Populiariausi keleivių pasiekiami taškai iš Vilniaus 2010 m.

Prieš porą savaičių rašiau apie tai, kaip atrodo tiesioginių skrydžių iš Vilniaus oro uosto struktūra – t.y. į kokius galutinius taškus keliaujančių keleivių yra kiekviename reguliariajame reise, kylančiame iš Vilniaus.

Šioje lentelėje – kokios yra didžiausios rinkos, kurioms 2010-aisiais buvo paklausa iš Vilniaus oro uosto. T.y. keleivių srautai iš Vilniaus oro uosto į galutinius miestus.

Lentelėje – miestas ir keleivių skaičius į šį miestą per visus metus į abi puses. Lentelėje įtraukti visi vieną miestą aptarnaujantys oro uostai (Londono atveju – LHR, LCY, LTN, STN, LGW, Maskvos – VKO, SVO, DME ir t.t.).

Bet kuris garsus oro uostų vystymo arba civilinės aviacijos pasaulinį garsą turintis konsultantas po šiuo krypčių sąrašu brėžtų brūkšnį – tik šios kryptys yra ekonomiškai pagrįstos. Dar daugiau – pripažįstama, jog lengvai „išgyventi“ gali tik kryptys virš 30 tūkst. keleivių per metus. 20-30 tūkst. rinkos dydį turintys taškai gali būti jungiami sezoniniais skrydžiais arba tiesiogiai skrydžiai vykdomi, jeigu atstumas pakankamai trumpas.

Šioje lentelėje yra atsakymas, jog didžiausioje krizės duobėje 2009 m. daugiau mažiau šiomis kryptimis ir buvo vykdomi skrydžiai iš Vilniaus oro uosto.

30 tūkst. limitas nėra iš piršto laužtas – 3 savaitiniai skrydžiai per metus su A319 sukuria 44 tūkst. vietų „capacity“. 30 tūkst. keleivių prie 44 tūkst. pasiūlos yra 68% lėktuvų užpildymas – miminalus ekonomiškai rentabiliems skrydžiams.

Šie duomenys pateikti pagal „Airport IS“, todėl nėra 100% tikslūs, tačiau atliekant palyginamąją analizę su tiksliais oro uosto renkamais duomenimis didelių neatitikimų neradau, galutiniai skaičiai daugiau mažiau sutampa. Šiek tiek abejonių kelia Talino, Amsterdamo įvertinimas – gali būti, jog duomenis šiek tiek įtakojo 8 mėnesius „Estonian Air“ vykdyti skrydžiai Talinas-Vilnius-Amsterdamas.

Tačiau, ne viskas yra taip niūru. 20-30 tūkst. keleivių per metus mažiausias limitas yra taikomas pilnai susiformavusioms rinkoms, kuriose nėra taikomos jokios stimuliacinės priemonės, oro uostai netaiko skatinimo schemų ir t.t.

Kodėl iš Vilniaus oro uosto gali būti daugiau krypčių negu tos septyniolika, pateiktų lentelėje viršuje.

1. Srauto stimuliacija. Tiesioginių skrydžių pasiūla realiai didina skrydžių ta kryptimi paklausą, o tai ypač pasakytina apie „žemų kaštų“ vežėjų siūlomą pasiūlą. Vilniaus oro uostas nori išjudėti iš „15-20 tiesioginių skrydžių zonos“, todėl „žemų kaštų“ vežėjai buvo būtini.

2. Aplinkinių oro uostų įtaka. Nors pasaulinis standartas sako, jog oro uosto aprėpties zona yra „iki 2 valandų automobiliu“, tačiau realiai mūsų rinkoje daliai žmonių tenka arba jie renkasi keliauti ir 3-4 valandas iki oro uostų. Oro uostui turint tiesioginius skrydžius, jo įtaka stiprėja konkuruojant dėl toliau gyvenančių keleivių. Dalis keleivių šiuo metu į galutinius taškus keliauja iš Kauno, Rygos, Palangos, Varšuvos oro uostų jungdami oro ir antžeminį transportą.

3. Tranzitinis srautas. Realiai ne tik tradicinės jungiamuosius siūlančios bendrovės, bet ir „žemų kaštų“ bendrovės kiekvieną reisą bent šiek tiek papildo „tranzitu“ skrendančiais keleiviais. O jei 15000 tūkst. keleivių turinčiam maršrute randi dar 3000-5000 tranzitinių keleivių  – žiūrėk, sumoje jau šis tas. Kadangi šie 17 taškų užima 69% visos reguliariųjų rinkos, už šios lentelės borto dar lieka 464 tūkst. keleivių – konkuruoti ir vežti juos per savo tranzito centrus irgi yra verta.

4. „Tikėjimas“ būsimu srauto augimu. Lietuvoje vis dar skrydžiui vienam keleiviui rodiklis kelis kartus nusileidžia ES vidurkiui ir net šiek tiek atsilieka nuo kaimyninių šalių rodiklio, todėl keleivių srautai turėtų augti ir augimas turėtų apimti daugelį taškų iš Vilniaus – tai skatina aviakompanijas investuoti ir užsiimti dalį „augančioje“ rinkoje.

Toliau pateikiu lentelę – keleivių srautas į kitas kryptis. Kai kuriomis ir žemiau esančiomis kryptimis tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus pernai vyko tiesiogiai – dažniausiai dėl priežasties Nr.3 – tranzitinio srauto.

Šioje lentelėje esančiomis kai kuriomis kryptimis šiemet pradedami tiesioginiai skrydžiai – šį kartą aviakompanijos juos atidaro dėl priežasčių Nr. 1 ir Nr. 4 – srauto stimuliacijos ir tikėjimo srauto augimu. Būtent šioms kryptims prireiks daugiausia stimuliacijos – Barselona, Berlynas, Brėmenas (dengiantis dalį Hamburgo), Donkasteris (dengiantis dalį Mančesterio), Eindhovenas (dengentis dalį Diuseldorfo) yra kryptys, kurios pareikalaus daugiausia stimuliacijos.

