Simonas Bartkus | Blog

Kovo mėnesį Vilniaus oro uoste buvo aptarnauta 112 787 keleiviai – tai yra beveik ketvirtadaliu daugiau nei praėjusiais metais.

Pagrindiniai Vilniaus oro uosto 2010 m. kovo mėnesio rodikliai:

– keleivių skaičius augo 24,4%;
– skrydžių skaičius augo 28,6%;
– pervežtų krovinių skaičius augo 30%.

Kovo mėnesį augo beveik visos kryptys iš Vilniaus oro uosto, net įvertinant vasario mėnesio trumpumą.

Įdedu visą pirmojo ketvirčio lentelę, kuri rodo krypčių vystymąsi:

Kovo mėnesį labai augo keleivių srautas į Kopenhagą – SAS ir „airBaltic” konkurencija stimuoliuoja populiariausią maršrutą iš Vilniaus. Rinkos pasidalijimas kovą išliko toks pat kaip ir vasarį – SAS pervežė 49% keleivių maršrute, „airBaltic” – 51%. Situacija gali keistis gegužę, kuomet SAS padidins skrydžių skaičių iki 3 per dieną.

Augant krypčių iš Vilniaus skaičiui, nors kovą lyginant su vasariu ir augo, tačiau lyginant su praėjusių metų kovu sumažėjo keleivių skaičius kryptyse, kurios naudojamos kaip tarpinės stotelės: 28% mažiau nei pernai keleivių skrido į Rygą, 24% mažiau į Prahą, 16% į Helsinkį, 8% į Frankfurtą.

Kovą „airBaltic” pradėjo skrydžius į Londono Gatwick oro uostą, kur tiesiogiai konkuravo su „Aer Lingus” – šis žingsnis taip pat davė teigiamą impulsą skrydžių tarp Vilniaus ir Londono augimui. Svarbu pastebėti, jog didesnė pasiūla ir konkurencija Gatwicko kryptimi nepakenkė srautams tarp Vilniaus ir Londono Stanstedo oro uostų – tai parodo, jog rinka Londono kryptimi gali elastingai plėstis. 2010 m. kovą „Star1 Airlines” pasiekė pervežtų keleivių maršrute rekordą nuo 2009 m. liepos, kuomet pradėjo veiklą.

Kovą, lyginant su vasariu, sumažėjo tik keleivių į Miuncheną, labiausiai dėl besibaigiančio slidinėjimo sezono. Sąlyginai (atsižvelgiant į kovo ir vasario mėnesių trukmę) sumažėjo keleivių į Berlyną, tačiau tai susiję su tuo, jog vasario pirmoje pusėje „airBaltic”  dar skraidė maršrutu „Boeing 737-500” lėktuvu, kuris vėliau buvo pakeistas į „Fokker 50”.

2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje „airBaltic” atidarius penkias naujas kryptis iš Vilniaus oro uosto, geriausiai kol kas pasisekusi kryptis kiek netikėtai yra Roma: šia kryptimi kovą buvo pervežta daugiau keleivių nei į Paryžių (nors į Paryžių vyko 1 skrydžiu daugiau nei į Romą). Romos kryptimi lėktuvų užpildymas buvo 65% – tikrai geras rezultatas „leisure” segmento krypčiai ne sezono mėnesiui.

Kovo mėnesį taip pat įsibėgėjo „Estonian Air” maršrutas į Amsterdamą, kuriuo pradėta skraidyti 6 kartus per savaitę. Segmente VNO-AMS-VNO lėktuvų užpildymas siekia 80%, o kelis kartus skrydis buvo atliktas B733 lėktuvu vietoje B735 (142 vietos prieš 118).

Keleiviai, skrendantys tiesioginiu tranzitu iš Talino į Amsterdamą arba iš Amsterdamo į Taliną, nepatenka į Vilniaus oro uosto statistiką.

Daugiau nei 70% lėktuvai skrido užpildyti kovą į Kijevą, kas suteikia daug optimizmo „Aerosvit”, kuri didina ir dažnį, ir lėktuvų dydį vasaros sezonui Kijevo kryptimi. Tvarkaraštyje suplanuota, jog skrydžiai Kijevas-Vilnius-Kijevas paprastai bus vykdomi „Embraer 145” lėktuvu, tačiau jau porą sykių balandį į Vilnių buvo atsiųstas naujas An-148 lėktuvas. Tai yra vienintelis šiuo metu komerciniams skrydžiams naudojamas „Aerosvit” turimas 68 vietų lėktuvas, pirmą tarptautinį skrydį atlikęs tik 2009 m. gruodį.

Kovo mėnesio paskutinėmis dienomis įvyko pirmieji inauguraciniai reisai į Edinburgą ir Hamburgą. Reguliarūs skrydžiai į Edinburgą iš Vilniaus oro uosto vyksta pirmąjį kartą. Hamburgo kryptis grįžo po 1,5 metų pertraukos – skrydžiai buvo nutraukti 2008 m. spalį. Geriausi laikai Hamburgo maršrutui buvo 2007 m. vasara, kuomet maršrutu Vilnius-Hamburgas buvo pervežama po 1500 keleivių per mėnesį. Šią vasarą „airBaltic” siūlys 1300 vietų (capacity) maršrute.

