Oro lenktynės Tartu mieste

Žingsnis šiek tiek tolėliau, nuo Lietuvos rinkos reikalų, kur šiom dienom įdomūs reikalai vyksta. Štai kokios oro lenktynės prasidėjo Estijos oro uoste, nutolusiame 8 kilometrus nutolusiame nuo Tartu.

Tartu oro uostas iki šių metų realiai buvo tuščias oro uostas su 1379 metrų pakilimo taku, kuriuo naudodavosi tik Tartu aviacijos mokyklos studentai.

2008 m. Tartu oro uostas pradėjo nedidelę rekonstrukciją, kurios metu pradėtas KTT ilginimas iki 1800 metrų ir statyti nedidelis keleivių aptarnavimo terminalas.

tartu_airport

Tartu oro uostas iš paukščio skrydžio

„Estonian Air“, šį balandį pradėdami skrydžius iš Parnu miesto į Stokholmą užsiminė, jog pasibaigus Tartu oro uosto rekonstrukcijai, jie svarsto galimybę nuo rudens skraidyti į Stokholmą ir iš Tartu.

„airBaltic“, matyt, pasišiaušė plaukai, arba tiesiog įkvėpti sėkmės Palangoje, jie ėmė skubiai organizuoti skraidymą iš Tartu į Rygą. Gegužės pabaigoje jie netikėtai paskelbė, jog skrydžiai iš Tartu į Rygą prasidės liepos trečią dieną ir tuo nustebino net Tartu oro uostą administruojančius Talino oro uosto vadovus (!!). Estijos spaudoje galima paskaityti oro uosto administracijos pasisakymų, jog rekonstrukcija, po kurios galima priimti keleivius bus baigta ne anksčiau kaip spalio 1 dieną, o oro uostas šiuo metu net neturi nė vieno darbuotojo, kuris gali priimti keleivius!

„airBaltic“ pasakė, jog nieko tokio. Janis Vanags, kuris yra „airBaltic“ korporatyvinės komunikacijos direktorius, pasakė, jog kompanija darys viską, kad skrydžiai prasidėtų liepos 3 dieną. Jeigu reikės, mes pasistatysime palapinę ir joje priimsime keleivius (!!). „airBaltic“ jau kurį laiką prekiauja bilietais iš Tartu į Rygą.

Dabar atrodo, jog „airBaltic“ su Tartu oro uostu kažkaip susitarė ir rado būdų, jog liepos 3 dieną bus galima bent minimaliomis sąlygomis aptarnauti keleivius ir užtikrinti skrydžio saugumą.

Vakar plaukai pasišiaušė jau „Estonian Air“, kurie vakar skubiai pranešė, jog skrydžiai iš Tartu į Stokholmą prasidės ne rudenį, o jau rugpjūčio 24 dieną. Prekyba bilietais turi prasidėti jau šiandien.

Sutapimas ar ne, tačiau abi kompanijos skraidys keturis kartus per savaitę. „Estonian Air“ reisus vykdys pirmadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais su „SAAB 340“, o „airBaltic“ iš Rygos lėktuvą atsiųs pirmadienio, trečiadienio, penktadienio ir sekmadienio vakarais, o iš Tartu lėktuvas kils pernakvojęs antradienio, ketvirtadienio, šeštadienio ir pirmadienio rytais.

Faktą, jog vyks tikra konkurencija įrodo ir tai, jog „Estonian Air“ netgi ketina maitinti keleivius Tartu-Stokholmas reise. Ne karštu patiekalu, bet valandą su kapeika trunkančiame regioniniame reise ekonominėje klasėje tai yra netikėtas dalykas.

Ir visi šie įvykiai Tartu įvyko per geras tris savaites. Kas galėjo pagalvoti prieš metus, jog apskritai komerciniai skrydžiai šiame mieste vyks. Miestas turi apie 100 tūkst. gyventojų, automobilių keliu važiuojant, Tartu nuo Talino skiria 188 kilometrai, nuo Rygos – 244 kilometrai. Kuo nepanašu į Šiaulius? :)

Estijoje šiuo bus penki oro uostai, iš kurių vykdomi reguliarieji skrydžiai. Be abejo, šis skaičius šiek tiek yra nulemtas šalies specifikos  – Kuressare ir Kardla oro uostai įsikūrę salose. Be šių oro uostų, skrydžiai dar vyksta iš Talino, Parnu ir Tartu oro uostų. Oro uostų valdymas Estijoje centralizuotas, visus oro uostus administruoja Talino oro uostas.

Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.

43 komentarai

  1. Vytautas-NT - 2009 06 10, 08:56

    Galima vėl pasvajot apie Šiaulius? Ten nieko statyt nereikia. Takas kosminio ilgio, terminalas yra…
    Belieka su liūdesiu prisimint LAL klaidas. Juk Galėjo kadaise paleist skrydį Palanga-Vilnius ir susivežt iš ten keleivių. Bent vienas reisas per dieną su panakvojimu Palangoje…
    Dabar šitą planą sėkmingai realizavo AirBaltic
    Estijoj yra kam konkuruot su AirBaltic, o mums lieka tik padūsaut.
    Tiesa lieka atviras klausimas, kodėl Estonian nebando konkuruot su AirBaltic Lietuvos rinkoj? Aišku, jų geografija žymiai mažesnė. Bet turi optimalesnį parką. Galėtų irgi pabandyt keleivius imt iš Palangos ar net Kauno. Į Maskvą jų bilietai dažniausiai pigesni už tiesioginį UtAir…

  2. Skeptickas - 2009 06 10, 10:30

    „jog kompanija darys viską, kad skrydžiai prasidėtų liepos 3 dieną. Jeigu reikės, mes pasistatysime palapinę ir joje priimsime keleivius (!!).“

    Pavydu. Va čia tai ryžtingi vyrukai, stumiantys verslą…

  3. Simonas Bartkus - 2009 06 10, 11:20

    „Estonian Air“ yra priėmę savo „strategic direction“ ir ją atvirai deklaruoja. Jie siekia tapti stipria regionine kompanija, vežti nedideliu dažniu tiesioginiais maršrutais iš Talino bei „tiekti“ keleivius didžiosioms kompanijoms jų hub’uose.

    Aišku, planas nėra ambicingas, bet pagarba už tvirtą strategiją ir jos laikymąsi.

    „Estonian“ nepuoselėja vilčių Talino vystyti kaip jungiamųjų skrydžių centro, jie mato Taline tik regioninį oro uostą. Kažkiek jungiamųjų skrydžių galimybės yra siūlomos (nes realių investicijų tai nereikalauja), tačiau tai nėra jų siekis.

    Be to, „Estonian“ dabar yra baisioje finansinėje padėtyje ir jų finansavimas yra aklavietėje, nes SAS nori atsikratyti savo dalies, bet neranda kam. Į pliusą neina ir tai, jog vėluojami pristatyti jų reaktyviniai CRJ900, kurie turėtų pakeisti „Boeing 737“. Turėjo būti birželį, bet bus tik dabar jau vėlų rudenį.

    Beje, „Estonian“ keleivių skaičius šiemet krito 26%, nors krypčių sumažėjo nežymiai. Čia vaizdelio susidarymui ir pas mus – kritimą ženklų irgi būtume apturėję, jeigu ir skrydžių skaičius nebūtų drastiškai sumažėjęs… Toks gyvenimas.

  4. Augustinas Žemaitis - 2009 06 10, 12:03

    Šiaulių atveju manau problema nedidelis atstumas iki Rygos – tik 128 km. Air Baltic nelabai matyt suinteresuotas kažką daryt, o kitoms kompanijoms irgi būtų važiavimo į Rygą konkurencija artima tiesioginei ypač tais atvejais, kai reisas būtų iš Šiaulių netiesioginis, o iš Rygos tiesioginis.

  5. NN - 2009 06 10, 12:10

    O Vilnius – Tartu planuose nenusimato?

  6. Vilius - 2009 06 10, 12:17

    Estijoje reguliarus skrydziai taip pat vykomi is Kihnu (http://www.avies.ee/est/parnu_kihnu_uus.cfm)ir Ruhnu (http://www.ruhnulend.ee/index.php?id=10&L=1) oro uostu.
    Taigi, gaunasi septyni.