Džiugu yra tai, jog iš 19 didžiausių rinkų iš Vilniaus 18 (išskyrus Paryžių) šiais metais turės gerokai didesnį „capacity“ negu reikalingas patenkinti 2010 m. poreikiui. Tai reiškia, jog ir populiariausioms kryptimis yra puikios sąlygos stimuliuoti srautą – tam dirbs aviakompanijos, tam reikia ir turizmo departamento pagalbos. O patirtis rodo, jog stimuliuoti ženkliai esamą 20-50 tūkst. srautą yra kur kas paprasčiau nei stimuliuoti menką srautą. T.y. į Londoną surasti 20 tūkst. papildomų keleivių yra kur kas paprasčiau nei surasti dar 5000 norinčių į Ženevą.

41-as populiariausias taškas iš Vilniaus oro uosto sudaro 88% viso keliaujančiųjų srauto. Už šių lentelių lieka viso labo 135 tūkst. keleivių, kurie skrenda 200 skirtingų krypčių – dėl šios priežasties jungimai yra svarbiausius Europos hub’us visada išliks labai svarbūs.

Kaip iš Vilniaus oro uosto pernai keleivių srautai judėjo su persėdimais

Daugelis vykdomų skrydžių pirmiausia yra skirti aptarnauti tiesioginį srautą, tačiau kai kuriems maršrutams ženklią įtaką daro jungimieji keleiviai, skrendantys su persėdimu viename ar kitame skrydžių hub’e. Jungiamųjų skrydžių keleivių aptarnavimas – kur kas sudėtingesnis verslas nei „origin-destination“ keleivių vežimas ir jis reikalauja gilesnės keleivių srautų analizės.

Šiame įraše – mini analizė pagrindinių 2010 m. iš Vilniaus oro uosto vykdytų maršrutų. Kokie maršrutai turėjo daugiausia jungiamųjų keleivių ir kur keleiviai su persėdimu skrenda.

Duomenis iš IATA „Airport IS“ sistemos. Tokius pat duomenis naudoja daugelis aviakompanijų planuodamos savo maršrutus – skrydžių planuotojų pripažinimą yra nusipelnęs aviakompanijoms skirtas IATA įrankis „PaxIS“. Duomenys – pilni 2010 m., segmentų analizė pagal „Reported Pax“. Šiuos duomenis gali įsigyti visi ir daugelis aviakompanijų tokius duomenis naudoja savo analizėms.

Vilnius-Kopenhaga

Istoriškai Kopenhagos oro uostas yra ypač mėgiamas lietuvių kaip jungiamasis oro uostas. Viena iš sėkmės priežasčių yra ir oro uosto geografinė padėtis – oro uostas nuo Vilniaus yra į Vakarus kur nukreiptos ir daugelis galutinių kelionių tikslų.

2010 m. Vilnius-Kopenhaga maršrutu keliavo beveik 150 tūkst. keleivių, maršrute visus metus konkuravo du vežėjai – SAS ir „airBaltic“.

Kopenhaga, be to, yra svarbi kryptis ir Lietuvos verslui – daugiau nei trečdalis keleivių, t.y. virš 50 tūkst. baigė savo kelionę Kopenhagoje (arba atvirkščiai). Populiariausi jungimai per Kopenhagą – į London Heathrow, Mančesterį, Amsterdamą, Bergeną.

Vilnius-Ryga

Rygos oro uostas staigiai šoktelėjo į populiarų jungimų tašką 2009 metais, o maršrutas Vilnius-Ryga 2010 m. buvo pats populiariausias maršrutas iš Vilniaus oro uosto, juo keliavo 155 tūkst. keleivių – kas septintas iš Vilniaus oro uosto reguliariu skrydžiu keliavęs keleivis.

Vilniaus-Rygos segmentas yra vienintelis segmentas iš Vilniaus oro uosto kur 2010 m., kurio keleiviams populiariausias kelionės tikslas nėra šio segmento taškas. T.y. skrydyje Vilnius-Ryga didesnė tikimybė buvo sutikti keleivį į Londono Gatwicko oro uostą nei baigiantį kelionę Rygoje. Tarp Vilniaus-Rygos keliavo apie 16 tūkst. keleivių, o populiariausi jungimai per Rygą – Londonas, Tel Avivas, Stokholmas, Stambulas, Roma, Milanas.

Tikėtina, jog 2011 m. vasarą šio segmento laukia labai daug permainų – šiame maršrute jau šiandien yra labai mažai likę keliaujančių į Stokholmą (dėl patogių „Estonian Air“ tiesioginių skrydžių) ir smarkiai turėtų sumažėti keleivių į Londoną, Romą ir Milaną dėl būsimos didėlės tiesioginių skrydžių pasiūlos.

Vilnius-Frankfurtas

Frankfurto kryptis iš Vilniaus 2010 m. buvo trečia pagal populiarumą kryptis iš Vilniaus, šia kryptimi keliavo 103 tūkst. keleivių. Daugiau nei penktadaliui Frankfurtas buvo galutinis kelionės tikslas, o populiariausi jungimai – Londono Heathrow, Lisabona, Mančesteris, Nica.

Pastebėtina, jog Vilnius-Frankfurtas segmente sėdi didelė keleivių įvairovė – daugiau nei pusė keleivių pateko į skiltį „Other“: „Other“ skiltis pilna krypčių, kuriomis keliavo po procentą keleivių iš Vilniaus arba dar mažiau.

Vilnius-Viena

„Austrian“ skrydžiu Vilnius-Viena 2010 m. keliavo beveik 38 tūkst. keleivių. Nepilnas trečdalis keleivių lieka Vienoje – t.y. srautas tarp Vilniaus ir Vienos yra 12 tūkst. keleivių per metus.

Populiariausi jungimai per Vieną buvo Tel Avivas, Budapeštas, Venecija, Ciūrichas, Bolonija.

