Asmeniški pamąstymai magistro diplomą priimant

Šiandien man, kaip ir krūvai kitų absolventų, tradicinėje Vilniaus Universiteto ceremonijų vietoje – šv. Jonų bažnyčioje – buvo įteiktas magistro diplomas. Baigiau Vilniaus Universiteto Ekonomikos fakulteto Europos ekonominių studijų programą, mokslinio tiriamojo darbo tema – „Europos Sąjunga kaip globalinės ekonomikos veikėjas. ES prekybos su JAV, Kinija ir kitais pagrindiniais prekybos partneriais problemos“.

Atsiimant studijas vainikuojantį diplomą kyla įvairių minčių – tiek apie studijų kokybę, tiek apie rezultatus, tiek apie tai, ką studijos davė (ir ką atėmė).

Visgi, Universitetas pirmiausia yra Žmonės – tiek studijų draugai, iš kurių gali išmokti ir kurie tave kartais motyvuoja ar paskatina, tiek Universitete dirbantys dėstytojai. Todėl diplomo gavimo proga padarysiu nedidelį pliusų/minusų vakarą – per 6 metus Ekonomikos fakultete teko susidurti su daugybe lektorių, docentų, profesorių, daktarų, akademikų. Visgi, ne visi paliko vienodą įspūdį – nemažai jų paliko neigiamą.

Sudarydamas šį sąrašą, labai stengiausi vengti asmeniškumų – nė vienas nenusipelnė minuso vien dėl to, jog kažkada parašė blogesnį pažymį, ar dar blogiau – įpaišė skolą. Į pažymius didesnį dėmesį nustojau kreipti turbūt antrame bakalauro kurse.

Žalioji pliusų zona:

prof. habil. dr. Jonas Čičinskas
prof. dr. Rimvydas Skyrius
prof. habil. dr. Borisas Melnikas
doc. dr. Antanas Rimantas Stanikūnas
doc. dr. Linas Čekanavičius
doc. dr. Gindra Kasnauskienė
prof. habil. m. dr. Stanislovas Martišius
doc. dr. Teodoras Medaiskis
doc. dr. Benjaminas Pladis
doktorantė Jakaterina Rojaka
Prof. dr. Sigitas Urbonavičius
lekt. Petras Venantas Mačiekus
doc. dr. Vadimas Titarenka
dr. Raimundas Kuodis
dr. Jonas Rasimavičius

Raudonoji minusų zona

doc. dr. Ona Barčkutė
doc. dr. Norbertas Balčiūnas
doc. dr. Bronislava Barzdenytė
doc. dr. Stasys Valentinavičius
Lekt. Algirdas Savaniauskas
prof. habil. m.dr. Petras Vytautas Vengrauskas
prof. habil. m. dr. Povilas Gylys
prof. habil. dr. Algirdas Miškinis

Mėlynoji neutralioji zona

prof. habil. dr. Birutė Galinienė
doc. dr. Algirdas Astrauskas
Doc. dr. Jonas Niaura
doc. dr. Jonas Martinavičius
doc. dr. Rima Česynienė

Noriu pasakyti atskirą pagiriamąjį žodį, kai kuriems iš „žaliojo“ sąrašo:

prof. habil.dr. Jonui Čičinskui – didelis ačiū už tai, jog buvo mano baigiamojo mokslo tiriamojo darbo vadovu ir davė daug sveiko požiūrio į globalinės ekonomikos sritis – vien dėl vadovo džiaugiuosi, jog pasirinkau svetimą baigiamojo darbo temą, kurią menkai išmaniau – pasaulinės ekonomikos tendencijos ir užkulsiai man dabar daug aiškesni;

doc.dr. Rimantui Stanikūnui, doc. dr. Linui Čekanavičiui, doc. dr. Benjaminui Pladžiui, doc. dr. Teodorui Medaiskiui, prof. dr. Sigitui Urbonavičiui, doc. dr. Vadimui Titarenkai – už labai įdomias paskaitas, už labai įdomias ir naudingas diskusijos – DAUG duodančios paskaitos įsimena ir išlieka ilgam;

