Ar paramos programos padeda skrydžių maršrutams?
Kaip ir prognozavau rugpjūtį, lapkričio 24 dieną paskelbta, jog LOT laimėjo konkursą vykdyti valstybės finansuojamus skrydžius iš Vilniaus į London City oro uostą.
Pirksiu bilietus į pirmą reisą.
Anot straipsnyje skelbiamų citatų, bus panaudotas pirmą kartą Europoje rėmimo mechanizmas, kada valstybė galimai finansuos net visas maršruto išlaidas.
Taigi, nusiperkęs bilietą į pirmą reisą, sumažinsiu naštą visiems mokesčių mokėtojams.
Tačiau dabar panagrinėkime įprastinius rėmimo būdus, kuriuos taiko daug Europoje oro uostų ir valstybinių organizacijų (dažniausiai regionų municipalitetai arba turizmo skatinimo organizacijos).
Lapkričio 23 dieną „Wizz Air” paskelbė apie naują maršrutą – nuo 2019 m. balandžio 21 dienos skraidins iš Palangos oro uosto į Dortmundo oro uostą Vokietijoje. Džiugi žinia regioniniam oro uostui, kuris turi susisiekimą tik keliomis kryptimis, todėl kiekvienas naujas maršrutas sustiprina oro uosto pozicijas ir ženkliai padidina pervežamų keleivių skaičių.
Apie šio maršruto būsimą atsiradimą pastebėjau „Twitter” (ir šio blogo komentaruose) dar lapkričio 8 dieną, kuomet pastebėjau, jog „Lietuvos oro uostų” skelbiamoje informacijoje apie suteiktą finansinę de minimis paramą pažymėta, jog bendrovei „Wizz Air” suteikta 100 000 EUR pagalbos suma už naują maršrutą PLQ-DTM.
Skrydžiai iš Palangos į Vokietiją buvo šlapia Klaipėdos regiono politikų svajonė nuo pat 2007 metų, kuomet „flyLAL” uždarė reisus iš Palangos į Hamburgą. Tai buvo gan ilgas istorinis maršrutas tarp dviejų miestų prie uostų – anksčiau dar šį maršrutą vykdė „Aviakompanija Lietuva” (egzotiniai laikai: lėktuvas kildavo Kaune ir su tūpimu Palangoje skrido į Hamburgą). Pajūrio regiono verslas šią idėją palaikė taip pat (žodžiais). Tačiau, mano turimi duomenys rodo, jog tai nėra pagrįsta netiesioginio susisiekimo skaičiais – kryptys į Amsterdamą, Stokholmą turi didesnį populiarumą. Nepaisant visko, tikrai nenoriu užginčyti, jog susisiekimas tarp Palangos ir Vokietijos yra nenaudingas – manau, jis tikrai svarbus tiek verslui, tiek (ypač!) atvykstamajam turizmui į Lietuvos pajūrį.
Pritraukti skrydžių iš Palangos į Hamburgą nepavyko ilgai, nors politinės pastangos buvo dedamos. Natūralu, jog stebint, jog vien ekonominiais pagrindais aviakompanijos šio maršruto neatidaro, buvo imamos galvoti priemonės, kaip galėtų maršrutas būti paskatintas finansiškai. Be visiems naujiems maršrutams teikiamos de minimis paramos (maksimaliai 250 tūkst. EUR vienai aviakompanijai per trejus metus), skrydžiams iš Palangos į Vokietiją skatinti „susimetė” ir Klaipėdos regiono savivaldybės.
Schema gana paprasta – kiekvienos savivaldybės taryba priėmė sprendimą vykdyti Klaipėdos regiono pasiekiamumo ir žinomumo didinimo 2019-2021 metų programą. Konkursą suorganizavo asociacija „Klaipėdos regionas” – nuo 2012 m. veikianti ir septynias Klaipėdos regiono savivaldybes jungianti asociacija. Skelbiant konkurso nugalėtoją nebuvo paskelbta suma, tačiau nuostatuose pateikiama nuoroda, jog nuostatai parengti remiantis savivaldybių tarybų sprendimais.
Jau Klaipėdos rajono tarybos sprendime matoma, kokias sumas įsipareigojo paskirti kiekviena savivaldybė.
Šalys | 2019 m. | 2020 m. | 2021 m. |
Eur | Eur | Eur | |
Klaipėdos miesto savivaldybė (Partneris Nr.1) | 74 752 | 74 752 | 74 752 |
Klaipėdos rajono savivaldybė (Partneris Nr. 2) | 34 830 | 34 830 | 34 830 |
Kretingos rajono savivaldybė (Partneris Nr. 3) | 25 037 | 25 037 | 25 037 |
Neringos savivaldybė (Partneris Nr. 4) | 11 730 | 11 730 | 11 730 |
Palangos miesto savivaldybė (Partneris Nr. 5) | 26 400 | 26 400 | 26 400 |
Skuodo rajono savivaldybė (Partneris Nr. 6) | 17 251 | 17 251 | 17 251 |
Šilutės rajono savivaldybė (Partneris Nr. 7) | 10 000 | 10 000 | 10 000 |
Iš viso: | 200 000 | 200 000 | 200 000 |
Tikėtina, jog „Wizz Air” paprašė maksimalios sumos, t.y. 600 tūkst. EUR per trejus metus.
Nuostatuose įtraukta ir viena ne visai logiška sąlyga – konkurse galėjo dalyvauti tik vežėjai, kurie mažiausiai dvejus metus vykdo skrydžius iš Palangos oro uosto. Taigi, atsižvelgiant į šią sąlygą, dalyvių skaičius buvo susiaurintas iki SAS, „airBaltic”, „Ryanair” ir „Wizz Air” (nelabai aišku, kodėl, pavyzdžiui, nebūtų tikusi „Lufthansa”?). Konkurse buvo galima siūlyti bet kokią kryptį Vokietijoje.
Šalia finansinės paramos, naujiems maršrutams taikoma oro bendrovių veiklos Palangos oro uoste skatinimo schema. Pagal ją, naujiems maršrutams taikoma 70% nuolaida išskrendančio keleivio rinkliavai, orlaivio tūpimo rinkliavai ir orlaivio stovėjimo rinkliavai. Antrais metais nuolaida mažėja iki 60%, trečiais metais 50%.
Galimai panašią schemą turėtų turėti ir Dortmundo oro uostas, tačiau jų tinklapyje informacijos apie naujų maršrutų skatinimą neradau.
Ar sumos yra reikšmingos vykdyti naują maršrutą?
Pradžioje suskaičiuokime kaštus.
Prielaida – skrydžiai trejus metus, du kartus per savaitę, „Airbus A320” lėktuvu su 180 vietų. Per trejus metus bus įvykdyti 300 skrydžių (skrydžiai neprasideda nuo sausio 1 dienos). Vidutinis lėktuvo užpildymas bus 85% (LCC „norma” – apie 92% vietų parduota, 3-5 procentai keleivių neateina, dar keli procentai nenusistovėjusio pradinio „revenue management’o” trūkumai). Tokiu būdu maršrutu bus pervežta 91,8 tūkst. keleivių į vieną pusę.
Darant prielaidą, jog aviacinio kuro kaina laikysis maždaug 750 USD, aviakompanija patirs apie 17 tūkst. EUR kintamų kaštų (direct operating costs) vykdydami vieną rotaciją: degalus (apie 8 tonas degalų rotacijai), praskridimo mokesčius oro navigacijai (apie 1,5 tūkst. EUR šiame maršrute), tūpimo mokesčius oro uostams, antžeminio aptarnavimo kaštus (keleivių registracija, bagažo krovimas/iškrovimas, laipinimas ir kt.), kintamus techninės priežiūros kaštus (kurie priklauso nuo lėktuvo naudojimo), atidėjimus keleivių kompensacijoms ir rūpybai, CO2 rinkliavas ir kitus kaštus. Kintami kaštai paprastai apibirėžiami kaip tie, kurių nepadengus neapsimoka skraidyti visai. Taigi, per 300 rotacijų, aviakompanijos kintami kaštai bus maždaug 5,1 mln. EUR per trejus metus.
5,1 mln. EUR nedengia aviakompanijos fiksuotų kaštų – ACMI bei „overheads” dalies. Paprastumo dėlei vertinkime, jog iš naujo maršruto aviakompanija nesitikės „overheads” dengimo (tegul juos dengia seni įsukti maršrutai), tačiau tikėsis bent dalinio ACMI kaštu padengimo (kitu atveju geriau šį lėktuvą panaudoti kitur).
ACMI sudaro lėktuvo nuosavybės kaštai (aircraft), įgulos išlaikymo kaštai (crew), fiksuoti techninės priežiūros kaštai (maintanence) ir fiksuotas draudimas (insurance). Sakykim, aviakompaija tikisi minimaliai gauti bent 1,5 tūkst. EUR per valandą pajamų, t.y. 3,5 valandų rotacija gali netiesiogiai kainuoti 5,2 tūkst. EUR papildomai per rotaciją arba apie 1,6 mln. EUR per trejus metus. Šiuos kaštus sudėtinga įvertinti, nes skirtingos aviakompanijos gali turėti skirtingus lūkesčius šioms pajamoms (priklausomai: pavyzdžiui, šių pajamų gerokai daugiau tikimąsi vasarą; gerokai daugiau tokių pajamų tikimąsi skrydžiams piko dienomis ir piko laikais; daugiau tokių pajamų tikimasi kur naudojami vertingi slotai oro uostuose; atitinkamai mažiau – kur šios sąlygos yra priešingos).
Į kaštus neįtraukiamos išvykstančio keleivio rinkliavos. Laikykime, jog jas tiesiogiai susimoka keleivis pirkdamas bilietą.
Paverskime finansine išraiška Palangos oro uosto taikomas nuolaidas: Palangoje taikoma 11,58EUR išvykstančio keleivio rinkliava, 10,54EUR orlaivio tūpimo rinkliava. „Airbus 320” su 73 tonų MTOW ir 153 keleiviais už vieną rotaciją mokėtų 73*10,54+11,58*153=~2.500 EUR. Pirmais metais nuolaida 70%, t.y. 1750 EUR. 100 rotacijų po 1750EUR – 175 tūkst. EUR. Antrais metais nuolaida 60%, t.y. 1500EUR. 100 rotacijų po 1500EUR – 150 tūkst. EUR. Trečiais metais nuolaida 50% – 1250 EUR, arba 125 tūkst. EUR už 100 rotacijų. Taigi, per trejus metus netiesioginė parama per šias nuolaidas – 450 tūkst. EUR.
Sudėjus oro uosto taikomas nuolaidas rinkliavoms (450 tūkst. EUR), Klaipėdos regiono savivaldybių paramą (600 tūkst. EUR) bei oro uostų „de minimis” programą (100 tūkst. EUR) – „Wizz Air” gaus 1,15 mln. EUR naudos.
Iš 5,1 mln. EUR bus padengtos 1,15 mln. EUR. Daug tai ar mažai? Mažai, jeigu vertintume, ar visa šį naudų suma galima pavadinti, jog skrydis buvo „nusipirktas/užsakytas”. Daug, jeigu vertintume, kokią dalį maršruto rizikos bendrovė yra padengusi – 23%. Mažai tikėtina, jog maršrutas galėtų „minusuoti” daugiau nei 23%.
Mano nuomone, visas šitas nuolaidų paketas yra naudingas ir teisingas paskatinti vieną specifinį maršrutą.
Tačiau, tokios skirtingų šaltinių pastangos yra mažytės, norint pasiekti didesnę įtakos maršruto pasiekiamumą. Pavyzdžiui, du kasdieniai skrydžiai į Frankfurtą ar Helsinkį, kurie sukurtų labai gerą regiono pasiekiamumą turėtų bene 7 kartus didesnius kaštus ir toks priemonių paketas būtų lašas jūroje. Lygiai taip pat tokio lygio schemos teveikia bandant pritraukti skrydžius į Niujorką, Dubajų ar Bangkoką Vilniaus oro uostui. Tačiau – nišiniam pasiekiamumui gali padėti: Palanga-Dortmundas maršrutas padarys ženklią teigiamą įtaką Palangos oro uostui ir visam Klaipėdos regionui.
Kiekvienas naujas maršrutas daro įtaką jau esamiems maršrutams. Visada diskutuotina, pavyzdžiui, ar teisinga, jog parama naujam maršrutui valstybė nubaudžia SAS, kuri skraido į Palangą daugiau nei 10 metų: tikėtina, jog keleiviai, kurie skraidė su SAS per Kopenhagą į Šiaurės Reino-Vestfalijos regione esančius oro uostus dabar rinksis tiesioginį „Wizz Air” maršrutą, taip netiesiogiai lojali Palangai SAS neteks dalies savo pajamų. Turbūt, teisinga būtų, jog būtent ne per didelė parama valstybės pinigais būtų suteikta naujiems maršrutams.
Taip pat, pavyzdžiui pagal de minimis programą „Norwegian” gavo 200 tūkst. EUR už tai, jog padidino skrydžių skaičių iš Stokholmo Arlanda oro uosto į Vilniaus oro uostą nuo 3 iki 6 skrydžių per savaitę. Šis padažninimas gerai, bet vėlgi, ar tai teisinga SAS atžvilgiu, kurie skraidina tarp šių dviejų oro uostų 18 kartų per savaitę be tokios paramos? Automatiškai, kitas vežėjas gauna paramą už tai, jog konkuruotų.
Vėlgi, tiesioginis susisiekimas du kartus per dieną iš Vilniaus į Londono City oro uostą – ypatingas pasiekimas. Tačiau: jis tikrai padarys įtaką keleivių srautams iš Vilniaus į Lutoną, o dar didesnį srautams iš Vilniaus į Heathrow (ar tą patį City) per Frankfurtą ar Kopenhagą. Kiekvienas gaunamas smūgis reguliarioms aviakompanijoms yra lašas, bet lašas po lašo gali pavirsti cunamiu – jeigu, pavyzdžiui, hipotetiškai prastėjant rezultatams SAS nuspręs palikti Lietuvos rinką: ar sekančiu žingsniu tada finansuosime skrydžius iš Vilniaus į Kopenhagą?
If it moves, tax it. If it keeps moving, regulate it. And if it stops moving, subsidize it.
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
348 komentarai
Leave a reply
Aš turiu kitokią nuomonę. Visų pirma, tikrai nemanau, kad yra teisinga subsidijuoti jau esamus maršutus (Vilnius – Londonas maršrutas jau egzistavo, o oro uostų skirstymas į „verslo” ir „ne verslo” neturi jokio teisinio pagrindo ir manau lengvai galėtų būti užginčytas teisme). Jei Lietuva būtų reikšmingesnė rinka, manau, kad FR/W6 tokią paramą skųstų teisme, gal taip ir padarys.
