Kaip konkurencija keičia bilietų kainas
Comments(68) temos: lėktuvai
Jau minėjau, kad rudenį maršrutas iš Lietuvos į Londoną bus persotintas.
O daug konkurentų su dideliais lėktuvais viename maršrute = labai žemos kainos.
Pažiūrėkime, kokius tarifus taiko iš Vilniaus ir Kauno į Londoną skirtingos aviakompanijos.
„Star1 Airlines”: Vilnius-Londonas(Stansted)-Vilnius – 398 litai su bagažu ir visais mokesčiais (įskaitant pardavimo).
„Aer Lingus”: Vilnius-Londonas(Gatwick)-Vilnius – 319,94 litai be aptarnavimo mokesčio (34 litai) ir bagažo (12-15EUR).
„Ryanair”: Kaunas-Londonas(Stansted)-Kaunas – 236,66 litai be bagažo (70 LTL) ir aptarnavimo mokesčių.
„Ryanair”: Kaunas-Londonas(Luton)-Kaunas – 304,58 litai be bagažo (70 LTL) ir aptarnavimo mokesčių.
„airBaltic”: Vilnius-Ryga-Londonas(Gatwick)-Ryga-Vilnius – 451,9 litai be bagažo (35 LTL) (tarifas beje 1 EUR, visą kainą sudaro „mokesčiai”).
Taigi – kainos tokios geros, kaip „flyLAL” ir „airBaltic” mūšio kakta į kaktą laikais.
Kadangi žemiausia pelninga kaina yra ~600 litų reise į Londoną, tai, galima sakyti, visi žaidėjai yra pasiryžę nusimauti kelnes vardan rinkos dalies. Ypač nusileisti yra nelinkę „airBaltic”, kurie stengiasi palaikyti kainą su persėdimu tokią pat žemą, kokią akcijinę kainą laiko tiesioginių reisų dalyviai.
„Aer Lingus” išankstinius bilietus pardavinėjo 79LTL be mokesčių tarifu, tačiau atsiradus konkurencijai, „ne piko” dienoms sumažino bazinį tarifą iki 50LTL.
O tiesioginių skrydžių Vilnius-Londonas-Vilnius atsiradimą „airBaltic” pajuto iš karto. Liepos mėnesį pirmą kartą nuo 2008 m. vidurio keleivių skaičius segmente Vilnius-Ryga mažėjo 8%. „Star1 Airlines” liepos mėnesį iš Vilniaus į Londoną pervežė beveik 3 tūkst. keleivių.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
68 komentarai
Leave a reply
Dar, beje, „Czech Airlines” sutinka už ~600 litų vežti į Heathrow. Irgi pigu.
O koks yra Star1 uzpildymas Londono kryptimi? Dublinas yra arti 90 proc. Kaip Londonas?
Liepos mėnesį: Dublinas LF 74%, Londonas LF 62%.
Sakyciau gana neblogai. Speju Dublinas rugpjuti bus daug auktesnis procentas.
Isvada, visi, kas teigia, kad Star1 skraido tusti- klysta.
Beje, Dublino kryptimi jauciasi poveikis AirBaltic ar tik Londono?
Jei taip ir toliau- greitai vargsai netures kur savo B757 det…
na, tokiom salygom į Dubliną ar Londoną per Rygą skrist gali tik bepročiai;) Oi laukiam laukiam, kol BT kruvinais keliais paršliauš atgal į VNO su tiesioginiais reisais…
Jau kažkada minėjau, kad žiemai „airBaltic” sudėlioję tvarkaraštį tik viena B757 – skraidys į Dubajų ir Hurgadą. Abejoju, ar „ad hoc” reikalui laikys antrąjį – jeigu taip, tai minusą jis virins stovėdamas neprastą.
Įdomu dar tai, jog „Star1” pradėję daryti Dubliną, tai mažai nuėmė keleiviui nuo „Aer Lingus” (jų keleivių skaičius sumažėjo tik 200 lyginant liepą su birželiu). Visi 2,5 tūkst. keleivių yra papildomi arba nuimti nuo „Ryanair” ir „airBaltic”.