  7. Pranas - 2009 06 10, 12:18

    Ryga-Druskininkai nusimato.
    Iš tikrųjų tai ne, bet ES pinigų įsisavinimas ruošiant visokius Druskininkų oro uosto plėtros planus jau vyksta.

  8. Vytautas-NT - 2009 06 10, 12:46

    Kadaise tarybiniais laikais skraidė lėktuvai ir iš Tauragės bei pan.
    Į druskininkus būtų variantas. Vasara su AN-2 tipo lėktuvu ant gruntinio tako. Gal labai brangiai vežimas nekainuotų.
    O Druskininkų kryptimi autostrados neturime…
    O patys Estonian galėtų pagalvot apie keielivių vežiojimą iš kitur į Hub’us. Palanga/Kaunas- Varšuva, Kaunas-Kopenhaga, Palanga/Kaunas- Praha

  9. Augustinas Žemaitis - 2009 06 10, 13:24

    Vilnius-Tartu – kas jį vykdytų? Tartu nėra skrydžių bazės, Vilniuje irgi, o vien tiesioginių keleivių manau tikrai nepakaktų.

  10. Simonas Bartkus - 2009 06 10, 14:53

    „Estonian Air“ neturi minties vežti iš kitų šalių keleivius į didžiųjų kompanijų hub’us. Tai daro tik iš Estijos.

    O jeigu iš Šiaulių „airBaltic“ atidarytų reisą į Rygą, tai klausimas čia būtų labiau ne atstume. Nuo Šiaulių iki Ryga yra arčiau negu Vilnius, tačiau ar iš įpročio, dar dėl psichologinių priežasčių (reikės pervažiuot sieną), ar tiesiog dėl to, jog Vilnius nėra daug toliau nei Ryga, didelė dalis šiauliečių važiuoja į Vilnių arba į Kauną. Tokiu būdu būtų įtvirtintas pranašumas, nes važiuoti nereikia niekur. Ta pati logika yra ir Palanga-Ryga, ir Kaunas-Ryga reiso. Dėl to reikia skaičiuoti, kiek keleivių išloši dėl to, kad keleiviai tingės važiuoti į Vilnių ir skris iš Šiaulių.

    Pagal šią logiką Šiauliai yra perspektyvesnė kryptis „airBaltic“ negu Liepoja ar Ventspilis. Šiauliečiai turi pasirinkimą, važiuoti į Rygą, Kauną ar Vilnių (dar kartais Palangą). Tuo tarpu Liepojos ir Ventspilio gyventojai bet kokiu atveju važiuoja tik į Rygą (gal dar koks atsitiktinis iš Liepojos į Palangą), todėl nėra prasmės skraidyti. Keleivių vežimui į hub’ą skrydžiai beveik niekada nebūna pelningi „iš savęs“ – veikia tik kaip efektyvios sistemos dalis.

    Čia prieinam prie žinomos britiško geležinkelio efektyvumo teorijos, kad nutraukus nuostolingus maršrutus, buvę pelningi tampa nuostolingais, nes persiskirto srautai.

    O „airBaltic“ norint plėstis, reikia „užmaitinti sistemą“ keleiviais iš aplinkinių kraštų, kadangi vidaus rinka yra silpna. Net silpnesnė nei Lietuvos (dėl gyventojų skaičiaus ir dabartinės ekonominės situacijos).

  11. Vytautas-NT - 2009 06 10, 17:21

    Jeigu iš Palangos būtų didesnė tiesioginių ir jungiamųjų skrydžių pasiūla iš Liepojos apsimokėtų važiuoti į Palanga. Čia iš dalies dar viena FlyLAL klaida.
    O šiaip, kad Estonian nevežioja keleivių iš svetimų rinkų, tai irgi jų bėda. Galėtų atsakyt Latvių skraidymui į Tartu, savo skraidymu Stokholmas-Liepoja. Jei dar su SAS dėl gerų kainų susitartų.
    Panašu, kad reikia kuo greičiau steigt nacionalinį vežėja ir užsakyt pas brolius ukrainiečius kokius 10 AN-140. Nauji ir pigūs. Ir tada vežiot keleivius iš Liepojos, Ventspilio, Daugpilio ir pan.