Vilnius-Helsinkis

Tarp Vilniaus ir Helsinkio „Finnair“ skrydžiu 2010 m. keliavo beveik 63 tūkst. keleivių ir tik penktadaliui jų Helsinkis buvo galutinis kelionės tikslas.

Iš šio grafiko matosi, jog „Finnair“ aiškiai pateisina savo kaip vežėjo į Aziją vardą – populiariausi jungimai yra į Seulą, Delį, Tokiją, Pekiną. Tai lemia puikiai išvystytas skrydžių tinklas Azijos kryptimi bei Vilniaus-Helsinkio tvarkaraščio pritaikymas tiksliai Azijos kryptims aptarnauti.

Vilnius-Praha

70 tūkst. keleivių keliavo su „Czech Airlines“ skrydžiu iš Vilniaus į Prahą ir tik kas dešimtas keleivis baigdavo kelionę Prahoje.

Populiariausi jungimai per Prahą – į „Sky Team“ hub’us Milane, Romoje, Paryžiuje bei kryptys į Larnaką ir Budapeštą.

Vilnius-Varšuva

2010 m. LOT skraidė du kartus per dieną tarp Vilniaus ir Varšuvos, šiuo maršrutu pervežė 55 tūkst. keleivių. 20 tūkst. keleivių Varšuva buvo galutinis kelionės tikslas, o populiarių jungimų tarpe – Torontas, Krokuva, Budapeštas, Tel Avivas, Atėnai.

Vilnius-Amsterdamas

2010 m. 35,7 tūkst. keliavo tarp Amsterdamo ir Vilniaus oro uostų. Vasarį šį maršrutą pradėjo rimtai „įdirbinėti“ „Estonian Air“, o pirmus metų mėnesius be jų dar skraidė ir „airBaltic“.

Drįsiu suabejoti „Airport IS“ duomenimis už 2010 m., kadangi kiti duomenys rodo, jog kažkur apie pusė keleivių lieka Amsterdame. Aišku, duomenis keičia „airBaltic“ skrydžiai, kur daugeliui keleivių kelionė baigdavosi Amsterdame, bet, turiu tokį įtarimą, jog sistema neteisingai įvertino keleivius, kuomet iki spalio „Estonian Air“ skraidino maršrutu Talinas-Vilnius-Amsterdamas.

Bet kokiu atveju, populiariausios jungiamosios kryptys teisingos – Edinburgas, Niujorkas, Čikaga, Los Andželas.

Vilnius-Briuselis

32,6 tūkst. keleivių 2010 m. keliavo „Brussels Airlines“ skrydžiais tarp Vilniaus ir Briuselio. Beveik du trečdaliai kelionę baigdavo Europos sostine vadinamame mieste.

Populiariausi jungimai iš Vilniaus per Briuselį – Londonas, Barselona, Madridas.

Vilnius-Kijevas

Vilnius-Kijevas maršrute drastiški pokyčiai įvyko 2010 m. – palaipsniui skrydžių skaičius nuo 4 skrydžių per savaitę išaugo iki 13 skrydžių. Iš viso maršrutu keliavo bemaž 26 tūkst. keleivių.

Du trečdaliai šių keleivių baigdavo kelionę Kijeve, tačiau pastebėtina, jog pavasarį šis skaičius viršijo  90%, o paskutiniais metų mėnesiais nukrito iki 50% – tai lėmė padidintas skrydžių dažnis ir pasiūlyti patogesni jungimai per Kijevą. Populiariausia jungiamoji kryptis – Tel Avivas, be jos populiarios Niujorko, Atėnų, Astanos, Donecko ir Alma Atos kryptys.

Vilnius-Maskva

Maršrutu Vilnius-Maskva 2010 m. keliavo 46,2 tūkst. keleivių, o aviakompanija „utair“ visus metus po du kartus per dieną skraidė į Vnukovo oro uostą. 4 iš 5 keleivių šiame maršrute baigė kelionę Maskvoje, o be šios krypties, visi kiti jungimai buvo į Rusiją: Sočis, Novosibirskas, Ufa.

Vilnius-Talinas

Vilnius-Talians maršrutu keliavo 34,5 tūkst. keleivių, o šį maršrutą aptarnavo du vežėjai – „airBaltic“ ir „Estonian Air“. Verslo srauto vedamame maršrute 7 iš 8 keleivių baigdavo kelionę Taline, o likę tęsdavo skrydžiais į Stokholmą, Oslą ar Sankt Peterburgą.

Kiti maršrutai

Kitų maršrutu populiariausių jungimų 2010 m. analizuoti neverta, nes juos daugiau nei 85% srauto keliavo kaip į galutinį kelionės tikslą.

Vilnius-Dublinas – 78,4 tūkst. keleivių;
Vilnius-London Stansted – 45 tūkst.;
Vilnius-Oslas – 32,5 tūkst.;
Vilnius-London Gatwick – 31,8 tūkst.;
Vilnius-Paryžius – 21 tūkst.;
Vilnius-Roma – 21 tūkst.;
Vilnius-Heraklionas – 18 tūkst.;
Vilnius-Milanas – 14,2 tūkst.

Vilnius-Stokholmas maršruto neanalizavo dėl pertraukos tarp skrydžių ir esminių vežėjų/tvarkaraščių kitimo.

Kaip atrodys 2011 m.?

Ši analizė aiškiai parodo, kurie vežėjai ir kurie maršrutai 2011 m. gali sulaukti pokyčių savo keleivių srautuose dėl pasikeitusios skrydžių pasiūlos. „Žemų sąnaudų“ vežėjų „Wizz Air“ ir „Ryanair“ darbo pradžia Vilniuje gali pakeisti keleivių persiskirstymą tarp tiesioginių ir jungiamųjų maršrutų.

