Spėju: SAS labai nori “nupirkti” “FlyLAL”

Per dvi dienas lietuviškam avia versle įvyko labai daug. Pirmiausia, pasklido gandas, jog “FlyLAL” siekia, jog “atsiduoti” vyriausybei už litą. Kitaip tariant, už skolas. Susisiekimo ministras kalba, kad tai tik gandai, bet dūmo be ugnies nebūna. Pasigirsta kalbos, jog “FlyLAL” keliai du – nacionalizavimas arba bankrotas.

Už mūsų šiaurinės sienos taip pat vyksta įdomūs dalykai. SAS įklimpę “airBaltic” kompanijoje – negali nei išpirkti akcijų iš Latvijos vyriausybės, nei negali niekam parduoti. Vakar Latvijos vyriausybė paskelbė, kad 49% SAS akcijų dalies neišpirkinės – nėra pinigų. Tačiau šiandien “airBaltic” vadovybė nusprendė pati išpirkti savo akcijas iš SAS. Įdomu, iš kur gaus pinigų? Ar kas nors skolins nuostolingai dirbančiai bendrovei dabartinėje bankinėje situacijoje? Bet čia jau detalės – oficialiai sandoris turi baigtis iki sausio 31 d. ir SAS nebebus “airBaltic” akcininke.

Ir štai – straipsnis VZ.lt: šiandien į susitikimą su Susisiekimo ministru atvyko SAS vadovai. Susitikimas atrodo netikėtas ir neplanuotas – nebuvau apie jį girdėjęs. Iš susitikimo išėję ponai kalba, kad susitikimo tikslas paprastas – SAS kalbėjosi su ministru apie galimybę daugiau naudotis Vilniaus oro uostu. C’mon – taip nebūna. Kodėl susitikime dar dalyvavo “FlyLAL” generalinis direktorius Vytautas Kaikaris? Manote, kad “FlyLAL” nacionalizavimo klausimas, SAS išėjimas iš “airBaltic” ir toks SAS vizitas pas Susisiekimo ministrą yra sutapimas? Netikiu.

Mano versija? Manau, SAS pamatė šansą įsitvirtinti Baltijos rinkoje su galimybe įsigyti “FlyLAL”. Nors ekonominė situacija sunki (aviacijos versle ypač), tačiau Baltijos šalių rinka buvo ir, ko gero, yra SAS prioritetas. Nors pati SAS dabar išgyvena ne pačius geriausius laikus (kalbama, kad juos gali perimti “Lufthansa”), nemanau, kad tai verstų atsisakyti SAS savo planų Baltijos rinkoje. SAS nudegė nagus Rygoje įkliūdama į Šlesero kompanijos spąstus, bet tai neturėtų būti priežastis nuleisti rankas – Baltijos šalių rinkos turi potencialą augti, net bendrai avia rinkai stovint vietoje.

Nežinomasis šioje vietoje yra “FlyLAL” skolų dydis. “FlyLAL” apie tai nekalba, kiti oficialiai nežino. Skelbiama, tik, kad skolos Vilniaus oro uostui (o jis turėtų būti didžiausias skolintojas) siekia 17 mln. litų. Galima paburti, kad “FlyLAL” bendros skolos gali siekti kokius 30-40 mln. litų. Kiek “FlyLAL” turi turto? Irgi niekas oficialiai nežino, manoma, kad tris lėktuvus (?), kurių nespėjo perduoti “Avia Asset Management”.

Ar tai didelė suma? Aviaversle tikrai ne. Prisiminkim, kad dabartiniai “FlyLAL” savininkai privatizuodami “Lietuvos avialinijas” už jas sumokėjo 25 mln. litų. Per valdymo laiką atskyrė pelningas ir netiesiogines veiklas – dabar (prieš privatizavimą buvo panašiai) sunkius laikus išgyvenančiai bendrovei dabar yra likę tik reguliarieji skrydžiai.