O Dubliną tai gal ir protingai nuima „Star1” spaliui ir lapkričiui. Pažiūrėjau 2007 ir 2008 m. duomenis, tai Dublinas neblogai eina tik birželį-rugsėjį ir gruodį-sausį. Spalį-lapkritį ir vasarį-gegužę emigrantai tiesiog neskrenda.
Realiai BT tiesioginiai galetu but Berlynas, Amsterdamas ir Miunchenas (Milanas). Nes bijau, kad Londono kryptimi jiems jau nieko nesisviecia net su tiesioginiais.
Zodziu- Aerlingus kerstas uz Ryga. Nenustebciau, jei Aerlingus atidarytu marsruta Gatwick-Ryga ir papjautu jame AirBaltic.
„Aer Lingus” šiaip yra viena iš labiausiai „business oriented” kompanijų, kurios tikslas yra pelnas ir mažai jie yra darę principinių žingsnių (kokius labai mėgsta „Ryanair”). Jie niekada nesivelia į kainų karus, aršią kovą dėl rinkos dalies ir pan. Jeigu mato, kad neina iš maršruto uždirbti – tiesiog iš maršruto eina lauk. Dėl to abejoju, ar jie čia mato „kerštą” kažkur :)
DUB-VNO atvejis rodo, kad jie matydami potencialą neplečia pasiūlos, bet tiesiog uždirbinėja.
DUB-RIX matė, kad neuždirba, tai tiesiog ėmė ir išėjo.
LGW-VNO atidarymas rodo, kad jie tiesiog matė maršrutą, kuris tiko į jų „portfolio” bei gali būti pelningas – ėmė ir atidarė.
Šiaip, deja, galvoju, jog jeigu „airBaltic” sugalvotų vėl VNO-LGW atidaryti, tai „Aer Lingus” būtų pirmi, kurie išeitų …
Gatwick’o atveju Aerlingus situacija jau yra kitokia, nei pries metus. Visu pirma tai yra atsarginis marsrutasi Dublina. Jauciu kartais bus pigiau skrist i Dublina per Londona, nei tiesiai. Be to, is Londono jie dar gali skrydziu pasiulyt i kitur.
Aisku, AirBaltic reikes nusimaut kelnes del Londono. Nes jiems dar Ryanair ir Star1 pades.
Nesuprantu prasmės „užkariauti” rinką dempinguojant kainas. Sakykim išstūmei kelis konkurentus iš reiso, o kas tada? Kai tu kainas bandysi kelti, konkurentai galės žemesnes pasiūlyti ir klientai urma eis pas tą konkurentą. Nematau jokio klientų lojalumo – kur pigiau ten ir eis. Iš karto. Gal todėl ir murkdosi aviacijos verslas nuostolių liūne, kol jų vadovai žaidžia žaidimus su „rinkos užkariavimu”.
Kalbant apie kainų karus, labai įdomu kuo baigsis mūšis iš Rygos – Stockholmo ir Tamperės kryptimis…
star1 LF Londone 65% – sakote, tai neblogai? Viskas priklauso nuo kainos. Kadangi kaina maza, tai finansinis rezultatas manau visai prastas. Kaip pradziai gal ir pateisinama.. Na, atsigriebs kiek per Kaledas.
O kaip pas star1 su uzsakomaisiais? Nes Litcargusas oro uoste minejo 30-40-50 keleiviu i tam tikras kryptis. Ar tikrai taip kraupiai? Ka rodo VNO duomenys ar ziurejot kas nors?
Cia turima omeny Ryanair ir Airbaltic. Pries Ryanair AirBaltic sansu turi nedaug. Nebent aniems kariaut nusibos.
Kainu karu logika paprasta- uzimi rinka ir sukeli kaina. Yra paprastas pavizdys- Wizzair istorija Kaune. Ryanair juos ismuse ir kiek dabar Londonas kainuoja?
Šiame kainų fone Ryanair atrodo juokingai, kaina panaši, praktiškai tokia pati kaip Aerlingus, o į Lutoną net brangesnė :) Tai kur čia tas stebuklingasis pigumas…
Manau čia vykdomas klasikinis veiksmas – future booking’as, o paskui pasiūlys – arba full refund’as arba skriskite kita data, nes iškarpys mažiausiai booking’ų turinčias vietas. Ir ką tu jiems padarysi, jiems geriau pigaus tarifo full refund nei skristi tuščiam lėktuvui.