„Star1 Airlines” į kai kurias „Star1 Holidays” organizuojamas kelionės parduos atskirus bilietus skrydžiams. Taip „Star1 Airlines” skrydžių žemėlapyje atsiras trys papildomos kryptis, kuriomis bus suorganizuotos trumpalaikės reguliariųjų skrydžių grandinės.

Į Kretos saloje esantį Heraklioną bus vykdomi skrydžiai nuo gegužės 1 dienos iki spalio pradžios šeštadieniais: išvykimas iš Vilniaus 15 val., grįžimas į Vilnių – 22 val. 15 min.

Trumpesnės skrydžių grandinės bus organizuojamos į Sicilijos salą – Palermo ir į Ispanijos Ibizos salą.

Į Ibizą „Star1 Airlines” veš nuo birželio pradžios iki liepos pabaigos sekmadieniais – išvykimas iš Vilniaus 15 val., grįžimas į Vilnių – 23 val. 35 min.

Į Palermo „Star1 Airlines” veš nuo liepos 18 d. iki rupgjūčio pabaigos – 15 val. pakilęs lėktuvas iš Vilniaus, iš Palermo į Vilnių grįš 22 val.

Į Siciliją ir Ibizą „Star1” bus vienintelis organizatorius, rengiantis tiesioginius skrydžius į šias salas. Džiugu, jog didesnė konkrencija tarp kelionių organizatorių įneša ne tik kainų karus nuobodžiai populiariausiose kryptyse (Antalija, Hurgada, Tenerifė, …), bet ir į įvairovę.

„Star1 Holidays” ir „Star1 Airlines” elgiasi taip pat kaip „flyLAL” 2007-2008 metais: kelionių organizatoriams išpirkus didelę dalį vadinamųjų „block” vietų lėktuve, bilietai į skrydžius buvo parduodami ir kaip į atskirus „flyLAL” skrydžius: tokiu principu buvo vykdomi skrydžiai į Larnaką, Maljorką, Salonikus, Malagą vasarą, Insbruką, Ciūrichą – žiemą.

Šį vasaros sezoną „Tez Tour” ketina rengti skrydžius į Egiptą (Hurgadą ir Šarm El Šeichą), Ispaniją (Barseloną, Maljorką ir Malagą), Turkiją (Antaliją, Bodrumą ir Marmarį) bei Graikiją (Kretą ir Rodą). „Novaturas” į Egiptą (Hurgadą ir Šarm El Šeichą), Ispaniją (Barseloną ir Maljorką), Turkiją (Antaliją, Bodrumą ir Marmarį), Bulgariją (Varną), Kroatiją (Rijeką), Portugaliją (Algarvę), Tunisą (Monastyrį) bei Graikiją (Kretą, Salonikus ir Rodą). Visą „Tez Tour” ir „Novaturo” programą toliau vykdys „flyLAL Charters”. „Oasis Tours” užsakymu „Nouvelair” vykdys skrydžius iš Monastiro (Tuniso) į Vilnių, pavasarį ir rudenį vyks „Air Malta” vykdomi skrydžiai iš Maltos į Vilnių (pirmasis skrydis įvyko šią savaitę).

Besibaigiančią savaitę teko susipažinti su atnaujinta IATA aviacijos industrijos apžvalga ir prognozėmis. Santrauka paprasta: kreivė aukštyn jau matoma aiškiai, tačiau „prieškrizinis” lygis dar tolokai.

„Ekonominio” segmento keleivių skaičius jau beveik 2008 lygyje, tačiau „premium” klasės segmentas vis dar neregėtose žemumose:

Lėktuvų užpildymo rodikliai jau grįžo į 2006-2007 metų lygi. Tiesa, tai ne vien dėl atsigaunančių srautų, o kartu ir dėl aviakompanijų prisitaikymo prie krizės: daug aviakompanijų sumažino skrydžių skaičių (capacity) – pavėluota reakcija į sumažėjusią paklausą:

Vilniaus oro uoste, tuo tarpu, kitokio tipo vaizdas: po drastiško nuosmukio 2009-aisiais metais, šiais metais rinkoje – didžiulis naujų ir padažnintų skrydžių antplūdis.

Jeigu 2009-aisiais skrydžių daugėjo iš lėto, tai 2009-ųjų pabaigoje ir 2010-ųjų pradžioje staigiai padaugėjo skrydžių. Atsirado nauji reisai į Milaną, Berlyną, Miuncheną, Paryžių, Amsterdamą (du vežėjai per 6 savaites), Romą, padaugėjo skrydžių į Kopenhagą. Antras pasiūlos šuolis su šiandien įsigaliojusiu vasaros tvarkaraščiu: Vilniaus oro uosto žemėlapyje atsirado du nauji miestai – Hamburgas ir Edinburgas, daugėja skrydžių į Dubliną, Taliną, Paryžių, Berlyną, Varšuvą. Jau anksčiau paskelbta ir dar viena pasiūlos augimo banga gegužės mėnesį: daugės skrydžių į Kijevą, Kopenhagą, Oslą, dar kartą padaugės į Dubliną, vėl pradės vykti skrydžiai į Žironą.