Palangos regiono atveju, tokios sumos labai iškreipia rinką, ir manau tuo turėtų domėtis Konkurencijos Taryba. Kaune irgi kažkas panašaus daroma su WizzAir ir šimtatūkstantinėmis paramomis. Europos Sąjungoje valstybės parama nėra leidžiama, išskyrus nereikšmingas sumas (200K trejiems metams), arba vykdyti PSO maršrutus, tad tikrai keista, kad yra mėtomi milijonai pritraukti nereikšmingus vežėjus nereikšmingiems maršrutams, kai egzistuojantys vežėjai negauna nieko. Vėlgi, deklaruojama, kad norima daugiau verslo maršrutų, bet milijonai metami WizzAir paramai – nematau tame jokios logikos.
Sumos iš tiesų yra ne mažos, bet išlenda visokių kabliukų, kaip antai konkurse gali dalyvauti tik du metus į PLQ skraidančios kompanijos- what??? Ką veikia konkurencijos tarnyba.
Pritariu Spectator dėl maršrutų dubliavimo, įdomi ir ministroo pozicija dėl CDG ir MUC, gal ministras nežino, kad jau yra šie maršrutai ir tikrai neperpildyti skraido.
Vis dėl to iš visų finansavimų iki šiol man didžiausia mistika yra čarterių finansavimas. Ypač tokio maršruto, kaip VNO-BCN, kas gali turėti naudos išskyrus pačią kompaniją?
Aš pafinansuociau VNO autobusus vežančius iš lėktuvų iki terminalo ir atgal. Teko labai gražiai aptriušes autobusas stipriai nudevetomis sedynemis. London sičio verslininkams tikrai labai patiks.
If it moves, tax it.
If it keeps moving, regulate it.
And if it stops moving, subsidize it
Aš matyčiau dar vieną pavojų, kad dabar kiekvienas naujas maršrutas į/iš LTOU bus atidaromas tik pamaloninus vežėją biudžeto pinigais. Niekas, matyt, nevyks savaime, be “patepimo”:) Tikėtina, kad patekome į savotišką užburtą ratą.
Planas BT: uzdaryti MUC/CDG ir paprasyti PSO po 3M EUR/metus :)
BT nieks nedraudzia prasyti – tik uz tai reikes tikriaus ne kas antra diena skraidyti?
Man tik įdomu, iš kur tas įsivaizdavimas, kad į visus didesnius miestus iš Vilniaus turi būti tiesioginiai skrydžiai, o jeigu jie yra, kaip MUC/CDG atveju turi būti minimum 2x per dieną? Na nėra tokios paklausos iš Lietuvos ir nebus dar labai ilgą laiką. Mokesčių mokėtojų pinigai tikrai gali būti geriau panaudojami nei subsidijuojant pustuščius skrydžius.
Pvz Galima sumažinti pelno mokestį, taip skatinant naujų įmonių atsiradimą ir senų plėtra, tuo pačiu didinant žmonių poraikį skristi verslo reikalais…. Žinoma ką tai pakeis kai didžioji dalis LT įmonių dirba su pelnu, kuris išgaruoja prieš naujus metus….
Gal tiesiog ta parama bus siekiama, kad skrydžiai į MUC/CDG vyktų verslui patogesniais laikais ? Nes kai dabar Miuncheno lėktuvas Vilniuj leidžiasi 23:40, tai aš pilnai suprantu kodėl toks variantas netenkina verslo poreikių…
O šiaip tai nesuprantu, kodėl iš pradžių skundžiamasi, kad Lietuva užvaldyta pigių skrydžių bendrovių, su kuriomis niekur patogiai nenuskrisi, o po to jau skundžiamasi, kad valstybė planuoja dotuoti į verslą orientuotus skrydžius iš normalių oro uostų patogiomis valandomis
Už šituos pinigus galima buvo Air Lituanica paremt. Viskas pas mus per kitą galą daroma. :|
Aha. As taip pat kaskart kai valdzia melejonus paveda kitoms avialinijoks bandau suprasti kodel LT buvo blogai. Padekit paaisknti, jei kas gali.
Ugnius: O kaip manai, kada lėktuvas iš London City turėtų leistis? Aš manau, kad jis leisis Vilniuje po 23 valandos, nes tik tokiu atveju jis gali išvykti iš LCY po 18 valandos. Kaip esu spėjęs ir spėjimo neatsiimu, kad manau bus panašus tvarkaraštis VNO-LCY:
LOxxxx VNO0745 – 0845LCY E90 x7
LOxxxx LCY0915 – 1400VNO E90 x7
LOxxxx VNO1700 – 1800LCY E90 x6
LOxxxx LCY1830 – 2315VNO E90 x6
VNO-MUC-VNO manau tvarkaraštis yra maksimaliai geras verslui kiek įmanoma; bėda yra, kad frequency nėra pakankamas.
Ar seniai Small Planet skrydžius vykdo Bamboo Airways lėktuvais?
Janka: „Small Planet Airlines” ruošiasi bendram projektui su „Bamboo Airways” Vietname, tai vienas lėktuvas jau perdažytas į „Bamboo Airways” livery.
Ryanair jau kažkelintą kartą palieką WAW pagrindinį oro uostą – sausio 6 dieną uždaro paskutinį maršrutą į Ščeciną; kaip įprasta, kaltina oro uosto mokesčių dydį.
@Janka tai tuomet, Small planet skrydžius vykdo ir Sky Angkor, Afriqiyah airways ir Detur.
O jei rimtai, tai greičiausiai, kaip ir kiekvieną žiemą bus wet-leasinamas į S/E aziją.
to Oleg. Blogai buvo, nes ne tas žmogus/institucija inicijavo projektą.
yeah, nuo kada ekonomika ar zmoniu gerove sioje salyje yra svarbiau uz partiju interesus… Nesuveikia mano galvoje ;-) atsiprasau
to Oleg. Negi dar kažkas gali nustebinti?
@Kardiobatonas
bet projektas jau važiavo ir buvo galima jį perimti bei sutvarkyti kapitalo, akcininkų ir kitus klausimus taip – kaip reikia, tvarkingai… pažiūrėkime į BT, kokių tik akcininkų nebuvo, ir periminėjo LV vis ir merkė pinigus, bet finale turi labai neblogą rezultatą…
Tai būtent – viską buvo galima sutvarkyti, nes pamatai jau buvo sumūryti ir reikėjo tik statyti namą. Projektą rėmė daugybė galingų ir turtingų kompanijų. Tačiau politinė valia buvo viską kuo greičiau sugriauti, nes juk gali pasisekti…
exactly, ir dabar ta pati politine valia dziaugiasi kad pavyko somoketi LOT kad i Londe butu skrydis normalus.
ne, nepavyksta suvokti nu
Star1 kiek suprantu bent be politines valios zlugo?
Словенская Adria Airways возьмет 15 самолетов Superjet
http://www.ato.ru/content/slovenskaya-adria-airways-vozmet-15-samoletov-superjet
Star1 veikla buvo labiau mėgėjiška, viskas prasidėjo be rimtų studijų. Tiesiog pamatė verslas, kad skrydžiai į Londoną be proto paklausūs, bilietų kainos didelės ir „susimetė” lėktuvui. Tuomet visi aviacijos žinovai juokavo, kad tai vieno lėktuvo avialinijos. O kai tas lėktuvas sugenda, viskas griūna. Štai „Aurela” tikrai turėjo daugiau galimybių išlikti, bet ji susidūrė su problemomis, kurios dabar kankina SPA – pernelyg staigus augimas. Jis vyko 2006-2008, kai viskas Lietuvoje ir visame pasaulyje beprotiškai augo. O tuomet netikėtai atėjo pagirios.
Čia kur buvo seniau klausimas dėl ex BT 737:
2018-11-27: Lithuanian business jet operator takes in ex-Latvian Boeing 737 Classics
KlassJet ruošiasi didinti capacity, gal bandys skraidinti mūsų valdžiažmogius :)
Small Planet bendrovė kol kas neatskleidžia, kas yra naujas galimas investuotojas.
Spėju naujasis investuotojas bus Skycop :)
Plačiau: https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/11/26/small-planet-airlines-teigia-radusi-nauja-investuotoja#ixzz5Y3hOWT2x
Ziemelis rodos minejo spaudoj, kad jam sis verslas neidomus.
CAA kol kas netiki SPA investuotojaishttps://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/11/27/caa-vadovas-small-planet-airlines-neirode-kad-turi-investuotoja
Civilinės aviacijos administracija (toliau – CAA) informuoja, kad 2018 m lapkričio 28 d. CAA direktoriaus įsakymu Nr. 4R-170 licencija vykdyti oro susisiekimą, išduota UAB „Small Planet Airlines“, yra sustabdyta nuo 2018-11-29 00:01 val. vietos laiku.
Kelionių organizatorių AB „Novaturas“ ir UAB „Tez Tour“ organizuojamos kelionės vyks kaip numatyta, skrydžius vykdys kitas oro vežėjas.
Liūdna :,-(
Na štai….
Kažkaip nenustebau, kokie vadovai tokia ir kompanija :)
Nu bet Getjet… Atsižvelgiant, kad 30 metų senumo Boeinge mažiau elektros, tai ir gedimai turėtų būti retesni :) O jei rimtai, airport experience ir avialinijos, kuriomis skrendi irgi yra atstogų dalis.
Aš asmeniškai, labai skeptiškai žiūriu į Getjet iš to ir kyla natūralus klausimas ar Noaturas ir Tezturas sugebės rasti alternatyvų vežėją, ateinančiam sezonui?
Dar viena juoda diena Lietuvos aviacijos istorijoje. Labai labai gaila. Kai tik buvo pranešta apie SPA bėdas DE ir PL, iškart rašiau, kad banga gali atsiristi iki motininės įmonės. Įžvalga visiškai pasiteisino, bet manęs tai neguodžia.
Na už GetJet šiandien pakilo A320 LY-EMU (ex. SPA SP-HAH) ir B738 OM-GTE. Nei vienas iš orlaivių nėra toks baisiai senas (15 ir 18m)
to Čiurlionis. Kitų metų vasaros sezonui Novaturui reikės ieškoti didelio vežėjo, nes pagal numatytą poilsinių kelionių programą GetJet turbūt net nepatemptų, tačiau žiemą gali puikiausiai susitvarkyti – skrydžių skaičius nebus didelis.
Novaturas GJT paslaugomos naudosis laikinai, kol kas taip pavyko ispresti greiciausiai visus iskilusius operacinius reikalus. Viesai listinguojama kompanija nedarys ilgailaikiu kontraktu su prastai pagarsejusiu “no-name” orlaiviu vezeju, o tai kad dabar skrydziai vyksta, yra geriausias sprendimas koks tik galejo buti.
Vikas bus gerai, grįš SPA ;) ir toliau veš Nova ir TEZ
Butu keista jeigu SPA negriztu kitu pavadinimu (pvz GetJet) tiesiog nusikraciusi skolas. Cia Lietuva. Nepamirskim to.
to Pelenai. Aviacijoje tai nėra retas reiškinys net labai civilizuotose šalyse. Šveicarijos „Swissair” kažkada tokiu būdu atsikratė skolų ir tapo „Swiss”, Belgijos „Sabena” – „Brusells Airlines”.
ir jei brussels airlines moketu kompensacijas keleiviams kaip priklauso, tai irgi jau butu neisgyvenus:)
O kam tas neaikus GetJet, kai yra LV ir EE sekmingai ne vienus metus veikianti SmartLynx su CEO is Lietuvos priesaky? :)
Bye bye LY-ONJ
https://www.flightradar24.com/data/aircraft/ly-onj
Kaip suprantu, išskrido atgal ir gaus kitą registraciją?
Atrodo, kad LY-ONJ buvo paskutinis likęs SPA orlaivis. Liūdna ir juoda diena šalies aviacijoje
Tik skirtumas, kad Swissair ir Sabelia, buvo labai ekonomiškai stiprių šalių flagmanai, kurių būvimas ar nebūvimas- buvo vienas iš augančios ekonomikos kertinių akmenų.
Kita vertus net neabejoju, kad anksčiau ar vėliau sulauksime naujo čarterio, tik vargu ar SPA vardu.
Šiaip gaila, vizualine prasme ir ideologine SPA konceptas buvo tikrai patrauklus.
Įdomu po kiek laiko ir kur visi šitie vaikėjai pasirodys sekantį kartą. Tai juk ne pirmas bankrotas ir viskas kaip nuo žąsies vanduo
Noriu užtarti SPA, nors niekaip nesu su ja susijęs (tik kaip keleivis). Šis bankrotas labai civilizuotas ir keleiviai tiesiogiai nenukentės. Bankrutuoja įvairių sričių įmonės – visi daro klaidų. Bet džiūgauti dėl to tikrai nėra prasmės.
Man kitas klausimas įdomus – ar tai tiesiogiai reiškia, kad ir SPA Kambodžoje užsidarys irgi? Motininės įmonės nelieka, bet ten jie turi atskirą AOC, tai gal gali skraidyti, jei veikla pelninga…
kaip suprantu is Lietuvos yra operuojamos Avion, DOT ir kelios kitos oro bendroves. Tai SPA zmones teneis eis?
Arba galbut kas nors (whatever SK, DY, Condor…) sugalvos atviginti savo operacijas ir pabandyti LT biura atidaryti SPA komandos pagrindu?
Also, nematau valdziazmogiu reakciju. Kazkaip niekas nebando politizuoti, ar nerandu tiesiog?
Kažin ar minimos įmonės yra bent kiek sau priešės, kad imtų nekompetetingą komandą, bankrotinančią ne pirmą bendrovę. Kaimo melžėją sodink, šansų bus daugiau išlikti „ne plavu”
To D, kurią kitą bendrovę SPA vadovai subankrotino?
D, jau keli zmones cia prase, bet gal ir as prisijungsiu: mes ne Delfi komentaruose. Gerbkime vieni kitus ir nesiukslinkime benk aplink save.
Be to, as labiau mastau ne apie vadovus o apie 200 geru susidirbusiu zmoniu komanda.
Aš žinau kuriuose mes komentaruose, gerbiamasis. Kito laikymas kvailiu, pačiam proto neprideda ir protingesniu nedaro. Tik nereikia čia labai neva „rūpintis” kokia tai eiline bendrove, kuri baigėsi taip kaip baigėsi, įvardinant tai vos kaip ne nacionaline tautos tragedija. Nusišvilpt, nėra šitos, bus kita kas nuskraidins – gal net tie patys veikėjai pasirūpins, kaip jau yra buvę. Juk pasiteisinimas/paaiškinimas visada vienas – „aviacija tokia sunki verslo sritis, tai nieko čia tokio, kad bankrotino eilinį versliuką”
Man taip pat būtų įdomu sužinot apie kurias SPA vadovų ir savininkų „subankrotintas” bendrovės kalbama. Mano žiniom tokių nėra.
To D. Jeigu tamstai neįdomu, kas vyksta šalies aviacijoje, tai niekas neverčia čia lankytis ir rašyti komentarų. Galima komentuoti verksnių straipsnius apie pusvalandį vėluojančius lėktuvus ir svarbiausią tų keliautojų tikslą – gauti nemokamus talonus sumuštiniui bei kompensaciją.
