Kino teatrai Vilniuje: veikę ir veikiantys
Comments(19) temos: kinas
Kadangi esu ne vilnietis, o verdu kine, tai vis įdomu buvo sovietmečio Vilniaus kino teatrai. Įvairių šaltinių, miestai.net forumo, „Google” ir pažinčių dėka surinkau nemažai informacijos, kurios pagrindinius dalykus išdėstau žemiau.
Jeigu kas turite pataisymų/papildymų – rėžkite komentaruose.
„Planeta”/”Skalvija” – K. Poželos 34/A. Goštauto 2
Pradėjo veikti 1982 m., 1993 m. pervadintas į „Skalviją”. Priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.
2002 m. buvo uždaryta viena salė, kuri dabar su mažais skandaliukais išnuomojama kažkokioms kino organizacijoms. Buvo kalbėta, jog „Skalvija” iš patalpų Goštauto 2 bus perkelta į „Menų spaustuvę”. Šiuo metu kalbos pritilę ir nelabai aišku, kada tai bus ir ar tikrai bus.
Šiuo metu vadovauja Greta Zabukaitė, atrodo, kino teatrui ne patys blogiausi laikai. Veikiančioje vienintelėje salėje telpa 88 žiūrovai (tiek modernių kėdžių padovanojo „VP Market” iš „Lietuvos” 88-osios salės).
Plačiau apie kino teatrą – jo interneto svetainėje.
„Pergalė” – J. Gagarino/A. Stulginskio 1
Sovietmečiu pastatytas gigantiškas pastatas – tarybinės kultūros simbolis. Tikslios atidarymo datos neradau, bet tai įvyko iškart po II pasaulinio karo pabaigos.
Kino teatras „Pergalė” buvo uždarytas pasibaigus sovietmečiui ir jame vyko įvairaus plauko veikla – šokių vakarai „Kam per 30”, veikė nelegalių CD krautuvėlės ir panašiai.
2004 m. pastatą įsigijo „Nesė”, ir, skelbiama, investavusi 20 mln. litų, įkūrė ten „Pramogų banką”. Džiugu, jog pastato išorė pasikeitė minimaliai.
„Kronika” – Komjaunimo/Pylimo 22
Kino teatras, kuriame už „abonentinį” mokestį buvo galima sėdėti visą dieną ir žiūrėti menkaverčius informacinius filmus. Nepaisant to, daug kam „Kronikos” laikais buvusių paaugliais tai kelia nostalgiškus prisiminimus.
Šiandien ten įkurta netradicinės religijos šventovė. Pastatas, bent iš išorės, atrodo apleistas. Kiek teko girdėti, viduje originaliai ir gražiai atrodo šventovė.
Tikslių atidarymo ir uždarymo datų nežinau.
„Lietuva” – Komjaunimo/Pylimo 17a
Pastatytas 1965 m., veikė viena salė 983 vietų. 1997 metais atlikta kino teatro modernizacija ir tai buvo pirmasis modernus kino teatras Lietuvoje. 1998 m. įrengta antra salė (88 vietos).
2002 m. Vilniaus savivaldybė kino teatrą privatizavo. Jį įsigijo „VP grupės” įmonės. Pagal privatizavimo sutartį, pastato paskirtis negalėjo būti keičiama 3 metus. Pasibaigus šiai sąlygai kino teatras buvo 2005 metais uždarytas.
„VP grupė” pardavė pastatą kitiems investuotojams, šiuo metu, kiek žinoma, pastatas priklauso bendrovei „Rojaus apartamentai”. Dėl kino teatro likimo netyla diskusijos. Realiausia, jog bus įgyvendintas savininkų siūlomas variantas – kino teatras bus nugriautas, atsivėrusioje erdvėje bus pastatytas žemaaukštis daugiaubutis su dviem nedidelėm kino salėm pirmajame aukšte.
Abejonių kelia, kas bus kino teatro operatorius ir kokia bus jo koncepcija.
„Vilnius” – Lenino/Gedimino 7
Nežinau, kuomet kino teatras buvo atidarytas. Gedimino prospekte veikė dvi salės.
Kino teatras buvo modernizuotas, bet komercinės sėkmės nesulaukė. Kino teatras buvo uždarytas 2001 m. birželio 29 dieną, pastatas privatizuotas. Manoma, jog jį ne visai teisėtai privatizavo su tuometiniu meru Artūru Zuoku susiję asmenys. Pastatas vėliau buvo perparduotas.
Šiuo metu ten – parduotuvė „United Colors of Beneton”.