Esminį Vilniaus oro uosto augimą simbolizuoja šis grafikas – 2010 m. skrydžiuose iš/į Vilniaus oro uostą bus siūloma beveik 46 000 kėdžių kiekvieną savaitę (reguliariuosiuose skrydžiuose) – tai yra 60% daugiau nei prieš metus:

Tačiau kitas rodiklis – neramina. Staigiai padidėjus pasiūlai, rinka nepasiruošusi užpildyti visų vietų lėktuvuose, todėl vidutinis lėktuvų užpildymas reguliariuosiuose reisuose krito beveik trečdaliu:

Šių metu kovą lėktuvai iš/į Vilniaus oro uostą skraido užpildyti vidutiniškai 53%, lygiai prieš metus, kuomet skrydžių buvo mažai, lėktuvai buvo užpildyti vidutiniškai 68%. Be abejo, kovo mėnuo yra dar neįsibėgėjusio sezono mėnuo, be to, kadangi dauguma skrydžių buvo pradėti vykdyti gruodį/sausį, rinkai reikia bent 3 mėnesių prisitaikyti prie pasikeitimų, tai lėktuvų užpildymas, be jokios abejonės, augs. Tačiau nauji prasidedantys skrydžiai bei pasiūlos augimas Kauno oro uoste vėl vidutinį lėktuvų užpildymą gali mažinti.

Panašu, jog vidinė rinka dar nėra tokia stipri, jog užpildytų visus į Vilnių skrendančius lėktuvus, todėl reikalingi ir už atvykstamąjį turizmą atsakingų institucijų veiksmai – laikas išnaudoti gerą Lietuvos sostinės pasiekiamumą.

Žemas vidutinio lėktuvų užpildymo rodiklis, žinoma, neigiamai įtakoja skrydžių iš Vilniaus oro uosto plėtrą – aviakompanijos atsargiai vertina planus, matydamos, jog rinkoje yra daug pasiūlos, kuri neišnaudojama.

Be to, šis rodiklis kelia grėsmę ir šiuo metu vykdomiems skrydžiams: dvi aviakompanijos priėmė sprendimus mažinti „capacity”. Nuo balandžio 12 dienos „Skyways” mažina skrydžių skaičių tarp Stokholmo ir Vilniaus nuo 10 iki 5 skrydžių per savaitę. Nuo gegužės 1 dienos „Aer Lingus” mažina skrydžių skaičių tarp Dublino ir Vilniaus nuo 4 iki 3 skrydžių per savaitę, o nuo pavasario tvarkaraščio naudojamą maršrute lėktuvą pakeitė iš 212 vietų A321 į 174 vietų A320 (be „Aer Lingus”, keturis skrydžius per savaitę į Dubliną vykdys „airBaltic”, tris – „Star1 Airlines”).

Bet kokiu atveju, Vilniaus oro uostas su esamu skrydžių skaičiumi šią vasarą turi galimybę aptarnauti panašų skaičių keleivių, kaip ir 2008-aisiais. Šiandieninis aptarnautų keleivių per mėnesį rekordas – 224,6 tūkst. keleivių 2008 m. rugpjūtį.

***

Ir žinutė ne į temą: „airBaltic” šį pavasarį nepradės skrydžių į Mančesterį ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Rygos – greičiausiai bilietų pardavimai buvo labai labai maži. Antras šansas ketinamas suteikti Mančesterio krypčiai rugsėjį – „airBaltic” tvarkaraštyje numatyti keli tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Mančesterio rugsėjo pradžioje.

„The Economist” tinklaraštyje „Business Traveller” išspausdino gražų pagyrimą Vilniaus oro uostui:

ONCE all but off the aviation map after the collapse of Lithuania’s national airline, Vilnius is now served by a respectable number of direct flights (at least within Europe). The new de facto national carrier, Star1, is a budget airline that offers bookable seats. The capital city’s airport is a mere 15 minutes (maybe a bit more in the rush hour) from the city centre. It has no queues at check-in or security, a departure lounge with plentiful, conveniently placed electrical sockets, free Wi-Fi (and ethernet sockets), and inexpensive Lithuanian food (and beer) on offer in the Lighthouse restaurant.

What other airport offers that level of convenience? Nominations please.

Economist.com tinklaraštinkas įvertino Vilniaus oro uoste teikiamas neaviacines paslaugas ir keleivių aptarnavimą.

Prieš kelis mėnesius teko nagrinėti tyrimo duomenis apie keleivių pasitenkinimą aviakompanijomis: pasirodo, beveim 80% keleivių pasitenkinimo arba nepasitenkinimo „gimsta” ne būnant lėktuve, o oro uoste.

Anksčiau pristačiau Vilniaus oro uosto keleivių tyrimo duomenis. Be kitą ko, šiuo tyrimu nagrinėjome, kokios papildomos paslaugos arba esamų paslaugų tobulinimas reikalingas Vilniaus oro uoste.

Šiuo tyrimu išsiaiškinti ryškiausi pageidavimai dėl keleivių aptarnavimo:
1. Trūksta maisto įvairovės;
2. Per didelės kainos kavinėse ir restoranuose (aktualu tik lietuviams, neaktualu užsieniečiams);
3. Daugiau stilingesnių kavinių/barų (ypač aktualu užsieniečiams);
4. Trūksta interneto kavinės;
5. Daugiau užkandžių/gėrimų automatų.

Pagrindinė išvada – per maža maitinimo įstaigų pasiūla, siauras esamų maitinimo įstaigų asortimentas – juos praplėtus greičiausiai atsirastų ir skirtingo kainų lygio maitinimo paslaugų.