Įdomu ar į reiso paramą pretenduoja Aerlingus?
Dėl „Ryanair” skrydžių atšaukimo – taip ir tai jai yra visai lengva padaryti, jeigu skrydžių intensyvumas yra didelis. „Ryanair” gali laisvai kirsti Stanstedo kryptį per pusę ir visus iš vakarinio reiso persodinti į rytinį ar atvirkščiai. Keleiviams arba refund’as arba persėdimas.
Sunkiau jiems su kitom kryptim, kur skraidoma rečiau (Lutonas, Brėmenas). Jeigu keleivis atsisako refund’o, tai jie jam turėtų pirkti kitą bilietą pagal reglamentą.
airBaltic nuo spalio pradzios atidaro TAMPERE-TALLINN reisa, kas rodo, kad paklausa milziniska.
RYGA-TAMEPERE keleiviai- beveik 80% tranzitas, tad cia kovos su Ryanair nera, nebent tik ant tiesiog. keleivio srauto.
Anyways, BT B757 be darbo neliks, ziemos metu jei puikiai TXL, ARN ir kt. business destination paima… juk ir i VNO B757 atvaro kart nuo karto :)
„airBaltic” skraidys Turku-Talinas, o ne Tamperė.
Sprendimas įdomus, matyt, patiko „airBaltic” su tarpiniais nusileidimais skraidyti į Skandinaviją.
Iš Rygos ryte „airBaltic” paleis „Fokker’į” maršrutu Ryga-Talinas-Turku-Talinas-Ryga.
Turbūt paskaičiavo, kad neapsimoka antro kasdienio leisti Ryga-Turku, tai nusprendė aukoti patogumą ir jungti tarpusavyje du srautus: iš Talino ir Turku, o tame tarpe gal koks keleivis pasitaikys ir tarp Turku ir Talino.
Beje, žiemos sezonui „airBaltic” planuoja šiek tiek pristabdyti arklius segmentuose iš Talino ir Vilniaus į Rygą. Bus skraidoma po 5 kartus per dieną (dabar skraido šešis, o gegužę buvo išbandę ir 7).
Ryanair kainos nebūtinai turi būti mažesnės – jei yra pakankamai pasiruošusių mokėti brangiau (dėl to, kad tik juos žino arba kad Kaunas ar skrydžių laikai patogiau).
O kainos palyginamos su konkurentais dabar yra dar ir dėl to, kad praktiškai nebėra likę reisų su akcijine kaina (šiuo metu 17,50 Lt į bieną pusę) – jie jau buvo pakankamai parduoti ankščiau (buvo akcijų kai žiemai į Londoną pardavinėjo bilietus po 20 Lt net savaitgaliais, turiu užpirkęs).
Už tat į Brėmeną už tuos 17,50 Lt bilietų į kiek tik nori, net rugsėjį.
Nesu tikras, bet ar nėra taip, kad Turku-Tallinn segmentas nebus parduodamas? Čia panašus atvejis, kaip kad kažkada flyLAL skraidė Vilnius-Palanga-Dublinas (ar Londonas, nepamenu), tačiau nusipirkti bilietų į Vilnius-Palanga skrydį nebuvo įmanoma – kaip suprantu, bagažo iškrovimo klausimas tampa aktualus. Tas pats ir su kitom kryptimis. Kita vertus, visai nebloga mintis skristi su tokiu nusileidimu – persėdimas faktiškai nesijaučia keleiviams, keliaujantiems reisu su stopu (kiek ten, 20 minučių palaukti oro uoste), o gaunama galimybė pasigauti daugiau keleivių. Ypač tai didelė vertė airBalticui, kuris skraido į mažo užimtumo oro uostus ir ten susirenka grynai tranzitinius keleivius.
„flyLAL” su skrydžiais per Palangą į Londoną problema buvo kitame: problema buvo dėl Šengeno/ne Šengeno zonos klausimo. Vilniuje skrendantys į Londoną turi „išeiti iš Šengeno”, tuo tarpu Palanga yra Šengeno zonoje.