Čia tai sutinku, kad kompensacijų sistema yra nesąmoninga. Iš vienos pusės lėktuvui neleidžiama kilti kad ir dėl vienos nedegančios lemputės (kaip pasakojama), ką sutvarkyti aišku užima laiko, o iš kitos pusės puola našarnykai, kuriems kelias valandas atidėtas skrydis prilygsta katastrofai. Iš to ir parazitų kompanijų priviso, stekenančių bendroves visai už nieką. Bet negi tik tai pribaigė? Jeigu tik tai, tada Lietuvai ir lietuviams tikrai jokio rūpesčio ir skausmo ką savo noru nudaigojo, imdami šimtus eurų už kelias valandas savo neva „brangaus” laiko.
Jau rašiau praeitam poste kelias citatas, paimtas iš tų metų spaudos:
Iš 2013 metų naujienų, cituoju: „Kratos buvo atliktos ir G. Žiemelio, ir buvusio aviakompanijos vadovo, dešiniąja G. Žiemelio ranka laikomo Vytauto Kaikario namuose. Pareigūnai taip pat areštavo jų turtą.“
Iš 2016 metų naujienų, cituoju: „Užsakomųjų skrydžių UAB „Small Planet Airlines“ generalinį direktorių Vytautą Kaikarį keičia Kristijonas Kaikaris. Pirmasis vadovaus visai įmonių grupei.“
Iš 2015 metų naujienų, cituoju: „Atostogų skrydžių bendrovės „Small Planet Airlines“ komandą papildė buvęs veiklą sustabdžiusios oro bendrovės „Air Lituanica“ komercijos direktorius Simonas Bartkus.“
Turbūt buvo ir daugiau priežasčių. Viena jų – staigus augimas, paremtas pernelyg optimistiniais skaičiavimais. Bet neadekvačiai didelės kompensacijos tikrai sunkiai pakeliamos mažesnėms bendrovėms.
Jei Lietuovoj pelnas 3 mln., o Vokietijoj kompensacijų prisikaupė už 20 mln. – tai ir rezultatas toks. Aš tik nesuprantu kaip nestabdė visko kol tiek blogai nebuvo. Gi tie 20 mln. neprisikaupė per dieną, turėjo daug mėnesių matytis kur link skaičiai juda. Jau porą milijonų minuso pasiekus reikėjo ten verslą stabdyt/parduot.
O kam stabdyti, jei galima paskelbti bankrotą kai ateis laikas, vis tiek juk jokios atsakomybės. Bankrotas ir tiek, o ar skolos 17 milijonų, ar 7 – jokio skirtumo. Paskui sukurs ką nors naujo, kaip jau yra darę patys ar aplinkiniai, ne mums juos mokinti. Tad klausimas čia ne kodėl nestabdė veiklos patys, o kodėl tos veiklos nesustabdė už tai atsakingos tarnybos, jei tokios apskritai yra ir dirba savo darbą.
WOWair – sekanti? Iceland nebenori merge’intis
Indigo Partners reaches tentative agreement to buy Wow Air
https://www.flightglobal.com/news/articles/indigo-reaches-tentative-agreement-to-buy-wow-air-454034/
Jei SPA bankrutavo del EU kompensaciju, tai rodo, kad EU taisykles suveike – nesaziningai veikiancioms kompanijoms ne vieta EU aviacijos rinkoje.
@D – ir ką tos citatos nusako…? Jei žmogus dirbo bankrutavusioje bendrovėje (net ne vadovu) – kaip jis gali būti už tai atsakingas?
Jau rašiau seniau – BT CEO prieš tai buvo Malev CEO – bet tai jam nesutrukdė sėkmingai vadovauti BT.
Nissan/Renault CEO liaupsinamas, kad ištraukė gamyklas iš nuostolių liūno, bet sėdo į belangę dėl kitų dalykų – taip kad tiesioginės priklausomybės čia nėra…
Kai jokios atsakomybės nėra (čia nesigavo, gausis kitur), tai ir yra taip kaip yra ir nereikia post factum stebėtis ir verkšlenti, kad bankrutavo dar viena (eilinė) kompanija.
Čia ne delfio komentarų skiltis, niekas nesistebi ir neverkšlena, vyksta pankankamai konstruktyvi diskusija.
Tai tam ir yra visame pasaulyje veikiančios įmonių rūšys, bendrai vadinamos/suprantamos kaip „ribotos atsakomybės bendrovės”, kad vadovas neneštų finansinės atsakomybės bankroto atveju…
Nuo bankroto niekas nėra apsaugotas, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, net pelningiausia bendrovė gali bankrutuoti… Toks jau tas verslas. Turiu tokią nuojautą, kad pats neturėjai/neturi verslo todėl ir negali suprasti, kad ne vien pinigais gali būti išmatuojama atsakomybė už įmonę, darbuotojus, partnerius ir klientus, paslaugų teikėjus…
Visai kas kita – tyčinis bankrotas, tam ir yra institucijos, kurios tai tiria, kai kyla įtarimai… Bet viskas turi būti įrodyta ir teismas priima sprendimus, o ne straipsniai spaudoje…
Klystate manydami, kad SPA vadovams bankrotas yra toks visiškai eilinis įvykis, kad jie net nesijaudina. Tiek metų dirbta kuriant įvaizdį, o aviacijoje įvaizdis itin svarbu. Galbūt kažkas pavyko, kažkas ne, tačiau oro vežėjas – tai ne kaliošų fabrikas, kad šiandien uždariau įmonę „Puspadis”, rytoj atidarau „Bato aulas” ir toliau gaminu tuos pačius kaliošus, o pirkėjas nieko net nepastebėjo.
@Pranas – matyt yra du variantai pagrindiniai variantai, kodėl nesustabdė tų bendrovių veiklos anksčiau:
a)”Concorde” efektas (gerų pinigų skandinimas paskui jau „blogai įmerktus” tikintis gerais pinigais juos išžvejoti).
b)Galbūt nebuvo to pelno ir Lietuvoje iš tiesioginės veiklos. Didelė dalis pajamų buhalterijoje – tai antrinių bendrovių mokėjimai motininei už visokias paslaugas. Nebelikus antrinių bendrovių, tokiu atveju sustojo ir tie mokėjimai ir kitais metais pelno Lietuvoje nebūtų buvę net nurašius visas motininės bendrovės skolas (tai būtų vienas galimų logiškų paaiškinimų, kodėl nepatvirtintas restruktūrizacijos planas).
Kaip buvo iš tikro, gal nebent Simonas kada pakomentuos plačiau, kaip komentavo po „Air Lituanica”.
Dažniausiai bankrotas įvyksta dėl savo įsipareigojimų nevykdymo, dėl to nukenčia labai daug įmonių suteikusių pasitikėjimo kreditą, jos ir yra tikroji auka, bet tikrai ne SPA. Nors ir yra paplitęs gandas, kad bankrutuoti yra normalu,” net trumpas yra bankrutavęs”. Aš manau kad bankrutuoti nėra normalu ir bankrutuoja tik tie, kurie yra apsileidę arba durni (trumpo pavyzdys).
Parašysiu – žinoma.
Kol kas užsiėmęs uždaryti reikalus as good way as possible.
Nesutinku, Wincai, ne viskas tik balta arba juoda. Labai daug gali įtakoti aplinkybės versle, kurių įtaka gali būti lemtinga…
Pagal tai, kiek avialinijų bankrutavo šį rudenį, peršasi mintis apie artėjantį ekonomikos sulėtėjimą…
Ne viskas, bet išimčių labai mažai. O SPA atvėjis yra vadovėlinis – Varom VA Bank į kelias rinkas vienu metu, jei nepasiseks, bankrutuosim na ir kas – bankrutuoti normalu.
SPA vadovybė išlipa sausa, bet kažkur žmogus per langą iššoks dėl suteikto sąskaitos atidėjimo.
Atitikmuo yra išleisti visus šeimos pinigus Teleloto bilietams ir nieko nelaimėjus raminti šeimą, kad taip jau aplinkybės susiklostė ir kaltų nėra :)
O kodėl ne? Čia ne tas atvejis. Avialinijoms, kurios pardavinėja bilietus, tai gal ir tinka – jei kas pasidomės kas stovi už jų ir ką jie veikė prieš tai. Šitie bilietų nepardavinėjo, o skraidino agentūrų poilsiautojus, kurie nesirenka su kuo skristi, nes už juos jau parinko.
>>tačiau oro vežėjas – tai ne kaliošų fabrikas, kad šiandien uždariau įmonę „Puspadis“, rytoj atidarau „Bato aulas“ ir toliau gaminu tuos pačius kaliošus, o pirkėjas nieko net nepastebėjo.
Iš komentatorių atrodo, kad shareholderiai jie ir būtent jų pinigus jiems prieš akis kątik sudegino :D Galėsit dabar į Turkiją skraidyt su classicais ir nuorukų porankiuose ieškoti
SPA vadovai kaip eidami va bank, tai visiski idiotai su savo septynzenklemis investicijomis, kurios jau nebeatsipirks.
Zmones kure imone, su videja, vizija ir daug optimizmo. Bet tas optimizmas iki siol atsipirkdavo dazniau nei sudegdavo. SPA buvo imone, kuri stengesi kurti gera produkta ir kurios darbuotojai kaip reta mylejo savo darba. As tikrai ne viska zinau, neabejoju, kad galima rasti aspektu, kuriais nesidziaugciau, bet man siandien labai gaila, kad istorijos pabaiga tokia.
Offtopic. Kaip įmanoma rasti/uždokumentuoti faktinį lėktuvo atvykimo laiką? Kiek suprantu, vėlavimo kompensacijų atveju būtent durų atidarymas yra relevantiškas momentas, ar ne?
@Vilius
Kai kurie oro uostai suteikia tokia info, bet jie uzfiksuoja nusileidimo laika.
Aš turėjau šiokį tokį debatą su Ryanair, tai galiausiai jie parodė savo aircraft movement sheet.
To Vilius: http://www.flightaware.com. Ankstesnė nei 3 mėnesių senumo info atseit mokama – bet yra galimybė apeiti ;)
Pas Ryanair vėl yra bilietų po 1 eur. Ir kas visai netikėta – už eurą bilietų yra net rytdienai, galima, pavyzdžiui, už 6 valandų skristi už eurą iš Hahno į Maljorką. Bus sunki žiema kitoms aviakompanjoms.
@Posparnis
Ačiū. 2 val. 58 min. vėlavimas gavosi :)
@Pranas
avialinijos pirmos pajunta artėjantį sunkmetį… Iki balandžio dar turėsime ne vieną pranešimą apie bankrotus…
Norwegian UK to move Florida, California ops to main hubs
https://www.ch-aviation.com/portal/news/73305-norwegian-uk-to-move-florida-california-ops-to-main-hubs
@Vilius flightaware.com rodo pakilimo i ora – tupimo laikus. Bet isvykimo laikas yra off blocks – kai lektuvas pajuda is vietos, o atvykimo laikas yra on blocks – kai lektuvas sustoja prie terminalo. Per abu laikus gali gautis pusvalandis ar net daugiau. Jei lektuvas turi ACARS, tai fiksuoja net ir duru atidarymo laika. Prasyk Ryanair on blocks time:)
Mirė SPA, nutilo ir forumiukas…
matau internetuose kad Air France svarsto Joon sustabdyt. Idomu, kodel taip galetu buti, kai visi legacy carriers EU bando feedinti savo hubus per vienaip ar kitaip low-cost modeli.
mat kaip – milenialsu avialinijos senais AF lektuvais nepaejo? teks grizti i mood room’a ir managementui nauju brainstormingu uzsiimti.
tai kas dabar į LCY skraidys?
„Barclays“ palieka Lietuvą
https://www.vz.lt/bankai-draudimas/2018/12/04/barclays-palieka-lietuva
As Skrisiu :)
Kažkas šiame forume minėjo, kad Nova su Getz’ais nedirbs :)
„Novaturas“ pasirašė ilgalaikę sutartį su „GetJet Airlines“
https://www.vz.lt/paslaugos/2018/12/04/novaturas-pasirase-ilgalaike-sutarti-sugetjet-airlines
jau rasiau anksciau, kad LCY bus puiki atsisveikinimo dovana.
nieko – ateina HCL – gal bus konkursai skrydziams i Noida
Gal šitiems pravers skrydis į London City.
https://www.vz.lt/finansai-apskaita/2018/12/04/saltiniai-moodys-ketina-atidaryti-padalini-vilniuje
Labai viskas priklausys nuo to ar UK tikrai išeis iš EU, nes kvepia pasilikimu. Kelios UK gamyklos irgi svarsto apie gamybos perkėlimą, bet viskas priklausys nuo to ar Britai grįš į sveiką protą.
@Wincas – britų sveiką protą pagal savo matuoji? Manau kad tai geriausias jų sprendimas, palikti šitą beprotnamį, kuris dar kitaip EU vadinamas. They got balls, kad puikiai gyventų ir Briuselio nurodymų, kada apžioti ruso dujų vamzdį ir kiek veltėdžių priimti :)
Visi įvykiai turi ir teigiamą ir neigiamą pusę, visgi bus išties labai įdomu pamatyti kas įvyks ateinantį pavasarį
Exclusive: Lion Air ponders cancelling Boeing jets in row over crash – sources
https://mobile.reuters.com/article/amp/idUSKBN1O21UD
@Vytautas, protą tenka pagal save matuoti, pagal tave tai nepamatuosiu, nepažįstu. Gaila, bet beprotnamio jie nepaliks, nes jie jame gyvena, gal tik galės kambarius tvarkytis kada nori. Bet Faktas kad išstojus iš beprotnamio, norint pasiimti maisto iš šaldytuvo ar norint išeiti pasivaikščioti po kitus kambarius reiks stoti į eilės galą ir rašyti prašymus.
Tai sakau gal dar ateis į protą ir atšauks skrydžius į buržujišką Londono sičio oro uostą. Yra šansų? Nes kur matyta, kad keli pižonai naudotų lėktuvą kaip mikruškę, o tą malonumą jiems apmokėtų niekuo nekalti Lietuvos žmonės per mokesčius. Lenkai tai neatsisakys, tai aišku – jiems tai „šalnyje diengi” už nieką – bus keleivių ar nebus, jokio skirtumo, valstiečiai sumokės „panui poliakui”. Nei maršrutą kaip tai promoutinti, nei rūpintis bilietų pardavimu.
@Wincas: Ar labai daug norvegai, šveicarai ir kiti non-EU kaimynai prašymų rašo?
@Aloyzas Čia visai kita situacija nei NO ar CH. EU nori, kad GB kentėtų ir būtų pavyzdys kitoms dvejojančioms šalims. Jei šalys matys kokioje agonijoje išstojančioji, tada niekam nekils abejonių EU gerai ar blogai. Plano kulminacija, kad išstoję Britai pasiprašytų atgalios. O ne visi Britai durni ir tai jaučia, todėl:
UK inches closer to new Brexit referendum as MPs take back control from May
https://www.independent.co.uk/news/uk/politics/brexit-referendum-eu-final-say-vote-uk-theresa-may-article-50-vote-contempt-of-parliament-a8667396.html
Nežinau smulkmenų, bet kalbėti apie UK agoniją panašu į kalbas apie Lietuvos prilyginimą Šveicarijai.