Apklausus keleivius, kokių prekių norėjote, bet nepavyko įsigyti, dažniausiai atsakymai:
1. Greitų užkandžių (27%);
2. Lietuviškų prekių lauktuvėms (22%);
3. Spaudos/žurnalų sterilioje zonoje (15%);
4. Suvenyrų (10%);
5. Knygų (4%).

Dažniausi tyrimo metu išgirsti teigiami atsiliepimai apie oro uostą:
1. Švaru (ypač tai krenta į akis užsieniečiams);
2. Nedidelis (vėlgi, šį pliusą pažymi užsieniečiai);
3. Lengva viską surasti;
4. Tvarkingas (ypač pastebima lietuvių);
5. Patogus (ypač užsieniečiams).

O kokius svarbiausius pageidavimus neaviacinėms oro uosto paslaugoms išskirtumėte Jūs?

Nuo gegužės 3 dienos SAS didina skrydžių tarp Kopenhagos ir Vilniaus oro uostų skaičių: kasdien, išskyrus šeštadienius, bus vykdomas papildomas vidurdienio reisas Kopenhaga-Vilnius-Kopenhaga.

Lėktuvas iš Kopenhagos pakils 8 val. 30 min., Vilniuje leisis 11 val. Iš Vilniaus oro uosto kils 11 val. 30 min., o 12 val. 5 min. leisis Kopenhagos oro uoste. Skrydžiai bus vykdomi „Cimber Sterling” priklausančiu 50 vietų reaktyviniu lėktuvu CRJ200. Toks lėktuvas šiuo metu atlieka dalį skrydžių tarp Kopenhagos ir Palangos.

Dar vienas reisas papildys du nuo sausio 11 vykdomus kasdienius SAS reisus CRJ900 lėktuvu. Šiuo metu SAS vykdo vieną reisą su „nakvyne” Vilniuje (atvyksta į Vilnių vakare, išvykste ryte) bei vieną popietinį reisą, kuomet lėktuvas atvyksta ir išvyksta iš Vilniaus tarp 14 ir 15 val.

Be SAS, tarp Vilniaus ir Kopenhagos du kartus per dieną skrenda „airBaltic”, „Boeing 737-500” lėktuvu.

Vasario mėnesį Kopenhaga buvo populiariausia kryptis pasiekiama iš Vilniaus, šia kryptimi keliavo 10 tūkst. keleivių. SAS ir „airBaltic” keleivių srautus dalinosi po lygiai, tačiau dėl naudojamo mažesnio lėktuvo SAS pasiekė geresnį lėktuvų užpildymą (load factor).

SAS papildžius tvarkaraštį trečiu kasdieniu reisu, SAS per savaitę siūlys reise 3064 kėdes, „airBaltic” – 3360 kėdžių. Tai bus didžiausios pasiūlos maršrutas iš Vilniaus, aplenkdamas šiuo metu didžiausią skaičių kėdžių siūlančią Rygą.

Beje, SAS yra numačiusi vasaros tvarkaraščiui, jog „naktiniam” reisui iš Kopenhagos į Palangą taip pat naudos 88 vietų CRJ900 lėktuvą. Iki šiol visi reisai dažniausiai vykdomi 50 vietų reaktyviniais arba turbopropeleriniais lėktuvais. Tačiau SAS mažins reisų iš Kopenhagos į Palangą skaičių nuo 19 iki 14 per savaitę. „airBaltic” didinant reisų iš Palangos į Rygą skaičių iki 3 per dieną vasarą Palangoje bus nemaža konkurencija dėl tranzitinių keleivių.

Ukrainoje besibaigiant trijų aviakompanijų – „Aerosvit”, „Donbassaero” ir „Dniproavia” – jungimosi procesui, nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo, bendra kompanija skrydžius maršrutu Kijevas-Vilnius-Kijevas vykdys „Aerosvit” prekės ženklu ir skrydžio numeriu (VV251 ir VV252).

Kaip jau rašiau anksčiau, skrydžiai nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo bus vykdomi 50 vietų reaktyviniu „Embraer ERJ145”. Iki gegužės 10 dienos skrydžiai bus vykdomi keturis kartus per savaitę: pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais popietėmis: atvykimas į Vilnių 14 val. 55 min., išvykimas – 15 val. 35 min.

Nuo gegužės 10 dienos „Aerosvit” pridės rytinius skrydžius antradieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais: atvykimas į Vilnių 10 val., išvykimas – 10 val. 40 min. Taigi, nuo gegužės skrydžiai tarp Vilniaus ir Kijevo vyks kasdien.

Reisas Kijevas-Vilnius šiuo metu yra vienas iš kelių reisų, kuriais keliauja tranzitiniai keleiviai per Vilniaus oro uostą. Per Vilnių į Kijevą pasitaiko keliaujančių iš Rygos, Kopenhagos, Talino. Dažnesni skrydžiai bei patrauklesnis produktas (skrydis reaktyviniu lėktuvu, trunkantis 80 minučių, vietoje 2 val. skrydžio turbopropeleriniu) gali dar paskatinti tranzito srautus per Vilnių į Kijevą.

„Aerosvit” vilniečiams per Kijevą siūlo pasiekti tolimus kraštus: Pekiną, Šanchajų, Bangkoką ir kt., taip pat Juodosios jūros kurortus Ukrainoje.

„Embraer ERJ145” lėktuvas greičiausiai bus dažytas „Dniproavia” spalvomis – tokio tipo lėktuvus iki šiol naudojo ši kompanija.