dr. Raimundui Kuodžiui, lektorei Jekaterinai Rojakai, prof. dr. Raimundui Skyriui – už sveiką požiūrį;

prof. habil. dr. Borisui Melnikui ir prof. habil. dr. Stanislovui Martišiui – už norą pasakyti tiek daug – jų kalbos priverčia ir pamąstyti. Ir kartu už akivaizdų norą, jog jų studentai būtų protingi žmonės;

dr. Jonui Rasimavičiui – už principingumą (plačiau šio įrašo apačioje).

Apibendrinant galima pasakyti, jog į pliusų sąrašą daugiausia pateko žmonės, kuriems darbas Universitete nėra pagrindinė veikla – matyt, šie žmonės geriau suvokia šių dienų ekonomiką, yra žingeidesni ir geriau supranta, ko studentams reikia. Pavyzdžiui, Vadimas Titarenka, Jekaterina Rojaka, Benjaminas Pladis užima pakankamai aukštas pareigas banke „DnB Nord“, Raimundas Kuodis – Lietuvos banko ekonomikos departamento direktorius, Rimantas Stanikūnas – Konkurencijos tarybos pirmininkas ir t.t.

Didžiausias VU EF minusas – nemaža grupė „žuvusių“ dėstytojų, kurie nesugeba nieko duoti studentams, o savo tokią savotišką impotenciją stengiasi paslėpti kaišiodami pagalius į ratus studentų gyvenimui. Tipiniai tokių kentėjų bruožai:

– mokslo darbų gynymo metu jie stengiasi parodyti savo išprusimą ir ilgomis, visiškai bereikšmėmis kalbomis tarsi stengiąsi pasiteisinti, už ką jie gauna atlyginimą;

– egzaminų metu jie demonstruoja savo besąlyginį pranašumą prieš studentą – būtą ar nebūtą;

– jų dėstomos programos būna pasenusios kelis dešimtmečius;

– kreipia dėmesį į beprasmes smulkmenas.

Nors atrodo, jog raudonasis sąrašas gavosi trumpesnis, bet jų yra per daug, kad negadintų Ekonomikos fakulteto įvaizdžio ir atsiliepimų apie jį, jau jį pabaigus. Pas tokius dėstytojus studentas pralaimi kelis kartus – gaišta laiką klausydami jų beprasmių paskaitų, yra priverstas mokytis jo bereikšmę programą ir dar turi su juo kovoti per egzaminą!

Keli konkretus VU EF trūkumai:

– Mokymo programos yra labai nesuderintos. Neblogiausias pavyzdys, kad magistro studijose kartojasi bakalauro programos, bet skirtingų dėstytojų skirtingai pavadintos programos kartojasi – kartais net tą patį semestrą!

– Studentui suteikiama galybė bereikšmio triukšmo – dalis programų yra labai silpnos, paviršutiniškos, skirtos tik išsaugoti kai kurių dėstytojų darbo vietas;

– ir, žinoma, dėstytojai.

Mano požiūriu, Universitetas nėra skirtas mokyti amato. Leidžiuosi į didelius ginčus su tais, kurie kritikuoja mūsų universitetus, jog šie nesuteikia praktinių žinių ir „baigęs ekonomiką, net buhalteriu negali normaliai dirbti“. Mano atrodo, jog Universitetas yra gyvenimo mokyklos dalis, kuri turi formuoti išsilavinusio žmogaus pasaulėžiūrą, mąstymą, suteikti pagrindą ir pamatą praktinei, darbinei veiklai.

