, koncepciją.

Skirtingi logotipo variantai:

Drauge su logotipu sukurta ir bus įdiegta visa vizualinės komunikacijos sistema.

Spaudos maketai, plakatai, lankstukai:

Suvenyrai:

Prezentacijos šablonai:

Taip pat naujos stilistikos simboliai ir nuorodos:

Ši vizualinės komunikacijos sistema kartu su logotipu bus įdiegta palaipsniui, atnaujinant atskirus elementus.

Šis logotipas ir vizualinės komunikacijos sistema yra išsiųstas „Cannes Lions” festivalio apdovanojimams, kategorijoje „Design”.

Praėjusių metų rudenį apžvelgiau keleivių srautus, kur keleiviai skrenda iš Vilniaus oro uosto. Įdomu, koks yra jų galutinis kelionės oro uostas.

Šių metų pirmas ketvirtis buvo visiškai kitoks, nei bet kuris ketvirtis praėjusiais metais. Iš Vilniaus oro uosto jau vyko tiesioginiai skrydžiai į Milaną, Paryžių, Romą, Miuncheną, Berlyną, Amsterdamą, ne viena kryptis buvo sulaukusi skrydžių padažninimo.

Ateinantis ketvirtis vėl bus kitoks – krypčių sąrašas bus dar pailgėjęs, o kiekvienas atsirandantis naujas maršrutas keičia transferinių keleivių įpročius.

Žemiau pateikiu lentelę – išvykstančių keleivių iš Vilniaus oro uosto statistika pamėnesiui į 20 populiariausių netiesiogiai pasiekiamų taškų. SVARBU: šioje lentelėje pateikiami tik išvykstantys iš Vilniaus oro uosto, įprasta yra žiūrėti duomenis į abi puses, todėl įsivaizduoti realų srautą tarp dviejų miestų, reikėtų šiuos skaičius dvigubinti.

Ši lentelė yra bene svarbiausia, aviakompanijų maršrutų planuotojams, svarstantiems kokius maršrutus būtų galima atidaryti iš Vilniaus oro uosto.

Pirmas dvi vietas lentelėje užėmė kryptys, kurios iš Vilniaus oro uosto yra pasiekiamos ir tiesiogiai.

Tačiau pirmąjį metų ketvirtį Paryžius vis dar buvo populiariausia netiesiogiai pasiekiama kryptis iš Vilniaus, nors palyginus tiek su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, tiek su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, tokių keleivių gerokai sumažėjo. Tai lėmė dvi priežastys: į Paryžių yra nemažas verslo srautas, kuriems pirmąjį ketvirtį siūlyti trys savaitiniai skrydžiai (iš kurių du – penktadienio ir sekmadienio vakarais) buvo nepakankamas dažnis, be to, skrydžiai atsirado tik paskutinėmis 2009 dienomis, todėl ne visi spėjo įsigyti bilietus į tiesioginius skrydžius.

Panaši situacija su Milano kryptimi: „Star1 airlines”, skraidydama šiuo maršrutu du kartus per savaitę ir neparduodama bilietų BSP sistemose minimaliai patenkina verslo keliautojų srautą.

Įdomi penktoji eilutė – į Amsterdamą netiesioginių keleivių srautas sumažėjo lygiai per pusę, lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu. „airBaltic” ir „Estonian Air” vykdomi rytiniai skrydžiai patenkino visą srautą, kuriems patogu ryte, tačiau vakariniu laiku keleiviai ieškojo kelių su persėdimu. Dalis šio klausimo turėtų išsispręsti jau šį ketvirtį, kuomet „airBaltic” pradėjo skraidyti vakariniu laiku.

Į dvidešimtuką pateko Talino kryptis – „airBaltic” 2009 metų žiemą neskraidžius tiesioginiu maršutu, nemažai keleivių tarp Vilniaus ir Talino keliavo per Rygą: akivaizdu, jog dviejų per dieną „Estonian” vykdomų skrydžių buvo mažai lankstumo reikalaujančiai verslo bendruomenei.

Dvidešimtuke neliko nė vieno Londono oro uosto. Londono Gatwicko oro uostas nukrito į 26 vietą iš 9 vietos. Londono Heathrow į  22 iš 12. „Aer Lingus”, „airBaltic” ir „Star1” vykdomi skrydžiai į Gatwicko ir Stanstedo oro uostus pilnai patenkino visą paklausą.

Paskutinis stulpelis rodo, jog šių metų pirmą ketvirtį labai ženkliai padaugėjo netiesiogiai skrendančių į Barseloną ir Tel Avivą.

Žiūrint į šią lentelę reikia nepamiršti ir sezoniškumo: tai buvo pirmasis 2010 m. ketvirtis, kuris aukštyn kėlė slidinėjimo kryptis – Miuncheną, Ciūrichą, Milaną, tačiau žemyn tempė vasariškas kryptis – pvz. Čikagą.

Teko pačiam išbandyti „Lufthansa” paslaugą – mobiliąją įlaipinimo kortelę. Mobilios įlaipinimo kortelės veikia Vilniaus oro uoste.

Mobilios įlaipinimo kortelės leidžia užsiregistruoti skrydžiui mobiliuoju telefonu ir nenaudojama popierinė įlaipinimo kortelė. Į mobilų telefoną atsiunčiamas kodas, kuris skanuojamas tiesiai nuo mobilio telefono ekrano prie įlaipinimo vartų.

Registracija mobiliajame telefone pradedama dažniausiai likus parai iki skrydžio ir turi tą patį funkcionalumą kaip ir jau daug kam įprasta registracija internetu. Vienintelis skirtumas – spausdinti įlaipinimo kortelės nereikia.

„Lufthansa” leidžia gavus mobiliąją įlaipinimo kortelę papildomai atlikti bagažo registraciją.

„iPhone” telefonų turėtojams „Lufthansa” sukūrė specialią programą, su kuria tiek registracija, tiek informacija apie skrydį bei „Miles and More” informacija pasiekiama dar paprasčiau. „Lufthansa” yra viena iš lyderių diegiant mobiliąsias technologijas: visus „Miles and More” narius „Lufthansa” SMS žinutėmis informuoja apie vartų pasikeitimus ar vėlavimus be papildomo užsakymo.

Be „Lufthansa”, šiuo metu Vilniaus oro uoste mobilią registraciją leidžia „Austrian”. Mobilias įlaipinimo korteles ketina artimiausiu metu pradėti naudoti Vilniaus oro uoste kelios kitos aviakompanijos.