Ar pribrendo Lietuva jau komerciniam kinui?
Comments(2) Apie „Nereikalingus žmones” kaip atskirą filmą jau rašiau. Atskiros kalbos „Nereikalingi žmonės” prašosi kaip reiškinys – už privačias lėšas pastatytas kino filmas.
Man šiek tiek keista, jog prodiuseriai ėmėsi statyti filmą, kuris nėra žiūroviškas nei savo forma, nei turiniu. Kodėl toks variantas buvo pasirinktas? Įtikti kritikams? Galbūt vertėtų išdrįsti spjauti į juos vardan masinio populiarumo – kritikai ir žiūrovai paprastai vertina skirtingus darbus. O tik žiūrovai ir gali sunešti filmui pajamas, dėl ko juosta pasidarytų pelninga.
Per pirmąjį savaitgalį „Nereikalingi žmonės” uždirbo 191 tūkst. litų. Tai geresnis debiutas negu „Dievų miško” ar „Nuodėmės užkalbėjimo”. Tai jau daugiau negu „Vilniaus getas” uždirbo per visą filmo demonstravimo laikotarpį. Visgi, nebūčiau toks tikras kaip Edvinas Pukšta, kuris rašo, jog „Nereikalingi žmonės” gali realiai pasiekti 1 mln. litų pajamų ribą. „Sunkus, sudėtingas ir grūzinantis” – tokie atsiliepimai dominuoja tarp filmą mačiusiųjų – tokie atsiliepimai gali nusmukdyti filmo pajamas jau artimiausiomis savaitėmis.
Lietuvos kino rinka jau subrendo „atsiperkantiems” filmams – praėjusių metų kino rinkos pajamos siekė 34 mln. litų. Populiariausi filmai uždirbo virš milijono litų, o pats populiariausias „Simpsonų filmas” surinko 2,2 mln. litų. Ar tai riba? Manau, kad gerai ir populiariai pastatytas lietuviškas darbas gali surinkti ir daugiau.
Kiek kainuotų pastatyti filmą?
„AXX” sugebėdavo „spausti” filmus, kurių biudžetai buvo matuojami „keliasdešimt” tūkstančių litų. Tiesa, net kino juosta nebuvo naudojama. Realiai ne specialiųjų efektų ir ne istorinį filmą Lietuvoje būtų galima pastatyti už 1 mln. litų.
Dabartinėje situacijoje išlaidos filmo reklamai sąlyginai yra nedidelės – kadangi lietuviškas kinas yra retas reiškinys, žiniasklaida (TV, radijas, lauko agentūros, spauda) suteikia reklaminius plotus ir minutes rėmimo pagrindais. Be to, filmo platintojas savo įnašu taip pat prisideda prie filmo viešinimo.
Aišku, „Dievų miško” ar „Nuodėmės užkalbėjimo” biudžetai sudarė kelis milijonus litų – manau, jog „ūkiškai” vykdant veiklą galima dirbti ir kur kas efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis.
Kiek galima uždirbti?
1. Pajamos už parduotus bilietus kino teatruose: 50% atiteks distributoriui ir kino teatrams. Jeigu filmui pavyktų surinkti 1 mln. litų, tai, atskaičius PVM ir platintojo uždarbį, statytojams atitektų 475 tūkst. litų.
2. Rėmėjų/besireklamuojančių įnašas: sutartys su media priemonėmis paprastai suteikia teisę skirti kelias sekundes rėmėjams, o „product placing’as” populiariame lietuviškame filme nacionaliniams brand’ams yra patrauklus. Gerai padirbėjus, čia galima surinkti 150 tūkst. litų.
3. DVD pardavimai ir nuoma: kūrėjo uždarbis nuo 30 LTL su PVM kainuojančio DVD sudaro apie 7 litus. Jeigu pavyksta parduoti 20 tūkst. DVD – surenkama 140 tūkst. litų.
4. Demonstravimo per televiziją teisių pardavimas vienai iš Lietuvos televizijų: jeigu filmas populiarus, įmanoma uždirbti 40 tūkst. litų.
5. Filmo demonstravimas kitose šalyse, DVD pardavimas kitose šalyse, pardavimas kitų šalių televizijoms: be abejo, lietuviškam filmui čia stebuklų tikėtis neverta, bet 100 tūkst. litų pajamos yra realus rezultatas.
6. Smulkus uždarbis: filmo garsinio takelio išleidimas CD, filmo suvenyrai: 20 tūkst. litų.
7. Nevalstybinių fondų parama – pvz. „Media programa” – 150 tūkst. litų.
Iš viso pririnkome filmui jau 1,075 mln. litų. Tokias sąlygas įgyvendinus, filmo statymo išlaidos jau atsiperka.
Kas galėtų imtis komercinio filmo statybos:
– Rolandas Skaisgirys ir ko – šitas kolektyvas pastatė pirmąjį lietuvišką erotinį serialą „Sužadintos aistros”, o dabar kepa vis populiaresnius TV serialus – „Prokurorai”, „Gedimino 11”, „Nekviesta meilė”, „Garbės kuopa” … Kodėl jie negalėtų imtis kino filmo statymo? Galbūt vieną iš populiariųjų TV serialų būtų galima perkelti į kino ekraną?
– Mindaugas Vosylius, kuriam nepavyko „AXX” judėjimo išjudinti iki pastovaus ir stabilaus reiškinio. Beje, po „AXX” vėliava buvo susukti du pilnametražiai filmai – „Keturios susikertančios tiesės” ir „Zero”. Sako, „AXX” dar tikisi pastatyti Šarūno Mikuskio (antrojo „AXX” festivalio lyderio su „Mandabalu” ir „Dėme”) pilnametražį filmą.
– Arūnas Valinskas, televizijoje pasiekęs turbūt viską ir nuolat nustebinantis „ko iš tikrųjų reikia Lietuvai”. Gal jam kino filmo statyba būtų savotiškas iššūkis?
– …. ?
Ar ateis laikas, kuomet prodiuseriai Lietuvoje „supirkinės” gerus scenarijus?
Šios dienos žvaigžde vienareikšmiai skelbiamas dienraštis „Lietuvos rytas”, kuris savo dizainu ir spalvomis nusileido į geltonosios spaudos lygį (o gal tai būdas pasakyti, jog mes nebeslepiame, jog tokie nesame?). Užtenka rankose turėti šį laikraštį ir turėsi gerą pradžią pokalbiui bet kokioje aplinkoje.