Kaip šiandien prisimenu 2001 m. spalio mėnesį dr. Jono Rasimavičiaus pasakytus žodžius per vieną pirmųjų jo mikroekonomikos paskaitų – „Mano tikslas yra, jog po ketverių studijų metų, jūsų mąstymas pasikeistų ir jūs mąstytumėte kaip ekonomistai. Toks yra Universiteto uždavinys“. Jokio ekonominio pasiruošimo neturinčiam devyniolikmečiui (tuo metu ekonomikos pradmenų mokyklose nemokė, nežinau kokiame lygyje dabar moko), šie žodžiai atrodė keisti ir ne iki galo suprantami. To nesuprantamumo pasekmė – dvi skolos iš mikroekonomikos. Su jom sutinku – vidurinėje mokykloje mokytam tik matematikos, sunku yra persilaužti ir perprąsti mikroekonomikos dėsnius – sritį, kurioje 2+2 ne visada yra keturi. Akademines skolas pas dr. J.Rasimavičių turėjo daugiau nei pusė kurso – šis dėstytojas principingai nepraleisdavo tų, kurie nesugebėdavo perkąsti mikroekonomikos principų. Už savo principingumą šiam JAV mokslus baigusiam daktarui teko nukentėti – kuomet buvau berods trečiame bakalauro kurse, šio dėstytojo principingumas kažkam užkliuvo, jis pateko į pirmą „Lietuvos ryto“ puslapį už tai, jog pusė grupės neišlaikė jo egzamino. Po šio „incidento“ dr. J.Rasimavičius pasitraukė iš Vilniaus Universiteto …

Ir pačiai pačiai pabaigai – ar rekomenduoju kitam mokytis Vilniaus Universiteto Ekonomikos fakultete?

Performuluoju klausimą taip – ar tai, ką duoda šios studijos yra verta sugaištų metų ir įdėtų pinigų? Deja, ne. Šiuo metu yra geresnį ROI („Return On Investment“) teikiančių mokslo įstaigų. Ypač (YPAČ!) magistro studijose.

Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

22 komentarai

  1. Vidmantas - 2008 06 16, 17:35

    Labai įdomūs pamąstymai, pastebėjimai. Būtų puiku, jeigu tokį sveiką požiūrį išdėstytų kiekvienas universitetą baigęs blogeris.

  2. xaoc - 2008 06 16, 18:57

    Gal galetum placiau parasyti apie magistranturos programas, tavo poziuriu, vertas demesio? nes kaip tik zadu stoti i magistrantura, kazka is ekonomikos ar vadybos.

  3. kvak - 2008 06 16, 19:03

    Baigus VGTU Verslo vadybos fakultete magistrantra įspūdis tas pats.
    Kadangi B. Melnikas buvo mano baigiamojo darbo vadovas, teko nemažai bendrauti ir buvo nemažai jo paskaitų, aš jį rašyčiau į raudonąją zoną. Per kelias paskaitas papasakotos pasakėlės ilgainiui ima kartotis, žmogus visiškai nemoka planuoti ir organizuoti savo laiko, bando būti savas tarp studentų, laido vulgarius juokelius ir tokius pat „komplimentus“.
    Labiausiai įsiminė L. Lobanova, į vieną paskaitą buvo pakvietusi Algirdą Karalių ir Darių Čibonį, kurie 1,5 valandos praplaudinėjo mums smegenis, buvo smagu ir yra ką prisiminti.

  4. Simonas Bartkus - 2008 06 16, 21:21

    Na, kitų programų nelabai galiu rekomenduoti ar peikti – parašiau apie vieną, su kuria susidūriau tiesiogiai, o kitų, tiesą sakant, nelabai ir nagrinėjau.

    Melnikas pas mus vulgarių juokelių nelaidė. Jis man yra savotiškai įdomus. Teko klausytis jo paskaitas – viena sesija bakalaure, viena sesija magistrantūroje. Tai savotiški jo monologai ir savotiškas požiūris į gyvenimo tiesas peno pamąstymui davė nemažai.
    Dėl jo planavimo, organizavimo sugebėjimų sutinku, bet, savotiškai tai buvo ir žavu.

