Simonas Bartkus | Blog

Iš tris savaites pirmavusio “Simpsonų filmo” lyderio marškinėlius lenktynėse dėl populiariausio filmo vardo perėmė kitas lietuviškai dubliuotas darbas – “La Troškinys”.

Rugpjūčio 17-19 dienomis “La Troškinys” uždirbo 190 tūkst. litų. Dar 122 tūkst. litų juosta surinko trečiadienį ir ketvirtadienį – kiek neįprastai filmo premjera vyko savaitės viduryje. Iš viso po penkių demonstravimo dienų “La Troškinio” sąskaitoje – 311,8 tūkst. litų. Kadangi dauguma sklindančių atsiliepimų apie filmą geri, tikėtina, jog “La Troškinys” gali pasiekti 1 mln. litų pajamų ribą.

Tuo tarpu keturias savaites jau rodomas “Simpsonų filmas” galynėjasi su 2 mln. litų kartele. Praėjusį savaitgalį populiariausių filmų sąraše TV serialo ekranizacija liko antroje vietoje su 71 tūkst. litų pajamomis. Iš viso “Simpsonų filmo” sąskaitoje jau 1 mln. 906 tūkst. litų. Tai yra antras pelningiausias visų laikų filmas Lietuvoje.

Sėkmingai pajamas Lietuvos kino teatruose renka siaubo juosta “Kambarys 1408”. Debiutavęs vidutiniškai, filmas jau trečią savaitę renka beveik po vienodą sumą pinigų. Rugpjūčio 17-19 dienomis Steveno Kingo romano motyvais susukta juosta uždirbo 30,2 tūkst. litų, o iš viso “Kambario 1408” sąskaitoje – jau 212,4 tūkst. litų.

Septintojoje pelningiausių filmų vietoje debiutavo Hong Konge susukta nuotykių drama “Auksinės gėlelės prakeiksmas”. Šią juostą pamatė 1,2 tūkst. žiūrovų, kurie į filmo kasą sunešė 15,1 tūkst. litų. Šis rezultatas yra neblogas atsižvelgiant į tai, jog “Auksinės gėlelės prakeiksmą” suko tik du kito teatrai.

4 kino salėse pradėtus rodyti “Darvino apdovanojimus” lydėjo kur kas mažesnė sėkmė – į 60 kino seansų susirinko 873 žiūrovai, kurie leido komedijai surinkti 10,2 tūkst. litų. Tai devintas geriausias rezultatas praėjusį savaitgalį.

Rugpjūčio 24 dieną Lietuvoje įvyks trijų juostų premjeros. Geriausiai sektis turėtų trečiajai Borno nuotykių daliai “Bornas: Galutinis tikslas”. 2003 m. rodytas “Bornas: sunaikinta tapatybė” mūsų šalyje uždirbo 193,5 tūkst. litų, o 2004 m. suktas “Bornas: absoliutus pranašumas” – 132,3 tūkst. litų. Tikėtina, jog “Galutinis tikslas” gali aplenkti abu šiuos filmus.

Sunku prognozuoti, kaip Lietuvos žiūrovai sutiks kitus du premjerinius ateinaičio savaitgalio filmus: dainuojančius aktorius Johną Travoltą, Christopherį Walkeną ar Michelle Pfeifer bus galima pamatyti kritikų išliaupsintoje juostoje “Lakas plaukams”. Kino gurmanų laukia prancūzų erotinė drama “Naikinant angelus”.

Įdomių ir pamąstyti verčiančių žinių penktadienį paskelbė mažai žinoma organizacija Europos Audiovizualinė Observatorija, Lietuvoje veikianti per kultūros ministeriją.

Lietuvos kino teatruose pernai apsilankė 2,41 mln. žmonių, 98,3 proc. daugiau nei 2005 m. Tai – geriausias kino teatrų lankomumo padidėjimo rodiklis visoje Europos Sąjungoje. 

Lietuviško kino populiarumo šuolis buvo įspūdingas ir pastebėtas Europos mąstu.

Iš viso Europos Sąjungos kino teatruose 2006 m. apsilankė 926 mln. žmonių, 3,6 proc. daugiau, nei 2005 m.

Kaip pamatysime iš toliau pateiktų faktų, augimas sąlygotas Rytų šalių augimo. Vakarų šalyse kino teatrų populiarumas smunka.