Vaikinai, nesipykite dėl Brexit :)
Visą košę užvirė pačių Britų išsirinkti politikai, tik dėl Torių partijos vidaus problemų, o prisidėjus Rusijos propagandai prieš referendumą – viską nusvėrė keli procentai tų paveiktų balsuotojų… Britanija visada turėjo išskirtines teises EU ir priimant bet kokį svarbesnį sprendimą, turėdavo išimtines teises jo netaikyti, jei jiems atrodydavo nepalanku… Jokie emigrantai UK iš EU nepasiekia ir jiems paskirstymo mechanizmas nebuvo taikomas… o ir Ruso vamzdžio jiems nereikia turi savo kažkiek ir NO vamzdį :)
Jei Brexit įvyks – bus totali kvailystė, bet, galvoju, kad to nebus – spaudimas May yra nerealus iš visų pusių, jos projekto nepatvirtins, o „kieto” išstojimo nebus…
Linai, įdomi tavo versija dėl baigties:) Čia nubridom į pievas nuo šio blogo šiek tiek, man brexit tuo aspektu įdomu, kad jei įvyktu kietas jo variantas, kas ištiktų skrydžius tarp UK ir EU?
Itaka vasara skraidins užsakomaisiais skrydžiais iš Kauno:
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2018/12/05/news/nuo-pavasario-daugiau-skrydziu-is-kauno-oro-uosto-skraidins-i-siltus-krastus-8460819/
Panašu, kad SPA ir Kambodžoje veiklą stabdys:
Small Planet Airlines Cambodia returns both A320 to lessors
Analysts suggest Thomas Cook spins off airline
https://www.ch-aviation.com/portal/news/73481-analysts-suggest-thomas-cook-spins-off-airline
akcijines kainos WAW-LCY yra ±60 EUR ow
tikriausiai panasiai bus ir is VNO? t.y. 3-4 vietos per skrydi uz 60 EUR
Londyn-City
Podróż z dużym bagażem od: 669 PLN
Podróż z bagażem podręcznym od: 499 PLN
Oferta dotyczy podróży w okresie: 07.01.2019 – 17.03.2019
@Oleg – akcijinės kainos iš LCY nuo 117EUR (~70EUR mokesčių) :) Bus įkandama Lietuvai?
Gal kas jau turit info su lapkri2io statistika VNO?
Kas cia gyresi pirmu skrydziu is Brommos autobusu stoties? Prasau skraidyk, uzdirbinek taskus https://www.bramastercard.se/
Beje panasu kad lojalumo programos bent jau skandinavijoje tik ir veikia korteliu principu, nes parduotuveje uzsipirkes us 100 euru gauni daugiau tasku nei ToR skrydi europini (aisku negalioja korporaciniams manageriams skraidantiems uz firmos saskaita ir kaupiantiems diamond ar pandion)
Yra jau VNO statistika puslapyje:
NOV2018
358155 pax
plius 7.87%
https://vno.lt/upload/iblock/1b6/1b65ee4ef0937dbc2f43e53faf41f5fa.pdf
PLQ statistika
NOV2018
20330 pax
plius 18,39%
https://www.palanga-airport.lt/lt/skrydziu-statistika
LOT didina WAW-AMS iki keturių kartų per dieną. AMS slotą ‘pavogė’ iš Nordica, kurie nusprendė į AMS nebeskraidyti iš TLL. Sakyčiau, kad Nordica ateina paskutinės dienos, nes TLL-AMS slotas buvo užgyventas ir išsaugotas dar nuo Estonian Air laikų, čia panašiai lyg LHR slotą paleisti vėjais…
Na ka nepaėjo estukams, reik grįžti prie Airbaltic ale SAS idėjos Pabalty :)
All-Airbus Fleet Helped Wizz Air Match Ryanair Costs, CEO Says
https://www.forbes.com/sites/marisagarcia/2018/12/05/all-airbus-fleet-helped-wizz-air-match-ryanair-costs-ceo-says/amp/
3,661 views|Dec 5, 2018,5:52 am
All-Airbus Fleet Helped Wizz Air Match Ryanair Costs, CEO Says
Marisa GarciaContributor
Aerospace & Defense
I offer an insider’s view of the business of flight.
Wizz Air, which enjoys the support of Phoenix-based ULCC champions Indigo Partners as a lead investor, has been growing strong out of Central Europe.
Wizz Air A321 aircraftWIZZ AIR
Key to the airline’s success is a firm commitment to a true low-cost operating model. Wizz Air’s CEO, József Váradi credits the A321 aircraft, in large part, for the airline’s competitive cost base.
Speaking at the CAPA World Outlook conference in Berlin last week, Váradi said:
“A few years ago, few believed that Ryanair’s cost base could be matched by anyone. I am pleased to tell you that Wizz Air is delivering that cost base. As a matter of fact, Ryanair’s cost base is creeping and our cost is under control so it is only a matter of time when Wizz Air will become the ultimate cost leader in the European airline industry. This is the place where we want to be.”
@Wincas
Tai kad estukai ne apie BT galvoja, o LO mato, kaip pan Baltic airline 😀
Planuoja pirkti akcijų:
https://www.ch-aviation.com/portal/news/73497-estonias-regional-jet-mulls-buying-out-lots-stake
„Aviapribaltika” (aka Baltijos SAS) modelis – teoriškai logiškas, o praktiškai tai nemanau kad įmanomas.
Lietuvos ir Estijos politikams būtų politinė savižudybė kišti valstybinius pinigus į skrydžius iš Rygos. O veikla su trim hubais garantuoja neefektyvumą. O latviams irgi būtų politinė savižudybė ašdalinti Rygos lyderystę lietuviams
ir estams (na nebent jau labai beviltiška Airbaltic finansinė būklė būtų – bet tada lietuviams ir estams neliks prasmės merkt į tai pinigus)
Apie naują poilsiautojų vežėją.
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2018/12/07/news/padangiu-vezejai-lyg-su-vaiduoklio-sparnais-8483294/
Dar viena auka – bankrutuoja Šveicarų PirvatAir, kuri veikė nuo 1977 metų!
Privatair suspended its operations
https://www.atn.aero/#/article.html?id=70674
Tikrai nepamenu, kad tiek bankrotų Europoje būtų per tokį trumpą laiką…
Vilniaus oro uostas pagal keleivių srautą pernai buvo 95-as ES
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/vilniaus-oro-uostas-pagal-keleiviu-srauta-pernai-buvo-95-as-es/
„Novaturas“ ir „Tez Tour“ klientus skraidins vos ne dviejų dešimtmečių senumo orlaiviais
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/novaturas-ir-tez-tour-klientus-skraidins-vos-ne-dvieju-desimtmeciu-senumo-orlaiviais/
Na, lengvesnė įdomybė jums:)
Vakar teko daug pabendrauti telefonu su Ryanair support’u dėl vieno jungtinio skrydžio.
6 iš 9 (!!!) konsultantų aiškino, „we don’t sell connected flights”, „we are point-to-point airlines”, neva aš bandau užsisakyti ne jų svetainėje ir jie niekuo negali padėti. Du iš trijų, kurie žinojo apie jungtinius skrydžius buvo call centre’o manager’iai.
Ir ta pati situacija tiek Romunijos, tiek Vengrijos call centre’uose. Bet kaip jie nustebdavo pamatę savo sistemoje jungtinį skrydį iš Neapolio į Vilnių:) Tiesa, jokio atsiprašau:)
Liūdna. Pabaiga atėjo…
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/12/07/small-planet-airlines-pateike-paraiska-bankrotui
Today is my last day at Small Planet Airlines, which is ending the story.
Company started back in October 2008 with first flight TLL-HRG and last flight was HRG-VNO in November 2018.
Sometimes we need to remind ourselves that aviation is the most difficult challenging business in the world. At the same times its like a drug – easy to start, hard to drop.
There are a long list of fun projects during 3,5 years:
– we launched from scratch our own B2C sales in Poland. Big thanks for the team working on that to happen: Ruta, Indre, Gerda, Jacek and great supervision and driver Jaroslaw;
– we flew our scheduled programs with innovative collaboration with On the Beach in UK;
– amazing team buildings with my team in Cambodia, Bangkok and Lviv;
– many employer branding awards we were proud to take together with Laura;
– award from President of Lithuania for our Centennial flight on the night of indepence – fun party @Berta, Martynas, huh;
– best charter airline in Poland. well, twice;
– our major service improvements with new interiors, AirFi.aero entertainment and other;
– ….
and much more.
„management becoming cabin crew” was also great fun. huh, Karina.
Čia Simono atsisveikinimas :)
Labai liūdnas reikalas.
Na ką, liūdniausia ko buvo galima tikėtis jau čia, Small planet bankrutuoja, būtų įdomu viso to priežastis sužinoti iš vidaus.
LOT nuo sausio didina iki 4x daily WAW-TLL ir dėl to keičia nuosavais LOT’o E75 Nordicos lėktuvus reisuose LO775/LO776 į/iš VNO.
Šiandien paskutinė diena man Small Planet – bet vienokia ar kitokia forma detalesnį pasakojimą pažadu :)
Gaila, kad bankrutavo Small planet… tikrai dabar dar nenesni lėktuvai skraidins poilsiautojus.:(
Nepaisant kelių heiterių, manau, šiandien liūdna diena visiems aviacijos entuziastams Lietuvoje. Visgi SPA galima vadinti flag carrier de facto.
Nenoriu buti nepopuliarus, bet siandien neliudziu, jei bankrutuotu MG Baltic irgi neliudeciau. Small Planet buvo viena tu priezasciu del ko neturime valstybiniu oro liniju, todel galeciau sakyti, kad siandien dziaugiuosi.
Karščiuoji, Wincai?
Viduriu Siltine, bet temperatura nepakilus.
Wincai, jei simptomatika, kaip pats sakai, tai sutampa su lėtine smegenų atrofija 😆
Labai keistas temos posukis, nuo Smallplanet iki mano sveikatos bukles, kuri sia dziugia diena turetu maziausiai rupeti.
Palydint Small Planet: https://blueswandaily.com/lithuania-loses-another-national-carrier-but-will-small-planets-collapse-actually-impact-the-countrys-airports/
Idomiai parase: „This does suggest though that perhaps it is time for Ms Grybauskaitė to revisit her opinion on the value of a Lithuanian scheduled carrier, perhaps in the form of a deal with airBaltic or another airline. It is a sorry state of affairs when the government has to coerce LOT Polish Airlines into operating Vilnius – London City services (one of several routes on a public service obligation scheme) with the promise of EUR3 million in compensation if low load factors are experienced.”
Valid statement – Grybauskaite yra butent ta, kuriai pagal pareigas yra kurti avialinijas. Panasu i eilini latviu bandyma prastumti, kad kazkas prisidetu prie BT
Šiaip dabar butu geras metas jungtis prie Latvių AirBaltic’e. Kompanija dirba pelningai, lėktuvų parkas smarkiai bus atnaujintas per ateinančius metus. Aišku turėtų būti kaskokie saugikliai Lietuvos isipareigojime, kad kiek keleivių būtų pervezra arba maršrutų būtų vykdoma iš Lietuvos.
O kodėl BT išvis turi norėti kažkokio Lietuvos prisidėjimo ? Jie gi ir taip dirba pelningai, Ryga turi gerą susisiekimą iš visos Europos, tai kam Latvijos vyriausybei kelti dalį lėktuvų parko į Lietuvą ?
Kol Dalia atstovauja Lietuva tol nebus Lietuva Airbaltic dalininke, nes Dalia turi fetisa skraidyti krovininiais lektuvai. Stiprus prekybinis zenklas Airbaltic tikrai prisidetu prie Lietuvos stabilumo tiek verslo tiek turizmo srityje, bet tikrai kam latviams daryti stipru centra KUN ar VNO kuris po to tiesiogiai pradetu valgyti RIX keleivius, bet zinoma latviai turi suprasti, kad yra tikimybe atsirasti „LAL Ver. 2.0”
Kad jau vėl vyksta kalba apie Lietuvos ir Estijos dalyvavime „airBaltic”, tai klausimas, kaip įsivaizduotumėte to realizavimą praktiškai.
Tarkim, Estija ir Lietuva įsigija „airBaltic” akcijų – sakykim, po 25%. Latvijai lieka 50% (dar yra dabar privatus investuotojas su 20%), bet paprastumo dėlei.
Tai ką – „airBaltic” įsipareigotų po 25% capacity laikyti iš Lietuvos ir Estijos? Ar tai reiškia, jog bendrovė turėtų priiminėti nebūtinai logiškus verslo prasme sprendimus? Tarkim, stipriai minusuotų iš Lietuvos, pelningai skraidytų iš Rygos, bet negalėtų plėstis Rygoje, nes tokiu atveju reikėtų ir iš Lietuvos atidaryti naujų maršrutų?
Ar įsivaizduojate, kad būdama viena iš akcininkių galėtų vien dėl to, kad yra akcininkė, valstybė galėtų imti ir „užsisakinėti” maršrutus kokius nori? Vėl versdama bendrovę daryti nebūtinai logiškus sprendimus?
Yra aišku pavyzdys SAS, bet jis nebėra geras pavyzdys „laisvame” danguje. Tai padėjo pasiekti tam tikrą mąsto ekonomiją mažose šalyse kuomet veikė reguliuojamoje rinkoje ir įgijo pranašumą prieš kitus mažų šalių vežėjus Europoje, bet dabar matosi, jog net gerą patirtį valstybės įmones turinčios Švedija/Danija/Norvegija nesugeba visada suderinti interesų. Dabar viena iš šalių jau pardavė savo dalį.
Manau, kad priklauso nuo AirBaltic strategijos, jei strategija yra „visus vezam per Ryga”, tai nereikia daryt nieko. Bet jei BT mato save kaip LV-LT-EE regiono pagrindini vezeja, tai papildomi pinigai is LT ir EE nepakenktu. BT galetu but vezeju i 4-5 pagrindinius oro uostus Europoje su gerais laikais is VNO ir TLL. Priklausomai kiek pinigu reikia tam igyvendint, tiek LT ir ideda pinigu i BT. Ir tas procentas kiek tu akciju iseina – 5, 15, ar 25 ne taip ir svarbu.
Klausimas ar LT geriau kurt kazka su AirBaltic, ar ieskot ko kito, pvz. Nordica LT v.2.su LOT.
