Archive for the 'internetas' Category


Mobilios įlaipinimo kortelės jau veikia Vilniaus oro uoste

Teko pačiam išbandyti „Lufthansa” paslaugą – mobiliąją įlaipinimo kortelę. Mobilios įlaipinimo kortelės veikia Vilniaus oro uoste.

Mobilios įlaipinimo kortelės leidžia užsiregistruoti skrydžiui mobiliuoju telefonu ir nenaudojama popierinė įlaipinimo kortelė. Į mobilų telefoną atsiunčiamas kodas, kuris skanuojamas tiesiai nuo mobilio telefono ekrano prie įlaipinimo vartų.

Registracija mobiliajame telefone pradedama dažniausiai likus parai iki skrydžio ir turi tą patį funkcionalumą kaip ir jau daug kam įprasta registracija internetu. Vienintelis skirtumas – spausdinti įlaipinimo kortelės nereikia.

„Lufthansa” leidžia gavus mobiliąją įlaipinimo kortelę papildomai atlikti bagažo registraciją.

„iPhone” telefonų turėtojams „Lufthansa” sukūrė specialią programą, su kuria tiek registracija, tiek informacija apie skrydį bei „Miles and More” informacija pasiekiama dar paprasčiau. „Lufthansa” yra viena iš lyderių diegiant mobiliąsias technologijas: visus „Miles and More” narius „Lufthansa” SMS žinutėmis informuoja apie vartų pasikeitimus ar vėlavimus be papildomo užsakymo.

Be „Lufthansa”, šiuo metu Vilniaus oro uoste mobilią registraciją leidžia „Austrian”. Mobilias įlaipinimo korteles ketina artimiausiu metu pradėti naudoti Vilniaus oro uoste kelios kitos aviakompanijos.

Internete – lėktuvų eismas virš Vilniaus

Daugelis aviacijos entuziastų greičiausiai žino norvegišką švedišką internnetinę paslaugą „flygradar”, kurios dėka galima stebėti lėktuvų eismą ore realiuoju laiku.

Virš Lietuvos rodomas vaizdas iki šiol buvo netikslus, kadangi lėktuvų judėjimas buvo stebimas iš Švedijos ir Danijos sumontuotų radarų, nuo gruodžio – iš Rygoje sumontuoto radaro.

Praėjusį trečiadienį buvo paleistas Vilniaus oro uoste įrengtas radaras, kurio dėka galima gana tikslų orlaivių judėjimą ore virš Lietuvos teritorijos tiek Vilniaus oro uosto tinklalapyje, tiek „flygradar.no”.

Vilniaus oro uoste įrengto radaro dėka galima stebėti tikslų vaizdą virš Vilniaus ir apytiklsiai 250 km aplink Vilnių, todėl paišomos ne tik į Vilniaus oro uostą, bet ir Kauno oro uostą skrendančius lėktuvus, be to galima matyti daugelį tranzitinių lėktuvų, skrendančių virš Lietuvos ir Baltarusijos teritorijų. Vėliau sustiprinus radarą planuojama, jog aprėptis gali padidėti iki 380-400 kilometrų.

Kaip aviacijos verslo pokyčiai palietė interneto reklamą

Kaip ir prognozavau žiemą, interneto reklamos išlaidas krizė palietė labiau nei reklamą televizijoje ar lauko reklamą. TNS skelbia, jog pirmąjį šių metų pusmetį interneto reklamos pyragas susitraukė 17,7%. Kalbant apvaliais skaičiais, tai pernai reklamai internete buvo išleista apie 26 mln. litų „gross’inės” valiutos, o šiemet apie 22 mln. Realus susitraukimas gali būti dar didesnis, nes, nuolaidos internete irgi didėjo – galbūt ne tokiu tempu kaip televizijoje ar spaudoje, bet visgi.

Praėjusiais metais aviakompanijos buvo tarp didžiausių, besireklamuojančių internete. 2008 m. suvestinėje „flyLAL” užėmė garbingą 5-ąją, „airBaltic” užėmė 9-ąją vietą. Natūralu – internetas aviacijos bendrovėms yra pagrindinis pardavimo kanalas.

