Vilniaus oro uosto keleivių tyrimas (1): koks yra keleivio profilis?
Comments(201)Prieš didžiąsias metų šventes Vilniaus oro uostas su „Spinter tyrimais” baigė Vilniaus oro uosto keleivių tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti keleivių pasitenkinimą Tarptautinio Vilniaus oro uosto paslaugomis bei nustatyti nepatenkintus poreikius. Profesionalūs apklausėjai vedė standartizuotus betarpiškus interviu su keleiviais Vilniaus oro uosto atvykimo ir išvykimo terminaluose.
Noriu pasidalinti tyrimo rezultatais: šiandien pirmoji tyrimo dalis – keleivių demografinis ir socialinis profilis.
Tarp Vilniaus oro uosto keleivių gana ženkliu dydžiu yra daugiau vyrų negu moterų.
Pagal amžių Vilniaus oro uosto keleiviai pasiskirsto į tris visiškai lygius trečdalius: trečdalis keleivių yra nuo 18 iki 30 metų, trečdalis nuo 31-erių iki 4o-ties ir trečdalis keturiasdešimties ir daugiau.
Trijų ketvirtadalių Vilniaus oro uosto keleivių pajamos, vidutiniškai tenkančios vienam namų ūkio nariui per mėnesį, yra didesnės nei 2000 litų. Atkreiptinas dėmesys, jog čia nurodytos ne asmens pajamos, o vidutinės pajamos, tenkančios vienam keleivio šeimos nariui.
Beveik du trečdaliai Vilniaus oro uosto keleivių nurodo, jog pagrindinė jų gyvenamoji vieta yra Lietuva. Po 3% keleivių yra iš Airijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Švedijos. Pažymėtina, jog tarp Airijos ir Didžiosios Britanijos keleivių dominuoja asmeniniais reikalais keliaujantys, tuo tarpu tarp švedų ir vokiečių – verslo reikalais keliaujantys. Keleivių tyrime aiškiai atsispindi Skandinavijos verslo įtaka Lietuvai – 6% keliautojų savo nuolatine gyvenamąja vieta nurodo vieną iš keturių Skandinavijos šalių. Trys ketvirčiai iš visų Skandinavijos keliautojų yra keliaujantys verslo tikslais.
Svarbu pastebėti tai, jog tyrime dalyvavo tiek užsakomųjų reisų keleiviai, tiek reguliariaisiais skrydžiais keliavę keliautojai. Vilniaus oro uoste apie ketvirtadalį keleivių sudaro užsakomųjų reisų keleiviai, o tarp užsakomųjų reisų keliautojų net 98,9% respondentų nurodė, jog jų gyvenamoji vieta yra Lietuva. Tarp reguliariųjų reisų Lietuvos gyventojai sudaro 58,7% keleivių, t.y. reguliariaisiais reisais virš 40% keliauja ne Lietuvos gyventojų.
Pastebėtina, jog tarp keleivių, kurių gyvenamoji vieta yra Rusija, 60% keliautojų keliauja verslo tikslais, o net 40% – mokslo ir studijų tikslais.
Tarp keliautojų, kurie gyvena Didžiojoje Britanijoje, daugiau nei 80% keliautojų yra 40-ties metų (35% iki 30-ties). Tuo tarpu vyriausi keliautojai yra iš Vokietijos – 36% keliautojų yra virš 50-ties metų.
Tarp keleivių, kurie savo nuolatine gyvenamąja vieta nurodo Lietuvą, 60% keleivių nurodo, jog jų gyvenamojo vieta yra Vilniaus miestas arba Vilniaus rajonas. 21% keleivių yra iš Kauno miesto arba rajono.
Jeigu analizuosime tik reguliariaisiais skrydžiais keliaujančius keleivius, tai tarp jų 63% yra iš Vilniaus, 19% iš Kauno, 6% iš Klaipėdos.
Tarp viliniečių išsiskiria daug verslo tikslais keliaujančių, tuo tarpu kauniečių dominuoja poilsio/pažintiniai tikslai, taip pat tarp kauniečių yra sąlyginai daug keliaujančių mokslo tikslais.
44% keliaujančiųjų Vilniaus oro uoste yra keliaujantys darbo/verslo ir mokslo/studijų tikslais, kas vadinama „business” segmentu. 56% keleivių patenka į vadinamąjį „leisure” segmentą, kuris skirstosi į poilsio/pažintiniu tikslu ir asmeniniu tikslu (kuo laikomas draugų ir giminaičių lankymas).
Tarp užsakomųjų reisų keleivių absoliučiai dominuoja keliaujantys polisio/pažintiniais tikslais (86,7%), todėl reguliariaisiais reisais keliaujančių kelionės tikslas šiek tiek skiriasi nuo bendrų keliautojų. Reguliariaisiais reisais 45% keliauja darbo/verslo tikslais, 7% – mokslo tikslais, poilsio/pažintiniais tikslais keliauja 19%, asmeniniais – 28%. Vadinasi, tarp reguliariaisiais reisais keliaujančiųjų daugiau nei pusė priklauso „business” segmentui.
Darbo bei verslo tikslais keliaujantys dažniau nurodė vyrai, 31-50 m. amžiaus apklaustieji, išvykstantys keleiviai, reguliariais skrydžiais keliaujantys respondentai, užsienio šalių bei Vilniaus gyventojai, anglakalbiai bei rusakalbiai tyrimo dalyviai, aukščiausių pajamų (virš 5000 Lt) atstovai.
Poilsio, pažintiniais tikslais – atvykstantys keleiviai, čarterio skrydžiais skrendantys respondentai, ne Vilniaus gyventojai, lietuvių kalba kalbantys apklaustieji, mažiausių pajamų (iki 1000 Lt) atstovai.
Asmeniniais tikslais – moterys, vyriausio amžiaus respondentai (virš 50m.), reguliariais skrydžiais keliaujantys apklaustieji, Lietuvos gyventojai, lietuvių kalba kalbantys tyrimo dalyviai.
* * *
Kitame įraše apie Vilniaus oro uosto keleivių tyrimo rezultatus pasidalinsiu duomenimis apie tai, kokiu būdu keleiviai pasiekia Vilniaus oro uostą.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
201 komentarai
Leave a reply
Atsiprašau už nukrypimą nuo temos, bet kas VNO puslapui atsitiko? Serveris užlūžo?:
Error! mysql_connect(‘-‘, ‘-‘, ‘-‘)
Too many connections
FILE: /www/vno-site/bitrix/modules/main/classes/mysql/main.php
LINE: 101
MySQL Query Error: SELECT L.*, L.LID as ID, L.LID as SITE_ID FROM b_lang L WHERE L.ACTIVE=’Y’ ORDER BY LENGTH(L.DIR) DESC, L.DOMAIN_LIMITED DESC, SORT [Too many connections]
Katik bandziau – vis dar neveikia….
neveikia dar..
Nuhakino :D
neveikia =(
Tyrimas dabar nėra toks įdomus, kaip bus idomu, kad pvz. sekančiais metais bus jau palyginimas, nes dabar jokia info nebuvo kažkuo nauja ar netikėta.
Dar būtu idomu pažiūrėti, kaip atrodo KUN ir PLQ situacija. Manau jas visas tris turint atšoktu fantazija apie trijų oro uostų bendra plėtrą ir vizija.
Laukiame tęsinio.
P.S. jei Automodus jau nori stovėjimo aikštelių atsikratyti, panašu, kad savais automobiliais atvyksta mažuma :)
Su stovėjimo aikštelėmis labai paprasta – kaina protinga – jos pilnos, kaina neprotinga – jos tuščios. Jei pigiau su taxi arba pažįstamų, bendradarbių ar pan. paprašyti, tai taip ir vyksta. O kur dar kvailystės su ženklais, kai su lagaminu turi kopti į aikštelę automobilio, nes privažiuoti pasiimti kolegos ar šeimos nario – vos ne nusikaltimas… Kiekvienas jau susigaudo ir palygina paslaugos kainą VNO su panašia užsienyje ir atitinkamu kainų lygiu šalyse, taip pat tos paslaugos logiką, prieinamumą, patogumą bei prieinamumo formą.
Butu idomu palyginti apklausas su analogiskomis Kauno ir Palangos oro uosto apklausomis, jei tokios is viso buvo vykdomos. Is pateiktu duomenu aisku, kad VNO is esmes aptarnauja Vilniu-Kauna (81%), srautai is kitu Lietuvos miestu/rajonu labai jau nedideli. Bet neturint duomenu is ankstesniu metu ir kitu oro uostu sunku vertint kaip ta situacija keitesi.
Butu dar idomu suzinoti koks % keleiviu VNO yra tranzitiniai keleiviai, ir palyginti skaicius pvz. su RIX.
VNO puslapis pradėjo veikti. Tiesa ar remontai VNO pasibaigė? Nes Star1 dabar planuoja grįžt tik 3:30. Įdomu kokios vėlavimo priežastys? Stansted’as nepriėmė?
Kas link tyrimo, tai kyla viena išvada peršasi, jei VNO atsirastų pigių skrydžių, realu, kad diėtų keleivių skaičius, nes kol kas absoliuti dauguma keleivių- virš 2000 Lt/asm/mėn. O tai akivaidžiai daugiau už šių metų pajamų vidurkį.
Man tai daug įdomesnė logistinė tyrimo dalis. Paaiškės, kad reikia tobulint susisiekimą su oro uostu ir vien traukiniais visko neišspręsi…
Kas link tranzitinių keleivių, ati aš kol kas sunkiai įsivaizduoju kas čia tą tranzitą vykdytų? Skristų kažkas iš Rygos į Vilnių, o po to, tęstų kelionę su kokiu Aerlingus?
Pagal dabartinį tinklą realus tik dalies keleivių mėtymas iš Rygos į Vilnių (į Paryžių, Miuncheną, Berlyną)…
O šiaip su KUN ir PLQ būtų idomu palygint. Nes KUN specifika labai skiriasi, kaip ir PLQ. Juos tik prie Vilniaus kiek priartina AirBaltic…
Kas dėl „Star1”, tai jie tik prieš pusvalandį (apie 22 val. 30 min.) pakilo iš VNO į STN. Vėlavimai susikaupė nuo šeštadienio, kuomet pora valandų pavėlavo reisas į Milaną, ko pasekoje vėlavo naktinis reisas į Dubliną (turėjęs išvykti iš VNO 23:00), vėlavo šio ryto reisas į Šarm El Šeichą, ko pasekoje susikaupė tiek vėlavimo į STN. Dabar neturiu duomenų po ranka, tačiau šiąnakt darbai lyg ir nenumatyti, anyway Star1 lėktuvas iš STN grįš, prognozuoju tik apie 5:00. Rytoj ryte reisas į DUB numatytas 8:00, tai turėtų spėti išlyginti tvarkaraštį.
Rygos oro uostas apie transferinius keleivius duomenų nepateikinėja. „airBaltic” tikslių duomenų nepateikia, mini, kad šiemet jų Rygos traffic’e tik 17% keleivių yra latviai.
O kas VNO tinklapiui buvo nutikę?
Klausimas,kuo tada skraido latviai? Lufthansa,LOT ir CSA bei Ryanair? Nemanau,kad lietuviai vaziuoja i Ryga,kad paskraidyt su siom kompanijom?
Kitas klausimas nelabai tikiu tokiais AirBaltic skaiciais. Nes tada iseitu,kad ju tranzitas supersekmingas, nors tai tik pagal keleiviu skaiciu ir neaisku,ar jie dengia kastus.
Velgi kyla itarimas,kad reisu is Vilniaus atidarymas is Vilniaus AirBaltic tranzita gadins. Nors,aisku,kad dabar keleiviu satinis AirBaltic yra ne tik lietuviai, nors ju procentas,speju,didziausias.
Siaip reiketu palaukti koki menesi,gal tada jau pasimatys tendencijos.
Ir pabaigai- AirBaltic nurodomas latviu procentas RIX gali rodyti,kad skraidyt i Ryga ne taip jau apsimoka, nes tiesioginis srautas nezymus. Kitas dalykas,jei AirBaltic parupina keleiviu ir naujam vezejui…
del Automodus – visiska tiesa. tiksliau, stebiuosi, kodel pastaruoju metu kainos nedideja uz stovejima. negalim buti kitose srityse pionieriai, tai bent sitoje srityje stiebiames pirmyn. pvz Taline komediju su policijos gaudymu atvaziuojanciu pasiimti nereikia – uztenka 15 min nemokamo parkavimo – ir tvarka ir visi patenkiti. pas mus, tuo tarpu, reikia moketi euro kainas ir euro baudas uz neaisku ka. blogiau pagal paslaugu lygi gali buti tik Kauno longterm parkingas kazkokiam bulviu lauku aptvare su prasigerusiais dedem budeleje.
Vytautai, Simonas manau turėjo omenyje VNO-RIX traffic’e 17% latviai. Kiti lietuviai ar užsieničiai skrendantys iš Europos į Vilnių.
Manau airBaltic teiginyje, kad latvių 17% yra taip – užsieniečiai atskrendantys į Rygą – ne latviai, keleiviai skrendantys tranzitu – ne latviai, lietuviai, estai, patys nuvažiuojantys iki Rygos oro uosto – irgi ne latviai. Tai tie likę 17% yra pakankamai nemažai, nes tai tik ne didžiausia dalis tik tiesioginių keleivių.
