Archive for rugpjūčio, 2008

Apie skrydžių verslo romantiką

Pastaruoju metu vis susilaukiu klausimų, kodėl taip dažnai lendu į Lietuvos „keleivinės” aviacijos reikalus. Atsakymas paprastas – taigi čia labai linksma! Iš ties, atsižvelgiant į tai, jog skrydžių verslas visada buvo įdomus ir unikalus savo kainodara (kur dar kaina už tą pačią prekę gali skirtis dešimt kartų?), sudėtingų operacijų žavesiu (oro uostų „operations” darbas man atrodo vienas įdomiausių ir sudėtingiausiu), bendra skrydžio romantika …

Whenever I get gloomy with the state of the world, I think about the arrivals gate at Heathrow Airport. General opinion’s starting to make out that we live in a world of hatred and greed, but I don’t see that. It seems to me that love is everywhere. Often it’s not particularly dignified or newsworthy, but it’s always there – fathers and sons, mothers and daughters, husbands and wives, boyfriends, girlfriends, old friends. When the planes hit the Twin Towers, as far as I know none of the phone calls from the people on board were messages of hate or revenge – they were all messages of love. If you look for it, I’ve got a sneaking suspision love actually is all around.

„Love Actually”, 2003. Vienas mėgstamiausių mano visų laikų filmų.

Be šito viso įdomumo, Lietuvos skrydžių verslo specifika yra unikali ir dėl to (galbūt ir tik dėl to) labai įdomi. Jau vien ko verti verslo rinkos žaidėjų CV.

Trys valstybiniai oro uostai, iš kurių vienas (VNO) kenčia nuo keleivių pertekliaus, uždirba keliasdešimt milijonų litų kasmet ir bando „konkuruoti” tarybiniais verslo principais. Kiti du (PLQ ir KUN) iškišę dantis laukia kiekvieno bet kokio lėktuvo, bando ES pinigais gerinti infrastruktūrą … Dar yra ir Šiaulių oro uostas, kuriam netenka ne tik nė vieno reguliaraus skrydžio, bet ir dėmesio – žurnalistai, skaičiuodami veikiančius oro uostus, jau seniai skaičiuoja tik iki trijų.

Bet bent jau kol kas kiti svarbūs rinkos veikėjai – avialinijos – laikosi tvirtai įsikibę Vilniaus oro uosto pakilimo tako. Matyt, nepaisant visų blogybių pagrindiniame Lietuvos oro uoste, iš ten skraidyti yra ženkliai efektyviau, negu iš kitų.

Avialinijų fronte irgi įdomūs veikėjai. Latvijos vyriausybės ir SAS duetas „airBaltic”, kuris Latvijai ir Lietuvai įstojus į ES nebeišsiteko Rygos oro uoste ir pasinaudojęs laisvų skrydžių ES direktyva įžengė į Vilniaus oro uostą ir greitai tapo lyderiu pagal pervežamų klientų skaičių … Prieš trejetą metų lietuviško kapitalo privatizuotos „Lietuvos avialinijos”, bandančios susigražinti pozicijas … Keletas stiprių užsienio kopmanijų („Finnair”, „Lufthansa”, „Austrian”, „Czech”), nusigraibančių grietinėlę ir išsivežančių tranzitinius keleivius į savo hub’us.

Čia tik dalis visų veikėjų trumpų CV – akivaizdu, jog esant tiek skirtingų veikėjų ir tiek įvairių aplinkybių, žaidimas darosi įdomus. Įdomus ne tik man – jeigu sektume atidžiai lietuvišką spaudą, tai straipsnių apie aviacijos pasaulį yra kasdien ir po kelis. Atrodytų, jog tai liečia bent jau kas antrą lietuvį, nors toli gražu ne. Gražu ir komentaruose. Yra peno ir amžinai diskusijai „Vilnius prieš Kauną”, o dar atsiranda ir pastovūs naujųjų laikų „fleimai”: „Kas geriau – AirBaltic ar FlyLAL? Atsakymas – viskas šūdas, Ryanair bus išgelbės”.

Ir per šią savaitę – eilinę „ramią” vasaros savaitę, kai pusė verslų Lietuvoje atostogauja, įvyko tiek įvykių, kad sunku viską ir pakomentuoti.

Tai Vilniaus Oro uostas sugalvojo apmokestinti neįgaliuosius 98 litais. Triukšmo buvo daug. Aišku, jeigu triukšmas daugiau principinis. Jeigu neįgaliųjų keleivių per mėnesį yra 50, tai jeigu šį mokestį avialinijos paskirstys visiems keleiviams, tai kiekvienam iš Vilniaus oro uosto keleiviui bilietas turėtų pabrangti po 29 centus. Iš kitos pusės kalbėti apie papildomus 4900 litų per mėnesį versle, kur vieno skrydžio Vilnius-Europos miestas-Vilnius vykdymo „Boeing’u” savikaina siekia keliasdešimt tūkstančių litų negražu jau vien dėl neigiamo PR’o …

Šis šaršalas greičiausiai tuoj bus užmigdytas, kadangi Susisiekimo ministerija uždraudė oro uostams apmokęstinti neįgaliųjų aptarnavimą. Iš viso šito man įdomus vienas dalykas – negi Europos Sąjunga tikrai įteisino tokį neįgaliųjų diskriminavimą? Žinant ES visą aparatą, atrodo keista.