Manau taip:
a)Ar teoriškai įmanoma, kad būtų bendra Baltijos šalių aviakompanija? Taip. Logiškiausias variantas (bet žr. punktą B) galbūt aviakompanija su trim baziniais oro uostais, labai dideliu dažniu skrydžiu tarp trijų bazinių oro uostų ir skrydžiais iš tų oro uostų į Kauną, Palangą, Tartu (kas beveik yra), bei iš kiekvieno bazinio oro uosto formuojamu kiek kitokiu tinklu (galbūt iš Rygos – buvusi TSRS, iš Talino – Skandinavija ir Suomija, iš Vilniaus – pietūs ir pan., o į pagrindinius Vakarų oro uostus skrydžiai iš visur).
b)Ar tokios Baltijos avialinijos apsimokėtų / būtų logiška, net ir prie logiškiausio varianto? Nežinia. Valdymas būtų gremėzdiškas, potencialūs konfliktai, politinės valios pokyčiai vienoje iš šalių ir t.t.
c)Ar tai reiškia, kad tokių avialinijų nebus niekada? Ne, nereiškia. Daug sprendimų politinėje sferoje priimami nebūtinai logiški.
Bendrai paėmus, mano supratimu, Lietuvai reikia eiti konkrečiu keliu. Arba turime valstybės palaikomas avialinijas, arba einame laisvos rinkos keliu. Tarsi nusprendėme eiti antru, bet tada, mano nuomone, neturėtų būti valstybės pinigai skiriami kažkokiems atsitiktiniams (iš esmės LCY ir pan. tokie ir yra) reisams, kai iš esmės susisiekimas su Vilniumi ar Kaunu yra normalus, o pavieniai reisai jo nepakeis taip smarkiai į gera, kad vertėtų už juos mokėti. Dabar kartais atrodo, kad viskas vyksta taip – kažkas garsiai pasako „Susisiekimą su šalimi reikia gerinti. Būtinai reikia reiso XXX”, ir jei sako pakankamai garsiai, tai atsiras instuticijų, kurios versis per galvą, kad būtų uždėta varnelė prie būtent to reiso, nelabai kreipdamos dėmesio į bendresnę situaciją – kad bet koks reisas tėra tik vienas akmenėlis, kad reisai nėra kaip kažkoks atskiras nepakeičiamas produktas, o didele dalimi, kai jų daug, vienas kitą pakeičia (Stanstedas, Lutonas ir galimybės skristi su persėdimu į Londoną visos kartu gal ne visai tas pats, kas tiesioginis LCY, bet jų pakanka, kad skylės pasiūloje beveik nėra, o ir tos skylutės, kuri yra, LCY pilnai neužpildys, nes kažkam būtinai norėsis LHR, kažkam – kitu laiku ir t.t.).
Pataisykit jei klystu, bet BT per savo gyvavimą daugiau patyrė nuostolio, nei uždirbo pelno.
Kalbėti apie bendrą Baltijos šalių aviakompaniją būtų galima tik tuomet, jei BT neliktų (nelinkiu aš jiems tokios lemties). Kitu atveju nelabai matau prasmės. Dirbtinai plečiantis į VNO ir TLL didėtų nuostoliai, bendrovę būtų sunku valdyti dėl nacionalinių interesų, o ir nežinia, kam dabar BT būtų reikalingi partneriai iš Estijos ir Lietuvos.
Kokios dar bendros avialinijos? Pradžioj susodinti dabartinius bankroto specus reiktų, kol eilinės kontoros neįkūrė. Vėl tie patys snukiai kitais vardais, Ostapo Benderio „Ragai ir kanopos”. Kanadoje bankrutavusios įmonės vadovas apskritai negali 5 metus eiti jokių vadovaujančių pareigų. Pas mus aišku ne Kanada, bet kad taip naglais snukiais po eilinio bankroto lįstų lyg niekur nieko. lrytas.lt straipsnis yra apie mėgstamiausią dieną bankrotuoti. Kažkas čia klausė apie „tuos pačius asmenis”, tai ten pasiskaitykit, mažiau reikės per šlangus apsimetinėti ir gailėtis jų.
https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2018/12/08/news/pastebejo-keista-sutapima-lietuvos-aviacijai-penktadieniai-uzkeikti–8496190/
Gerbiamas D geros Jums kelionės į Peru Pirmąją klase
TUI iš Vilniaus skraidys į Ispaniją, Bulgariją, JAE, Tailandą?? Gal kažkas daugiau žinote?
Nemenkas augimas KUN:
NOV2018
81105 pax
plius 24,13%
TUI Baltics puslapyje skelbiama, kad vasarą skraidys į Turkiją ir Kiprą. Galbūt kitos kryptys 2019/2020 žiemą.
Nu bet pagalvokim
1) kam Latvijos politikams savanoriškai atsisakyti Rygos lyderystės ir perkelti pusę Airbaltic biznio į Lietuvą? Latvijos politikai ne geresni nei Lietuvos, bet akivaizdu, kad tokių politinių kamikadzių nėra.
2) kam Lietuvos politikams remti skrydžius iš Rygos? Lietuvos politikai ne geresni nei Latvijos, bet akivaizdu, kad tokių politinių kamikadzių nėra.
3) „kompromisas” tarp pirmo ir antro variantų (paremiam tiek Rygą, tiek Vilnių, kad būtų laimingi visi) užprogramuoja milžiniškus nuostolius (ką jau įrodė tiek flyLAL, tiek ir Estonian pažaidimai su „hubais”).
Juolab kad čia groja dar ir psichologinis faktorius – Baltijos valstybės yra labai panašios ir tarpusavyje žostkai konkuruoja. Todėl paremti skrydžius per Rygą – daug sunkiau, negu skrydžius per Frankfurtą, Kopenhagą ar netgi Varšuvą (nes šie oro uostai nelaikomi konkurentais VNO. Tuo tarpu Ryga užsigrobė vietą, kuri turėjo ir galėjo priklausyti VNO)
„Wizz Air“ iš Lietuvos pervežė 7 milijonus keleivių
Skaityti daugiau: https://www.madeinvilnius.lt/naujienos/transportas/oro-uostas/wizz-air-is-lietuvos-perveze-7-milijonus-keleiviu/
Kipras ir Turkija – puikios TUI kryptys is Lietuvos. Galetu dar Graikija del egzotikos prideti.
O tuo tarpu Belgijos spauda paskaitė paskutinę Lufthanzos ataskaitą ir atrado, kad joje „Brussels airlines” pavadinimas niekur nebeminimas. Viskas suintegruota po Eurowings ženklu. Nors, pasak spaudos atkastos informacijos, Brussels airlines yra vienintelė pelninga Eurowings dalis (keleivių skaičius auga, užpildymas irgi).
FR pradėjo VNO-AMM stumdyti po €5
Kad visai neuždarytų VNO-AMM, nes kovo pabaigai mes nusipirkome net 36 bilietus. O nusipirkus vėliau paskelbė, kad skrydžiai bus ir vasaros sezoną ir net daug geresnis laikas – penktadienio skrydis anksti ryte. Tad galima dar daugiau laiko praleisti Jordanijoje savaitgalį. Bet jau šaukštai po pietų buvo.
to PS
jo ten ypač smagu vasarą :). Kas buvo tai sako neįmanoma į lauką išeiti. Diena temperatūra 40, ir daugiau
@c2h5oh: gal galite patikslinti ką reiškia “flyLAL pažaidimai su hubais” ? Kokių dar hubų (be VNO) flyLAL turėjo ?
skridau su SN pirma karta per ilgus metus…. baaahhh… net vandens nemokamai biurokratams (ir man tuo pat) nebedalina. Kainos siaip nebrangios, gal net pigiau nei VNO. Visai OK kokybes sumustiakas su arbata – 7 eur, pvz.
Also apie biurokratus – skridau VNO-KBP su PS penktadieni. Kartu skrido visa chebra – Gribauskaite, Sinkevicius, etc. Pasidare selfiaka, idejo i FB ;-) ir twitteri: https://twitter.com/Lithuania/status/1070940394215694336
As su kazkokiu kariskiu is ju chebros sedejau. VNO jie atvyko su spec busiku ir KBP buvo pasitikti su spec mikriukais.
Uz manes ukrainieciai sedejo. Atpazino Gribauskaite, ispasakojo man respektus kad valdzia economy klase skraido. Nepasakojau jiems apie spartana,, tegu gerai galvoja…
beeeet… ko as cia atejau – https://www.sasgroup.net/en/sas-eurobonus-introduces-point-sharing-and-lifetime-gold/
SAS EuroBonus introduces two new features, the option to collect and share EuroBonus points with families & friends and Lifetime Gold membership to reward the most dedicated members.
Kalbant apie kainas lėktuvuose, tai skridau Kinijos pigių skrydžių bendrove Spring Airlines.
Mineralinis – 5 juaniai
Coca Cola 0,6 litro – 10 juanių
Kava – 10 juanių
Spagečiai – 20 juanių
Ir pan.
1 euras, beje – 7,81 juanio.
Atrodo, pigių skrydžių bendrovių veiklos modelis kuo labiau pasipinigauti iš prekių lėktuve į Kiniją išvis neatėjo.
@Augustinas Zemaitis
Kinija kol kas dar nera tinkama rinka low-cost del poros priezasciu:
1. Kinai megsta per keliones pasitaskyti pinigais, tad sumoketi uz tradiciniu avialiniju bilieta jiems nera problems. O ir domestic skrydziai su jom nera labai brangus iprastai.
2. Kinai dar nelabai tiki, kad low-cost yra saugios avialinijos. Kiek esu mates ar skaites ziniasklaidos pranesimus apie Spring Airlines, tai visada palieciamas saugumo klausimas.
3. Iki siol vyriausybe gan stipriai reguliavo daug marsrutu ar net destination. Pvz. Spring Airlines negalejo skraidyti is PEK, todel turejo nemaza hub’a Shijiazhuang, kuris yra nesunkiai pasiekiamas is Beijing. Bet sitas turetu keistis ir vyriausybe planuoja dereguliuoti rinka.
Bendrai paemus, kinai po truputi tampa racionalesni vartotojai, tai gana greitai Spring Airlines gali sulaukti savo sanso. Be to, apart kavos, tos kainos 2-3 kartus didesnes negu 7-11 ar kitose Convenience Stores.
Гаусс: рассматривается вопрос о котировке акций airBaltic на бирже
https://www.delfi.lv/biznes/transport-logistika/gauss-rassmatrivaetsya-vopros-o-kotirovke-akcij-airbaltic-na-birzhe.d?id=50660579
c2h5oh: šiaip LH Group jau anksčiau sakė, jog brussels airlines bus integruota į Eurowings. Buvo net gan public kova, kuomet brussels airlines CEO neteko darbo, nes priešinosi integracijai į Eurowings. Eurowings vis dar yra nuostolinga LH dalis, bet, panašu esamas management vis dar turi tikėjimą šiuo modeliu ilgu laikotarpiu.
Wizz Air uždaro Vilnius-Gdanskas, paskutinis skrydis sausio 19 dieną.
Neskridusiems paskutinė proga išbandyt – Vilnius-Gdanskas-Turku-Kaunas nedarbo dienom gruodžio 22-23-24 – 29 eur :)
Rinka jau akivaizdžiai perkaito: uždaromas VNO-GDN, kur vieno segmento revenue buvo gal €1500 (100 bilietų po €9,99 plius keli extras) prieš tai uždaryta eilė kitų maršrutų, VNO-AMM vaikšto po €5, už panašią sumą už savaitės galima nuskristi į MXP ir pan. Kas toliau?
Joa, MXP už 10 EUR RT tai stipru.
Toliau bus 0% BVP augimas 2019 ir dar daugiau nuimtų skrydžių 😉
o baltarusiai tup metu dar viena lektuva tankais ir taurais ispiese. Sikart Emraeri https://www.facebook.com/photo.php?fbid=10218005852165914&set=pcb.10218005852645926&type=3&theater
Taip išeina galimai krizė gali prasidėt kaip 2008?
Dėl naujos krizės jau niekas neabejoja, tik labiau tikėtina, kad šįkart ji bus švelnesnė. Gali prasidėti 2019-2020.
Tai ji jau čia :)
Pirmiausia tai ir pajunta aviacijos įmonės, kelionių organizatoriai ir transportininkai… Aišku, kad nebus tokio nuosmukio kaip 2018, bet tiesiog ekonomika nebeaugs arba bus labai labai menkas augimas…
Turėjo būti – „kaip 2008”
Atsiprašau, bet gal nereikia spręsti apie krizę iš to, kad LCCs priimineja kvailus sprendimus skraidyti ten, kur niekam nereikia, ir po to prastuminėja ten bilietus po 5EUR. LCCs kartais vadovaujasi negalvodami apie rinką, o galvodami apie tai, kur turi gerus oro uostų kontraktus. Turi gera kontraktą VNO ir GDN arba VNO ir AMM ir daro maršrutą, niekas neklausia, ar yra paklausa.
Iš čia ir yra LT bėda, kad LCC užleisti iki tokio lygio, kad savo nepamatuotais ir kvailais sprendimais skandina visą rinką. Aišku pati šalis mėto pinigus į kairę ir dešinę subsidijuodama PLQ-DTM, KUN-TKU ir panašias nesąmones. Bet kai reikia pabumbėti apie susisiekimą, visada pabrėžiama, kaip svarbu tradiciniai vežėjai ir verslo susisiekimas…
@Spectator – nepasakyčiau, kad čia vien Lietuvos problema – pas mus šiuo metu palyginus tų bilietų po 5 eur dar mažai. Visoj Vakarų Europoj atrodo pasiūlos jau smarkiai per daug ir kol kas visi plečias toliau tikėdamiesi, kad konkurentai užsilenks pirmiau. Bilietai po 5 eur skristi iš FRA, AMS ar MUC yra stipriau nei iš VNO.
@Pranas – kad Europoje (ypač kai kuriose vietose) yra didelis overcapacity nėra paslaptis. Vėlgi, ar tai būtinai reiškia krizę? Ne. Tai tiesiog stiprių vežėjų noras perskirstyti rinką.
Prekybos sektoriuje irgi jaučiamas mažėjimas jau antrus metus, bet tai daug susiję su valdančiųjų sprendimu apkarpyti viešasias išlaidas prieš du metus.
sviezias katik is gamyklos Boeing 737 MAX 8 SE-RTA priskirtas naujajai Norwegian Air Sweden (NSE) skraidys ir i VNO. Tikiuosi greit pavyks isbandyti ;-)
Tai Kaunas perlips 1 mln. keleivių. Visai neblogai sakyčiau.
Avianca is next:
https://www.reuters.com/article/us-brazil-airlines-avianca/avianca-brasil-files-for-bankruptcy-citing-jet-repossession-threat-idUSKBN1OA29J?fbclid=IwAR1_FapQwhpHBPFXu8x5cLDNF9EfT1bvOhCQScIfkcP5bWPN_k87VACP0Ws
Pasirodo, tai ne gandai. TUI nuo sausio paleidžia Tailandą.
TUI numato reguliariaisiais reisais naudotis: į Kiprą kitą vasarą skraidins su Wizz Air; į Tailandą pardavinės su Aeroflot.
Searche ir UAE su Dominika atsirado, kuriu iki tol nebuvo :) Is Vilniaus i Dominika, wow
kitos savaites vidury skrendu SN BRU-VNO, jau dabar overbook -5 PAX (numatomas orlaivis A319 su 141 vietom, booked 146). Ar yra tikimybe kad pakeis i A320 su -160 vietu? ar paliks toki ir tikesis kad neateis zmones?