Labiausiai ramūs gali jaustis vežėjai, mažai savo portfelyje turintys keleivių maršrutais, kurie nuo šiol bus geriau pasiekiami tiesiogiai. Tuo tarpu labiau į „leisure“ srautą orientuoti vežėjai, savo segmente turintys nemažai jungiamųjų keleivių į Londoną, Romą, Milaną, Barseloną, Stokholmą turėtų labiau ieškoti kitų nišų – tai pirmiausia pasakytina apie „airBaltic“ ir „Czech Airlines“.

2011-ųjų vasarą Lietuva turės rekordinį pasiekiamumą

2011-ųjų vasarą Lietuva bus pasiekiama oru geriausiai per savo Nepriklausomybės istoriją. Iš visų trijų Tarptautinių oro uostų Lietuvoje bus pasiūlyta daugiau vietų negu pačiais geriausiais, dar „prieškriziniais“ 2008-aisiais.

Vilniaus oro uoste reguliariaisiais skrydžiais šių metų liepą bus pasiūlyta beveik tiek pat vietų kaip ir 2008-aisiais – apie 200 tūkst. Mažesnę negu 2008-aisiais pasiūlą lemia per trejus metus ženkliai susitraukusi užsakomųjų skrydžių rinka:

Be abejo, iki liepos mėnesio dar gali įvykti pokyčių, ypač užsakomųjų skrydžių rinkoje – šie duomenys surinkti kovą pagal skelbiamus kelionių organizatorių ir vežėjų duomenis. 2009-aisiais siūlomų čarterių kėdžių išsilaikymą ėmė operatoriaus „Star1 Holidays“ pasiūlytos kėdės, tačiau jiems ženkliai sumažinus apimtis 2010 m. birželio mėnesį ir visai nutraukus veiklą rugsėjį, pasiūla nebuvo perimta kitų operatorių.

Reguliariaisiais skrydžiais iš Vilniaus pagal pilnai patvirtintus duomenis šią vasarą veš 15 aviakompanijų, o jų „capacity“ pasidalijimas bus labai difersifikuotas – nė viena kompanija neturės dominuojančios padėties, kas leidžia oro uostu išskaidyti riziką, o konkurencija bus ypač naudinga keleiviams:

Pagal siūlomas vietas keleiviams šią vasarą didžiausiu vežėju išliks aviakompanija „airBaltic“, keleiviams per mėnesį siūlanti apie 35 tūkst. kėdžių, o nuo jos neženkliai atsiliks „Ryanair“ ir „Wizz Air“ siūlantis po daugiau nei 30 tūkst. kėdžių per mėnesį. Jeigu trijų „Lufthansa“ grupės prekinių ženklų – „Lufthansa“, „Austrian“ ir „brussels airlines“ siūlomas vietas sudėtume, tai bendras kėdžių skaičius viršytų 25 000.

Tačiau „airBaltic“ vargiai pavyks išlaikyti didžiausio vežėjo Vilniaus oro uoste vaidmenį pagal faktinius pervežamus keleivių kiekius – kadangi daugelis „airBaltic“ siūlomų vietų bus į jų hub’ą Rygoje, lėktuvai šia kryptimi būna užpildyti kur kas mažiau nei „žemų sąnaudų“ vežėjų lėktuvai Vakarų ir Pietų Europos kryptimi.

Tuo tarpu pagal bendrą vietų skaičių į visus tris Lietuvos oro uostus šią vasarą Lietuvai bus absoliučiai rekordiniai – į Vilnių, Kauną ir Palangą bus pasiūlyta per 330 tūkst. vietų:

Šie skaičiai rodo, jog tiek pasiekti Lietuvą, tiek vykti iš Lietuvos į užsienį šią vasarą gali daugiau keleivių nei bet kada ir pasiūlyta „capacity“ leidžia Lietuvos oro uostams pervežti rekordinį keleivių skaičių 2011-aisiais.

Šie metai kelioms kryptims iš Vilniaus oro uosto grąžins 2008-uosius

Vis kyla diskusija, jog kai kuriomis kryptimis šią vasarą iš Vilniaus oro uosto gręsia perpasiūla. Šiame įraše – konkretūs skaičiai apie tai.

Yra kelios kryptys, kuriomis skrydžių nebuvo visai, o šią vasarą tose kryptyse konkuruos keli vežėjai. Ar tose kryptyse gresia per didelė pasiūla galinti lemti didelius vežėjų nuostolius. Pažiūrėkime giliau į krypčių pasiūlą/kainas ir laukiamus krypties rezultatus.

Vilnius-Londonas

Šiuo metu skrydžiai į Londoną iš Vilniaus nevyksta, tačiau nuo gegužės pradžios šia kryptimi skris net du vežėjai. Nuo balandžio 16 d. 5 kartus per savaitę į Lutono oro uostą skraidins „Wizz Air“, o nuo gegužės 2 dienos „Ryanair“ kasdien skraidins į Stanstedo oro uostą. Tokio būdu į šalia Londono esančius oro uostus per mėnesį bus siūloma beveik po 18 tūkst. kėdžių.

Kaip atrodo tokia pasiūla su 2008 m. vasara? Jeigu bus toks keleivių srautas, tai siūlomos kėdės bus užpildytos apie 76%. Be abejo, reikėtų atsižvelgti, jog 2008 m. į Londoną buvo kur kas mažesnė pasiūla iš Kauno oro uosto, tačiau Londono srautas, kurio per 70% sudaro emigracinis/draugų lankymo srautas yra pasiūlos ir gerų kainų dėka lengvai stimuliuojamas srautas, skatinantis skrendančius skristi dažniau.

Du skrydžius iš Vilniaus į Londoną siūlantys vežėjai gegužei su nedidelėmis išimtimis siūlo gan panašias kainas (kovo 7 dienos duomenys, pateikiamos kainos į vieną pusę su visais privalomais mokesčiais ir kreditinės kortelės aptarnavimo mokesčiu):

Šia kryptimi vežėjai siūlo skirtingą tvarkaraštį – „Wizz Air“ skraidina į Lutono oro uostą anksti ryte, o „Ryanair“ iš Stanstedo į Vilnių skraido paskutiniuoju dienos skrydžiu.