„Spalis”/”Adrija” – A.Gorkio 60/2/Didžioji 18/2
Apie šį kino teatrą pavyko sužinoti nedaug. Nei kada buvo atidarytas ir kada uždarytas. Jis veikė šalia „Maskvos” kino teatro, kuris visai šalia. Valdininkams susisgribus, du kino teatrai šalia vienas kito veikė neilgai.
Šiuo metu pastate įsikūrė „Nordea” bankas.
„Pionierius” – Partizanų/Naugarduko 10/2
Dar vienas kino teatras, apie kurį turiu nedaug informacijos. Šiuo metu, berods, ten veikia žydų kultūros centras ar kažkokia panaši organizacija.
„Maskva”/”Helios” – A. Gorkio 68a/Didžioji 28
Kino teatras pastatytas 1977 metais, jame veikė dvi kino salės.
Nors buvo modernizuotas, jo veikla nebuvo efektyvi, todėl kino teatras buvo uždarytas 2001 m. liepos 2 dieną.
Šiuo metu tai – daugiafunkcinis pastatas, su klubu „Helios”, kazino, parduotuve „Rimi”.
„Aušra” – Komjaunimo/Pylimo 50
Apie šį kino teatrą pavyko sužinoti tik tiek, jog jis tikrai veikė 1985 m. Nei kada atidarytas, nei kada uždarytas – nežinau.
„Taika” – Šeškinės 20
Kino teatras Šeškinėje, kur dabar yra įsikūrusi LNK televizija. Kiek žinau, kino teatras ten veikė trumpai, sovietmečio pabaigoje.
„Tėvynė” – F. Dzeržinskio/Kalvarijų 85
Kino teatras Žalgirio ir Kalvarijų g. kampe. Nežinia, kada jis buvo atidarytas, tikėtina, jog apie 1970 metais. Pastatas savo išorės stilistika panašus į „Kronikos” kino teatro pastatą.
Kino teatras užsidarė sovietmečio pabaigoje, o šiuo metu jame sėkmingai veikia klubas „New York”. Pastato išorė beveik nepasikeitusi.
„Neris” – Antakalnio 37
Kino teatras Antakalnio mikrorajone, priešais dabar veikiančią „IKI” parduotuvę.
Nežinau, kuomet kino teatras buvo atidarytas ir kuomet uždarytas.
Šiuo metu kino teatras nugriautas, jame stovi „Rangos” pastatytas daugiaaukštis gyvenamasis pastatas su sporto klubu „Active Gym” ir kazino pirmuose aukštuose.
„Lazdynai” – Erfurto 1
Kino teatras Lazdynuose. Tikėtina, jog turėjo atsidaryti aštunto dešimtmečio pabaigoje, kuomet buvo pastatytas Lazdynų mikrorajonas.
Šiuo metu kino teatro pastate veikia parduotuvė „Iris”.
„Vingis”/”Coca Cola Plaza” – Raud. Armijos/Savanorių 7
Kartu su „Skalvija” tai yra du vieninteliai kino teatrai, kurie išgyveno ir veikė nuo atidarymo iki šiandien be pertraukos.
Atidarytas 1954-aisiais metais. Nežinau, kiek salių buvo veiklos pradžioje, bet 1998-aisiais rekonstruotas į keturių kino salių kino centrą.
2003-aisiais pastatytas priestatas su 9 papildomomis kino salėmis, kino teatras pervadintas į „Coca Cola Plaza” (nuo 2003 m. sausio 23 d.).
2005-aisiais dvi senojo „Vingio” salės prijungtos prie „Coca Cola Plaza”, senojo pastato pirmame aukšte (anksčiau ten buvo kino teatro fojė) dabar veikia picerija, o buvusioje didžiojoje salėje 2007 m. įsikūrė „Domino” teatras.
Šiuo metu iš viso veikia 11 kino salių (dvi uždaromos vasaros sezonu dėl nekokybiškos ventiliacijos), kurios talpina 2294 žiūrovus. Didžiojoje salėje kino filmą gali žiūrėti 646 žiūrovai (įskaitant balkoną).
„Draugystė” – Pergalės 1
Kino teatras Naujojoje Vilniuje. Nors nebeveikia jau nuo sovietmečio, iškaba „Draugystė” vis dar likusi. Pastato paskirtis – panaši kaip „Pergalės” iki „Pramogų banko” įsikūrimo: Avalynės taisykla, parduotuvėlės, vertimų biuras, …
Kino teatras yra pastatytas šeštajame dešimtmetyje.
„Aidas” – Dzūkų 1
Prapuolęs pastatas Naujininkuose už „Taksi” parko. Nuo kada iki kada kino teatras veikė – nežinia. Žinau, tik, kad devintajame dešimtmetyje tikrai veikė.