  5. Vitalijus - 2008 06 17, 15:19

    ajo, pamačiau tavo straipsniuką, ieškodamas S. Valentinavičius kontaktų, nes jis mano MTD vado vas, tai kai pamačiau jį raudonoje zonoje, dar didesnis liūdesys. Tikiuos, kad tavo vertinimas klaidingas, nes važiuoju su juo susipažinti?! ;)

  6. Alia - 2008 06 18, 20:18

    Och, aš irgi VU ekonomiką mokaus. Tikrai jie turi žmonių gerų, tikrai galėtų paruošti normalią programą… Bet norint tai padaryti, tų nevykusių dėstytojų reikia atsikratyti…

    Magistrantūrą, duokdie, užsieny bandysiu mokytis.

  7. Laurynas - 2008 06 27, 13:16

    Sutinku su straipsnio autoriumi. Tokia sutuacija, kuomet universiteto vadovybei priedai prie atlyginimo labiau rupi, o ne studiju programos. Magistraturos studijos vyksta 2! metus ir nieko.. Nezinau ar verta priimti asmeni studijuoti magistraturos studiju be praktines (2 metu) patirties toje srityje. Manau, kad ne net ir paciam universitetui.
    Taigi, universitetas juda pakrypusiais ratais – duok Dieve pasikeis i naujus:)

    Dekoju autoriui uz nebloga straipsni su pamastymais!

  8. eta - 2008 07 26, 17:37

    Saunuolis esi, Simonai!
    Nebijai pasakyti savo nuomone ir moki ja destyti. Tik nesugalvok isvaziuoti is Lietuvos… butu labai gaila.
    Sekmes tau ir toliau

  9. Studente - 2008 07 26, 22:53

    Sveiki. Esu būsima VU EF magistrantūros pirmakursė. Kad jau tik čia radau tokią temą, noriu paklausti, kada reikia rinktis magistro darbo vadovą. Ir ar apskritai jį galima pasirinkti, ar jis yra tiesiog paskiriamas ? Ačiū.

  10. […] Asmeniški pamąstymai magistro diplomą priimant […]

  11. Simonas Bartkus - 2008 07 28, 13:57

    Studente, magistro darbo temą ir vadovą reikia rinktis pirmąjį magistrantūros semestrą. Dažniausiai darbo vadovai būna suporuoti su temų pavadinimais, bet labai norint galima ir unikalią porą sugalvoti, pasitarus su galimu vadovu.

  12. LonelyLion - 2008 12 9, 17:06

    Pilnai sutinku su autorium, ypac del raudonojo sarasiuko ir del to ka duoda tokios studijos. Noreciau prisideti prie padekojimu zmonems is zaliojo sarasiuko. Lenkiu zemai galva pries Rojaka, Skyriu, Cekanaviciu ir ypac Pladi (atsiprasau, kad parasiau be laipsniu ir vardu :) Pladzio paskaitu lankomumas buvo pats didziausias, nes zmogus mokedavo neidomia informacija pateikti labai idomiai. Musu grupe treciadieniais varydavo „tusintis“, bet ketvirtadieni ryte, 8 val., visi jau laukdavom gerb. Pladzio prie auditorijos.
    Apie raudonaji sarasiuka galiu pasakyti tiek: kai bakalauro baigimo valstybiniuose egzaminuose tie patys klausimai eina daugiau nei 4 metai, kai paskaitu metu yra tiesiai skaitoma is wordinio failo ir tas failas neatsinaujina n metu, tai yra graudu.
    Del paskutinio klausimo pilnai sutinku. As savo vaiku neleisciau NIEKADA i VU EF jei tokia situacija isliks.

