„Vulkaninio“ balandžio rezultatai Vilniaus oro uoste

Balandžio mėnesį Vilniaus oro uoste buvo aptarnauta 97 773 keleiviai – tai yra 800 keleivių mažiau nei praėjusiais metais.

Pagrindiniai Vilniaus oro uosto 2010 m. balandžio mėnesio rodikliai:

– keleivių skaičius krito 0,8%;
– skrydžių skaičius augo 10%;
– pervežtų krovinių skaičius augo 9,4%.

Balandį keleivių skaičiaus nuosmukį lėmė viena labai objektyvi priežastis – dėl vulkano pelenų beveik savaitę buvo uždaryta Europos erdvė, kuomet realiai skrydžiai nevyko.

Praėjus jau beveik mėnesiui nuo šio aviacijos sukrėtimo, galima pabandyti paanalizuoti, kiek keleivių iš Vilniaus oro uosto atėmė skrydžius trikdęs vulkanas.

Gana vaizdus grafikas, kuris rodo balandžio-gegužės mėnesiais Vilniaus oro uoste aptarnautų keleivių skaičių padieniui:

Kaip matome iš grafiko, šešias dienas skrydžių atšaukimas darė tiesioginę įtaką keleivių skaičiui, dar pora savaičių matoma ženkli netiesioginė įtaka.

Atlikus preliminarią statistinę analizę, per 8 dienas, keleivių buvo aptarnauta  apie 17 tūkst. mažiau negu prognozuota aptarnauti tomis dienomis (atsižvelgiant į atitinkamas savaitės dienas prieš ir po skrydžių trikdymo laikotarpio), neatsižvelgiant į vėliau padarytą įtaką.

Pastebėtina, jog kitų Baltijos šalių sostinių oro uostai patyrė dar žymesnį keleivių skaičiaus pokytį dėl vulkano sukeltų pasekmių. Priežastys – Vilniaus oro uoste ženklesnę bendro keleivių pyrago dalį sudaro užsakomųjų skrydžių vežėjai, kurie atsivėrus dangui skraidė intensyviau, o taip pat galima numanyti, jog įprastą balandį Vilniaus oro uostas galėjo pademonstruoti sparčiausią augimą tarp Baltijos šalių sostinių oro uostų.

Šį kartą nedėsiu balandžio lentelės pagal kryptis, kadangi joje nėra esminių pokyčių, apart nuosmukio daugelyje krypčių dėl vulkano įtakos.

Šį kartą pirmųjų keturių mėnesių keleivių suvestinė iš trijų Baltijos sostinių – trys populiariausių krypčių dešimtukai, rodantys skirtumus tarp skirtingų rinkų:

Kovą keleivių skaičius Vilniaus oro uoste augo beveik ketvirtadaliu

Kovo mėnesį Vilniaus oro uoste buvo aptarnauta 112 787 keleiviai – tai yra beveik ketvirtadaliu daugiau nei praėjusiais metais.

Pagrindiniai Vilniaus oro uosto 2010 m. kovo mėnesio rodikliai:

– keleivių skaičius augo 24,4%;
– skrydžių skaičius augo 28,6%;
– pervežtų krovinių skaičius augo 30%.

Kovo mėnesį augo beveik visos kryptys iš Vilniaus oro uosto, net įvertinant vasario mėnesio trumpumą.

Įdedu visą pirmojo ketvirčio lentelę, kuri rodo krypčių vystymąsi:

Kovo mėnesį labai augo keleivių srautas į Kopenhagą – SAS ir „airBaltic“ konkurencija stimuoliuoja populiariausią maršrutą iš Vilniaus. Rinkos pasidalijimas kovą išliko toks pat kaip ir vasarį – SAS pervežė 49% keleivių maršrute, „airBaltic“ – 51%. Situacija gali keistis gegužę, kuomet SAS padidins skrydžių skaičių iki 3 per dieną.

