Simonas Bartkus | Blog

Dar kartą prisimenu aviabilietų pardavėjų-tarpininkų temą. Lieku prie nuomonės, jog dabar, kuomet tiesioginių skrydžių iš Lietuvos oro uostų skaičius yra sumažėjęs, jų reikšmė yra ypač didelė.

Kaip Lietuvoje yra parduodami aviabilietai?

1. Nedalyvaujančios IATA organizacijoje aviakompanijos parduoda bilietus tik tiesiogiai („Ryanair” ir „Star1”);

2. Avialinijos parduoda bilietus savo interneto svetainėse, bet registruojant pardavimus vieningoje GDS sistemoje (airbaltic.lt, lufthansa.com, etc.). Didesnis skaičius bilietų parduodamas čia per akcijas.

3. Didžioji dalis bilietų parduodama per „Amadeus” sistemą – „Amadeus” sistema Lietuvoje užima 85-90% visų rezervacijų rinkos.

4. Dar bilietai parduodami per alternatyvias rezervavimo sistemas („Travelport”, ex. „Galileo”, naudoja kelios agentūros), tačiau mūsų rinkoje jos labai nepopuliarios.

Panagrinėsime aviabilietų pardavimo pokyčius per „Amadeus” sistemą – šią sistemą naudoja absoliuti dauguma įprastinių Lietuvos kelionių agentūrų bei visos e-prekybos aviabilietais vietos (išskyrus greitai.lt, kuri šalia „Amadeus” dar tikrina ir kitose sistemose).

Štai yra lentelė apie agentūrų rezervacijas „Amadeus” sistemoje pirmąjį šių metų pusmetį bei kokias rinkos dalis jos užima. Paskutiniame stulpelyje – agentūros rezultatas palyginus su 2008 m. pirmuoju pusmečiu.

„Greitai.lt” užimama rinkos dalis yra didelė – ketvirtis visos rezervacijų rinkos. Daug? Labai daug. Tačiau yra vienas esminis „BET”. Į „Greitai.lt” rezervacijas įskaičiuojami pardavimai atlikti per užsienio rinkoms skirtus bendrovės „Interneto partneris” produktus (Flysiesta.ru, Aviagid.com.ua,  Flysiesta.lv,  Flysiesta.pl,  Flysiesta.com,  Bookinghouse.ee). Jų užimamos rinkos dalys kitose rinkose nėra tokios didelės kaip Lietuvoje, tačiau bendram pyragui sudaro nemažą įtaką.

Bet kokiu atveju, Lietuvai nuo to tik geriau – pardavimai Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje kabinami į lietuvišką rinką.

Pagal „pinginę” išraišką kritimas yra ~38%, nepaisant to, jog vidutinė bilietų kaina padidėjo. „Amadeus” rodo bendrą rezervacijų kritimą 19% – taip yra todėl, jog sumažėjus tiesioginių skrydžių iš Vilniaus skaičiui, parduodama daugiau bilietų su persėdimų, t.y. daugiau segmentų.

Didžiausią kritimą patyrė „West Express”, kurių „portfolio” yra ypač daug valstybinių įstaigų, kurių darbuotojai šiemet keliauja mažiau ir „BPC Travel”, kurios didelę pardavimų dalį sudarė toje pačioje grupėje buvusios „flyLAL” bilietų pardavimai.

Labai mažai krito „Greitai.lt” ir „Baltic Clipper” agentūros pardavimai. Priežastis – elektroninius aviabilietų pardavimus krizė palietė mažiau nei bendrą aviabilietų pardavimo rinką.

Galutinai šia teorija įsitikinsime, pažiūrėdami į rinkos pasidalijimą tarp internetinių rezervacijos sistemų (vėl antrojo pusmečio duomenys, rinkos dalis ir pokytis su praėjusiais metais):

Jeigu visi pardavimai segmentais krito 19%, tai interneto kanale sumažėjimas yra tik 5,4%.

Greitai.lt rinkos dalį šiek tiek papučia jau minėtas pardavimų kaimyninėse šalyse įtraukimas į lietuvišką statistiką – nors faktas, kad jie yra lyderiai, niekas neginčija. Gali būti, jog kitų žaidėjų pardavimu dalis nukeliauja į kitų šalių statistiką arba atvirkščiai, tačiau toks reiškinys turėtų būti retas.

Krizės laiku avia.lt pardavimai išaugo beveik dvigubai. Realiai jie ir įtakojo tokį sąlyginai mažą „Baltic Clipper” agentūros pardavimų sumažėjimą.

Nors statistikoje priskaičiuojama 18 skirtingų internetinių bilietų pardavimo sistemų, tačiau realiai tik pirmasis penketukas sudaro šiokį tokį rinkos svorį – už penketuko ribų likusių sistemų rinkos dalis neviršija 0,6%.

Kiek bilietų parduoda per „Amadeus” parduoda didžiausias rinkos žaidėjas? Tikėtina, jog „Greitai.lt” per mėnesį parduoda iki 20 tūkst. segmentų. Kadangi vieną bilietą vidutiniškai sudaro 2,5 segmento – lyderio pardavimai yra 7,5-8 tūkst. bilietų per mėnesį. Papildomai „Greitai.lt” dar skanuoja dar minėtą „Travelport” sistemą bei pigių skrydžių bendrovių interneto svetaines.