Vilnius-Milanas

2011 m. vasarą į Milaną ketina skraidinti trys vežėjai. „Wizz Air“ ir „Ryanair“ vykdys atitinkamai 2 ir 3 skrydžius per savaitę į Bergamo oro uostą, „Estonian Air“ skraidys vieną kartą per savaitę į Malpensa oro uostą. Nepaisant to, 8,5 tūkst. kėdžių per mėnesį gali rinka pajėgi užpildyti – tokias kėdes gali užpildyti 2008 m. šiuo maršrutu keliavęs srautas:

Vėlgi, dviejų pagrindinių vežėjų šia kryptimi kainos yra gan panašios gegužės mėnesiui:

Pastebėtina, jog Milano kryptimi skraidantys trys vežėjai gana tolygiai išsidėsto per visą savaitę: „Ryanair“ – pirmadieniais, trečiadienais ir penktadieniais, „Wizz Air“ – sekmadieniais ir trečiadieniais, „Estonian Air“ – šeštadieniais.

Vilnius-Barselona

Šią vasarą iš Vilniaus oro uosto į Barselonos ir Žironos oro uostus bus galima skristi 5 kartus per savaitę. Pradžioje „Ryanair“ ketinusi į Žironos oro uostą skraidyti du kartus per savaitę, dar neprasidėjus skrydžiams pridėjo trečiąjį skrydį sekmadieniais.

„Ryanair“ padidino „capacity“ atsižvelgdama į rinkos poreikį – 7,5 tūkst. kėdžių 2008 m. buvo galima užpildyti, nepaisant to, jog 2008 m. gegužė buvo pirmas kartas istorijoje, jog buvo atidaryti skrydžiai tarp Lietuvos ir Barselonos:

Šiai dienai „Wizz Air“ ir „Ryanair“ kainos atitinkamai į Barselonos El Prat ir Žironos oro uostus gegužės mėnesiui gerokai skiriasi:

„Wizz Air“ į Barselonos El Prat oro uostą skraidys pirmadieniais ir penktadieniais, „Ryanair“ į Žironos oro uostą – antradieniais, šeštadienais ir sekmadieniais. Nuo gegužės pabaigos iki rugsėjo pradžios Lietuvos kelionių organizatorių užsakymu „Small Planet Airlines“ penktadieniais taip pat vykdys užsakomuosius skrydžius iš Vilniaus į Barseloną.

Taip pat kaip ir praėjusiais metais vienas iš Ispanijos kelionių operatorių vykdys skrydžius iš Madrido į Vilnių, o šių metų naujovė – užsakomieji skrydžiai iš Bilbao į Vilnių. Šiuos skrydžius vykdys „SmartLynx“.

Vilnius-Roma

Didžiausia konkurencija ir daugiausia stimuliacijos pareikalaus Romos kryptis, kuri iš Vilniaus iki šiol niekada nebuvo „auksinė“.

Į Romą bus siūloma beveik 9000 vietų, kai ligšiolinis keleivių rekordas šia kryptimi yra 5,5 tūkst. keleivių. Reikia pastebėti, jog šia kryptimi aktyviai turėtų dirbti Lietuvos atvykstamuoju turizmu užsiimančios institucijos, kadangi Italija yra viena iš prioritetinių rinkų, kur ieškoma atvykstančių turistų į Lietuvą. Juolab, jog šią vasarą bus pasiūlyti pigūs skrydžiai į abu pagrindinius Romos oro uostus – tiek į didžiausiąjį Fiumicino, tiek į arti miesto centro esantį Ciampino. Nenuostabu, jog iš šios krypties suskubo trauktis „airBaltic“ gerokai nustekenusi savo produktą šią žiemą skraidydama turbopropeleriniu lėktuvu.

Šiai dienai gegužės mėnesiui kol kas geresnes kainas į Romą siūlo „Wizz Air“:

Abi bendrovės skraidys į Vilnių tomis pačiomis savaitės dienomis – antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais. „Ryanair“ neturėjo didelės galimybės rinktis – Ciampino yra slotuojamas oro uostas su labai ribotu slotų kiekiu bei apribojimu nedidinti esamo skrydžių skaičiaus.

* * *

Istoriniai duomenys rodo, jog pridėjus „žemų sąnaudų“ bendrovių vykdomą aktyvią paklausos stimuliaciją, šias pasiūlytas kėdes iš Vilniaus nesunkiai galima užpildyti realiai visomis kryptimis, kuriomis bendrovės konkuruos. Visos šios kryptys yra iš 2008 m. populiariausių krypčių 20-tuko, o kitos kryptys, kuriomis šią vasarą skraidomą nebus turi kur kas mažesnę esamą paklausą. Stimuliuoti lengviau ne nulinę paklausą, o jau esamą paklausą – tai ir lėmė „žemų sąnaudų“ bendrovių krypčių pasirinkimą veiklos pradžiai.

„Lufthansa“ lėktuvas „nakvos“ Vilniuje – 2 kasdieniai skrydžiai tarp Vilniaus ir Frankfurto

Nuo 2011 m. vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo – kovo mėnesio paskutinio sekmadienio – „Lufthansa“ vykdys 14 skrydžių tarp Frankfurto ir Vilniaus per savaitę.

Šiuo metu „Lufthansa“ iš Frankfurto į Vilnių skraido kasdien popietę. Paskutinius trejus metus vasaromis buvo 5-6 kartus per savaitę vykdomas papildomas vakarinis skrydis Frankfurtas-Vilnius-Frakfurtas.