Vasario mėnesio rezultatai atnešė keletą įdomių naujienų. Pirmiausia, po 15 mėnesių nuosmukio (kritimas prasidėjo 2008 m. lapkričio mėn.) keleivių skaičiaus pokyčio kreivė persivertė į teigiamą pusę. Be to, po 14 mėnesių pertraukos, Rygos oro uostas prarado populiariausios krypties iš Vilniaus oro uosto titulą.

Pagrindiniai Vilniaus oro uosto rodikliai 2010 m. vasarį:

– keleivių skaičius augo 11%;
– skrydžių skaičius augo 26,5%;
– pervežtų krovinių skaičius augo 28%.

Pagrindinė nerimą kelianti tendencija – skrydžių skaičiaus augimas didelėmis žirklėmis lenkia keleivių skaičiaus augimą – tai rodo, jog rinka kol kas nėra pasiruošusi priimti visos pasiūlos, kurią siūlo Vilniaus oro uoste dirbantys oro vežėjai. Šioje vietoje be vis dar ne pilnu tempu atsiaugančios rinkos, savo indėlį turėtų įnešti ir organizacijos, besirūpinančios atvykstamuoju turizmu: Vilnių pasiekti galima nesunkiai, tačiau norintys neužpildo visų siūlomų kėdžių.

Ženkliai krentantys lėktuvų užpildymo rodikliai, be abejo, gali turėti įtakos ir aviakompanijų skrydžių planams. Ilgai laukti nereikėjo – kovo pabaigoje dėl silpnų pardavimų „airBaltic” nepradės tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Mančesterį.

Nepaisant šio gąsdinančio rodiklio yra džiuginančių rodiklių. Vasarį Vilniaus oro uostas aptarnavo 84 271 keleivį – vidutiniškai 3010 keleivių per dieną. Tai daugiau negu sausį, kuomet 2870 keleivių. Eliminavus trumpesnio mėnesio įtaką, matome, jog vasaris buvo „labiau keliaujamas” mėnuo nei sausis – nors įprastai vasaris yra vienas silpniausiai „keliaujamų” mėnesių metuose, lyginant su emigrantų, moksleivių atostogų ir slidinėtojų judinamu sausiu. Atsiradę nauji skrydžiai teigiamai stimuoliuoja rinką.

Vasario mėnesio krypčių rezultatai:

Po 2008 m. lapkričio, pirmą kartą Kopenhaga užsiropštė į populiariausios krypties iš Vilniaus oro uosto vietą. Sausį Skandinavijos oro bendrovei SAS pradėjus vykdyti skrydžius tarp Kopenhagos ir Vilniaus, kryptis pamažu auga ir šiai krypčiai kelių keleivių pritrūko iki penkiaženklio pervežtų keleivių skaičiaus.

Trečdaliu, palyginti su praėjusių metų vasariu, nukrito Rygos krypties populiarumas. Neigiama tendencija juda daugelio krypčių, per kurias keleiviai iš Vilniaus keliauja tranzitu, populiarumas. Tam didžiausią įtaką turi prasiplėtęs tiesiogiai pasiekiamų iš Vilniaus krypčių sąrašas: vasarį sumažėjo ir Prahos, Helsinkio, Frankfurto krypčių populiarumas. Pastarajai įtakos turėjo ir kelias dienas trukęs paskutinę savaitę vykęs „Lufthansa” pilotų streikas.

Kelintą mėnesį stebime LOT pastangas didinti tranzitinių keleivių per Varšuvą srautus – LOT perveža gerokai daugiau keleivių nei prieš metus. Nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo LOT siūlys ypač vėlyvą vakarinį atvykimą iš Varšuvos į Vilnių (0.40 – 1.00 val. po vidurnakčio), kurio dėka bus galima „pagauti” beveik visus vakarinius atvykimus į Varšuvą. Be to, dalyje reisų bus naudojamas reaktyvinis „Embraer” lėktuvas, tuo auginant produkto „su LOT per Varšuvą” patrauklumą.

Vasario viduryje estų aviakompanija „Estonian”, bendradarbiaudama su KLM pradėjo skrydžius iš Talino per Vilnių į Amsterdamą. Nors aviakompanija pasirinko atsargų įėjimo planą – skrydžiai prasidėjo 3 kartus per savaitę, o nuo kovo 1 d. skrydžių skaičius bus padidintas iki 6, tačiau lėktuvų užpildymo rodikliai yra ypač aukšti jau nuo pirmojo skrydžio. Segmente Vilnius-Amsterdamas „Estonian” lėktuvas buvo užpildytas 86% (įspūdingas rezultatas, ypač atsižvelgiant jog „Estonian” siūlo ir verslo klasės produktą), segmente Amsterdamas-Vilnius – 67%. Daliai keleivių patrauklus pasirodė ir vidurdienio reisas Vilnius-Talinas: iš Amsterdamo atvykusį lėktuvą kasdien papildo 15-20 keleivių.

Pamažu auga „airBaltic” gruodį-sausį atidarytų reisų iš Vilniaus populiarumas. Kai kuriose kryptyse „airBaltic” sumažino skrydžių skaičių (Miuncheno, Amsterdamo), kitose pakeitė lėktuvą mažesniu (Berlyno), tačiau be augančio lėktuvų užpildymo tai leido ir auginti keleivių skaičių maršrutuose: augo keleivių skaičius į Paryžių, Miuncheną, Romą.

