Kieno darbas yra teikti komunikacijos socialiniuose tinkluose paslaugas?

Po užpraeitą ketvirtadienį vykusio seminaro-diskusijos Lietuvos Marketingo Asociacijoje apie socialinių tinklų madą ir naudą netyla diskusijos, kaip įmonės tai galėtų išnaudoti ir iš to tiesiogiai ar netiesiogiai uždirbti.

Teigiamai atsakius į klausimą „būti ar nebūti“ ir pasiryžus „Taip, mums reikia socialiniuose tinkluose būti!“ ne vienam iškyla klausimas – o kas turėtų vykdyti įmonės komunikaciją socialiniuose tinkluose?

a) Įmonėje dirbantys marketingo specialistai. Privalumas – lengva komunikuoti žinant visą virtuvę. Trūkumai – dažniausiai įmonės neturi tam resursų bei sukaupto „know-how„, kuris reikalingas gan specifinis. Paskirti tam atskirą resursą prieš tai jį apmokius – brangoka. Juolab, jog būsima nauda neaiški, o komunikacijos išlaidų efektyvumas šiuo laiku yra labai svarbus. Be to, daugelis marketingistų tiesiog yra įpratę deleguoti praktinį veiksmų vykdymą, ypač tie, kuriuose marketingo organizacijos yra gana siauros.

b) Media agentūra. Media agentūros šias paslaugas kartais teikia – jos iš to (dažniausiai) neuždirba, bet tai yra dar viena media agentūros papildoma paslauga ir interaktyviųjų padalinių (kur tokie yra) pasididžiavimas. Klientui tai pridėtinė vertė, nėra poreikio didelio dėmesio skirti efektyvumo matavimui (nes tai kaip ir beveik nemokama apart kelių litų reklamai, jei tai naudojama), o agentūrai tai – papildomas kliento lojalumas, kuris media agentūrų biznyje yra labai svarbus, kai kainas visi panašiai muša žemai.

c) Interneto reklamos bendrovės. Jos nenoriai to imasi, kaip ir reklamos „Google AdWords“ planavimo. Priežastis paprasta – jų darbo apmokėjimo modelis paprastai yra komisiniai nuo užsakytos transliacijų apyvartos (iš vienos ar abiejų pusių – kliento ir kanalo), o užsidėjęs kelis procentus nuo apyvartos reklamai „Facebook’e“ nieko neuždirbsi (o užsidėjęs 50% irgi nieko neuždirbsi, tik atrodysi įžulus prieš klientą), o „Facebook’as“, kaip ir „Google“ komisinių nemoka. Be to, interneto reklamos bendrovės yra labiau orientuotos į „kur sakyti“, o ne į „ką sakyti ir kaip sakyti“.

d) Specializuoti interneto marketingo konsultantai. Jiems klientas turėtų mokėti arba pagal valandinį įkainį, arba už tam tikro komunikacijos socialiniuose tinkluose plano įvykdymą. Klausimas „numeris vienas“ – ar yra bendrovių, kurios už komunikacijos „Facebook’e“, „Twitter’yje“, „YouTube“, „Flickr“ ir „frype.lt“ gali mokėti po porą šimtų litų už nuotraukų upload’inimą į „Facebook’ą“? Klausimas „numeris du“ – ar yra bendrovių, kurios išleisdamos tokius pinigus komunikacijai socialiniuose tinkluose gautų iš to atitinkamą finansinę grąžą?

e) Viešųjų ryšių agentūros. Tiesą sakant, lietuviškų tokių pavyzdžių neturiu, kur viešųjų ryšių agentūra vykdytų integruotą socialinę komunikaciją. Tačiau komentarų rašymo portaluose paslaugas teikia. Realiai, tai, man atrodo, jog komunikacija socialiniuose tinkluose šioje vietoje gali ir susitikti, kadangi komunikacijos tikslų ir efektyvumo matavimo principai yra labai panašūs.

f) Kūrybinės reklamos agentūros. Jos dažniausiai teikia kaip papildomą kanalą reklaminei kampanijai – taip ir atsiranda vienkartinių „Facebook’e“ puslapių ar „YouTube“ profilis, skelbiantis vienintelį reklaminį akcijai susuktą klipą arba kokį ale „viralą“ (o apie viralus taikliai paskaitykite čia).

Išvados? Nežinau. Gali būti bet kuris atsakymas teisingas, jeigu kuri nors bendrovė pritaikys tokį modelį.

Globalesnis klausimas yra komunikacijos socialiuose tinkluose sėkmės matavimas. Patiko Artūro Olšausko mintis, jog socialiniai tinklai – tai kaip ir viešieji ryšiai. Išmatuoti tarsi galima, tačiau kokiu matu – neaišku.