Nuo 2011 m. kovo pabaigos „Lufthansa“ vykdys du kasdienius skrydžius iš Frankfurto į Vilnių. Didelė naujovė – „Lufthansa“ lėktuvas kasnakt „nakvos“ Vilniuje: vėlai vakare atskris iš Frankfurto į Vilnių, o anksti ryte pakils į Frankfurtą. Planuojama, jog du skrydžiai per dieną vyks visus metus.

Visus 14 skrydžių tarp Frankfurto ir Vilniaus 2011 metų vasaros sezonu „Lufthansa“ vykdys 132 vietų „Airbus A319“ lėktuvu.

Naujas „Lufthansa“ tvarkaraštis Vilniaus kryptimi:

VNO-FRA 06:00-07:05 kasdien;
FRA-VNO 10:30-13:30 kasdien;
VNO-FRA 14:15-15:20 kasdien;
FRA-VNO 20:35-23:35 kasdien.

2010 m. vasarą „Lufthansai“ padidinus vietų skaičių maršrute FRA-VNO matėsi keleivių skaičiaus ūgtelėjimas vasaros sezonu bei lėktuvo užpildymo prieaugis. Iki 2009 m. sausio mėnesio iš Vilniaus į Frankfurtą dar skraidė „flyLAL“ („SAAB 2000“ ir „Boeing 735“ lėktuvais).

Vykdydama du kasdienius skrydžius, „Lufthansa“ siūlys beveik 16 tūkst. kėdžių per mėnesį. „Lufthansa“ tvarkaraščio keitimas rodo rimtus ketinimus stiprinti toliau pozicijas Lietuvoje – naujas tvarkaraštis apima abi didžiausias skrydžių „bangas“ iš Frankfurto, todėl su patogiu tvarkaraščiu bus galima pasiekti visas beveik 150 krypčių „Lufthansa“ žemėlapyje. Leisdamasi 7 val. Frankfurto oro uoste „Lufthansa“ naudos vieną brangiausių oro uosto „slot’ų“.

„Lufthansa“ taps šeštąja aviakompanija, kuri atsiųs į Vilniaus oro uostą „nakvojantį“ lėktuvą (be bazuojančių orlaivius bendrovių – „airBaltic“, „Estonian Air“, „WizzAir“, „Small Planet Airlines“, „Aurela“ ir kt.). Vilniaus oro uoste taip pat nakvoja SAS, „airBaltic“, LOT, „utair“, „Aerosvit“ lėktuvai.

Vilniaus oro uoste bus „Wizz Air“ bazė – 8 nauji maršrutai

2011 m. balandžio 16 dieną Vilniaus oro uoste bus atidaryta 14-oji „Wizz Air“ skrydžių bazė Europoje ir pirmoji Baltijos šalyse. Didžiausia žemų sąnaudų oro bendrovė Centrinėje ir Rytų Europoje pradės skrydžius iš Vilniaus oro uosto visiškai nauju „Airbus A320“ lėktuvu 8 kryptimis.

180 vietų lėktuvu „Wizz Air“ atliks 21 skrydį per savaitę į Londono Lutono, Korko, Eindhoveno, Milano Bergamo, Barselonos El Prat, Donkasterio-Šefildo Robino Hudo, Romos Fiumicino ir Stokholmo Skavsta oro uostus.

Veiklos pradžioje „Wizz Air“ Vilniuje bazuos vieną lėktuvą, kuriuo ketinama pervežti daugiau nei 300 tūkst. keleivių per pirmuosius veiklos metus.

„Wizz Air“ veikla Vilniaus oro uoste prasidės balandžio 16 dieną, šeštadienį, skrydžiais į Korką, Stokholmą ir Romą, sekmadienį įvyks pirmieji skrydžiai į Londoną, Milaną ir Donkasterį, pirmadienį – į Eindhoveną ir Barseloną.

Į Londoną bus skraidoma 5 kartus per savaitę, Romą ir Stokholmą – 3 kartus, kitomis kryptimis – po du kartus per savaitę.

Pagal šiuo metu paskelbtus kitų aviakompanijų planus, „Wizz Air“ tiesiogiai konkuruos tik viename maršrute – iš Vilniaus į Romos Fiumicino oro uostą šiuo metu tris kartus per savaitę skraido „airBaltic“. „airBaltic“ skraido pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais. Taip pat „Estonian Air“ artimiausiu metu pradės skrydžius į gretimus Milano ir Stokholmo oro uostus – atitinkamai Malpensa ir Arlanda.

„Wizz Air“ 2010 m. ketina pervežti 9,8 mln. keleivių, šiuo metu aviakompanija skraido 34 lėktuvais ir aptarnauja 180 maršrutų. Kompanija yra užsisakiusi dar daugiau nei 100 „Airbus A320“ lėktuvų, kurie turi būti pristatyti iki 2017-ųjų.

Planuojamas „Wizz Air“ skrydžių tvarkaraštis:

VNO-LTN:  06:30 – 07:20
LTN-VNO:  08:05 – 12:45
Skrydžiai vyks pirmadieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais.

VNO-ORK:  06:00 – 07:15
ORK-VNO:  07:45 – 12:55
Skrydžiai vyks antradieniais ir šeštadieniais.

VNO-EIN:  13:30 – 14:40
EIN-VNO:  15:10 – 18:20
Skrydžiai vyks pirmadieniais ir penktadieniais.

VNO-NYO:  13:30 – 13:50
NYO-VNO:  14:35 – 17:05
Skrydžiai vyks antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais

VNO-BGY:  13:30 – 14:55
BGY-VNO:  15:25 – 18:45
Skrydžiai vyks trečiadieniais ir sekmadieniais.

VNO-BCN:  18:55 – 21:15
BCN-VNO:  21:50 – 02:10
Skrydžiai vyks pirmadieniais ir penktadieniais.

VNO-FCO:  17:35 – 19:25
FCO-VNO:  20:00 – 23:50
Skrydžiai vyks antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.

VNO-DSA:  19:20 – 19:55
DSA-VNO:  20:25 – 00:55
Skrydžiai vyks trečiadieniais ir sekmadieniais.