Anot „airBaltic”, tai latviai yra laikomi tie, kaip išaiškino Pranas.
Kaip bebūtų, tai šiemet „airBaltic” turint Rygos oro uoste apie 2,65 mln. keleivių, tai jeigu 17% iš jų yra latviai, tai jų yra 450 tūkst. – mažokas skaičius, tačiau žinant latvių vidaus rinkos bėdas, tai gal ir realus šiems metams.
Tokiu atveju Vilniuj Lietuvių keleivių daugiau negu latvių Rygoje- tai būtų argumentas pritraukti vežėjų. Tiesa dar sunkesnis klausimas- kokia tiesioginio srauto dalis yra Rygoje?
Šiaip tai vienas iš tyrimo niuansų- keleiviai iš Latvijos Vilniuje nesudaro nei 1 proc. Iš vienos pusės Ryga nuo Vilniaus yra gana toli, o pasiūlyt jiems kažką panašaus į Ryanair čia neturim.
Iš kitos pusės kai kurių Latvijos vietų gyventojams Vilnius būtų net arčiau. O Vilniaus vežėjai gali pasiūlyt geras kainas į Rusiją (geresnes, nei Ryga)..
@ Vytautas-NT – kaip manai, kaip atsiranda srautas oro uoste? Kaip sako a/k, ji reikia puse metų vykdyti, kad atsirastu įprotis skristi. Kaip manai, kas ryžys tokiom investicijom šioje ašarų pakalnėje? Manau Ryanair yra VNO pateikę n 1 pasiūlymą, kad paleis kokias tik nori kryptis, tik mokėkite jiems ir dar primokėkite. Tam dėja Susisiekimo ministras nepasirašo…
Reik nepamiršt, kad ten Rygos tik airBaltic skaičiai. Taupūs latviai populiariausiomis kryptimis gali skristi ir skrenda Ryanairu.
Vytautai, kuriu Latvijos miestu keliautojams Vilnius butu arciau nei Ryga? Gal reiketu sakyti priesingai – daliai Lietuvos Ryga yra arciau, nei Vilnius
Vilnius yra arčiau Rygos Daugpiliui (maždaug 60 km).
Ryga arčiau yra Klaipėdai ir Šiauliams.
Taip jau išėjo, kad Vilnius yra labiau valstybės pakraštyje, nei Ryga.
Todėl mums reikia kovot dėl supaprastinto vizų režimo su Baltarusiais, nors čia didelės perkamosios galios keleivių tikėtis daug neverta. Bet nepaisant visų barjerų turim 1 proc. keleivių iš ten.
Tai kiek bešnekam, kiek nediskutuojam, bet norint atsirasti naujam a/k ar reisui – reikia politinės valios (Brussels, Skyways), įrankio deryboms Rygoje (airBaltic), Yamal (ASG). Bet normaliai, taip, kaip tai supranta Vytautas-NT niekas čia nenori prasidėti… Na tikėkimės 15 mln išjudins ledus :)
http://www.oagairlineawards.com/Winners
Pasirodo puiki čekų kompanija kuri susiduria su sunkumais, o šalia dar LOT. O juos taip prastai vertina bukmekeriai :) Gal čia OAG aljansams pataikauja :)
kalbant apie Latvija nereiketu pamirsti, kad didzioji jos „perkamoji galia” sedi Rygoje ir visi like miestai ir miesteliai tikriaus skraido minimaliai – nebent emigruoja ar gave palikima skrenda i Egipta ar Turkija tad net ir atstumai iki Vilniaus cia mazai gros
@Simonui
Nežinai Aurela ka nors toliau darys t.y. skraidys reguliariais reisais?
Kalbant apie latvius nepamirskite, jog Latvijoje latviai sudaro maziau nei 60% gyventoju, o verslo segmente, is patirties pasakyciau, dar maziau, taip, kad jokios revoliucijos cia nera. Juk ir lietuviskame tyrime buvo klausta ne to ar keliautojas lietuvis, o ar gyvena Lietuvoje. Negalima lyginti nelyginamu duomenu. Klausimas Simonui: kiek laiko truko apklausa ir koks kiekis respondentu buvo apklaustas?
O jeigu galvoti toliau apie transporta. Sakysim, sedziu as Kaune. Noriu skrysti. Man reikia vaziuoti taksu (gali buti brangu) arba autobusu (gali uztrukti iki valandos) iki KUN arba varyti i VNO, kas yra dar ilgiau. Aisku as pasirinksiu KUN, nei jei as nekenciu Ryanair’a.
O dabar isivaizduojam, kad traukinis Kaunas – Vilnius vaziuoja tiesiai i VNO. Kelias uztruktu apie 1:20, beveik tiek pat kaip iki KUN autobusu. Ir vat cia as jau pagalvociau, is Kauno paryt arba is Vilniaus.
Tokia pat schema galima sugalvot pvz su Visaginu (varyt i RIX arba i VNO?) ir t.t.
Ir kas svarbiau, reiktu ismesti 1 ir 1a autobusus ir paleisti ta reitaji vagona dazniau. Jis galetu vaziuoti (N.Vilnia) – Stotis-Oro uostas-Kirtimai marsrutu. Atsirastu pakankamai srauto ir zmones priprastu prie greito traukinio iki Oro Uosto.
Na rimtai, jeigu padarysit greita ir gera susisiekima su VNO, tai protrauksit daugiau zmoniu.
Ir kokio amziaus respondentai buvo apklausiami, tik nuo 18 (nes atrodo, kad neskrenda ne vienas jaunesnis nei 18 metu)? Ar tai neiskreipia kai kuriu tyrimo pjuviu? Kad ir jau parodyto pasiskirstymo pagal amziu arba pagal keliones tiksla;)
Aš tai manau, kad AirBaltic atsakyme apie keleivių srautus po savoka „latviai” slėpėsi būtent latvyjos gyventojai, o ne latvių tautybės keleiviai.
Traukinio Kaunas-Vilnius iki oro uosto nepaleisi- platforma per trumpa. Be to, šioje geležinkelio atkarpoje nėra laidų, todėl važiuot gali tik dyzeliai (Marcinkonys, Turmantas, Stasylos, Kena Šeštokai ir Klaipėdos kryptis). Taigi lieka tas pats variantas- automotrisa, kuri dabar važinėja, ir turėtų surinkt keleivius iš visų traukinių.
Aš jau rašiau kažkada, kad nereikia čia atradinėt Amerikos, tiesiog reikia, kad tarpmiestiniai ir dalis tarptautinių autobusų užsuktų į Vilniaus oro uostą. O tai padaryt, kai jau pradėjo funkcionuoti aplinkelis, yra daug lengviau…
0 kokie buvo ’09 airBaltic veiklos rezultatai? (pelnas)
@ Patikimasis – tai mes sužinosime manau ne anksčiau 2010 vidurio :)
Jei BT bent šioks toks pelnas ar nedidelis minusas, Flickas pasigirs labai greitai :)
Jei labai didelis nuostolis, galim sužinoti irgi labai greitai :(
O jei 2009m rezultatus kaip ir pernai „skaičiuos” pusę metų, reiškia jie panašūs kaip ir 2008m…
Manau paskutinis variantas – labai iiilgai lauksime rezultatu, ir jie bus laaabai nekokie…
naivu tiketis, kad priemiestiniai autobusai uzsuks i VNO, kai to reiketu tik max kokiem porai procentu keleiviu. jei jau nenorim Amerikos – butu pats metas taboro gyventojus ir klientus is miesto autobusu, uzsukanciu i VNO, isgyvendinti ir ne jacekus ar jezius su „gazas/stabdis” funkcija zmones vezancius kaip bulves uz vairo sodinti. mikroautobusai irgi ne geresne istorija – schumacheriai uz vairo, tik spek isikibti, apie kazkokias uzsienio kalbas abiem atvejais ar is vis informacija apie viesaji transporta paciam oro uoste kokia nors uzsienio kalba belieka tik svajoti. nesakau, kad cia VNO beda – gudus sovietmetis dar musu viesajame transporte, tik kaina – europine. aisku, as ne aiskiaregys, bet, manau, viesajame transporte i VNO ir is jo 75% (jei ne daugiau) keleiviu sudaro turistai ar emigrantai. bussiness keleiviams nera prasmes (ne karta tuo pats isitikinau) rizikuoti savo laiku, sveikata ar dar kuo nors eksperimentuojant – taksi kainos kritusios. net ir turistams, kai skrenda keli zmones, labiau apsimoka taksi, nei viesasis transportas. siulau neieskoti slieku, kur ju nera – ne del susisiekimo su oro uostu zmones skrenda arba ne, ar cia yra mananciu, jog kai kurie skrenda is Rygos ar Varsuvos, del to, kad ten tiesioginis autobusas nuveza?
Klausimas kiek tiesioginis autobusas į oro uostą padidina keleivių skaičių, nėra lengvai atsakomas, bet galim paimti ir tokį pavyzdį, kaip Kaunas- autobusai į jį važiuoja tiesioginiai, nepigūs ir keleivių į ten yra. Beje vietų juose padidėjo nuo keliolikos iki gal trisdešimt. Nes patogiau iš Vilniaus važiuot tiesiai į KUN, nei grūstis į Kauną ir gaudyt mieto autobusą ar maršrutinį taksi. O su taksi nuo Kauno iki Karmėlavos bus dar daugiau.
Prisiminkim Rygos ir Varšuvos atvejus. Autobusai užsuka į oro uostus, nes ten keleivių yra, nors tikrai tai mažesnė visų važiuojančių dalis.
Kokį poveikį sukels tiesioginiai autobusai- atsiras žmonių važiuojančių į Vilnių, nes yra patogus susisiekimas. Dalis žmonių iki šiol važiavę kitais būdais persės į autobusus.
Nes visada patogiau važiuoti tiesiogiai iki vietos, nei su N persėdimų
Beje, skirtingai nuo Rygos, Vilniuje lankas bus itin mažas.
Valdininko komentaras labai taiklus: nereikia ieskoti slieku kur ju nera. O dar kitaip sakant – tai nera oro uosto problema, o Lietuvos Gelezinkeliu. Jei jie sugebetu „isisavinti” kasdienini srauta Vilnius-Kaunas vaziuojanti lengvaisiais automobiliais – uzkrauti automotrise i oro uosta keleiviais taip pat butu lengviau. Deja, keleiviu vezimas gelezinkeliais LT yra daugmaz „mires reikalas”, tad kad ir ka bedaryti nieko cia is esmes nepakeisi. O problema kur kas banalesne: lietuviai yra pernelyg seslus zmones ir juos isjudinti reikia ideti daug samoningu pastangu. Tuomet butu geriau ir gelezinkeliams ir aviakompanijoms. Kad ir kaip ten skaiciuotu BT statistika – latviais ar Latvijos gyventojais (@ Vytautui NT – manau, kad ten kalba apie tautybe, o ne gyv. vieta) -4mln. keleiviu RIX susidaro ne tik is LT ar EE tranzitiniu keleiviu: patys latviai tikrai keliauja daugiau. Gal todel, kad turi geresne pasiula, o gal ir todel, kad yra kosmopolitiskesni
Atsakydamas Šarui, pastebėsiu, kad Vilnius-Kaunas traukiniai funkcionuoja neblogai. Kai bus paleisti abu greitieji sąstatai, realu, kad į Kauną bus galima nuvažiuot kas valandą.
Bet vėlgi, nors Kaune gyvena nemažai žmonių, tai irgi ne visa Lietuva. Be to mūsų geležinkelių tinklas iš sukurtas esmės carinės Rusijos laikais ir pritaikytas pagal to laiko poreikius. Dėl ko maršrutai tarp didžiausių Lietuvos miestų ne visuomet optimalūs.
Bet tai atskira tema…
Tad reziumė- autobusais galima „užkabinti” daug daugiau Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) vietų. Be to investicijų tam didelių nereikia. Galima tikėtis, kad ateityje patys vežėjai susipras, bet jei norim greitesnio rezultato- reikia juos pajudinti.
Grįžtant prie Latvių klausimo. Kaip oro uoste tautybė nustatoma? Ten registruojama pagal pasą/leidimą gyventi. Didelė dalis Latvijos rusų jau turi Latvijos pilietybę (nors ir ne visi). Ne faktas, kad nuolatiniai gyventojai nėra įskaičiuojami į „latvius”). Tikrai čia nieks diskriminacijos tautiniu pagrindu nedaro. Juk nesvarbu ar skrenda Rygos latvis, ar rusas- svarbu kur jis nuolat gyvena (o bilieto kaina ta pati). Aišku Lietuvoj ar Latvijoj gyvenantys užsienio piliečiai užsiskaitytų kaip užsieniečiai, nes į tokius niuansus nieks nesigilintų (nebent sociologinį tyrimą daryt)…
Tautybe nustatoma atliekant apklausa: anketoje reikia irasyti. kadangi su tyrimais tenka susidurti daug – klausimas „tautybe” atrodo labiau tiketinas nei „pilietybe”.