    Is visos sirdies dekoju autoriui, kuris visa tai paviesino.
    As to padaryti dar negaliu, nes dar neturiu popieriuko rankose :)

  13. ander - 2009 01 6, 15:08

    sutinku su autorium
    baigineju magistra kaip ir baigiau bakalaura tame pat VU EF
    graudu.
    gaila laiko ideto sitam mokslui. kazka suzinojau, ko nezinojau anksciau bet dirbu visai ne ta ka baigusi, visa informacija pasenusi ir netinkama praktikoj.
    geriausias universitetas – gyvenimas,
    ka gali ismokyt VU ekonomikos destytojas tave, kai jis pats gryzta namo ir galo su galu nesuduria?
    mokykites is praktiku, pasaulyje pripazintu, tokiu kaip Robertas T. Kijosakis ir pan. ten daug vertingesne informacija.
    aciu uz demesi,
    ir tikiuosi kuo grweiciau pabaigti sias nelemtas studijas, kurias einu vien tam kad tevai popieruko prase, ir kad uz jas moketi nereikia.

  14. Arturas - 2009 01 18, 13:18

    Pagarba straipsnio autoriui. Taciau…turiu daug kritikos.. Pats baigiau makroekonomikos magistranturos studijas VU EF ir esu labai patenkintas studiju kokybe. Vienas dalykas – i Europos ekonomines studijas susirenka su zemesniais balais zmones, ir reikalauja is tos studijos programos kazko nerealaus. Kitas dalykas – tai, kad destytojai skaito is wordinio fail’o, tai cia yra kiekvieno destytojo reikalas, o studento – klausyti arba neklausyti. Universitetas neprivalo Tau viska atnesti ant padekliuko kaip mazam vaikui, o tik – nukreipti reikalinga linkme. Kas labai troksta praktiniu ziniu, tegu stoja i kolegijas arba renkasi i praktika orientuotus dalykus (ismoks ir buhalteriauti). Ekonomika – mokslas, o ne amatas (kaip teise, medicina ar buhalterija).
    Europos ekonomines studijos – labai siauros specializacijos studijos, todel is vienos programos spresti apie studiju kokybe – kvaila.
    Kitas dalykas – Lietuvoje susiformavo nesveikas poziuris i magistranturos studijas – stoja visi, kas netingi!!! Tai yra blogai, nes magistro studijos yra skirtos pasirengti moksliniam darbui (80 %) ir likusieji 20% – kelti savo kvalifikacija. Dauguma istojusiuju net nezino, ko jie stojo.. tokie pabaigia ir veliau sako, kad studijos prastos…
    Del raudonojo sarasiuko nesutinku, nes destytojas dirba savo darba ir neprivalo aplink tave sokineti kaip apie maza vaika. Jei tau butu idomus tavo pasirinktas dalykas – pats savarankiskai pasigilintum i tuos dalykus, kuriuos tau deste destytojai is raudono sarasiuko, ir viskas butu gerai. Dabar, remiantis tavo samprotavimais, 6 metai universitete tau nieko nedave, nes tu taip ir nesupratai universiteto misijos. Cia be pykcio ir be ironijos… patikek, jei destytojai pradetu reikalauti is studentu tiek, kiek studentai reikalauja is destytoju, tai, manau, daug studentu turetu skolu ir isvis nebaigtu universiteto… sekmes!

  15. Prikolistas - 2009 02 10, 16:08

    čia viskas (mintys žemiau) apie vengrauską? :))
    Nepamiršiu, kai paskaitoje pateiktoje poletileninėje skaidrėje užrašas: „Planuojama, jog 1995 m…“
    Po tos auksinės minties perskaitytos 2005 m. eidavau tik į atsiskaitymus.

    Tipiniai tokių kentėjų bruožai:

    – mokslo darbų gynymo metu jie stengiasi parodyti savo išprusimą ir ilgomis, visiškai bereikšmėmis kalbomis tarsi stengiąsi pasiteisinti, už ką jie gauna atlyginimą;

    – egzaminų metu jie demonstruoja savo besąlyginį pranašumą prieš studentą – būtą ar nebūtą;

    – jų dėstomos programos būna pasenusios kelis dešimtmečius;

    – kreipia dėmesį į beprasmes smulkmenas.

