Archive for birželio, 2008

Kaip „Suit Supply“ sprendžia problemas

Gali būti, jog šis įrašas tapti garbinimo giesme vienai parduotuvei, bet gerai vietai negaila, o ir ne pirmas toks būsiu – kolega Miesčionis irgi savo gerąja patirtimi dalinosi.

Reikalas tas, jog po kelių apsilankymų „Suit Supply“ neisivaizduoju kitos vietos, kur įmanoma vyrams greitai, patogiai ir be streso įsigyti kokybišką kostiumą ar kokį kitą klasikinį rūbą.

Pamenu, dar prieš gerą gerą penkmetį, kada sukausi interneto svetainių kūrimo versle, tos srities žmonės buvo įsikandę populiariosios verslo literatūros maldelę – „mes neparduodame produktų, mes spredžiame problemas“. Konsultacinis verslas pirmasis įsikirto, jog klientai perka problemų sprendimus, o ne produktus. Šiandien matosi, kad tos interneto svetainių kūrimo kompanijos, kurios realiai suvokė, jog turi būti orientuotos į sprendimus, išgyveno, o kitos, liaudiškai tariant, „užlinko“ arba vegetuoja.

Paprasta ir ne kartą jau aprašyta tiesa – visi pinigai yra mokami ne už produktus, o už problemu sprendimus. Žmonėms nereikia mėsainių, jiems reikia alkio problemos sprendimo. Žmonėms nereikia auskarų, jiems reikia išskirtinumo problemos sprendimo. „Suit Supply“ matosi, jog yra orientuota į paprastos, bet svarbios problemos sprendimą – „klasikinio rūbo vyrams trūkumo problemą“.

„Suit Supply“ yra mažas parduotuvių tinklas, veikiantis tik Olandijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje, bet, visur kur veikia, sulaukęs didelės sėkmės. „Suit Supply“ Lietuvoje yra puiki atsvara „Aprangos“ nekokybei, tos pačios „Aprangos“ valdomam „City“ brangumui, „Mosaic“/“Baltman“/“Monton“ silpnam asortimentui ir visiems galiojančiam labai blogam aptarnavimui.

Ar kas nors dar žino, nors vieną parduotuvę, kuri būtų sukurta vyrams?

Tik kelios plika akimi pastebimos smulkmenos, kurios paverčia „Suit Supply“ iš „produktų parduotuvės“ į „problemų sprendėją“:

1. Kostiumai parduotuvėje sukabinti pagal dydžius, o ne pagal modelį;

2. Pardavėjai / konsultantai – aukšto lygio. Patikėkite, 40-ties moteris kelia didesnį pasitikėjimą savo kompetencija patariant renkantis rūbą nei antro kurso studentė (dažniausiai arba „šūdo atsikandusiu veidu“ (c) Pumprickaite) rodanti prekes, arba nuolat kartojanti frazę „šitas tai puikiai jum tinka“) – ir ne tik kelia pasitikėjimą, bet iš tiesų sugeba patarti;

3. Parduotuvės interjeras ir prekių išdėstymas yra aiškiai nukreiptas į tikslą – „išspręsti klasikinio rūbo trūkumo problemą“ – viskas išdėliota tiksliai, be jokių nereikalingų detalių, viduryje salės – iš veidrodžių sudėtas kvadratas, kur gali save apžiūrėti iš visų pusių;

4. Greitai ir už pakankamai sąžiningą kainą tiesiog parduotuvėje gali būti palenktos kelnės, atliktas susiaurinimas ar pečių pakėlimas – dažnai standartinėje parduotuvėje taip gana neblogi modeliai geba pavirsti maišais kūnui.

„Suit Supply“ pasijusite nejaukiai tik tada, jeigu užsuksite į parduotuvę eidami per visas „Europos“ prekybos centre įsikūrusias parduotuvės iš eilės – neturėdami minėtos problemos, kurią sprendžia „Suit Supply“ – nesuprasite parduotuvės esmės.

Džiugu, jog Lietuvoje nors jie vaidina ir labai siaurą vaidmenį, bet yra pora žaidėjų iš kurių gali visa rinka pasimokyti tam tikrų dalykų:

1. Iš „Suit Supply“ – kiek mažai reikia, kad sukurti beveik tobulą parduotuvę vyrams;

2. Iš „Marks&Spencer“ – kaip reikia mokėti žymėti produktus (tik atkreipkite dėmesį į jų etiketes, spec. užrašus, skirtingas pakabų spalvas, dydžių žymėjimą!).