„Wizz Air“ Vilniuje

Visi atsakymai – trečiadienį

Vilniaus oro uoste šią vasarą skris daugiau nei 1,5 karto daugiau „sėdynių“ nei pernai

Besibaigiančią savaitę teko susipažinti su atnaujinta IATA aviacijos industrijos apžvalga ir prognozėmis. Santrauka paprasta: kreivė aukštyn jau matoma aiškiai, tačiau „prieškrizinis“ lygis dar tolokai.

„Ekonominio“ segmento keleivių skaičius jau beveik 2008 lygyje, tačiau „premium“ klasės segmentas vis dar neregėtose žemumose:

Lėktuvų užpildymo rodikliai jau grįžo į 2006-2007 metų lygi. Tiesa, tai ne vien dėl atsigaunančių srautų, o kartu ir dėl aviakompanijų prisitaikymo prie krizės: daug aviakompanijų sumažino skrydžių skaičių (capacity) – pavėluota reakcija į sumažėjusią paklausą:

Vilniaus oro uoste, tuo tarpu, kitokio tipo vaizdas: po drastiško nuosmukio 2009-aisiais metais, šiais metais rinkoje – didžiulis naujų ir padažnintų skrydžių antplūdis.

Jeigu 2009-aisiais skrydžių daugėjo iš lėto, tai 2009-ųjų pabaigoje ir 2010-ųjų pradžioje staigiai padaugėjo skrydžių. Atsirado nauji reisai į Milaną, Berlyną, Miuncheną, Paryžių, Amsterdamą (du vežėjai per 6 savaites), Romą, padaugėjo skrydžių į Kopenhagą. Antras pasiūlos šuolis su šiandien įsigaliojusiu vasaros tvarkaraščiu: Vilniaus oro uosto žemėlapyje atsirado du nauji miestai – Hamburgas ir Edinburgas, daugėja skrydžių į Dubliną, Taliną, Paryžių, Berlyną, Varšuvą. Jau anksčiau paskelbta ir dar viena pasiūlos augimo banga gegužės mėnesį: daugės skrydžių į Kijevą, Kopenhagą, Oslą, dar kartą padaugės į Dubliną, vėl pradės vykti skrydžiai į Žironą.

Esminį Vilniaus oro uosto augimą simbolizuoja šis grafikas – 2010 m. skrydžiuose iš/į Vilniaus oro uostą bus siūloma beveik 46 000 kėdžių kiekvieną savaitę (reguliariuosiuose skrydžiuose) – tai yra 60% daugiau nei prieš metus:

Tačiau kitas rodiklis – neramina. Staigiai padidėjus pasiūlai, rinka nepasiruošusi užpildyti visų vietų lėktuvuose, todėl vidutinis lėktuvų užpildymas reguliariuosiuose reisuose krito beveik trečdaliu:

Šių metu kovą lėktuvai iš/į Vilniaus oro uostą skraido užpildyti vidutiniškai 53%, lygiai prieš metus, kuomet skrydžių buvo mažai, lėktuvai buvo užpildyti vidutiniškai 68%. Be abejo, kovo mėnuo yra dar neįsibėgėjusio sezono mėnuo, be to, kadangi dauguma skrydžių buvo pradėti vykdyti gruodį/sausį, rinkai reikia bent 3 mėnesių prisitaikyti prie pasikeitimų, tai lėktuvų užpildymas, be jokios abejonės, augs. Tačiau nauji prasidedantys skrydžiai bei pasiūlos augimas Kauno oro uoste vėl vidutinį lėktuvų užpildymą gali mažinti.

Panašu, jog vidinė rinka dar nėra tokia stipri, jog užpildytų visus į Vilnių skrendančius lėktuvus, todėl reikalingi ir už atvykstamąjį turizmą atsakingų institucijų veiksmai – laikas išnaudoti gerą Lietuvos sostinės pasiekiamumą.

Žemas vidutinio lėktuvų užpildymo rodiklis, žinoma, neigiamai įtakoja skrydžių iš Vilniaus oro uosto plėtrą – aviakompanijos atsargiai vertina planus, matydamos, jog rinkoje yra daug pasiūlos, kuri neišnaudojama.

Be to, šis rodiklis kelia grėsmę ir šiuo metu vykdomiems skrydžiams: dvi aviakompanijos priėmė sprendimus mažinti „capacity“. Nuo balandžio 12 dienos „Skyways“ mažina skrydžių skaičių tarp Stokholmo ir Vilniaus nuo 10 iki 5 skrydžių per savaitę. Nuo gegužės 1 dienos „Aer Lingus“ mažina skrydžių skaičių tarp Dublino ir Vilniaus nuo 4 iki 3 skrydžių per savaitę, o nuo pavasario tvarkaraščio naudojamą maršrute lėktuvą pakeitė iš 212 vietų A321 į 174 vietų A320 (be „Aer Lingus“, keturis skrydžius per savaitę į Dubliną vykdys „airBaltic“, tris – „Star1 Airlines“).

Bet kokiu atveju, Vilniaus oro uostas su esamu skrydžių skaičiumi šią vasarą turi galimybę aptarnauti panašų skaičių keleivių, kaip ir 2008-aisiais. Šiandieninis aptarnautų keleivių per mėnesį rekordas – 224,6 tūkst. keleivių 2008 m. rugpjūtį.

***

Ir žinutė ne į temą: „airBaltic“ šį pavasarį nepradės skrydžių į Mančesterį ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Rygos – greičiausiai bilietų pardavimai buvo labai labai maži. Antras šansas ketinamas suteikti Mančesterio krypčiai rugsėjį – „airBaltic“ tvarkaraštyje numatyti keli tiesioginiai skrydžiai tarp Vilniaus ir Mančesterio rugsėjo pradžioje.

