Apie rinkimus ir politiką. Viskas bus gerai (!) ar (?)
Comments(5)Susumuojant pasibaigusių rinkimų rezultatus, tai rezultatais lieku patenkintas. Gaila, kad nepavyko sudalyvauti antrajame rinkimų ture, bet ir motyvacijos buvo mažai, kadangi nė vieno iš į antrąjį etapą patekusių veikėjų nepažįstu.
Galima šitoje vietoje grįžti prie rinkimų sistemos. Mano supratimu, reikėtų panaikinti Seimo narių rinkimą vienmandatėse, kadangi vidutiniškai, o ne perdėtai politika besidomintis pilietis negali žinoti daugiau kaip 50 politikų. Taip pat reikėtų patekimo į seimą barjerą pakelti mažiausiai iki 10%, o vėliau jį palaipsniui dar didinti iki 20-25%, kad kvaila daugiapartinė sistema pamažu transformuotųsi į keliapartinę, kadangi daugiapartinėje sistemoje atsakomybės mechanizmo įdiegti neįmanoma.
Grįžtant prie rinkimų rezultatų, tai tikiuosi, kad premjeru bus A. Kubilius, nes A. Kubiliaus premjeravimas bene vienintelis iš visos nepriklausomos Lietuvos istorijos, kuris buvo įsimintinas ir davęs rezultatų – iš tos serijos, kur galima rašyti į vadovėlius „kaip reikia daryti”. Šitas žmogus efektyviai „suveržė diržus” 1999-aisiais ir, tikiu, gali dar kartą taip pavaryt (situacija gana panaši).
Dar tikiuosi, kad nauja vyriausybė ryšis iš naujo perdėliot kitų metų biudžetą ir stipriai sumažinti išlaidas. Jau ir dabar yra pavėluota tą daryti, bet geriau vėliau, negu dar vėliau. Galima stipriai kirst per biurakratinį aparatą dalį „departamentų prie …”, „agentūrų prie …” uždaryt arba jų veiklą sustabdyti (iki geresnių laikų). Ko nesiūlau daryti, tai mažinti arba šaldyti valstybės aparato algų (nes jos anyway nemažai sektorių nėra konkurencingos), čia geriau suveiktų darbuotojų skaičiaus nukirtimas kokia 20-25% (šalutinis efektas – išeitines tektų mokėt iš 2009-ųjų biudžeto). Likusių darbuotojų efektyvumas padidės daugiau nei 20-25% dabartinėj situacijoj, kai „nedarbo šmėkla skleidžia sparnus„.
Naujai vyriausybei ir naujajai valdančiai Seimo koalicijai nepavydžiu dviejų dalykų. Šis Seimas bus labai sunkus dėl to, jog ekonominės problemos nėra išsprendžiamos keliais paprastais sprendimais, o teks priimti nemažai nepopuliarių sprendimų, o jų poveikis nebus greitas. Naujoji valdžia bus stipriai kritikuojama, tai prireiks nemažai tvirtumo ir valios tai atlaikyti.
Antras dalykas: nors racionaliai ši koalicija turėtų būti pakankamai tvirta (per 80 vietų), bet viduje turi bate įsikišusi granatą – taip galima pavadinti tokio veikėjo kaip Arūno Valinsko partijos buvimą valdančioje koalicijoje. Klausimą „Ar ji sprogs?” galima performuluoti į „Kada ji sprogs?”.
Šis ekonomikos nuosmukis (kaip ir kiekvienas) gali būti nebloga skausminga mokykla visiems verslams, kuriuose atlyginimai augo pastaraisiais metais daug greičiau negu efektyvumas. Aišku, čia pagrindiniu taikiniu taps statybų verslas, bet reikia pripažinti, ši ūkio šaka buvo simbolis, įprasminantis posakį „atlyginimų augimas trimis ratais aplenkė efektyvumo augimą”. Išgyvens tie, kurie sugebės laiku pakelti efektyvumą.
Dar aš džiaugiuosi, kad Lietuvą krizė palietė vėliau negu mūsų kaimynus, o mes pradėjom kalbėt apie krizę anksčiau, negu ji atėjo. Tai verčia žmones susiveržti diržus, kol dar yra kuo veržti. Dėl tos pačios priežasties tikiu, jog tos šnekos apie krizę greitai pažabos infliaciją. Prie infliacijos augimo sustojimo turėtų prisidėti ir kritusios kuro kainos, kurios leis bendrovėms sumažinti sąnaudas. O bent kuriam laikui stabtelėjęs kainų augimas turėtų nesunaikinti vartojimo visiškai, kas būtų tikra pražūtis.
Staigūs, drąsūs ir tikslūs veiksmai dabar yra labai reikalingi – ekonominę krizę pajutom paskutiniai, tai jeigu pirmi sugebėsim iš jos išlipt, tai bus didelis pliusas visam Lietuvos ūkio konkurencingumui ilgalaikėje perspektyvoje.