P.S. Atimti perkant drabužius iš pirkėjo pakabą atleistina tik „Maximai“ ir dėvėtų rūbų parduotuvėms.

Palanga kyla aukštyn, Kaunas leidžiasi žemyn

Daugėja skrydžių Palangos oro uoste. Praėjusią žiemą pasirodžiusi Vilniaus oro uoste, Rusijos aviakompanija „UTAir“ žengia ir į Palangą. Nuo birželio 30 dienos pradedami 2 kartus per savaitę skrydžiai iš Maskvos Vnukovo oro uosto į Palangos oro uostą lėktuvu ATR42 (gali būti keičiamas į „Boeing 737-500“).

Palangos oro uostas po „FlyLAL“ pasitraukimo praėjusį pavasarį pamažu atsigauna. Nors skrydžių iš/į Palangą yra nedaug, bet šiame oro uoste dabar dirbs jau keturios skirtingos avialinijos. Du kartus per dieną į Kopenhagą skrenda SAS, „FlyLAL“ vykdo reguliariuosius reisus į Dubliną bei Londoną (bei užsakomąjį į Turkiją), Norvegijos pigių skrydžių bendrovė „Norwegian Air Shuttle“ skrenda į Oslą, o nuo šiol prisideda dar ir jungtis su Maskva.

Palangai jungtis su Maskva turėtų būti labai naudinga – šį Lietuvos kurortą Rusijos gyventojai vis dar mėgsta, dėl to šio skrydžio atidarymas turėtų atnešti nemažai naudos Palangos turizmui. Mano manymu, Palangos bei Neringos savivaldybės turėtų dėti visas pastangas, jog prisiviliotų kokią nors oro bendrovę vykdyti nebrangius bent sezoninius skrydžius į Palangą iš didžiųjų Vokietijos miestų – šie reisai turėtų atvežti turistų į Vokietijos senjorų mėgstamą Neringą.

Nors skrydžių skaičiumi Palanga neaplenkė Kauno oro uosto, bet didelis avialinijų, dirbančių oro uoste skaičius garantuoja didesnį stabilumą oro uostui. Štai Kaunas dėjo dideles pastangas, kad prisiviliotų Airijos pigių skrydžių „Ryanair“, bet ji ir yra vienintelė bendrovė, vykdanti skrydžius iš Kauno. Dėl vienokių ar kitokių priežasčių kilus nesutarimui tarp Kauno oro uosto ir „Ryanair“, aviakompanija gali iš oro uosto pasitraukti ir Kauno oro uostas liks su didžiuliu ir tuščiu keleivių aptarnavimo terminalu.

O kad „Ryanair“ didelio optimizmo su Kauno oro uostu nesieja, galima matyti iš jos veiksmų. Nuo „Ryanair“ pasirodymo Kaune skrydžių iš Kauno tik mažėja. Jau anksčiau buvo uždaryti „Ryanair“ skrydžiai į Stokholmą ir Šenoną, planai atidaryti reisą į Budapeštą taip ir nebuvo įgyvendinti, šiais metais uždarytas ir reisas į Glazgą Škotijoje.

Nuo rudens „Ryanair“ paskelbė apie atidarymą skrydžio iš Kauno į šalia Londono esantį Lutono oro uostą (į šį oro uostą dar niekas nėra skraidęs iš Lietuvos), bet nutylėjo, jog dvigubai mažina skrydžių į Londono Stanstedo oro uostą – vietoje dviejų skrydžių per dieną bus vykdomas vienas, o į Lutoną bus skraidoma tris kartus per savaitę. Tai reiškia, jog bendras skrydžių skaičius į Londoną yra mažinamas.

Gebėjimu prisitraukti naujų avialinijų galime toliau pavydėti Rygai, į kurią skrydžių atidaroma daugiau nei į Kauną, Vilnių ir Palangą kartu sudėjus… Štai šalia „easyJet“ ir „Ryanair“ (kuris, priešingai negu iš Kauno, didina skrydžių skaičių – atidaro reisą į Briuselį), Ryga prisiviliojo dar vieną pigių skrydžių bendrovę „Germanwings“, į šį miestą pradėjo skraidyti Armėnijos avialinijos, sparčiai skrydžių geografiją plečia vietinis „airBaltic“.