Ką gauti SAS įsigijusi “FlyLAL”? Maršrutus (aišku jie mažai vertingi, bet vis šiek tiek), keleivius, Susisiekimo ministerijos palaikymą vystant reisus tarp Vilniaus ir NVS šalių (prisiminkim, kad skrydžiams tarp ne ES šalių yra reikalingas valstybinis palaiminimas), tvirtas pozicijas Vilniaus oro uoste ir leidimą iš Lietuvos vyriausybės Vilniaus oro uoste pasistatyti privatų terminalą. SAS pareiškė norą išpirkti “Estonian Air” akcijas – Estijos vyriausybė neturėtų atsisakyti šio pasiūlymo. Sujungus “FlyLAL”, “Estonian Air”, SAS pamatą Skandinavijoje (totalus dominavimas Norvegijos, Švedijos ir Danijos rinkose), “Star Aliance” teikiamą naudą ir “know-how” kaip daryti skrydžių verslą galim gauti tikrai galingą ir perspektyvią Baltijos šalių regioninę bendrovę.

SAS tai padaryti dabar gali už tikrai neblogą kainą – ne kvailiai ten sėdi ir ne veltui viceprezidentas per dieną sugebėjo į Vilnių atlėkti. Galbūt tam gali užtekti pinigų, gautų iš “airBaltic” už akcijų dalies išpirkimą. Aišku, viduje ten ne viskas taip paprasta – lauktų ilgos derybos, SAS, be abejo, prašytų Vyriausybės likviduoti dalį skolų (na, pvz. valstybinėms įmonėms – Vilniaus ir Palangos oro uostams), na, bet, Eligijau – turi puikų šansą užsirekomenduoti.

Jeigu šitas mano pasvarstymas virstu realybe – tai yra ko gero geriausias variantas, ko dabar Lietuvoje galime sulaukti. Kiti variantai? “FlyLAL” toliau paliekamas vegetuoti? Nacionalizavimas, gaivinimas valstybės pinigais ir pakartotinė privatizacija? Manau, mano variantas būtų idealus – galbūt neliktume tolimu tarpusavyje besivaidijančiu užkampiu.

Pasidalinkite:
  • Facebook
  • del.icio.us
  • Google Bookmarks
  • email
  • Tumblr
  • TwitThis
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

26 komentarai

  1. Kazimieras - 2008 12 19, 07:24

    ačiū. Visada miela čia skaityti straipsnius apie aviacija.
    Oi kaip gerai bus jei FlyLAL susijungs su SAS. :)

  2. Pranas - 2008 12 19, 08:40

    Aš visgi manau, kad su savininkais SAS, galima tikėtis tik tokios koncervatyvios veiklos, kokią vykdo Estonian Air – nedaug nedidelių lėktuvų, skraidoma tik pagrindinėmis kryptimis. Airbaltic ir SAS nesutarimai kyla, nes Airbaltic realiai pradėjo su jais konkuruoti – plečiasi daugiau nei SAS norėtų.
    Tačiau, žinoma, Flylal pardavimas kitai aviakompanijai yra daug geriau nei bankrotas ar nacionalizacija.

  3. Adomas - 2008 12 19, 08:41

    Keleiviams mazejanti konkurencija dar niekad nebuvo gerai.

  4. Andrius - 2008 12 19, 08:43

    Pagal mane FlyLal Airlines neturi nė vieno nuosavo lėktuvo. Visi naujųjų savininkų pirkti lėktuvai priklauso Avia Asset Management. O iš senojo LAL paveldėti lėktuvai (keli Boeingai ir Saabai)nebuvo nuosavi, visi buvo išnuomoti iš užsienio bendrovių.

  5. Vytukas - 2008 12 19, 09:00

    SAS uzsimerkes nepirks. Prashys Eligijaus kapeiku.

  6. Pranas - 2008 12 19, 10:07

    Tiesa, dėl leidimų skraidyt į ne ES šalis – Lietuvos valdžios vaidmuo šiame reikale sparčiai mažėja. ES pilnu tempu pasirašinėja Open Skies susitarimus su įvariom šalim – paskutinės lygtais buvo Armėnija ir Kanada.