Augant krypčių iš Vilniaus skaičiui, nors kovą lyginant su vasariu ir augo, tačiau lyginant su praėjusių metų kovu sumažėjo keleivių skaičius kryptyse, kurios naudojamos kaip tarpinės stotelės: 28% mažiau nei pernai keleivių skrido į Rygą, 24% mažiau į Prahą, 16% į Helsinkį, 8% į Frankfurtą.

Kovą „airBaltic“ pradėjo skrydžius į Londono Gatwick oro uostą, kur tiesiogiai konkuravo su „Aer Lingus“ – šis žingsnis taip pat davė teigiamą impulsą skrydžių tarp Vilniaus ir Londono augimui. Svarbu pastebėti, jog didesnė pasiūla ir konkurencija Gatwicko kryptimi nepakenkė srautams tarp Vilniaus ir Londono Stanstedo oro uostų – tai parodo, jog rinka Londono kryptimi gali elastingai plėstis. 2010 m. kovą „Star1 Airlines“ pasiekė pervežtų keleivių maršrute rekordą nuo 2009 m. liepos, kuomet pradėjo veiklą.

Kovą, lyginant su vasariu, sumažėjo tik keleivių į Miuncheną, labiausiai dėl besibaigiančio slidinėjimo sezono. Sąlyginai (atsižvelgiant į kovo ir vasario mėnesių trukmę) sumažėjo keleivių į Berlyną, tačiau tai susiję su tuo, jog vasario pirmoje pusėje „airBaltic“  dar skraidė maršrutu „Boeing 737-500“ lėktuvu, kuris vėliau buvo pakeistas į „Fokker 50“.

2009 m. pabaigoje – 2010 m. pradžioje „airBaltic“ atidarius penkias naujas kryptis iš Vilniaus oro uosto, geriausiai kol kas pasisekusi kryptis kiek netikėtai yra Roma: šia kryptimi kovą buvo pervežta daugiau keleivių nei į Paryžių (nors į Paryžių vyko 1 skrydžiu daugiau nei į Romą). Romos kryptimi lėktuvų užpildymas buvo 65% – tikrai geras rezultatas „leisure“ segmento krypčiai ne sezono mėnesiui.

Kovo mėnesį taip pat įsibėgėjo „Estonian Air“ maršrutas į Amsterdamą, kuriuo pradėta skraidyti 6 kartus per savaitę. Segmente VNO-AMS-VNO lėktuvų užpildymas siekia 80%, o kelis kartus skrydis buvo atliktas B733 lėktuvu vietoje B735 (142 vietos prieš 118).

Keleiviai, skrendantys tiesioginiu tranzitu iš Talino į Amsterdamą arba iš Amsterdamo į Taliną, nepatenka į Vilniaus oro uosto statistiką.

Daugiau nei 70% lėktuvai skrido užpildyti kovą į Kijevą, kas suteikia daug optimizmo „Aerosvit“, kuri didina ir dažnį, ir lėktuvų dydį vasaros sezonui Kijevo kryptimi. Tvarkaraštyje suplanuota, jog skrydžiai Kijevas-Vilnius-Kijevas paprastai bus vykdomi „Embraer 145“ lėktuvu, tačiau jau porą sykių balandį į Vilnių buvo atsiųstas naujas An-148 lėktuvas. Tai yra vienintelis šiuo metu komerciniams skrydžiams naudojamas „Aerosvit“ turimas 68 vietų lėktuvas, pirmą tarptautinį skrydį atlikęs tik 2009 m. gruodį.

Kovo mėnesio paskutinėmis dienomis įvyko pirmieji inauguraciniai reisai į Edinburgą ir Hamburgą. Reguliarūs skrydžiai į Edinburgą iš Vilniaus oro uosto vyksta pirmąjį kartą. Hamburgo kryptis grįžo po 1,5 metų pertraukos – skrydžiai buvo nutraukti 2008 m. spalį. Geriausi laikai Hamburgo maršrutui buvo 2007 m. vasara, kuomet maršrutu Vilnius-Hamburgas buvo pervežama po 1500 keleivių per mėnesį. Šią vasarą „airBaltic“ siūlys 1300 vietų (capacity) maršrute.