Šiuo metu Dzūkų g 1, adresas neegzistuoja, toje vietoje stūkso griuvėsiai. Nežinau, kam priklauso sklypas.
„Žvaigždė” – Sakalų 20
Taip pat dešimtajame dešimtmetyje, kažkur Žvėryno glūdumoje veikęs kino teatras. Nieko konkretesnio apie jį nepavyko rasti.
„Vasara” – Jaunimo sodas/Sereikiškių parkas
Vasaros metu Sereikiškių parke 8-9 dešimtmetyje veikęs kino teatras, sukęs įvairius filmus.
„Tauras”/”Kino Tvanas” – S. Daukanto/V. Mykolaičio-Putino 5
Profesąjungų rūmuose ant Tauro kalno sovietmečiu veikė kino teatras „Tauras”. Griuvus socialistinei santvarkai kino teatras buvo uždarytas, bet, 1999-2000 metais buvo modernizuotas ir vėl atidarytas. Deja, kino teatras išsilaikė tik dvejus metus – 2000-2001 m., bet pergyveno panašaus likimo „Vilnių” ir „Helios”.
„Ozo kino salė” – Ozo g.
Šalia autobusų stotelės „Pramogų arena” vedančios link „Akropolio” įsikūręs kino teatras. Mano žiniomis, filmai čia iš projektoriaus pradėti rodyti apie 1992 metus. Pradžioje buvo sukamos vakarietiškos juostos, ale per „Videokauką”. Spėju, jog gali būti, buvo sukamos nelegalios juostos.
Maždaug nuo 1997 metų pradėti sukti kino klasikos filmai iš „Lietuvos kino” archyvo. Apie 2000 m. kino seansai iš didžiosios salės, kuri dabar apleista, perkelti į mažą salytę, turinčią apie 20-30 kėdžių.
Kino teatrą valdo įmonė „Lietuvos kinas”, kuri yra išlaikoma valstybės. Bilieto kaina į vieną kartą per dieną vykstantį kino klasikos seansą – 4 Lt.
Geležinkeliečių rūmai, Kauno g.
Iš viliniečių teko girdėti, jog geležinkeliečių rūmuose ar „Geležiniame kablyje” kurį laiką taip pat vyko reguliarūs kino seansai. Šiuo metu pastatas apleistas.
„Forum Cinemas Akropolis”, Ozo g. 25
Kino teatras atidarytas prekybos centre „Akropolis”. Tai pirmasis kino teatras atidarytas prekybos centre, ir, galima teigti, atkasė ir visiems parodė aukso gyslą ir yra viena iš Lietuvos kino rinkos atgimimo priežasčių. 2004, 2005 ir 2006-aisiais tai buvo lankomiausias kino teatras Lietuvoje, bet, manau, 2007 m. šį titulą gali perleisti Kauno „Akropolyje” veikiančiam „Forum Cinemas”.
Kino teatras atidarytas 2002 m. pirmoje pusėje, kartu su prekybos ir pramogų centru „Akropolis”. Kino teatrą valdė „VP grupės” įkurta įmonė „Akropolio kinas”, bet, veikla nebuvo tokia sėkminga ir VP atsisakė šios veiklos išnuomodama kino centrą UAB „Vingio kino teatras” nuo 2003 m. antros pusės (šiuo metu pervadinta į UAB „Forum Cinemas”).
Kino centre veikia 8 kino salės, kurios talpina 1585 žiūrovus. Didžiausia salė talpina 467 žiūrovus.
Laukiu komentarų ;)
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
19 komentarai
Leave a reply
ačiū :) įdomus sąrašas
Geras sarašiukas, kaip netikram vilniečiui kilusiam iš Klaipėdos buvo įdomu paskaityti. Kai kurie apskritai nebuvo girdėti…
„Neries” kinoteatras tikrai neveikė jau 1993 metais, gal net ir 1992m. Tuo metu jis buvo jau apleistas.
Nors ir prenumeruoju tavo blog’ą, bet kažkaip buvau praleidęs šį įrašą… laimei Google padėjo man surasti šį įrašą visai netikėtai… :) Šia proga nusprendžiau pasidalinti kai kuriais savo prisiminimais, kurie šiek tiek praplėstų šį sąrašą :)
Neryje dirbo mano teta, kuri kaitalidavo filmus. Atsimenu pats kažkada ten lankiausi ir žiūrėjau, ką ji ten daro. Žinoma, nelabai daug ką pamenu iš tų laikų – dar net nėjau į mokyklą, bet pamenu, kad ji ten dirbo šiek tiek dar po nepriklausomybės paskelbimo. Iš karto poto perėjo ji dirbti į Skalviją. Todėl kažkodėl spėju, kad ji galėjo būti viena iš paskutinių Neries darbuotojų. Paskui šis kino teatras ilgam užsidarė. Beveik dešimtmetį ten stovėjo griuvėsių krūva. Jei gerai pamenu, kažkur 2001-2003 vietoj Neries išdygo tas naujasis pastatas su kazino.