    O leidimas statyti terminalą turbūt yra kitoje kurioje įmonėje. Ir apskritai kaip neprofilinė veikla SAS neįdomi.

  7. Simonas Bartkus - 2008 12 19, 11:13

    kalbėkime apie galimus variantus, kurie šiai dienai mūsų gali laukti. Ši krizė apnuogino viena dalyką – realiai išgyventi sugeba tik didieji avia koncernai, kurie verždamiesi diržus vis labiau vienijasi. Ir po kelių metų didžioji dalis žaidėjų bus priklausantys didiesiems gigantams. Atskirai egzistuoja tik “low-cost” ir regioninės avialinijos, bet ir tos dažniausiai tupi po gigantų sparnu – nepriklausomų kompanijų sąrašas tikrai trumpės.

    Aš manau, kad SAS ketinimai Baltijos šalių rinkoje yra rimti. Ir kaip avia verslo grupė, tai SAS yra rimta. Sėkmingai Skandinavijoje veikia SAS priklausančios kompanijos kaip “Widore”, “Blue1″ ir kitos. Dėl to, manau, jog kaip keleiviai tikrai išloštume jeigu SAS rimtai imtųsi veiklos mūsų šalyje. Mano manymu, Vilniaus oro uostas neturi orientuotis į “low-cost” – tegul būna tai Kauno ir Palangos oro uostų verslas, todėl VNO toks darinys kaip SAS būtų savotiška dovana, IMHO.

  8. Simonas Bartkus - 2008 12 19, 11:19

    Beje, naršantieji po “Amadeus” raportuoja, kad SAS nebepardavinėja bilietų į buvusius bendrus reisus su “airBaltic” pavasariui. Valandom nyksta ir bilietų pardavimai į reisus vasariui bei kovui.

    Panašu, kad “airBaltic” pranešime kabanti žinutė, jog “airBaltic” toliau bendrarbiaus su SAS, yra laužta iš piršto – gavusi šansą išparduoti akcijas, SAS nori nešti visas mieles iš tos kompanijos.

    Asmeniškas mano klausimas – su kuo aš skrisiu į Kopenhagą ir Oslą vasarį? Tikiuosi, turėsiu su kuo ir nereikės trenktis per kokią Prahą.

  9. Flashy - 2008 12 19, 11:23

    Su laivu galėsi plaukt:)

  10. Pranas - 2008 12 19, 11:36

    O su Norwegian skristi ne lygis? :)

  11. Simonas Bartkus - 2008 12 19, 11:39

    Viskas gerai su “Norwegian”, bet jie tik kelis kartus per savaitę skrenda ir jų tvarkaraštis yra “vidurdieninis”, tai man darbo reikalais keliaujant beveik niekada netinka – realiai sugaišti visą dieną skrydžiui.