@aišku, kad paliks 319
Paliks A319, 5 PAX nęra daug.
96b7 just try cialis by women
achat cialis gnrique 5mg
Turėdamas šiek tiek laisvo laiko, paleidau blogą ir anglų kalba:
http://outofoffice.bartkus.lt
Kas turite atsiliepimų – welcome, ačiū :)
Simonai, ar tai reiškia, kad čia nebekelsi naujų POST’ų?
Linai, ne – angliškas toks bus kitoks.
Ta prasme bandysiu parašyti ir čia toliau
Simonai, perskaiciau visus out of office postus. Dekui uz nauja bloga ir izvagas. Idomus contentas. Tikiuosi pritrauks labiau tarptautine auditorija.
Bet atrodo kad tau kartais truksta laiko parasius dar kart savo teksta perskaityt. Nes kai kur daugiskaita ir vienaskaita nera suderinti, labai daznai truksta artikliu ar jie yra neteisingi, tekste kartais pasilieka zodziai lyg nuo seno juodrascio…
Tai nera grammaz nazi kapryzas, toki teksta tiesiog yra sudetinga skaityti… Dar sudetingiau nes si mano kamenta parasyta be lietuvisku rasmenu =]
@oleg
aš vakar nakčiu iki 12:30 visus skaičiau :D
Cargo economy class
https://twitter.com/twitter/statuses/1074283280080519168
kietas filmukas. Tulikas prieš skrydį maks 180 cm ūgioč sėdėti urve. Skamba kietai.
gal labiau asmenine nuomone, bet man naujo blogo dizainas labai jau amateur – nesiziuri gerai ne ant kompo, ne, tuo labiau, ant telefono
Su gramatika naujajam blog’e yra kur tobulėti – tekstai labai „kampuoti”. Bet kokiu atveju, linkiu, kad lietuviškas blog’as liktų pagrindiniu :)
Ryanair Chaniją (Kreta), grąžino.
Kažkas jau postino, VNO srautas augo 7,8% lapkričio mėnesį.
Vėl į viršų tempė charter keleivių augimas – jų išaugo 40%. Reguliarių reisų keleivių išaugo 5,4%.
Po to, kai Wizz Air nuėmė lėktuvą iš VNO, atidavė ryškią lyderio poziciją Ryanair. Per pirmus 10 mėnesių Wizz pervežė kažkur 150 tūkst. keleivių daugiau nei Ryanair VNO. Tuo tarpu lapkritį – Wizz 73 tūkst., Ryanair 100 tūkst.
VLM Airlines, norejo periimti SPA Germany, bet pacios vakar paskelbe bankrota.
Šiandien turi būti paskelbta apie visų skrydžių perkėlimo į naująjį Stambulo oro uostą nukėlimą iš 2019 sausio 1d. į kovo mėn.
Pala, bet čia visi apskritai skrydžiai ir kovą užsidaro Atatürk. Kad Turkish kaip sakė sausio 1 perkelia.
LGW uzdarytas nes kazkas zaidzia su dronais: https://twitter.com/Gatwick_Airport/status/1075612284930703362
Over 50 flights have already diverted to alternate airports due to the earlier reports of drones operating over the airfield. Eurocontrol reporting LGW closed until 0800UTC (subject to change)
https://youtu.be/OVy-iD29u-Q LOT COO paskaita Kazimiero Simonavičiaus Universitete rugsėjo mėn. Pateikta šiek tiek įdomios info apie LOT planus ir KUN-WAW maršruto atsiradimą ir sėkmę.
AirBaltic grįžta į Dubliną, nuo kovo pabaigos vėl skraidys iš Rygos į Dubliną rytais, keturis kartus per savaitę su A220. Bandys vėl konkuruoti su Ryanair šitam maršrute. Man atrodo DUB-RIX, DUB-VNO ir DUB-KUN yra pelningiausi maršrutai FR Baltijos šalyse.
Nu fainai, antras LOT skrydis iš KUN dienos viduryje sekančiais metais, nes tas naktinis grįžimas tikras peilis.
O Pranešimas skamba taip:)
airBaltic“ pristatė naują kryptį į Dubliną
Vilnius, gruodžio 20 d. (ELTA).
Latvijos oro linijų kompanija „airBaltic“ nuo kitų metų kovo 31 d. pradės vykdyti reguliarius skrydžius iš VILNIAUS į Dubliną, Airiją. Skrydžiai vyks keturis kartus per savaitę, o bilietų kainos prasidės nuo 45 eurų.
„Šis maršrutas jau daugelį metų yra itin paklausus. Mes džiaugiamės galėdami klientams pasiūlyti reguliarius skrydžius į Dubliną ir taip papildyti besiplečiantį savo skrydžių paketą. Dabar mūsų keleiviai galės pasiekti Dubliną už labai patrauklią kainą: tiek ekonomine, tiek verslo klase. Skrendantys galės mėgautis itin patogia kelione su naujuoju „Airbus A220-300“ lėktuvu”, – pranešime sako „airBaltic” generalinis direktorius Martinas Gaussas.
Dublino oro uosto direktorius Vincentas Harisonas, kaip rašoma pranešime, džiaugiasi dėl „airBaltic” grįžimo į šį oro uostą.
„Naujasis maršrutas iš Rygos dar labiau sustiprins santykius tarp Airijos ir Rygos. Tai puiki žinia keleiviams, tai jiems suteiks daugiau pasirinkimo galimybių ir patogumo”, – teigia V. Harisonas.
Oro linijų kompanija „airBaltic“, skraidinanti 70-čia krypčių Europoje, Vidurio rytuose, NVS kryptimis, įsteigta 1995 metais. Pagrindinis bendrovės akcininkas yra Latvijos valstybė.
Wikipedia Deepwebai rašo, kad kitais metais bus Vilnius-Lisabona su Wizzair
BT savo stiliuje – tiesioginis skrydis iš VNO per RIX :D
RIX statistika:
NOV2018
511378 pax
plius 10,83%
Gal kas turite statistiką, kiek kartų Lot neskrido iš Kauno. Nes gandų lygyje atrodo kad dažnokai.
@mikas pradžioje tikrai dažnai neskraidė, bet paskui kaip ir apsitvarkė, visgi 70% užpildymas
Baltijos šalių oro uostai baigs metus apvaliais skaičiais:
RIX – 7mln
VNO – beveik 5mln
TLL – 3mln ar beveik
KUN – 1mln
Nepaisant to, kad apie 0.5 mln lietuvių keliauja per Rygą tiesiogiai ar netiesiogiai. Tad RIX ir VNO tampa dar labiau panašiais, nekalbant jau apie tranzitą.
Vis dėl to man nerimą kelia priklausomybė nuo LCC ir vienas sprendimas, gali augimą pristabdyti net 10%.
Kita vertus džiugina užsakomųjų skrydžių augimas ir tai, kad naujokai pasiruošę kibti į atlapus rinkos seniams. Šiuo atveju laimės naujokai ilgoje perspektyvoje, mano nuomone. Kodėl? Vis gi neužtenka tik nuskraidinti – o vis daugiau žmonių ieško kokybės ir peronalizuotų pasiūlymų, kas mano nuomone mūsų kelionių operatoriams yra sunkiai suprantama.
Mane nustebino gal slaidas, kur LOT COO rodo dešimtuką krypčių, kur žmonės skrenda KUN-WAW:
Final destinations for passengers flying from Kaunas to @ChopinAirport airport:
1. Warsaw 17,2%
2. Stuttgart 9,1% (!)
3. Zurich 5,4%
4. Amsterdam 5,1%
5. Dusseldorf 4,7%
6. Munich 4,1%
7. Prague 3,9%
8. Frankfurt 3,8%
9. Vienna 3,7%
10. Geneva 3,4%.
Stebina aišku Štutgartas pirmoje vietoje (neskaitant WAW) ir bendrai didelis skaičius vokiškų destinacijų. Matyt, tam tikras FR palikimas kai turėjo FR nemažai maršrutų iš KUN į Vokietiją o visus juos iškėlė/uždarė.
Stutgarte yra Festo būstinė.
Gal darbuotojai skraido com/
Aplink Stutgarta nemazai pramones (auto, rubu etc) – susirenka srautas is visur po truputi. Mane visada stebina Zurich
Labai daug Kauno verslo jau nuo seno susiję su Vokietija. Skrenda ne tik Lietuviai bet ir patys vokiečiai.
Zurich tik 5,4 proc. – tai labai netoli nuo trečios iki dešimtos vietos. Štai skirtumas iki Stuttgart – jau tikrai solidus.
Turiu klausima pamastymui – ar vienas dronas yra force majeure?
Ryanair vasaros tvarkaraštis dar netvarkingas – sudėtų skrydžių neįmanoma operuoti dviem VNO bazuotais lėktuvais. Galimas daiktas statys trečią, bet realesnis variantas, kad iš naujo reschuffle dar turės daryti.
Įdomu kad pardavimuose nėra Vilnius-Birmingemas ir Kaunas-Burgas, liko tik trys mėnesiai iki sezono pradžios, gali būti ženklas kad uždarys šiuos.
trolis, visiškai taip. Gal oro uostas ir kažką galėjo padaryti, bet aviakompanijos nieko, kas jų galioje, negalėjo padaryti, kad vykdytų skrydžius iš LGW. Visada geriausiai galvot – ar kita kompanija, darydama viską, būtų galėjusi skristi?
Siandien kalbejau su Flybe pilotu apie Virgin pasiulyma pirkti. Uzvakar jis buvo patvirtintas, dabar laukiama konkurencijos tarnybos patvirtinimo. Ir jauciamas didelis BA pasipriesinimas.
Flybe turtas virsija isipareigojimus mazdaug 70 mln. svaru, bet juos tempia zemyn Embraer lizingas. Q400 zymiai efektyvesni ju verslo modeliui. O pagrindinis ju turtas yra 12 slotu LHR.
Ir uz visa tai Virgin siulo apie 200 mln. svaru, kas yra juokinga.
Papildant zuikio mintį, 2017m už dvi(!!) slotų poras SAS gavo $75M: https://www.businesstraveller.com/business-travel/2017/03/30/sas-sells-heathrow-slots-75-million/
flybe stebiu seniai, kaip jie sekasi ir ką jie daro.
Realiai jie bene dešimtmetį kenčia nuo vieno iš savo buvusio mangement sprendimo eiti nuo Dash į Embraer, kurie jų UK domestic marketui netinkami.
Susidūręs su jais buvau 2011, kai jie turėjo padarę joint-venture su Finnair dėl Embraer operavimo iš Suomijos ir tada turėjo strategiją, kad gal gali deploy’inti visus savo Embraer Europos bazėse ir išnaudoti juos ne savo core veikloje UK. Tada jie siūlėsi atidaryti dviejų E195 bazę VNO.
Po to Air Lituanica start’o laikais su jais dirbom kaip galima opcija daryti komercinį distribucinį partnership, kuris vėliau buvo padarytas su Estonian Air.
Nėra jų situacija dabar tokia paprasta. Jų turimi slot’ai nėra tiesiog laisvi, kaip SAS pavyzdžiu, būtų galima pardavinėti už dideles sumas. Jų slotai yra ‘paveldėti’ iš seno konkurencijos tarnybų sprendimo, kad BA turi atlaisvinti slotus LHR domestic operacijoms. Juos galima naudoti tik keliems maršrutams, tik UK domestic. Prisminkim, kažkada Virgin bandė patys su Virgin Little Red irgi panašiai pasigausinti slotų LHR su domestic operacijomis.
T.y. flybe slotai negali būti parduodami kaip SAS kokiom long-haul’inėm operacijom. DIdelės sumos LHR mokamos dažniausiai tik už long-haul tinkamus slotus, kurie neturi naudojimo ribojimo.
flybe management keitėsi bene septynis kartus ir po sprendimo įsigyti Embraer buvo dar eilė sprendimų šen bei ten, kurie ištampė aviakompaniją. Norint dar kartą bandyti ją turnaround’inti, reikalingas didelis cash, todėl ir atsiranda tokios kalbos apie Virgin.
Iš kitos pusės, flybe management’as viešai ir atvirai padėjo flybe ant lėkštutės – paprastai jeigu įmanoma pasiekti, tokie sandoriai padaromi be viešumo ir greitai. Čia jau toks kaip last chance of survival skamba.
Bet kokiu atveju, man atrodo, dabar jau net ir pozytyvios baigties atveju, flybe bus tiesiog išparceliuota dalimis, kaip buvo su BMI savo laiku (slotai nuėjo pas BA, bmibaby buvo likviduotas, bmi regional parduotas privačiam fondui).
Na, o bloguoju atveju, tiesiog bus sekantis Monarch.
Sveikinimai, kolegos!
Su šventėm.
LO775 WAW-VNO sausio 1 d. įvyks su naujai gautu Embraer 190. Naujiena: https://m.lot.com/pl/en/embraer-e90
LOT šioj naujienoj parašė, kad LCY prasideda May 1, Nors oficialiai apie sutarties sudarimą ir schedule dar žinių nėra
LOT iš BUD ir WAW į LCY atvyksta 9.00, tad jei ir iš VNO bus numatytas tas pats atvykimas, tai išvykimas bus 8.25.
Qatar Airways užtilo?
O kas dėl Qatar?
Na praeitais metais buvo gandų dėl jų atėjimo, o Taliną net pasiskelbę buvo.
WOW pardavė savo turėtus LGW slotus
EY toliau merkia pinigus į Jet Airways, kaži ar neužlinks Jet’ai… :)
https://www.ch-aviation.com/portal/news/74123-etihad-airways-to-guarantee-jet-airways-loans
Kam įdomu kariniai sraigtai:
FIRST LOOK: SB-1 Defiant Is Built and Ready to Fly in 2019
https://www.rotorandwing.com/2018/12/26/first-look-sb-1-defiant-built-ready-fly-2019/
Kaip kažkas spėjo anksčiau, KUN pasiekė apvalų 1 milijoną keleivių
https://www.vz.lt/transportas-logistika/2018/12/28/milijona-keleiviu-aptarnaves-kauno-oro-uostas-ketina-islaikyti-tempa
Small Planet Airlines Cambodia asks to suspend AOC
https://www.ch-aviation.com/portal/news/74140-small-planet-airlines-cambodia-asks-to-suspend-aoc?utm_source=dlvr.it&utm_medium=twitter
Ketvirtadieniais Norwegian skrydį VNO-ARN pradėjo vykdyti ką tik įkurta Norewegian Air Sweden.
kol kas Norwegian Air Sweden turi tik vieną lėktuvą SE-RTA, kuris yra B737-8, tai čia turbūt pirmas 737MAX VNO? Matau numatytas sausio 3, sausio 10 būtent Norwegian Air Sweden operuojamas skrydis.
Fun, kad Norwegian ARN-VNO tik 6 skrydžiai per savaitę, bet 3 vykdo Norwegian Air Shuttle, 2 vykdo Norwegian Air International (britiška) ir vieną Norwegian Air Sweden.