  16. to Arturas - 2009 03 15, 14:28

    Cia jau truputi i pievas nusivaziavai su savo palyginimais apie moksla ir amata. Tiek teise, tiek medicina, ar buhalterija gali but ir mokslas ir amatas. Pvz. jei buhalterijos mokaisi vien tam, kad zinot i kurias eilutes pagal standarta surasyt visokius cash flows, tai cia gal daugiau amatas, bet jei giliniesi DEL KO jas reikia ten rasyti, kaip ivertint ir geriau atspindet ivairius prognozuojamus ir netiesioginius veiksnius buhalterijoj – cia jau mokslas.

    Bet as esu 100% isitikines, kad zmogus neismanantis amato NEGALI siekti mokslo. Tai butu tiesiog blefas. Negali gilintis i mokslo problemas neturedamas zalio supratimo apie ivairius jo niuansus ir kokie veiksniai kaip/ka veikia. Cia mano nuomone ir yra esmine Lietuvos universitetu problema. Dar aisku, klausimas ka laikysi teorija, ka laikysi daugiau pritaikomom ziniom. Tarkim, as isivaizduociau, kad kiekvienas ekonomistas turetu gaut universitete neblogas finansu rinkos zinias, nuo ivairiu isvestiniu priemoniu, kaip CDOs, iki pinigu politikos niuansu ir priemoniu, kaip ji vykdoma, ir t.t. Atrodo egzotiskos zinios, bet be ju pilnai nesuprasi, tarkim, kas itakoja einamosios saskaitos deficita ir kokia jos tikimybe eit i viena ar kita puse, kokios dabartines finansu krizes priezastys. Nors is esmes as tai pavadinciau taikomosiom ziniom, nes tu mokaisi kas, kur, kaip veikia; tu dar nekuri savo teoriju. Bet tokiu praktiniu ziniu ir truksta musu univieruose. Perdaug grimzdama i matematika, nesuprantant pacios ekonomikos. Ir isvis, as isivaizduoju nemazai destytoju moko ivairius metodus patys nesuprasdami kaip jie veikia. Cia panasiai kaip mokykloj visi iskalam, kas yra sin x isvestine, ir ismokstam sprest uzdavinius, bet labai mazai mokytoju isvis zino kas tai yra isvestine, ka ji matuoja is esmes. Va cia ir yra tai, ka as vadinu blefu, kuris neisvengiamas be amato pazinimo. Vaidini teoretika, mokslininka; bet nesupranti esminiu praktiniu dalyku gludinciu po tuo mokslu.

  17. vietinis krc Arte - 2009 09 3, 12:40

    Paskaitų(dažniausiai, senų stereotipų) išvengimas pagrinde konspektai (dėl papildomos info, kai kur dar vadinama – platesnis požiūris.. tai sakykim: pakeiskim tai atsilaisvinusiu LAIKU:)) žodžiu, LAISVĖ kurti savo marazmus:)))
    vien tik atsiskaitymai-egzaminai,
    patrauklus popieriukas,
    Krc..galima sakyti, kad beveik viskas, ko TROKŠTA ankstesni komemtuotojai- analitikai, tai viso labo nusakoma tik dviem žodžiais – NEAKIVAIZDINĖS STUDIJOS:-D-DD

  18. Andzelika - 2009 10 14, 14:34

    Ups, atrodo isivele klaida – ne Raimundas o Rimvydas Skyrius – aprasomajame tekste :)

  19. Hobo - 2009 11 4, 19:40

    Keli pamastymai:
    1) del teorijos ir matematikos ekonomikoje: prisijunkite, pvz, prie nobel.se, nueikite i „economics“ ir paziurekite uz kokius darbus DAUGUMA „nobelistu-ekonomistu“ yra gave tas premijas. Ne maziau, kaip 70% – is matematines ekonomikos! Lazinuosi, kad dauguma musu (iskaitant ir mane:) nesugebetume netgi suvokti, ka jie tokio nuveike – nes nemoketume perskaityti ju darbu. Parsyti angliskai, bet…taipgi parasyti matematiskai :-). Gal nesakysit, kad ir tie laureatai „nesupranta pacios ekonomikos“? :) Greiciau jau jus (mes) nesuprantame nei ekonomikos, nei matematikos…