  12. Pelagija - 2008 12 19, 14:02

    Aviacijos verslas yra tarsi atskira verslo rusis, nepasiduodanti standartiniams verslo valdymo vadoveliu taisyklems. Skaiciuojama, kad TE, BT dydzio aviakompanijoms pasiekti 5 proc. pelna yra labai geras rezultatas. Pvz. siuo metu uz paprasta indeli siulomos didesnes plaukanos, tai kam tada apskritai privaciam investuotojui tuo uzsiimti, gaisti savo laika? Menkiausia klaida, menkiausias rinkos pokytis, klaidingas sprendimas, lektuvo sugedimas ir skrydziu persislinimas – ir pelnas isgaravo, iskart kapsi desimtys tukstantciu nuostoliu, greit virstantys milijonais.
    sveikintinas ES siekis liberalizuoti rinka, taciau kai nera kontroles, egzistuoja baisingi rinkos iskraipymai. Juk valstybei aviacija- tai susisiekimas, tai infrastruktura, tai patrauklumas uzsienio investuotojams, tai uzsienio valiutu atvezejas i sali, tai industrija, generuojanti nemaza dali salies BVP ir sumokanti daug mokesciu i biudzeta. Todel ES nares yra asmeniskai suinteresuotos vienaip ar kitaip paremti savo aviakompanijas, generuoti joms keleiviu srautus, todel gyvybiskai butinas strategine verslo ir valstybes partneryste. Kai Lietuvoje pats TVOU kisa pagalius i ratus lietuviu aviakompanijai, kokiu rezultatu mes galime pasiekti? Nezinau nei vienos valstybes, kur butu daroma tokia nesamone aviacijso rinkoje. Latviai, estai, suomiai, lenkai, ukrainieciai, rusai, nekalbant apie senasias ES salis- avikompanijos ir oro uostai kartu populiarina save keleiviams, stengiasi sukurti jiems gera traznito produkta, stengiasi, ka dkeleiviui butu gera, patogu keliauti per ju sali. Butkevicius giriasi TVOU pazanga- juokas pro asaras. Viena Duty Free atominem kainom, pora kaviniu – ka tranzitiniams keleiviams veikti tame oro uoste? Nera strateginio mastymo, nera susitelkimo – nera ir rezultato.
    Ziniasklaida postringauja, kad flyLAL isskaide flyLAL veiklas- tai reikia prisiminti, kad ta neiskaidyta flyLAL su tomis pelningomis veiklomi svisgi pirko su 20 mln skolu… Tai kur buvo tas pelnas? Taip, atskyre Technics, o ka dar? Uz savo investicija sakcininkai normaliai ispletosjo ir sukure BPC, Avia assets, Training imones- keik tai kainavo, kiek investuota, ziniasklaida nesidomi, net neklausia. Kiek akcininkai idejo per 3,5 privatizacijos metu i flyLAL reguliariu skrydziu veikla- tik tarp kitko minimi 48 mln…. Zinoma, privatus investuotojas ne labdara, galime sakyti, kad nauda vis tiek jiems buvo, bet jei jau viskas taip rozem klotas kelias, kodel paprasciausiai nesubankrotint flyLAL ir viskas? Akcininkai gi stengaisi kapstytis, iesko pagalbos, daro kazka…

  13. James - 2008 12 19, 15:21

    Turiu pripazinti, gana pagirtinai destai logiska minciu seka analizuodamas susidariusiu interesu priezastis. Pagarba! Nebijok jos pratesti ir gausi atsakyma i savo klausima “su kuo aš skrisiu į Kopenhagą ir Oslą vasarį?”… :)

    Manau kad ekonomine krize (kuria labai sunku buvo prognozuoti) be abejo siek tiek sujauke aviacijos rinkos dalyviu planus ir kai kurie dalykai nuskambejo turbut ne taip nei buvo planuota, bet vis tiek manau kad viskas desninga nuo pat tos akimirkos kai isejo si zinia:
    “STOCKHOLM (Reuters) – Scandianvian airline SAS said on Thursday (14 Aug) it planned to sell its 47.2 percent stake in airBaltic.” Taip nemanai..??

  14. Paukstys - 2008 12 19, 16:11

    Parasai po SAS akciju dalies pardavimo AirBaltic vadovybei jau padeti. Ta “vadovybe” turi sumoketi SAS apie 14 mln. LVL grynais pinigais iki sausio 31d. Kas tokius pinigus gali sukrapstyti siais laikais ir kas galetu susitaikyti su “nepilnavercio” akcininko role, juk valstybe vis dar turetu kontrolini paketa?

    Atsakymas manau labai aiskus ir logiskas – Latvijos susisiekimo ministras Slesers. Vieno itakingiausiu Latvijoje zmogaus rankose ir oro uostas, is kurio galima netiesiogines naudos gauti ir neseniai nacionalizuotas Parex bankas is kurio galima paskola susiorganizuoti nes valstybiniai pinigai…

  15. Simonas Bartkus - 2008 12 19, 16:18

    “FlyLAL” dabar oficialiai pereina į nepaprastąją padėtį – oficialiai pranešė, kad iš skolų nebeišsivaduos, prašo valstybės paramos:
    http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/article.php?id=19722719

    Nepavydžiu dabar “FlyLAL” marketingistams ir salesmenams – tokioj neaiškioj padėtyje įtikinti klientus pirkti bilietus bus be galo sunku. “Sterling” pavyzdys rodo, kad skrydžiai gali per valandą būti atšaukti dėl bankroto.