Del Vilnius-Kaunas traukinio – kolegai matyt neteko jo matyti. realiai traukinys yra tuscias arba pustustis. Nezinau kiek Vytautui NT metu, bet gerai prisimenu kiek keleiviu jame budavo pries devyniasdesimtuosius, kuomet nuosavas automobilis daugeliui buvo tik zydra svajone. Na, o kas del trafiko srautu Lietuvoje tai Vilnius-Kaunas yra labiausiai keleiviais apkrautas marsrutas. Bijau sumeluoti, todel skaiciu neminesiu, bet Lietuvoje tai yra marsrutas Nr1 gerokai lenkiantis visus kitus. O jei dar ivertinti automobiliu skaiciu atkarpoje-skaicius butu dar ispudingesnis.
Autobusai i oro uosta aisku yra neblogai bet patys savaime srauto jie nepadidins: Lietuvoje zmones keliauja nuosavais automobiliais. Netgi tuomet kai neturi pakankamai pinigu kurui ir varvina po penkis litrus i baka. Simonas cia, manau, taip pat galetu is savo ankstesnio darbo pakomentuoti…
Pirmiausia pastebėsiu, kad AirBaltic duomenys greičiausiai gauti ne sociologinės apklausos būdu, o analizuojant keleivių informaciją. Bet tai tik spėjimas. Iš jo ir visos kitos išvados.
Beje, RIX yra ne 4 mln keleivių, o 2.6 (berods tokį skaičių Simonas minėjo).
Važiavimas automobiliu į Vilniaus oro uosta yra ne taip paprasta, kaip atrodo. Aš nekalbu apie Vilniečius. Tuo tarpu visiems kitiems tai didelė problema (važinėjimas pirmyn-atgal, kuras ir t.t., o dar ir brangus stovėjimas oro uoste).
Todėl „viešas” transportas į oro uostą turi perspektyvų- atvažiavai ir tiesiai į lėktuvą…
Vytautai, kaip manai, pvz is Alytaus padarius autobusa pro VNO, kiek papildomu zmoniu per menesi is ten skris kur nors? Speju, apie 0, nes tie, kurie iperka lektuvo bilieta, iperka ir kelione ivairiais budais iki to oro uosto. Nuvaziuokit i tuos musu Lietuvos miestus, neskaitant Kauno ir Klaipedos, pasiziurekit i vargstancius zmones – praeis tos fantazijos, kad paleidus autobusa zmones puls pirkti kokius SAS akcijinius bilietus i kokia Barselona po 1000Lt roundtrip (pavyzdys nelabai vykes, bet dievinu tas SAS akcijas, kad ir i New Yorka uz 5000lt). Jei jau kalbam apie transporta, pradekim nuo to, kad kelione Klaipeda – Vilnius trunka 5 valandas, kai masina – 2,5-3. Keliones kaina nedaug skiriasi, tai kame kampas? Tikriaus tame, kad homo sapiens renkasi tai, kas patogiau. Metas pradeti modernizacijas (taip taip – investicijos ir pan., bet be ju nieks i prieki nepajudes) ir tada skatinti zmones rinktis viesaji transporta, o ne gasdinti, kokie blogi masinomis vaziuojantys, kaip pas mus daroma. Musu visas viesasis transportas yra 20 amziaus vidurio lygio ir dar ilgai tokiu liks. Stai planuojama Rail Baltica jungtis su Lenkija. Traukinio greitis bus 80km/h…
Visada galima sakyti, kad oro uostas yra, o kaip iki jo nuvažiuot pačių keleivių problemos. Dėl Klaipėdos, tai iš vienos pusės yra šioks toks oro uostas šalia. Kitas dalykas yra Ryga (autobusas, spėju užsuka į oro uostą).
Su automobiliu iš Klaipėdos greičiau, bet klausimas toks- arba kažkas vežt turi (tada ne 4 val, bet 8, nes reikia dar grįžt atgal). Arba važiuoji pats ir kur tada automobilį kišt? Tada stovėjimo aikštelė kainuos gana neblogai…
Tokiu atveju klausimas- gal geriau ramiai sėdėt autobuse (traukinyje) ir nuvažiuot į oro uostą kiek lėčiau, bet beveik iki durų.
Nesakau, kad visus oro uostų keleivius susodinsim į autobusus, bet kažiek tikrai rinksis šį keliavimo būdą.
Kitas dalykas manau, kad bus atveju, kai kažkas sudėjus gerą bilieto kainą ir gerą susisiekimą, kažkam atsiras motyvacija skirst. Neteigiu, kad mes Alytuj pririnksim pilną autobusą, bet vienas kitas iš Alytaus, kitas- iš Anykščių ir taip po lašą pusę lėktuvo pririnksim.
Kitas reikalas, kad važiuojantys į visokias Lietuvos vietas vietoj to, kad vargti su keliavimu iki stoties ir pan, galės tiesiai iš oro uosto autobusu važiuot.
Vėlgi nėra čia jokios Amerikos- iš Dublino oro uosto autobusu gali nuvažiuot į bet kokį šalies kampelį. Iš Londono oro uostų taip pat veža į nemažą skaičių miestų.
Nesakau, kad reikia sudaryt galimybę į keliaut iš kiekvieno kaimo, bet pasiūlyt tam tikrą susisiekimą reikėtų…
Pasakysiu savo, kaip kauniecio nuomone del transporto – dienos metu nera jokios problemos pasiekti Vilniu ir oro uosta. Didziausias trukumas, kad nera pakankamai gero naktinio susisiekimo su Vilniumi. Jei butu paleistas autobusas, kuris apie 3 val. atvyktu i Vilniu (ir galbut uzsuktu i oro uosta) butu idealu – nes dabar isskrendant rytiniais lektuvais nera jokiu sansu-tik prasyti, kad kas nors nakti nuveztu arba paciam vaziuoti savo transportu. Todel visa drasiai galima galvoti apie autobusa Klaipeda-Kaunas-Vilnius su pristatymu (galbut) iki oro uosto. Butu idealu.
Kam reikalingas susisiekimas su kiekvienu mazos reiksmes (keliaujanciuju skaiciumi) miestu is oro uosto, kai toks egzistuoja uz 10min kelio masina, ar 15-20min kelio autobusu, tuo traukinuku ar pan? KUN atveju gal butu kitas reikalas, kai oro uostas toliau uz miesto, o VNO, galima sakyti, yra mieste – kam reikalinga isradineti dvirati – daryti dar viena autobusu stoti? Sekantis etapas tikriaus butu – niekur nestojantis express’as i kiekviena miesta? Romos gyventojas gali Leonardo Express’u iki Termini nuvaziuoti, Stokholmo gyventojui tinka Arlanda Express’as, Londono gyventojams tinka Gatwick Express’as – gal ir tulam lietuviui tiks automatrise. Bet bent jau situ triju paminetu miestu gyventojai turi su kuo patogiai keliauti toliau (tiek mieste, tiek salyje), o pas mus tai – tik svajone. VNO situo atzvilgiu tikriaus n k kartu naudingiau butu buve pasirinkti Flybus’a apvaziuojanti pagrindinius miesto viesbucius (kartu ir miesto centra), o ne automatrise i niekur. Atstumai nedideli – ir paciu autobusu daug nereiketu ir uzsienieciai tikriaus mieliau rinktusi juos, o ne sovietinius taksistus, vagiancius kaip tik gali ir ne zodzio angliskai nepralemenancius.
Tai kas nori būti aktyvistais – yra naktinis TOKS autobusas Palanga-Klaipėda-Raseiniai-Kaunas-Minskas kuris pagal tvarkaraštį ypatingai lėtai važiuoja (iš Palangos išvažiuoja 23:20, į Vilnių atvyksta 5:40, iš Vilniaus išvažiuoja į Minską 6:40). Reikia tik įtikint TOKS valdžią, kad verta jam į oro uostą užsukti. Na ir gal oro uostui įsileisti :)
Puiki idėja dėl Flybus. Teko panašiu naudotis FRA, beje, ten atstumai apvažiuojant vadinamuosius oro uosto viešbučius turbūt didesni nei aplink Vilnių.
Galėtų ir privatus verslas pabandyti.
Beje dabar ir kasdieninis TOKS autobusas Vilnius-Varšuva užvažiuoja į Varšuvos oro uostą. Neseniai (bent vasarą tai tikrai) taip nebuvo. Taigi dabar jau dvi autobusų firmos užsiima keleiviu vežimu tiesiogiai Vilnius-Varšuvos oro uostas. Abi jos veža ir Vilnius-Rygos oro uostas.
@ Vytautas NT. RIX keleiviu praejusiais buvo vos daugiau nei 4 mln ir tai yra faktas. ir tikrai ne del to, kad keleivius ten kas nors veza autobusais. Pats skraidau nemazai (~4-5 kart per men) ir, beje esu kaunietis, todel gan neblogai zinau kelioniu i Vilniu ir atgal specifika. Kartais skraidau per Ryga, yra teke atskirais gyvenimo etapais ir per Palanga, mat SAS tik ten skraide, o kai kuriuos Skandinavijos miestus pasiekti su SAS budavo racionaliausia alternatyva. 100 proc. sutinku su expertu, kad rytiniai 5 val reisai i Ryga, Praha, anksciau-Amsterdama bei Kopenhaga tiesiog zudo, kai turi keltis 3 val… bet tokia realybe… Is tarptautines patirties galiu pasakyti kaip panasiomis aplinkybemis tekdavo is Turino per Malpensa skraidyti – situacija lygiai tokia pati ir vienintele iseitis cia – tiesioginis autobuso reisas (is Turino toks yra kaip ir is daugelio kitu miestu esanciu 100 km spinduliu nuo dideliu oro uostu) nes kelione su persedimais kitu transportu yra per ilga. Deja tai imanoma tik tuomet kai yra pakankamas srautas keleiviu: niekas cia labdara neuzsiima ir naivu tiketis, jog tokie autobusai LT greit vazines. As beje labai dziaugiausi, kai pradejo nauji traukiniai is Kauno vazinet: galvojau, va, galesiu su taksu nuo namu iki stoties nulekti, pamiegoti graziam siltam vagone valanda, po to traukinuku be jokiu kamsciu iki oro uosto: pasaka! Deja! Pirmas traukinis vaziuoja 5, autobusas – irgi panasiai, taip, kad sedi uz vairo ir mini, nes konkurencijos nera: BT is KUN ne alternatyva nes kur kas brangiau ir ne visi jungimai galimi. Vytautas gal ir toliau svaigs, kad reisus galima paankstinti, bet juk tam nera jokios ekonomines logikos: jei butu keleiviu – sia nisa ir taip tuoj pat kas nors uzpildytu. Problema ta, kad musu salies infrastruktura yra tokia kokia yra ir greitai situacija nesikeis: vilnieciai samprotaus kaip isspresti transporto iki oro uosto problemas, o keleiviai is kitu miestu vazines kaip ir ligi siol (as asmeniskai jau mazdaug 15 metu taip) tol kol keleiviu atsiras tiek, kad apsimoketu islaikyti specialu reisa. Dienos metu kaip minejo ekspertas – jokia problema.
Pranas> viena kompanija i Varsuva vaziuoja kasdien, kita lygtais kas antra diena (bent jau man kai reikejo rudeni taip buvo). kitas reikalas pati kelione – 9-10 valandu i viena puse, nuvaziuoji ~6 ryto – norint nuskristi pigiai uz Atlanto, gal ir nieko variantas, bet skrydziams Europoje daugeliu atveju tikriaus pavyks rasti geresniu variantu
Pasitikrinau. Is Kauno i Vilniu nakti vaziuoja Kaliningrado autobusai. Tiesa Kaliningradas Vilnius atvaziuoja CSA per velai, o Kaliningradas-Baranoviciai kiek per anksti.
Taip, Vilniaus oro uostas,lyginant su Kauno ar Rygos yra praktiskai mieste. Taciau visvien nuo stoties nusigaut ne automotrisa, o kitu viesuoju transportu, reiketu dar maziausiai pusvaklandzio. Taigi autobusai i oro uosta turi tam tikra logika.
Kas link autobuso veziojancio po viesbucius,tai reikia sita klausima patyrineti. kiek tokiu keleiviu buna kasdien ir kada bei i kokius viesbucius. Speju, brangesni viesbuciai siulo paeimo is oro uosto paslauga. Gal net ieinancia i kambario kaina.
Ideja idomi,bet reikia turet galvoje,kad gyventoju srautai i viesbucius cia gerokai mazesni,nei kokiam Frankfurte.
pabaigai,reiketu Simono paklaust apie realius Rygos srautus. Nes buvo kalbu,kad tranzitinius keleivius Ryga skaiciuoja dukart,kaip atskridusius ir kaip isskridusius.
Vytautas-NT: tranzitinius keleivius absoliučiai visi oro uostai taip skaičiuoja, tokia yra skaičiavimo sistema.
Vytautai-NT: tokia yra priimta keleivių skaičiavimo praktika, jog tranzitiniai keleiviai skaičiuojami taip, kaip skaičiuojami ir Rygoje. Tiesiog atkreiptinas dėmesys, jeigu keleivis anksčiau skraidė su „airBaltic” Vilnius-Ryga-Londonas-Ryga-Vilnius, o dabar perėjo į „Aer Lingus” reisą Vilnius-Londonas-Vilnius, tai Vilniaus oro uosto statistikoje keleivių skaičius nepasikeitė (du nusiėmė iš Rygos eilutės, du prisidėjo į Londono eilutę), o Rygos oro uosto statistikoje sumažėjo keturiais keleiviais (du Vilniaus eilutėje ir du Londono eilutėje).