Vilniaus oro uoste keleivių skaičius vasarį augo, Ryga nebėra populiariausia kryptis iš Vilniaus

Vasario mėnesio rezultatai atnešė keletą įdomių naujienų. Pirmiausia, po 15 mėnesių nuosmukio (kritimas prasidėjo 2008 m. lapkričio mėn.) keleivių skaičiaus pokyčio kreivė persivertė į teigiamą pusę. Be to, po 14 mėnesių pertraukos, Rygos oro uostas prarado populiariausios krypties iš Vilniaus oro uosto titulą.

Pagrindiniai Vilniaus oro uosto rodikliai 2010 m. vasarį:

– keleivių skaičius augo 11%;
– skrydžių skaičius augo 26,5%;
– pervežtų krovinių skaičius augo 28%.

Pagrindinė nerimą kelianti tendencija – skrydžių skaičiaus augimas didelėmis žirklėmis lenkia keleivių skaičiaus augimą – tai rodo, jog rinka kol kas nėra pasiruošusi priimti visos pasiūlos, kurią siūlo Vilniaus oro uoste dirbantys oro vežėjai. Šioje vietoje be vis dar ne pilnu tempu atsiaugančios rinkos, savo indėlį turėtų įnešti ir organizacijos, besirūpinančios atvykstamuoju turizmu: Vilnių pasiekti galima nesunkiai, tačiau norintys neužpildo visų siūlomų kėdžių.

Ženkliai krentantys lėktuvų užpildymo rodikliai, be abejo, gali turėti įtakos ir aviakompanijų skrydžių planams. Ilgai laukti nereikėjo – kovo pabaigoje dėl silpnų pardavimų „airBaltic“ nepradės tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Mančesterį.

Nepaisant šio gąsdinančio rodiklio yra džiuginančių rodiklių. Vasarį Vilniaus oro uostas aptarnavo 84 271 keleivį – vidutiniškai 3010 keleivių per dieną. Tai daugiau negu sausį, kuomet 2870 keleivių. Eliminavus trumpesnio mėnesio įtaką, matome, jog vasaris buvo „labiau keliaujamas“ mėnuo nei sausis – nors įprastai vasaris yra vienas silpniausiai „keliaujamų“ mėnesių metuose, lyginant su emigrantų, moksleivių atostogų ir slidinėtojų judinamu sausiu. Atsiradę nauji skrydžiai teigiamai stimuoliuoja rinką.

Vasario mėnesio krypčių rezultatai:

Po 2008 m. lapkričio, pirmą kartą Kopenhaga užsiropštė į populiariausios krypties iš Vilniaus oro uosto vietą. Sausį Skandinavijos oro bendrovei SAS pradėjus vykdyti skrydžius tarp Kopenhagos ir Vilniaus, kryptis pamažu auga ir šiai krypčiai kelių keleivių pritrūko iki penkiaženklio pervežtų keleivių skaičiaus.

Trečdaliu, palyginti su praėjusių metų vasariu, nukrito Rygos krypties populiarumas. Neigiama tendencija juda daugelio krypčių, per kurias keleiviai iš Vilniaus keliauja tranzitu, populiarumas. Tam didžiausią įtaką turi prasiplėtęs tiesiogiai pasiekiamų iš Vilniaus krypčių sąrašas: vasarį sumažėjo ir Prahos, Helsinkio, Frankfurto krypčių populiarumas. Pastarajai įtakos turėjo ir kelias dienas trukęs paskutinę savaitę vykęs „Lufthansa“ pilotų streikas.

Kelintą mėnesį stebime LOT pastangas didinti tranzitinių keleivių per Varšuvą srautus – LOT perveža gerokai daugiau keleivių nei prieš metus. Nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo LOT siūlys ypač vėlyvą vakarinį atvykimą iš Varšuvos į Vilnių (0.40 – 1.00 val. po vidurnakčio), kurio dėka bus galima „pagauti“ beveik visus vakarinius atvykimus į Varšuvą. Be to, dalyje reisų bus naudojamas reaktyvinis „Embraer“ lėktuvas, tuo auginant produkto „su LOT per Varšuvą“ patrauklumą.