    O derybos su vyriausybe ar kitais investuotojais gali ir užsitęsti – klausimas, kiek dar turi “FlyLAL” apyvartinių lėšų, kad tęsti veiklą. Tokia patinė situacija ir oficialus pasiūlymas vyriausybei manau užkerta kelia tam, kad valstybės įmonė Vilniaus Oro uostas nutrauktų paslaugų tiekimą dėl įsiskolinimo.

    Kaip keleivis tikiuosi to, kad skrydžiai nebus sustabdyti – nes jeigu jie bus nutraukti, po to juos atstatyti ir tas pats, kas įkurti naują kompaniją.

  16. Papildymas - 2008 12 19, 18:09

    Apibūdindamas situaciją Lietuvos aviacijos rinkoje, „flyLAL“ akcininkų atstovas Gediminas Žiemelis pabrėžė, kad didžiausios čia veikiančios kompanijos – ir „flyLAL“, ir „airBaltic“ – šiuo metu veikia nuostolingai.

    „Taigi, tai nėra tik mūsų bendrovės klausimas. Atsakymo į jį taip pat reikia ieškoti ankstesnės valdžios veikime arba tiksliau – neveikime, vystant civilinę aviaciją Lietuvoje“, – sako G.Žiemelis.

    „flyLAL“ nuo pat 2004 metų, kai į Lietuvos rinką įžengė „airBaltic“, iš principo konkuravo su Latvijos valstybe. Kai kompanija 2005 metais tapo privati, jau privatus kapitalas konkuruoja su Latvijos valstybiniu kapitalu.

    Pasak V.Žiemelio, natūralu, kad jėgos nelygios, juolab, kad latviai tiesiogiai ir netiesioginėmis nuolaidomis iki šiol subsidijuoja savo nacionalinį vežėją. „flyLAL“ mano, kad kai kurie būdai nėra teisėti ir dėl to kreipėsi į teismą su daugiau nei 200 mln. litų ieškiniu.

    Pasak „flyLAL“ akcininkų atstovo, privatus verslas tokiomis sąlygomis negali konkuruoti.

    „Atėję iš privataus verslo, mes vadovavomės ta pačia verslo logika. Tai matyt ir buvo mūsų pagrindinė klaida, – pripažįsta V.Žiemelis. – Susidūrėme su faktoriais, kurie priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir – didžiąja dalimi – nuo valstybinių institucijų požiūrio bei elgsenos“.

    „flyLAL“ pavyko pasiekti, kad bendrovės kaštai būtų vieni mažiausių Europoje. Mažesnius turi tik „Ryanair“.

    Tačiau koją kišą įsisenėjusios struktūrinės problemos – oro uostų valdymo, navigacijos paslaugų ir kt.
    Pasak G.Žiemelio, jų išspręsti be rimto valstybės požiūrio į šią ūkio šaką neįmanoma.

    Kitas reikšmingas faktorius – orlaivių parkas. „flyLAL“ naudoja „Boeing“ lėktuvus, tačiau dėl galiojusių nuomos sutarčių jų nebuvo galima greitai pakeisti. Tuo tarpu mūsų rinkai jie yra per dideli ir neekonomiški. Vidaus rinkoje keleivių srautai šio orlaivio tipui ekonomiškai užpildyti yra per maži, o jų keitimas į mažesnius ir ekonomiškesnius reikalauja papildomų investicijų. Todėl atitinkamų orlaivių naudojimas tik didindavo „flyLAL“ nuostolius.

    Galiausiai situaciją dar labiau užaštrino šiuo metu pasaulį krečianti finansinė krizė, dėl kurios bene trečdaliu sumažėjo keleivių srautai.