Ką atneš kovas? Nuo kovo 1 dienos „Estonian”/KLM dvigubina skrydžių į Amsterdamą skaičių Su nauju vasaros tvarkaraščiu Vilniaus oro uosto tiesioginių krypčių žemėlapį papildys Edinburgas, Žirona, Hamburgas, daugiau skrydžių bus pradedama vykdyti į Dubliną, Oslą, Frankfurtą, Taliną, Paryžių, Berlyną, Rygą.

Sausio mėnesio pagrindiniai Vilniaus oro uosto rodikliai:

– keleivių skaičius sumažėjo 4,5%;
– skrydžių skaičius augo 5,7%;
– krovinių ir pašto kiekiai augo 17%.

2009 m. sausio pirmąją pusę dar veiklą vykdė vežėjas „flyLAL – Lithuanian Airlines”, o realiai jo keleiviai darė įtaką visą praėjusio sausio rezultatai (visi išvykę turėjo grįžti ir nutraukus veiklą jų vežėjui).

Gana ženkliai paaugęs skrydžių skaičius, bet kritęs keleivių skaičius rodo, jog rinka rinka taip greitai nepriėmė ir neišnaudojo naujos pasiūlos, todėl daugelio lėktuvų užpildymai krito, lyginant su praėjusiais metais.

Nedaug trūko, jog po 13 mėnesių pertraukos Ryga būtų praradusi populiariausios krypties iš Vilniaus oro uosto vardą – į Rygą keliavo tik 34 keleiviais daugiau nei į Kopenhagą.

Tuo tarpu nuo sausio 11 d. į Kopenhagą pradėjus vykdyti skrydžius bendrovei SAS, Kopenhagos kryptis po visus 2009 m. trukusio kritimo šoko aukštyn. Sausį 41% keleivių į Kopenhagą pervežė SAS, 59% – „airBaltic”, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog SAS skrydžius vykdė tik tris mėnesio savaites. Beveik dvigubai padidėjusi pasiūla Kopenhagos kryptimi smarkiai sumažino lėktuvų užpildymą.

Kopenhagos kaip transferinio oro uosto augimas padarė įtakos kitiems aplinkiams hub’ams: tiek Rygai, tiek Prahai, tiek Frankfurtui, į kuriuos keleivių skaičius sumažėjo.

Verta atkreipti dėmesį į ženklų „Star1” augimą Londono Stanstedo kryptimi: nuo sausio pradžios aviakompanija padidino skrydžių skaičių nuo 4 kartų iki 5 per savaitę, tačiau keleivių skaičius padidėjo daugiau nei buvo padidintas vietų skaičius. Dažnesni reisai padarė patrauklesnį produktą, todėl „Star1” gali labiau konkuruoti su kasdieniu „Aer Lingus” produktu į Gatwick oro uostą – šios bendrovės pervežamų keleivių skaičius sumažėjo.

Šioje lentelėje neatsispindi „Aurelos” pervežti keleiviai į Dubliną ir Londoną sausio pradžioje (šie skrydžiai buvo nereguliarūs, todėl pakliuvo į čarterių statistiką): į Londoną pervežta bevei 300, į Dubliną – beveik 400 keleivių.

Nors „utair” ir „LOT” pervežmų skaičius mažėjo lyginant su gruodžio mėnesiu, tačiau palyginimas su praėjusiais metais rodo, kokį šuolį šios bendrovės padarė plėsdamos savo rinkos dalį per metus. Beje, abi šios bendrovės vasaros sezonu dalyje reisų ketina naudoti reaktyvinius lėktuvus.

Sausio mėnesį keleivių skaičius mažėjo „verslo” kryptimis – į Briuselį, Stokholmą, Maskvą. Atrodo, bus pasiteisinęs „Skyways” ir „Estonian Air” sprendimas skrydžiuose nuo sausio 1 iki 11 d. daryti pertrauką.

Džiugu, jog lapkritį atidarę Milano kryptį „Star1 Airlines” per porą mėnesių ją sėkmingai išsuko ir dviem skrydžiais per savaitę sugebėjo pervežti daug keleivių, nors gruodį šio maršruto rezultatai buvo nekokie.

Milano pavyzdys rodo, jog naujoms kryptims įsivažiuoti reikia mažiausiai mėnesio-dviejų, todėl kol kas nekokie Romos, Berlyno ir Amsterdamo rezultatai turi galimybę „įsisukti” pavasariop. Juolab, kad pritaikius tvarkaraščius iš Rygos ir Talino, šiuos maršrutus papildys transferiniai keleiviai (šiuo metu jų yra į Romą ir Paryžių iš Rygos).

Kaip bebūtų, naujai atidarytos kryptys stimuliuoja rinką. Vasario viduryje į žaidimą įsijungs dar viena stipri kryptis – „Estonian Air” ir KLM bendradarbiavimu atidarytas reisas iš Vilniaus į Amsterdamą.

Užsakomaisiais skrydžiais pervežtų keleivių skaičius sausį net 25%. Tam įtakos turėjo 700 keleivių, kuriuos į Dubliną ir Londoną pervežė „Aurela”, taip pat rinką aktyvino naujas žaidėjas „Star1 Holidays”, tačiau reikia pripažinti, jog ir patys keleivių srautai rodė neblogus rezultatus.