Kas pakito? O pakito šioje vietoje labai daug. Čia yra aviacijos verslo atstovų išlaidų reklamai internete suvestinė.

avia_interenete

„flyLAL” pernai per pirmąjį pusmetį išleido 1 mln. litų, o šiemet jų nebeliko rinkoje ir nebeliko internete. Buvusi pagrindinė konkurentė „airBaltic” reklamai internete išlaidas sumažino beveik 10 kartų!

Internete nebsireklamuoja ir buvusios „flyLAL”, dabar „Avia Solutions Group”, įmonei „BPC Travel” priklausantis bilietų pardavimo portalas skrisk.lt, pernai pavasarį rengęs didžiulę portalo įvedimo kompaniją.

Išlaidas padidino prekybos aviabilietais lyderis Greitai.lt. Pasikartosiu, bet manau, jog daro teisingai – internetinėms aviabilietų paieškos sistemoms dabar yra laikas išsikovoti vietą po saule.

Pažiūrėkite į bendrą suvestinę – iš aviacijos verslo susitraukimo interneto reklama neteko beveik 2 mln. litų. Arba pusė tos sumos, kuria sumažėjo išlaidos reklamai internete!

Suvestinėje atsirado  nedidelio žaidėjo Judek.lt išlaidos, kurios padidino šių metų išlaidas, tačiau ši kompanija išleido visus gross’inius pinigus viename kanale, todėl nėra garantijos, jog sumokėta „tikrais pinigais”.

Stabilias investicijas į interneto reklamą išlaikė aviakompanija „Austrian” – keista, jog kitos kompanijos, kurios iš Vilniaus vežasi keleivius neskiria pingų reklamai internete. Juk dabar vyksta nemaža konkurencija tarp Prahos, Vienos, Frankfurto, Varšuvos, Helsinkio, Kopenhagos.

Taigi, didelę įtaką interneto reklamos pyragui padarė ne baisusis žodis „krizė”, tačiau pokyčiai viename iš verslų, kuriam interneto reklama buvo labai svarbi (na ok ok, dalį pokyčių aviacijoje irgi galima  nurašyti „krizei”). Jeigu ne tai – interneto pyrago susitraukimas tikrai nebūtų toks stiprus.

Aviabilietų pardavimai – verslas, kur e-prekyba užima didžiulę pyrago dalį

Dar kartą prisimenu aviabilietų pardavėjų-tarpininkų temą. Lieku prie nuomonės, jog dabar, kuomet tiesioginių skrydžių iš Lietuvos oro uostų skaičius yra sumažėjęs, jų reikšmė yra ypač didelė.

Kaip Lietuvoje yra parduodami aviabilietai?

1. Nedalyvaujančios IATA organizacijoje aviakompanijos parduoda bilietus tik tiesiogiai („Ryanair” ir „Star1”);

2. Avialinijos parduoda bilietus savo interneto svetainėse, bet registruojant pardavimus vieningoje GDS sistemoje (airbaltic.lt, lufthansa.com, etc.). Didesnis skaičius bilietų parduodamas čia per akcijas.

3. Didžioji dalis bilietų parduodama per „Amadeus” sistemą – „Amadeus” sistema Lietuvoje užima 85-90% visų rezervacijų rinkos.

4. Dar bilietai parduodami per alternatyvias rezervavimo sistemas („Travelport”, ex. „Galileo”, naudoja kelios agentūros), tačiau mūsų rinkoje jos labai nepopuliarios.

Panagrinėsime aviabilietų pardavimo pokyčius per „Amadeus” sistemą – šią sistemą naudoja absoliuti dauguma įprastinių Lietuvos kelionių agentūrų bei visos e-prekybos aviabilietais vietos (išskyrus greitai.lt, kuri šalia „Amadeus” dar tikrina ir kitose sistemose).

Štai yra lentelė apie agentūrų rezervacijas „Amadeus” sistemoje pirmąjį šių metų pusmetį bei kokias rinkos dalis jos užima. Paskutiniame stulpelyje – agentūros rezultatas palyginus su 2008 m. pirmuoju pusmečiu.

amadeus_total

„Greitai.lt” užimama rinkos dalis yra didelė – ketvirtis visos rezervacijų rinkos. Daug? Labai daug. Tačiau yra vienas esminis „BET”. Į „Greitai.lt” rezervacijas įskaičiuojami pardavimai atlikti per užsienio rinkoms skirtus bendrovės „Interneto partneris” produktus (Flysiesta.ru, Aviagid.com.ua,  Flysiesta.lv,  Flysiesta.pl,  Flysiesta.com,  Bookinghouse.ee). Jų užimamos rinkos dalys kitose rinkose nėra tokios didelės kaip Lietuvoje, tačiau bendram pyragui sudaro nemažą įtaką.