Vasario viduryje estų aviakompanija „Estonian“, bendradarbiaudama su KLM pradėjo skrydžius iš Talino per Vilnių į Amsterdamą. Nors aviakompanija pasirinko atsargų įėjimo planą – skrydžiai prasidėjo 3 kartus per savaitę, o nuo kovo 1 d. skrydžių skaičius bus padidintas iki 6, tačiau lėktuvų užpildymo rodikliai yra ypač aukšti jau nuo pirmojo skrydžio. Segmente Vilnius-Amsterdamas „Estonian“ lėktuvas buvo užpildytas 86% (įspūdingas rezultatas, ypač atsižvelgiant jog „Estonian“ siūlo ir verslo klasės produktą), segmente Amsterdamas-Vilnius – 67%. Daliai keleivių patrauklus pasirodė ir vidurdienio reisas Vilnius-Talinas: iš Amsterdamo atvykusį lėktuvą kasdien papildo 15-20 keleivių.

Pamažu auga „airBaltic“ gruodį-sausį atidarytų reisų iš Vilniaus populiarumas. Kai kuriose kryptyse „airBaltic“ sumažino skrydžių skaičių (Miuncheno, Amsterdamo), kitose pakeitė lėktuvą mažesniu (Berlyno), tačiau be augančio lėktuvų užpildymo tai leido ir auginti keleivių skaičių maršrutuose: augo keleivių skaičius į Paryžių, Miuncheną, Romą.

Ką atneš kovas? Nuo kovo 1 dienos „Estonian“/KLM dvigubina skrydžių į Amsterdamą skaičių Su nauju vasaros tvarkaraščiu Vilniaus oro uosto tiesioginių krypčių žemėlapį papildys Edinburgas, Žirona, Hamburgas, daugiau skrydžių bus pradedama vykdyti į Dubliną, Oslą, Frankfurtą, Taliną, Paryžių, Berlyną, Rygą.

Sausio mėnesį Vilniaus oro uoste skrydžių daugėjo, keleivių mažėjo

Sausio mėnesio pagrindiniai Vilniaus oro uosto rodikliai:

– keleivių skaičius sumažėjo 4,5%;
– skrydžių skaičius augo 5,7%;
– krovinių ir pašto kiekiai augo 17%.

2009 m. sausio pirmąją pusę dar veiklą vykdė vežėjas „flyLAL – Lithuanian Airlines“, o realiai jo keleiviai darė įtaką visą praėjusio sausio rezultatai (visi išvykę turėjo grįžti ir nutraukus veiklą jų vežėjui).

Gana ženkliai paaugęs skrydžių skaičius, bet kritęs keleivių skaičius rodo, jog rinka rinka taip greitai nepriėmė ir neišnaudojo naujos pasiūlos, todėl daugelio lėktuvų užpildymai krito, lyginant su praėjusiais metais.

Nedaug trūko, jog po 13 mėnesių pertraukos Ryga būtų praradusi populiariausios krypties iš Vilniaus oro uosto vardą – į Rygą keliavo tik 34 keleiviais daugiau nei į Kopenhagą.

Tuo tarpu nuo sausio 11 d. į Kopenhagą pradėjus vykdyti skrydžius bendrovei SAS, Kopenhagos kryptis po visus 2009 m. trukusio kritimo šoko aukštyn. Sausį 41% keleivių į Kopenhagą pervežė SAS, 59% – „airBaltic“, tačiau reikia atsižvelgti į tai, jog SAS skrydžius vykdė tik tris mėnesio savaites. Beveik dvigubai padidėjusi pasiūla Kopenhagos kryptimi smarkiai sumažino lėktuvų užpildymą.

Kopenhagos kaip transferinio oro uosto augimas padarė įtakos kitiems aplinkiams hub’ams: tiek Rygai, tiek Prahai, tiek Frankfurtui, į kuriuos keleivių skaičius sumažėjo.