Lentelėje pateiktos populiariausios kryptys iš Vilniaus: ženkliai padaugėjo keleivių į Hurgadą, simboliškai į Tenerifą ir Bangkoką. Į šešetuką pateko šiemetinė „atostoginė” naujokė Taba, tačiau šių metų programoje nebėra tiesioginių skrydžių į Lioną.

Aviacijos teorija sako, jog ekonomikai atsigaunant, pirmiausia pradeda augti krovinių kiekiai, vėliau pradeda augti „charter/leisure” rinka, o galiausiai ir reguliarūs skrydžiai. Tad – optimizmo yra.

„Star1 airlines” šią vasarą ketina išplėsti savo skrydžių žemėlapį. Iš Vilniaus oro uosto bus pirmą kartą pradėti tiesioginiai skrydžiai į Edinburgą. „Star1” taip pat vasarą vėl skris į Žironą bei Dubliną, išliks žiemos tvarkaraštyje atsiradę skrydžiai į Milaną, o skrydžiai į Londoną vyks 6 kartus per savaitę.

Skrydžiai iš Vilniaus į Edinburgą prasidės kovo 29 dieną ir vyks du kartus per savaitę, išnaudojant „naktinį” lėktuvų panaudojimą. Iš Vilniaus lėktuvas kils 23 val. 15 min., Edinburge leisis 0 val. 10 min., iš Edinburgo atgal pakils 1 val. 10 min., Vilniuje nusileis 5 val. 50 min.

Iki gegužės pradžios skrydžiai vyks ketvirtadieniais ir sekmadieniais, nuo gegužės pradžios ketvirtadienius pakeis penktadienis (grįžimas atitinkamai viena diena vėliau).

Skrydžiais į Edinburgą pirmiausia „Star1” pretenduos į Šiaurinėje Anglijoje ir Škotijoje išsibarsčiusį lietuvių emigrantų srautą, tačiau kartu ši kryptis turėtų sudominti ir trumpų „savaitgalio atostogų” mėgėjus: Edinburge yra ką pamatyti ir šis miestas nėra nuvalkiotas kaip Londonas ar Paryžius.

„Naktiniai” skrydžiai taip pat vyks iš Vilniaus į Dubliną. „Star1” skrydžius šia kryptimi pradės gegužės 29 dieną tris kartus per savaitę: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Išvykimas iš Vilniaus – 23 val. 15 min., grįžimas – 6 val. 10 min.

Dublino kryptimi šią vasarą didelė konkurencija: nors „Aer Lingus” sumažina naudojamą lėktuvą maršrute nuo „Airbus A321” į „Airbus A320”, tačiau keturis skrydžius per savaitę vykdys „airBaltic”, o „Ryanair” iš Dublino į Kauną ketina vykdyti 5 skrydžius per savaitę vietoje keturių.

„Star1 airlines” šiltuoju metų laiku vėl vykdys skrydžius iš Vilniaus į Žironą. Žirona įsikūrusi per keliasdešimt kilometrų nuo Barselonos, todėl tai yra patogus taškas tiek laisvalaikio keliautojams į Barseloną, tiek lietuvių emigrantams įsikūrusiems Katalonijoje, tiek atostaugautojams, keliaujantiems į Costa Brava ir aplinkinius kurortus.

Skrydžiai iš Vilniaus į Žironą vyks nuo birželio 23 dienos iki spalio 3 dienos. Skrydžiai vyks ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Išvykimas iš Vilniaus – 8 val., išvykimas iš Žironos – 11 val., nusileidimas Vilniuje – 15 val. 5 min.

„Star1 Airlines” vasarą pratęs lapkritį pradėtus skrydžius iš Vilniaus į Milaną. Skrydžiai bus taip pat vykdomi 2 kartus per savaitę, tačiau tvarkaraštis keičiamas į skrydžius pirmadieniais ir penktadieniais. Išvykimas iš Vilniaus – 8 val., iš Milano – 10 val. 30 min., nusileidimas Vilniuje – 14 val.

Pakeistas tvarkaraštis yra kompromisinis, bandant su tuo pačiu skrydžių skaičiumi prisitaikyti tiek prie verslo, tiek prie laisvalaikio keliautojų – įmanomas tiek „prailgintas” savaitgalis nuo penktadienio iki pirmadienio, tiek verslo srautui įdomūs reisai darbo savaitės pradžioje ir pabaigoje.

Nuo balandžio 26 dienos „Star1 Airlines” ketina padažninti skrydžius iš Vilniaus į Londono Stansted oro uostą iki šešių skrydžių per savaitę. Skrydžiai nuo balandžio pabaigos bus vykdomi kasdien, išskyrus šeštadienius. Nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo tvarkaraštis bus šiek tiek pakeistas: išvykimas iš Vilniaus – 16 val. 15 min., iš Londono – 17 val. 15 min., nusileidimas Vilniuje – 22 val. 15 min.

Nuo kovo pabaigos „Aer Lingus” nutrauks skrydžius iš Londono Gatwick oro uosto į Vilnių, o šiame maršrute juos ketina pakeisti „airBaltic”  su skrydžiais 4 kartus per savaitę vasaros sezonu. Sudėjus visus pasikeitimus, siūlomų kėdžių skaičius per savaitę Vilnius-Londonas maršrute sumažės 20%, kas, įvertinus rinkos sezoniškumą (vasarą paklausa didesnė nei žiemą, kuomet aktyvus tik šventinis laikotarpis), abi aviakompanijos turi galimybę pasiekti puikų lėktuvų užpildymą.