Kino teatrų lankomumo rodikliai išaugo daugelyje šalių, po Lietuvos labiausiai – Slovakijoje (54,3 proc.), Estijoje (40,2 proc.) ir Lenkijoje (35,8 proc.).

Lietuvos augimas buvo fenomenalus. Antroje vietoje likusią Slovakiją aplenkėme beveik dvigubai. Kaip bebūtų, labiausiai augusių šalių ketvertuke – tik Rytų Europos šalys.

Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir Vengrijoje užfiksuotas kino teatrų lankomumo sumažėjimas. Net 89,5 mln. žiūrovų pernai apsilankė Rusijos kino teatruose (7,7 proc. daugiau, nei 2005 m.) Visgi už Europos Sąjungos ribų sparčiausiai kino teatrų lankytojų skaičius išaugo Turkijoje – per 2006 m. šalies kino teatruose apsilankė 34,84 mln. žmonių (27,8 proc. daugiau, nei 2005 m.).

Didžiausiose Europos kino rinkose Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje populiarumas smuko. Rusijos kino teatrų lankomumas auga dėka atgimstančio komercinio vietinio kino („Dienos sargyba”, „Bumeris 2” ir kt.). Sako, jog Turkijoje irgi tautinis kinas žiūrovus renka į kino teatrus.

64 proc. ES šalių žiūrovų bilietus pirko į JAV pagamintų filmų peržiūras, 27,6 proc. žiūrėjo europietiškus filmus. Europietiškus filmus pernai rinkosi 3 proc. daugiau žiūrovų nei 2005 m. Didžiausią Europos filmų produkcijos dalį sudarė Prancūzijos (11,1 proc.) ir Vokietijos (5,1 proc.) filmai. Daugiausia lėšų – 44,7 mln. EUR – ES šalių kino teatruose 2006 m. surinko JAV filmas „Karibų piratai: numirėlio skrynia“.

Europinis kinas toje pačioje Europoje auga. Čia nekalbama, bet įdomi tendancija ta, jog Rusijoje rusai labiau renkasi rusišką kiną, Turkijoje turkai labiau renkasi turkišką, o Vakarų šalyse vyksta globalizaciniai procesai: vietinis kinas neauga, bet prancūzai daugiau žiūri ispaniško, ispanai daugiau britiško ir pan.

Europos Audiovizualinės Observatorijos duomenimis, vidutinė bilieto į kino teatrą kainą Lietuvoje 2006 m. buvo lygi 2,88 EUR – tokia pat, kaip Rumunijoje. Lietuvos kino teatrų bilietai kainavo brangiau tik lyginant su Slovakija (2,30 EUR) bei Bulgarija (2,57 EUR). Visose kitose šalyse vidutinė kino teatro bilieto kaina lenkė lietuviškąją: brangiausi bilietai į kiną pernai buvo Danijoje (9,56 EUR), Šveicarijoje (9,24 EUR), Norvegijoje (8,81 EUR).

Realiai tai 2,88 EUR vidurkį „padaro” regionų kino teatrai, „Yzzi” ir „Yomayo” bilietų išpardavimų dienos, taip pat rytinė kainodara, bet, panašiai skaičiuojama ir užsienio šalių vidutinė kaina. Džiaugtis galima tuo, jog Lietuvoje kaina šiek tiek sumažėjo lyginant su 2003-2004 m. Visgi, prognozuoju, jog ateinančiais metais gali laukti nedidelis kino teatrų kainų augimas.

25 ES šalyse 2006 m. iš viso buvo sukurti 862 vaidybiniai filmai. Tai – 47 filmais daugiau, nei 2005 m. Daugiausia jų, 174, sukurti Vokietijoje. Italijoje pernai sukurta 117 vaidybinių filmų, o Ispanijoje – 150 filmų. 2006 m. pagamintų dokumentinių filmų skaičiumi taip pat pirmavo Vokietija – šalyje pagamintos 52 dokumentinės juostos.

Daug filmų padeda pastatyti Europiniai fondai. Vis dėl to, verta nubraukti ašarą – Lietuvoje buvo susukti 7 pilnametražiai vaidybiniai filmai …

Europos Audiovizualinė Observatorija, kurios nare Lietuva yra nuo 1993 m., įkurta 1992 m. Ji vienija 36 šalis. Pagrindinis Europos Audiovizualinės Observatorijos tikslas – rinkti, apdoroti ir skelbti Europos audiovizualinio sektoriaus informaciją.