Tokius tarpinius nusileidimus galima daryti tik ES ir tik Šengeno zonoje.
Turku tai parduos Turku-Talinas segmentą. Net giriasi kaip kels Estijos ekonomiką :)
http://www.baltic-course.com/eng/transport/?doc=16888
Jie skrenda į Bergeną, Linčiopingą, Stavangerį irgi su persėdimais ir net parduoda vidinius Norvegijos skrydžius. Kiek turiu skaičių, tai parduoda kelis pavienius tokius bilietus.
Kažkaip abejoju ar yra realus poreikis Turku-Talinas maršrute. Nebent koks suomis gali varyt savaitgaliui pigiai prisigert.
Kita vertus :) Turku aišku ne Helsinkis, bet turbūt neatsitiktinai airBaltic pasirinko: iš Turku yra keltas į Stokholmą, bet nėra į Taliną. Ką tai reiškia? Priešingai, nei Helsinkyje gyvenant, norint važiuoti pigiai pagerti suomiai/švedai neturi galimybės atsisėsti į keltą.
Tikiu, kad čia rinka šiokia tokia bus, visgi Talinas viena didžiausių suomių turistų krypčių.
Gal kas yra pasirašęs Ryanair spamui? Kai registravausi, nurodžiau anglų k., Lietuvą, Kauno ir Birmingemo oro uostus, bet reklamą gaunu lenkų kalba ir apie Lenkijos oro uostus :)
Del Turku turiu savo versija: kadangi Estijos ir Suomijos verslo rysiai stiprus, o Turku miesto savivaldybe ypac daug demesio skiria IT parko pletrai ir rysiams su uzsieniu, taip pat del estu ir suomiu kalbu panasumo (vieni pas kitus kalba savo kalba ir susikalba), dar pridedant suomiu beprotiska polinki alkoholiui, ir maza skrydziu skaiciu is TKU, manau sis marsrutas turi geras perspektyvas.
Sorry, kad nelabai į temą. Bet gal kas žinot ar labai svarbu tiksliai užrašytas vardas ant Ryanair bilietų. Netyčia rezervuojant bilietą – Vaiva tapo Daiva. Pirkt naują bilietą ar turėtų praslysti??? :)
Praslys, nebijok
Geriau paskambinti į Ryanair, susimokėti už reklamos išklausymą ir pataisyti raidę nemokamai. Bus ramiau :)
dar truputis spamo…
@RamunasS
O kuriuo ten numeriu skambinti, nes Lietuva kaip žinia jų smabučių centro neturi… :)
Aloyzas: Tel.: (8 37) 750 195,(8 37) 750 196
Buvo klausimas apie užsakomuosius Star1 skrydžius. Galiu patvirtinti, kad reise 30-40 žmonių, nes dirbu oro uoste. Registravimą pabaigiam per 30 min. o ne per 2 valandas.
Aš skambinau airišku numeriu, kuris likusiam pasauliui.
Pirmiausia del Ryanair is Kauno. Litcargus issprendzia visas problemas su pavardem ir pan. ir tam nereik i Airija skambint.
kas link spam’o tai jie ten visus pasiulymus siuncia: ir is Lietuvos, ir is UK ir Lenkijos ir t.t.
Visiskai nesupratau Simono paaiskinimo del sengeno. Jei lektuvas skrenda i UK,o Palangoj yra ne sengeno terminalas,tai ner problemu ieit agal i sengena,praejus pasu kontrole. pagal tokia logika ES negali tarpiniu tupimu daryt treciuju saliu lektuvai (Taskentas-Ryga-Niujorkas). Ten turejo but kita problema,arba dar terminalai buvo netvarkoj.
Vytautai-NT, Simonas paaiškino labai aiškiai: turi būti atskirti Šengeno ir ne Šengeno srautai. Tavo pavyzdys TAS – RIX – NYC netinkamas, todėl, kad RIXe visas srautas yra ne šengeninis (TAS ir NYC nepriklauso Šengeno zonai).
Tuo tarpu VNO – PLQ – LON yra kita situacija. Tie, kurie skrenda iš VNO į LON, turi eiti per ne Šengeno šalims skirtą terminalą. VNO – PLQ yra Šengeno zona. Tie, kurie išlipa PLQ, turi naudotis šengeniniu terminalu. Tie, kurie ten pat įlipa skrydžiui į LON – naudojasi ne šengeniniu terminalu.