  12. Augustinas Žemaitis - 2009 06 10, 18:15

    Nuo Šiaulių iki Vilniaus – 212 (oro uostas dar kitoj miesto pusėj), iki Kauno – 145. Situaciją kiek gerina nebent tai, kad čia dalį (bet ne visą) atstumo sudaro magistralė.

    Jei yra taip, kad geresnio produkto vartotojai nesirenka iš įpratimo ar dėl psichologinių priežasčių, tai matyt geriau šitą spręsti rinkodaros būdu, o ne siūlyti dar geresnį, tačiau ne tokį pelningą produktą. Air Baltic galėtų būti logiškesnis verslo požiūriu sprendimas, pavyzdžiui, reklamuotis Šiaulių (gal ir Panevėžio) stenduose „Sienų nebėr! Iki Rygos oro uosto – tik pusantros valandos! Europa pasiekiama ranka!“ ir pan.

  13. Rimas - 2009 06 10, 18:58

    Čia kažkas Druskininkus minėjo.Pamenu buvo laikas kai į Druskininkus skraidė visai rimti lėktuvai,
    reaktyvinis 32 vietų Jak-40.Ot laikai buvo!

  14. Vytautas-NT - 2009 06 10, 19:55

    Idomu, o kur tie lėktuvai Druskininkuose leidosi? Nes ten šalia jokio kilimo-tūpimo tako nesimato. Tiesa Jak-40 teoriškai gali leistis ant gruntinių aikštelių, je nieko nepainioju…

  15. Rimas - 2009 06 10, 20:45

    Aš asmeniškai nežinau kurioj vietoj tas aerodromas ten buvo,reikės pas lakūnus kurie ten skraidė pasidomėti,o kad gruntas tai tikrai.

  16. Jurgis - 2009 06 10, 20:52

    Arūnas Degutis. Išmintingiausia būtų „užšaldyti“ Kauno oro uostą
    http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/96094

  17. Simonas Bartkus - 2009 06 10, 20:54

    Druskininkuose greičiausiai leisdavosi Druskininkų aerodrome, kur yra grunto dangos 900 ilgio takas. Jo vieta čia:
    http://maps.google.com/maps?f=q&source=s_q&hl=en&geocode=&q=54 00 59N 23 56 37E&sll=18.456529,-66.071112&sspn=0.008854,0.019312&ie=UTF8&ll=54.022495,23.941441&spn=0.043868,0.154495&t=h&z=13&iwloc=A

    Kiek žinau, Druskininkai buvo susiroganizavę paramą ir turėjo būti įrengtas B2 kategorijos oro uostas su 1200 m taku, planuota priimti turbopropelerinius lėktuvus. Gal ir variantas, atskrendantys žydai ar vokiečiai galėtų daskristi į pat Druskininkų – bet įsivaizduoju tik užsakomuosius skrydžius ar oro taksi.

  18. Rimas - 2009 06 10, 21:22

    Manau Degučio „komentarai“ be komentarų,visiškai nusišneka.

  19. Jurgis - 2009 06 10, 21:26

    O kaip del to jo sakinio :
    “Viena pigių skrydžių bendrovė parodė norą skraidinti iš Vilniaus”
    Kokia tai pigiu skrydziu bendrove ir kur skraidins ? Gal kas zinot daugiau ?

  20. Augustinas Žemaitis - 2009 06 10, 21:45

    Pagal kontekstą spręsčiau, kad kalba apie „Skyways“…

    Nors, be abejo, išgirdęs „pigių skrydžių bendrovė“ apie „Skyways“ matyt nepagalvoji.

  21. Vytautas - 2009 06 10, 21:47

    Na Degutis šiek tiek panaudojo tarybinio planavimo, „jei uždarysim tauragės mėsos fabriką, tai pagėgių vartotojai pirks šilutės dešrą“. Absoliutus mėšlas:)

  22. Vytautas-NT - 2009 06 10, 21:59

    Nors toj oro uostų plėtros studijoj, kurią Simonas aptarinėjo kažkur sausį-vasarį, buvo irgi kalbama kad Kaunas konkuruoja su Vinium ir jį reikia uždaryti. Tiksliau siūlė statyt naują oro uostą tarp Kauno ir Vilniaus.
    Beje, Star1 pradėjo bilietais prekiaut…
    Kas link Druskininku, tai galima pagalvot apie reguliarų susisiekima ypač mažais lėktuvais. Kažkas panašaus į AN-2. Gal ir savikaina būtų nedidelė. Matyčiau 2 variantus. Vilnius-Druskininkai ir Palanga-Druskininkai…