Per 11 mėnesių Rygos oro uostas turėjo 3,75 mln. keleivių, iš jų „airBaltic” 2,44 mln., „Ryanair” – 812 tūkst., visi likę – 497 tūkst.
O kas liečia autobusus/traukinius į oro uostą ir sąryšį su keleivių skaičiumi oro uoste, tai situacija analogiška kaip ir su skrydžių skaičiaus ir keleivių skaičiaus koreliacija: skrydžių nedaugėja taip greitai kaip norėtųsi, kadangi nėra keleivių, o keleivių iš dalies nėra dėl to, kad nėra pakankamai skrydžių. Kad nesigautų užburtas ratas tai oro uostai ir daro įvairias iniciatyvas pritraukiant skrydžių bendroves, antžeminius vežėjus į oro uostus ir t.t.
Iš ankstesnių paaiškinimų galime daryti įdomias išvadas.
1. Norint pagerinti Vilniaus statistiką mirtinai reikia tranzito, nes vienas tranzitinis keleivis pakelia statistika dvigubai.
O tranzitui reikia bazinio vežėjo. Turim uždarą ratą.
2. AirBaltic nekentėjams reikėtų primokėt KLM už atėjimą į Lietuvos rinką. Aišku, KLM negali perimti visų AirBaltic keleivių, bet gali nukąsti jų tranzito gabalą.
3. Geresnis susisiekimas su oro uostu galėtų būti argumentas pritraukiant naujus vežėjus. Tai irgi galima laikyti tam tikra infrastruktūra.
Reikia galvot apie traukinių bilietų pardavimą. Ne tik iki Vilniaus stoties. Aišku atidarinėt kasą, dėl gana nedidelio keleivių skaičiaus. Bet gal yra alternatyvių sprendimų…
O pats paprasčiausias dalykas, kokį galima padaryt jau dabar- įdėt VNO interneto tinklapyje automotrisų tvarkaraštį, o ne tik nuorodą į geležinkelių puslapį ir pakabinti tą patį tvarkaraštį gerai matomoj vietoj.
Sausio 2 diena vaziavau EJ815 i Kauna. Ateme apie valanda laiko – kas yra greiciau nej su autobusu arba mikruske. Laisvu vietu buvo daug – tai tiesa. Atgal vaziavau su D394. Laikas – 1.20, zmoniu kiek daugiau.
Europoj traikiniais vaziuoja ir biznis ir mere mortals. Tad ir Lietuvoj atvykstantys europieciai maloniai pasinauduotu traukiniu jei
1) apie ji butu normaliai parasyta anglu kalba
2) jis daznai vaziuotu
O kad susisiekimas sprendzia oro uosto patraukluma galima suzinoti is tu specialiuju autobusu (aha, jau ne mikrushkiu, o butent autobusu) kurie uz 39 litus i KUN veza. Tai kokie ten turi buti srautai, jei zmonems geriau 39 litus sumeketi negu 25 uz autobusa (nors galima net Kalnieciuosie islipti) arba 17 uz traukini.
Eurolines dabar vis dazniau i RIX uzsuka. Tikriausiai verta. Ir kaina iki Oro uosto iseina didesne, negu stoty islipti ir iki RIX su marshrutke vaziuoti.
@ Vytautas-NT – atsakymas į pirmą punktą yra ispanų studijoje :)
Atsakymas į antrą klausimą – buri iniciatyvinę grupę? Mokėsite grynais ar pavedimu? :)
Dėl trečio punkto – paprasčiausiai pasiekti efekto, būtu už valstybės pinigus skraidančius valdininkus, o ju dabar yra vistiek nemažai priverstiniu (Lukašenkiniu metodu) pasiekti, kad jie galėtu iki TVOU atvykti tik traukiniu :) Tada ir mastas atsiras ir galimi paslaugos trūkumai paaiškės :)
Vilniaus oro uoste mašinos nemokamai gali stovėti 15 min.
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/vilniaus-oro-uoste-masinos-nemokamai-gali-stoveti-15-min.d?id=27475991
Lietuvos oro uostų 2009 m. rezultatai:
Vilnius – 1,31 mln. – minus 36%
Kaunas – 456,7 tūkst. – plius 11,4%
Palanga – 104,6 tūkst. – plius 3%
Spėju 2010:
VNO 5%
KUN -5%
PLQ -10%
Ir is ko sprendziama apie KUN? Juk Ryanair net nemazina skrydziu, net nauja kryptis atidaryta. Nebent Airbaltic pasitrauktu, tai tada nebent truputi gal ir sumazetu. O VNO tai turetu buti daugiau negu 5% keleiviu srauto..
Tuo tarpu Ryga aptarnavo – 4,06 mln. Tokia tendencija kitais metais ten turėtų būti 4,5 mln, jeigu ne daugiau. :/
@ Kazimieras – tik spėju. Jei žinočiau ir galėčiau numatyti – labai turtingas būčiau :)
Airbaltic uzdirbo 50mln pelno:
http://www.alfa.lt/straipsnis/10307706/?airBaltic.praejusiais.metais.uzdirbo.beveik.50.mln..litu.pelno=2010-01-05_14-40
Nu va, nustoti skraidyti iš Vilniaus buvo labai pelningas sprendimas (lyginant jų 2008 ir 2009 m. rezultatus) :)
Nebuciau linkes duoti Rygai tokio zenklaus padidejimo – krize vis dar aukstumoje ir kazkokiu stebuklu kazin ar verta laukti, be to, VNO siaip ar taip po truputi juda pirmyn skrydziu kiekiu ir skrendanciu per Ryga skaicius (bent jau lietuviu) turetu mazeti.
Na kaip čia ponas Labiau patyręs gali susitaikyti su tuo, kad KUN srautas paaugo tiek daug, o VNO nusmuko? Ir tai tuomet, kai visi dėl VNO klykė, kad niekas neskraido, visais įmanomais lygiais dėjo pastangas įkalbėti kompanijas skraidyti, o KUN dar kojas bandė kaišioti, visokias paskalas pylė. Kitas dalykas – beveik visi keleiviai KUN skrido reguliariais skrydžiais, o VNO nemažą dalį sudaro užsakomųjų reisų keleiviai, dažnai Vilniuje neturintys jokių reikalų ir čia netinka dažnai mėtomas argumentas, jog daugelio biznio segmento keleivių tikslas Vilnius. Taigi lyginant vien reguliariųjų reisų keleivius, skirtumas gaunasi visai ne toks didelis.
Ispanų studijoje greičiausiai nebus daug pasakyta apie tranzitą, nes ten pagrindinis klausimas- kaip vežiotis keleivius į Lietuvą ir iš jos.
Ta proga nedidelis nukrypimas- gan įdomus O’Leary interviu (Ryanair vadas, jei kas nežino):
http://www.flightglobal.com/articles/2009/12/22/336477/profile-the-gospel-according-to-michael-oleary.html
@ Tomas – aš jau susitaikiau. KUN srautas be abejo kelia daug vilčių, kad emigrantai nesudarys 95% Ryanair keleivių, o dalis lėktuvuose esančių keleivių bus taip laukiame turistai, kurių mes taip laukiam. Bet labiausiai prajuokinai su reguliariųjų reisų verslo klientai kurių yra vienodai :) Na nebent pagal tave 50% skirtumas yra beveik vienodai :)
Šiaip jei netingėtum daugiau aviacijos teorijos knygučių pasiskaitinėti suprastum, kad 90 km spinduliu esantys du oro uostai tokioje mažoje rinkoje yra kanibalizacija gudruti :)
kokia čia kanibalizacija, jei jie specializuoti ir vienas su kitu nekonkuruoja.
silentium> kur gudruti specializuojasi? Londono ar Frankfurto kryptimi? Emigrantus vežioja ir tie ir tie. Jei Aerlingus siūlo 0 fare tai ir skrenda iš VNO. RIX dirbdama su abiem parodo, kad tai yra gerai, Lietuvoj bekiaušiai politikai negali apsispręsti, ar KUN ar VNO – taip ir turime nesąmonę.
Atveju visokių pasitaiko. Pvz. Šiaurės Airijoje prie Belfasto yra du oro uostai 30 km atstumu, kurių vienas yra mieste (Belfast City ir International), nors aišku tai atvejis su salų specifika…
Kadangi Ryanair atidaro kryptis ne į UK, tai tikėtina jog keleivių pagrindą sudarys mūsų ir užsienio turistai. Tiesa užsienio turistams jiems reikėtų vasarinio reiso į kažkurį Italijos punktą (ten mėgsta keliaut į šaltus kraštus).
VNO ir KUN atveju kol kas kanibalizmas dalinis labiausiai jis pasireiškia per AirBaltic skrydžius, nes taip dalis keleivių į Rygą keliauja tiesiai iš Kauno (nors, spėju, Vilniaus kainos geresnės, dėl didesnės konkurencijos).
Beje, KUN lengva rodyt augima- pas juos nieko nebankrutavo. Tiesa iš dalies augimas Kaune irgi yra LAL bankroto pasekmė (per Londono/Dublino keleivių tam tikrą augimą)
Ar yra kokia nors tiksli statistika, kiek skrido keleivių iš VNO užsakomaisiais reisais? Kai ji bus, bus galima tiksliai palyginti reguliariųjų reisų keleivių skaičius. Aš neteigiu, kad jų VNO ir KUN buvo vienodai, bet žinant, kad užsakomųjų reisų lėktuvai dažniausiai būna visai pilni, nenustebčiau, jei reguliariųjų liktų mažiau nei 1 mln.
Kalbant apie uzsakomuosius skrydzius-tai specifine kategorija (turistai) ir butent is Lietuvos. Kitas dalykas,kad Kaune verslo segmenta apima nebent AirBaltic,nes Ryanair gal verslininkai kokie ir skraido,tai nedaug. Todel Kaune keleiviai virs 5000 Lt seimos nariui bus emigrantai,greiciausiai.
@Labiau patyres- matote kolega,teorija yra teorija,kartais atsiranda kokie rinkos issisokeliai kurie pradeda skraidyti „is niekur i niekur” ,generuoti simtamilijoninius srautus ir griauti visas teorijas :)
Na VNO rezultatas, turint galvoj visa ivykiu chronologija (krize Flylal AirBaltic), toks pusetinas. As prognozuociau kitais metais VNO augima apie 15-20%, 1,5-1,6 mln. keleiviu.
Simonai, berods ILS cat II turejo buti idiegta nuo sausio 1. ar pavyko?
O kas del KUN, jis is esmes priklausomas nuo Ryanair, Ryanair plecia skrydziu geografija – keleiviu srautas dideja, tas augimas 11,4% krizes akivaizdoj atrodo gerai, bet klausimas kiek ilgai Ryanair’as atidarines naujas kryptis… Reiktu nauju bendroviu su skrydziais i pagrindinius Europos hub’us, kurie butu orientuoti i pacius kauniecius, kaip kad reisas i Ryga, bet kadangi kaip ir vengiama tiesiogines konkurencijos tai… Bus idomu paziureti kaip Ryanairui seksis konkuruoti su Brussels Airlines naujoj krypti.
Beje man atidarius brusselsairlines.com tinklapi rodo reklama keliauti i Vilniu. Nezinau ar cia del to, kad is Lietuvos jungiuosi, ar cia visiems lankytojams nepriklausomai nuo salies rodo.
Manau rodo reklama keliauti i Vilniu del to kad esi Lietuvoje, pagal pc adresa automatiskai nustato, ir tos salies kalba dedama reklama. Daug kur uzsienietiskose svetainese pastebiu lietuviskas reklamas.
Kazimierai – Nalabai logikos yra rodyti lietuviams reklama ‘atrasti Vilniu’. Pabandziau per anonimini proxy prisijungti, rodo ta pacia reklama. Idomu ar cia ju iniciatyva, ar VNO?
Jungiantis is UK taip pat rodo Vilniu :)
Tai gal ir VNO uzsisake tokia reklama.., arba yra problemu su lektuvo uzpyldymu, ir siulo kelione i Vilniu, kad load’a pagerinti…
Jei kam idomu apie greitai vel VNO pasirodysiantcia a/k SK:
January 4, 2010
The SAS Group will in relation to the Core SAS program reduce its capacity by a total of 21 aircraft. By end of December 2009, 18 aircraft has already been taken out of production. As a result of this and earlier capacity reductions SAS holds MD-80 series surplus aircraft.
SAS has entered into a contract to divest 18 MD-80 Aircraft to Allegiant Travel Company, parent company of Allegiant Air, a US based airline. The aircraft are from 1985 to 1991 and will be delivered during the first half of 2010.
Allegiant has previously bought 13 SAS MD80’s and claim that these are some of the best MD-80’s available. This shows that SAS aircraft and maintenance program has a strong quality reputation in the market.
After the transaction the SAS Group will have 24 MD-80’s in operation out of a total of 191 Aircraft. The remaining MD-80 Aircraft are intended to be kept in SAS operation as inexpensive reliable Aircraft, as well as Aircraft to manage the seasonality effect in the Nordic region.
The transaction will reduce the SAS Groups financial net debt by approximately 200 MSEK. There is no capital gain since sales value equals book value.
Source: Scandinavian Airlines
Posted by: just4airlines.com at 0220h UTC Jan 05, 2010
@ Rimas – aha paneigia, ir tie išsišokėliai sujungia žemynus, daro jungiamuosius skrydžius, atsako už vėlavimus ir t.t. Taip, kad nereikia lialia, LCC teorijoje irgi aprašytas, dviratį šiais laikais sunku išrasti.