Ar aiškiau?
Reisas Talinas -Turku paleistas kaip atskiras.
Taciau, kad nebazuoti lektuvo Taline, jis atskris is Rygos, ir toliau jau visai kitu reiso numeriu skris toliau i Turku.
Paklausa bus, bent pirmus puse metu tai tikrai.
Kitu atveju niekas reiso neatidarinetu..
yra zmoniu nemazai Rygoje kurie priimti, tam, kad skaiciuoti kur ka ir kaip atidarineti.
Siandien STAR1 Dublinas – Vilnius reiso uzpildymas buvo apie 90-95%. Kaip matau, su reguliariaisiais skrydziais pas STAR1 viskas tvarkoj.
Facebook’e STAR1 komunikuoja kad greitai sulauksime daugiau informacijos apie naujas kryptis ir ziemos tvarkarasti. :) Panasu, kad buvau teisus jog tai dar toli grazu nepilnas tvarkarastis. ;)
Beje, „airBaltic” nebedarys rytinio Vilnius-Talinas-Vilnius reiso. Nuo rudens bus tik vakarinis Talinas-Vilnius-Talinas reisas.
Beje, Talino kryptis yra suvalgyta krizės. Keleivių skaičius šią vasarą smuko daugiau nei trigubai.
Beje,galima buvo daryt toki triuka-skrist i Palanga is Vilniaus,o jau is ten iseidinet is Sengeno. Aisku tada reiketu visa lektuva islapinti ir sulaipinti per nauja.
Vytautai – visiškai utopinis variantas, juolab, kad tarp VNO ir PLQ būtų tik keli keleiviai, o reikėtų visą lėktuvą išlaipinti vėl sulapinti :) O tai kainuoja didelius pinigus + keli tūkstančiai litų už lėktuvo papildomą stovėjimą.
vilniu-Palanga galima butu duotuoti,kaip vidini reisa. aisku geriau vietoj to butu skraidyt pvz. VNO-PLQ-AMS arba TLX.
Startai rudeniui ima Milana
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/rudeni-star1-airlines-skraidys-ir-i-milana.d?id=23602784
Spėju Milanas leidžiamas su tikslu paimti slidinėtojus. Idomu kelis kartus per savaitę skris 2 ar 3?
Romos ir Paryžiaus tikrai nepaleis, juk ten turistinis srautas, o ką ten žiemą veikti?
Roma yra pazintinio,o ne poilsinio turizmo taskas. Ten vasara net per karsta. O ziema gali but pats tas po muziejus vaiksciot.
@ V-TN, taip tada gerai, bet uždirbti nesigauna. Ketvirtadienį ar penktadienį skrenda į Romą pilnas, atgal tuščias ir taip tas pats būna sekmadienį… Kitomis dienomis LF yra mažokas, kad atsipirktų.
Tam yra paprastas,bet nelengvas sprendimas-veziot italu turistus i Lietuva. Tokiu atveju galima pasiekt srautu tolygumo…
Beje,turistams dar ir grizt reikia…
@ Vytautas NT – vasarą taip, susidaro grupės incoming. Bet ką daryti žiemą italų turistas LT? :)
Siaip atvykstamas turizmas maziau sezoniskas. Ziema italu turistas galetu su snieglentemis vazinet ant ezeru ir mariu ledo…
Zodziu reikia jiems pramogu sugalvot…
Vasara i Roma vaziuot yra kaip tik nekas…
oj, Lietuvoj atvykstamasis turizmas yra _LABAI_LABAI_ sezoniškas. Žiemą net lenkai į Aušros Vartus nevažiuoja.
o ant marių ledas tai turbūt kokią savaitę per du metus būna :)
Straipsnis, kaip Amerikoje mazesni miestai pasiruose moketi aviakompanijoms uz skrydzius:
http://www.nytimes.com/2009/08/18/business/18airports.html?scp=3&sq=airlines&st=cse
@ Edis – bet lietuviai protingiausi iš visų. Ministras pasakė – tuščia vieta laisva nebūną ir visi patikėjo. Kas toliau?