„Star1 airlines” jau parduoda bilietus į vasaros sezono reisus savo interneto svetainėje. Ypač gerų kainų galima rasti skrydžiams į Edinburgą – nuo 223 litų į abi puses.

„airBaltic” vakar paskelbė apie atidaromas naujas kryptis iš Vilniaus į Mančesterį ir Hamburgą bei atnaujinamus skrydžius į Oslą, Dubliną ir Taliną.

Kartu buvo pakoreguotas vasaros „airBaltic” skrydžių tvarkaraštis, atsižvelgiant į lėktuvų išnaudojimą ir rinkos bei paklausos pokyčius.

Vilnius – Amsterdamas reisas nuo vasaros sezono pradžios bus vykdomas tris kartus per savaitę – antradieniais, penktadieniais ir šeštadieniais sekmadieniais, tačiau, svarbiausia – reisas bus vykdomas vakarais. Išvykimas iš Vilniaus – 17:25, grįžimas į Vilnių – 22:50.

„airBaltic” Vilnius-Amsterdamas nekonkuruos su „Estonian Air” vasarį pradedamais reisais Talinas-Vilnius-Amsterdamas, kuris vyks rytais (išvykimas iš Vilniaus 6:55 val.). „airBaltic” tvarkaraštis bus patogus „weekend break” mėgėjams, be to, kadangi „airBaltic” nors ir be tiesioginio bendradarbiavimo su KLM, siūlo jungtinius „vieno bilieto” skrydžius per Amsterdamą, todėl kai kuriomis dienomis galimas patogus vakarinis grįžimas iš Amsterdamo.

Kitomis keturiomis dienomis: pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais panašiu tvarkaraščiu bus vykdomas reisas iš Vilniaus į Londono Gatwick oro uostą. Išvykimas iš Vilniaus – 17:05 val., nusileidimas Vilniuje – 23:25 val.

„airBaltic” reisui į Londoną pasirinko gana panašų tvarkaraštį kaip ir „Star1” skrydžiams į Stanstedo oro uostą, tačiau greičiausiai vakarinis reisas į Londono yra geriausias laiko požiūriu variantas – „Aer Lingus” išbandė ankstyvo ryto ir vėlyvo vakaro variantus, tačiau abu jie turėjo problemų su vieno iš segmentų užpildymu.

Iš Vilniaus į Mančesterį ir Dubliną „airBaltic” skraidys „naktiniu” tvarkaraščiu. Išvykimas iš Vilniaus oro uosto – 22:40 min., grįžimas į Vilnių – 5 val. 55 min. Per Vilnių iš šių reisų bus galima tranzitu skristi į Rygą, Taliną.

Skrydžiai į Mančesterį vyks du kartus per savaitę – trečiadieniais ir šeštadieniais (grįžimas atitinkamai sekančią dieną), į Dubliną – 4 kartus per savaitę: pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais (vėl grįžimas atitinkamai sekančią dieną).

Skrydžiai iš Vilniaus į Paryžių ir Romą bus vykdomi vidurdieniais. 11:10 val. iš Vilniaus oro uosto kils „airBaltic” lėktuvai – į Paryžių antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais; į Romą – pirmadieniais, trečiadieniais ir šeštadieniais.

Iš Paryžiaus lėktuvai grįš 17 val. 20 min., iš Romos – 17 val. 35 min.

„airBaltic” iš Vilniaus į Taliną, Hamburgą ir Berlyną skraidys „Fokker 50” lėktuvu. Į Taliną bus vykdoma 11 reisų per savaitę – darbo dienomis rytais ir vakarais, sekmadieniais – tik vakarais.

Vidurdienį „Fokker 50” lėktuvas bus naudojamas skrydžiams į Vokietijos miestus: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais 11 val. 45 min. iš Vilniaus oro uostą bus skrendama į Hamburgą (grįžimas 17 val. 25 min.), pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais 12 val. 10 min. kils lėktuvai į Berlyną (grįžimas 17 val.). Nors žiemos tvarkaraštyje naudotus „Boeing 737-500” į Berlyną keičia daugiau nei dvigubai mažesni lėktuvai, tačiau skrydžių skaičius per savaitę didinamas nuo trijų iki keturių.

Ankstyvo ryto skrydžiai „Boeing 737-500” lėktuvu bus vykdomi iš Vilniaus  į Oslą ir Miuncheną. Nuo kovo 29 d. skrydžiai Vilnius-Miunchenas prasidės 6:00 val. iš Vilniaus oro uosto, grįžimas į Vilnių 10 val. 55 min.: antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. Toks tvarkaraštis Miuncheno oro uoste turėtų padėti pagauti nemažai jungiamųjų skrydžių, tačiau grįžimui teks rinktis kitus oro uostus.

Į Oslą skrydžiai prasidės gegužės 17 dieną ir vyks pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais. Lėktuvas iš Vilniaus kils 5 val. 45 min., leisis iš Oslo – 10 val. 15 min.

Skrydžių iš Vilniaus į Kopenhagą tvarkaraštis turėtų likti panašus dabartiniam, tuo tarpu skrydžių tarp Rygos ir Vilniaus skaičius vasaros sezone padidės iki 6 per dieną – šiuo metu žiemą vyksta penki, praėjusią vasarą vyko septyni.