UPDATE 06.12: Straipsnį perspausdino „Alfa.lt“.

UPDATE 06.16: Straipsniu pasinaudojo „Kauno diena“

„Apple“ keičia „iPhone“ aktyvavimo politiką

Pristačiusi „iPhone 3G“, „Apple“, atrodo, keičia ir telefono aktyvavimo politiką. Iki šiol „iPhone“ JAV (ir kai kuriose Vakarų Europos šalyse) buvo galima tiesiog įsigyti parduotuvėse arba internetu už nustatytą „retail“ kainą, o jo aktyvavimas (kitaip tariant, sutarties su operatoriumi AT&T sudarymas) vyko prijungus telefoną prie kompiuterio ir aktyvuojant per „iTunes“ parduotuvę.

Tai leido „hackeriams“ laužyti programinę telefono įrangą, dėl to po visą pasaulį pasklido legaliai įsigyti nelegalūs „iPhone“ – telefonai buvo įsigijami JAV, bet neaktyvuojami per „iTunes“ – tiesiog nelegalios programinės įrangos dėka telefonas buvo „atrišamas“ ir veikdavo su bet kokia SIM kortele. Ko gero, visi Lietuvoje naudojami „iPhone“ yra būtent tokie – tokį turi ir šių eilučių autorius :)

Iš tokios situacijos pralaimi pirmiausia „AT&T“, o galbūt ir „Apple“ – priklauso nuo neskelbiamo šių kompanijų tarpusavio susitarimo – akivaizdu, jog „AT&T“ turėtų dotuoti telefonų kainą „Apple“.

„Apple“, ko gero, suprato, jog neįmanoma tik programinės įrangos pagalba apsaugoti telefoną „nuo atrišimo“. Be to, „Apple“ nori mažinti „iPhone“ telefono kainą,  o toks mažinimas dar labiau paskatintų „atrišinėti“ telefonus ir platinti juos po visą pasaulį.

„Apple“ savo planą mažinti kainas įvykdė – „iPhone 3G“ su 8GB kietuoju disku kainuos vos 199 dolerius. Bet – telefonai nebebus pardavinėjami „Apple Store“ internete, o juos bus galima įsigyti tik „AT&T“ salonuose bei „Apple“ firminėse parduotuvėse. Negana to, visi telefonai bus aktyvuojami iš karto – parduotuvėje. Tai reiškia, jog neaktyvuotų telefonų nebus galima įsigyti.

Kol kas nėra aišku, kaip vyks aktyvacija – spėju, jog bus sudaroma sutartis kreditinės kortelės pagalba ir taip atsiras įsipareigojamas mokėti mėnesinį mokestį „AT&T“ …

Taigi, „iPhone 3G“ atrišimas bus ne tik programinis reikalas ….

Įdomu, kaip aktyvavimas atrodys „Omnitel“ – tiesa, įdomesnis klausimas yra kokia bus aparato kaina ir kokios bus įsipareigojimų „Omnitel“ sąlygos.

Gera žinia yra ta, jog su „iPhone 3G“ pasirodymu Lietuviams turėtų būti atverta ir „iTunes Store“. YAHOOOO! Laukiam „later this summer“.

Via „Apple Insider“

„iPhone“ Lietuvoje nebus. Bus „iPhone 3G“

Šiandien „Apple“ vadovas Steve Jobs tradicinėje vasaros „Apple“ prezentacijoje pristatė „Apple“ naujienas. Pagrindinės naujienos yra dvi – pasirodys nauja „iPhone“ programinės įrangos versija „iPhone 2.0“ bei pasirodo naujas aparatas – „iPhone 3G“.

Didelių stebuklų neatsirado – su jais galite susipažinti čia ir čia.

Kaip ir „TeliaSonera“ valdoma „Omnitel“ skelbė jau anksčiau – „TeliaSonera“ paskelbta „iPhone“ platintoja Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje ir Baltijos šalyse. „iPhone“ geografija plečiasi – vietoje šešių, „iPhone“ dabar pasirodys 70-yje šalių.

Bet – bendrame „Apple“ ir „TeliaSonera“ pranešime skelbiama, jog Baltijos šalyse „iPhone“ visgi pasirodys vėliau negu oficiali „iPhone 3G“ „worldwine launch“. Kada tai bus nedatalizuojama – „later this summer“.