Masiulis kalbejo su Izraelio A/K del reiso TEL AVIVAS-Vilnius
tikesimes rezultatu is tu kalbu…
Kodel nemegstame Ryanair:
1 dalis
http://www.youtube.com/watch?v=4E5T_lfhqcw&feature=related
2 dalis
http://www.youtube.com/watch?v=JegcbOu-Yc8&feature=related
3 dalis:
http://www.youtube.com/watch?v=FQI1KwsEnYM&feature=related
@LP: Beskaitinėdamas teorines knygutes nepamiršk, kad visos ekonominės teorijos, lygiai kaip ir meteorologinės prognozės, 100% galioja tik praeičiai, o ateičiai galioja tik labai neilgam laikotarpiui, iki eilinio „vėjų” pasikeitimo. Iki Ryanair’o nebuvo LCC teorijos, o pilnai gali būti, kad FS modelis ateities vadovėliuose bus minimas kaip nepasiteisinęs, brangus ir gremėzdiškas.
Apie perspektyvios dirižablių aviacijos teoriją irgi knygučių buvo prirašyta.
Matosi teisingas VNO valdymas, greitai daro pertvarkas, Martono nesveika monopolija panaikino, aiksteles irengineja, po truputi isiklauso i zmoniu nuomones, jeigu kazkokiu stebuklingu budu pradetu skraidinti taip pigiai kaip ryanair`as tai parklupciau ant keliu pries Vilniaus Oro uosto vadovus :)
@ Aloyzas – kokia teorija patvirtina, kad VNO ir KUN yra du perspektyvūs tarpautiniai oro vartai ir į juos abudu būtina betonuoti pinigus rekonstruojant, remontuojant, perstatant? Tikiuosi atskiri infrastruktūra nuo įsisavinimo :)
Toks produktas reikalingas STN-KUN, gal turistai susigundytu pagaliau atvykti į Lietuvą :)
http://www.youtube.com/watch?v=UfIY24BErBE
@ Aloyzas – jei SOUTHWEST buvo LFC pradininkai, tai Ryanair tik pranoko savo mokytoją, bet tikrai ne O’Leary sugalvojo LCC, taip, kad iš didelio rašto neišeik iš krašto :)
Kas bebūtų pradininku, jis veikia prieš tuo metu buvusias teorijas (tai negalioja fizikos dėsniams), gal VNO-KUN bipolis irgi įeis į teorinius vadovėlius kaip success story?
Mano asmenine nuomone, geriau jau betonuoti oro uostus nei Valdovų rūmus ar kitus vaiduokliais tapusius NT projektus.
Kita kalba, kad perstatinėjama nemąstant, nes straksėjimas VNO laiptų viražais primena kelnių movimasi per galvą.
@ Aloyzas – dėl Valdovų ir kito beprasmio NT vystymo, bei viražų tai sutinku, čia logikos mažoka :)
Bet jei VNO-KUN bipolis taps success story, tada tikrai asmeniškai abiems oro uostų vadovams plius ministrui po gera viskio butelį nunešiu :) Tai mane džiugintu ne mažiau, nei Žalgirio mūšio pergalė 1410 :)
Džiugu, kad bent Lietuvos patriotais jaučiamės :)
Apie dviratį ir teorijas neseniai radau labai gerą komentarą kažkuriam forume. Jis buvo apie jaunuosius bankininkus, pridalinusius paskolų į kairą ir dešinę, bet ir čia netgi labai į temą.
Cituoju (pagarba autoriui „neziniukui”):
„Ar pavažiuosi dviračiu perskaitęs instrukciją? Gali skaityti visą gyvenimą, kas parašyta apie dviratį, įsivaizduoti, kad esi labai protingas ta tema, dalinti patarimus visiems iš aukšto, kol alkunių nenusibrozdinsi… Maži šaukiasi mamos, nukritę nuo dviratuko, dideli vaikai šaukiasi valstybes – padėkit.”
Pritariu, kad Lietuvoje su nuvažiavimu iki oro uostų prasta situacija.
Pvz. Palangoj šią vasarą pirmasis lėktuvas Kopenhagą berods buvo 6:30, o pirmasis autobusas 6:00 (kada ir baigiasi registracija) – o taksi iš Palangos centro vasarą kainuoja 30 – 40 Lt. Kitur situacija negeresnė.
Nedrįsiu spėlioti, kiek padaugėtų keleivių susisiekimą pagerinus – gal ir nedaug; dauguma tų, kas skristų, matyt ir dabar skrenda. Tiesa, kadangi yra konkurencija tarp oro uostų (tarpusavye ir su Ryga) dėl keleivių, tai geras susisiekimas galėtų pritraukti kažkiek keleivių kitų oro uostų sąskaita. Viešasis transportas svarbus ir kai kuriems atvykstantiems užsieniečiams – jų būna iš oro uosto į Vilniaus centrą vykstančiuose autobusuose. Tad tai ir įvaizdžio, patogumo atvykstantiems turistams (o turizmas skatintinas) klausimas.
Bendrai kalbant apie miestų/vietinį viešąjį transportą, tai jis nėra vien tiesioginis verslas. Pelningi kai kurie maršrutai konkrečiom valandom (ten važinėja ir privatūs vežėjai), o kitką dengia valstybė/savivaldybės (skirtumą tarp pajamų ir išlaidų – aišku nėra taip, kad pajamų visai nėra) kaip socialinę paslaugą ar paslaugą nevietiniams.
Kodel niekas nesvarsto pries rytini skrydi nakvoti viesbutyje skrydis. Lokacija ideali, kainos kiek zinau nesikandzioja. atvaziavai is vakaro ir nereiks 3 valanda keltis. jeigu dar butu bagazo ir keleiviu registracija is vakaro kaip kai kuriuose vokietijos oro uostose tai gali atsikelti valanda pries ir tiesiai i lektuva
@ Eugenijus – todel, kad brangus laikas. Jei skrydis 5-6 val. ryto, kartais reikalus baigiu tvarkyti ir daiktus susideti jau gerokai po vidurnakcio, o paskutinis autobusas is Kauno i Vilniu isvaziuoja 21.30 val. Tai viena. Kita – mes kalbam apie patoguma: jei sudesi autobuso bilieto kaina, taksi ir viesbucio kaina gausis apytiksliai panasi suma kaip ir vaziuoti su savo transportu, juolab, kad grizus atgal i Vilniu velai vakare velgi teks kazkaip grizti iki Kauno…
Dėl gedimo iš Vilniaus nepakilo lėktuvas į Amsterdamą, dėl oro – į Londoną
http://www.delfi.lt/news/economy/automoto/del-gedimo-is-vilniaus-nepakilo-lektuvas-i-amsterdama-del-oro–i-londona.d?id=27508849
O Airbaltic’o gedimas man atrodo keistas, kaip tik tik 53 keleiviai, gal jiems neapsimokejo varineti lektuvo Vilnius – Amsterdamas, ir taupumo nukreipe tuos keleivius per Ryga?..
Esu programuotojas ir vardan įdomumo norėčiau pabandyti padaryti paiešką ir programiškai vykdomą kainų analizę avia bilietams. Ar yra galimybė siųsti užklausimus į „Amadeus” ir kt. sistemas nemokant už tai pinigus? Domina tik avia bilietų kaina, rezervavimus ir pirkimus atlikti neketinu.
@ Arnoldas – http://www.peliukas.lt/, čia pirmieji kregždė. Pavargo tobulindami ir numetė.
Rimtas užsienio daiktas LT rinkoje, tiesa kiek suprantu dar Beta stadijoje yra http://www.swoodoo.com/lt/
O šiaip geriau gilinkis kaip skanuoti saitus su tokiais IP, kurių http://www.ryanair.com, greitai.lt ir t.t. nenorėtų blokuoti (pvz. TEO) – tada siuntinėsi užklausas kur norėsi ir kiek norėsi „at no cost” :)
http://www.flightradar24.com jau yra EYVI (VNO) radaras online.dabar galima geriau stebeti per Lietuva ir Balatarusija einancius skrydzius.
O kada bus paskelbtas vasaros sezono tvarkarastis VNO puslapyje? tuo pat metu kaip aviakompanijos paskelbs bilietu prekyba, ar jos gali ir anksciau pradeti pardavineti bilietus?
Oho, VNO orlaiviu stovejimo peronas pleciamas bus? Simonai, o kada mazdaug turetu darbai prasideti?
„2009-09-29 Projektas „Tarptautinio Vilniaus oro uosto šiaurinio perono išplėtimas“
Pranešame, kad projektas iš dalies bus finansuojamas Valstybės biudžeto ir ES struktūrinių fondų lėšomis (Europos Sąjungos Sanglaudos fondas), likusią lėšų dalį skirs VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas.
Darbų kiekiai: apie 69 000 m² asfaltbetonio ir betono dangų įrengimas, bus įrengta 8 orlaivių stovėjimo aikštelių. Orlaivių stovėjimo aikštelėse turi būti įrengtos standžios (betono) dangos, kitose perono vietose turi būti įrengta nestandžios (asfaltbetonio) dangos. Orlaivių stovėjimo aikštelėse turi būti įrengtas antžeminis orlaivių „maitinimas“, perone turi būti įrengiamas perono apšvietimas, lietaus nuotekų surinkimo sistema ir kiti darbai nurodyti techniniame projekte.”
Oro uosto naujienos
Ir dar vienas NAUJAS projektas? Ar teisingai supratau? hmm
Projektas „Tarptautinio Vilniaus oro uosto naujo keleivių terminalo ne Šengeno šalių keleiviams statyba“
Projektas patvirtintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-10-13 įsakymu Nr. 3-383 „Dėl Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra” priemonės VP2-5.3-SM-01-V „Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas“ valstybės projektų sąrašo patvirtinimo”. Projektui įgyvendinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009-04-21 įsakymu Nr. 3-147 „Dėl projektų, pateiktų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 5 prioriteto „Transeuropinių transporto tinklų plėtra” VP2-5.3-SM-01-V priemonę „Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas” finansavimo skyrimo” yra skirtos Europos Sąjungos lėšos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos projektų bendrajam finansavimui.
Pranešame, kad Europos Sąjungos Sanglaudos fondo 2007-2013 metų programos lėšomis finansuojamo projekto VP2-5.3-SM-01-V-01-006 „Tarptautinio Vilniaus oro uosto naujo keleivių terminalo ne Šengeno šalių keleiviams statyba“ 2009 m. gegužės 28 d. buvo pasirašyta trijų šalių finansavimo ir administravimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijos, Transporto investicijų direkcijos ir Valstybės įmonės Tarptautinio Vilniaus oro uosto. Projekto lėšos: ES lėšų – 14 429 000 litų, bendrojo finansavimo lėšų – 2 547 000 litų, VĮ Tarptautinis Vilniaus oro uostas įsipareigotas skirti ne mažiau nei 58 599 708,30 Lt.
Projekto esmė.
Projekto metu numatoma pritaikyti keleivių terminalą Šengeno konvencijos reikalavimams, pastatant naują keleivių terminalą iki prisijungimo prie Šengeno susitarimo, kad TVOU nuo 2008 m. sausio mėn. turėtų galimybę aptarnauti ne Šengeno erdvės maršrutų skrydžius ir keleivius, atskiriant Šengeno ir ne Šengeno erdvės keleivius naujame oro uosto terminale. Pagrindinis reikalavimas TVOU keleivių terminalui – laisvas Šengeno erdvės piliečių judėjimas erdvės viduje nepateikiant pasų. Naujame pastate yra numatytos tarnybinės Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir muitinės patalpos, keleivių laukimo zonos, 12 keleivių registravimo vietų, 6 pasienio kontrolės kabinos po dvi darbo vietas, 9 aviacijos saugumo patikros punktai, bagažo skyrius, kitos reikalingos patalpos, užtikrinančios terminalo funkcionavimą.
Keleivių terminalas reikalingas atkirti keleivių srautus išvykstantiems keleiviams į ne Šengeno šalis ir padidinti oro uosto pajėgumus augant keleivių srautams bei suteikti kokybišką jų aptarnavimą.
Projekto įgyvendinimas taip pat prisidės prie šių TVOU problemų sprendimo: Vilniaus oro uostas aptarnauja didžiausią dalį tarptautinių skrydžių ir yra stambiausias Lietuvoje pagal keleivių vežimą, tačiau, palyginus su regioniniais Vakarų Europos oro uostais, yra tik vidutinio dydžio; TVOU infrastruktūra ne visiškai pritaikyta padidėjusiam keleivių srautui; plečiant ir modernizuojant TVOU infrastruktūrą, būtina skirti ypatingą dėmesį papildomų aviacijos saugumo priemonių įgyvendinimui; nepilnai išnaudojami Vilniaus oro uosto pajėgumai, kadangi yra pakankamai laisvų laiko tarpsnių skrydžių tvarkaraštyje; TVOU keleivių terminalas neatitinka Šengeno konvencijos ir kitų ES reikalavimų.
Projekto tęstinumas.