Bet kokiu atveju, grįžtu prie to, jog socialiniai tinklai gali būti tik „mados“ reikalas. Sutinku, jog socialinė media kaip reiškinys nėra tik mados reikalas – tai yra komunikacijos principus keičiantis reikalas. Tačiau klausimas, kurie iš įrankių yra ne mados, o ilgalaikis reikalas.  Asmeniškai tikiu „Facebook“ galia, tačiau tą patį „Facebook“ valgo kiti tautiniai socialiniai tinklai bei kiti socialiniai įrankiai, kurių tikrai atsiras dar ne vienas.

Socialiniai tinklai tai yra sąlyginai vis dar labai naujas reikalas. Mažai, kas suvokia naudą, mažai kas suvokia, kaip su tuo reikia dirbti.

To pasekmė – ypač sunkiai pavykstantis tęstinumo ir „lygio išlaikymo“ klausimas. Prikurta nemažai korporacinių tinklaraščių, kurie yra tiesiog uželsti. Prikurta „Twitter“ herojų, kurie buvo skirti vienai akcijai ir po to numesti. Tikėtina, jog pradės ristis ir „Facebook“ profilių apleidimo banga, kai atsibos pradžios džiaugsmas.

Socialinės medijos kaip reiškinio esminis skirtumas nuo kitų komunikacijos kanalų – naudos iš ten galima išpešti tik tęstiniais veiksmais. Čia ne kampanija televizijoje, kur atėjai ir sprogai. Čia reikia kantrybės, ilgo įdirbio, nuolat kurti ir palaikyti turinį – tik tada galima tikėtis apčiuopiamos naudos iš šio komunikacijos kanalo.

Tačiau vėl čia grįžtame atgal į rato pradžią – o kam šį darbą atiduoti? …

Kaip „airBaltic“ organizuotos atrakcijos socialiniuose tinkluose vos neištiko nesėkmė

Mano tinklaraštyje yra trys populiariausios įrašų kategorijos – lėktuvai, marketingas ir internetas, tačiau šis įrašas bus turbūt pirmas, priklausantis visoms trims kategorijoms.

Praėjusį ketvirtadienį Lietuvos Marketingo Asociacijos seminare-diskusijoje kartu su Dainiumi Blynu ir Artūru Olšausku kalbėjome apie socialinės medijos išnaudojimą rinkodarai. Vienas iš mano minėtų pavyzdžių – Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ gana narsiai ir dosniai komunikuojanti „Twitter“ kanale ir „Facebook’e“ (tiksliau, jų pavyzdys įdomus tuo, jog jiems pavėlavus „facebook’e“ teko „atsikovoti“ savo puslapį iš anksčiau „airBaltic“ puslapį jau sukūrusių nežinomų asmenų).

„airBaltic“ yra sugalvojosi keletą tikrai neblogų atrakcijų socialinių tinklų dalyviams – dalyvauja bendrose akcijose, aktyviai atsakinėja į kiekvieną klausimą ar pastabą pasakytą tinkluose, dovanojo nemokamus bilietus atspėjusiems jų naujas skrydžių kryptis, publikavo nuotraukas apie Lietuvos prezidento paskutinį skrydį jų lėktuvu, šimtajam „Twitter“ sekėjui dovanojo rankšluostį ir t.t.

Praėjusį penktadienį „airBaltic“ paskelbė dar vieną įdomią akciją socialiniuose tinkluose ir vos nepatyrė didelės nesėkmės.

Savo interneto tinklalapyje, „twitter’yje“ ir „facebook’e“ jie anonsavo žaidimą Tartu gyvenojams. Tartu gyventojai buvo kviečiami penktadienio vakarą stebėti „airBaltic“ pirmojo lėktuvo atvykimą iš Rygos penktadienio vakare arba pirmąjį išvykimą iš Tartu šeštadienį ryte, įkelti nuotraukas į „facebook“ puslapį ir laimėti nemokamą bilietą „airBaltic“ skrydžiui iš Tartu per Rygą į vieną iš Europos miestų.

Įdomi atrakcija!

Tačiau ji patyrė vos neskėmės, nes nedaug trūko, jog nė vienas Tartu gyventojas nebūtų sudalyvavęs konkurse. Likus tik kelioms valandoms iki konkurso pabaigos (2009.07.06 23:59) pora dalyvių atsiuntė po kelias nuotraukas.

Moralas – darydami ką nors socialiniuose tinkluose, įvertinkite, ar jie pakankamai dideli, jog rastumėte tarp jų tų, kuriems jūsų atrakcija įdomi. Kitu atveju – skambiai apsijuoksite.

Ar tinklaraščiai išgelbės „flyLAL“ keleivius?

Kas galėjo pagalvoti, jog nežinomybės, kilusios dėl „flyLAL“ veiklos nutraukimo, epicentras bus … tinklaraščiai.