„iPhone“ kaina JAV rinkoje mažinama iki 199 dolerių už 8GB ir 299 dolerių už 16GB modelį. Įdomu, kokios kainodaros laikysis „Omnitel“ – ar tradicinės „Apple“, kada Lietuvoje „Apple“ produkcija kainuoja apie 60 nuošimčių brangiau nei už Atlanto?

Pasidžiaugti galima tuo, jog Steve Jobs pasaulio žemėlapyje Lietuva ir kitos Baltijos šalys prisirtos prie „teigiamų“ šalių, kurios patenka į 70 šalių sąrašą, kuriose bus prekiaujama „iPhone 3G“. Užribyje liko tokios šalys kaip Rusija ar Kinija. Bet, „worldwide launch“ mums kol kas negalioja.

„Coca Colos“ nebeliko. „Pepsi“ laikas

„Forum Cinemas“ atsikratė ne tik „Coca Cola Plaza“ kino centro pavadinimo. Maža to, „Forum Cinemas“ tinklo kino teatruose įsikūrusiuose baruose „Coca Cola“ pakeitė „Pepsi“!

Štai tokį vaizdelį „nušoviau“ praėjusį penktadienį kino teatre „Forum Cinemas Akropolis“, belaukdamas „Kung Fu Panda“ seanso.

Man asmeniškai „Pepsi“ patinka labiau nei „Coca Cola“ dėl didesnių simpatijų būtent šiam prekės ženklui, todėl aš pasikeitimu esu patenkintas.

Tik pamąstymui, kabo tik klaustukas – ar šis pakeitimas yra labiau principinis, ar paremtas grynai ekonominiu išskaičiavimu (kad ir tiekimo sąlygomis, marketinginiais „Pepsi“ pinigais ar tyrimo, rodančio, jog kinomanams labiau patinka „Pepsi“, o ne „Coca Cola“)? Žinant Lietuvą, spėju, greičiau taip padaryta iš principo.

Juolab, kad „Pepsi“ veikla Lietuvoje labai siaura. Kiek žinau, „Pepsi“ Lietuvoje veikia per distributorių „Mineraliniai vandenys“, o jų marketingo veikla praėjusius trejetą metų yra beveik nulinė. HORECA kanale apskritai „Pepsi“ pastebėti iki šiol teko tik „Cinamon“ kino teatruose. Na, dabar vien tik su pasirodymu „Forum Cinemas“ „Pepsi“ taps kur kas labiau matomi.

O kažin, ar „Forum Cinemas Vingis“ perdažys/perdažė ir didžiąją dalį savo interjero, kurio sienos yra „užbrand’intos“ „Coca Colos“ buteliukų formomis?…

P.S. O jeigu „Siemens Arena“ atsisakys „Siemens“ pavadinimo, tai ir visas tualetuose pvz. esančias rozetes pakeis iš „Siemens“ į, pvz. „Bosch“?

Ar nereiks lėktuvų ir keleivių vaikyti iš Vilniaus oro uosto?

Šiandien „Lietuvos ryto“ vedamasis straipsnis išties labai panašus į užsakytą straipsnį ar tiesiog gerą „FlyLAL – Lietuvos avialinijų“ viešųjų ryšių specialistų lobistinį darbą. Kol Vilnius ropinėja – Ryga jau nuskrido.

Iš tiesų, faktas žiaurus. Dar 2003 m. Vilniaus oro uoste buvo simboliškai net keliais keleiviais daugiau nei Rygos oro uoste – šiek tiek daugiau nei 700 tūkst.

2007-ieji – Vilniaus oro uoste keleivių skaičius vos perlipo milijoną, o Ryga skaičiuoja virš trijų milijonų…

Kad ir kaip konkretus „Lietuvos ryto“ straipsnis pūstų į „FlyLAL“ dūdą – Vilniaus oro uostą reikėtų plėsti jau šiandien. Nes po paskutinės plėtros maksimalus keleivių pralaidumas yra apie 3,5 mln. keleivių per metus. Keleivių augs neišvengiamai, tai gali jau 2010-aisiais tekti pagaliu baidyti lėktuvus iš Vilniaus oro uosto, nes jų nebebus įmanoma aptarnauti.

