Ar gali lietuviškas filmas būti pelningas?

Pamąstymus straipsnio pavadinime užduotu klausimu dar kartą paskatino padaryti gausiai reklamuojamas projektas „Tadas Blinda: Pradžia“. Didžiausią įspūdį man paliko kino teatruose iš tikros kino juostos rodomas įspūdingas filmo traileris. Įspūdingas stilistika ir vaizdo kokybe, tiesa, keliantis abejonių dėl tematikos – labai jau ne panašu į „Tadą Blindą“, kuriame vaidino Vytautas Tomkus. Filmo kūrėjai ragina piliečius paremti filmo kūrimą siunčiant SMS žinutes.

Holivude visa sistema atidirbta. Prodiuseris nusiperka scenarijų, prisimėto pagrindinius komandos narius ir sudaro biudžetą. Tada vyksta kelionė pas didžiąsias kino studijas ir jeigu prodiuseris įtikina, jog investavus 60 milijonų dolerių pavyks uždirbti 150 milijonų – darbas prasideda.

Lietuvoje – kitaip. Pagrindinis kino finansavimo šaltinis yra valstybės lėšos. Kinui skiriamas kapšelis kartas nuo karto padidinamas, bet vistiek yra juokingai mažas. Bet didesnė problema yra schema, pagal kurią skirstomos lėšos kino projektams.

Kino finansavimo taisyklės yra neefektyvios – tai akivaizdu. Prodiuseriai ir režisieriai dažnai negauna lėšų reikalingų filmo kūrimui, bet gavę finansavimą kartas nuo karto įgyvendinami beviltiški projektai.

Įdomią ir gana racionalią kino rėmimo schemą buvo pasiūlęs AXX festivalio organizatorius Mindaugas Vosylius. Pagal šią schemą pagrindinis kino vertintojas yra žiūrovas, o valstybė primoka kūrėjui už kiekvieną filmą pažiūrėjusį žiūrovą, kiekvieną parduotą DVD. Tokiu būdu, prodiuseriai turi surasti patys finansavimo šaltinį, bet pagal planuojamą žiūrovų srautą gali planuoti filmo pajamas.

Berods Skirmantas Valiulis buvo pasiūlęs kitą variantą – filmo kūrėjas ima paskolą ir rizikuoja savo lėšomis imdamąsis filmo kūrimo. Ir tik pamačiusi rezultatą, už valstybės pinigų skirstymą atsakinga komisija paskirsto paramą. Variantas įdomus, bet viena blogybė gan akivaizdi ir galinti turėti įtakos – geri kūrėjai, turintys gerų idėjų gali pabijoti rizikuoti. Bet, kas nerizikuoja, tas negeria šampano.

Pagal filmų kiekį, šiuos metus galima vadinti pagyvėjimo metais. Kino teatrų repertuare pasirodys 5 Lietuvoje sukurti filmai. Įdomu tai, jog šiemet atsirado privataus kapitalo investicijų į filmo kūrimą. Pirmiausia tai, metų pradžioje rodytas filmas „Nereikalingi žmonės“, o prieš Kalėdas turėtų pasirodyti taip pat už privačias lėšas susukta komedija „5 dienų avantiūra“.

Kai yra matomas verslas, kur galima uždirbti, investuotojų visada atsiras. Ar įmanoma iš kino filmo statymo uždirbti?

Pirmiausia paskaičiuokime galimas pajamas. Daugiausiai uždirbusio lietuviško filmo rekordas šiuo metu priklauso Algimanto Puipos dramai „Nuodėmės užkalbėjimas“. Šis filmas kino teatruose surinko 686 tūkst. litų. Tikruoju kino teatrų potencialu galime laikyti absoliučiai populiariausio Lietuvoje rodyto filmo pajamas – „Simpsonų filmas“ surinko 2,25 mln. litų. Apie pusę už kino bilietus surinktų pajamų atitenka kino teatrui, todėl kūrėjui ir platintojui tenka tenkintis likusia puse.

Kitas pajamų šaltinis – DVD pardavimai. Ši rinka iki prasidėjusios stagnacijos buvo labai sparčiai auganti, bet didelių pajamų šitoje vietoje kol kas nėra – maksimalūs tiražai yra ~20 tūkst. vienetų, nuo kurių autoriui lieka keli litai.