Verta atkreipti dėmesį į ženklų „Star1“ augimą Londono Stanstedo kryptimi: nuo sausio pradžios aviakompanija padidino skrydžių skaičių nuo 4 kartų iki 5 per savaitę, tačiau keleivių skaičius padidėjo daugiau nei buvo padidintas vietų skaičius. Dažnesni reisai padarė patrauklesnį produktą, todėl „Star1“ gali labiau konkuruoti su kasdieniu „Aer Lingus“ produktu į Gatwick oro uostą – šios bendrovės pervežamų keleivių skaičius sumažėjo.

Šioje lentelėje neatsispindi „Aurelos“ pervežti keleiviai į Dubliną ir Londoną sausio pradžioje (šie skrydžiai buvo nereguliarūs, todėl pakliuvo į čarterių statistiką): į Londoną pervežta bevei 300, į Dubliną – beveik 400 keleivių.

Nors „utair“ ir „LOT“ pervežmų skaičius mažėjo lyginant su gruodžio mėnesiu, tačiau palyginimas su praėjusiais metais rodo, kokį šuolį šios bendrovės padarė plėsdamos savo rinkos dalį per metus. Beje, abi šios bendrovės vasaros sezonu dalyje reisų ketina naudoti reaktyvinius lėktuvus.

Sausio mėnesį keleivių skaičius mažėjo „verslo“ kryptimis – į Briuselį, Stokholmą, Maskvą. Atrodo, bus pasiteisinęs „Skyways“ ir „Estonian Air“ sprendimas skrydžiuose nuo sausio 1 iki 11 d. daryti pertrauką.

Džiugu, jog lapkritį atidarę Milano kryptį „Star1 Airlines“ per porą mėnesių ją sėkmingai išsuko ir dviem skrydžiais per savaitę sugebėjo pervežti daug keleivių, nors gruodį šio maršruto rezultatai buvo nekokie.

Milano pavyzdys rodo, jog naujoms kryptims įsivažiuoti reikia mažiausiai mėnesio-dviejų, todėl kol kas nekokie Romos, Berlyno ir Amsterdamo rezultatai turi galimybę „įsisukti“ pavasariop. Juolab, kad pritaikius tvarkaraščius iš Rygos ir Talino, šiuos maršrutus papildys transferiniai keleiviai (šiuo metu jų yra į Romą ir Paryžių iš Rygos).

Kaip bebūtų, naujai atidarytos kryptys stimuliuoja rinką. Vasario viduryje į žaidimą įsijungs dar viena stipri kryptis – „Estonian Air“ ir KLM bendradarbiavimu atidarytas reisas iš Vilniaus į Amsterdamą.

Užsakomaisiais skrydžiais pervežtų keleivių skaičius sausį net 25%. Tam įtakos turėjo 700 keleivių, kuriuos į Dubliną ir Londoną pervežė „Aurela“, taip pat rinką aktyvino naujas žaidėjas „Star1 Holidays“, tačiau reikia pripažinti, jog ir patys keleivių srautai rodė neblogus rezultatus.

Lentelėje pateiktos populiariausios kryptys iš Vilniaus: ženkliai padaugėjo keleivių į Hurgadą, simboliškai į Tenerifą ir Bangkoką. Į šešetuką pateko šiemetinė „atostoginė“ naujokė Taba, tačiau šių metų programoje nebėra tiesioginių skrydžių į Lioną.

Aviacijos teorija sako, jog ekonomikai atsigaunant, pirmiausia pradeda augti krovinių kiekiai, vėliau pradeda augti „charter/leisure“ rinka, o galiausiai ir reguliarūs skrydžiai. Tad – optimizmo yra.

Lapkričio mėnesio keleivių srautai Vilniuje, Rygoje ir Taline

Baigėsi lapkritis, liūdniausias mūsų regione aviacijai mėnuo, kuomet asmeniniais reikalais keliaujančiu praktiškai nėra, o visi skrydžiai laikosi tik iš verslo keliautojų srauto. Dėl šios priežasties nenuostabu, jog kuomet lyginame lapkritį su spaliu, daugelyje maršrutu keleivių skaičius krenta.

2009 m. lapkričio mėnesį Vilniaus oro uoste pervežta 95,8 tūkst. keleivių, iš jų 76,5 tūkst. keliavo reguliariaisiais reisais, 19,2 – užsakomaisiais reisais.