Apie Vilniaus oro uosto vadovo (kuris vadovauja nuo 1991-ųjų ir kuris turi pasistatęs nomenklatūros laikais dvelkiantį paminklą sau VNO puslapyje) vadovavimą turiu savo labai kategorišką nuomonę – jai „Lietuvos ryto“ žurnalistė straipsnyje pritaria.

Vilniaus oro uosto vadovo „kompetencijos“ pavyzdį galima rasti net pačiame Oro uosto steigėjos – LR Susisiekimo ministerijos puslapyje.

Archyvinis straipsnis – 2005 m. balandžio 13 d.:

Pasak Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Valdemaro Šalausko, jau po dešimties metų Vilniaus oro uostas turės aptarnauti tris su puse milijonų keleivių. Ir tai yra pakankamai atsargi prognozė, nes vidutiniškai ES šalių sostinių oro uostai aptarnauja keleivių dvigubai daugiau nei yra gyventojų tose šalyse . Tačiau Vilniaus oro uosto direktoriaus Mindaugo Ivanausko nuomone, 2015 metais keleivių skaičius neviršys pusantro milijono.

Primenu, 2005 m. Vilniaus oro uoste buvo 1,3 mln. keleivių, 2006 m. – 1,5 mln., 2007 – 1,65 mln., per 2008 m. penkis mėnesius – 780 tūkst.

Su tokia prognozavimo kompetencija ir pavydėtina ambicija nenustebčiau pamatęs patį oro uosto direktorių vaikantį keleivius iš oro uosto.

Neginčijamas „FlyLAL“ pranašumas prieš „airBaltic“

Dvi Vilniaus oro uoste dominuojančios bendrovės – „FlyLAL“ ir „airBaltic“ – realaus apčiuopiamo skirtumo beveik neturi. Abiejų:
– bilietų kainos realiai yra vienodos;
– lėktuvų parkas yra labai panašus;
– aptarnavimo kokybė yra labai panašaus lygio;
– skrydžių krypčių iš Vilniaus sąrašas yra labai panašus.

Bet – „FlyLAL“ turi vieną kozirį, kurį išsitraukusi, galėtų savo pusėn patraukti didelę dalį Lietuvos keleivių. „FlyLAL“ yra lietuviška kompanija, tuo tarpu „airBaltic“ – Latvijos bendrovė.

Puikiai žinau, kaip Lietuvos kompanijos, dirbančios Latvijoje, kenčia nuo to, jog latviai nekenčia lietuvių verslo (aišku, dėl visko labiausiai kalta „Maxima“) – net lietuvių kompanijos, kurdamos reklamą Latvijai, stengiasi, jog joje būtų kaip įmanoma mažiau „lietuvizicmo“. Lietuviai tokios neapykantos latviams neturi, bet bent jau aš, neperku latviškų sūrelių vien dėl to, kad jie latviški – Lietuvos gamintojų gaminiai neatsilieka tiek daug, kad pirkčiau Latvijoje pagamintus.

„FlyLAL“ yra lietuviška kompanija – netgi viena iš nedaugelio stambiojo kapitalo bendrovių, kurių pagrindinis akcinis paketas priklauso lietuviškam kapitalui – nedaug tokių egzempliorių beturime. Nežinau, kokiais tyrimais vadovavosi naujieji savininkai, kuomet 2005-aisiais, vos privatizavus „Lietuvos avialinijas“, kompanija buvo pervadinta į „FlyLAL“.

Ar keičiant įmonės pavadinimą nauji savininkai vadovavosi tik emocijomis, politika, jog keičiantis bendrovės savininkams, reikia keisti ir įmonės pavadinimą, ar rinkos tyrimais, jog „Lietuvos avialinijos“ turi klientų mintyse blogą istorinį šleifą?

Taip, „Lietuvos avialinijos“ paskutiniais metais prieš privatizavimą buvo nuostolinga bendrovė ir vis garmėjo žemyn. Bet – ar jos įvaizdis buvo toks blogas? „Lietuvos telekomas“ buvo blogą vardą turinti kompanija, dėl to, pirmiausia pakeitus pačią kompaniją (!) buvo pakeistas ir jos pavadinimas. Ir ir visiškai priešingas pavyzdys
– jau daug metų privati bendrovė „Lietuvos draudimas“ mėgaujasi savo pavadinimo teikiamais vaisiais.