Lygiai prieš 10 dienų iki kompanijos reguliariųjų skrydžių veiklos nutraukimo (nesakau bankroto, kadangi jo kol kas nėra), „flyLAL“ paleido savo tinklaraštį – flylal.blogas.lt. Deivido klausimas komentaruose gana logiškas – „O tai kuriam velniui tą blogą užveisėt? Taigi jau ir prieš savaitę žinojot, kad lenksitės.“

Tačiau šiandien šis tinklaraštis turbūt taps vienu populiariausių tinklaraščių Lietuvoje. Svetainė „flyLAL.com“ uždaryta, o „up-to-date“ karščiausios informacijos klientai ir lankytojai nukreipiami į tinklaraštį. Ten net savaitgalį „flyLAL“ atstovai rašė žinutes (mažai kas guodžiančio, bet vis reakcija ir šioks toks informacijos teikimas klientams) ir net atrašinėjo į klausimus komentaruose. Šiuo metu ten galima rasti tokią aktualią informaciją, ką daryti Amsterdamo reiso keleiviams – tikrai labai svarbu.

Savo ruožtu, iniciatyvos atstovauti „flyLAL“ klientams ėmėsi Vytautas Mikelionis (aktyviai savaitgalio metu rašęs komentarus ir mano tinklaraštyje), kuris sekmadienio popietę užkūrė tinklaraštį, pavadintą „Nukentėjusių Fly-LAL klientų informacinis centras“. Jame pateikiama informacija, kaip vyksta pokalbiai su susiekimo ministru ir AB „flyLAL Lithuanian Airlines“ atstovais apie klientų problemų sprendimą.  Iniciatyvinės grupės astovai susitiks tiek su „flyLAL“ vadovu V.Kaikariu, tiek su Susiekimo ministru. Sekite informaciją jų tinklaraštyje.

Šis skrydžių bendrovės pasitraukimas iš rinkos ir krizinė situacija tūkstančiams keleivių (neaišku tik ar 29 tūkst. ar 16 tūkst.) gal taps dar vienu impulsu tinklaraščių populiarinimui.

Truputėlį praūžus krizei ir išsisprendus klausimams apie „flyLAL“ veiklos nutraukimo detales, pabandysiu apžvelgti šios kompanijos krizinę komunikaciją, kurioje buvo labai labai daug klaidų, bet keletas ir įdomių momentu.

Labiausiai dabar lauksiu, kaip kitos kompanijos reaguos į „flyLAL“ veiklos nutraukimą ir kaip keisis Vilniaus oro uosto tvarkaraštis.

Labai keista, jog „airBaltic“ nekomunikuoja „gero pasiūlymo“ „flyLAL“ keleiviams. „Geras pasiūlymas“ nebūtinai turi būti gera kaina, nes norintys skristi dabar gali sumokėti ir daugiau. „airBaltic“ turi šansą dabar pasiimti visus ex-flyLAL klientus ir padaryti šuolį savo vizijoje vežti visus Vilniaus keleivius per Rygą – gavę gerą pasiūlymą žmonės priprastų prie tokio kelionės būdo (o kaip sako tautosaka, „pripratimas stipresnis už prigimimą“). Bet, matyt, dabar jų valdžia labiau užsiėmusi su akcijų išpirkimu iš SAS …

Sugadintoji „Facebook“ pusė

Aš suprantu, kad dabar viešųjų ryšių agentūra eidama į konkursą pas klientą, arba pateikdama klientui metų planą, tai „sukursim blog’ą“ jau nebe visus nustebins. Dabar yra kitas mados klyksmas – sukursim jus „Facebook’e“. Tai aišku geriau, negu siūlyti klientui keliauti į mirusį „Second Life“.

Bet daryti tokius bajerius tai visiška nesąmonė:

Nesąmonė yra kurti žinomo žmogaus profilį, kviestis į draugus sau nežinomus asmenis ir t.t. Bet tai jau tampa negražia tendencija. „Tėvynės sąjunga“ prieš rinkimus irgi taip darė.

Prisipažinkit, Valstybinio simfoninio orkestro informaciniai partneriai, kurie pasistengėte numesti tokia idėją ir ją įgyvendinti? DDB, Gaumina ar VRP? Ar „Pajacų“ informaciniai rėmėjai „Not Perfect“?

Na, aišku, o kai eisit pas tikrą klientą, tai galėsite rodyti jau ne tik teoriją apie „Facebook’ą“, bet ir tikrą savo „keisą“.

O negražiau būtų tiesiog sukurti renginio puslapį ir tikru vardu kviesti „Facebook“ bendruomenės narius į šį renginį? Kam tas apsimestinis teatras su Ibelhaubtaite? Labiausiai užvežė šio personažo statusas: „repetuojam“.

Nežinau, kokia yra oficiali „Facebook“ politika šitokiais klausimais, bet, ko gero, jie turėtų su tuo kažkaip tvarkytis.