Bet kokiu atveju, Lietuvai nuo to tik geriau – pardavimai Rusijoje, Ukrainoje, Latvijoje, Lenkijoje ir Estijoje kabinami į lietuvišką rinką.

Pagal „pinginę” išraišką kritimas yra ~38%, nepaisant to, jog vidutinė bilietų kaina padidėjo. „Amadeus” rodo bendrą rezervacijų kritimą 19% – taip yra todėl, jog sumažėjus tiesioginių skrydžių iš Vilniaus skaičiui, parduodama daugiau bilietų su persėdimų, t.y. daugiau segmentų.

Didžiausią kritimą patyrė „West Express”, kurių „portfolio” yra ypač daug valstybinių įstaigų, kurių darbuotojai šiemet keliauja mažiau ir „BPC Travel”, kurios didelę pardavimų dalį sudarė toje pačioje grupėje buvusios „flyLAL” bilietų pardavimai.

Labai mažai krito „Greitai.lt” ir „Baltic Clipper” agentūros pardavimai. Priežastis – elektroninius aviabilietų pardavimus krizė palietė mažiau nei bendrą aviabilietų pardavimo rinką.

Galutinai šia teorija įsitikinsime, pažiūrėdami į rinkos pasidalijimą tarp internetinių rezervacijos sistemų (vėl antrojo pusmečio duomenys, rinkos dalis ir pokytis su praėjusiais metais):

amadeus_eshopai

Jeigu visi pardavimai segmentais krito 19%, tai interneto kanale sumažėjimas yra tik 5,4%.

Greitai.lt rinkos dalį šiek tiek papučia jau minėtas pardavimų kaimyninėse šalyse įtraukimas į lietuvišką statistiką – nors faktas, kad jie yra lyderiai, niekas neginčija. Gali būti, jog kitų žaidėjų pardavimu dalis nukeliauja į kitų šalių statistiką arba atvirkščiai, tačiau toks reiškinys turėtų būti retas.

Krizės laiku avia.lt pardavimai išaugo beveik dvigubai. Realiai jie ir įtakojo tokį sąlyginai mažą „Baltic Clipper” agentūros pardavimų sumažėjimą.

Nors statistikoje priskaičiuojama 18 skirtingų internetinių bilietų pardavimo sistemų, tačiau realiai tik pirmasis penketukas sudaro šiokį tokį rinkos svorį – už penketuko ribų likusių sistemų rinkos dalis neviršija 0,6%.

Kiek bilietų parduoda per „Amadeus” parduoda didžiausias rinkos žaidėjas? Tikėtina, jog „Greitai.lt” per mėnesį parduoda iki 20 tūkst. segmentų. Kadangi vieną bilietą vidutiniškai sudaro 2,5 segmento – lyderio pardavimai yra 7,5-8 tūkst. bilietų per mėnesį. Papildomai „Greitai.lt” dar skanuoja dar minėtą „Travelport” sistemą bei pigių skrydžių bendrovių interneto svetaines.

Elektroniniais kanalais per internetines bilietų pardavimo sistemas Lietuvoje jau dabar parduodama daugiau nei trečdalis bilietų. Trečdalis visų bilietų pardavimų atliekama internetu. O dar sakote, kad internetinė prekyba žengia tik pirmus žingsnius? …

Beje, kadangi daugelis oro bendrovių agentūroms komisinių nebemoka, bilietų pardavėjai gyvena iš agentūros maržos, kuri, beje, yra kintama ir kinta nuo bilieto tarifo, paros laiko, aviakompanijos ir t.t. Todėl atsakymo „Kur lėktuvų bilietai pigiausi?” nėra ir jo negali būti.

Kieno darbas yra teikti komunikacijos socialiniuose tinkluose paslaugas?

Po užpraeitą ketvirtadienį vykusio seminaro-diskusijos Lietuvos Marketingo Asociacijoje apie socialinių tinklų madą ir naudą netyla diskusijos, kaip įmonės tai galėtų išnaudoti ir iš to tiesiogiai ar netiesiogiai uždirbti.