Apsilankymus Skalvijoje prisiminu šiek tiek geriau. Pamenu, kad vienu metu be dviejų Kino salių ten veikė ir dar viena video salė, kurioje rodydavo VHS kasetes. Ta salė buvo įsikūrus, laiptais šiek tiek aukštyn, pro šalia esančią bilietų kasą, kuri buvo toje neveikiančioje dabar jau salėje. Kažkur ~1997 metus, kažkokie nervų karai tame kinoteatre vyko, mano teta išėjo iš darbo ir išvis pakeitė po to darbo sritį. Todėl kas ten su tuo kino teatru toliau dėjosi, deja nelabai žinau.
Dar viena video salė veikė kažkur apie 1992-1995 metus šalia Vingio parko buvusiame atrakcijonų parke. Atrodo, ji ilgai neištempė – veikė tik vieną vasaros sezoną. Ten daugiausia rodydavo filmukus vaikams. Pats esu ten kažkokį Walto Disnėjaus Pinokį žiūrėjęs. Spėju, kad ten rodoma video produkcija buvo nelegali.
Be visų tavo ir mano išvardintų, spėju, kad dar buvo kažkoks karininkams skirtas kino teatras šiaurės miestelyje. Nes paprastai tokiose zonose būdavo po kino teatrą. Manau greičiausiai tai galėjo būti pastatas Ulonų gatvėje, kuris šiuo metu visiškai apleistas, bet dar gal prieš keturis metus ten buvo galima palaipioti sienomis.
susižavėjau paskaičius apie kinoteatrą Ozas. dabartinis jo repertuaras nerealus! manau daug kam vertėtų jam apsilankyt, tokių gerų senų filmų pažiūrėt. beje, kuo ypatinga 88 salė „Lietuvoj”?
sauniai surinkta medziaga:)
dekui:)
kino teatras „Pionierius“ veikė sovietiniais metais. 1988 m. spalio 21 d. pastatas buvo perduotas Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui.
Dabar ten – VVŽM Tolerancijos cenrtas. Šis pastatas turi įdomią istoriją. Po Pirmojo pasaulinio karo jame veikė profesionalus žydų teatras, vyko kitų organizacijų kultūriniai ir visuomeniniai renginiai. Pastatas neatsiejamai susijęs su žydų kultūra, atspindi Vilniaus daugiakultūriškumą.
„Aušra” tikrai dar veikė 1993.
Spalio kino teatre stovejo pecius, kuri reikedavo kurenti
Zaciekawił mnie artykuł. Gdzie da się coś więcej odnlaleźć w powyższym temacie.
Paskaitykit(zr.google): VISUOMENINIU PASTATU KONVERSIJA LIETUVOJE: KINO TEATRO ,,LIETUVA“
KONVERSIJOS GALIMYBIU STUDIJA
Ruta Surdokiene
Vilniaus Gedimino technikos universitetas
p.s. cia prie to, kad lig siol vyksta teismai del Lietuvos k/t Vilniuje, o siame darbe labai grazi vizija tuo klausimu
Noriu pataisyti konkrecia klaida.Autorius rasso,kad ,,Planeta” veikia nuo 1982m. Ne ! Kino teatras gerokai anksciau atidarytas, bet negaliu pasakyti kada.
Patikslinimai:
Pionierius Naugarduko g. – lenkų laikais ten jau veikė kinoteatras Muza, tokiu pavadinimu kurį laiką turėjo ir pokariu.
Vasara pradėjo veikti 1955 metų rudenį.
Maskva prieš pastatant 1977 metais Gorkio 68 (Didžioji 28) veikė priešingoje gatvės pusėje Gorkio 57 (Didžioji 33)/Rudninkų 2. Tikrai veikė 1950 – 1964.
Pergalė pradėjo veikti 1951-1952.
Kronika veikė evangelikų-reformatų 19a. 1 pusėje pasistatytoje bažnyčioje, kuri jiems dabar ir grąžinta – tai nėra „netradicinės religijos šventovė”.
Neris veikė 1960 metais, nepriklausomybės pradžioje privatizuotas su sąlyga kiek tai laiko nekeisti funkcijos. Reikalavimo prisilaikyta, apleistas neveikė kol sunyko.