Šitaip atrodo pokyčiai keleivių srautuose 2009 m. lapkričio mėnesį Vilniaus oro uoste reguliariaisiais maršrutais:

vilnius_11

Kadangi pagal IATA spalio paskutinį sekmadienį įsigaliojo naujas, žiemos tvarkaraštis, dalis rezultatų pokyčių įvyko dėl šios priežasties. Žiemos tvarkaraštyje skrydžių į Vilnių sumažino „Lufthansa“ bei „Norwegian“ ir tai atsispindi statistikoje, keleivių skaičius sumažėjo ženkliai. Taip pat su žiemos tvarkaraščiu „airBaltic“ sustabdė skrydžius tarp Vilniaus ir Talino.

Tuo tarpu nuo spalio pabaigos skrydžių skaičių padidino „Aer Lingus“ Londono kryptimi bei „Brussels Airlines“ Briuselio kryptimi, todėl šios bendrovės pasiekė keleivių skaičiaus ūgtelėjimą. Dėl „Aer Lingus“ kasdienių skrydžių iš Gatwick oro uosto į Vilnių pradžios, 1000 keleivių neteko Rygos kryptis, kadangi keliaujančių į Londoną per Rygą beveik nebeliko.

Lapkričio antroje pusėje iš Vilniaus oro uosto buvo atidaryti du nauji maršrutai – „Star1 Airlines“ pradėjo skrydžius į Milaną, o „Yamal Airlines“ atidarė maršrutą į Maskvos Domodedovo oro uostą.

Svarią įtaką Helsinkio srautams turėjo „Finnair“ pilotų streikas, trukęs kelias dienas, tačiau keleivių srautai po streiko iki šiandien vis dar yra keliasdešimt procentų žemesni nei įprasta – įvykęs streikas pardavimams kenks dar ne vieną savaitę.

Atskiras žvilgsnis į užsakomųjų skrydžių rinką Vilniaus oro uoste – kaip šiais metais kinta keleivių srautai nereguliariuosiuose reisuose:

charter_11

Matome, jog pirmąjį metų pusmetį keleivių užsakomaisiais reisais mažėjo beveik tokiu pat tempu kaip reguliariaisiais reisais (per 40%), tačiau vasaros viduryje veiklą pradęs naujas kelionių organizatorius „Star1 Holidays“ iš esmės išjudino rinką ir pervežtas keleivių skaičius, lyginant su 2008 m. mažėja jau tik 5-15%.

2009 m. lapkričio mėnesį „flyLAL Charters“ užėmė 74% užsakomųjų skrydžių rinkos pagal pervežtą keleivių kiekį, „Star1 Airlines“ – 18,3%, „Aurela“ – 5,9%.

Rygos oro uoste 2009 m. lapkritį buvo pervežta 307 tūkst. keleivių, iš kurių 300 tūkst. keliavo reguliariaisiais reisais. 20 populiariausių krypčių iš Rygos oro uosto atrodo taip:

riga_11

Skirtingai negu Vilniaus statistikoje, Rygos oro uosto statistikoje pateikiami duomenys apie miestus, o ne apie oro uostus, todėl, pvz. Londono kryptyje sumuojami „airBaltic“ ir „Ryanair“ srautai, Stokholmo kryptyje sumuojami į Arlanda ir Skavsta oro uostus pervežtų keleivių srautai.

Rygoje, kaip ir Vilniuje, lyginant lapkritį su spaliu beveik visos kryptys „raudonuoja“ dėl sezoniškumo, todėl įdomiau žiūrėti į palyginimą su 2008 m. „airBaltic“ gyvenant skyrybų su SAS procese, krenta keleivių skaičius tiek Kopenhagos, tiek Stokholmo kryptymis. Be abejo, čia dar atsiliepia ir ženklus verslo keliautojų skaičiaus smukimas, kuris yra ypač ženklus Latvijoje.

Iš Amsterdamo krypties pasitraukus KLM, keliautojų tarp Rygos ir Amsterdamo keliautojų skaičius smuko beveik dvigubai.