Lėšas pastatyto naujo keleivių terminalo išlaikymui skirs ir už sukurtos infrastruktūros tinkamą naudojimą bus atsakingas TVOU. Ne mažiau kaip penkerius metus nuo projekto įgyvendinimo pabaigos naujasis terminalas nebus perleistas, įkeistas ar kitokiu būdu suvaržytos daiktinės teisės į jį. Projekto įgyvendinimas leis išplėsti teikiamų paslaugų mastą ir kokybę, taip didindamas TVOU konkurencingumą ir patrauklumą. Pastačius naująjį terminalą,TVOU numato tolimesnę infrastruktūros plėtrą: keleivių ir bagažo registracijos bei įlaipinimo patogumo didinimą, įrengiant automatizuotos registracijos kioskus, automatines įlaipinimo kontrolės sistemas, kurios pagreitins atvykstančių keleivių aptarnavimą.
Bendra projekto vertė be PVM – 104.604.770,15 Lt.
Finansavimo šaltinio pavadinimas
Suma, Lt
ES strūkturinių fondų finansavimas
14.429.000,00
Valstybės biudžeto lėšos
2.547.000,00
Nuosavos lėšos
58.599.708,30
Kiti lėšų šaltiniai
0,00
Iš viso
75.575.708,30
Oro uostai neišlaikė Slovakijos saugumo testo
http://www.delfi.lt/news/daily/world/oro-uostai-neislaike-slovakijos-saugumo-testo.d?id=27523707
Kazimierai, kur radai šias naujienas?
VNO puslapyje, ES parama skiltyje.
Siaip jei gerai supratau,tai naujienos senos. Kokia data nurodyta prie informacijos? Greiciausiai kalba eina apie pastatyta nauja keleiviu terminala Sengenui ir ne Sengenui. Nes siuo metu labai abejoju,kad klazkas merktu 80 mln Lt i dar viena terminala. Ir is kur oro uoste tokie pinigai?
Del peronu dar patikeciau, nors gal jau irgi igyvendinti dalykai…
Gaila,kad i Arnoldo klausima nieks neatsake is geriau zinanciu. As speju,kad Amadeus ima pinigus uz bet kokia paieska. Tad sportiniam interesui uzsiimt kainu analize neisei. Bet gal klystu.
Beje, kilo klausimas-ka Aerlingus dare su neiskridusiais i Londona keleiviais? Tiesiog pasiule skrist kita diena,ar nukreipe per kazkur?
Neišskrido Aer Lingus vakar dėl sniego ne tik iš Londono, bet ir iš Dublino. Ryanair iš Dublino irgi neišskrido.
@ Vytautas-NT – tai, kad Arnoldui nėra, ką atsakyti. Tiesiog daugiau pagooglina ir bus viskas aišku. Norint siųsti užklausas į Amadeus GDS reikia už jas reikia mokėti, todėl niekas taip nedaro, o skanuoja pardavimo puslapius.
man patinka kaip CZA dirba –
http://www.sofatravel.lt/proginiai_pasiulymai_
http://rimidovana.estravel.lt/content_flight.html
http://www.alfaturas.lt/catalogue/id-aviabilietai-pro-1558.html
ir t.t.
Radau viena labai idomia naujiena..
Jetstar and AirAsia form world first alliance
In a world first for low cost airlines, Jetstar and AirAsia announced today they would form a new alliance that would reduce costs, pool expertise and ultimately result in cheaper fares for both carriers.
Viso straipsio nedesiu, nes baisiai ilgas, bet idedu nuoroda:
http://www.just4airlines.com/j4_dox/email/set.html?./detail.mv?story_id=43982
Tuo tarpu eilinės naujienos apie AirBaltic. Ar tos naujienos leidžia teigti, kad lietuvių skraidino mažiau, bet iš jų uždirbo daugiau?
Keleivių iš Lietuvos sumažėjimas, manyčiau, sietinas su tiesioginių krypčių atsisakymu. Matyt ne visi skridę į miestus be tiesioginio susisiekimo, rinkosi Rygą:
http://vz.lt/rss/straipsnis/2010/01/07/Pernai_airBaltic_Lietuvoje_skraidino_maziau_keleiviu2
Idomu kaip atrodo 2009 metu aviakompaniju,vezanciu is Lietuvos,top5.
Rimai galima susidaryt įspūdį pažiūrėjus į lentelę, kuri buvo seniau pateikta šiame bloge – http://simonas.bartkus.lt/blog/wp-content/uploads/2009/12/vilnius_111.png Tad 1. Air Baltic 2. CSA Czech Airlines 3. Lufthansa 4-5 Aer Lingus ir Finnair. Manau taip ;]
@Šarūnas – Šiaip jau 1. Ryanair. Ir dar gali būti, jog pas ir flyLAL Charters bus daugiau nei pas airBaltic (jei juos skaičiuoti).
Aš neatkreipiau dėmesio į iš Lietuvos, pasirodė, kad iš Vilniaus. Tada gali būt ir Ryanair.
Panasu,kad dabar AirBaltic bus vienareiksmiskai Nr.1,nes prisideda dar keli tiesioginiai skrydziai.
Tiesa klausimas kur deti gerokai isaugusi Ryanair srauta,nes Simono straipsnyje kalba ejo apie tranzita,bet ne tiesiogini srauta.
Griztant prie kai kuriu cia anksciau minetu nuorodu. AirAsia ir JetStar sajunga (aljansas cia skamba per smarkiai) viena is tikslu turi reikalavimu lektuvu gamintojams nustatyma.
Kalba eina apie vidutinio nuotolio lektuvus, nors bent jau AirAsia skelbiasi ilgo nuotolio low-cost’u.
Beje, bent jau vienas sios klases lektuvas turetu 2013 pasirodyt C serijos Bombardier’as.
Tiesa cia taikoma i klase iki 150 vietu. Tad B737 ir A319 konkurentu jis bus tik is dalies.
O griztant prie O’Leary interviu,as atkreipiau demesi i jo daugsyk mineta ilgo nuotolio pigiu skrydziu bendrove. Susidare ispudis,kad O’Leary atsikalbineja. Dabar jam vel reikia nupirkti Aerlingus,kad galetu pradet, nors is kitos puses sako,kad Ryanair’as turi daug pinigu.
Poto kalba susiveda i per brangius ilgo nuotolio lektuvus. Iseitu low-cost’ui reiktu B787 su jo ekonomiskumu,bet kaina gamybos pradzioje tikrai bus nemaza. Ir nukris gal tik kai Airbus isleis konkurenta- A350 XWB, t.y. Apie 2013 metus.
Zodziu migla ta O’Leary koncepcija su transatlantiniu skraidymu…
Idomu kelintoje vietoje butu Star1 airlines? nejaugi neitelpa jie i penketuka(bent is Vilniaus oro uosto)? hmm
Flick: airBaltic to be the only serious airline in the Baltics in 2010
07.01.2010, 14:41
Bertolt Flick, President and CEO of airBaltic, said today that he saw no serious competitors for airBaltic in the Baltics in 2010.
Commenting the news that airBaltic carried 2.7 million passengers in 2009, Flick said that 2009 was a challenging year for the aviation industry as airBaltic virtually lost its home market customers when Latvian economy collapsed more than 18%.
Flick added: „However, we successfully restructured its business to offer a transit product, and achieved over 30% passenger growth in its home base in Riga.” According to him, the company expects its 2009 profit to be be 14 million lats.
Speaking of 2010, Flick said that the company expects economic conditions in the Baltic market to worsen compared to 2009. „GDP will continue to decline in 2010 and no recovery can be expected until summer 2011. We will see further collapse of local passenger traffic in the Baltics, as buying power of residents diminishes due to higher taxes, lower incomes and rising unemployment.”
Flick said that airBaltic planned to open at least 9 new routes.
airBaltic carried overall 216,051 passengers in December 2009 (from Riga, Vilnius and Tallinn), representing 12% more than in the same month in 2008, when airBaltic transported 193,595 passengers. In December of this year, the number of passengers at the base of airBaltic in Riga has increased by 25% compared to the same period last year.
In December, airBaltic operated 3,825 flights, or 3% fewer than the 3,937 flights of December 2008. Between January and the end of December, the airline operated 45,967 flights in all.
The airline’s load factor, which represents the number of passengers as a proportion of the number of available seats, increased to 66% points last month, or 9% points more than in December 2008. During the twelve months of 2009 airline’s passenger load factor was at a level of 68%, or 6% points more than during the same period in 2008.
The 15-minute flight punctuality indicator for airBaltic was at a level of 83.4% in December 2009. This means that more than 83 of every 100 airBaltic flights in December departed at the planned time or with a delay of no more than 15 minutes. The accumulated 15-minute punctuality indicator for 2009 was 91.3%.
Source:
http://www.balticbusinessnews.com/article/2010/01/07/Flick_airBaltic_to_be_the_only_serious_airline_in_the_Baltics_in_2010
Gal kasnors ką nors žino apie „Lithuania Express”? Aš taip spėju, kad jie jau nebepasirodys. :)
As ir taip galvoju. Tas airbaltic su savo baltijos valsybiu rinkos uzkariavimu visus tik isstumti is Lietuvos skrydziu padanges tenori.. grr :((
@Vytautas-nebuciau toks tikras del Airbaltic lyderiavimo siais metais.Pernai jie lietuvoje veze 348.972(Airbaltic duomenys),Ryanair apie 433.000.Taip kad pagyvensim,paziuresim.
Simonas jau rase pries kelias savaites (dar pernai), kad darbai vyksta, o naujienu nera. Beje, mano girdetais gandais jie startuos planuoja kovo pabaigoje- balandzio pradzioje.
O kad AirBaltic stengiasi visus isstumt is Baltijos saliu rinkos, ne paslaptis- jie tai jau seniai daro. Dar FlyLAL gyvavimo laikais pradejo.
Beje, idomu, ar FlyLAL Charters taip totaliai dominuoja Vilniuje?
Patikslinu-Ryanair pernai perveze 436.003 keleiviu.
Ta proga galima paklausti kiek Ryanair pernai perveze Rygoje? Ten aisku bus daugiau, nes tiesiog daugiau krypciu, bet butu idomu palyginti…
@Vytautas-NT: taigi aukščiau Simonas rašė:
Per 11 mėnesių Rygos oro uostas turėjo 3,75 mln. keleivių, iš jų “airBaltic” 2,44 mln., “Ryanair” – 812 tūkst., visi likę – 497 tūkst.
Tiesa, tie duomenys be gruodžio, bet tendencijos tikrai aiškios.
@ Lithuania Express – kad jie skris yra tiek pat tikimybės, kaip ir iš Eurolines. Kosmonautai ir vieni ir kiti, tik iš skirtingų geografinių regionų :)
Cia oro uosto kazkokia afera tikriausiai sukurta politiniais tikslais, tipo dirbama yra ties aviakompaniju pritraukimu… Man taip katik pasirode tokia mintis.. ;D
@ Kazimieras – nemanau, kad oro uosto. Draugas turi kontaktų su islandais, tai jį buvo susiradę LE ir prašė padėti surasti čia staff’o kuris būtu dirbęs a/k ir išmanytų rinka. Kai paklausiau kaip jie įsivaizduoja a/k kurti ir skrydžius vykdyti tai niekaip kitaip kaip kosmonautais aš jų vadinti negaliu :)
O islaindai turi koki nors nacionalini vezeja? Be to IcelandAir..
O beto is ko sprendi, kad jie kaip kosmonautai skrydziu rinkoje?
Gera naujiena, Star1 jau pardavineja bilietus vasarai i Dublina :)
Nes tas veikejas, pavardes neturiu po ranka, kalba pievas. Jis vietoj to, kad vezejo licencija galvotu kaip gauti ir tam reikalingu spec. ziniu turinti staff’a ieskoti, jis po turizmo dept. ir panasaus lygio istaigeles vaiksto ir kalba kaip jie turizma vystys. Kiek uztrunka gauti licencija – 8-10 men, o jie neturi nieko, tai kaip jie padarys?
Lithuanian express manau liks tik utopija, taip iseina.
@LP: Icelandic Express irgi neturi vežėjo pažymėjimo, bet jie – tai ne utopija.
@ Aloyzas – tai manai, kad jie skraidys? Gal spėji nuo kada?
Prie ko 2ia oro uostas? Eurolines reali gruzijos bendrovė realiai skraidanti. Tai kad ji nelabai žino ko nori, ar šiaip jai kažkas trukdo (klausimas kodėl nori skraidyt, bet realiai neskraido tiksliai sunkiai atsakomas).
„Lithuania express” kitas atvejis- realūs islandai, realiai kažkada įkūrę „Iceland express”. Kitas klausimas, kad naujo vežėjo sukūrimas reikalauja tam tikro įdirbio. Net Star1 užtruko pusę metų.
Optimistiškai- tikimybė, kad „Lithuania express” startuos išlieka. Nors iš kitos pusės jie gali paskaičiuoti ir pagalvoti, kad žaisti neapsimoka, nes per pastarąjį laikotarpį laisvų nišų dar kažkiek sumažėjo…
Bet kokiu atveju, tai nieko bendro su VNO neturi. O tai, kad abi šios istorijos susilaukė daugybės pranešimų žiniasklaisdoje, tai nieko nuostabaus- mūsų sudėtingoje rinkoje dabar kiekviena teigiama naujiena gaudyte gaudoma, net nesigilininant kiek ji tikra.