Ateityje galima bus dar nemažai ką patikslinti.
paprastai visuose kino teatruose būdavo labai vienodas repertuaras, išskyrus Lietuvoj – ten visuomet būdavo filmų premjeros. Planetoj kaip ir dabar būdavo kitoks repertuaras – labai retų ir kartais labai senų filmų peržiūros, ten visuomet lėkdavom pasižiūrėt Tarkovskio. Kronikoj tik dokumentiniai, išskyrus vakarinį seansą tarp minėtų menkaverčių reklaminių – sovietinių filmukų būdavo kartasi tikrų dokumentinių perliukų, esu prisimenu kelias dienas ejus ir po keletą seansų tyrinėjus dokumentinius filmus apie ateivius, kosmonautikos peripetijas, nemažai būdavo įdomių filmukų apie istorines asmenybes, žinoma tie išskirtiniai buvo ne SSSR gamybos…
Kronika Evangelikų-reformatų bažnyčia atsigaus, pasitvarkys, galų gale po Kvederavičiaus pasispardymo laikotarpiu, kai evangelikai turėjo glaustis pas liuteronus, bažnyčia sugrįžo tikriesiems savinikams. Kai bus savininkas, bus ir tvarka, svarbu „nenuprivatizavo”
Jėga, Bartkus už mane vyresnis, mus skiria beveik viena karta, didžioji dalis šios informacijos man žinoma ne „pažinčių dėka” ir be kryptingo domijimosi. Paprasčiausiai aš vilnietis :) O kitas detales ir, neabejoju, daugybę nepaminėtų faktelių papasakotų mano tėvas. Ir kai komentaruose paskaitai apie pažįstamus dalykus, pajunti, kad egzistuoja nematomas bendrumas su tais kurie čia augo. Tarp Vilniaus gyventojų egzistuoja nematoma riba :)
Labai įdomus straipsnis:) Niekada nemaniau,kad Vilniuje tiek daug kito teatrų galėjo būti..
Ačiū už šį sąrašą. Iš tikrųjų labai labai liūdna kad šitiek kino teatrų užsidarė…:( Labiausiai man gaila „Lietuvos” kino teatro, nes su juo susiję mano šviesiausi prisiminimai. Atsimenu, kaip 1998 metais, būdama 14-os, ėjau žiūrėti „Titaniko” (beje, „Titanikas” kaip buvo taip ir liko mano mėgstamiausias filmas). O pirmą kartą ten lankiausi būdama vos 11-os metų. „Lietuvos” kino salė buvo tokia jauki, garso aparatūra superinė ir ekranas toks didelis. Gaila šio kino teatro iki ašarų…:( Į ką jis dabar pavirto, tiesiog negaliu žiūrėti. Net nežinau kas geriau – ar kad jį nugriautų, ar kad stovėtų toks apleistas ir niekam nereikalingas…
O „Neris” tai visai netoli mano namų buvo. Tiesą sakant net pamiršau kad jis išvis ten kažkada buvo nes jau šitiek metų praėjo, tada dar visai maža buvau. Bet dabar prisiminiau kaip jis atrodė.
Žodžiu, šitas sąrašas sukėlė nostalgiją ir pažadino prisiminimus.
@ūkas „Egzistuoja nematomas bendrumas su tais kurie čia augo. Tarp Vilniaus gyventojų egzistuoja nematoma riba”. Ne nematoma riba, o nematomas ryšis. :) O dėl bendrumo tikrai sutinku.
Tikriausiai nebepasakysiu jokios naujienos – besidomintiems kino istorija, bet gal pravers nespecialistams, o tiesiog mylintiems patį Vilnių.
2015 gruodį „Vagos” leidykla išleido kapitalinį, kelioliką € kainuojantį (internetu perkant ir atsiimant „Vagos” knygyne Gedimino prospekte ~2,5€ pigiau) – kapitalinį vienos „Skalvijos” kino teatro vadovių Sonatos Žalneravičiūtės 464 psl. veikalą „Vilniaus iliuzionai”. Ten rasite visą įmanomą medžiagą su pridėtu Vilniaus žemėlapiu, kuriame sužymėtos visų kino teatrų vietos, o knygoje – talentingai ir dokumentiškai tiksliai aprašyta kiekvieno Vilniaus kino teatro istorija nuo pačių 1907 metų.
Tikrai, nostalgija islieka. Smagu prisiminti, bet reikia pasidziaugti, kad kino kokybe tikrai gereja, ir nors konkurencijos nera labai daug, bet tikrai galima pamatyti naujausius filmus. Kad ir karantino metu rodytas kino pavasario repertuaras. Net namuose galima susikurti kino svente