Pirmas yra dabar, nes TK1408 vykdomas 737 MAX :) nepatikėjau savom akim pradžioje :)
Pirmas 737 Max VNO jau buvo Lapkričio 10. Tik nepamu kurios firmos Užsakomasis.
RIX pasiekė 7mln. Keleivių prieš kelias dienas.
Smartwings pirmieji su MAX lankėsi.
to Čiurlionis. Papildysiu – skraido už ITAKA
Beje, BT pridėjo dar vieną skrydį tarp Rygos ir Talino. Dabar darbo dienomis skraidys 7x daily
*pridės nuo birželio, o ne jau pridėjo
Simonui liko tik puse dienos kazkiek pasireflektuoti del musu visu mylymos SPA. Kitaip tik sekanciais metais jau gales…
Sausio mėnesį lauksime iš Simono metų refleksijos ir ,,viščiukų skaičiavimo”. Patys įdomiausi postai :) Gerų naujųjų metų!
O lenkai, pasirodo, rimtai ruošiasi statyti naują oro uostą prie Varšuvos?
Lenkų spauda rašo, kad 2018 m. svarbiausi atlikti darbai yra Centrinio oro uosto įstatymo priėmimas, tikslinės jo statybų bendrovės steigimas bei potencialios statybos vietos parinkimas. CPK statyba numato intensyvią kelių infrastruktūros plėtrą – oro uostas bus statomas vietovėje Baranow, 37 km į vakarus nuo Varšuvos, šalia autostrados A2, kuri beveik visoje atkarpoje tarp Varšuvos ir Lodzės bus platinama iki 4 juostų; šiuo metu projektuojamas susisiekimas geležinkelio transportu (numatoma 1300 km naujų geležinkelio linijų, įskaitant didelio greičių linijų statyba). Geležinkelio projektas leis tiesiogiai sujungti virš 120 miestų (juose bendrai gyvena 13 mln. gyventojų) su CPK. Infrastruktūros projektų pirmo etapo įgyvendinimo kaštai sieks 35 mlrd. PLN
Lenkai nori tapti centriniu rytų Europos hub’u. Ir konkurentų jiems labai nėra: Kopenhaga šiaurėje, Frankfurtas vakaruose, Stambulas pietuose.
Jiems yra pigiausia ir patogiausia susirinkti keleivius iš Baltijos šalių, Čekijos, Slovakijos, Slovėnijos ir kitų ex Jugoslavijos šalių, Rumunijos, Bulgarijos, Ukrainos ir tos pačios Lenkijos- dar „prigriebiant”, kelis skandinavus, vokiečius ir austrus.
Tai greičiausiai yra jų ilgalaikės strategijos dalis: dabar yra didinami nuolatiniai srautai į Varšuvą(pažindinant keleivį su brandu). O tą puikiai atlieka skrydžių dažnis ir kainodara.
Antras etapas turbūt irgi prasidėjęs tai naujos kryptis, o viską vainikuos atsinaujinęs parkas su nauju oro uostu.
Tiesą pasakius nematau kito rimtesnio konkurento LOT’ui rytuose, Star alliance, legacy – kuris mato augančią rytų ekonomiką ir potencialą.
Vievio oro uostas su Air Lituano būtų rimtas konkurentas :)
Ar man jau akinių reikia, ar Čiurlionis dar neišsiblaivė…. Bulgarija, Slovėnija ir ttt su Hubu Varšuvoj :)
Dėkui, kad rūpiniesi, bet esu blaivus. Gali to paklausti, kai kurių politikų planuojančių naujo oro uosto statybas ir svajojančių pritraukti srautus iš minėtų valstybių.
Lygiai taip pat, kaip faktas, kad jie nori augti ir oro uosto stato ne dėl to, kad lenkams nebeužtenka vietos.
O jei dar kyla abejonių, siūlau paskaityti santrauką iš „masterplan”:
https://www.bloomberg.com/news/articles/2018-09-11/poland-wants-share-of-asian-flight-boom-with-airport-hub-project
Ar kas esat skridę iš U.S. į Vilnių su persėdimu CPH? Radau, kad lyg turi pasų tikrinimo automatus, įdomu ar su rankiniu bagažu taip pat lengvai sekasi praslysti be patikros kaip ir HEL?
Beje, SAS open-jaw bilietus (vno-ord, ewr-vno) rugsėjui nusipirkau už €270 ;)
Finnair increases capacity to London for summer 2019 with a second wide-body aircraft upgauge and a new daily frequency
https://newsroom.aviator.aero/finnair-increases-capacity-to-london-for-summer-2019-with-a-second-wide-body-aircraft-upgauge-and-a-new-daily-frequency/
@Vytautas
Priklauso nuo to kada nusileis lektuvas. Kadangi pasu patikros automatai yra priziurimi zmogaus, anksti ryte arba velai vakare priziuretojo nera ir vistiek reikia eiti pro 2 bendrus langelius. Pries ~menesi skridau SIN-CPH, nusileidom beveik 30 min anksciau (sekmadieni ryte 06:30) – tai visi lektuvo keleiviai lauke eileje prie 2 patikros budeliu.
@jpou – klausimas labiau apie tai, ar bagažo rankinio screeninti nereikia ;)
Nemaciau kad CPH screenintu.
Vėl sumanėte partiją Black Jacko parsiskraidinti?
Jacko, tik ne Black :)
@Vytautas VNO-SFO 252eu irgi kosmosas
Čia jūs rimtai apie tokias nesąmones šnekat ar tik trolinat? Ar pasiduodat trolinimui. Tai gal pradėkime kalbėti, kaip narkotikus iš Kolumbijos į Europą su LAM atsivežti nepastebėtam?
Yra taisyklės, užtenka jomis vadovautis ir nereikės galvoti, apie patikra ar ką neleistinai įsivežti.
@Čiurlionis
prie ko čia? Kalba apie leistiną kiekį juk..
Mintis tame, kad seniau būdavo papildoma saugumo patikra iš trečiųjų šalių atvykus, tai visą duty free pirktą skystą gėrį atimdavo… dabar išsiaiškinome, kad skrendant per HEL nebėra saugumo patikros iš USA ir SIN… Logiška, kad Vytautas klausia experience per CPH, ar ta patikra yra ar ne – nesuprantu, kodėl tai prilygini narkotikams? dar pasakyk, kad mes čia vos ne apie sprogmenis kalbame…
Nežinau, CPH gyvenime nėra atėmė į Duty free sealed bag su čekiu įdėta alkoholį, ne ARN, nei OSL ir nesvarbu iš kur atskrendi LA, Dohos ar Bankoko.
Bet yra random srautų nukreipimas į krepšių patikra, bet kaip ir sakiau turėk Duty free maiše ir, galėsi neštis.
Man yra atėmę AMS iš CAN skrendant (nesvarbu, kad buvo Duty Free maiše ir su čekiu)…
Tiesa, kai buvo senokai, bet, žinau, kad ten kur papildomai daro check’ą – neleidžia nešti skysčių, nebent paskutiniu metu kažkas pasikeitė
tai naujo oro liniju startupo nebus?
https://www.vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2019/01/03/su-g-ziemeliu-susijusi-imone-i-viesbuciu-projektus-investuoja-20-mln-eur
Nebus, nes Tetė opozicijoje….
mkay, tada apie svarbius reikalus ;-)
FR dabar reikalauja kad tase butu 40x25x20cm
Ziuriu savo kuprine – nu iseina mazdaug po 2cm extra is visu pusiu. Bet minksta, tai i ju tuos metalinius remus lyg ir tilptu. Bet nieko nematau apie svorio limitus.
Skrisim is Maltos. Nezinau ant kiek ten tikrina. Tikriausiai turetu ;-)
Ka patartumet? Pirkt priority ar viskas bus gerai?
Maltoje i bagazo matmenis ir svori ziuri griezciausiai kiek teko skristi su RYR. Bet jei laikysi kuprine ant vieno paties tarsi lengva kaip pukas ir neatsuksi nugaros i akyluju motereliu puse, tikrai praeisi, dar nebuvo kad nesuveiktu.
dekui. Nes kaip matau, priority jau nebegaliu nupirkti, o checkinti kuprines labai nesinori.
40×25×20cm rankines svoris nera ribojamas.
Ką tik suskraidžiau KUN-NAP-KUN su FR tai kaip ir po patirties VNO-AMM-VNO, tai po naujos politikos įvedimo, boardingas į FR skrydį labai breeze procesas. KUN daugiau žmonių vizualiai atrodė Priority eilėjė nei non-Priority, bet tikrina tik kad Priority du vienetai iš jų vienas didelis, bet nei KUN nei NAP nemačiau nė vieno keleivio, kad būtų prašę dėti į sizer’į. Tiesa, NAP-KUN buvo 184 keleiviai, tai du bagažo vnt. netilpo į lentynas, tai išnešė iš salono į bagažą.
Skridau per šventes į Dubliną iš Vilniaus ir atgal, tai taip pat buvo labai daug su priority. :) ir dėl bagažo matmenų niekas nesikabinėjo, laimei ir dėl svorio.
KUN statistika DEC2018:
81090 pax
plius 24,03%
viso per 2018 metus – 1011067 pax
1,26% augimas
https://kaunas-airport.lt/images/apiemus/statistics_2018_LT.pdf
Fantastiški KUN skaičiai. Neužmirškime, kad augimas užfiksuotas net po to, kai 2017 m. VNO buvo laikinai perkeltas į KUN ir tai smarkiai padidino keleivių skaičių.
O klausimas kaip jie tą bendra augimą paskaičiavo? Atėmė keleivius kurie skrido skrydžiais perkeltais iš VNO?
@Kardiobatonas: jokio augimo nėra. 2017 metais Kaunas aptarnavo 1 186 074 keleivius, o 2018 metais aptarnavo 1 011 067 keleivius. Nežinau iš kur Linas traukė tą 1,26% augimą :) Tai tikrai nėra augimas atmetus keleivius, perimtus iš Vilnaius oro uosto, uždarymo laikotarpiu. Tuomet salyginis augimas būtu žymiai didesnis. Kaunas iš Vilniaus peremė per du mėnesius žymiai daugiau keleiviu, nei 175 tūkstančius.
Na suskaičiavau procentų vidurkį :) nepagalvojau, kad reikia metines sumas lyginti :D
išeina minus 14,75% bet kokiu atveju – tikrai geras rodiklis, nes 2017 perkelti iš VNO keleiviai
nebuvo minusuoti…
Kaunas pirmą kartą ,,savarankiškai” pasiekė 1mln, tai puiku
Laikas pradėt žiūrėti į žiemos2019 planus.
Finnair planuoja didinti skrydžių HEL-VNO skaičių iki 21x weekly: 3 daily kasdien. Dabar žiemą skraido 2x daily, vasarą pildo papildomais skirtingais dažniais skirtingu metu.
Kitai žiemai suplanuoti trys daily, iš esmės pakeistu tvarkaraščiu, gerokai trumpesni connections laukia.
AY1101/1102 HEL-VNO 7:40-9:20 / VNO-HEL 9:55-11:40
AY1107/1108 HEL-VNO 11:30-13:10 / VNO-HEL 13:40-15:25
AY1105/1106 HEL-VNO 16:25-18:05 / VNO-HEL 18:40-20:25
Tris kartus minamu ATR’u?
Ne veltui į BRU ir LHR SKRAIDO SU A350 :)
Pagal tvarkaraštį panašu, kad Finnair nelabai taikosi į Europinius jungimus iš Vilniaus, Neypatingai domėjausi Finnair išvykimo bangom, bet gal logiška būtų palikti lėktuvą nakvoti VNO ir kilti kokia ~7 ryto iš čia, taip galima užkabint rytines rotacijas į Europos miestus. Spėju, kad iš visų A.k., kurios VNO turi bent triple daily Finnair vieninteliai nenakvoja VNO.
Šarūnas: mano nuomone, Finnair beviltiška rimtai konkuruoti dėl europinių jungimų. Visgi HEL yra per daug nutolęs į Šiaurę, skristi iki ten reikia aukštai, o iš HEL skrydžiai į Vakarų Europos kryptis yra net ilgesni nei iš Vilniaus daugeliu atveju.
Rytinė Finnair banga iš HEL prasideda 7:15 min. ir baigiasi 8:30 val.
Kad ir Finnair bandytų ją feedinti, reikalingas skrydis turėtų atvykti į HEL 6:40 val., o ATR skrydis VNO-HEL trunka 1:40 val., t.y. išvykimas iš VNO turėtų būti 5:00, laiko skirtumo tarp Lietuvos ir Suomijos nėra. Finnair jau turėtų didžiulį anti-pranašumą prieš airBaltic, LH, SAS, LOT. Jei reaktyviniu lėktuvu skraidytų galėtų 20 minučių vėliau, bet mažai keistų esmę.
Ir dar vienas dalykas – geriems dideliems vežėjams rytinė short-haul banga ir taip gali veikti labai gerai: geriausias yield’as rytiniuose skrydžiuose. TIkiu, kad jie gali pilnai užsipildyti darbo reikalais keliaujančiais suomiais, o visada reikia palikti vietos long-haul connectionams, o Finnair turi kelis reisus, kurie paryčiais atskrenda į HEL. Dar jie turi Suomijos domestic ir regioninį feed’ą (iš Talino, Sankt Peterburgo ir pan.)
Dabar Finnair apnakvydina VNO vieną savo lėktuvą kartą per savaitę – yra keistokas sekmadieninis išvykimas AY 1110 07:25.
Šiaip europiniais jungimais iš VNO per HEL mažai kas ir skrenda. Dominuoja JFK/ORD, visokie PVG, NRT, SIN ir pan., taip pat Suomijos domestic’ai.
Kad AY turi wide body į BRU ir LHR didele dalimi lemia ne keleiviai, o CARGO… Kai dar turėjo parke MD-11 F – BRU buvo kaip antrinis hub’as krovinių paskirstymui po V.Europą. Po to, kai atsisakė freighterių – bando kompensuoti wide body skraidydami x2 weekly(kol kas matau, kad BRU skrenda A333)…
LHR – matyt tradiciškai gerai pildosi kroviniais iš Azijos, tai turi A359 vos ne daily …
Verta paminėti,kad nuo vasaros Finnair perima vieną iš dviejų BA HEL-LHR rotacijų. Taip pat vykdys vieną rotaciją į LHR ir su A330. Trumpiau, 6 daily HEL-LHR, iš jų AY1331 su A359 ir AY1336 su A333
@Besidomintis
kol kas tai yra A359 x6 weekly… berods
Skelbėsi, kad prideda vasarai extra rotation, bus skraidoma A333 – tai iš kur x3 atsirado? Nebent kažkokie papildomi pasikeitimai vasarai 2019 numatyti?