Juk „Lietuvos avialinijos“ buvo pirmoji kompanija buvusioje Sovietų sąjungoje, kuri sugebėjo įsigyti pirmąjį „Boeing 737-200“.

„Lietuvos avialinijos“ buvo pirmoji kompanija postsovietinėje erdvėje, kuri jau 1991-1993 metais sugebėjo perorientuoti savo skrydžių kryptis iš Rytų į Vakarus. Be to, „Lietuvos avialinijų“
lėktuvai pasižymėjo patriotiškomis spalvomis – „Lietuvos avialinijų“ lėktuvų fiuzeliažas iš toli švietė trispalve.

„FlyLAL“ lėktuvų parke liko jau tik vienas „Boeing 737“ su „lietuvišku“ dažymu.

„FlyLAL“ tyliai supranta, jog jų lietuviškumas yra jų koziris. Jeigu įsižiūrėsite, jog lietuviškuose marketingo veiksmuose naudojamame „FlyLAL“ logotipe išlaikomas prierašas viršutiniame kairiame kampe „Lithuanian Airlines“, tuo tarpu užsieniui skirtuose lankstukuose šio užrašo nėra.

Net ir pakeitusi spalvas ir pavadinimą „FlyLAL“ dar gali savo lietuviškumu pasinaudoti. Klausimas – kodėl tuo nesinaudoja?

Jei taip bus ir ilgiau, tai žalia „airBaltic“ uodega emociškai net ir lietuviui gali tapti artimesne nei „FlyLAL“ šaltibarščiai …

„Boeing 757“ antplūdis

Praėjusį antradienį Vilniaus oro uoste teko pamatyti dvi naujienas. Pirmiausia, tai „FlyLAL“ „Boeing 737“ su nauju dažymu – šaltibarštinę „Flylal“ spalvą papildė blondinės stiuardesės portretas bei „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ logotipas:

Man asmeniškai, naujasis dažymas yra žaismingesnis ir nepaaiškinamai patrauklesnis už tradicinį „FlyLAL“ balintą šaltibarštį, nors panaudoti blondinę yra ir labai pigus triukas.

Beje, šis lėktuvas yra vienas iš dviejų kątik papildomai „FlyLAL“ išsinuomotų „Boeing 737-500“.

Vilniaus Oro uoste stovi naujas „FlyLAL“ pirkinys – „Boeing 757-200“, kuris nudažytas tradiciniu „FlyLAL“ dažymu:

Kažkiek atrodo keistai įtartinas sutapimas, jog visos trys Vilniaus oro uoste dominuojančios avialinijos 2008-aisiais puolė pirktis vienodo modelio lėktuvus. Pirmoji tai padarė „Aurela“, paskui sekė pirmasis „airBaltic“ pirkinys (tiesa, skraido kol kas tik iš Rygos), gegužę tokį pat lėktuvą įsigijo „FlyLAL“, o per kelis mėnesius „airBaltic“ ir „FlyLAL“ pristatys po dar vieną tokį.

Aišku, matyt jokio sąmokslo čia nėra – tiesiog augantis keleivių skaičius leidžia kompanijoms įsigyti didesnius lėktuvus, o dėl to, jog pasirinktas buvo Europoje nelabai populiarus „Boeing 757“ lėmė tai, jog Vilniuje yra „Boeing“ remonto bazė, o kompanijos, matyt, imsis ir pilotus vilioti viena iš kitos, apmokytus skraidyti šiais dideliais lėktuvais.

Visgi, nors lėktuvai yra to paties modelio, jie kartu ir skirtingi. „Aurelos“ ir „airBaltic“ abu turimi „Boeing 757“ pirmuosius skrydžius atliko 1999-aisiais, tuo tarpu „FlyLAL“ 757-asis yra senesnis – pirmąjį skrydį atliko dar 1994-ųjų vasarį. Šis metų skirtumas atsispindi ir lėktuvų kainoje – „FlyLAL“ už savo pirkinį mokėjo 50 mln. litų, tuo tarpu „Aurela“ – 100 milijonų.