Viešųjų ryšių prasme Lietuva dėkinga rinka- tik pradėk skraidyti, ir apie tave visi laikraščiai parašys ir dar per žinias parodys. Spėju Latvijoj tokio ažiotažo tikrai nėra…
@Vytautas-NT: vėl apie tą patį – ką bendro turi Lithuania Express islandai su Iceland express? Jie gi niekaip nesusiję.
flyLAL charters pagal perveztus keleivius is VNO yra antri. Vasara buvo nr.1, bet pasibaigus vasaros sezonui sumazejo uzsakymu ir nusileido zemyn.
„Lithuania express” anot spaudos, kuria tie patys žmonės, kurie kažkada įsteigė „Iceland Express”, o vėliau ją pardavė. Dabar tiesioginio ryšio nėra jokio…
Aišku patikrinti šia teorija tiksliai sunku- Islandijoj pilna žmonių panašiom pavardėm (jos realiai yra tėvavardžiai, nes padaromi iš tėvo vardo, todėl neatspindi realios giminystės) . Čia nebent koks Labiau patyręs galėtų sužinot ar šis gandas tikras, ar ne…
O tai kad vaikšto po visokias įstaigas, tai manau valdiškų bando išprašyt. Bandyt gali- niekas jiems to neuždraus. Kaip ir negarantuos, kad kažkokius pinigus gaus…
O jei visas verslo planas susiveda į valdiškų pinigų gavimą, tai nieko ir nebus, mūsų krizės sąlygomis…
Kaip manote, ar realu, kad siemet Star1 airlines nuo pavasario tures antra boieng 737NG? Nes ziuriu tvarkarascius Star1 holidays i Egipta kovo 04-11 isskrenda 06:30, i Vilniu grysta 16:30, o var ta pacia Diena isskrendama i Londona 16:15. Klaidos jie juk sudarymi tvarkarascius negalejo padaryti?
Manau, kad gali – tik man dideliu klausimu išlieka kokiomis kryptimis skraidys jie tuo antru lėktuvu?
@ Vytautas-NT – o kur Eurolines skraido?
Greiciausiai bus tokios regulerios kryptys:
Londonas – 1/3/5/7 (isvykimas 16:15 (buvo 17:00))
Dublinas – 2/4/6 (isvykimas 23:15)
Milanas (dar nepardavineja bilietu, bet speju galimas datas. Taip pat reikia nepamirsti, kad jie planavo padazninti reisu skaiciu i Milana.) 2/4/6 (geras laikas butu kaip ir dabar 16:30 isvk is VNO)
O del daugiau reguliariu krypciu lieka ?.
Taip pat bus dar uzsakomuju reisu i Turkija, Egipta ir t.t.
Lithuania Express, tikrai neskraidys, kaip neskraido ir Iceland Express. Ir vienų ir kitų biznis yra kelionių pardavimas, o skraidymui samdyti gali bet ką, turintį vežėjo pažymėjimą ir orlaivį – kad ir tą patį AEU, arba LSK. Todėl ir vaikšto ne po SM ar CAA, o po Turizmo departamentą ir firmas, nagrinėdami „business case”.
Euroline atvejis, kai gerų norų „priartėti prie Europos” neatitinka realios vietinės galimybės. Jei Lietuvoje nesunku buvo rasti vieną vietinį investuotoją su 5 mln. aviakompanijos veiklos pradžiai, kitą – veiklos pratęsimui, tai Gruzijos ekonomika šiuo metu prilygsta Lietuvos 1996 metų lygiui, šeštadalį BVP suryja armija, dėl vyraujančio namudinio ūkio (gruzinas gruzinui vyną ne pardavinėja, o juo vaišina), nevyksta kapitalo koncentracija, todėl ir tokių besimėtančių pinigų nelabai yra.
Galima turėt visokių versijų. Gal būt atidarys Paryžių ir išlaikys Milaną, bei atidarys vasara Barseloną. Gali teoriškai pabandyt dar kažkokią naują kryptį, apie kurią viešai nekalbama.
Tiesa ar Milano kryptimi užteks keleivių- klausimas. Kaip ir klausimas, ar sugebės jie konkuruot su AirBaltic Paryžiaus kryptyje..?
Dar vienas variantas- bandys daugiau apžiot užsakomųjų skrydžiu segmente.
Bet viskas tik teorija…
I Paryziu manau Star1 nerizikuos skraidyti, del galimo denpingo kaip pries flylal’a buvo. Nors ka gali zinoti…
Vasara galetu apzioti reguliariu skrydziu segmenta, bet deja ziema jau labai mazai krypciu tam beliktu.
Barselona taip pogi turetu atidaryti, kazkada kalbejo kad atnaujins.
Panašu, kad Euroline į Lietuvą neskraidys. Šiandien pasitikrinau jų tvarkaraščius- yra tik Kijevas ir Charkovas iš Tbilisio ir Batumio su Tu-134 (į ES tokie skraidyt negali). Yak-40 jie jau nebeturi (jų tinklapio http://www.avia.ge duomenimis) ir viskas nuo pavasario/vasaros.
Dabar matyt skraido tik užsakomiasiais
Tuo tarpu AirBaltic toliau giriasi gerais rezultatais (vienintelis pelningas oro vežėjas- užmiršta apie Ryanair):
http://ekonomika.atn.lt/straipsnis/43786/airbaltic-atsispyre-krizes-liunui
Sveiki, kur galima suzinoti ar vakar isskrido lektuvas i Amsterdama is VNO? Jeigu neisskrido, ar galima pretenduoti i kazkokia kompensacija? Turiu bilietus, bet vakar negalejau isskristi del asmeniniu priezasciu.
Vytautui-NT
Tvarkaraštis patalpintas jų svetainėje yra pasenęs, 2009 metų vasaros.
Ar jie iš tikro skraido galima nebent sužinoti Tbilisio oro uosto išvykimų/atvykimo lentelę pastudijavus – http://www.tbilisiairport.com
Bent jau šiandien ir rytoj nematau ten ne vieno Euroline skrydžio.
PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI
2010 m. sausio 7 d.
Kauno oro uoste (KUN) per 2009 m. buvo aptarnauti 456 698 keleiviai, t.y. 11,34 % daugiau nei per 2008 m. Tai didžiausias kada nors Kauno oro uoste aptarnautų keleivių skaičius. Per 2009 m. skrydžių skaičius padidėjo 5,8 % – iki 6027, aptarnauta 2071,3 t. pašto ir krovinių, t.y. 37% mažiau nei 2008 metais.
Populiariausiu reguliariu maršrutu tradiciškai išliko Londonas – beveik 220 tūkstančių keleivių su aviakompanija „Ryanair“ keliavo iš/į Londono Stanstedo ir Londono Lutono oro uostus į/iš Kauno.
Nustebino itin aktyvus gruodžio mėnuo – 41 565 keleiviai skrido per Kauno oro uostą, t.y. net 42,8 % daugiau nei 2008 m. gruodį.
Ypatingai darbingas šis gruodis buvo ir skubių pašto siuntų vežėjus „UPS“ ir „TNT“ aptarnaujančioms bendrovėms. Vien gruodį pervežta 127,5 t. krovinių – puikus ir optimistinis rezultatas liudijantis, kad po itin sudėtingos metų pradžios lietuvių verslininkai ieško naujų rinkų ir partnerių.
„2009 metai buvo permainingi ir tuo pačiu geri metai. Tarp keleivių „pigūs skrydžiai“ išliko populiarūs, nors ir ženkliai mažesni krovinių srautai visgi rodo tranzito atsigavimo požymius, analizuojant paskutinį praėjusių metų ketvirtį, grįžo privataus kapitalo domėjimasis infrastruktūros plėtros projektais, sėkmingai suvaldėme išlaidas, kas leidžia optimistiškai žvelgti į 2010-uosius metus“, teigė Kauno oro uosto vadovas Arijandas Šliupas.
Iš Kauno oro uosto keleiviai gali skristi daugiau nei 60-čia krypčių: aviakompanija „Ryanair“ tiesiogiai siūlo skristi į: Londoną Stanstedą, Londoną Lutoną, Dubliną, Liverpulį, Birmingemą, Brėmeną, Frankfurtą Haną, Briuselį Šarlerua (nuo kovo 2 d.), su aviakompanija „airBaltic“ jungiamaisiais skrydžiais per Rygos oro uostą galima pasiekti 60 miestų tiek Europoje, tiek už jos ribų.
Daugiau informacijos http://www.kaunas-airport.lt
@ Aloyzas – būtent, kai atėja į Turizmo dept. kalba apie turistų vežimą iš US… O TVOU kalba apie kryptis į AMS, CPH, PRG – nes ten yra didžiausi keleivių srautai, bet jie didžiausi ne dėl patrauklaus turizmo, o dėl tranzito. Todėl jei tokių dalykų nepagauna, darau išvada, kad nelabai ką jie supranta ir orientuojasi, kaip lietuviai keliauja…
@ Kazimieras – skaičiai KUN įspūdingi ir įkvepiantis. Idomu, kada pasigirs finansiniais rezultatais :)
@ Simonas – kaip TVOU baigė metus?
@Labiau patyręs – prašom:
Kauno oro uoste pernai – rekordinis keleivių srautas
Antras pagal dydį Lietuvoje tarptautinis Kauno oro uostas pernai aptarnavo 456,7 tūkst. keleivių – 11,4 proc. daugiau negu 2008 metais, kai sulaukta 410 tūkst. keleivių.
Kauno oro uosto generalinis direktorius Arijandas Šliupas sakė, jog praėjusiais metais oro uoste aptarnauta daugiausiai keleivių per visą oro uosto veiklos istoriją.
Pasak A.Šliupo, per šiuos metus tikimasi sulaukti daugiau kaip 0,5 mln. keleivių.
„Šiemet tikimės peržengti 500 tūkst. ribą. Tokias prognozes leidžia daryti bendrovės „Ryanair” jau paskelbtas naujas maršrutas iš Kauno į Briuselio Šarlerua oro uostą, ir tikimės, jog tai nėra paskutinė naujiena iš „Ryanair”, – viliasi A.Šliupas.
Jis teigė, kad pernai Kauno oro uostas dirbo nuostolingai, tačiau jų dydžio neįvardijo. Pasak A.Šliupo, 2009-ųjų veiklos rezultatas yra geresnis nei tikėtasi. Oro uosto vadovas aiškino, jog neigiamos įtakos rezultatams turėjo smukusios krovinių pervežimo apimtys, kurių nekompensavo išaugęs keleivių srautas.
„Metais negalime skųstis, suvaldėme išlaidas, tą ir toliau darome. Yra nuostolis, bet jis nėra toks didelis, kad keltų klausimų dėl veiklos tęstinumo”, – sakė A.Šliupas.
Jo duomenimis, praėjusiais metais per Kauno oro uostą pervežta 950 tonų krovinių ir beveik 1,26 tūkst. tonų pašto. A.Šliupo teigimu, bendras smukimas pernai, palyginti su 2008-aisiais, siekė apie 40 procentų.
Keleivius iš Kauno tiesiogiai į Rygą šiuo metu skraidina Latvijos įmonė „airBaltic”, o į Londoną, Dubliną, Birmingemą, Liverpulį, Frankfurtą, Brėmeną – Airijos bendrovė „Ryanair”, kuri 2010 metų pavasarį pradės skraidinti ir į Briuselio Šarlerua oro uostą.
Didžiausias Lietuvoje tarptautinis Vilniaus oro uostas pernai aptarnavo beveik 1,31 mln., Palangos oro uostas – 104,6 tūkst. keleivių, arba atitinkamai 36 proc. mažiau ir 3 proc. daugiau nei 2008 metais.
@ Pranas – tai nuostolingi ir šiemet, nepaisant tokio augimo?
Nu tai krovinių 37% mažiau nei prieš metus ir beveik 3 kartus mažiau nei 2007 ir 2008 m.
@ vs – jei tamstos nebuvo oro uoste ir nebuvote uzsiregistraves skrydziui greiciausiai tai bus traktuojama kaip „no show”, ko pasekoje nera uz ka kompensuoti. nors gal as ir klystu…
@LP: Jei lietuviai remiais ispanų studijomis tai kodėl islandai negali remtis amerikoniskomis? Nežinia, kur daugiau teisybės.
@ Pranas – a nu tai va ir rezultatas, pyst be flyLAL ir BT pelningas ir KUN daugiau keleivių išvežė ir t.t., alia va kroviniai natūraliai dingo ir Šliupas nebeturi kuo pasigirti ką veikė visus metus suvaldydamas sąnaudas, bet dirbdamas nuostuolingai. Nesakau,kad nuostoliai šiuo atveju yra didžiausias blogis, gal tai kaina to, kad lietuviai taptu mobilesni, bet tik nereikia Šliupui girtis, kaip jie puikiai tvarkosi, jei rezultatas įvyksta ne nuo jo pastangų, o aplinkybės susiklosčius.
@ Aloyzas – na kai išgirstu apie US turistų srautą į LT, tai man tas pats kaip tiesiogiai skrydžiai iš US į RIX ir kitas šalis. Nėra jokių prielaidų tam įvyktį tai kam apie tai tuščiai diskutuoti? :)
Čia vėl prasideda nesusikalbėjimas. „Lithuania express” skelbėsi, kaip pigių skrydžių bendrovė. Tokiu atveju aktualūs būtent turistų srautai, nes tranzito realiai toks vežėjas nevykdys.
Dar vienas dalykas- kažkoks tiesioginis srautas į Kopenhagą, Amsterdamą, Prahą.