Braliukai uždarame posėdyje panašu, kad patvirtino aviakompanijos įstatinio kapitalo didinimą – antras Parex bankas laukia :)
Ar neatsibodo vos ne ties kiekvienu straipsniu kartot ka p-asake ministras 2009 metu pradzioje? Ar pasikeite kas nors nuo to kartojimo? Na suklydo ministras? Tai ka, dabar jo kalimas prie sienos FlyLAL prikels?
Gaila man braskancio Latviu biudzeto. Idomu ka jie nuspres ziema daryt. Nes biudzetas, deja, neguminis…
Teisus ir Ministras ir Labiau Patyręs.
Ministras, kad laisva vieta tuščia nebūna.
LP, kad į Romą ir Paryžių nėr ko skraidyt, nes penktadieniais srautas tik į ten, sekmadieniais tik atgal.
Stambulas irgi panašiai.
Amsterdamas pats savaime irgi Europos kaimas, ir be KLMo tranzito ten nėr ką veikt, nes kanapių mėgėjai srauto neužpildys.
Taigi išvada, kur reikia – ten skraidinančių yra, kur nėra – ten nereikia.
Norintiems prieštaraut, pateikit skaičius: kiek į Romą, Paryžių, Stambulą ir Amsterdamą skrenda per Rygą, ir bus matyt, ar dėl jų verta varinėt lėktuvą.
@ Aloyzas – kalbi kaip TVOU korifėjus Ivanauskas. Jei manai, kad nesant skrydžiams susikuria srautas, kaip bičių spiečius kuris laukia, kad koks vežėjas jį nuveštų :)
Yra toks dalykas, kaip catchment area (arba oro uosto aptarnaujamas regionas) pasiskaityk knygoje apie kurią Simonas rašė.
@ Vytautas-NT – man niekada neatsibos, kol niekas nesikeis. Kada ministras pradės ką nors daryti, tada ir nekalbėsiu. Braliukai nors ir keikia viduje Šleserą alia už antrą LEO LT, bet aviacijos prasme, tai kalą regione visiems į klyna, o mes sėdim patenkinti ir džiaugemės :)
As tai darsyk paprasyciau trupucio kantrybes. Iki rugsejo pabaigos liko nedaug laiko. Atsiras bazinio/nacionalinio vezejo studija. Tada ir pamatysim, ka vyriausybe siuo klausimu nuspres.
As geriau tuo metu naujausius lektuvus Maskvoj paziuresiu is arti…
Geriau nebebūtų jokių studijų ir apskritai nieko nebedarytų. Paskelbtų patrauklią nuolaidų sistemą ir ties tuo baigtų. Nes tik pridirbti gali.
Bus vėl skraidančių, atsiras ir daugiau skrydžių (gi ir Star1, ir Skyways turi galimybes iš karto atidaryt naujas kryptis jei tik keleivių būtų). Talino krypties srauto kritimas puikiai iliustruoja verslo klientų poreikį skraidyti šiuo metu.
@ Vytautas-NT – tai kam tau rugsėjo mėnuo, juk studija mes jau parašėme, tam Simonas net tema užvedė. Manai ji kuo nors skirsis :) Atsakymo konkretaus nebus, o dabartinis ministras niekada nepasižymėjo vizija ir strategija – jam rūpi tik viešumas ir reitingas, visa kita jam… :)
O kokius apžiūrinėji? Gal AN 148 ir Sukhoi 100 yra? Permesk foto!
Kalbu apie mokią paklausą, kuri nepakankama atsiperkančiam srautui sukurt.
Kaip už skolintus buvo pučiamas NT burbulas, taip tie patys pinigai pūtė ir galinčių paskraidyt šiap sau užsinorėjus skaičių. Ką, visos vykusios statybos benamių skaičių sumažino??? Ne, tai buvo ne būtinybė, o dirbtinai sukeltas poreikis.
Deginant 130mln į metus (2008m. AirBaltic ir flyLAL sudegino abu po tiek, 2009m. AirBaltic nuostolius sužinosim tik po metų, arba anksčiau – jei irgi užsilenks) nesunku ir keleivių srautą dirbtinai sukelt pigiais bilietais.