„FlyLAL“ į „Boeing 757“ sugebėjo sutalpinti daugiausią keleivių – jų lėktuve gali sėdėti 234 keleiviai – kiek maksimaliai leidžiama šiam lėktuvui. „Aurelos“ lėktuve telpa 212, o „airBaltic“ lėktuvuose – po 204 keleivius. Aišku, „FlyLAL“ noras komforto sąskaita susodinti daugiau keleivių yra suprantamas – šis lėktuvas bus naudojamas tik užsakomiesiems reisams, t.y. lietuvių pulkų ekspedijavimui į Turkiją vasarą bei Egiptą žiemą ir tik atskirais atvejais tolimesniems skrydžiams į Indiją ar Afriką.

Belaukiant raiškiosios TV – jungiame „Gala“ priedėlį per HDMI

Pirmoji lietuviška HDTV transliacija visgi pavyko – Vilniaus ir jo apylinkių DVB-T žiūrovai 53-uoju kanalu galėjo matyti specialiai „Eurovizijos“ HD transliacijai įkurtas kanalas „LRT HD“, per kurį buvo rodomi „Eurovizijos“ antrasis pusfinalis ir finalas (beje, šio kanalo žiūrėtojai galėjo „Eurovizija“ mėgautis be 15 metų trunkančio apgailėtino Užkuraičio komentaro su jo specifiniu fetišu cituoti dainų tekstus lietuvių kalba).

Kiek teko girdėti iš atsiliepimų – HDTV transliacija pavyko. Gyvenantys aprėpties zonoje ir turintys skaitmeninės tv imtuvus galėjo žiūrėti „Full HD“ – 1080p – 1920×1080 vaizdą. Atrodo, jog raiškiosios televizijos link Lietuvoje žingsniai daromi retai, bet iš karto labai dideli – kažkada peršokdami MPEG-2 pradėjome iš karto diegti MPEG-4, o dabar peršokome 720p, 1080i ir pirmąją HD transliaciją atlikome 1080p.

Deja, nė vienas skaitmeninės tv transliuotojas nespėjo susisukti greitai ir retransliuoti LRT HD kanalo savo abonentams. T.y. „Gala“, „Viasat“ ar skaitmeninės kabelinės TV abonentai pirmosios lietuviškos raiškiosios TV transliacijos matyti negalėjo. Manau, jog labiausiai šioje vietoje kalta LRT – apie tokį įvykį buvo pranešta tik transliacijos išvakarėse!

Tiems, kas dar nežino, tai informuoju, jog „TEO LT“ suteikiamas „Gala“ priedėlis „Motorola VIP1920“ gali būti naudojamas ir kaip DVB-T imtuvas. T.y. prie jo galima prijungti paprastą kambarinę arba lauko anteną ir žiūrėti laisvai transliuojamus skaitmeninės TV kanalus Lietuvoje – šiuo metu transliuojama 17 nekoduotų kanalų.

„Eurovizijos“ raiškiosios transliacijos proga teko išbandyti šį priedėlį kaip DVB-T imtuvą. Lazdynuose užtenka paprastos „maximinės“ TV antenos, jog būtų galima priimti kokybišką DVB-T signalą. Bet – „Motorola VIP1920“ imtuvas yra per lėtas, kad susidorotų su 1080p signalu – „LRT HD“ transliacija „sustodavo“ kas 2-3 sekundes – žiūrėti transliacijos realiai nebuvo įmanoma. Kažin, kaip šis imtuvas susidoros su „Galos“ per IPTV transliuojamu HD kanalu – gali būti, kad taip jam ir pavyksta, nes „Teo LT“ atstovai pateiktuose atsakymuose deklaravo, jog HD transliacijoms papildomos įrangos nereikės. Tikėtina, jog tai teisybė – apdoroti didelį duomenų srautą priimamą per antena gali būti „sunkiau“ nei ateinantį optiniu kabeliu.

Beje, belaukdami „Gala“ raiškiosios TV transliacijų arba norėdami žiūrėti skaitmeninę DVB-T turite savo „Full HD“ (ar „HD Ready“) televizorių sujungti per skaitmeninę HDMI jungtį. „Teo LT“ „Gala“ įrangos dėžutėje įdeda SCART laidą bei standartinė „Motorola VIP1920“ komplektacija paruošta vaizdo transliavimui per SCART jungtį. SCART jungtis yra analoginė – be abejo SD transliacijoms to visai pakanka – todėl net ir „Full HD“ televizorių perjungę nuo SCART prie HDMI realaus skirtumo nepajusite. Kitąvertus, jeigu jau turite skaitmeninį televiziją, logiška, jog skaitmeninė televizija turėtų tokia likti iki galo – priešingu atveju skaitmeninė televizija „sunaikinama“ jungtyje tarp priedėlio ir televizoriaus.