  23. Rimas - 2009 06 10, 22:18
  24. Simonas Bartkus - 2009 06 10, 22:21

    Keliai dabar tokie geri, o automobiliai tokie greiti, jog susisiekimas šalyje 100 km atstumu nebeturės jokios prasmės. O kadaise buvo – iki kokių 1980 m. su AN-2 skraidoma buvo maršrutu Šilutė-Tauragė-Kaunas-Vilnius, jau nekalbu apie reisus Kaunas-Palanga ir Vilnius-Palanga.

  25. RamunasS - 2009 06 10, 22:27

    Kažkaip niekur neteko pastebėti, kad kas nors pagirtų Air Baltic dėl plėtros regioniniuose oro uostuose. Tai gali būti stimulu verslo plėtrai, investicijoms Kauno ir Klaipėdos regionuose.
    Keliauti iš VNO į Kauną su taksi kainuoja. Air Baltic bilietuose ta kaina įskaičiuota ir nuolaida pritaikyta :). Laiko ir patogumo irgi neprarandama. O Degutis- „užšaldyti“…
    Niekaip nesuprantu ką bendro su oro uosto plėtra turi geležinkelis. Hahne su pėsčiais keleiviais susitvarko keli autobusai be jokio geležinkelio. O Kaunui toli iki Hahno keleivių srauto.

  26. Vytautas-NT - 2009 06 10, 23:57

    Reikia skirt truputi tarptautinius oro uostus ir pigiu skrydziu bendroviu oro uostus, tokius, kaip Hahn. I Hahn’a vaziuoji autobusu ir ilgai,kad skrist i Ispanija uz 10 €. Tuo tarpu tarptautiniam oro uostui svarbu parkingas, geras ir greitas susisiekimas. Daznai juose yra gelezinkelio stotys ir t.t. Ir pan.
    Siaip atsiradus prosvaisciu Vilniaus padangej, reikia gerin susisiekima su oro uostu. I Ryga vaziuoja tarptautiniai autobusai. Reikia pagalvot apie tarpmiestinio susiekimo su Vilniaus oro uostu suformavima. Dabar,kai yra aplinkelis, nesunku ten uzsukt. Tai gali dar kiek paskatint zmones skrist per Vilniu.

  27. Skeptickas - 2009 06 11, 01:10

    Papildysiu: tarybiniais laikais dar buvo ir reisas Vilnius- Rokiškis (kokie šimtas šem km), skraidydavo kažkoks kukuruznykas (liudininkų parodymais), whatever that is :-).

  28. Vytautas-NT - 2009 06 11, 08:51

    Dar viena nedidelė pastabėlė dėl A.Degučio. Reikia neužmiršt, kad jis prekiauja kuru Vilniaus oro uoste. Tad suinteresuotas, kad Vilnius neturėtų didesnės konkurencijos.
    Beje, idomu kiek pagristas teiginys, kad oro uosto plėtra stabdo Baltarusijos sienos kaiminystė? Man kažkaip atrodo, kad tako prailginimas kokiais 400-500 m. turėtų nusileidimo trasą pastumti proporcingai. Ar čia jau viskas taip suspaustą. Juk kalbos apie naujų takų statyba neeina- vieno mums užtektų dar ilgam…

  29. Augustinas Žemaitis - 2009 06 11, 12:12

    Ten tikrai ne vienas abejotinas teiginys tame interviu.

    Dabartinis kilimo takas yra į pietus/šiaurę nukreiptas, toli Baltarusija šiom kryptim. Dabartinis irgi eina Vilniaus miesto kryptimi kai kylama į/leidžiamasi iš šiaurės, bet problemų nėra.

    Žr. pavyzdžiui Singapūro oro uosto situaciją ir koks ten atstumas nuo pakilimo tako galų iki Malaizijos į vieną pusę ir Indonezijos (salų) į kitą. Viskas sutvarkoma.