Teigiamai atsakius į klausimą „būti ar nebūti” ir pasiryžus „Taip, mums reikia socialiniuose tinkluose būti!” ne vienam iškyla klausimas – o kas turėtų vykdyti įmonės komunikaciją socialiniuose tinkluose?

a) Įmonėje dirbantys marketingo specialistai. Privalumas – lengva komunikuoti žinant visą virtuvę. Trūkumai – dažniausiai įmonės neturi tam resursų bei sukaupto „know-how„, kuris reikalingas gan specifinis. Paskirti tam atskirą resursą prieš tai jį apmokius – brangoka. Juolab, jog būsima nauda neaiški, o komunikacijos išlaidų efektyvumas šiuo laiku yra labai svarbus. Be to, daugelis marketingistų tiesiog yra įpratę deleguoti praktinį veiksmų vykdymą, ypač tie, kuriuose marketingo organizacijos yra gana siauros.

b) Media agentūra. Media agentūros šias paslaugas kartais teikia – jos iš to (dažniausiai) neuždirba, bet tai yra dar viena media agentūros papildoma paslauga ir interaktyviųjų padalinių (kur tokie yra) pasididžiavimas. Klientui tai pridėtinė vertė, nėra poreikio didelio dėmesio skirti efektyvumo matavimui (nes tai kaip ir beveik nemokama apart kelių litų reklamai, jei tai naudojama), o agentūrai tai – papildomas kliento lojalumas, kuris media agentūrų biznyje yra labai svarbus, kai kainas visi panašiai muša žemai.

c) Interneto reklamos bendrovės. Jos nenoriai to imasi, kaip ir reklamos „Google AdWords” planavimo. Priežastis paprasta – jų darbo apmokėjimo modelis paprastai yra komisiniai nuo užsakytos transliacijų apyvartos (iš vienos ar abiejų pusių – kliento ir kanalo), o užsidėjęs kelis procentus nuo apyvartos reklamai „Facebook’e” nieko neuždirbsi (o užsidėjęs 50% irgi nieko neuždirbsi, tik atrodysi įžulus prieš klientą), o „Facebook’as”, kaip ir „Google” komisinių nemoka. Be to, interneto reklamos bendrovės yra labiau orientuotos į „kur sakyti”, o ne į „ką sakyti ir kaip sakyti”.

d) Specializuoti interneto marketingo konsultantai. Jiems klientas turėtų mokėti arba pagal valandinį įkainį, arba už tam tikro komunikacijos socialiniuose tinkluose plano įvykdymą. Klausimas „numeris vienas” – ar yra bendrovių, kurios už komunikacijos „Facebook’e”, „Twitter’yje”, „YouTube”, „Flickr” ir „frype.lt” gali mokėti po porą šimtų litų už nuotraukų upload’inimą į „Facebook’ą”? Klausimas „numeris du” – ar yra bendrovių, kurios išleisdamos tokius pinigus komunikacijai socialiniuose tinkluose gautų iš to atitinkamą finansinę grąžą?

e) Viešųjų ryšių agentūros. Tiesą sakant, lietuviškų tokių pavyzdžių neturiu, kur viešųjų ryšių agentūra vykdytų integruotą socialinę komunikaciją. Tačiau komentarų rašymo portaluose paslaugas teikia. Realiai, tai, man atrodo, jog komunikacija socialiniuose tinkluose šioje vietoje gali ir susitikti, kadangi komunikacijos tikslų ir efektyvumo matavimo principai yra labai panašūs.

f) Kūrybinės reklamos agentūros. Jos dažniausiai teikia kaip papildomą kanalą reklaminei kampanijai – taip ir atsiranda vienkartinių „Facebook’e” puslapių ar „YouTube” profilis, skelbiantis vienintelį reklaminį akcijai susuktą klipą arba kokį ale „viralą” (o apie viralus taikliai paskaitykite čia).

Išvados? Nežinau. Gali būti bet kuris atsakymas teisingas, jeigu kuri nors bendrovė pritaikys tokį modelį.

Globalesnis klausimas yra komunikacijos socialiuose tinkluose sėkmės matavimas. Patiko Artūro Olšausko mintis, jog socialiniai tinklai – tai kaip ir viešieji ryšiai. Išmatuoti tarsi galima, tačiau kokiu matu – neaišku.