Norėdami „Motorola VIP1920“ priedėlį sujungti su televizoriumi HDMI jungtimi turite įsigyti HDMI-HDMI laidą – jų kainos svyruoja nuo „noname“ BMS’e ~30 LTL iki paauksuoto „Elektronikos pasaulyje“ ~200 LTL. Siūlau laidus pirkti specializuotoje parduotuvėje („Elektronikos pasaulyje“ ar „Lemonoje“), kur pardavėjai turi pakankamai kompetencijos jums patarti, kokio laido jums tikrai reikia – visgi yra ir didėlė grėsmė permokėti, ir grėsmė vėliau gailėtis – skirtingų laidų reikia priklausomai nuo jų ilgio, jungiamų prietaisų ir dar kitų aplinkybių.

Keisdami jungtis ir laidus, išjungite televizorių ir priedėlį, ištraukite SCART laidą ir įjunkite HDMI laidą. Tuomet pirmiausia įjunkite televizorių, po to priedėlį, ir, kol priedėlis dar kraunasi (pasirodo geltoni burbulai), vos pasirodžius pirmam burbului paspauskite mygtuką „Meniu“, kad patektumėte į sisteminį priedėlio valdymo meniu. Toliau distancinio pulto pagalba nustatykite „Video“ > „Video output selection“ į padėtį „720p“ arba „1080i“. Išeikite iš sisteminio meniu pasirinkdami „Save and Reboot“. Neišsigąskite, jog po šių pakeitimų pridėlis krausis kelias minutes, o televizoriaus ekranas kurį laiką bus tai baltas, tai juodas – iškentėję šiuos vaizdus sulauksite tradicinio „Gala“ vaizdelio.

Kaip pastebėsite „pasivaikščioję“ po „Motorola VIP1920“ sisteminį meniu, šis priedėlis neturi pasirinkimo 1080p – tai reiškia, jog „Gala“ transliacija su esama įranga neįmanoma 1080p režimu! „TEO LT“ atstovų pateiktas atsakymas, jog papildomos įrangos HDTV transliacijoms papildomos įrangos nereikės buvo teisingas, nutylint vieną niuansą – tai nebus maksimaliai aukščiausios kokybės transliacija. Turbūt nesutapimas, bet ir „Linkomanijoje“ buvęs įmestas testinės „Gala“ raiškiosios transliacijos įrašas buvo 1080i.

Beje, dar vienas asmeninis pastebėjimas – žiūrint „Interaktyviąją Gala“ transliaciją, nustačius „Gala“ priedėlį 1080i režimu į televizoriaus ekraną kartais išlysdavo skaitmeninio vaizdo „gliukai“ ale žiūrint seną „DivX“ suspaustą filmą – problema išsisprendę nustačius priedėlį į 720p režimą.

Išvada – „Gala“ retransliacijas maksimaliai bus galiam žiūrėti 720p ar 1080i – „Full HD“ galimybių išnaudoti maksimaliai nebus galima (bent jau kol kas).

Kas toliau? … Toliau laukiame, kol raiškiosios televizijos transliacijos taps pastovios, arba bent jau reguliarios. LRT atstovai nuotrupomis kai kuriuose pranešimuose puse lūpu užsimena, jog Europos futbolo čempionatas ir Pekino olimpinės žaidynės gali būti transliuojamos HDTV formatu – po sėkmingos „Eurovizijos“ transliacijos galima jais ir patikėti. Bet – negi vėl apie transliaciją bus pranešta paskutinę dieną prieš joms prasidedant? Vėl nei privatūs vartotojai nespės pasiruošti, nei juo labiau, IPTV, kabelinės TV transliuotojai … Ačiūdie, šie renginiai bent jau trunka po kelias savaites, o ne tris valandas, kaip „Eurovizija“.

O „Eurosport“ jau reklamuoja „Eurosport HD“, per kurį jau rodo „Roland Garros“ teniso turnyrą – dėl galimybės jį žiūrėti sakoma „Contact your local TV operator“ … Kokybiško HD turinio jau yra.

« Ankstesnis puslapis