Iš viso šito ilgai atsiminsiu vieną Vilniaus oro uosto atstovo spaudai frazę: „Oro uostas yra valstybės įmonė, kuri negali paslaugų teikti nemokamai”. Užskaitau. Įdomu, tada kas gali.

„Aurela” įsigijo antrąjį „Boeing 757” užsakomųjų skrydžių vykdymui. O štai tą pačią savaitę „FlyLAL” paskelbė apie strateginį susitarimą su „Novaturu” dėl jų užsakomųjų skrydžių vykdymo. Įdomu tai, jog nesibaigiant teisminiams „Tez Tour” ir „Aurelos” teisminiams ginčams, bent jau šiais metais daugelį „Tez Tour” skrydžių vykdė „FlyLAL”, o „Novaturo” – „Aurela”. Jeigu „Novaturas” irgi perkels savo milijoninius užsakymus „FlyLAL” kompanijai, tai ką skraidins „Aurela”?

Be abejo, neatlikę „business case” paskaičiavimų niekas už 100 milijonų lėktuvų neperka. Kalbama, kad „Aurela” aktyviai įsisuko ir į verslą kitose šalyse. Įvairių šalių kompanijos lėktuvų trūkumą gedimo atveju dažnai dengia iš „Aurelos” išsinuomotu lėktuvu su visa įgula. Nenustebkite, jei kada skrisdami Amstedamas-Barselona su stiuardesėmis galėsite kalbėtis lietuviškai.

Džiugu yra tai, jog Lietuvos kompanijų parkas plečiasi. Trys Lietuvos vėliava paženklinti „Boeing 757” išrikiuoti Vilniaus oro uoste jau atrodo išdidžiai. Rudenį „FlyLAL” turėtų atsivežti dar vieną tokį. Šitoje vietoje vėl išlenda tai, jog Vilniaus oro uostas jau braška per visus galus: nebeliko vietos perone. Kai visą savo flotilę nakvynei „FlyLAL” susigražina į Vilniaus oro uostą (išskirus vieną „SAAB’ą” liekantį Rygoje ir vieną „Boeing’ą”, kuris per naktį vykdo reisą į Dubliną ar Tbilisį), savo trečdalį parko išrikiuoja „airBaltic”, dičkius sustato „Aurela”, o dar „UTair”, „LOT” ir „Czech” po vieną lainerį palieka … Peronas pasidaro sausakimšas. Vilniaus oro uostas šiuo metu vykdo darbus, kuriuos atlikus peronas prasiplės, bet naujų atsirandančių vietų tikrai užteks neilgai, žvelgiant į kompanijų plėtros tempus.

„airBaltic” jau nebeslepia savo strategijos iš Vilniaus tranzitinius keleivius vežtis į Rygą. Jeigu kada rinksitės skrydį iš Vilniaus į miestą, į kurį „airBaltic” skraido ir iš Vilniaus, ir iš Rygos, nenustebkite, jog skrydis per Rygą bus pigesnis. Galbūt kainos skirtumą išlygins tik oro uosto mokesčiai, nes skrendant su persėdimu, atsiranda jų daugiau (nes aplankomų oro uostų yra daugiau). Tokią strategiją atskleidžia ir reklama spaudoje, kur raginama rinktis skrydžius per Rygą. Šią savaitę jie paskelbė, jog iš Vilniaus į Rygą bus skraidoma penkis kartus per parą, taip dar padarydama patogesnį tranzitą per Rygą. Įtartinai nekalbama ir apie rudens planus Vilniuje.

Šiuo metu dar vyksta geležinkelio stotelės šalia Vilniaus oro uosto statyba. „Lietuvos geležinkeliai” nustebino aktyviomis investicijomis į keleivinio susisiekimo plėtrą – prisipirko krūvą naujų traukinų, atgaivimo puntą senų maršrutų, rudenį tarp Vilniaus ir Kauno paleis dviaukštį traukinį … Prisiminė „Lietuvos geležinkeliai” ir tai, jog tarp Vilniaus geležinkelio stoties ir Vilniaus oro uosto yra nutiesta geležinkelio linija – daugybė didmiesčių yra priversti investuoti šimtus milijonų į geležinkelio infrastruktūrą tarp oro uostų ir miesto centrų, o čia Vilnius gali išlošti aplinkybių dėka.

Planai labai geri – rudenį turi pradėti kursuoti traukinys tarp oro uosto ir geležinkelio stoties. Numatyta, jog traukinukas važinės virš 30 kartų per dieną. Viskas kas neramina, tai, kad šitas labai geras projektas gali mirti savaime (ale „nepasiteisino”) dėl lietuviško požiūrio į transportą: idėjos gražios, bet nėra požiūrio kaip „į sistemą”.

Šalia visų šitų įvykių ir „FlyLAL” apsišaudymas su „airBaltic” teisiniais/PRiniais pareiškimais atrodo tik kaip eilinis nedidelis mūšis ir viso labo tik simbolinė išraišką viso to, kas vyksta. O vyksta įdomiai.

Šilto savaitgalio visiems ;)

« Ankstesnis puslapis