Latviai ir taip kiauru klynu, tegu sau kelia tą srautą (ir beje – Flicko algą) savo pensininkų sąskaita.
@ LP: nuvažiuok į Rygą ir pažiūrėk, kaip jie ten dabar džiaugiasi, kad valdžia slapta AirBalticą gelbėja.
Žiemą apie kryptis ir srautus VŽ buvo kvailokas straipsnis. Buvo įrodinėjama, kad praktiškai visomis buvusiomis kryptimis net F50 neapsimoka leisti. Kiek žiemą skrisdavo į Bremeną? O dabar?
Aloyzas šiuo atveju teisus. Svarbus yra realus poreikis tam tikriems maršrutams. Reikia suprasti, jog avialinijos, parduodančios „round-trip’us” po 200-500 litų taip iškelia keleivių skaičių, tačiau realiai taip realiai avialinijos tik sprendžia problemą – patiria mažesnius kėdės nuostolius, parduodamos pigiai beviltiškai neparduosiamus bilietus.
Iš Vilniaus su persėdimu (susumavus viską – per Rygą, Prahą, Frankfurtą, Varšuvą) į Romą, Barseloną, Amsterdamą, Berlyną skrenda 300-500 keleivių per mėnesį – tokios lentelės buvo „Verslo žiniose”. Tiek keleivių telpa į du „Boeing’us”. Tai yra atsakymas, kodėl skrydžiai į šiuos miestus taip sunkiai „gimdosi”. Briuseliui buvo didesnis poreikis, tai užsipildė nišą greit, o nuo rudens jau bus ir „Airbus’as”.
Aišku yra dar kitas efektas, jog pasiūlos atsiradimas didina paklausą – aviacijoje šitas poveikis yra labai stiprus, lyginant su kitais verslais. Ypač tą pamatėme ir Lietuvoje, kai „Star1” pradėjo skraidyti į Dubliną, tai „Aer Lingus” tik pora šimtų keleivių tenusiėmė, „Ryanair” iš Kauno praktiškai nesumažėjo.
@ Aloyzas – tai kam tada tiek milijonų į oro uostus sukišo jei mokios paklausos nėra. Kodėl tada ICAO rašo kokia nauda šalies BVP duoda aviacijos verslas. Gal dar pradėsi aiškinti, kad tranzitas šaliai naudos neduoda? Baltarusiai paprastai su jūrų uostų padarė – Lietuvos geležinkeliai vaidino labai kietus, pasistatė terminalą Rigoje ir tie kroviniai niekada negrįš į Klaipėda.
Kai Lietuvos geležinkeliai valdomi paklausos metodu tai ir turime, kad keleivių vežimas yra inertiškas ir be jokios idėjos ar vizijos. Tas pats yra su oro transportu, bet kažkaip visi staigiai tampa ekonomistais ir pradeda skaičiuoti savikaina nepridėdami ekonominio multiplikatoriaus efekto :)
Na negi ICAO klerkai rašys priešingai, ir kirs šaką ant kurios sėdi? Lietuviški NT vystytojai bandė dar didesnį multiplikatorių pateikt, skaičiuodami, kiek statybininkai nupirko plazminių televizorių. Geriausiai tą aviacijos multiplikatorių VNO jaučia Martono taksistai.
@LP: Beje, jei cituoji ICAO rašinius – ar emigrantų vežimui taikomas toks pats ekonominis multiplikatorius?
@ Aloyzas – lygini du skirtingus dalykus. NT juk brango, o skrydžia pigo… Pabandyk man tai paaiškinti?
Kodėl mes pralaimime latviams tranzite, nors geografiškai mūsų pozicija yra geresnė, tiek jūrų uosto tiek aviacijos prasme. Bet ir ten NT krizė ir pas mus. Kodėl strategiškai deklaruojamas tranzito šalies tikslas apsiriboja pinigų kišimu į betoną ir asfaltą :)
P.S. labai paviršutiniškai į viską žiūri. Paimk Luthansa visa grupę ir Turkus. Pasidomėk, kaip jie aviacijos verslą vysto ir tada pagalvok ar tokia tik sumažinta versija galėtu realiai veikti Pabaltijo rinkoje, o ne apsimesk didžiu analitiku dėl skrydžių į Paryžių ar Romą paklausos pasiūlos.