Galima pamėgint pasiūlyt geras kainas ir paskatint ten skrist tuos, kurie šiaip gal ir neskristų. Gal pavyktų ir kažkiek tiesioginių keleivių atmušt.
Šitą procesą stebėsim su AirBaltic/SAS kova maršrute į Kopenhagą…
Aš manyčiau, kad laikas pradėt derybas su SkyGeorgia ar AirZena dėl skrydžių į Vilnių…
Ispanai teigia, kad prielaidų VNO baziniam vežėjui nėra, bet apie tai diskutuojam. Nežinau, kas islandų smegenų vingiuose sukasi, bet jiems svarbiausia ne keleivių srautas VNO, bet $ srautas į jų kišenes. Jei neras tam prielaidų VNO, tai čia ir neskris.
@Labiau patyręs – bet tai ir puiku, daugiau skrydžių iš Kauno ir tai, kad BT pelningas ir toliau sėkmingai skraidys ir plėsis man asmeniškai yra geriau už kažkokį ten flyLAL. Nes aš netikiu sėkmingu hubu Vilniuje. O turėti hubą Rygoje (iki kurios retkarčiais ir nuvažiuoti galima) yra daug patogiau nei Varšuvoje ar Kopenhangoje.
Griztant apie Star1 tai jie Facebooke parase, kad greit bus naujienu. Laukiam laukiam… :)
@Pranas geriau hubas Kaune ar Vilniuje, nei Rygoje…
@srs – aišku būtų geriau, bet nerealu.
Prielaidos teoriškai yra, bet yra ir kliūčių, t.y. prieštaravimas ES teisei, neteisėta valstybės pagalba ir didelė nuostolių/bankroto tikimybė…
@ Vytautas-NT – na bet lietuviškai pasidžiaukime, kad sekasi, kaimynams, o ne saviems. Mes juk tokie – turėdami savo naftos perdirbimo įmonę, ex atominę už viską mokėdavo brangiau nei kaimynai, tai kam mums tos avialinijos, jei kaimynai turi :)
@vs – gali pretenduoti i oro uosto mokesciu susigrazinima. tik nezinau, ar procesa reikejo pradeti pries skrydi ar tiks ir po to. airbaltic man yra ne karta grazinusi (pirkdavau roundtrip, nes pigiau, bet neskrisdavau)
@Labiau patyręs – ar atsimeni kuri kompanija pirmiau pradėjo pardavinėti tranzitinius bilietus per Vilnių. Gi ne flyLAL – o airBaltic (Kišiniovas Vilnius – Europa). Flylal gi buvo valdoma tragiškai ir iš pradžių net supratimo kas yra hubas, tranzitas ir t.t. neturėjo, tranzitinių skrydžių nepardavinėjo. Tik paskui pradėjo garsiai rėkti kaip juos visi skriaudžia.
@Vytautas-NT: Airzena turi codeshare su airBalticu ir parduoda po 10-20 bilietų reisuose į Rygą. Kam jiems patiems rizikuoti ir pyktis su BT?
Sky Georgia jau norėjo skrist į VNO, bet nesugebėjo, o šiuo metu jie irgi išvis neskraido.
@srs: Star1 naujienos bus tos pačios, kurias prieš porą mėnesių jie kategoriškai neigė.
@VS: oro uosto mokesčius tikrai privalo sugražinti netgi jei kreipiesi po skrydžio, nes tai yra oro uosto pinigai, o ne aviakompanijos.
@ Pranas – atsimenu, kad TVOU oro uosto mokesčiai buvo vieni didžiausių Europoje, atsimenu, kaip Ivanauskas visais imanomais būdais kaišiojo pagalius į ratus.
O dabar pažiūrėkime kaip TVOU pasikeitė, pridėkime tą karčią patirtį kuri gerai pamokė flyLAL ir darykime vėl, o ne šlovinkime braliukus.
Skonio reikalas, Kaune ar Vilniuje, ar Rygoje hubas. didžiajai daliai šiaurės Lietuvos patogiau Rygoje. O dėl Star1 – dėl to, kad Barsą atnaujins tai net neabejoju, o daugiau velnias žino. Paryžius gal kažkiek apsimokėtų, gal Roma? Šiaip aišku yra tokios atostogų vietelės kaip Graikija, Turkija, gal ten apsimokėtų vasarą kažką padaryti? Apskritai paėmus tai džiugina pastebėjimas, kad Lietuvos rinkoje visiškai tuščių nišų kone nebeliko :)
O as atsimenu, kad flyLAL chebra džiaugėsi tais dideliais mokesčiais, nes jie labiau norėjo ne keleivius skraidint, o statyt savo terminalą. Tik atėjus airBaltic jokio lobizmo mokesčių mažinimo srityje iš flyLAL nebuvo.
@Aloyzas – jei Star1 naujienos būtų tokios, kokias jie kategoriškai neigė, kažin ar facebooke apie tai užsimintų ir dar smailą uždėtų :)
@LP: Ivanauskas, matydamas, kad Lietuvos Avialinių turtas O.Benderio terminais kalbant „kėdės išsilaksto kaip tarakonai” po susijusias įmones, ir nujausdamas artėjančią pabaigą, bandė visais būdais atgauti milijonines skolas. Deja, nepavyko.
Bet mes jau lyg sutarėme, kad tai tikėjimo klausimas ir flyLAL paliksim ilsėtis ramybėje…
@silentium: pagyvensim – pamatysim… :) Mes jau matėm, kaip tuo pačiu metu gali vykti du Star1 reisai – vienas į Dubliną, kitas vėluojantis į Milaną.
@ Pranas – pagooglink, kad TE kartu su BT džiaugėsi, jog 60 Lt virto į 45 Lt. Kas liečia terminalą – kas geriau: Ivanausko daržinė už 100 mln. lt ir vaikščiojimą koridoriais ar terminalas už privačias lėšas? :)
Aloyzai, cituoju komentarus is Star1 Facebook’o
Jonas Sa: Kada Star1 turės daugiau B737 dydžio lėktuvų? Su vienu orlaiviu juk nepavyks daug nuveikti.
2009 m. Lapkričio 18 j., 05:25 · Komentuoti · Patinka · Pranešti
Star1 Airlines Labas, Jonai, planuojame turėti dar vieną lėktuvą naujo sezono pradžiai, t.y. pavasarį.
2009 m. Lapkričio 18 j., 11:16 · Pranešti
Aer Lingus nutraukia skrydžius į Vilnių nuo vasaros sezono pradžios.
http://www.guardian.co.uk/business/2010/jan/08/aer-lingus-reduce-flights-gatwick
Tik keista, kad bilietai dar parduodami.
@ Aloyzas – jei jau ivedei į diskusiją tikrąjį Ostapą Benderį, tai pasidomėk už ką baudžiamoji bylą jam asmeniškai buvo iškelta gudruti :) Pasidomėk kiek asmeniškai jo kišenėse, o taip ir ex LAL vadovų nusėdo prieš bliaudamas apie mėtymą per susijusias įmones. Jei tie visi šventi buvo tada sutinku, bet kai jie prisivogė ir dabar ramiai sėdi su puikia aviacine reputacija tai gal patylėk juos čia begirdamas, kaip turto saugotojus.
@ Pranas – gal pasiūlys keleiviams alternatyvą kitą dieną ir taip labiau užpildys reisus, bet jeigu taip anksti ispėjo tai matyt BT mėgstamo veiksmo neįgyvendino.
@LP: gal jau paliksiu tą domėjimąsi prokurorams, nes priešingu atveju koks nors šventasis į teismą gali už šmeižtą paduoti.
@Kazimierui: tikėk ne planais, o faktais… Euroline irgi planavo berods nuo praetos vasaros į Vilnių skraidyt. Kol besileidžiančio nepamatysiu, to nepatikėsiu.
@ Aloyzas – svarbu neprarasti jumoro jausmo :)
Jei Aerlingus mažina, vadinasi daugiau šviežio oro gaus Star1. Tas gerai, nes matant gruodžio mėn. užkrovimą ir turint omenyje kokios buvo bilietų kainos galima spėti, kad vasaris bus labai sausas…
Rygos dydžio Hub’a realu padaryt tik baisių investicijų (nežinia iš kieno kišenės) dėka. Be garantijos laimėt.
O Nedidelį Hub’elį visai įmanoma. Nors realiau turėt kažką panašaus į Estonian airlines atvejį.
Kas link FlyLAL bandymo vystyt tranzitą, tai pasakyčiau, kad jie elgėsi labai savotiškai. Pasiūlė tranzitą iš Rygos ir Talino. Po to iš Rygos nutraukė ir pradėjo karą su AirBaltic teismuose.
Šiaip esminė LAL klaida buvo tai, kad vietoj to, kad ieškot tranzitui taškų su mažesne konkurencija (pvz Tbilisis ir pan.) buvo stengiamasi tiesiogiai konkuruot su AirBaltic, o rezultatą žinome…
Dar naujienų
„Investicinis fondas „Enterprise Investors“, kuriam šiuo metu priklauso didžioji dalis „Novaturo“ akcijų, perpirko visas „Orbis SA“ priklausančias „Orbis Travel“ akcijas bei sutarė, jog jie toliau valdys vieną stipriausių ir žinomiausių Lenkijos turizmo srityje žinomų prekinių ženklų.”
Iš čia: http://www.delfi.lt/news/economy/business/novatura-valdanti-bendrove-isigijo-viena-didziausiu-lenkijos-kelioniu-organizatoriu.d?id=27603029
Susiję ar ne su Žiemelio planais Lenkijoj?
anna apie mus parase: http://www.anna.aero/2010/01/08/vilnius-airport-rebuilds-route-network-after-flylal-collapse-and-airbaltic-cutbacks/
Aišku, kad „Orbis” pirkimas susijęs su G.Žiemelio planais. Nes jis žadėjo įeit į Lenkijos užsakomųjų skrydžių rinką. Taip ir įeis- su senų partnerių pagalba…
O kaip jus siejat Ziemeli, Novatura ir Orbis?
@Arnoldas
Pasiziurek cia – gal pades – jeigu nori rodo visas kainos detales – oro uosto mokescius etc.
http://matrix.itasoftware.com/cvg/dispatch/prego
FlyLAL Charters yra pagrindinis visu Novaturo turistu vezejas. O Novaturas nusipirko ORBIS.
To pasekoje FlyLAL Charters gali imtis ir ORBIS turistu vezimo.
Siaip idomu, kad mazesnes salies turizmo operatorius perk didesnes salies operatoriu. Bet gal Lenkijoj konkurencija didele…
Perka, ne Novaturas, o „Enterprice Investors” fondas, kuris yra Novaturo akcininkas.
Ir siaip tikrai nemanau, kad Enterprice Investors sprendima pirkti Orbis turejo Ziemelis su savo Charters.
Paskutinis K. teiginys neaiskus. Neks neteigia,kad G.Ziemelis itakojo Novaturo akcininku sprendima. Tiksliau atcirksciai- zinodamas ta spendima FlyLal charters nusprende eit i lenku rinka. Tiesa klausimas atvira,kam reikia butent dukterines imones, nes skraidyt galima ir taip. Tai, greiciausiai, igulu klausimas, kad lenku stiuardeses galima butu darbint pagal Lenkijos istatymus.
Vytautas-NT – 2010 01 8, 16:15
Aišku, kad “Orbis” pirkimas susijęs su G.Žiemelio planais. Nes jis žadėjo įeit į Lenkijos užsakomųjų skrydžių rinką. Taip ir įeis- su senų partnerių pagalba…
Ka tada teigia tavo pirmas sakinys?
Mano teiginys reiškia, kad G.Žiemelis paskelbė sprendimą apie ėjimą į Lenkijos rinką, žinodamas apie „Orbis” įsigijimo sandorį, ir savo sprendimą priėmė atsižvelgdamas ir į šį įsigijimą.
Gal net kokia atskira sutartis su Novaturo savininkais yra šiuo klausimu. Bet tai tik spėjimas- aš pats tiksliai nežinau daugiau negu skelbta spaudoj.
Tai kad chronologiškai įvykiai paskelbti kita seka, nereiškia, kad tarp jų nėra ryšio…
Nu gali buti ir taip. O kada beja Charters paskelbe apie ejima i Lenkija?
Bent jau gruodžio 22 d. tikrai buvo žinia. Gal dar ir diena anksčiau:
http://vz.lt/rss/straipsnis/2009/12/22/Avia_Solutions_Group_pleciasi_i_Lenkija_PAPILDYTA2
[…] Tęsiu prieš savaitę pradėtą Vilniaus oro uosto keleivių tyrimo apžvalgą. […]
Iš Vilniaus oro uosto labai lengva pasiekti Klaipėdą
http://www.keleiviu.lt/
Išbandyta.
http://larshjortshoj.dk/robertomjunior/eff50-61392-97.htmlいつかティファニーで朝食を,少女時代 ティファニー タトゥー,ニナリッチ 財布 レディース
ティファニーリング 中古,少女時代 ティファニー 体重,ニナリッチ 香水 横浜そごう http://www.floodplanuk.org/robertomjunior/037d5-41397-154.html
http://metrowestbostondirectory.wickedlocal.com/
Simonas Bartkus | Blog » Vilniaus oro uosto keleivių tyrimas (1): koks yra keleivio profilis?
related web-site
Simonas Bartkus | Blog » Vilniaus oro uosto keleivių tyrimas (1): koks yra keleivio profilis?