Svarbūs naujosios vyriausybės sprendimai yra ir psichologine prasme. Vartotojų nuotaikas dažnai lemia ne racionalūs veiksmai, o psichologija – kalbos apie ekonominį nuosmukį verčia žmones mažinti vartojimą nepaisant to, kad jo atlyginimas auga daugiau nei infliacija. Todėl, jeigu žmonės pajus ekonomikos augimą, tai privers juos atverti pinigines plačiau – o vartojimo didėjimas savaime judina ekonomiką.
„Kaip gyveni?”
„Vis geriau ir geriau …”
Galite sekti šio įrašo komentarus per RSS.
5 komentarai
Leave a reply
na, valstybes islaidu mazinimas gali buti vertinamas dvejopai – Lietuvoje yra nemazai stambiu imoniu, kuriu didele pajamu dali sudaro valstybiniai uzsakymai (ne vien tik statybininkai). Siu islaidu sumazinimas kirs ir per si versla. Prisimenant istorija, tai, jei neklystu, Hitleris butent taip ir istrauke Weimaro respublika is ekonomines krizes – stipriai padidino valstybes islaidas.
kovoti su infliacija galima dviem būdais – arba riboti pinigų kiekį žmonių kišenėse arba nusispjauti į procentinį infliacijos lygį ir pridėti į žmonių kišenes pinigų daugiau negu auga kainos. Hitleris ėmėsi antro varianto – reikia pasakyti, kad jis nesiėmė kelti algų, o ėmėsi krizės metu statyti geležinkelius, kelius, todėl darbininkija pajuto pagerėjimą, nes atsirado prie to daug darbo ir uždarbio. Vargiai ar tai šiais laikais suveiktų – galų gale esame vienos ekonomikos (Europos Sąjungos) dalis, tai valstybiniai užsakymai (jeigu jie pasidarytų labai dideli) gali tapti kasniu kitų ES šalių kompanijoms ir taip pinigai net iškeliaus iš Lietuvos …
O tai, jog yra įmonių, kurios gyvena tik iš valstybinių užsakymų, yra savotiška laisvosios rinkos yda, todėl sumažėjusios užsakymų apimtys vers jas ieškoti uždarbio kitur.
„Galima stipriai kirst per biurakratinį aparatą dalį “departamentų prie …”, “agentūrų prie …” uždaryt arba jų veiklą sustabdyti (iki geresnių laikų). ”
Dažniausiai iš nežinojimo ką veikia viena ar kita valstybinė institucija žmonės sako, kad jinai nereikalinga.
Lietuvai įstojus į ES gavome galimybę pasinaudoti ES struktūrine parama, 2004-2006 m. Lietuvai skirta 3,09 mlrd. Lt, 2007-2013 m. laikotarpiu skiriama 23,4 mlrd. Lt, be to dar prisidedame bendrojo finansavimo lėšomis iš valstybės biudžeto. Kad suvaldyti ir tinkamai panaudoti šias lėšas ir buvo priima nemažai papildomų valstybės tarnautojų, įkurtos įgyvendinančiosios agentūros, kuriose patikėk, darbo tikrai nemažai atrinkinėti projektus, sudarinėti sutartis, o vėliau tikrinti kiekvieną dokumentą ar jis tinkamas finansuoti iš ES lėšų ir pan. ir tavo nuomone jos nereikalingos…;)
Protingiems žmonėms kartais kyla labai kvailų minčių. Žmonės labai keistai įsivaizuoja demokratiją. Norisi paprastumo. Tokio dalyko demokratijoj nebūna. Dvipartinė sistema yra NEDEMOKRATIŠKA. Geriausias pavyzdys- prezidento Klintono apkalta JAV (partinių sąskaitų suvedinėjimas). Tada visą laika laimi arba vieni, arba kiti, ir niekada neatsiranda jokios alternatyvos (kaip pavyzdžiui Haiderio partija Austrijoj).
Jei norit stabilumo- važiuokit gyvent į Rusija ir Baltarusija. Bus tiek stabilumo, kad maža nepasirodys.
Mūsų rinkimų sistema iš esmės yra tobuliausia, nes derina abiejų sistemų privalumus. Tyuri būti teritorinis rinkėjų atstovavimas seime. Ir nekils problemų su partine monopolija į valdžią (4 nepriklausomų kandidatų išrinkimas yra pavizdys).
Koalicinė vyriausybė yra visada geriau už vienpartinę vyriausybę. Daugiau kontrolės, mažiau valdžios uzurpavimo, bei staigių judesių nedarymas.
Reziumė: kartais prieš siūlant kažką gero reikia pagalvot ar tai nėra dar didesnis blogis.
Vytautai – aš manau, kad per daug partijų partijėlių ypač tokioje mažoje šalyje kaip mūsų yra blogybė. Nesu dvipartinės sistemos šalininkas, nes ji turi savų blogybių, kurias įvardijai gana tiksliai. Bet aš manau, kad dabartinio 5% barjero kėlimas padėtų eliminuoti tokių politinių vienetų kaip „Frontas” kūrimąsi, ar situaciją, kai atsiranda dvi socialdemokratų ir trys liberalų partijos. Besikuriančios mažos partijos tampa parazitais, kurios stabdo sprendimų darymą, neša painiavą, vėliau transformuojasi į kitus vienetus atsikratydami nuo atsakomybės.