Svarbus pajamų šaltinis yra rėmėjų lėšos, mainais į netiesioginę reklamą ir produktų „placement’ą“ filme. Lietuvoje ši niša menkai išnaudota ir iš jos galima neblogai uždirbti: be surenkamos auditorijos svarbus ir psichologinis efektas – jūsų produktas pasirodo filme! Lietuvoje šią madą realiai išnaudoti pradėjo tik „Nekviesta meilė“ – herojai gerdavo „Švyturio“ alų, uždraudus tokį produkto rodymą herojai perėjo prie „Battery“ energetinio gėrimo ir „Vichy“ vandens. Praėjusį sezoną visi herojai važinėjo „Fiat“ automobiliais, o šį sezoną persėdo už „Nissan“ vairo.

Kadangi kino filmų sukuriama nedaug, aktyviai dirbant už plotus žiniasklaidoje filmo reklamai realiai nereikia mokėti – tiek televizija, tiek radijas, tiek žurnalas ir interneto portalas tikrai sutiks tapti „informaciniu rėmėju“ ir, galbūt, net sutiks, kad porą sekundžių dar parduotumėte komerciniam partneriui („Filmą pristato …“).

Kiek kainuoja filmo kūrimas? Čia jau „depends on“. Realiai vidutinišką filmą (ne istorinį, fantastinį ar spec. efektų) galima susukti už 1,5 – 2 mln. litų – paprastą, bet kokybišką. Pilnametražis kinas vis dar yra įdomi egzotika, dėl to galima nemokamai sutarti dėl lokacijų, sutarti dėl kitų smulkenų. Aktoriai už darbą kine taip pat sąlyginai nesibrangina – net ir garsiems aktoriams pasirodymas kino filme lietuviško kino sausros metu yra geras įrašas jų biografijoje.

Bet kokiu atveju, lietuviško kino komerciškėjimas yra labai geras žingsnis ir tai yra vienintelis normalus kelias, kuriuo lietuviškas kinas gali eiti. Ilgai valstybinis finansavimas buvęs iškreipė kino kūrimą – natūralu, jog „kas pingus moka, tas muziką užsako“. Kūrėjams žiūrovai tapo beveik nesvarbūs, nes jų sėkmė priklauso nuo gaunamo finansavimo iš valstybės.

Šiuo metu Lietuvos kino teatruose sukamas filmas „Perpetuum Mobile“ yra beviltiško, niekam nereikalingo kino pavyzdys. Man gaila tų Lietuvos žurnalistų, kurie dar skiria šiam filmui dėmesį – akivaizdu, kad rašantys apie šį filmą žurnalistai to filmo nematė. Gaila ir kelių aktorių, kurie neaišku ką veikia tokiam beviltiškam kine. Šį filmą galima žiūrėti tik kaip 90 minučių lietuviško kino beviltiškumo išraišką. Jeigu eksperimento vardan nueisite į šį filmą, tai siūlau pasiimti knygą – sugebėsite perskaityti po puslapį, kol herojus nueis nuo vieno tilto galo iki kito, kol laivas perplauks iš kairės ekrano pusės į dešinę (čia noras ištempti iki pilno metro?). Klausimas kitas – kodėl tokiam projektui buvo skirti valstybės pinigai? Akivaizdu, kad galvota ne apie žiūrovą, o kažkokiu būdu pavergti komisiją, kuri skirsto pinigus.

Komercinio kino projektai, tokie kaip „AXX“ ar „Nereikalingi žmonės“ nebuvo patys geriausi meniniu požiūriu darbai. Tačiau – jie parodė, kur reikia eiti. Jie rodo kryptį, kuria kryptimi reikia eiti, kad pasiektum žiūrovą. Kino žiūrovas nėra bukas, todėl tarp vertingą menine prasme kiną ir žiūrovišką kiną galima sulieti viename filme. Jeigu nepavyksta – pataikaukite žiūrovui. Žiūrovo šiandien lietuviškam kinui trūksta labiau.