    2) del VU EF. Visi cia labai greiti aiskinti, kad reikia siam fakui apsivalyti nuo negabiu destytoju ir pan. O ka daryti „apsivalius“? Is kur paimti tuos, kurie juos pakeist? Na, pasisakykite, kiek is jusu (baigusiu ne mazesnium, negu 9 vidurkiu) esate pasiryze eiti dirbti destytojais i EF, a? T.y. asistentais, taip mazdaug uz 1000 lituku i rankas. Nepamirstant, kad uz tuos pinigelius reiks ne tik destyti, bet dar ir mokslini darba dirbti, tyrimus vykdyti. Na, tai kas eina? :-))

  20. SnIt - 2011 09 5, 14:44

    Mokydamasis magistratūroje supratau kad kaikurie is cia isvardintų destytoju zaliojoje zonoje turi pereiti i raudonaja zona nes…. (nezinau net del ko taciau dabar jie nieko verti.).
    Kaikurie destytojai kaip Cicinskas yra tikrai geri ekspertai bet senatve daro savo ir zmogui sunku bendrauti su auditorija. Sunku suprasti jo sistema, suprasti ka sneka, daznai kazka sumaiso ir t.t. jau tikrai ne laikas desytti. Melnikas labai sviesaus proto taciau tai ka jis deste mums magistranturoje yra pirmo kurso medziaga. nezinau kodel jis taip dare taciau paskaitos visiskai neidomios, pasenusi informacija. informacija pateikiama zemam lygyje. Nei vienas destytojas neskatina studenta mastyti ir issakyti savo nuomone, yra reikalavimas kaip papugai viska mintinai ismokti… Jonas rasimavicius yra nerealaus lygio destytojas tik gaila kad nebedesto VU (gali buti kad klystu).

  21. Joana - 2011 11 7, 09:05

    mano nelaimei, beveik visas raudonasis sąrašas buvo iš mano katedros, kurioje gyniausi savo magistrinį. Labai jau pažįstami ir artimi buvo pamąstymai apie tuščius dėstytojus, bandančius parodyti savo „išprusimą“. Kaip šiandien atsimenu užsipuolimą, kad „išsigalvojau terminus“ – o tas išgalvotas terminas buvo „regresorius“…
    O atklydau čia, nes šiąnakt susapnavau Pladį. Vienas iš šviesiausių, įdomiausių ir protingiausių sutiktų dėstytojų, kuris man studijuojant gal net nelabai žinojo mano vardą, o aš jį štai po tiek metų dar susapnavau. Visgi, paliko įspūdį, labai teigiamą ir neišdildomą. O VU EF, kaip ten bebūtų (iš tikro – jeigu nubrauktum magistratūros metus, kurie atnešė tik negerą skonį burnoje ir nepasakyčiau, kad apart diplomo, dar atnešė naudos – gerai bent, kad bent finansiškai išėjau į pliusą) – bent jau suformavo pasaulėžiūrą, ir jaučiuosi turinti tikrai daugiau supratimo apie procesus, vykstančius aplinkui, negu eilinės filologės…

  22. siuo metu besimokantis - 2013 04 14, 21:17

    Po bakalauro studiju KTU Ekonomikos fakultete labai smarkiai nusivyliau VU Verslo ekonomikos studijomis, moduliai beveik nesusieti su realiu verslu, konspektai dauguma popieriniai ir filosofiniai,kuriuos reikalaujama ismokti beveik mintinai (pvz Gylys, Niaura).Semestro studijos kainuoja 2500 lt gaunasi uz moduli moki virs 600lt o tai yra 2 paskaitos po 5h ir egzaminas is filosofinio konspekto. Jei neislaikai egzamino per perlaikyma – moki dar apie 550 lt vel „naujai isklausoma moduli“. Kas mastot apie magistro studijas patarciau cia nesirinkti, neverta uz 10000 lt kalti mintinai slyksciu filosofiniu konspektu…

Leave a reply