Elektroniniais kanalais per internetines bilietų pardavimo sistemas Lietuvoje jau dabar parduodama daugiau nei trečdalis bilietų. Trečdalis visų bilietų pardavimų atliekama internetu. O dar sakote, kad internetinė prekyba žengia tik pirmus žingsnius? …

Beje, kadangi daugelis oro bendrovių agentūroms komisinių nebemoka, bilietų pardavėjai gyvena iš agentūros maržos, kuri, beje, yra kintama ir kinta nuo bilieto tarifo, paros laiko, aviakompanijos ir t.t. Todėl atsakymo „Kur lėktuvų bilietai pigiausi?” nėra ir jo negali būti.

Oro susisiekimo verslas žavi savo atvirumu, tačiau atsiranda kompanijų norinčių tai pakeisti. Pavyzdžiui, „Ryanair” nekalba pati ir dar stengiasi oro uostus, į kuriuos jie skraido, priversti neskelbti duomenų apie „Ryanair” keleivių srautus. Kauno oro uostas dėl šios priežasties skelbia tik suminius duomenis apie „Ryanair” pervežamus keleivius, tačiau neskelbia duomenų pagal krypti.

Tačiau „slaptumas” dar, ačiūdie, nėra įsigalėjęs. Apie „Ryanair” keleivių srautus iš Didžiosios Britanijos oro uostų galima sužinoti iš organizacijos „Civil Aviation Autority” – neseniai buvo paskelbti birželio mėnesio duomenys. Pažiūrėkime, kaip sekasi „Ryanair” maršrutams į Baltijos šalių oro uostus.

Matom, jog „Ryanair” vykdo daugiau reisų iš Didžiosios Britanijos į Rygą nei į Kauną ir juose pervežamų keleivių skaičius yra didesnis. Absoliučia lydere yra kryptis Londonas/Stansted – Ryga, kuria birželį buvo pervežta 21 tūkst. keleivių. Šiuo mašrutu „Ryanair” skraido 14 kartų per savaitę. Į Kauną šiuo metu skraidoma 11 kartų, tačiau nuo rudens planuojama didinti taip pat iki 14.

Be abejo, absoliučių išvadų iš lėktuvų užpildymo rodiklių daryti negalima. „Ryanair” geriausiai pasaulyje moka užpildyti neparduodamas vietas žemiau vietos savikainos parduodamais bilietais ir tik kompaija viena težino, kiek vietų buvo užpildyta kelis svarus temokančiais klientais ir koks yra vidutinis tarifas kiekviename maršrute.

Susisiekimas su Didžiąja Britanija buvo ir yra viena populiariausių oro jungčių iš Baltijos šalių oro uostų. Per pastaruosius metus šias jungtis palietė pokyčiai – pusmetį Vilniaus oro uostas buvo be tiesioginio susisiekimo su pasauliio finansų centru Londonu, kuomet iš maršruto pasitraukė „airBaltic”, o vėliau bankrutavo „flyLAL”. Klausimas – ar birželį buvusi pasiūla patenkino paklausą?

Štai duomenys apie pokyčius oro susisiekime tarp Baltijos šalių ir Didžiosios Britanijos oro uostų:

Iš lentelės matome, jog keleivių skaičius tarp Didžiosios Britanijos ir Baltijos šalių 2009 m. birželį sudaro 81% 2008 m. birželį buvusio keleivių srauto. Teisingumo dėlei dar reikėtų sudėlioti su persėdimu skrendančius keleivius, tačiau šių duomenų dabar neturiu po ranka – tačiau neabejoju, jog kokiu 1-2 tūkst. su persėdimu skrendančių keleivių šiemet iš Vilniaus padaugėjo, lyginant su praėjusiais metais.

Keleivių srauto sumažėjimas 19% yra ekonominės krizės padarinys, tačiau ne susisiekimo trūkumo pasėkmė.

Jeigu vertinsime tik Lietuvos ir Latvijos rinkas (vargiai ar daug lietuvių skrenda iš/per Taliną), tai bendras sumažėjimas yra tik 15%.

„Star1” nuo liepos pradžios į pasiūlą išmetė papildomas 5000 kėdžių – kol kas neturime duomenų apie jų užpildymą. Jeigu įsigis antrąjį lėktuvą, „Star1” žada dar padidinti reisų į Londoną skaičių.

„Aer Lingus” ketina nuo rugsėjo skraidyti iš Londono Gatwick oro uosto į Vilnių tris kartus per savaitę, o lapkričio – kasdien. „Ryanair” ketina didinti skrydžių skaičių iš Stanstedo į Kauną iki 14 skrydžių per savaitę (nuo 11).

Ką tai reiškia?

Reisų tarp Didžiosios Britanijos ir Lietuvos daugės, tačiau realiai nėra požymių, jog keleivių srautai gali didėti, apart tų, kurie skristų dėl akcijinių kainų, o ne dėl to, jog reikia.

Vadinasi, susisiekime tarp Baltijos šalių ir Didžiosios Britanijos laukia tiesiog srautų persiskirstymas. Mes, keleiviai, trumpu laikotarpiu, be abejo, galime sulaukti gerų kainų. Tačiau Londono kryptis nėra toks „saldainis”, kaip gali atrodyti – šalia galite prisiminti mano paskaičiuotą efektyvią bilieto kainą aviakompanijoms.

Vargu, ar lapkričiui planuojama pasiūla gali ilgai išsilaikyti – kažkas turės trauktis arba mažinti skrydžių skaičių. Kol kas tą planuoja daryti tik „airBaltic”, iš Rygos į Gatwick oro uostą planuojanti atlikinėti 7 skrydžius per savaitę vietoje 11.