Bendrą keleivių skaičiaus augimą Rygoje šiais metais sudaro „airBaltic“ augimas, tuo tarpu antro pagal dydį vežėjo iš Rygos oro uosto „Ryanair“ pervežamų keleivių skaičius yra šiek tiek sumažėjęs: per 11 šių metų mėnesių „Ryanair“ Rygos oro uoste pervežė 812 tūkst. keleivių, kai tuo tarpu pernai per tą patį laikotarpį pervežė 840 tūkst. keleivių.

Talino oro uoste šių metų lapkritį pervežta 99,8 tūkst. keleivių, iš jų 83,3 tūkst. – reguliariaisiais reisais:

tallinn_11

2009 m. rudenį iš Talino oro uosto nutrūko skrydžiai į Barseloną, Paryžių ir Milaną, tuo labiausiai pasinaudojo „Czech Airlines“, siūlanti patogias jungtis į šiuos miestus Prahos oro uostą.

Tuo tarpu dėl tranzitinių keleivių iš Talino toliau koja kojon kovoja „Finnair“ ir „airBaltic“ – drįstu prognozuoti, jog šį lapkritį daug žymesnę pergalę būtų pasiekusi „Finnair“ negu vidinė jos problema – pilotų streikas.

Lapkričio 12 dieną „airBaltic“ pradėjo skrydžius per Taliną į Suomijos miestelį Lappeenranta, tačiau keleivių srautas šiuo maršrutu kol kas yra labai nedidelis.

Populiariausios skrydžių kryptys iš Minsko oro uosto

Nors daugiausia dėmesio mūsuose skiriama Latvijos, Estijos ir Lenkijos oro uostų analizei, noriu trumpą žvilgsnį mesti į mažiau nei už 200 km nuo Vilniaus įsikūrusį Minsko oro uostą.

Minsko oro uostas šiuo metu aptarnauja apie 1 mln. keleivių per metus – beveik 10 mln. gyventojų turinčiam realiai vieninteliam tarptautiniam oro uostui tai yra labai mažas skaičius, rodantis silpną oro susisiekimo išvystymą.

Dabartinis Minsko oro uostas įkurtas devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tačiau ir dabar dažnai pavadininamas „Minsk 2“ oro uostu. Jis įsikūręs 42 kilometrai nuo miesto centro ir į jį buvo perkelti skrydžiai iš senojo „Minsk 1“ oro uosto, kuris veikė beveik miesto centre.

Tarptautinis susisiekimas oro transportu Baltarusijoje reglamentuojamas tarpvalstybiniais susitarimais praktiškai su visomis valstybėmis, todėl daugelį maršrutų aptarnauja paskirtasis Baltarusijos oro vežėjas „Belavia“ ir vienas užsienio šalies vežėjas.

Žemiau esančioje lentelėje – keleivių srautai kryptimis iš Minsko ir nurodyti vežėjai ir savaitinis skrydžių dažnis:

minsk_analysis

Maskvos kryptis yra absoliučiai populiariausia jungtis iš Minsko oro uosto.

Pagrindiniai du taškai per kuriuos vyksta baltarusių kelionės į Vakarus yra Frankfurtas ir Viena – atitinkamai „Lufthansa“ ir „Austrian“ turi gavusios geriausias sąlygas vežti tranzitą iš Minsko. Nacionalinis vežėjas „Belavia“ skrenda į trumpą sąrašą Europos sostinių retu dažniu – porą kartų per savaitę į Romą, Paryžių, tris kartus į Londoną, vieną kartą į Berlyną.

Nutrūkus Gruzijos sostinės Tbilisio tiesioginiam susisiekimui su Maskva, sparčiai išaugo srautai tarp Tbilisio ir Minsko.

Nuo sausio vidurio „Belavia“ pradės skrydžius iš Minsko į Rygą – greičiausiai tarpvalstybinio susitarimo pasėkmė, siekiant stabdyti vienpusį keleivių srautą iš Baltarusijos per Rygą, nors didelių skaičių „airBaltic“ maršrute nepasiekė.

« Ankstesnis puslapis