  30. Vytautas-NT - 2009 06 11, 12:41

    Kai leidžiamasi iš Šiaurės problemų Vilniuj yra, nes Antakalnio gyventojai protestuoja. Jie nori, kad lėktuvai leistųsi iš kito galo.

  31. Localizer - 2009 06 11, 13:28

    Nėra net ko svajoti apie Šialius. Džiugu bent, kad Palanga atsigavo. Kol susisiekimo ministerija nesukurs bendros vadovų komisijos visiems Lietuvos oro uostams, tol visi tarptautiniai oro uostai pjaus vienas kitą dėl didesnio keleivių ir oro linijų skaičiaus. Bjauri Vilniaus oro uosto “letena“ dabar užgožia visą civilinės aviacijos plėtrą šalyje, džiaugdamasi titulu “sosotinė“. Bet ar taip turi būti 21 amžiaus valstybėje, kurioje yra vos trys keleivius aptaurnaujantys oro uostai?..

    Šaunuoliai estai! Džiaugiamės už jus.

  32. Vytautas-NT - 2009 06 11, 14:21

    Kiek suprantu trys iš keturių straipsnyje minimų oro uostų yra salose. O tai labai keičia reikalą. Normaliai sąla gali apsiekt arba keltu/laivu, arba oru.
    Spėju kokioj Graikijoj oro uostų gali būt daugiau, nei Prancūzijoj, vien per tai, kad Egėjo jūroj turi kokį tūkstantį salų.
    O mums reikia pagalvot apie oro susisiekimo plėtrą. Tiesa nepersistengiant, nes pirmiausia oro uostą pastatytų Nidoj…

  33. Simonas Bartkus - 2009 06 11, 14:28

    Nidoje oro uostas buvo ir skraidymas vyko. Buvo uždarytas dėl žaliųjų protestų, o dar labiau – dėl realaus poreikio ten skraidyti nebuvimo.

    Aš nemanau, kad reikėtų mums bent kiek investuoti į vietinį susisiekimą lėktuvais. Skraidymas Palanga-Vilnius yra vienintelis, ką realiai galima padaryti, gal dar konkuruojant su Ryga daryti Šiauliai-Vilnius – tačiau šie maršrutai būtų tik kaip jungiamieji o ne „point-to-point“.

    Oro transportas yra labai neekologiškas, todėl trumpais atstumais turim investuoti pirmiausia į geležinkelius, po to į automagistrales.

    Danija uždraus skraidymą šalies viduje po to, kai bus baigtas geležinkelių plėtros projektas.

    Kiekvienas transportas turi rasti savo vietą ir manau, kad skraidymas artimesniais nei 200 km atstumais neturi perspektyvos.

    Estai turi salas, todėl aviacija laimi greičiu prieš laivybą. Mes neturim nei salų, neturime nei kalnų, turime lygumas, tai geležinkeliams ir automagistralėms vietos į valias.

  34. Vytautas-NT - 2009 06 11, 15:14

    Kaip bebūtų keista- Nida yra sala. Nes realiai sausumos galas yra užsieny. Aišku keltis atstumas nedidelis, bet vistiek.
    Todėl Nidos oro uostas turėtų tam tikrą logiką. Tik jį būtų geriau išvis į marių krantą iškelt, nes vietos kopose nėra (labai grąžiai galėtų būti ilginamas į Marių pusę)…
    Kalbant apie gezistuojančia infrastruktūrą- turim Šiaulius, Kauną, Vilnių, Kėdainius (ten yra išlikęs takas) ir Palangą. Reliai tinkami naudoti 4 oro uostai (be Kėdainių).

    Paradoksas tame, kad geležinkelių statyba, berods, kainuoja daugiau nei mažų oro uostų. Lietuvos geležinkelio tinklas iš esmės suformuostas carinės Rusijos ir vėliau tik truputį modifikuotas. Dėl ko mūsų kelių tinklas atsipindi didesnės teritorijos, o ne Lietuvos poreikį. Dauguma geležinkelių tranzitiniai, o ne vidaus reikmėm skirti (išskyrus Trakus, Siauruką). Druskininkai atskirti, geležinkelio Baltarusijos (teko kažkada per ją važiuot, kai dar buvo leidžiama).
    Taigi- potencialūs vietinių oro uostų taškai Lietuvoje būtų Druskininkai ir Nida. Aišku prieš tai reikia turėt skrydžuių iš Vilniaus tinklą.
    O Vilnius-Palanga galėtų būt jungtis su reisais iš Vilniaus. Be to Latviams dar galima Vilnius-Daugpilis pasiūlyt- nereiks į Rygą važinėt.