Bet kokiu atveju, grįžtu prie to, jog socialiniai tinklai gali būti tik „mados” reikalas. Sutinku, jog socialinė media kaip reiškinys nėra tik mados reikalas – tai yra komunikacijos principus keičiantis reikalas. Tačiau klausimas, kurie iš įrankių yra ne mados, o ilgalaikis reikalas.  Asmeniškai tikiu „Facebook” galia, tačiau tą patį „Facebook” valgo kiti tautiniai socialiniai tinklai bei kiti socialiniai įrankiai, kurių tikrai atsiras dar ne vienas.

Socialiniai tinklai tai yra sąlyginai vis dar labai naujas reikalas. Mažai, kas suvokia naudą, mažai kas suvokia, kaip su tuo reikia dirbti.

To pasekmė – ypač sunkiai pavykstantis tęstinumo ir „lygio išlaikymo” klausimas. Prikurta nemažai korporacinių tinklaraščių, kurie yra tiesiog uželsti. Prikurta „Twitter” herojų, kurie buvo skirti vienai akcijai ir po to numesti. Tikėtina, jog pradės ristis ir „Facebook” profilių apleidimo banga, kai atsibos pradžios džiaugsmas.

Socialinės medijos kaip reiškinio esminis skirtumas nuo kitų komunikacijos kanalų – naudos iš ten galima išpešti tik tęstiniais veiksmais. Čia ne kampanija televizijoje, kur atėjai ir sprogai. Čia reikia kantrybės, ilgo įdirbio, nuolat kurti ir palaikyti turinį – tik tada galima tikėtis apčiuopiamos naudos iš šio komunikacijos kanalo.

Tačiau vėl čia grįžtame atgal į rato pradžią – o kam šį darbą atiduoti? …

Pranešimas konferencijoje „Login”

Šiandien – konferencijos „Login” diena. Vienas paskutiniųjų jos programoje – mano pranešimas tema „Ar tinklaraštininkai yra pagrįstai susireikšminę?”.

Dalinuosi tezėmis su jumis.

Prezentacija parsisiuntimui, PDF, virš 13MB

Blogatonas – mano penki skaitomi tinklaraščiai

Iš savo RSS skaityklės išrinkau penketą tinklaraščių, kurie kažkuo įdomūs, kažkuo naudingi, kažkuo nematyti. Nė vieno apie aviaciją, nė vieno apie marketingą, nė vieno apie komunikaciją. Maniškis blogatonas – labai asmeniškas ir surinktas iš pakampių.

Blogatonas – tai grandinė įrašų tinklaraščiuose, kuriuose kiekvienas autorius pristato penkis jo skaitomus tinklaraščius visų skaitytojų dėmesiui.

Mano penketukas:

Gero Gobbito blog’as – nors teoriškai tai ne pirmas lietuvis tinklaraštininkas, tačiau praktiškai taip. Dabar atgimė publikuodamas jautrius filmukus iš „youtube” ir komiksus apie savo rusišką katiną, tačiau vistiek būtina skaityti. Arnoldai, suveik Gobbitui kvietimą į „Login”, OK? :)

Statau namą! – Andrius stato namą pievos vidury. Linkiu, kad energijos publikuoti eigą iki tol, kol kabinsi paveikslą palėpėj. Tikiuosi, šios informacijos ir patirties prireiks. Sėkmės.

STAR TRASH Online – anoniminis tinklaraštis apie „žvaigždes” ir jų nykią kasdienybę. Jis pateko į blogatoną už tai, kad sugeba keiktis ir įžeidinėti, tačiau tuo pat metu geba būti įdomūs ir kandūs.

rev.lt | mes perkame šlamštą, kad jums nereikėtų… – šiek tiek pradedantis strigti, bet įdomus tinklaraštis apie kasdienius produktus ir rekomendacijas juos pirkti arba nepirkti. Taiklu.

uagadugu televizija transliuoja tekstus – tinklaraštis apie televizijos užkulsius, taikliai ir nenuobodžiai. Pastaruoju metu šiek tiek padaugino kiekybės, jog geri tekstai pasimeta, tačiau, tikiuosi, pasitaisys.

