Simonas Bartkus | Blog

„Brussels Airlines” išplatino pranešimą spaudai (kol kas oficialiai tik olandų ir prancūzų kalbomis), jog nuo kovo 29 dienos pradeda skrydžius iš Briuselio į Vilnių. Tai yra pirma gera naujiena Vilniaus oro uostui, vis kalbančiam apie naujas aviakompanijas Vilniuje.

„Brussels Airlines” buvau įvardijęs kaip vieną pagrindinių kandidačių pasirodyti Vilniaus oro uoste. Vilniaus oro uosto vadovai teigė, jog kandidate aptarnauti šį maršrutą yra SAS.

Esu tikras, jog „Brussels Airlines” ir SAS tarpusavyje derina savo veiksmus, kadangi „Brussels Airlines” 2009 m. turėtų tapti „Star Alliance” nare.

Tačiau „Brussels Airlines” tvarkaraštis yra visiškai netinkamas verslo skrydžiams. Arba, kaip iškėlėme variantą diskusijoije su kolegomis, jog jeigu skrydžiai yra daromi vidurdienį, tai vienos dienos komandiruotė gali tapti trijų dienų komandiruote – tačiau tai tik labai nagli valdininkai gali sau leisti.

„Brussels Airlines” lėktuvai iš Briuselio kils pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais 10 val., atgal į Briuselį iš Vilniaus oro uosto kils 14 val. 10 minučių. Skrydžiai bus vykdomi 84-97 vietų nedideliais „Avro RJ” lėktuvais arba, reikalui esant, didesniais „Boeing 737-300” arba „Airbus A319” lėktuvais.

„Brussels Airlines” anksčiau Vilnių pasiekė bendradarbiaudami su „flyLAL”, vėliau „codeshare” sutartį turėjo su „airBaltic”. Reisus į Briuselį „airBaltic” vykdydavo rytais, „flyLAL” vakarais, tuo tarpu dabar „Brussels” išbandys skrydžius vidurdienį.

„Brussels Airlines” turi galimybę pasiūlyti platų žemėlapį keleiviams iš Lietuvos, skristi į JAV, Afriką bei krūvą kitų krypčių.

Prekybą bilietais į „Brussels Airlines” dar neprasidėjo, todėl sunku komentuoti kainas.

„Brussels Airlines” yra stipri aviakompanija, kurios vardas daro garbę ir pačiam oro uostui. Laukiam daugiau gerų žinių susijusių su Vilniaus oro uostu, nes jų labai reikia.

Televizija formuoja naujas madas – dažniausiai, trumpalaikes. Pavyzdžiui, prieš porą metų išpopuliarėjus „šokių dešimtukams”, masės užplūdo šokių mokyklas. Pirmasis Lietuvos televizijos šou buvo įpatingo pasisekimo sulaukusi egzotika, kada žmonės masiškai atrado klasikinius šokius iš naujo, tada kitos televizijos tai pavertė „popsu”, o dabar tai jau niekam nebeįdomu.

Šių metų mada – maisto gaminimas. Įdomia sezono naujiena tapo TV3 laida „IKI pergalės. Virėjų kovos”, kuris buvo planuotas pusmečiui, tačiau dabar buvo pratęstas. Sekmadienio pavakare rodoma laida surenka apie 7,2 GRP ir nors atsilieka nuo naująjį aukso amžių (krizė labai labai pakėlė „Teleloto” bilietų pardavimus) išgyvenančios „Teleloto” (apie 10 GRP), šou yra pastebimas ir gerai laidoje įsibrandinęs prekybos centras „IKI” yra labai patenkintas (už reitingus labai ačiū Tomui).

Maisto gaminimo kryptis atkeliavo iš brito Jamie Oliverio, kurio šou Lietuvoje rodo TV6, o prekybos centrų pirmose vietose karaliauja jo knygos, pagal kainą knygų asortimente nusileidžiančios tik fotoalbumams. Jamie Oliveris – žmogus-brandas. Gyvas įrodymas, jog nebūtina būti išradėju, nebūtina net būti geriausiu, bet gali sulaukti pasisekimo tiesiog pažvelgęs į įprastus dalykus kitaip. Taip, kaip „Starbucks” kitaip pažiūrėjo į kavą, IKEA kitaip pažiūrėjo į baldus, taip J.Oliveris kitaip pažiūrėjo į maisto gamybą.

„IKI” džiaugdamąsi sėkme LNK televizijoje pristato kitą „virtuvinį” projektą – kasdienį šou „Susitikime virtuvėje”. „IKI” nemažiau sėkmingai integravosi į laidą, kurią veda TV3 laidoje „IKI pergalės. Virėjų kovos” išgarsėjęs virtuvės meistras Linas Samėnas. Nors jis vedėjas neblogas, bet charizmos jam turbūt nepakaks tapti lietuvišku oliveriu. Tačiau prikelti naujam gyvenimui maisto gaminimo madą šį laida turi visus šansus.

LNK kasdienį dešimties minučių trukmės irtuvės šou patalpino prieš 18.45 val. „Žinių” laidą. Įrodyta, jog piko laiko pradžios laidos yra ypatingos svarbos, kadangi televizijų suvienodėjimo amžiuje žiūrovai tingi persijunginėti kanalus. Jeigu šou pasiteisins – LNK gali dar labiau sumažinti atotrūkį nuo TV3. 18.45 val. „Žinių” reitingus nulemia laida, kurią žiūrovas žiūrėjo iki tol – o su pavakario serialais kol kas geriau sekėsi TV3.

Labai netikėtai savo tinklelį vasario mėnesį papildys Baltijos televizija. Iš „Lietuvos ryto TV” į šią televiziją persikrausto Arnas Klivečka su „Sąmokslo teorija” bei Algimantos Žukauskienės autorinė laida, taip pat šioje televizijoje laidą kurs Henrikas Vaitiekūnas, žiūrovų laukia porą naujų autorinių laidų. Manevras netikėtas – „Achemos” žiniasklaidos holdingui priklausanti Baltijos televizija pastaruosius trejus metus tik vegetavo, o, pasak šaltinių, televizijos išlaidos visada viršydavo televizijos pajamas.

Baltijos televizijos reitingai per pastaruosius metus nusirito žemyn. Ar „Achemos” investitoriai nusprendė, jog krizė yra tinkamas metas proveržiui ir reitingų atsikariavimui? Vienok, sena patikrinta gvardija stebuklų neparodys, tačiau savo žiūrovus į Baltijos televiziją atsives.

Akivaizdu, jog „Lietuvos ryto TV” priversta taupyti, kad autorinės laidos šią televiziją palieka sezono įkarštyje.

Galbūt panašios strategijos imsis ir kitos „Achemai” priklausančios žiniasklaidos priemonės? Radijo pasaulyje „Russkoje Radio Baltija” pastaruoju metu reitingus išlaikė, tuo tarpu „Radiocentras” po žybtelėjimo prieš porą metų nusirito reitingų lentelėje ir dabar užima tik penktąją vietą tarp komercinių radijų stočių – po „Lietaus”, M-1, RRB ir „Pūko”. Spaudos pasaulyje „Lietuvos žinių” egzistavimas paskutinius kelerius metus taip pat vegetacinis, tačiau labiausiai krizės paliestoje žiniasklaidos skrityje šansų kovoti dėl pozicijų yra daug – vieni dienraščiai užsidaro, kiti vis plonėja ir plonėja.

Šiuo metu, kas turi pinigų – tas karalius. Tačiau turinčių nėra daug – jeigu jų būtų daug, tai krizės nebūtų.