    Dėl geležinkelio plėtros iš dalies sutikčiau. Bet su mūsų tempais, tai dvidešimtmečio klausimas. O oro uostą galima sutvarkyt greitai.

  35. Augustinas Žemaitis - 2009 06 11, 16:31

    Oro uostų yra daugiau – pavyzdžiui, Panevėžyje (Pajuostės, buvusi oro bazė). Kita vertus, sutinku, kad protingiau yra vystyti žemės transportą į oro uostus ir čia manau galima pateikti gerų pasiūlymų.

    Šia tema (būtent dėl geležinkelio / oro transporto darnos galimybių) plačiau rašiau savo bloge, gal kam įdomu bus:
    http://mn.blogas.lt/ketinimus-flylal-gelbeti-„lietuvos-gelezinkeliu“-vardu-prisimenant-16.html

    Atkreiptinas dėmesys, kad iki tam tikro atstumo keliauti oru yra lėčiau negu žeme (reikia būti oro uoste iš anksto, saugumo patikrinimas ir kt.). Į oro uostus, kur aplinkinė rinka maža, gali būti nebent reti skrydžiai, o tai dažnai sąlygoja ir didelį laukimo laiką tarpiniuose oro uostuose – kas irgi daro vykimo žeme alternatyvą patrauklesnę.

  36. Jonas Bartkus | Veikla - 2009 06 11, 19:39

    […] Tartu orouostas […]

  37. Vytautas-NT - 2009 06 11, 22:10

    Aš tai sakyčiau pradėt reikia nuo paprastesnių dalykų- autobusinio susisiekimo. Puikus pavizdys būtų Dublino oro uostas. Ten geležinkelio stoties nėra, bet į bet kokią airijos vietą galima nuvažiuot autobusu. Ir autobusai vos ne kas valandą kursuoja…

  38. pro sali - 2009 06 12, 00:26

    Vytautai NT gal turejai omeny – mikroautobusinio susiekimo. Ir tikrai butu labai idomu suzinot kiek tu zmoniu vaziuoja is KUN express mikrsuke i Klaipeda, kad taip paspotintu koks VT maniakas

  39. Vytautas-NT - 2009 06 12, 10:37

    Aš turėjau galvoje, kad normalūs reisiniai autobusai užsuktų į Vilniaus oro uostą.
    Šiaip tai iš Kauno į Vilnių autobusas važiuoja apypilnis. Bet kai jo kaina 40 Lt, tai beveik tas pats yra į Rygą nuvažiuot…

  40. […] Prikėlusi Tartu oro uostą, “airBaltic” dabar bandys gaivinti Pskovo oro uostą Rusijoje. Šiuo metu šis oro uostas naudojamas tik karinėms reikmėms, reguliarūs skrydžiai nevyksta. 2007 m. “Atlant Soyuz” buvo pradėjusios skraidyti į Pskovą iš Maskvos Vnukovo oro uosto su “Embraer 120″ lėktuvu, tačiau, skrydžiai nepasiteisino ir buvo nutraukti. […]

  41. google advertising login - 2014 09 28, 14:59

    With havin so much content and articles do you ever run into
    any problems of plagorism or copyright violation? My blog has a
    lot of completely unique content I’ve either authored myself or outsourced
    but it looks like a lot of it is popping it up all over the
    web without my permission. Do you know any techniques to help prevent content from being ripped
    off? I’d certainly appreciate it.

  42. Marietta - 2015 11 6, 13:18

    I think the admin of this site is genuinely
    working hard in support of his web page, because
    here every material is quality based material.

  43. Major - 2015 11 19, 23:01

    With easy payment options and affordable financing available through Care Credit, there’s
    a payment plan at Berkeley Eye Center to fit nearly any budget.

Leave a reply