„Tėvynės sąjunga 2.0” tęsinys – „Twitter”

„Tėvynės sąjunga” tęsia prieš pradėtą madą sekti ir naudotis naujausiomis interneto tendencijomis. Prisiminkime neseną istoriją, kada „Tėvynės sąjunga” prieš Seimo rinkimus kvietė žaisti žaidimą „Aplenk Kubilių”, organizavo „Baltijos kelią 2.0” ir lindo visiems į draugus „Facebook’e”.

Viskas kaip iš vadovėlio – 2007-ieji buvo blog’ų metai; 2008-ieji buvo „Facebook’o” metai; 2009-ieji „Twitter’io” metai.

O „Tėvynės sąjungos” komunikacijos konsultantai ir „Gaumina” tendencijas seka. Taigi, likus keliomis savaitėms iki Europos Parlamento rinkimų, „Tėvynės sąjungos” interneto puslapyje atsirado blokas, kuriame sudėti kandidatų į europarlamentą „tvyturiai” (c) nezinau.lt).

tvyturiai

Į „Tėvynės sąjungos” tinklapį yra sukelti skirtingų politikų pasisakymai

Tačiau „Twitter” komunikacija padaryta taip šaltai ir paviršutiniškai, kad net nesaknu.  Visų politikų „account’ai” sukurti vienodai, rašant kandidato pavardę iš didžiosios raidės (pvz. twitter.com/Landsbergis; twitter.com/Andrikiene). Be to, atrodo, kad visų politikų pasisakymus rašo vienas ir tas pats žmogus: nėra skirtumų tarp pasisakymo stilistikos. Tačiau išimčių yra ir pvz. p. Petras Musteikis yra tikras „twitteriškas” personažas, kuris rašo iš serijos „krapštau nosį”: „Skaitau naujienas delfyje, bernardinuose”.

„Tėvynės sąjungos” sukurti virtualus personažai turi labai mažus skaičius sekėjų – vos po 5-20, o jų daugumą sudaro kiti politikai.

„Tėvynės sąjungos” „twitteriamas” – daug blogiau nusisekęs, negu projektai, vykdyti prieš Seimo rinkimus. Sausa, vadovėliška ir jokio smagumo.  O juk „web trendai” turi būti smagu ar ne? Reikia jau spėlioti, kas bus „ant bangos” 2010-aisiais? Aj, tiesa, rinkimų kitąmet nebus …

„Twitter’io” lyderis yra buvęs kandidatas į Prezidentus Česlovas Jezerskas, kurio „tvyturiai” ir „pablakėjimai”‘ sulaukė nemažo atgarsio. Mano nuomone, reikia pripažinti sau, jog interneto tendencijų vaikymasis yra laikinas procesas ir labai nišinis reiškinys. Todėl Jezerskas „twitteryje” atrodo logiškiau nei Landsbergis „Twitteryje”. Be to, esu tikras, jog po birželio 14 dienos „Tėvynės sąjungos” „tvyturiai” ims ir nutils.

Tačiau gali būti, kad galime turėti „Twitter’inančią” prezidentę – Dalios Grybauskaitės „account’as” buvo sukurtas tik likus dviems dienoms iki prezidento rinkimų. Ir nors komunikacijos specialistai padarė pigaus populiarumo besivaikančiųjų klaidą – ėmė sekti visus per vieną dieną, tačiau žinučių rašymas „Twitter’yje” vyksta ir po laimėtų Prezidento rinkimų. Be to, tie pranešimai yra tokie, kokie yra verti „Twitter”, pvz.:  „Linkėjimai V.Tomkui :)„. Jeigu tai nenutrūks Dalios Grybauskaitės rinkimų štabui transformuojantis į Lietuvos Respublikos prezidento komanda, tai turėsime vieną iš nedaugelio pasaulyje „twitter’inančią” valstybės vadovę.

Ir nors „Second Life” buvo laikinas ir realiai nesąmoningas interneto reiškinys, tačiau mes su pavydu skaitėme, kad estai įkūrė savo ambasadą „Second Life” ar ne? Dabar panašiai gali rašyti ir apie mus – turėtume „twitterinančią” prezidentę.

O įsivaizduokite situaciją, kad JAV prezidentas Barackas Obama pvz. pasveikina Lietuvos prezidentę su gimtadieniu parašydamas „Twitter” @DGrybauskaite ? :)

P.S. Dar pasirodo pražiopsojau šio ryto naujieną – „Vyriausybė įsikūrė „FaceBook“ „MySpace“ ir „Twitter“„. Linkiu entuziazmo.