Su kolegomis prieš kelis metus išvystytą idėją-pusiau pokštą statyti filmą apie krepšinį su Rolandu Kazlu pagrindiniame vaidmenyje, vis dar atiduodam už dyką. Net nusipirksiu penkis bilietus į seansą ir kelis DVD.

Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

10 komentarai

  1. Flashy - 2008 11 19, 16:05

    Įpusėjus įrašo skaitymą jau buvau sugalvojęs komentarai, kad Blinda yra suck-ass ir kad „Žingsniai“ paownintu Titaniką be problemų. Kaži po kokių penkių metų Kazlas turės dar sportinės formos atvaidint tokį sportinį vaidmenį? Produktų placement’ui, beje, erdvės reikštis būtų kaip kosmose.

  2. blablabla - 2008 11 19, 17:20

    na bet jei filmas istorinis ala Tadas Blinda, tai nelabai kokiu produktu placementa padarysi

  3. septyni - 2008 11 19, 21:20

    mane tai pralinksmino ta tadasblinda.lt apklausa „Kurį aktorių norėtum matyti *** vaidmenyje?“
    bet, kai pamačiau rezultatus, tai, manyčiau visai geras žingsnis į priekį :>

  4. nugarele - 2008 11 20, 14:09

    Perpetum mobile prasto kino pavyzdys, bet tokie patys eile holivudo filmu.
    AXX super jega teikianti milijona vilciu
    nu bet kad ‘Nereikalingi zmones’ gali parodyti kokiatai krypty…. nu atsiprashau.. tas kinas tikra nemaloni shlykshtuma prilygstanti ‘TV detektyvam’

  5. Kazimieras - 2008 11 20, 17:43

    Lygtais AXX zada atgimti:
    AXX 2009-2010 „Juokas“

    Greitai!

    http://www.axx.cc/lt/disp.php/lt_7/lt_7_3

    Gal kas kanors girdeje esate apie AXX „atgimima“ is „numirimo“ ?

  6. Aurelijus - 2008 11 20, 19:16
  7. […] Pasvarstymai apie filmų pelningumo ir finansavimo galimybes – Simono Bartkaus bloge. […]

  8. kikiszs - 2008 11 25, 21:47

    Vokietijoje visai normalus rėmimo būdas sugalvotas. Įmonės gali pelną paskirtį filmui kurti, o paskui jos gali susigrąžinti iki 50 procentų paskirtos investicijos iš valstybės. Investuotojams tiesiog reikia sumokėti mokesčius už filmo duodama pelną, jei filmas neduoda pelno, tai investuotojams nurašomi mokesčiai :)
    http://en.wikipedia.org/wiki/Uwe_Boll
    Na vienaip ar kitaip atsirastų, kas paremtų ir lietuvišką kiną…

  9. FamNi - 2010 01 29, 03:01

    Seniai tu cia rashei sita straipsni, bet netycia ant jo uzklydau ir galiu dziugiai pasakyt, kad greiviausiai neseniai startavo pirmas PASISEKES (pelningas) komercinis (uz private bapkes) susuktas filmas Lietuvoje. As kalbu „ZERO 2“. Paskutine pastraipa tu tiksliai apibudinai, kad tai imanoma ir mazdaug kaip imanoma :) autorius kaip koks nostardamuisas :) mldc

  10. blidos alus 9 vol - 2010 03 8, 16:25

    Labai liūdna, kad lietuviai vėl apsijuoks prieš pasaulį ir artimiausius kaimynus. kurti filmą apie išgamą banditėlį (kaip nacionalinį herojų) ir tuo didžiuotis … Nepažengta nei per mikroną nuo sovietinio klasinio kino sampratos- psiaudoproletarinio filmo reinkarnacijos, lėtinis budulizmas ir dar blogiau… ar režisieriai įdės tikrąją girtuoklio blindos mirties sceną? kai ji užmuša neapsikentę kaimiečiai???

    išlyskite pagaliau iš savo drevių „režisieriai“ ir kiti LT „kchaltūrintojai“- apsidairykite aplinkui, kad ir pas artimiausius kaimynus kas vyksta turėtumėte žinoti.

    prie tos pačios suskylusios sovietinės geldos Blinda vadinamos netūpėkite…

    MAN GĖDA

    o gal ir specialiai taip daroma?

Leave a reply