    Dėl finansinių lėšų trūkumo šiuo metu padėtis tapo kritine, pripažįsta G.Žiemelis. Jis atmeta kaltinimus savininkams sąmoningai sužlugdžius bendrovę. „Kai kas nors žlugdo bendrovę, iš jos ima pinigus, o ne į ją deda“, – sako „flyLAL“ akcininkų atstovas.

  17. dukis - 2008 12 19, 18:14

    Siaip minys idomios, bet skaiciai jau labia netesingi –
    uz lal mokejo 27 mln. , ne 25 mln.
    AAM priklauso visi lektuvai kurie ne tik nomojami lalui, bet ir danams, kazachams ir pan.
    Pagridninis skolininkas ne TVOU, o akcininkai – 47 mln.
    Oro uostas – 19 mln. ir pan. Labai tingiu vardyti
    Zodziu mintys idomios, bet daug labai klaidu ir prielaidu, kad SAS priktu flyLAL nera.

  18. Kazimieras - 2008 12 19, 18:49

    Galetų oro uostas aniuliuoti skolas ir taip pagerinsti Flylal’ui, juk visgi nacionalinis vežėjas…:D:D

  19. Vytautas-NT - 2008 12 20, 08:00

    Šiaip tai kyla klausimas kodėl deramasi tik su SAS. FlyLAL yra dideli KLM draugai, todėl reikia bandyt derėtis ir su jais. Lygiai taip pat Europos rinka domisi rusai. Aeroflot arba S7 galetu tapti potencialiais investuotojais/pirkejais.
    O siaip labai juokingai nuskambėjo pastaba dėl lėktuvu. Juk visus didelius 737-300 ir 757-200 LAL nusipirko po privatizavimo. Tad nieks už rankos netempė- patys kalti.
    Visų įdomiausia, kaip jie skaičiuoja milijardinį indėlį į BVP.

  20. Flyer - 2008 12 21, 13:22

    Manau SASui nereikalinga merdenti kompanija, jie atvyko tartis del skrydziu i Vilniu. Ir nepamirskyt kad SASas anksciau ar veliau nores 100% akciju jei jau kalba eina apie FlyLAL ispirkima. Todel ir ivyko nesutarimai su BT, latviai teisingai padare kad nepardave tas akcijas, uztat dabar SAS santazoja estus tokiu paciu budu kaip ir latvius, bet pas estus zymiai prastesni reikalai cia.

  21. Lukas - 2008 12 22, 09:31

    Na, kad valstybei pirkti neapsimoka, tai cia faktas – paskui tektu srebti milijonines skolas.

  22. Vytautas - 2008 12 22, 11:18

    Būkim biedni bet sąžiningi – jei jau valstybė ims gelbėti FLYLAL, tai tik su salyga kad uz tą patį litą atiduos ir kitas bendroves – charters, technics ir t.t. – juk tai tas pats ūkis. Kitu atveju, manau paprastai – elementarus ir įžūlus būdas apvogti valstybę.

  23. […] Vienintelės aplinkybės, su kuriomis, sutikčiau jog valstybė perimtų AB “flyLAL – Lithuanian Airlines” – jeigu tai būtų 100% akcijų paketas, o valstybė jau turėtų numačiusi kitą privatų investuotoją, norintį nupirkti šias akcijas. Pavyzdžiui, neatsisakau spėjimo, kad SAS norėtų perimti “flyLAL – Lithuanian Airlines” verslą. […]

  24. Paulius - 2008 12 22, 15:57

    Na ką, atrodo viena jau aišku: http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/11759/valstybe-nepirks-90-mln-litu-flylal-skolu-atnaujinta . Dabar lieka klausimas, ar bus kas nors su SAS.

  25. VEJA - 2009 01 24, 21:15

    Gaila FLYLAL :(. Butent su flylal galejome is anksciau rezervuoti bilietus, atostogoms su seima.
    Bilietu kaina prieinama ir dar lieka viesbutukui…
    Gali nulekti, bet kur EUROPOJE.

  26. LAIMINGA - 2009 01 26, 21:52

    Su FLYLAL skraidziau labai daznai Londona. O kas dabar? Neturiu nusiskundimu FLYLAL.

Leave a reply