Atsiprašau, kažkaip perskaičiau kreivai – taip ir parašei :)
Jei kam įdomi VNO cargo statistika :)
Cargo DEC2018 – 1 272 418 KG
Paštas DEC2018 – 361 287 KG
cargo minus 10,96%
paštas plius 28,59%
Kaimynų forumuose ūžia, kad į Odesą, Charkovą ir kitus Ukrainos miestus, kuriuose vyko futbolo čempionatas, bei į Giumri Armėnijoje nuo vasaro sezono pradžios bus paleista keliolika skrydžių Ryanair/Wizzair. Gal koks ir į Lietuvą papuls ;)
https://www.businesswire.com/news/home/20190104005474/en/Sunstone-Management-Invests-Boom-Supersonic-Series-Raise
Aerospace startup Boom Supersonic gathers $100 mln Series B
Lb man idomu ar pakils =)
Nematau daug šansų, kad pakils.
$100 mln yra juokingai maža suma tokiam projektui.
Tų viršgarsinių lainerių „popieriniu-kompiuteriniu” projektų jau daug sukurtą per paskutinius 20 metų bet nieko realaus.
PLQ skaičiai DEC2018:
22377 pax
plius 24,46%
2018 Metinis – 316643 pax
plius 6,54%
https://www.palanga-airport.lt/lt/skrydziu-statistika
Kur dingo Vytautas-NT? :)
Rusų internetai rašo, kad JAV uždraudė eksportuoti SSJ į Iraną. Kaip amerikiečiai gali uždrausti rusų lėktuvo eksportą? O gi todėl, kad ~10% komplektuojančių dalių yra pagaminta JAV.
O dar rusų internetai rašo, kad MC-21 projekto planai nevykdomi. 1 (vieną) lėktuvą dabar planuoja pagaminti tik 2020 metais.
Russkij aviaprom – net analogov v mire! :D
Man kur kas įdomesnė tokia situacija:
2019-01-07: Norwegian Dreamliner stuck on ground in Iran due to US sanctions
Gal kas matėte, kokiu maršrutu šiandien Putinas skrido į Kaliningradą?
Simonai – AY 3xd D1-5 turi jau ir šią žiemą. Tik sausį yra apkarpyta. W18 D6-7 yra po 2 atvykimus, bet kadangi vienas lėktuvas nakvoja, D6 yra vienas išvykimas, o D7 – trys. T.y. viso 19xsavaitę. Nuo W19 – lėktuvas D6 nebenakvos VNO bei bus pridėta pora fqv savaitgalį, tad kasdien bus po 3 skrydžius (21xsavaitę).
Beje, nuo S19 keičiasi HEL-JFK bei HEL-ORD išvykimo laikai – abu paankstinti. Dėl to šiek tiek paansktinti ir HELVNOHEL, kad pagautų naują North American wave, tad šiek tiek gerėja suomiams p-t-p produktas, nes VNO turės daugiau darbo valandų (arr VNO 09:00, vietoj dabartinio 11:05).
Labai geras komentaras Arūnai! Man patinka normalūs vienodi tvarkaraščiai, ypač verslo ir connecting maršrutuose, o ne mikimauzinimas.
Dabar suprantu USA turės vieną feed reisą, o Aziją atskirą – puiku, bus lengviau pardavinėti ir mažiau atvejų, kai trūks vietų regioniniam leg’e.
Putinas grįžta į Maskvą, bet neskrenda per Lietuvą, užkabino tik gabalėlį Lenkijos ties Suvalkų koridoriumi.
klausimas ekspertams:
pilietis x turi error fare skrydi yyy-zzz. po kurio laiko jis gauna is tarpininko raginima damoketi arba cancelinti rezervacija ir atgauti pinigus. pilietis x i tai nereaguoja, rezervacija vis dar aktyvi. kas bus, kai pilietis x nuvyks i yyy oro uosta su tokia aktyvia rezervacija?
@Kardiobatonas Stengiatės nestovėti Putino skrydžio kanale, kad kokia Rusų pažibos IL96 detalė, kurią keičiant liko sauja varžtų ant galvos neužkristų ?
Stengiuosi, bet šiaip įdomu, kad renkasi ne tiesiausią kelią per Lietuvą (taip skraido visi lėktuvai SVO-KGD), o per Lenkiją.
Keista, kad apskritai skrido per Lenkiją ir dar su įjungtu atsakikliu, turbūt kabinoje buvo blaivių pilotų. Juk dažniausiai renkasi skristi baltijos jūra su išjungtu atsakikliu. Atkreipiau dėmesį jog pastaraisiais metais RYR i Kauną ar Vilnių, pagrinde skrenda per Lenkiją, o ne per Baltiją. Gal tai susiję su skrydžiu saugumu po kelių „Close call” su rusų aviacijos pažiba IL76 ar slaptuoju ginklu TU95
@Linas – ten dar gruodzio istorija kai Irane turejo nusileisti lektuvas del gedimo, o pataisyti ta gedima ir pasiimt lektuvo neimanoma nes sankcijos. Placiau: https://onemileatatime.com/what-happened-norwegian-iran/
su rimtais finansiniais sunkumais susidure Germania. Labai panasu, kad neuzilgo paskelbs apie bankrota.
@oleg
dėkui už informaciją! tuomet Newstodate neteisingai rašo apie Dreamliner, kai čia kalbama apie 737MAX
@mantas_muc
tikrai – panašu į dideles problemas:
https://newsroom.aviator.aero/germania-press-release-concerning-current-events/
Jei kam aktualu:
Please be advised that below flights are cancelled during week 4.
Local
Al FlNo OS Start End Pattern Orig STD STA Dest A/C Srv Act
BT 771 22/Jan/2019 22/Jan/2019 .2….. RIX 23:40 3:50 1 TLV CS3 J CNL
BT 772 23/Jan/2019 23/Jan/2019 ..3…. TLV 06:40 11:05 RIX CS3 J CNL
BT 657 26/Jan/2019 26/Jan/2019 …..6. RIX 18:20 22:10 LCA CS3 J CNL
BT 658 27/Jan/2019 27/Jan/2019 ……7 LCA 12:25 16:15 RIX CS3 J CNL
visada norejau suzinoti kiek pas W6 ir FR kainuoja reklamas patalpinti. Tai vat susiradau:
„Atėjo pasiūlymas iš WizzAir užsipirkti pas juos reklamos ant boarding pass’ų purchase confirmation švenčių periodui (nuo gruodžio iki vasario). Turi ~250k keleivių per mėnesį, siūlo pvz. UK regionui nusipirkti už 25k Eur per mėnesį (aka 10 c už bilietą). Gali pasiūlyt ir kitiems ES regionams.”
AviaDev podcast’as su Justu Rinkevičiumi is Lietuvos Oro Uostu.
Kalba apie LCY PSO ir siokius tokius LTOU planus.
http://aviadevinsighteurope.libsyn.com/episode-19-justas-rinkeviius-route-development-manager-of-lithuanian-airports-inspirational-example-of-stakeholder-approach?tdest_id=924683
@Oleg Ryanair prieš kelis metus reklamavosi, kad galima jų lėktuva perdažytį norima reklama, ti kkainos nepamenu, jei ji iš vis buvo nurodyta.
Turbūt reikėtų laikyti, jog Ryanair maršrutai iš Vilniaus į Birmingemą ir iš Kauno į Burgasą yra atšaukiami.
IAG’s post-Brexit EU access in doubt
https://www.ch-aviation.com/portal/news/74404-iags-post-brexit-eu-access-in-doubt
Germania urgently seeks fresh capital, investors
https://www.ch-aviation.com/portal/news/74362-germania-urgently-seeks-fresh-capital-investors
Anot SCAT skelbiamo tvarkaraščio, šiandien paskutinis skrydis iš Astanos į Vilnių.
Kažin, ar gražins suteiktą finansinę paramą maršrutui.
matyt labai pinigus degino… Gal, Simonai, turi maršruto skaičius ?
RIX skaičiai DEC2018:
517195 pax
plius 8,72%
metinis 2018 augimas 15.72%
absoliučiais skaičiais 958665 pax, kas yra beveik melejonas… :D
„Didžiausią srautą savo istorijoje – 4,9 mln. keleivių sėkmingai aptarnavo Vilniaus oro uostas, viršijęs 2017-ųjų rezultatą daugiau negu 1 mln. keleivių. Taip pat visus metus aktyvumą išlaikė Palangos filialo veikla. Jame taip pat fiksuotas rekordas – aptarnauta per 316.000 keliautojų, t. y. 7% daugiau negu metais prieš tai“, – statistinius duomenis komentuoja Laura Joffė, LTOU vykdomoji direktorė.
Plačiau: https://www.vz.lt/transportas-logistika/2019/01/10/lietuvos-oro-uostai-pranesa-apie-19-augima-ir-naujus-rekordus#ixzz5cDsX3GiI
Rodos, nebuvo blogi TSE LF, iš akies apie 60 pax viename reise. Bet reikėtų tikslesnės informacijos.
Jeigu tik 60 pax, tai labai mažai šiais laikais. Turėtų būti užpildyta bent 70-80 proc. vietų.
Nebūtinai, jų kainodara buvo fiksuota, €300 už RT net su 50% užpildymu yra padoru.
Tai 60 pax nesudaro net 50 proc. B737 orlaivyje.
panašu, Wizz Air ketvirtasis lėktuvas negrįš į VNO kaip planuota vasaros metu. Šiuo metu release’ina Wizz Air naują tvarkaraštį, pagal kurį atrodo kad:
– Goteburgas atšaukiamas nuo sausio pabaigos;
– Stokholmas atšaukiamas nuo kovo pabaigos;
maršrutai į Romą ir Barį vasarą negrįš.
Nuimta W rotacijos kelios, užkelta utilizacija su grįžimais 3AM į VNO, kad skrydžiai įvyktų 3 bazuojamais lėktuvais.
FlyBe rado pirkėjus:
Virgin Atlantic, Stobart Group, Cyrus Capital to buy flybe.
https://www.ch-aviation.com/portal/news/74460-virgin-atlantic-stobart-group-cyrus-capital-to-buy-flybe
SCAT VNO turėjo tik 513 keleivių lapkritį ir 384 keleivius gruodį.
Tai 51 ir 48 keleiviai viename reise atitinkamai. Vasarą, kol operavo 2 skrydžius per savaitę, SCAT turėjo po ±1400 keleivių. Manau, nutiko, ką ir prognozavau SCAT neturi kompentencijos ir resursų padaryti tinkamo marketingo bei distribucijos ir šiaip labai abejotiną maršrutą dar tempė žemyn.
NYO maža netektis turint 6 DY per savaitę bei SK, 0 emocijų, nes pastarieji auginsis pax, o Wizz turbūt su BT galėtų dalintis 1-2 vietą – kaip iš maudyti VNO.
https://www.youtube.com/watch?v=MTEGxhP9VR8&t=3266s
AirBaltic CEO KSU universitete kalbėjo. Minėjo kad AirBaltic planuose buvo/yra po 11 krypčių iš Vilniaus ir Talino. Taline jau turi 12, Vilniuje kolkas 6. Tad gal greitu metu iš VNO pasiūlys naujų krypčių.
Šiaip keista dėl Wizz – jie gi vis dar gauna naujus lėktuvus (šiemet žadėjo 13, kol kas allocatino atrodo 8). Gaunas dar be to kas jau paskelbta dar keliais lėktuvais plėstis reikės, naujų maršrutų, dažnių skelbt. Turi tikrai labai blogai būt, kad tokioj situacijoj uždarinėt.
Wizzairui po truputį atsivėrė Vakarų Europa, tai daug dėmesio skiria Lutono bazei, bando stiprinti Vieną, manau 2019 bus naujienų dėl bazės kokiam Dortmunde pvz. Be to, neseniai paskelbė, jog planuoja atnaujinti Wizzair Ukraine su kokiu 20 lėktuvų, žodžiu, mato kur plėstis
Manau, kad tikrai nekas, jei tiek avialinijų linksta, o kitos akcijas po kelis eur skelbia…
Ryanair padidino priority ir rankinio bagazo kaina. Panasu, kad rodoma kaina bus galima tik telefona isinest :)
Swiss outsourcing CLC i Maroka. Kasablankoj nuo sausio 21:)
AirBaltic CEO kalbejimai apie naujas kryptis is Vilniaus galetu buti kaip reccuring anekdotas
Beje, o kaip dėl Agadyro ? Žiūriu, nuo balandžio bilietai nebepardavinėjami, tai ar Wizz minėjo kad čia sezoninis maršrutas, ar jis irgi naikinamas ?
O dėl BT – tai kad tas jų tikslas turėti 11 krypčių iš VNO/TLL nėra jokia naujiena, tik kad klausimas ar spės iki savo užsibrėžtų 2021m. :D
Ugnius: jau čia buvome aptarę, Agadirą ir anksčiau jau planavo uždaryti nuo žiemos tvarkaraščio pabaigos. Ar bus winter-only maršrutas – neaišku.
Šiaip Norwegian vasaros tvarkaraštyje numatę vėl mažintis iki 3 skrydžių per savaitę. Faktas, kad žiemą, Norwegian gavę cash paramą iš VNO padidinę stipriai capacity suprastino rezultatus WizzAir, bet dabar klausimas ar neliks status quo su Stokholmu kuris buvo prieš ketvertą metų.
Man asmeniškai atrodo, kad VFR srautas į Švediją smarkiai išaugęs pastaraisiais metais, tiesiog aplinkoje pradėjo pasitaikyt žmonių kur skrenda lankyti emigrantų į Švedijos provinciją, ko ankščiau visai nebuvo. Ir dabar jie vienu metu praranda abu tam skirtus maršrutus, capacity į Švediją krenta vos ne per pusę. Manau tikrai yra niša kitam vežėjui, galėtų Ryanair grįžti. O kol kas likę vežėjai džiaugsis, BT su Gioteburgu ypač.
snaaaappp… kasdienis DY ARN-VNO buvo lb saunu. SK taip pat kainas laike padorias. Is akies ziema net visokiais antradieniais-treciadieniais is akies DY lektuvai buvo apipilni ir ten ir atgal.
Air Baltic Corp., the biggest customer for Airbus SE’s A220 jet, plans to use its latest order for the aircraft to establish a new airline elsewhere in Europe and could seek private-equity funding for the project.
Oho, idomiai. Kažkas anksčiau čia siuntė linką kad BT galvoja bazuoti ne Balticuose lėktuvų. Kažin bandys kokią neišplėtotą rinką kaip NVS ar bandys brautis į kokią Skandinaviją
Man atrodo čia šiek tiek kitaip: BT turi orderį A220 50 vnt. orders ir 30 vnt. options. Kaip ir anksčiau jie sakė, BT reikmėms nereikia tų 30 vnt. options, bet jie padarė tą options užsakymą, jeigu atsirastų naujų verslo galimybių. Kadangi A220 po to, kai Airbus perėmė programą staigiai populiarėja, greičiausiai rinkoje turi vertę „galimybė greitai gauti 30 vnt. A220”. Todėl jei atsirastų koks startupas kuris norėtų su tokiais lėktuvais startuoti, gali būti prasminga daryti joint-venture su BT, kur BT įneštų lėktuvų orderį.
Dar vienas geras straipsnis!