Iš ekonomikos pradmenų: kaina – spekuliacinis dalykas, atspindintis paklausos/pasiūlos santykį. NT paklausa buvo dirbtinai didinama (butai brangzzz, nes pigti negali).
Skrydžių pasiūla irgi buvo neprotingai didinama dėl konkurencijos, o labiau – ambicijų karo(viskas prasidėjo nuo to paties Talino).
Dabar beje yra atvirkščiai – butai pinga, skrydžiai brangsta.
Reikejo į Lufthansa ir Turkus žiūrėt flyLALą vystant, o ne aklai AirBalticą kopijuot, juk sekdamas iš paskos – pirmu nebūsi.
O apie klausimą, kokį ICAO mato emigrantų vežimo dalies aviacijos versle ekonominį multiplikatorių taip ir neatsakei.
@LP: beje, apie Romą ir Paryžių remiuosi tavo analitiniais pastebėjimais komentaruose aukščiau: „o ką ten žiemą veikti?”
@ Aloyzas – emigrantai sudaro lygiai 0 ir dėl jų tikrai nereikia investuoti 150 mln į oro uostą ir kasmet finansuoti jų vežiojimo iš valstybės biudžeto.
@LP: beje, apie Romą ir Paryžių remiuosi tavo analitiniais pastebėjimais komentaruose aukščiau: “o ką ten žiemą veikti?” – pagalvok dar kartą į tas kryptis žiūrėdamas per oro uostą aptarnaujamą regioną ir catchment area. Tada viskas truputi kitaip atrodo. Pasidomėk ką Luthansa Consulting siūlo rusams daryti, o jie tai tikrai už mane labiau patyrę :)
ICAO neišskiria emigrantų ar neemigrantų vežiojimų, ir neteigia, kad vieni multiplikuoja, o kiti ne, taigi tavo teiginiuose yra prieštaravimų.
O aktyvūs emigrantai (turiu omeny – turintys tamprių ryšių su Lietuva) sudaro gerą pusę mln. Lietuvos piliečių, taigi juos laikyti 0 yra mažiausiai neetiška.
Kai kuriems veikėjams tik solidūs užsienio biznieriai, skraidantys biznio klase, gali skraidyti lėktuvais. Visi kiti tegul eina pėsčimis ar važiuoja autobusu, o gal sunkvežimiu, kaip pokario metais. Tuomet lėktuve šnarės geri kostiumai, dvelks brangiais kvepalais ir jokie emigrantai ar kiti plonesnės piniginės savininkai nedrįs drumsti solidaus pasitenkinimo jausmo, juk visi kiti apskritas 0.
@ Aloyzas – matai aš ne vien lozungais vadovaujuosi, EK taip pat draudžia parama a/k, tačiau patys matome, kas realybėje vyksta. Didžiausia įtaka tam 3.5 rodikliui turi tranzitas iš aptarnaujamos teritorijos. BT to puikus pavyzdys. Turkish airlines ir Tbilisi taip pat.
Aktyvūs, turintys tamprių ryšių ir t.t. – tai gal jie jokie ne emigrantai :)
Aišku, kad jie turi įtakos, tačiau jei emigrantas norės skristi iš UK į Ispaniją ar Portugalija juk neskris per LT. Apskritai emigrantams neįdomios jokios krytpis išskyrus P2P į ex gimtinę, tai kaip tada sukurti srautus iš vietinių? Tada ir galvojame iš kur paimti pakankamai keleivių toms kryptims
@ Tomas – nusišneki, PAX’ai ir Afrikoje yra PAX’ai. Jie yra bitės kurios neša medų. Kuo jų bus daugiau tuo visiems bus geriau.
Sukhoi ir AN bus rytoj. Jie yra naturoje, tad galesiu pasidalinti ispudziais.
O del studijos pavargau aiskinti. Jokia studija niekada nepasiulys vieno varianto. Bet galu gale Vyriausybe (ne ministras) tures kazkuri viena is ju pasirinkti. Cia tas pats, kaip su Sodros gelbejimu…