Apie tai, kad komunikacijos specialistams, blog’ai, „Twitter” ir „Facebook” yra peilis po kaklu – mano pranešime konferencijoje „Login” – birželio 4 d.

Apie informacijos judėjimo greitį ir interneto komentatorius

Ne vieną kartą sakiau – interneto komentatoriai yra kur kas vertingesnis informacijos šaltinis nei interneto portalai. Lieka tik klausimas, kaip naudingą informaciją iš komentarų atrinkti iš triukšmo…

Šiandien VZ.lt pasirodė mitais apipintos kompanijos „Star Team Group” žinutė, kurioje rašoma, jog kompanija yra arti to, jog išsinuomotų ponaujį orlaivį „Boeing 737-700”.

Tik tarp kitko žinutėje parašyta, jog „„Star Team Group“ <…> bendrovė buvo įsteigta pernai gruodį,  vienintelė jos akcininkė mažai visuomenei žinoma Justina Šernaitė.”

Įdomu, kas gi ta Justina Šernaitė?

Pasirodo, prieš gerus pora metų šis asmuo „Žia Valdos” vardu siūlė darbą Fizikos fakulteto studentams

Be to, Justinos Šernaitės el.pašto adreso galūnė buvo (yra?) @flylal.com …

Tokias išvadas padarė VZ.lt straipsnio komentatoriai daugiau dėmesio skyrę „Google” užklausų formavimui.

Išvados? Lietuva maža ir aviacijos verslas mažas, ir kaip sakoma viskas yra susiję …

„Greitai.lt” parduoda bilietus neteisėtai?

Bilietų aviabilietais prekybos lyderis „Greitai.lt”, jau kurį laiką reklamuoja, jog jų sistemoje galima įsigyti ne tik tradicinių aviakompanijų bilietus, tačiau ir „pigių oro bendrovių skrydžių bilietus”. Kitaip tariant, „Greitai.lt” tikrina kainas ir parduoda bilietus ne tik iš „Amadeus” sistemos (ar jos konkurentės), tačiau perparduoda ir aviakompanijų, platinančių bilietus tik per nuosavus kanalus, bilietus.

Tačiau – toks kai kurių kompanijų bilietų perpardavinėjimas nėra teisėtas. Didžiausios žemų kaštų bendrovės „Ryanair” „Terms and Conditions” jau pats pirmas punktas skelbia:

„All bookings for Ryanair flights must be made directly on www.ryanair.com or via a Ryanair call centre. Any booking you may make via a third party website or online travel agent may be cancelled without notice or refund.”

Ar tai tik formalus aviakompanijos reikalavimas? Iš verslo logikos, tai yra retas reiškinys, kada prekės pardavėjas riboja pardavimo kanalus (juk logika sako, kad reikia parduoti kaip galima daugiau kuo mažesnėmis sąlygomis?)

Tačiau „Ryanair” ši sąlyga nėra tik formalumas. Nesenas pagarsėjęs atvejis, kuomet „Ryanair” anuliavo visą krūvą per įvairias sistemas parduotų bilietų, nors tarpininkų iniciatyvos ir sudaro nedidelę dalį „Ryanair” pardavimų.

Niekas negali paneigti, jog „Ryanair” vėl gali imtis tokių veiksmų, kadangi „Greitai.lt” „Ryanair” bilietų pardavinėjimas yra elgesys, pažeidžiantis šią sąlygą. Be to, „Ryanair” įspėja, jog nubaustas bus pirkėjas, o ne tarpininkas (pigesnis ir lengvesnis variantas, tiesa, gan skaudus ir pačiam „Ryanair” įvaizdžiui).

Kodėl „Ryanair” nesiima veiksmų prieš Greitai.lt? Greičiausiai tiesiog jiems tai yra per smulki žuvelė. Bent jau kol kas. Tačiau atkreipkite dėmesį, jog dėl „Ryanair” drastiškų veiksmų galite nukentėti ir jūs.

Teoriškai, neteisėtai elgiasi ir kelionių agentūros, kurios parduoda „Ryanair” bilietus – pvz. „ZigZag Travel”. Tiesa, greičiausiai agentūros darbuotojai eina tiesiogiai į Ryanair.com ir perka jūsų vardu bilietus, todėl tikimybė, jog nukentėsite – nedidelė.

Kitas puslapis »