Vilniaus oro uoste keleivių skaičius vasarį augo, Ryga nebėra populiariausia kryptis iš Vilniaus

Vasario mėnesio rezultatai atnešė keletą įdomių naujienų. Pirmiausia, po 15 mėnesių nuosmukio (kritimas prasidėjo 2008 m. lapkričio mėn.) keleivių skaičiaus pokyčio kreivė persivertė į teigiamą pusę. Be to, po 14 mėnesių pertraukos, Rygos oro uostas prarado populiariausios krypties iš Vilniaus oro uosto titulą.

Pagrindiniai Vilniaus oro uosto rodikliai 2010 m. vasarį:

– keleivių skaičius augo 11%;
– skrydžių skaičius augo 26,5%;
– pervežtų krovinių skaičius augo 28%.

Pagrindinė nerimą kelianti tendencija – skrydžių skaičiaus augimas didelėmis žirklėmis lenkia keleivių skaičiaus augimą – tai rodo, jog rinka kol kas nėra pasiruošusi priimti visos pasiūlos, kurią siūlo Vilniaus oro uoste dirbantys oro vežėjai. Šioje vietoje be vis dar ne pilnu tempu atsiaugančios rinkos, savo indėlį turėtų įnešti ir organizacijos, besirūpinančios atvykstamuoju turizmu: Vilnių pasiekti galima nesunkiai, tačiau norintys neužpildo visų siūlomų kėdžių.

Ženkliai krentantys lėktuvų užpildymo rodikliai, be abejo, gali turėti įtakos ir aviakompanijų skrydžių planams. Ilgai laukti nereikėjo – kovo pabaigoje dėl silpnų pardavimų „airBaltic“ nepradės tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Mančesterį.

Nepaisant šio gąsdinančio rodiklio yra džiuginančių rodiklių. Vasarį Vilniaus oro uostas aptarnavo 84 271 keleivį – vidutiniškai 3010 keleivių per dieną. Tai daugiau negu sausį, kuomet 2870 keleivių. Eliminavus trumpesnio mėnesio įtaką, matome, jog vasaris buvo „labiau keliaujamas“ mėnuo nei sausis – nors įprastai vasaris yra vienas silpniausiai „keliaujamų“ mėnesių metuose, lyginant su emigrantų, moksleivių atostogų ir slidinėtojų judinamu sausiu. Atsiradę nauji skrydžiai teigiamai stimuoliuoja rinką.

Vasario mėnesio krypčių rezultatai:

Po 2008 m. lapkričio, pirmą kartą Kopenhaga užsiropštė į populiariausios krypties iš Vilniaus oro uosto vietą. Sausį Skandinavijos oro bendrovei SAS pradėjus vykdyti skrydžius tarp Kopenhagos ir Vilniaus, kryptis pamažu auga ir šiai krypčiai kelių keleivių pritrūko iki penkiaženklio pervežtų keleivių skaičiaus.

Trečdaliu, palyginti su praėjusių metų vasariu, nukrito Rygos krypties populiarumas. Neigiama tendencija juda daugelio krypčių, per kurias keleiviai iš Vilniaus keliauja tranzitu, populiarumas. Tam didžiausią įtaką turi prasiplėtęs tiesiogiai pasiekiamų iš Vilniaus krypčių sąrašas: vasarį sumažėjo ir Prahos, Helsinkio, Frankfurto krypčių populiarumas. Pastarajai įtakos turėjo ir kelias dienas trukęs paskutinę savaitę vykęs „Lufthansa“ pilotų streikas.

Kelintą mėnesį stebime LOT pastangas didinti tranzitinių keleivių per Varšuvą srautus – LOT perveža gerokai daugiau keleivių nei prieš metus. Nuo vasaros tvarkaraščio įsigaliojimo LOT siūlys ypač vėlyvą vakarinį atvykimą iš Varšuvos į Vilnių (0.40 – 1.00 val. po vidurnakčio), kurio dėka bus galima „pagauti“ beveik visus vakarinius atvykimus į Varšuvą. Be to, dalyje reisų bus naudojamas reaktyvinis „Embraer“ lėktuvas, tuo auginant produkto „su LOT per Varšuvą“ patrauklumą.

Vasario viduryje estų aviakompanija „Estonian“, bendradarbiaudama su KLM pradėjo skrydžius iš Talino per Vilnių į Amsterdamą. Nors aviakompanija pasirinko atsargų įėjimo planą – skrydžiai prasidėjo 3 kartus per savaitę, o nuo kovo 1 d. skrydžių skaičius bus padidintas iki 6, tačiau lėktuvų užpildymo rodikliai yra ypač aukšti jau nuo pirmojo skrydžio. Segmente Vilnius-Amsterdamas „Estonian“ lėktuvas buvo užpildytas 86% (įspūdingas rezultatas, ypač atsižvelgiant jog „Estonian“ siūlo ir verslo klasės produktą), segmente Amsterdamas-Vilnius – 67%. Daliai keleivių patrauklus pasirodė ir vidurdienio reisas Vilnius-Talinas: iš Amsterdamo atvykusį lėktuvą kasdien papildo 15-20 keleivių.

Pamažu auga „airBaltic“ gruodį-sausį atidarytų reisų iš Vilniaus populiarumas. Kai kuriose kryptyse „airBaltic“ sumažino skrydžių skaičių (Miuncheno, Amsterdamo), kitose pakeitė lėktuvą mažesniu (Berlyno), tačiau be augančio lėktuvų užpildymo tai leido ir auginti keleivių skaičių maršrutuose: augo keleivių skaičius į Paryžių, Miuncheną, Romą.

Ką atneš kovas? Nuo kovo 1 dienos „Estonian“/KLM dvigubina skrydžių į Amsterdamą skaičių Su nauju vasaros tvarkaraščiu Vilniaus oro uosto tiesioginių krypčių žemėlapį papildys Edinburgas, Žirona, Hamburgas, daugiau skrydžių bus pradedama vykdyti į Dubliną, Oslą, Frankfurtą, Taliną, Paryžių, Berlyną, Rygą.